cced5543-6fee-4fbb-a2fe-ba34ef4475a1 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2032-402/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01038-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.1. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 6 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. P.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. P. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 4-5). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2016-01-14 buvo laikomas PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose netinkamomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis.

Pažymėjo, kad buvo laikomas perpildytose gyvenamosiose patalpose, kuriose jam nebuvo užtikrinta minimali teisės aktais reglamentuota gyvenamojo ploto norma. Gyvenamosios patalpos plotas buvo apie 40 kv. m., šį plotÄ dar labiau mažino patalpoje įrengtų baldų užimamas plotas, todėl buvo priverstas sėdėti arba gulėti, nes nebuvo vietos pajudėti. Gyvenamosiose patalpose buvo Å¡alta, drėgna, kaupiasi pelėsis, nėra užtikrinamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas. Patalpos yra vėdinamos per langus, nes nėra ventiliacijos.

Langai seni per juos pučia vėjas, bėga vanduo, durys senos, grindys iÅ¡lūžinėjusios, todėl neįmanoma jų iÅ¡valyti. Nuteistieji rÅ«ko prausykloje, virtuvėje arba gyvenamosiose patalpose, todėl priverstas kvėpuoti dÅ«mais. Prie sporto salės nėra įrengta persirengimo kambario, duÅ¡o, tualeto, patalpos valymo priemonėms susidėti. Nurodė, jog po sporto turėjo praustis kriauklėje, kas sukeldavo didelius nepatogumus, nuogam reikėdavo demonstruotis prieÅ¡ kitus nuteistuosius ir pareigÅ«nus, tai žemino jo orumÄ .

Lokaliniai sektoriai turi bÅ«ti atskirti tvoromis, nes pro 1-o sektoriaus teritorijÄ eidavo kito sektoriaus nuteistieji ir jie pastoviai grasindavo. Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, depresijÄ , sveikatos pablogėjimÄ . Atsakovo atstovas atsiliepimu (b. l. 9-14) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjui gyvenamosiose patalpose ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta minimali teisės aktais reglamentuota gyvenamojo ploto norma.

Akcentavo, kad pareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių dienos metu nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Bausmę atliekantys nuteistieji dienotvarkėje numatytu laiku gali vaikščioti tiek lauke, tiek viduje, taip pat dirbti, lankytis koplyčioje, sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje, sportuoti, užsiimti kita pataisos namuose leistina veikla. Informacija apie atliktus remontus įstaigoje nekaupiama. Sporto salėje įrengta duÅ¡o ir persirengimo patalpa. Tualeto patalpos salėje nėra.

Ä®staigos bÅ«rių teritorijose įrengtos rÅ«kymo vietos, kurios pažymėtos informaciniais ženklais. 1-o sektoriaus gyvenamosios patalpos vėdinamos pro langus ir ventiliacines angas. Ä®staigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Nuteistųjų gyvenamÄ sias patalpas nuolat valo ir tvarko patys nuteistieji, tuo tikslu jiems iÅ¡duodamos valymo priemonės. Jei nuteistieji gerai atliktų savo pareigas, patalpose neatsirastų pelėsis, parazitai, graužikai. Byloje nėra įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos namai ar pareigÅ«nai bÅ«tų netinkamai atlikę savo pareigas, ar, kad dėl pataisos namų veikimo/neveikimo pareiÅ¡kėjui bÅ«tų kilusi žala.

PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktÄ . Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negali bÅ«ti nustatytas ir priežastinis ryÅ¡ys. Skundas atmestinas.PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK) netinkamomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2016-01-14.Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., LVAT 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus ABTÄ® 24 str. 2 d. 6 p., 25 str., 56 str. 4 d., 68 str.).PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu buvo laikomas perpildytose bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kuriose jam nebuvo užtikrintas teisės aktais reglamentuotas minimalus gyvenamasis plotas.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.

Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose, pareiÅ¡kėjo buvimo metu, buvusį nuteistųjų skaičių į bylÄ nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus.Remiantis atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas į Å¡ias bendrabučio tipo gyvenamÄ sias patalpas: nuo 2015-01-06 iki 2015-04-14 – 1 bÅ«rio 5 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios plotas 27,30 kv. m., įrengta 6 vietos, t. y., vienam asmeniui teko 4,56 kv. m. ploto, nuo 2015-04-14 iki 2016-01-14 - 1 bÅ«rio 2 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios plotas 21,39 kv. m., įrengta 7 vietos, t. y., vienam asmeniui teko 3,06 kv. m. ploto (b. l. 9-10, 17).Pažymėtina, kad skunde pareiÅ¡kėjas detaliai nenurodė konkrečių ginčo gyvenamųjų patalpų, buvimo jose laikotarpių, su pareiÅ¡kėju kalėjusių asmenų skaičiaus.

