cce87f6c-9ca5-4a74-8220-17df55bd9d40 · Kauno apylinkės teismas

                                                                                                                                                                              Civilinė byla Nr. e2YT-7837-748/2016                                                                                  Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03740-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.2.8.; 3.2.6.1.; 3.4.4.2.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 7 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Snieguolė Vilutienė, sekretoriaujant Ievai Mikalauskaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai R. G.,suinteresuotiems asmenims: E. S., K. S., nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims Gintarei D. T., VÄ® Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R.

G. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys E. S., K. S., Gintarė D. T., VÄ® Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.Teismas n u s t a t ė :              PareiÅ¡kėja kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti juridinį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjos tėvas V. J. S., asmens kodas   (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties bÅ«du buvo įgijęs nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ - garaÅ¾Ä (boksÄ ) Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).PareiÅ¡kėja patikslintame pareiÅ¡kime nurodė, kad 2015-02-04 mirė jos tėvas V.

J. S.. Po jo mirties palikimÄ priėmė pareiÅ¡kėja kartu su motina E. S.. PareiÅ¡kėjos sesuo G. D. T. ir brolis A. K. S. į palikėjo turtÄ reikalavimų nepareiÅ¡kė. PareiÅ¡kėja ir jos motina iÅ¡siaiÅ¡kino, kad nėra įregistruota jos tėvo V. J. S. nuosavybės teisė į garaÅ¾Ä (boksÄ ) Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad tėvas V. J. S. nuo 1977 m. buvo grupinių garažų (duomenys neskelbtini) narys. 1977-09-08 jis pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo garaÅ¾Ä (boksÄ ) Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ K.

B., tačiau nuosavybės teisės į garaÅ¾Ä neįregistravo. Po tėvo mirties šį garaÅ¾Ä valdo pareiÅ¡kėja ir jos mama. PareiÅ¡kėjos tėvas garaÅ¾Ä Ä¯gijo sÄ Å¾iningai, valdė kaip savÄ , teisėtai ir atvirai, nepertraukiamai, sÄ Å¾iningai vykdė visus mokestinius įsipareigojimus, mokėjo už elektrÄ . Niekas neturi daugiau teisių į šį nekilnojamÄ jį daiktÄ . Jokie kiti tretieji asmenys į šį garaÅ¾Ä jokių pretenzijų niekada nereiÅ¡kė ir nereiÅ¡kia (t.2, b. l. 174-175).Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja palaikė savo pareiÅ¡kimÄ ir paaiÅ¡kino, kad jos tėvas 1977 m. nusipirko pastatytÄ garaÅ¾Ä iÅ¡ K.

B. ir tapo garažų kooperatyvo (duomenys neskelbtini) nariu. Tėvas valdė garaÅ¾Ä ir juo naudojosi apie 45 metus, mokėjo mokesčius. VÄ® Registrų centras atsisakė įregistruoti garaÅ¾Ä nuosavybės teise. Garažų kompleksui statyti buvo iÅ¡duotas statybos leidimas asmenų sÄ raÅ¡ui, tarp jų – K. B., tačiau nėra duomenų apie statybos pabaigimo dokumentus ( 2016-11-17 teismo posėdžio garso įraÅ¡as 04:49 – 28:13).Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad pareiÅ¡kėja turi įrodyti visų CK 4.68 – 4.71 straipsniuose iÅ¡vardintų sÄ lygų buvimÄ .

Svarbu nustatyti, ar nurodytas turtas nėra valstybės nuosavybė, nes įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas vieÅ¡ajai nuosavybei pertvarkyti į privačiÄ . PareiÅ¡kimÄ prašė spręsti atsižvelgiant į Å¡iuos argumentus ir vadovaujantis teisės aktų nuostatomis (t.1, b. l. 96-98, t. 2, b. l. 193-194). Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad įrodžius aplinkybių, numatytų CK 4.68 4.71 straipsniuose, buvimÄ , dėl pareiÅ¡kėjos tėvo V.

J. S. nuosavybės teisės į garaÅ¾Ä , unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, neprieÅ¡taraus (t. 1, b. l. 107-110).Suinteresuotas asmuo G. D. T. pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant, su pareiÅ¡kimu sutiko (t. 1, b.l. 114).Suinteresuotas asmuo E. S. su pareiÅ¡kimu sutiko, prašė jį tenkinti ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad grupiniai garažai (duomenys neskelbtini) nebuvo įregistruoti kaip garažų statybos kooperatyvas, todėl pirkimo-pardavimo sutartis buvo patvirtinta Komunalinio Å«kio projektavimo instituto antspaudu.

