ccec25cf-e6cd-47b8-91a1-fb100c404176 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-364-1036/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49168-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.6; (S) 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 4 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, vertėjaujant Viktorijai Mikelevič, dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui, kaltinamajai J. N., jos gynėjui advokatui Algiui LukoÅ¡evičiui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J.

N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), iÅ¡tekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį, n u s t a t ė : J. N. 2020 m. gruodžio 17 d. 11.40 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kai alkotesterio pagalba buvo nustatytas daugiau negu 1,5 promilės girtumas.

Nustatyta, kad jos iÅ¡kvėptame ore yra 1.68 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamoji J. N. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad gruodžio 17 d., apie 11:40 val. važiavo namo iÅ¡ dukros, nes kitÄ dienÄ Ä¯ darbÄ reikėjo. IÅ¡ vakaro buvo iÅ¡gėrusi, dar vartojo ir vaistus, ryte alkoholio nevartojo, dar jautėsi sunkiai, alkoholis buvo neiÅ¡garavęs Vairavo automobilį Audi A6, kuris priklauso jai ir vyrui. Automobilio savininkė yra ji, automobilis įgytas santuokoje, bet vyras daugiau su automobiliu važinėja.

Automobilio vertė tokia, kokia nustatyta. Su nustatytomis 1.68 promilėmis sutinka. PraÅ¡o jÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal vyro laidavimÄ . LaidavimÄ supranta taip, kad daugiau nedarys pažeidimų. Å iemet bus 25 metai kaip jie su vyru gyvena santuokoje. Su sutuoktiniu sutaria labai gerai, gyvena draugiÅ¡kai, sprendimus priima abu, tariasi. Vyras turi vairuotojo pažymėjimÄ . Tokioje situacijoje kaip ji, vyras nėra buvęs. Kai jÄ sustabdė policija, vyrui pirmam pranešė. Jis buvo nepatenkintas, pyko, vėliau apie įvykį kalbėjosi.

Ji įsiklauso į sutuoktinio nuomonę. Supranta, kad jos poelgis kėlė grėsmę, buvo pavojingas. Gailisi dėl padaryto ir pažada ateityje to paties nekartoti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kiti proceso dalyviai.

Be kaltinamosios J. N. prisipažinimo, jos kaltė, padarius nusikalstamÄ veikÄ teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiÅ¡kai iÅ¡tirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais. D. N. (D. N.) teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamÄ jÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo laidavimÄ . Parodė, kad kaltinamoji yra jo sutuoktinė ir jis sau prisiima atsakomybę už žmonÄ , kad ji nieko nepažeidinėtų.

Kalbėjosi su žmona apie šį įvykį, tokį jos elgesį vertina blogai. Galės ateityje žmonai daryti teigiamÄ Ä¯takÄ , kad ji taip daugiau nesielgtų. Vairuotojo pažymėjimÄ turi. Niekada nėra baustas dėl to, kad vairavo girtas. Automobiliu, su kuriuo padaryta nusikalstama veika, daugiau naudojasi jis, nei žmona. Važiuoja su juo į darbÄ , esantį Geležinkelio Depo, važiuoja 25 km. už miesto, kur joks transportas nevažiuoja. Liudytojas V. P. (V. P.) apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. gruodžio 17 d. apie 11.40 val. jis važiavo keliu iÅ¡ (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini).

Važiuojant nurodytu keliu, ties žiedine sankryža, esančia kelyje A14 (susikerta su keliai 108), pastebėjo važiuojantį automobilį AUDI A6, tamsios spalvos, kurio valstybiniai numeriai buvo (duomenys neskelbtini). Nurodytas automobilis, įvažiuojant į nurodytÄ sankryÅ¾Ä , vingiavo per važiuojamÄ jÄ eismo juostÄ , buvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , po ko, įvažiavus į nurodytÄ sankryÅ¾Ä , pamatė, kaip nurodytas automobilis atsitrenkė į kelio bordiÅ«rÄ .

