cce8659d-d372-45fe-b25a-e7200d2dd7c6 · Vilniaus apygardos teismas

             Nuorašas             Baudž. byla Nr.1-310-318/2012             Teisminio proceso Nr. 1-88-1-00281-2012-4             Procesinio sprendimo kategorija:             1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.11.;             1.1.11.9.; 1.2.3.1.; 2.1.8.; 2.1.15.3.3.2. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,teisėjų Daivos Pranytės - Zalieckienės, Vladislavo Lenčiko,sekretoriaujant Mariui Frejeriui, dalyvaujant prokurorui Vladimirui Sergejevui,kaltinamajai I.

G.,jos gynėjai advokatei Virginijai Bradulskienei,nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei M. G. K.,ekspertui Rimantui Laurinavičiui,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimus 1958 m. balandžio 13 d., Anykščiuose, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, naÅ¡lė, turinti vidurinį iÅ¡silavinimÄ , dirbanti UAB „Ukmergės duona“ krovėja, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., ir nustatė: 2012 m. balandžio 1 d. apie 19 00 val. kaltinamoji I.

G., bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia du kartus peiliu dÅ«rė savo Å¡eimos nariui - sugyventiniui A. M. į rankÄ bei krÅ«tinę, padarydama pjautinę žaizdÄ deÅ¡iniame žaste, durtinę – pjautinę žaizdÄ krÅ«tinės kairėje su Å¡irdies sužalojimu, kas komplikavosi Å«miu nukraujavimu, Å¡irdiplėvės ertmės tamponada krauju, ir nukentėjusysis mirė. Tokiu bÅ«du kaltinamoji I. G. tyčia nužudė savo Å¡eimos narį A.

M..Kaltinamoji I. G. dėl jai pareikÅ¡to kaltinimo prisipažino pilnai. Ji paaiÅ¡kino, kad su A. M. gyveno kartu kaip Å¡eima apie trejus metus name, esančiame (duomenys neskelbtini). Namuose abu kartais iÅ¡gerdavo, o po to konfliktuodavo. Tokių ginčų metu nukentėjusysis ne kartÄ I. G. buvo sumušęs.Kaltinamoji tvirtino, kad 2012 m. balandžio 1 d. apie 18 00 val. bÅ«dami savo namuose kartu su A. M. gėrė aÅ¡tuonių laipsnių stiprumo alų, kuris buvo dviejų litrų talpos butelyje. Baigdami gerti jie susipyko ir pradėjo dėl kažko ginčytis.

Tuo metu I. G. buvo sugipsuota koja, sėdėjo ant sofos ir peiliu pjaustė laÅ¡inius. A. M. stovėjo Å¡alia, prieÅ¡ais kaltinamÄ jÄ . Ginčo metu pastarasis trenkė ranka I. G. į deÅ¡inę veido pusę taip, kad net jos akiniai nukrito ant žemės. Po to jis ranka kaltinamÄ jÄ stipriai sugriebė už smakro. I. G. tuo metu kairėje rankoje turėjo peilį, todėl, iÅ¡sigandusi A. M., gindamasi jį nuo savęs atstÅ«mė ir peiliu dÅ«rė jam į krÅ«tinės sritį. Po to peilį ji iÅ¡kart numetė ant sofos, o nukentėjusysis tuo metu atsisėdo ant fotelio.

Kalinamoji pamatė kraujÄ jo krÅ«tinės srityje, tačiau žaizda stipriai nekraujavo. Å iek tiek pasėdėjęs A. M. nugriuvo ant žemės. I. G. dėl to iÅ¡sigando, todėl popieriniais rankÅ¡luosčiais bandė sustabdyti kraujavimÄ iÅ¡ A. M. krÅ«tinės. Tuo metu nukentėjusysis dar buvo gyvas, bet nekalbėjo. Kaltinamoji iÅ¡kart iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Po įvykio ji buvo labai pasimetusi, todėl atvykusiems medicinos darbuotojams pasakė, kad nukentėjusysis susižalojo pats. I.