Jos sutuoktinis pirko iÅ¡ K. B. jau pastatytÄ garaÅ¾Ä (2016-11-17 teismo posėdžio garso įraÅ¡as 28:14 – 36:39).Suinteresuotas asmuo A. K. S .prašė tenkinti pareiÅ¡kimÄ ir paaiÅ¡kino, kad paaiÅ¡kėjo, jog garažo statybos pabaigimo faktas nebuvo užregistruotas, tačiau, jo nuomone, reikia vadovautis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990-10-25 nutarimu Nr. I-715 priimtu įstatymu „Dėl kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų“, kurio 1 straipsnis nustato, kad baigto statyti ir priimto eksploatuoti garažo statybos kooperatyvo narys įgyja nuosavybės teisę į jam paskirtÄ boksÄ (2016-11-17 teismo posėdžio garso įraÅ¡as 36:40 – 48:09).VÄ® Registrų centras pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad 2016-03-17 Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis pareiÅ¡kėjos nurodytas garažas (boksas) ir daiktinės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti.

Prašė VÄ® Registrų centrÄ paÅ¡alinti iÅ¡ bylos, nes jis neturi jokio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, o bylos sprendimas neturės jokios įtakos VÄ® Registrų centro teisėms ir pareigoms (t.1, b. l. 101-103).Teismas 2016-04-11 nutartimi nutarė VÄ® Registrų centro nelaikyti byloje suinteresuotu asmeniu.Apie Å¡ios bylos iÅ¡kėlimÄ paskelbus specialiame interneto tinklalapyje, per teismo nustatytÄ terminÄ kitų suinteresuotų Å¡ios bylos baigtimi asmenų į teismÄ nesikreipė.PareiÅ¡kimas atmestinas.

Ä®gyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das (CK 4.47 str. 11 p.), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Å is bÅ«das taikomas, kai pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir praÅ¡o teismÄ konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygos. Ä®gyjamÄ ja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ gali įgyti asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs tokį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja.Be to, byloje pirmiausia turi bÅ«ti sprendžiama, ar taikomos CK 4.69 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios nustato, kad įgyjamÄ ja senatimi nuosavybėn gali bÅ«ti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektas.

Pagal LR CK 4.24 str., valdymo teisės objektu gali bÅ«ti kiekvienas daiktas, kuris gali bÅ«ti nuosavybės teisės objektu. Statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jei jo statyba yra įvykdyta teisės aktų nustatyta tvarka. Nuosavybės teisių prezumpcija atsiranda tik įregistravus nuosavybės teises vieÅ¡ame registre. Tinkamai nesuformavus objekto kaip nekilnojamojo daikto ir jo neįregistravus, pareiÅ¡kėjui gali bÅ«ti pripažinta nuosavybės teisė tik į statybines medžiagas, o ne patį daiktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011 ir kt.).

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ gali bÅ«ti registruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. PareiÅ¡kėjo pareiga yra nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo praÅ¡ymÄ , taip pat pateikti įrodymus, patvirtinančius praÅ¡omÄ nustatyti faktÄ (LR CPK 178 str.).Tiriant ir vertinant įrodymus bei sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimÄ , teismas atsižvelgia į tai, kad bylose dėl juridinio fakto nustatymo įrodinėjimas turi tam tikrų ypatumų, kuriuos lemia tai, jog paprastai yra naudojami netiesioginiai įrodymai, todėl juos vertinant taikoma tikėtinumo taisyklė, kurios esmė - laisvo įrodymų vertinimo principas, reiÅ¡kiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tiems įrodymams, kurie lemia didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismas Å¡ioje byloje taiko tikėtinumo taisyklę, nes nėra surinkta pakankamai tiesioginių ar Å¡alutinių įrodymų, kurių visuma teiktų pagrindÄ padaryti konkrečias ir neabejotinas iÅ¡vadas dėl juridinio fakto buvimo.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad pareiÅ¡kėja yra mirusiojo V. J. S. duktė ir jo turto paveldėtoja (t.1, b. l. 9, 11, 41). PareiÅ¡kėjos tėvas V. J. S. mirė 2015 m. vasario 4d. (t.1, b.l. 8). Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, pareiÅ¡kėjos tėvas siekė bÅ«ti priimtas į garažų statybos kooperatyvÄ , tuo tikslu 1977-09-05 buvo parašęs pareiÅ¡kimÄ ir dėl jo darbovietės administracija bei profsÄ jungos komitetas 1977-09-05 kreipėsi į Kauno miesto LDT vykdomÄ jį komitetÄ (t. 1, b. l. 14, 17-20).