Toks nurodyto automobilio manevravimas jam sukėlė įtarimų, kad automobilio AUDI A6 vairuotojas gali bÅ«ti neblaivus. Jis aplenkė automobilį AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), po ko, jam bÅ«nant priekyje, pradėjo stabdyti savo vairuojamÄ automobilį. Jam iÅ¡ paskos važiuojantis AUDI A6 automobilis taip pat sustojo. Jis iÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio, bei priėjo prie anksčiau minėto AUDI A6 automobilio. Priėjus prie nurodyto automobilio, atsidarė automobilio vairuotojo pusėje esančios priekinės durelės, bei iÅ¡ vairuotojo sėdimos vietos iÅ¡lipo moteris, apie 50 metų amžiaus.

Jis nurodytai moteriai pasakė, kad ji niekur neišvažiuotų, kadangi kvies telefonu Policijos pareigūnus. Nurodyta moteris pradėjo prašyti jo, kad jis nekviestų Policijos pareigūnų, nurodė, kad ji yra medicinos darbuotoja, kad ji yra pavargusi. Nurodyta moteris kalbėjo nerišliai, išlipdama iš automobilio laikėsi už automobilio vairuotojo durelių. Jis tuo pačiu metu, nurodytos moters akivaizdoje, paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 bei pranešė apie įvykį. Pokalbio metu, AUDI automobilio vairuotoja toliau tęsė prašyti jo nekviesti Policijos pareigūnų.

Baigus pokalbį, pasakė moteriai, kad ji niekur neiÅ¡važiuotų ir lauktų Policijos pareigÅ«nų, o pats, tuo pačiu momentu įsėdo į savo automobilį. Jam sėdint savo automobilyje, maždaug po 15 minučių pamatė per kairėje pusėje esantį veidrodėlį, kaip anksčiau nurodytas automobilis AUDI A6 iÅ¡važiuoja iÅ¡ nurodytos vietos, ir važiuoja link MaiÅ¡iagalos miestelio. IÅ¡ karto, antrÄ kartÄ susisiekė bendruoju pagalbos numeriu, bei nuo to laiko buvo ant ryÅ¡io su Policijos pareigÅ«nais, bei važiavo iÅ¡ paskos nurodytam automobiliui.

Po tam tikro laiko, AUDI A6 automobilis, nusukus į (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini) antrÄ kartÄ sustojo. Jis tuo pačiu metu liko savo automobilyje. IÅ¡ AUDI A6 automobilio iÅ¡lipo anksčiau nurodyta moteris, kuri beldėsi į jo automobilio vairuotojo pusėje esantį Å¡oninį langÄ , tačiau jis į tai nekreipė dėmesio. Po tam tikro laiko į vietÄ atvyko Policijos pareigÅ«nų ekipažas, kuris alkotesterio pagalba nustatė, kad moteris, vairavusi automobilį AUDI A6 yra neblaivi.

Policijos pareigÅ«nai sulaikė nurodytÄ moterį, po ko jis Policijos pareigÅ«nams pateikė rankÄ paraÅ¡ytÄ paaiÅ¡kinimÄ dėl nurodyto įvykio (b. l. 14). Liudytojas N. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. gruodžio 17 d. dirbo pamainoje nuo 06.00 val. iki 18.00 val. kartu su vyriausiuoju patruliu A. Ž. (Ž.). Patruliuojant nustatytame marÅ¡rute apie 11.50 val. iÅ¡ Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo, radijo ryÅ¡i gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini) pranešėjas sustabdė neblaiviÄ vairuotojÄ , kuri važiavo automobiliu Audi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

PraneÅ¡ime buvo nurodyta, kad vairuotoja pakeliui apdaužė kelio bortelius, yra galimai neblaivi. Atvykus nurodytu adresu, į (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad nurodytu adresu nieko nėra, todėl telefonu susisiekė su pranešėju, kuris jiems nurodė, kad moteris automobiliu iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡važiavo ir jam jÄ pavyko sustabdyti (duomenys neskelbtini). Tarnybiniu automobiliu nuvyko nurodytu adresu. Atvykus į vietÄ juos pasitiko pranešėjas V. P., kuris paaiÅ¡kino, kad 2020 m. gruodžio 17 d., apie 11 val. 40 min., važiuodamas link (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), žiedinės sankryžos pastebėjo įtartinai važiuojantį automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris pavojingai manevravo sankryžoje važiavo borteliais, vingiavo po keliÄ . (duomenys neskelbtini), pranešėjui pavyko sustabdyti minėtÄ automobilį.

Priėjęs prie automobilio pranešėjas pastebėjo jog vairuotojo vietoje sėdėjo akivaizdžiai neblaivi moteris nuo kurios sklido stiprus alkoholio kvapas, pranešėjo teigimu, jos kalba buvo neriÅ¡li, judesiai nekoordinuoti. Jis pasakė, kad iÅ¡kvietė policijÄ ir kad ji niekur nevažiuotų ir lauktų policijos pareigÅ«nų. Praėjus maždaug 10 min., automobilio „Audi“ vairuotoja įjungė variklį ir dideliu greičiu nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Tuo metu pranešėjas buvo savo automobilyje, todėl pranešėjas automobiliu „VW Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (dirba (duomenys neskelbtini) darbuotoju) nuvažiavo paskui Audi vairuotojÄ .

VisÄ tÄ laikÄ â€žAudi“ vairuotoja važiavo dideliu greičiu ir sustojo tik (duomenys neskelbtini), matydama, kad pranešėjas toliau važiuoja paskui jÄ . Dėl Å¡io įvykio V. P. parašė paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, kad galės patvirtinti „Audi“ vairuotojos vairavimo faktÄ . Kartu su kolega priėjo prie Audi vairuotojas, jai prisistatė, paprašė jos pateikti automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimÄ . Taip pat, paklausė pas jÄ , kur ji važiavo. Moteris nurodė, kad važiuoja į namus.

Bendraujant su vairuotoja, matėsi, kad pastaroji akivaizdžiai neblaivi, jos kalba neriÅ¡li, judesiai nekoordinuoti. Moteriai pateikus vairuotojo pažymėjimÄ , paaiÅ¡kėjo, kad tai J. N.. Paklausė pas moterį, ar ji sutinka pasitikrinti blaivumÄ , moteris sutiko. Taip pat, paklausė pas moterį, kada ji paskutinį kartÄ vartojo alkoholinius gėrimus, moteris atsakė, kad paskutinį kartÄ alkoholį vartojo prieÅ¡ maždaug 6 valandas. Alkotesteriu Drager Alcotest 6810, Nr. ARFM-0428, patikros sertifikato Nr. 1359998, pirmu tikrinimu 12.19 val.

J. N. nustatytas 1,68 promilių, neblaivumas, antru pÅ«timu 12.35 val. nustatytas 2,08 promilių neblaivumas. Nustačius moteriai daugiau nei 1,5 promilės, ji 12.35 val. buvo sulaikyta ir tolimesniam aiÅ¡kinimuisi pristatyta į Vilniaus aps. VPK OVS. Moters vairuojamas automobilis Audi, valstybinis numeris. (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežtas į saugomų automobilių aikÅ¡telę, esančiÄ Vilniuje, EiÅ¡iÅ¡kių pl. 128 (b. l. 9). IÅ¡ neblaivumo nustatymo akto matyti, kad patikrinus alkotesteriu J.

N. 2020 m. gruodžio 17 d. nustatytas 12.19 val. pirmu patikrinimu 1,68 promilės etilo alkoholio, antru patikrinimu 12.35 val. nustatytas 2,08 promilės etilo alkoholio (b. l. 17). Iš 2020 m. gruodžio 17 d. 12.19 val. alkoholio matuoklio duomenų matyti, kad J. N. nustatytas 1,68 promilių girtumas (b. l. 18). Iš 2020 m. gruodžio 17 d. 12.35 val. alkoholio matuoklio duomenų matyti, kad J. N. nustatytas 2,08 promilių girtumas (b. l. 18). Iš VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas J.

N. (b. l. 49). IÅ¡ VÅ¡Ä® „Emprekis“ duomenų nustatyta, kad automobilio Audi A6 2.5TDI, kategorija M1-AA, pasirinkti metai 1995, vidutinė kaina be PVM Lietuvoje 909 eurai, su PVM 1 100 eurų (b. l. 24). Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad J.