Gavęs atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , pareiÅ¡kėjas atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie ginčo patalpų gyvenamÄ jÄ plotÄ , jose kalėjusių asmenų skaičių, kalėjimo laikotarpius ir pan. neginčijo, todėl teismas vadovaujasi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis spręsdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumÄ . Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis, todėl jais remiasi. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o pareiÅ¡kėjo argumentai dėl miegamų vietų skaičiaus ir per mažo ploto iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmestini.Daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu gyvenamosiose patalpose buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ sieja su aplinkybe, kad didelę gyvenamojo ploto dalį užėmė baldai. Tačiau, teismas pažymi, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punktÄ , skaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ neiÅ¡skaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas.

Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl neužtikrintos minimalios gyvenamojo ploto normos atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad gyvenamosiose patalpose buvo Å¡alta, drėgna, kaupiasi pelėsis, nėra užtikrinamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas.

Patalpos yra vėdinamos per langus, nes nėra ventiliacijos. Langai seni per juos pučia vėjas, bėga vanduo, durys senos, grindys iÅ¡lūžinėjusios, todėl neįmanoma jų iÅ¡valyti.Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ ginčo laikotarpiu reglamentavo Higienos norma HN 76:2010 (akto redakcija iki 2015-11-01), kurios 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi bÅ«ti apgyvendinami tik apgyvendinimui skirtose patalpose (HN 76:2010 19 p.). Pagal Higienos normos HN 76:2010 62 punktÄ , laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį. Laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi bÅ«ti lengvai valomos ir dezinfekuojamos (HN 76:2010 28 p.). Nuo 2015-11-01 įsigaliojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 34, 35 punktus, laisvės atėmimo vietos bendrojo naudojimo ir gyvenamosios patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi bÅ«ti Å¡varÅ«s, valomi laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka. Pagal Higienos normos HN 134:2015 39 punkto nuostatas, ant gyvenamųjų patalpų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių.Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymÄ PravieniÅ¡kių PN-AK reglamentuoja Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus 2011 m. liepos 20 d.

įsakymu Nr. V-415 (b. l. 22), pagal kurio nuostatas gyvenamÄ sias ir bendrojo naudojimo patalpas (duÅ¡ines, kirpyklas, valgyklas ir t.t.) valo patys nuteistieji. Akivaizdu, kad pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimÄ , nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu patalpose privalo laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys. Tam tikslui jiems turi bÅ«ti skirtos valymo priemonės. Duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų reikalavęs iÅ¡duoti jam valymo priemones ir tai padaryti atsakovas bÅ«tų atsisakęs, į bylÄ nepateikta, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas bei kiti kartu su juo kalėję nuteistieji turėjo galimybę naudotis valymo priemonėmis.

Byloje nėra duomenų, kad pelėsis, purvas ir neÅ¡varumai negalėjo bÅ«ti iÅ¡valomi pataisos įstaigos iÅ¡duodamomis valymo priemonėmis, todėl minėtos sÄ lygos priklausė nuo pačių nuteistųjų (tame tarpe ir pareiÅ¡kėjo) elgesio, netinkamai vykdant ar nevykdant aukščiau nurodytos teisės normos reikalavimus, dėl to atsakovo atstovo atsakomybė Å¡iuo aspektu yra negalima. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad gyvenamojoje patalpoje buvo Å¡alta, drėgna, nėra ventiliacijos. Nors į bylÄ nėra pateikta konkrečių duomenų apie patalpų santykinę oro drėgmę ar temperatÅ«rÄ , tačiau teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas tik konstatavo ir deklaratyviai paminėjo Å¡ias aplinkybes.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas turi galimybę raÅ¡yti skundus dėl kalinimo sÄ lygų, tame tarpe, ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau duomenų apie patikrinimus pagal pareiÅ¡kėjo skundus ar pareiÅ¡kėjo kreipimÄ si į pataisos namų administracijÄ dėl minėtų aplinkybių byloje nėra. PareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius dėl netinkamo patalpos Å¡ildymo, nedetalizavo, kokiu pagrindu padarė tokiÄ iÅ¡vadÄ . PravieniÅ¡kių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrius 2017-06-20 pažymoje Nr. 77-1814 (b. l.

19) nurodė, kad 1-o sektoriaus gyvenamosios patalpos įrengimas atitinka reikalavimus, Å¡ios patalpose yra įrengta mechaninė ventiliacija, kameros taip pat vėdinamos per langus ir remontuojamos pagal poreikį. Byloje nenustatyta, kad mechaninė ventiliacija neveikė ar pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė patalpas vėdinti per atveriamus langus, taip iÅ¡ dalies iÅ¡vengiant drėgmės patalpose. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas dėl Å¡ių aplinkybių bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ , ar kompetentingų institucijų parengtų administracinių aktų, kuriuose bÅ«tų užfiksuotos netinkamos higieninės-sanitarinės sÄ lygos.PareiÅ¡kėjas nurodė, jog netinkamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas.Higienos normos HN 134:2015 14 punkte numatyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx, natÅ«ralaus apÅ¡vietimo dydžio Å¡i higienos norma nereglamentuoja.