Kauno tarpmiestinės techninės inventorizacijos biuro pažymėjimai, išduoti 1977-01-11, 1977-09-02, 1978-03-21 patvirtina, kad V. J. S. ir E. S. vardu nuosavybės fondo rejestre namų valda nebuvo įregistruota ir minėti pažymėjimai buvo išduoti dėl kooperatinio garažo statybos (t. 1, b. l. 22-24). Pareiškėja nurodė, kad jos tėvas nuo 1977 m. buvo grupinių garažų (duomenys neskelbtini) narys, tačiau teismas sprendžia, kad byloje nėra įrodyta, jog toks garažų statybos kooperatyvas egzistavo.

Kaip matyti iÅ¡ liudytojo R. J. parodymų (2016-11-17 teismo posėdžio garso įraÅ¡as 48:10 – 1:04:24), VÄ® Registrų centro 2015-08-26 sprendimo (t. 1, b. l. 25-26), garažų kooperatyvas – (duomenys neskelbtini) nebuvo sukurtas ir įregistruotas kaip juridinis asmuo, o veikė tik neoficialiai asmenų tarpusavio laisvanoriÅ¡ko susitarimo pagrindu. Sprendžiama, jog nėra įrodyta, kad pareiÅ¡kėjos tėvas buvo garažų kooperatyvo narys, dėl ko bÅ«tų turėjęs teisę į garažo boksÄ ir pajų kooperatyve.

RaÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad 1977-09-08 pareiÅ¡kėjos tėvas V. J. S. ir K. B. sudarė sutartį, kurioje nurodė, kad K. B. parduoda, o V.J. S. perka K. B. priklausantį asmeninį garaÅ¾Ä , esantį V. J. g., pastatytÄ pagal 1968 m. lapkričio 29 d. iÅ¡duotÄ leidimÄ Nr. 186-C, boksas 7, už 2500 rublių pagal tarpusavio susitarimu atliktÄ parduodamo turto vertinimÄ . Dokumente taip pat nurodyta, kad K. B. perduoda V. J. S. dokumentus apie statybinių medžiagų įsigijimÄ . Å ioje Å¡alių pasiraÅ¡ytoje sutartyje pažymėta, kad pinigai 2500 rublių buvo perduoti.

Sutarties sudaryme, kaip nurodyta tekste, dalyvavo liudininkas R. J.. K. B. paraÅ¡Ä sutartyje patvirtino savo paraÅ¡u ir atspaudu Komunalinio Å«kio projektavimo instituto Kauno filialo vietos komiteto pirmininkas K. V. (t. 1, b.l. 15). Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateikto kito raÅ¡ytinio dokumento, 1977-09-22 pareiÅ¡kėjos tėvas V. J. S. ir jam garaÅ¾Ä pardavęs K. B. susitarė, kad Å¡iame garaže K. B. atliks papildomus darbus už 5000 rublių (t. 1, b.l. 16). Nei sutartyje, nei kitame dokumente nėra atžymų, jog sutartis buvo patvirtinta notaro, pareiÅ¡kėja taip pat nurodė, jog susitariančios Å¡alys dėl sutarties patvirtinimo pas notarÄ nesikreipė.

Civilinio kodekso 255 str. (1964 m.) nustatė, jog gyvenamojo namo ar jo dalies (Å¡iuo atveju – garažo) pirkimo-pardavimo sutartis turi bÅ«ti patvirtinta notariÅ¡kai. Teismas vertina, jog byloje esanti 1977-09-08 sutartis neatitinka įstatymo reikalaujamos formos, todėl neįrodo nekilnojamojo turto objekto – garažo nuosavybės teisės perleidimo.IÅ¡ VÄ® Registrų centro 2015-08-26 sprendimo Nr. 9341461 matyti, kad suinteresuotas asmuo E. S. buvo pateikusi praÅ¡ymÄ Ä¯raÅ¡yti garažo (bokso) Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrÄ ir įregistruoti nuosavybės teises į jį.

IÅ¡nagrinėjus šį praÅ¡ymÄ buvo nuspręsta jo netenkinti. Sprendime nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas 167,17 kv. m bendro ploto garažas 1G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra devyni garažai (boksai), kadastro duomenų nustatymo data – 1992-08-27, tačiau buvo praÅ¡oma įregistruoti V. J. S. nuosavybės teises į Å¡iame pastate esantį garaÅ¾Ä (boksÄ ) Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendime taip pat pažymėta, kad patikrinus Juridinių asmenų registro duomenis, nustatyta, kad juridinis asmuo (duomenys neskelbtini) Å¡iame registre nėra įregistruotas (t. 1, b.l. 25-26).Nustatyta, kad negyvenamoji patalpa-garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini) bei daiktinės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre iki Å¡iol neįregistruotos.