N. padarė įstatymo uždraustÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ vairavo transporto priemonę bÅ«dama neblaiv, kad jos iÅ¡kvėptame ore nustatyta 1,68 promilės etilo alkoholio koncentracija. Teismas Å¡ias iÅ¡vadas daro įvertinęs įrodymų visumÄ . J. N. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ . Jos nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, tarnybiniuose praneÅ¡imuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys.

Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama J. N. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jos kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes J. N. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Dėl atsakomybės individualizavimo Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi Å¡iame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galimas Å¡io straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sÄ lygas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018).

BylÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sÄ lygos atleisti kaltinamÄ jÄ J. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos sutuoktinio D. N. laidavimÄ . J. N. kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto pirmÄ kartÄ . J. N. dėl nagrinėjamos nusikalstomos veiklos padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino kalta, atsakomybės nevengė, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl padaryto ir davė iÅ¡samius parodymus, dėl alkoholio vartojimo ir savo poelgio padarė atitinkamas iÅ¡vadas, savo poelgį vertina kritiÅ¡kai.

Aukščiausiojo teismo praktikoje yra ne kartÄ pažymėta, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 2811 straipsnyje, ir sprendžiant klausimÄ , ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus KET pažeidimus ir jam taikytÄ administracinę atsakomybę. IÅ¡ administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad J.

N. iki nusikalstamos veikos padarymo administracine tvarka baustas tik vienÄ kartÄ , t. y. 2018 m. žodine pastaba už mažai pavojingÄ veikÄ , KET pažeidimų nėra padariusi (b. l. 53), nebausta už analogiÅ¡kus veiksmus, t. y. vairavimÄ iÅ¡gėrus, taip pat nėra bausta ir už kitus administracinius nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamoji nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas.

Sprendžiant kaltinamosios baudžiamosios atsakomybės klausimÄ vertintina ir tai, kad kaltinamoji tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek po jos dirba (b. l. 51), kas patvirtina tamprius kaltinamosios darbinius ir socialinius ryÅ¡ius, galinčius veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio kaltinamosios nusikalstamo elgesio. Neigiamai J. N. charakterizuojančių duomenų nei baudžiamojoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemoje „Liteko“ nėra, taip pat nenustatyta, kad po Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo ji vėl bÅ«tų pažeidusi baudžiamuosius įstatymus.

Pažymėtina, kad ir valstybinis kaltintojas neprieÅ¡taravo, kad kaltinamosios atžvilgiu bÅ«tų taikomas laidavimo institutas. Duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus nebuvimas, iÅ¡ esmės teigiamai J. N. asmenybę charakterizuojantys duomenys, Å¡iuo konkrečiu atveju mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumÄ ir sudaro pagrindÄ vairavimÄ esant neblaiviai vertinti kaip atsitiktinę nusikalstamÄ veikÄ , o ne kaip J. N. susiformavusio nusikalstamo elgesio natÅ«ralų rezultatÄ .

Nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad ji nėra piktybinė teisės normų reikalavimų pažeidėja, kuriÄ galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis ir yra pagrindas parodyti J. N. pasitikėjimÄ . Kaip jau minėta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Laiduotojas gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, jo charakteristikÄ bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018).

Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi, laiduotoju gali bÅ«ti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui yra akivaizdi. BylÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, kad D. N. yra tinkamas bÅ«ti laiduotoju.

D. N. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek praÅ¡yme dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė pozicijÄ laiduoti už kaltinamÄ jÄ , prisiimti jam teksiančiÄ atsakomybę bei nurodė, kad jo sutuoktinė pirmÄ kartÄ gyvenime padarė nusikalstamÄ veikÄ . D. N. praeityje neteistas (b. l. 94), administracine tvarka nors ir baustas, tačiau paskutinį kartÄ 2016 m., viskas paskirtas nuobaudas sumokėjęs ir galiojančių nuobaudų neturintis (b. l. 90–93), darbovietėje dirbantis nuo 1991 m. ir darbe charakterizuojama tik teigiamai, atsakingai atliekantis jam pavestas funkcijas (b. l. 95).