G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus, teisiamajame posėdyje perskaitytus savo parodymus (t. 1, b.l. 90-91; 100), kad A. M. deÅ¡ine ranka jai trenkus vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inę veido pusę, ji nukentėjusiajam pasakė „taigi, tu man paraÅ¡ei pasižadėjimÄ , kad manęs nebemuÅ¡i ir vėl rankas kilnoji“. Po Å¡ių žodžių A. M. deÅ¡ine ranka čiupo jai už žandų ir juos stipriai suspaudė. Jis tuo metu stovėjo Å¡alia kaltinamosios, o ji visÄ laikÄ sėdėjo ant sofos, kairėje rankoje laikydama peiliukÄ , kuris buvo apie 15 cm ilgio, juodos spalvos plastmasiniu kotu, apie 1,5 cm pločio geležte, kuri į galÄ siaurėja.

Kai A. M. jÄ puolė, kaltinamoji, pasakiusi „kaip tu puoli, aÅ¡ gi rankoj peilį laikau“, abiem rankom nukentėjusįjį pastÅ«mė. Tuo metu A. M. kažkiek susvirduliavo, tačiau užsimojo rankomis lyg vėl kažkur jai stverdamas už veido, tuomet ji gindamasi netyčia su kairėje rankoje turėtu peiliu dÅ«rė nukentėjusiajam į krÅ«tinę. Jo nužudyti kaltinamoji nenorėjo, tik siekė, kad pastarasis nuo jos pasitrauktų. I. G. paaiÅ¡kino, kad nors į rankos sritį ji tyčia nedÅ«rė, tačiau mano, jog rankÄ galėjo įpjauti nukentėjusįjį stumdama.

Be to, kaltinamosios manymu, žaizda jo rankoje galėjo atsirasti tuo metu, kai A. M. iÅ¡ jos norėjo atimti peilį. Nors įvykio metu A. M. jos nesužalojo, kraujosruvų nebuvo, tačiau nuo į veidÄ suduoto smÅ«gio jai skaudėjo skruostus. Prisipažįsta, kad savo sugyventinį nužudė ir dėl to labai gailisi.Kaltinamoji I. G. patvirtino savo parodymus, duotus parodymų patikrinimo vietoje metu. (t. 1, b.l. 105-108, 110-118)Nukentėjusioji M. G. K. parodė, kad nužudytasis A. M. buvo jos sÅ«nus, su kuriuo ji susitikdavo, dažnai bendraudavo telefonu.

Paskutinį kartÄ buvo matęsi prieÅ¡ kelis mėnesius iki įvykio. Paprastai vienas kitam tris – keturis kartus per savaitę pasiskambindavo, palaikydavo artimus ryÅ¡ius. SÅ«nus nukentėjusiajai materialiai nepadėjo. Kartais su juo susipykdavo, nes ji A. M. priekaiÅ¡taudavo, kad jis dažnai geria. M. G. K. tvirtino, kad jos sÅ«nus, gyvendamas su I. G., dažnai gerdavo, bardavosi ir net muÅ¡davosi. Nukentėjusioji M. G. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus, teisiamajame posėdyje perskaitytus savo parodymus, kad kaltinamoji, iÅ¡gėrusi alkoholio, bÅ«davo agresyvi, keikė jos sÅ«nų necenzÅ«riniais žodžiais.

KartÄ prieÅ¡ Naujuosius metus ar po jų I. G. su buteliu buvo praskėlusi A. M. galvÄ . SÅ«nus jai yra sakęs, kad kaltinamoji savo tokiu elgesiu iÅ¡veda jį iÅ¡ pusiausvyros, ir jis tada jÄ muÅ¡a. Nukentėjusioji iÅ¡ A. M. žinojo, kad jis miegodavo atskirame kambaryje, kabliuku užsikabinęs duris, nes savo sugyventinės bijojo.G. M. Kraujalienė paaiÅ¡kino, jog apie sÅ«naus mirtį ji sužinojo 2012 balandžio 1 d. apie 20 30 val. iÅ¡ I. G., kuri jai paskambino ir pasakė, kad „ArtÅ«rėlio nebėra“, nes „jis pats sau į Å¡irdį peilį susivarė“ (t. 1, b.l. 64-65).