Tai patvirtina oficialus raÅ¡ytinis įrodymas - 2016-04-18 VÄ® Registrų centro pateikta teismui informacija (t. 2, b.l. 49).Minėti įrodymai duoda pagrindÄ labiau tikėtinai iÅ¡vadai, kad K. B., turėdamas statybos leidimÄ (t.2, b.l. 130-136), pardavė nebaigtÄ statyti garaÅ¾Ä , t. y. perleido statybines medžiagas ir teisę statyti garaÅ¾Ä pareiÅ¡kėjos tėvui. Statybos darbus pabaigęs atlikti statytojas turėjo pareigÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka kreiptis dėl statinio priėmimo eksploatuoti tam, kad statyba bÅ«tų įteisinta.

Pasikeitus įstatymo reglamentuojamai statybos pabaigos teisėtumÄ nustatančiai tvarkai, pareiÅ¡kėja, kaip mirusiojo teisių ir pareigų perėmėja, turi teisę pasinaudoti Å¡ia tvarka Å¡iuo metu. Pažymėtina, kad jeigu praÅ¡oma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ Ä¯ nekilnojamÄ jį daiktÄ , įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali bÅ«ti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

PraÅ¡ant nustatyti nuosavybės teisę į VÄ® Registrų centras Nekilnojamojo turto registre neregistruotus statinius, pareiÅ¡kėja į bylÄ pateikė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos kopijÄ (t.1, b l. 27-35), tačiau to nepakanka konstatuoti, kad statinys pastatytas teisėtai. Neteisėtas nekilnojamojo daikto sukÅ«rimas pareiÅ¡kėjai negali sukelti nuosavybės teisių į jį, nes statinys gali tapti nuosavybės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba įteisinta įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ tokie statiniai vertintini kaip turto objektai, turintys vertę (pvz. statybinės medžiagos ir pan.). BÅ«tent į medžiagas, pareiÅ¡kėjos tėvo panaudotas Å¡iam objektui pastatyti, gali bÅ«ti nustatyta nuosavybės teisė. PareiÅ¡kėja tokio reikalavimo nepareiÅ¡kė, o praÅ¡o nustatyti nuosavybės teisę į daiktÄ , kaip nekilnojamÄ jį turtÄ . Nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamÄ jį daiktÄ suformuoti (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalis).

Ä®statymų nuostatos aiÅ¡kiai ir konkrečiai numato nekilnojamųjų daiktų suformavimo ir įregistravimo procedÅ«ras. Taigi Å¡iuo atveju nėra teisiÅ¡kai sukurto ir įteisinto nuosavybės teisės objekto – nekilnojamojo daikto. Neteisėtas daikto sukÅ«rimas negali suteikti nuosavybės teisių (tokios praktikos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai, pvz. žr. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-582-198/2015, Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1368-264/2015 ir kt.).Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėja neįrodė, kad nekilnojamas daiktas - garažas (boksas) Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra sukurtas statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, todėl spręstina, kad Å¡is daiktas nėra privačios nuosavybės teisės objektas bei jis neatitinka CK 4.69 str. 1 d. reikalavimų, atitinkamai konstatuotina, kad nėra visų sÄ lygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti.

Pareiškėjos pareiškimas atmestinas (CPK 178 str., 185 str., CK 4.68 str., 4.69 str.). 2012-12-14 ir 2015-08-24 pažymos (t.1, b.l. 12, 13), pasirašytos R. J. kaip grupinių garažų (duomenys neskelbtini) pirmininko, neturi įrodomosios reikšmės, nes yra nustatyta, kad tokio juridinio asmens kaip grupiniai garažai (duomenys neskelbtini) neegzistavo, dėl to teismas nevertina šiose pažymose išdėstytų faktų. Kiti dalyvaujančių byloje asmenų argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai bei priimtam sprendimui, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.

PareiÅ¡kėja dėl ginčo statinio įteisinimo gali inicijuoti vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«ras, taip pat gali ginčo teisenos tvarka reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir taip ginti savo teises (CK 1.138 str. 1 p.). IÅ¡ pareiÅ¡kėjos priteistina 7,64 Eur dydžio iÅ¡laidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai (Civilinio proceso kodekso 96 str. 3 d. ). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 - 270, 448 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a:

Atmesti pareiÅ¡kėjos R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymÄ nustatyti juridinį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjos tėvas V .J. S., asmens kodas   (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties bÅ«du buvo įgijęs nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ - garaÅ¾Ä (boksÄ ) Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 7,64 Eur (septynis eurus 64 centus) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. (Mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ Â sÄ skaitÄ , įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                    Snieguolė Vilutienė