Tiek kaltinamoji, tiek D. N. parodė, kad jie kaip sutuoktiniai palaiko labai artimus gerus ryÅ¡ius. Visas iÅ¡kilusias problemas sprendžia, sprendimus priima bendrai, palaiko vienas kitÄ , jie pakankamai ilgai kartu veda bendra Å¡eimos Å«kį, puikiai sutaria. Nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu iÅ¡vadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilÅ«s ir tamprÅ«s, kad D. N. gebėtų įtakoti kito asmens elgesį, jį kontroliuoti. Svarbu akcentuoti ir tai, kad J.

N. anksčiau nebuvo padariusi nusikalstamų veikų, ar administracinių nusižengimų būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl D. N. neturėjo jokio pagrindo įtarti galimas nusikalstamas savo sutuoktinės elgesio pasekmes. Be to, šiuo atveju ne mažiau svarbu pabrėžti, kad laidavimo institutas apskritai yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo/atleidimo klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas.

Teismas akcentuoja, kad tik tapdamas laiduotoju D. N. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti J. N. elgesį, nei tiesiog palaikydamas nuolatinius santykius su ja. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad D. N. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jo, kaip laiduotojo atsakomybę ir kad jis iÅ¡reiÅ¡kė tvirtÄ sutikimÄ bÅ«ti laiduotoju. Kaip matyti iÅ¡ nustatytų aplinkybių, D. N. rÅ«pi jo sutuoktinės ateitis ir už jÄ laiduoja, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Todėl teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie D. N. asmenybę, tiek jo bei J. N. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme, turi pagrindo manyti, kad D. N. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojo pareigas, daryti teigiamÄ Ä¯takÄ J. N., tai daro ir darys, jis yra vertas teismo pasitikėjimo ir yra tinkamas bÅ«ti laiduotoju, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus. Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti J.

N. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje padarymÄ pagal laiduotojo D. N. laidavimÄ . Nustatydamas laidavimo terminÄ , teismas atsižvelgia į byloje nustatytÄ padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį, J. N. asmenybę, taip pat teigiamÄ laiduotojo D. N. asmenybę ir daro iÅ¡vadÄ , jog laidavimas 1 (vienerių) metų terminui bus pakankama poveikio priemonė J. N.. Laiduotojas per nurodytÄ laidavimo terminÄ turės galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajai ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį J.

N. elgesį bei jos asmenybę, yra pakankamas. Ä®vertinus J. N. ir D. N. asmenybes, Å¡eimynines aplinkybes ir bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, J. N. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ netaikant užstato. Laiduotojo ir kaltinamosios sÄ veikos skatinimas, įvertinus jų asmenybes bei santykių pobÅ«dį paskiriant užstatÄ nėra bÅ«tinas. BylÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad priimdamas sprendimÄ dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgia ir vadovaujasi aukÅ¡tesnės instancijos teismo Å¡iuo klausimu suformuota teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-365-209/2017;

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-434-211/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-409-209/2017; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-446-870/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-731-935/2018 ir kt., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-624-935/2019). Dėl baudžiamojo poveikio priemonių Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. Atsižvelgiant į tai, kad J. N. padarydama nusikalstamÄ veikÄ privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo prieÅ¡ingo teisei elgesio pasekmes dar prieÅ¡ darydama nusikaltimÄ , todėl ji privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo ji pati ir yra kalta, ir kas teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog net ir atleidus J. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ jai turi bÅ«ti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis jis padarė nusikalstamÄ veikÄ . Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti keliÄ kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Teismas spręsdamas dėl Å¡ios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajai J. N. įvertina, kad ji nusikalstamÄ veikÄ padarė, kai jai alkoholio matuokliu buvo nustatytas 1,68 promilės girtumas, t. y. lengvas neblaivumo laipsnis, kuris nežymiai virÅ¡ijo baudžiamÄ jÄ atsakomybę užtraukiantį girtumo laipsnį. Kartu pažymėtina, kad tokiais savo veiksmais J. N. sukėlė pavojų ne tik savo, tačiau ir aplinkinių žmonių sveikatai bei gyvybei, taip padarydamas vienÄ Å¡iurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų.

Nors kaltinamosios padaryta nusikalstama veika ypatingai sunkių pasekmių nesukėlė, neabejotina, kad galimų neigiamų pasekmių nagrinėjamu atveju buvo iÅ¡vengta ne dėl aktyvių J. N. veiksmų, bet tik laimingo atsitiktinumo dėka, paÅ¡aliniam asmeniui laiku pastebėjus pavojingai manevruojantį automobilį ir praneÅ¡us policijos pareigÅ«nams. Tai tik patvirtina aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju J. N. požiÅ«ris į nustatytas teisės normas buvo atsainus, tokiu savo elgesiu parodė, kad darydama nusikalstamÄ veikÄ ji negalvojo apie galimai dėl jos veiksmų kilsiančias pasekmes, buvo abejinga bet kokiems gresiantiems padariniams.

Teismas konstatuoja, jog J. N., sėsdama už vairo neblaivus, visiÅ¡kai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, elgėsi neatsakingai, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip elgtis. Kartu pažymėtina, kad Å¡ios rÅ«Å¡ies baudžiamojo poveikio priemonės taikymas už transporto eismo saugumÄ pažeidžiančias nusikalstamas veikas yra viena efektyviausių prevencinių priemonių.

Dėl Å¡ios priemonės taikymo galinčios kilti neigiamos pasekmės nuteistojo Å¡eimai ar jam asmeniÅ¡kai negali bÅ«ti vertinamos aukščiau už visuomeninį interesÄ imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų užtikrintas transporto eismo saugumas, o skirta bausmė atliktų savo prevencinę paskirtį. Tuo labiau, kad nei dirbamo darbo pobÅ«dis, nei iÅ¡laikomi asmenys, nei jų sveikatos bÅ«klė nesulaikė nuteistojo nuo nusikaltimo įvykdymo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-326-843/2020).

Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamosios asmenį charakterizuojantys duomenys, jos elgesys po veikos padarymo, sudaro pagrindÄ uždrausti kaltinamajai 1 (vienerius) metus 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius naudotis teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones, terminÄ skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 18 d. (b. l. 45–46). Minėta baudžiamojo poveikio priemonė atitinka teisingÄ pusiausvyrÄ ir nagrinėjamu atveju taikant Å¡iÄ priemonę bus iÅ¡laikytas pagrįstas proporcingumas tarp vieÅ¡ojo intereso poreikių ir asmens teisių.

Kaip jau minėta, nekyla jokių abejonių, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal teismų praktikÄ nusikalstamų veikų, susijusių su transporto priemonės vairavimu, kai jÄ vairuoja neblaivus asmuo, prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiÄ ja teise, tiek turtinio pobÅ«džio baudžiamojo poveikio priemonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. J. N. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamas transporto priemone Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), be Å¡ios transporto priemonės kaltinamoji negalėtų padaryti jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone.

BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iÅ¡ kaltininko iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačiÄ priemonę, bet jos vertę atitinkančiÄ sumÄ , užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikalstamų veikų ir kad nebÅ«tų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip iÅ¡vengiant jų konfiskavimo rizikos.

Nagrinėjant bylÄ teisme nustatyta, kad automobilis Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso pačiai kaltinamajai (b. l. 49). Teisiamojo posėdžio metu J. N. paaiÅ¡kino, kad minėtas automobilis įgytas santuokoje, automobiliu daugiausiai naudojasi jos vyras D. N., kÄ apklausiamas patvirtino ir jis pats, kartu nurodydamas, kad su automobiliu Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važinėja į darbÄ , esantį už 25 km. nuo miesto, kur nevažinėja joks vieÅ¡asis transportas. Todėl nagrinėjamu atveju konfiskuojant automobilį nukentėtų ne tik kaltinamoji, bet ir jos Å¡eimos nariai, t. y. sutuoktinis.

Ä®gyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti Å¡ios teisinės priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018, Nr. 2K-195-788/2019). Taip pat bylÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veikÄ padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panaÅ¡aus pobÅ«džio veikų darymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136-699/2018).

Jau buvo minėta, kad kaltinamoji J. N. padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , yra neteista, visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, nuoÅ¡irdžiai gailisi, padarė tinkamas iÅ¡vadas dėl neteisėto savo elgesio, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, naujų ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu nėra, padarytas nusikaltimas yra visiÅ¡kai atsitiktinis ir vienkartinis reiÅ¡kinys jos gyvenime, kuris sunkių ar negrįžtamų pasekmių nesukėlė, todėl darytina iÅ¡vada, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų, už jÄ laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo.