SÅ«nų ji palaidojo pati ir turėjo 4 730 Lt su tuo susijusių iÅ¡laidų. IÅ¡ valstybės gavo vienkartinę 1 030 litų paÅ¡alpÄ , kuriÄ panaudojo sÅ«naus laidotuvėms. Visos jos asmeniÅ¡kai turėtos laidojimo iÅ¡laidos sudaro 3 700 litų, todėl praÅ¡o Å¡iÄ sumÄ priteisti.Be to nukentėjusioji nurodė, kad labai iÅ¡gyveno dėl sÅ«naus smurtinės mirties. Sutriko jos sveikata, nes yra senyvo amžiaus. SÅ«naus mirtį sunkiai iÅ¡gyveno psichologiÅ¡kai. NežiÅ«rint į tai, M. G.

K. paaiÅ¡kino, jog, suprasdama, kad sÅ«naus neprikelsi, atleidžia kaltinamajai, nes ji jos atsipašė, gailisi, todėl pareikÅ¡tÄ 80 000 Lt sumai savo civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti mažina iki 20 000 Lt ir praÅ¡o Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ kaltinamosios I. G. priteisti.Liudytoja J. K. parodė, jog ji dirba Ukmergės pirminės sveikatos priežiÅ«ros centre, medicinos darbuotoja. Kas vyko 2012 m. balandžio 1 d., liudytoja tiksliai neprisiminė, kadangi iÅ¡kvietimų per šį laikotarpį turėjo gan daug.

Liudytoja J. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus, teisiamajame posėdyje perskaitytus savo parodymus (t.1, b.l. 75), kad 2012 m. balandžio 1 d. apie 19 08 val. gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini), savo namuose vyras susižalojo peiliu. Atvykusi ji kambaryje ant grindų rado be sÄ monės gulintį vyrÄ . Å alia jo ant sofos sėdėjo moteris sugipsuota koja, ji garsiai klykė. VyriÅ¡kis gulėjo ant grindų prie lovos tarp spintelės ir stalo, su treninginėmis kelnėmis, be marÅ¡kinių. ApžiÅ«rėjusi vyriÅ¡kį ji pamatė krÅ«tinėje, Å¡irdies srityje apie 1,5 cm dydžio žaizdÄ .

Žaizda nekraujavo. Ant krūtinės buvo kraujo likučiai, matėsi, kad kūnas buvo kažkuo valytas. Apžiūros metu vyriškis silpnai kvėpavo, širdis plakė. Buvo nuspręsta nukentėjusįjį vežti į ligoninę. Liudytoja moters klausė, kada vyriškis susižalojo, ši atsakė, kad prieš pusvalandį vyriškis pats save sužalojo peiliu. Netrukus nukentėjusysis mirė.Liudytojas E. I. parodė, jog gyvena pas močiutę O. I. name, esančiame (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte.

Antrame aukÅ¡te gyveno jo motina I. G. su savo sugyventiniu A. M., kurį jis Å¡iek tiek pažinojo. Liudytojas tvirtino, kad jo motina ir A. M. dažnai gerdavo, kartais susimuÅ¡davo.2012 m. balandžio 1 d. apie 19.00 val. liudytojas žiÅ«rėjo televizorių, kai sužinojo, kad jo motinos sugyventinis sužeistas. Liudytojas atsisakė A. M. vežti į ligoninę, nes pastarasis buvo girtas, o girtÄ vežti jis nenorėjo, todėl liepė iÅ¡sikviesti greitÄ jÄ pagalbÄ . Kad A. M. labai sunkios bÅ«klės, E. I. sužinojo, kai neÅ¡tuvais padėjo A.

M. įkelti į greitosios pagalbos automobilį.2012 m. balandžio 1 d Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Ä®vykio vietos apžiÅ«ros metu namo antrame aukÅ¡te, kambaryje, ant spintelės rasti du gabaliukai laÅ¡inių, kurie supakuoti į popierinį vokÄ Nr.

4. Kambaryje ant kiliminės dangos prieÅ¡ais lovÄ , buvo Å¡lapia dėmė, arčiau lovos maždaug 20x20 cm plote, matėsi dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ . Å alia gulėjo trys popierinės servetėlės su dėmėmis, panaÅ¡iomis į kraujÄ , kurios supakuotos į popierinį vokÄ Nr.

