2020-04-15 Nr. AB-7617-3-62-3-01056-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-757-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01056-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai (toliau – ir Kybartų PN) pasibaigė dėl reorganizavimo), 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2013 m. spalio 1 d. jis buvo kalinamas Kybartų PN, kur jam nuolat trūko gyvenamojo ploto. Kamerose trūko vietos prie stalo, dažnai tekdavo valgyti stovint arba lovoje. Gyvenamosios patalpos buvo vėdinamos tik per langus. Šiltuoju metų laiku kamerose buvo karšta, trūko oro, o šaltuoju metų laiku buvo drėgna ir labai šalta. Kamerose buvo neįrengta atskira tualeto ventiliacija, dėl ko kamerose nuolat tvyrojo kanalizacijos kvapas. Dėl kamerose tvyrojusios drėgmės puvo lovų čiužiniai, veisėsi parazitai, pelėsis. Kamerose buvo rūkoma, todėl pareiškėjas, kuris yra nerūkantis, buvo priverstas kvėpuoti cigarečių dūmais. Kybartų PN dušinėse nebuvo muilo, o ir galimybė pasinaudoti dušu buvo ribojama. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasinaudoti dušu tik kartą per savaitę. Sanitariniai mazgai buvo įrengti ne atskirose patalpose, o tiesiog gyvenamojoje patalpoje (iš tualeto sklido blogas kvapas), t. y. pažeidžiant bendruosius sveikatos saugos reikalavimus. Į tualetą bet kada galėjo užeiti kitas asmuo, nes jų durys nerakinamos. Taigi pareiškėjas neturėjo privatumo naudojantis tualetu. Pasinaudoti tualetu buvo galima tik tupint. Pareiškėjas miegojo ant drėgno čiužinio, dėl ko pablogėjo jo sveikata. Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 24 d. nebuvo nuvežtas pas stomatologą, nors tą dieną jam turėjo būti (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad Kybartų PN piktybiškai ignoravo jo skundus ir prašymus, neįvykdydami jo teisėtų prašymų. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas buvo pradėjęs vykdyti bado akciją. Tačiau Kybartų PN pareigūnai dėl tokio jo elgesio pradėjo jį žeminti, provokuoti. Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 6 d. dėl vykdomos bado akcijos (tuo metu buvo 12 badavimo diena) buvo nusilpęs ir gulėjo lovoje. Atėję į kamerą pareigūnai pareikalavo keltis, rengtis. Pareiškėjui to neįvykdžius, pareigūnai surašė tarnybinius pranešimus, dėl to pareiškėjui nepagrįstai buvo paskirta nuobauda. Pareiškėjas apskundė nuobaudos paskyrimą Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tačiau jo skundas buvo atmestas, nurodant, kad skundo nagrinėjimo metu duomenų apie tai, jog tarnybiniuose pranešimuose ir kituose su nuobaudos skyrimu susijusiuose dokumentuose pateikta informacija neatitinka tikrovės, nenustatyta. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjas prašė jo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą netaikyti ieškinio senaties termino.

4. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovo atstovas pripažino, kad pareiškėjas tam tikrą laiką (jei buvo užimtos visos miegamosios vietos) galėjo būti kalinamas per mažo ploto sąlygomis (t. y. galėjo trūkti 0,1 kv. m ploto). Vis dėlto Kybartų PN laikėsi pozicijos, kad pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, nesukėlusios neigiamų pasekmių, dėl to nėra pagrindo kilti valstybės atsakomybei nagrinėjamu atveju. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Atsakovo atstovas taip pat prašė minėtam pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų PN, 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą už kalinimą netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. Teismas vertino, kad pareiškėjas visą kalinimo laikotarpį žinojo (turėjo žinoti) apie jam galbūt daromus pažeidimus, tačiau į teismą kreipėsi 2018 m. gegužės 29 d., todėl praleido 3 metų ieškinio senaties terminą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje, reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už kalinimą netinkamomis kalinimo sąlygomis laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2015 m. gegužės 28 d. pareikšti. Teismas pripažino, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą minėtam pareiškėjo reikalavimui. Todėl teismas tenkino atsakovo atstovo prašymą ir pritaikė daliai pareiškėjo reikalavimų 3 metų ieškinio senaties terminą. Tuo pagrindu teismas nagrinėjo tik bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo sąlygomis Kybartų PN laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. gegužės 29 d.

8. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (neteko 2020 m. sausio 22 d.) (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam asmeniui, o 111.2 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. vienam asmeniui. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu kalint bendrabučio tipo patalpose gyvenamojo ploto norma buvo pažeista 564 dienas, o kamerų tipo patalpose – 33 dienas. Teismas pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad dėl patalpų perpildymo jose trūko vietos prie stalo, vertino kaip neatsiejamai susijusią su nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu, t. y. vertino kaip šio pažeidimo dalį.

9. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas nepateikė objektyvių įrodymų apie sanitarinio mazgo įrengimą kamerų tipo patalpose, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo neužtikrinus jam privatumo naudojantis tualetu kamerų tipo patalpose buvo nepaneigti. Teismas kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų nenustatė.

10. Teismas konstatavo, kad dėl nustatytų pažeidimų (ploto trūkumo, privatumo neužtikrinimo naudojantis tualetu kamerų tipo patalpose) valstybė veikė neteisėtai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.), ir dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme.