Kartu atsižvelgtina ir į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dinančius duomenis, kurie leido taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, kalbant apie turto konfiskavimo proporcingumÄ nuosavybės apsaugos kontekste (Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis), pabrėžiama, kad tokia priemonė turėtų bÅ«ti pagrįsta proporcingu santykiu tarp naudojamų priemonių ir siekiamo tikslo, ir kad Å¡i sÄ Å¾ininga pusiausvyra bus pažeista, jei atitinkamas asmuo turės prisiimti individualiÄ ir pernelyg didelę naÅ¡tÄ (2018 m. virželio 28 d.

Didžiosios kolegijos sprendimas G.I.E.M. S.r.l. ir kiti prieÅ¡ ItalijÄ , peticijos Nr. 1828/06, par. 300; 2004 m. sausio 22 d. sprendimas Jahn ir kiti prieÅ¡ VokietijÄ , peticijų Nr. 46720/99, 72203/01, 72552/01, par. 81-94; 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas Maggio ir kiti prieÅ¡ ItalijÄ , peticijų Nr. 46286/09, 52851/08, 53727/08, 54486/08, 56001/08, par. 57). Todėl įvertinus bylos aplinkybes ir kaltinamosios asmenybę, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingos vieÅ¡ojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti ir bÅ«tų neproporcingas, kadangi tų pačių tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, galima pasiekti J.

N. paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , kuri remiantis iÅ¡raÅ¡u iÅ¡ VÅ¡Ä® „Emprekis“ yra 1 100 eurų su PVM (b. l. 24). Pažymėtina, kad tokiÄ pozicijÄ palaikė ir valstybinis kaltintojas nurodydamas, kad tikslinga konfiskuoti ne automobilį, o jo vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , konfiskuotino turto vertė turi bÅ«ti apskaičiuojama su PVM, kadangi tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tÄ pinigų sumÄ , už kuriÄ galėtų bÅ«ti parduodamas turtas (kuriÄ mokėtų pirkėjas).

Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kuriÄ galėtų bÅ«ti įsigytas (parduotas) analogiÅ¡kas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tÄ pinigų sumÄ , kuriÄ už analogiÅ¡kÄ automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamÄ kainÄ yra įskaičiuotas ir PVM. Juolab kad įrankių (priemonių) vertės iÅ¡ieÅ¡kojimu, be kita ko, siekiama, kad nebÅ«tų sÄ moningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip iÅ¡vengiant jų konfiskavimo rizikos.

Ä®gyvendinant Å¡iuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir iÅ¡ieÅ¡kotina pinigų suma sutaptų. Kartu toks vertinimas, leidžia užtikrinti proceso dalyvių (asmenų) lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principÄ , t. y. iÅ¡vengti situacijos, kai asmuo (automobilio savininkas), kurio automobilis konfiskuotas, atsiduria blogesnėje padėtyje nei asmuo, iÅ¡ kurio iÅ¡ieÅ¡koma tokio turto kaina be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Procesiniai klausimai Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas (b. l. 45), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2020 m. gruodžio 18 d. nutarimu taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas J. N. priklausančiai ir jos vardu registruotai transporto priemonei Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 25), paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai, o kompaktinį diskÄ su vaizdo įraÅ¡u palikti saugoti byloje. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, n u s p r e n d ė :

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, J. N., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojo D. N. (D. N.) laidavimÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Nustatyti 1 (vienerių) metų laiduotojo D. N. (D. N.) laidavimo terminÄ be užstato. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti J. N. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienerius) metus 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 18 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis J. N. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 1 100 (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ ) eurų. Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės 2020 m. gruodžio 18 d. nutarimu taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas J. N. priklausančiai ir jos vardu registruotai transporto priemonei Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai, o kompaktinį diskÄ su vaizdo įraÅ¡u palikti saugoti byloje.

IÅ¡aiÅ¡kinti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ J. N. ir laiduotojui D. N. (D. N.) kad: · laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. · jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus. Teisėjas Mindaugas Povilanskas