1. Nuo dėmių, esančių ant kiliminės dangos, paimtos nuoplovos, kurios supakuotos į popierinius vokus Nr. 2, Nr.

3. Kambaryje ant dvigulės lovos rastas telefonas „Nokia“. Ant tos pačios lovos, arčiau lango, gulėjo peilis juoda rankena, kuris paimtas ir supakuotas į popierinį vokÄ Nr.

5. Å alia peilio rastas kitas telefonas „ NOKIA“. Abu mobiliojo ryÅ¡io telefonai paimti ir supakuoti į paketÄ Nr. 0135372. Arčiau durų, ant grindų rasti vyriÅ¡ki dryžuoti marÅ¡kiniai su dėmėmis, panaÅ¡iomis į kraujÄ . MarÅ¡kinėlių krÅ«tinės srityje matoma apie 1,5 cm dydžio skylė, Å¡alia jos - kelių milimetrų antra skylutė. Ties apykakle marÅ¡kiniai yra įplėšti. Dryžuoti marÅ¡kinėliai įdėti į popierinį paketÄ Nr.

2. Kambaryje po stalu, Å¡alia sekcijos, rasti ir paimti du plastikiniai buteliai nuo alaus : vienas -2 l talpos, antras 1 l talpos. Abu buteliai supakuoti į kartoninę dėžę. ApžiÅ«rėjus kitÄ kambarį, prie lango buvusio mažo staliuko rastas kitas peilis juoda rankena. Å is peilis paimtas ir supakuotas į popierinį vokÄ Nr.

6. Virtuvėje ant spintelės rasti ir paimti dar du peiliai. (t. 1, b.l. 5-13) Specialisto išvada Nr. M 47/12 (14) patvirtina, kad A. M. mirė nuo durtinės -pjautinės žaizdos krūtinės kairėje su širdies sužalojimu, kas komplikavosi ūmiu nukraujavimu ir širdiplėvės ertmės tamponada krauju. A. M. mirė prieš 12-19 val. iki jo lavono tyrimo 2012-04-02 9.30 val., tai patvirtina lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu. A. M. lavone nustatyti šie sužalojimai: durtinė – pjautinė žaizda krūtinės kairėje su širdies sužalojimu; pjautinė žaizda dešiniame žaste;

įdrėskimas virÅ¡ugalvyje; nubrozdinimai kairiame petyje ir deÅ¡inėje blauzdoje; kraujosruvos deÅ¡inėje plaÅ¡takoje ir kairėje Å¡launyje. Durtinė - pjautinė žaizda krÅ«tinės kairėje padaryta duriančiu-pjaunančiu daiktu. Pjautinė žaizda deÅ¡iniame žaste padaryta pjaunančiu daiktu. Ä®drėskimas virÅ¡ugalvyje padarytas kietu buku, maÅ¾Ä kontaktuojantį pavirÅ¡ių turinčiu daiktu. Kraujosruva kairės Å¡launies viduriniame trečdalyje padaryta kietu, buku, ribotÄ , panašų į kvadratÄ , pavirÅ¡ių turinčiu daiktu.

Kitos kraujosruvos ir nubrozdinimai padaryti kietais bukais daiktais, kurių detalesnių savybių nurodyti nėra galimybės, sužalojimuose neužsifiksavus specifiniams požymiams. Durtinė – pjautinė krūtinės žaizda su širdies sužalojimu padaryta prieš pat mirtį. Pjautinė žaizda dešiniame žaste ir kvadrato formos kraujosruva kairėje šlaunyje padaryta trijų valandų laikotarpyje iki mirties. Nubrozdinimas kairiame petyje ir kraujosruva dešinės plaštakos V delnakaulio projekcijoje padaryta vienos paros laikotarpyje iki mirties.