11. Įvertinęs nustatytų pažeidimų pobūdį ir trukmę, pareiškėjo delsimą pasinaudoti teisine gynyba, nenustatęs, kad pareiškėjui dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, teismas konstatavo, kad 2 500 Eur yra pakankama suma pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti.

III. 12. Atsakovo atstovas Kybartų PN padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

13. Atsakovo atstovas nurodo, kad neturėjo galimybės pateikti visus duomenis pirmosios instancijos teismui, dėl to juos teikia apeliacinės instancijos teismui. Pažymi, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 4 d. iki 2015 m. birželio 8 d. teko 3,02 kv. m gyvenamojo ploto bendrabučio tipo patalpose. Nors minėtu laikotarpiu tekęs plotas bendrabučio tipo patalpose buvo mažesnis, nei numatyta Taisyklėse, tačiau šis pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir objektyviai negalėjo sukelti tokio lygio neigiamų pasekmių (išgyvenimų ir pan.) pareiškėjui, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas, atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę bendrabučio tipo patalpose, visą dieną galėjo laisvai judėti, sportuoti, eiti į darbą, biblioteką, valgyklą ir pan.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas Kybartų PN nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. Vis dėlto bylos duomenys (I t., b. l. 34–36, 44–46) patvirtina, kad pareiškėjas Kybartų PN buvo kalinamas iki 2018 m. gegužės 28 d.

15. Pirmosios instancijos teismas, pritaikęs daliai pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą ieškinio senaties terminą, nagrinėjo tik bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Kybartų PN sąlygomis laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 29 d. Teismas iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir priteisė jam 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovo atstovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

16. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad atsakovo atstovas, padavęs apeliacinį skundą, pateikė ir iš dalies naujus duomenis (t. y. dalis pateiktų duomenų nesutampa su pateiktais pirmosios instancijos teismui) apie gyvenamąsias patalpas (pvz., jose kalėjusių asmenų skaičių), kuriose pareiškėjas buvo kalinamas (II t., b. l. 2–4). Atsakovo atstovas pabrėžė, kad visus duomenis pateikti pirmosios instancijos teismui neturėjo galimybės.

18. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tai reiškia, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

19. Atsakovo atstovo nurodytas argumentas, kad visų duomenų jis neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui, yra abstraktus, išsamiau nedetalizuotas, dėl to vertintinas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovo atstovas tinkamai nepaaiškino, kodėl duomenys, kurios jis pateikė apeliacinės instancijos teismui, negalėjo būti pateikti dar pirmosios instancijos teismui, kodėl šiuos duomenis pateikti atsirado būtinybė tik apeliacinio proceso stadijoje. Taigi atsakovo atstovas nenurodė jokių argumentų, kurie pagrįstų, jog nagrinėjamu atveju yra minėtoje ABTĮ 143 straipsnio 3 dalyje numatytas pagrindas apeliacinio proceso stadijoje vertinti jo pateiktus naujus duomenis, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, dėl to kurių teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino. Pabrėžtina, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Todėl nauji atsakovo atstovo pateikti duomenys nevertinami.

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis apie Kybartų PN bendrabučio tipo patalpų, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas, plotą ir jose kalėjusių asmenų (įrengtų miegamųjų vietų) skaičių (I t., b. l. 34–36, 44–46), pritaria pirmosios instancijos teismui, jog 564 paras bendrabučio tipo patalpose pareiškėjas buvo kalinamas pažeidžiant Taisyklių 111.1 punktą, nes pareiškėjui teko mažiau nei 3,1 kv. m ploto, t. y. pareiškėjui teko nuo 3 iki 3,02 kv. m ploto, o 33 paras kamerose (kamerų tipo patalpose) pareiškėjas buvo kalinamas pažeidžiant Taisyklių 111.2 punktą, nes pareiškėjui teko mažiau nei 3,6 kv. m ploto, t. y. pareiškėjui teko nuo 3,30 iki 3, 52 kv. m ploto.

21. Atsakovo atstovas neginčija pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad buvo pažeidžiama pareiškėjo teisė į privatumą jam naudojantis nevisiškai nuo bendros kameros (kamerų tipo patalpos) erdvės atskirtu tualetu. Šis pažeidimas yra pagrindas konstatuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio, kuris garantuoja asmens teisę į privatumą, pažeidimą. Įvertinus bylos duomenis apie tai, kiek laiko pareiškėjas buvo kalinamas kamerose (kamerų tipo patalpose) (I t., b. l. 35–36, 44–45), konstatuotina, kad pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas tęsėsi 174 paras.

22. Nustačius Taisyklių 111.1 ir 112.2 punktų ir teisės į privatumą (Konvencijos 8 str.), pažeidimus, pripažintina, kad atsakovo atstovas veikė neteisėtai (Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.), o dėl minėtų padarytų pažeidimų (neteisėtų veiksmų) pareiškėjas patyrė neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pažeistai teisei į tinkamas kalinimo sąlygas apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimas nėra pakankama satisfakcija nagrinėjamu atveju, dėl to pirmosios instancijos teismas pareiškėjui pagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Atsižvelgus į nustatytų pažeidimų pobūdį ir trukmę, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista 2 500 Eur suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai kompensuoti, šios sumos mažinti nėra pagrindo.

24. Apibendrinama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė