2023-03-20 Nr. CB-2514-2-68-3-26673-2021-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedIšlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašas pateiktas CPK 88 straipsnio 1 dalyje. Šis sąrašas nėra baigtinis, nes 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Aiškindamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tam, jog įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte (tuo metu galiojusios CPK redakcijos 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte) nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009).
Legislator headnote
AI generated2023-03-20 Nr. CB-2514-2-68-3-26673-2021-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį dėl teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą be bendraturčių sutikimo atmetė, priteisė atsakovams H. G. ir V. G. iš ieškovės žyminio mokesčio, advokato atstovavimo išlaidų atlyginimą. Teismas sprendimu nepriteisė atsakovų išlaidų už parengtą ekspertizės išvadą (100 Eur), išlaidų už matininko (266,20 Eur) ir antstolio (200 Eur) pagalbą, topografinio plano masteliu M1:500 parengimą ir pamatuoto statinio ploto skaičiavimus pagal sienas ir išsikišusių išorinių sienų projekciją į žemės sklypo paviršių (484 Eur), nes jos nepriskiriamos bylinėjimosi išlaidoms CPK 79 straipsnio prasme ir dėl to neatlygintinos.
Full text
Nr. DOK-1177
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26673-2021-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. kovo 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2023 m. vasario 28 d. paduotu atsakovės H. G. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimo peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį dėl teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą be bendraturčių sutikimo atmetė, priteisė atsakovams H. G. ir V. G. iš ieškovės žyminio mokesčio, advokato atstovavimo išlaidų atlyginimą. Teismas sprendimu nepriteisė atsakovų išlaidų už parengtą ekspertizės išvadą (100 Eur), išlaidų už matininko (266,20 Eur) ir antstolio (200 Eur) pagalbą, topografinio plano masteliu M1:500 parengimą ir pamatuoto statinio ploto skaičiavimus pagal sienas ir išsikišusių išorinių sienų projekciją į žemės sklypo paviršių (484 Eur), nes jos nepriskiriamos bylinėjimosi išlaidoms CPK 79 straipsnio prasme ir dėl to neatlygintinos.
Kasaciniu skundu atsakovė H. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalį, kuria nepriteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ir priteisti visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsakovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovės paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašas pateiktas CPK 88 straipsnio 1 dalyje. Šis sąrašas nėra baigtinis, nes 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Aiškindamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tam, jog įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte (tuo metu galiojusios CPK redakcijos 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte) nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009).
2. Atsakovė nurodo, kad šioje byloje patyrė 566,20 Eur išlaidas, susijusias su bylai svarbių įrodymų surinkimu. Dėl ekspertizės išvados kaip teismui pateikto įrodymo atsakovė patyrė 100 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias patvirtina 2021-12-13 sąskaita faktūra Serija A-7 Nr. 19901221176 ir 2021-12-13 mokėjimo nurodymas Nr. 969. Atsakovė patyrė 200 Eur išlaidas už antstolio pagalbą, kurias patvirtina 2022-03-10 PVM sąskaita faktūra Serija BDT Nr. 2200103 ir 2022-03-10 mokėjimo nurodytas Nr. 981, taip pat 266,20 eurų išlaidas už matininko paslaugas, kurias patvirtina 2022-03-02 PVM sąskaita faktūra Serija GEO Nr. 1313 ir 2022-03-07 mokėjimo nurodytas Nr. 164. Dėl paminėtų išlaidų atlyginimo atsakovė 2022-03-14 pateikė teismui motyvuotą prašymą, tačiau šis atsakovės prašymas apeliacinės instancijos teismo buvo atmestas.
3. Įstatymų leidėjo CPK 88 straipsnio 1 dalyje pateiktas išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašas nėra baigtinis, ką patvirtina 10 punktas - kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Tačiau teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad tokių atsakovų patirtų išlaidų atlyginimas neva nėra numatytas CPK. Aiškindamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tam, jog įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte (tuo metu galiojusios CPK redakcijos 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte) nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009).
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Antanas Simniškis
Algirdas Taminskas
Jūratė Varanauskaitė