Kraujosruvos deÅ¡inės plaÅ¡takos III delninio pirÅ¡to sÄ nario projekcijoje ir II-III delnakaulių projekcijoje, kraujosruvos kairės Å¡launies virÅ¡utiniame trečdalyje padarytos prieÅ¡ 3-5 paras iki mirties. Nubrozdinimas deÅ¡inėje blauzdoje padarytas prieÅ¡ 5-15 parų iki mirties. Ä®drėskimas virÅ¡ugalvyje padarytas prieÅ¡ 1-3 savaites iki mirties.Durtinė-pjautinė žaizda su Å¡irdies sužalojimu gyviems asmenims bÅ«tų sukėlusi sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Visi kiti sužalojimai gyviems asmenims bÅ«tų sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Sužalojimai padaryti mažiausiai deÅ¡imties trauminių poveikių rezultate. A. M. mirė nuo durtinės – pjautinės žaizdos krÅ«tinės kairėje su Å¡irdies sužalojimu. Sužalojimai padaryti duriančiu – pjaunančiu ir kietais bukais daiktais. Durtinės – pjautinės žaizdos krÅ«tinės kairėje kanalo ilgis – mažiausiai 6 cm; kanalo kryptis iÅ¡ priekio į užpakalį, iÅ¡ kairės į deÅ¡inę 45° kampu ir iÅ¡ virÅ¡aus į apačiÄ 45° kampu. Po durtinės – pjautinės žaizdos padarymo A.

M. keletos minučių laikotarpyje galėjo atlikti savarankiÅ¡kus veiksmus; kiti sužalojimai neturėjo įtakos galimybei atlikti savarankiÅ¡kus veiksmus. Po durtinės – pjautinės krÅ«tinės žaizdos padarymo A. M. galėjo bÅ«ti gyvas nuo keletos iki keliolikos minučių laikotarpį. A. M. kraujyje rasta 3,69 promilių etilo alkoholio, kas gyviems asmenims atitinka sunkų neblaivumo laipsnį, Å¡lapime rasta 3,84 promilių etilo alkoholio. (t. 1, b.l. 36-44)Papildoma specialisto iÅ¡vada Nr. M 47/12 (14) P patvirtina, kad pjautinė žaizda deÅ¡iniame žaste padaryta traumuojant deÅ¡inįjį žastÄ pjaunančiu daiktu, t.y.

įpjaunant Å¡ios srities odÄ . Kadangi durtinės – pjautinės krÅ«tinės žaizdos ir pjautinės žaizdos deÅ¡iniojo žasto žaizdos negalima susieti su bendra traumavusio daikto judėjimo trajektorija, todėl vienu traumuojančiu poveikiu jų abiejų padaryti negalima. Kadangi pjautinės deÅ¡iniojo žasto žaizdos lokalizacija yra pasiekiama sava ranka, todėl negalima paneigti galimybės, jog Å¡iÄ Å¾aizdÄ galėjo padaryti pats A. M.. Pjautinės žaizdos galai nukreipti į 10 ir 4 valandas pagal laikrodžio ciferblatÄ .

Durtinė –pjautinė žaizda krÅ«tinėje ir pjautinė žaizda deÅ¡iniame žaste galėjo bÅ«ti padarytos apytikriai vienu metu. Visi kiti sužalojimai, t.y. įdrėskimas, nubrozdinimai ir kraujosruvos, galėtų bÅ«ti padaryti tiek kito asmens, tiek atsitrenkiant į bukus daiktus (t. 1, b.l. 47-48).Ekspertas Rimantas Laurinavičius teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo iÅ¡vadÄ , kad A. M. mirtis įvyko nuo durtinio – pjautinio kÅ«no sužalojimo karėje krÅ«tinės pusėje su Å¡irdies sužalojimu, kas komplikavosi Å«miu nukraujavimu ir Å¡idiplėvės ertmės tamponada krauju.

Šis sužalojimas buvo padarytas vienu trauminiu poveikiu, duriančių pjaunančiu savybių turinčiu daiktu, galimai peiliu įvykio metu 2012 m .balandžio 1 d. apie 19.00 val. iš karto prieš mirtį.Ekspertizės metu nustatytas pjautinis sužalojimas nukentėjusiojo A. M. rankos žasto nugariniame paviršiuje buvo padarytas atskiru trauminiu poveikiu, taip pat duriančių – pjaunančių savybių turinčiu įrankiu, galimai peiliu. Šie sužalojimai padaryti artimu vienas kitam laiku, įvykio metu.

Ekspertas patvirtino, kad sužaloti rankos žastÄ , kaip aiÅ¡kino kaltinamoji, stovint vienas prieÅ¡ais kitÄ , negalima, tačiau, jei asmuo gynėsi ir bandė ta ranka užsidengti nuo peilio toks sužalojimas įmanomas. Ekspertas paaiÅ¡kino, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai patvirtina du poveikius, tai yra, pirmas poveikis – pjautinė žaizda rankoje, antras poveikis – durtinė žaizda krÅ«tinės kairėje pusėje.IÅ¡ nužudytojo A. M. (marÅ¡kinėlių) maikutės apžiÅ«ros protokolo matyti, kad marÅ¡kinėliai yra dryžuoti juodais – baltais dryžiais.