NatÅ«ralios apÅ¡vietos užtikrinimas yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl reikalavimai dėl natÅ«ralios apÅ¡vietos koeficiento netaikomi (Higienos normos HN 134:2015 3 p.). Be to, pareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK gyvenamosiose patalpose yra netinkamas apÅ¡vietimas, tačiau nedetalizavo kuo pasireiÅ¡kė (ar galėjo pasireikÅ¡ti) dėl minėtų neatitikimų patiriama neturtinė žala, todėl nėra teisinio pagrindo iÅ¡vadai, kad dėl netinkamos natÅ«ralios apÅ¡vietos pareiÅ¡kėjas galėjo patirti jo nurodytÄ neturtinę žalÄ .

Dėl nurodytų priežasčių pareiÅ¡kėjo argumentai negali bÅ«ti pagrindu atsakovo deliktinei atsakomybei kilti.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad patalpoje langai seni per juos pučia vėjas, bėga vanduo, durys senos, grindys iÅ¡lūžinėjusios. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, jog gyvenamosiose patalpose yra prasta langų, durų, grindų bÅ«klė, kas pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nepagrindė bei neindividualizavo dėl to jam kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė.

PareiÅ¡kėjas savo pateiktų argumentų dėl galimai avarinės patalpų bÅ«klės nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Teismas taip pat pažymi, kad LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus ginčo laikotarpiu, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015).

Nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Visuomenės sveikatos centrÄ ar PravieniÅ¡kių PN administracijÄ su nusiskundimais dėl kalinimo sÄ lygų ar praÅ¡ymais atlikti patikrinimus patalpose, kuriose gyveno. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini.PareiÅ¡kėjas nurodė, jog nuteistieji visur rÅ«ko, todėl priverstas kvėpuoti dÅ«mais. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (įsigaliojusioje nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) (toliau - HN 134:2015) 7 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. 1995 m. gruodžio 20 d.

Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 (nauja įstatymo redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.) 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, atsižvelgiant į tai, jog žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių, Å¡io įstatymo nuostatomis siekiama mažinti Lietuvos Respublikoje tabako gaminių vartojimÄ , jų prieinamumÄ (ypač nepilnamečiams asmenims) ir dėl tabako gaminių vartojimo ir su jais susijusių gaminių vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir Å«kiui, o Å¡io įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Atsakovas nurodė, kad įstaigos būrių teritorijose įrengtos rūkymo vietos, kurios pažymėtos informaciniais ženklais (b. l. 19). Teismas pabrėžia, kad savo teiginiams pagrįsti pats pareiškėjas jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius, nepateikė, todėl jo argumentai dėl kvėpavimo tabako dūmais užterštu oru atmestini kaip neįrodyti.Pareiškėjas nurodė, kad prie sporto salės nėra įrengta persirengimo kambario, dušo, tualeto, patalpos valymo priemonėms susidėti.

Nurodė, jog po sporto turėjo praustis kriauklėje, kas sukeldavo didelius nepatogumus, nuogam reikėdavo demonstruotis prieÅ¡ kitus nuteistuosius ir pareigÅ«nus, tai žemino jo orumÄ .Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog sporto salėje įrengta duÅ¡o ir persirengimo patalpa, tualeto ir patalpos valymo priemonėms susidėti nėra. Teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas turi galimybę pastoviai praustis savo bÅ«rio patalpose, kuriose taip pat yra ir tualetas. Dėl valymo priemonių kambario įrengimo pareiÅ¡kėjas teismui nepaaiÅ¡kino Å¡ios patalpos tikslingumo ir bÅ«tinumo prie sporto salės įrengimo.

Teismo vertinimu, tualeto ir valymo priemonių kambario nebuvimas prie sporto salės objektyviai negalėjo sukelti tokio masto neigiamų pasekmių, kokias pareiÅ¡kėjas nurodo skunde, aplinkybes Å¡ioje dalyje iÅ¡dėstė abstrakčiai ir deklaratyviai bei nepateikė jokių jas pagrindžiančių duomenų, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai nelaikytini pakankamais neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui.Bylos duomenimis nustatyta, kad prie sporto salės yra įrengta duÅ¡o patalpa. IÅ¡ bylÄ atsakovo pateiktų duÅ¡o patalpos fotonuotraukų matyti, kad siekiant užtikrinti nuteistųjų privatumÄ duÅ¡e, duÅ¡o patalpoje yra įrengta pertvara, taip pat pakabinta užtraukiama užuolaida.

Teismo nuomone, tokios pertvaros įrengimas ir užtraukiamos užuolaidos pakabinimas užtikrina privatumÄ naudojantis duÅ¡u, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad jis turėjo praustis kriauklėje ir nuogam reikėdavo demonstruotis prieÅ¡ kitus nuteistuosius ir pareigÅ«nus atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, jog lokaliniai sektoriai nėra atskirti tvoromis, kas pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nepagrindė bei neindividualizavo dėl to jam kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). Å ioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimÄ , nenustatyta. IÅ¡ atsakovo atstovo pateikto Medicinos pažymėjimo (iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos) matyti, kad pareiÅ¡kėjui sveikatos sutrikimų dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nekonstatuota (b. l. 16, 67-81).

Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (žr.

LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų –neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos.Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                                                       Natalja Zelionkienė