Priekyje matyti rusvos spalvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ . Didžiausia dėmė matoma ties viduriu, nuo kairės Å¡oninės siÅ«lės apie 15,5 cm atstumu, nuo deÅ¡inės – apie 30 cm atstumu, nuo apykaklės apie 17 cm atstumu. Dėmė yra apie 12 cm ilgio, nuo jos matoma nubėganti siaura dėmės juosta, kuri yra apie 0,5 cm pločio, apie 19 cm ilgio. Pati dėmė plačiausioje vietoje yra apie 8 cm pločio. Å ioje dėmėje, apie 18 cm atstumu nuo kairės rankovės siÅ«lės, apie 29 cm atstumu nuo deÅ¡inės rankovės siÅ«lės, apie 18 cm nuo apykaklės atstumu, juodoje juostoje matoma nelygių kraÅ¡tų skylė, kuri yra apie 1,3 cm ilgio.

Nuo Å¡ios skylės, žemiau apie 0,5 cm atstumu, matoma antra skylutė, kuri yra 0,5 cm ilgio. Nugaroje prie pat kairės rankovės siÅ«lės, o nuo deÅ¡inės rankovės siÅ«lės apie 23 cm atstumu, matoma rusva dėmė, panaÅ¡i į kraujÄ . Dėmė yra apie 26 cm pločio plačiausioje vietoje, apie 16 cm ilgio, ilgiausioje vietoje (t.1, b.l. 17-19).IÅ¡ peilių apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėtas peilis bendro 28 cm ilgio, juodos spalvos plastmasine rankena. Peilio geležtė apie 15 cm ilgio.

Plačiausioje peilio vietoje geležtė yra apie 3 cm pločio. Ä® galÄ peilio geležtė siaurėja, geležtės smaigalys yra apie 1 cm pločio. Peilio geležtė su aÅ¡menimis iÅ¡ vienos pusės. Antras apžiÅ«rėtas peilis yra bendro 24 cm ilgio, žalios spalvos plastmasine rankena. Peilio geležtė yra apie 13 cm ilgio. Plačiausioje geležtės vietoje ji yra apie 1,9 cm pločio. Geležtės smaigalyje, geležtė yra apie 0,5 cm pločio. Peilio geležtė su aÅ¡menimis iÅ¡ vienos pusės. Trečias peilis bendro 19 cm ilgio, juodos spalvos plastmasine rankena.

Peilio geležtės ilgis yra apie 9,3 cm ilgio. Geležtė plačiausioje vietoje, prie kaklelio yra apie 1,5 cm pločio. Peilio geležtė su ašmenimis iš vienos pusės. Ketvirtas apžiūrėtas peilis yra bendro 19,5 cm ilgio. Peilio geležtė yra apie 8,5 cm ilgio. Prie kaklelio geležtė yra plačiausia, ji čia apie 2 cm pločio. Peilio rankena su trimis balto metalo kniedėmis. Peilio geležtėje, prie kaklelio matomas užrašas „STAINLESS CHINA“. Peilio geležtė su ašmenimis iš vienos pusės (t. 1, b.l. 20-22).

Kaltinamoji I. G. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu, iš jai pateiktų 4 peilių, atpažino peilį Nr.1, kuriuo ji dūrė A. M. (t. 1, b.l. 120-122).Specialisto išvada Nr. G 123/12 (14) patvirtina, kad I. G. nustatytos kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke ir kairiame dilbyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Kraujosruva kairiame dilbyje padaryta prieš 2-6 paras iki apžiūros, kitos kraujosruvos – prieš 1-2 savaites iki apžiūros, įvykusios 2012-04-03 10.40 val..

Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. I. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b.l. 82-83).Teismo medicinos ekspertas Rimantas Laurinavičius paaiškino, kad apžiūros metu I. G. buvo nustatyta kraujosruva kairės akies srityje ir dilbyje. Sužalojimas kairės akies srityje buvo padarytas dvi – trys savaitės iki apžiūros. Sužalojimas dilbyje galėjo būti padarytas dvi – šešios dienos iki apžiūros. Nors apžiūra buvo atlikta 2012 m. balandžio 3 d., tačiau vertinant objektyviuosius sužalojimo dilbyje požymius, mažai tikėtina, kad jis galėjo būti padarytas įvykio metu 2012 m. balandžio 1 d. apie 19 00 val., labiau tikėtina, kad šis sužalojimas buvo padarytas anksčiau, tai yra 2 – 6 dienų laikotarpyje iki apžiūros.

Be to ekspertas patvirtino, jog, apžiÅ«rėjęs kaltinamÄ jÄ , jis nenustatė jokių sužalojimų jos deÅ¡iniame skruoste ar smakro srityje. Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius, nuosprendyje aptartus įrodymus, tai yra, kaltinamosios I. G. aiÅ¡kinimÄ , liudytojų parodymus apie įvykio laikÄ , vietÄ , nusikalstamų veiksmų padarymo aplinkybes, nusikaltimo įrankį, specialistų iÅ¡vadas apie A. M. kÅ«ne rastų sužalojimų pobÅ«dį, jų padarymo mechanizmÄ , Å¡ių sužalojimų sunkumo laipsnį, ir kitus bylos faktinius duomenis, daro iÅ¡vadÄ , jog visi jie vieni kitus papildo ir patvirtina, kad kaltinamoji I.

G. asmeninio konflikto metu, tyčia du kartus peiliu dÅ«rė savo Å¡eimos nariui – sugyventiniui A. M. į rankÄ bei krÅ«tinę, padarydama jam pjautinę žaizdÄ deÅ¡iniame žaste, durtinę – pjautinę žaizdÄ krÅ«tinės kairėje su Å¡irdies sužalojimu, nuo kurio A. M. mirė. Taigi tarp I. G. nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiojo mirties – yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.A. M. žalojimui kaltinamoji pasirinko pavojingÄ Ä¯rankį – peilį.

Juo smÅ«giavo du kartus, vienÄ kartÄ Ä¯ gyvybei svarbų centrÄ â€“ Å¡irdį. Nukentėjusiojo A. M. krÅ«tinės srityje nustatytas durtinės – pjautinės žaizdos kanalo 6 cm ilgis rodo, jog kaltinamoji sudavė pakankamai stiprų smÅ«gį. Tai rodo, jog mirtinoms pasekmėms kilti buvo reali galimybė. I. G., taip veikdama, turėjo suprasti ir suprato, kad gali sukelti mirtinas pasekmes. Taigi ji veikė tyčia.Kaip matyti iÅ¡ kaltinamosios parodymų, ji pamačiusi, kad A. M. po jos smÅ«gio, suduoto į krÅ«tinės sritį, nukrito ant žemės, iÅ¡sigando ir iÅ¡ karto iÅ¡kvietė greitosios medicinos pagalbos darbuotojus, o pati, popieriniais rankÅ¡luosčiais spausdama žaizdÄ , siekė sustabdyti kraujavimÄ .

Jos parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys. Kad greitoji medicinos pagalba buvo iÅ¡kviesta 19 07 val., patvirtina kvietimo kortelė (t.1, b.l. 55). Teismo medicinos ekspertas parodė, jog po sužalojimo Å¡irdies srityje nukentėjusysis galėjo gyventi nuo kelių iki keliolikos minučių, o iÅ¡ medicinos darbuotojos liudytojos J. K. parodymų matyti, jog iÅ¡ tiesų nukentėjusysis, jai atvykus pagal iÅ¡kvietimÄ , dar buvo gyvas. ApžiÅ«rėjusi nukentėjusįjį, ji pastebėjo, kad pastarojo žaizda krÅ«tinės srityje buvo valyta.Visi Å¡ie faktiniai duomenys patvirtina, kad kaltinamoji peiliu durdama į krÅ«tinės sritį, nukentėjusiojo mirties nesiekė.

Ji suprato, kad tokiais savo veiksmais gali sukelti A. M. mirtį, numatė, kad tokioms pasekmėms kilti yra reali galimybė, nors to ir nesiekė, tačiau buvo abejinga, bet kokioms pasekmėms, tame tarpe ir mitrinų pasekmių atsiradimui ir sÄ moningai leido joms kilti. Taigi kaltinamoji įvykio metu veikė netiesiogine tyčia.Kaltinamosios I. G., nukentėjusiosios M. G. K., liudytojo E. I. parodymai patvirtina, kad A. M. buvo kaltinamosios sugyventinis. Jie gyveno apie 3 metus kartu, vedė bendrÄ Å«kį, tai yra, buvo faktinėje santuokoje.

Taigi I. G. tyčia nužudė savo Å¡eimos narį. Tai jos nusikalstamus veiksmus kvalifikuojanti aplinkybė. Todėl I. G. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.. I. G. tvirtina, kad ji dÅ«rė peiliu A. M. į jo krÅ«tinės sritį, gindamasi nuo jo užpuolimo.IÅ¡ kaltinamosios I. G. paaiÅ¡kinimų matyti, jog tarpusavyje įvykusio konflikto metu A. M., priėjęs prie pastarosios, ranka sudavė jai į deÅ¡inę veido pusę. Po to sugriebė jÄ už smakro.

Nukentėjusioji pajuto skausmÄ ir A. M. pasakė „taigi, tu man paraÅ¡ei pasižadėjimÄ , kad manęs nebemuÅ¡i ir vėl rankas kilnoji“ „kaip tu puoli, aÅ¡ gi rankoj peilį laikau“ ir, pastarÄ jį atstÅ«mus nuo savęs, smogė nukentėjusiajam peiliu į Å¡irdies sritį. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G 123/12 (14) matyti, jog I. G. sužalojimai deÅ¡inėje veido pusėje ir smakre nenustatyti. Teismo medicinos ekspertas teisiamajame posėdyje patvirtino, jog kaltinamosios kÅ«ne nebuvo nustatyta sužalojimų, padarytų įvykio metu.

Iš karto po įvykio I. G. visiems aiškino, kad nukentėjusysis susižalojo pats, ir niekam net neužsiminė, kad ji buvo užpulta. Be to, kaip matyti iš M. G. K., liudytojo E. I. parodymų, kaltinamoji su savo sugyventiniu dažnai vartojo alkoholį, abu vienas kito atžvilgiu smurtaudavo. Tai leidžia teigti, kad tarp jų įvykęs konfliktas nebuvo atsitiktinis netikėtas, juolab, kad alkotesterio duomenys patvirtina, kad I. G. organizme įvykio metu buvo rastos 1.92 promilės alkoholio, o A. M. organizme 3.6 promilės alkoholio.

Remiantis I. G. parodymais nustatyti nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu kaltinamosios atžvilgiu, vertinant sugyventinių tarpusavio santykius, jų gyvenimo bÅ«dÄ , esant paminėtų faktinių duomenų visetui, nebuvo tokie, kurie realiai bÅ«tų kėlę grėsmę I. G. sveikatai ar gyvybei. Kaltinamoji tokiam manymui taip pat neturėjo pagrindo. Taigi bÅ«tinosios ginties situacija Lietuvos Respublikos BK 28 str. prasme įvykio metu susiklosčiusi nebuvo, todėl gintis peiliu I. G. nebuvo jokio pagrindo.

A. M. kaltinamoji tyčia smogė peiliu eilinio tarpusavyje kilusio buitinio konflikto metu, jos atžvilgiu nesant pavojingo tiesiogiai gresiančio realaus kėsinimosi.Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu parodė, jog ji inkriminuotu laiku buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Alkotesterio duomenys patvirtina, jog jos organizme 2012 m. balandžio 1 d. 20 14 val. buvo rastos 1.92 promilės alkoholio (t.1, b.l. 85).Taigi, atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, I. G. smurtinių veiksmų pobÅ«dį, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamoji nusikaltimÄ padarė, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos jos nusikalstamų veiksmų padarymui.

Todėl apsvaigimÄ nuo alkoholio kolegija pripažįsta jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).I. G. nuosekliai papasakojo įvykio aplinkybes. Jos veiksmai po įvykio rodo, kad pastaroji apgailestauja dėl savo veiksmų ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Todėl kolegija jos prisipažinimÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si pripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.).Teismas, skirdamas I. G. bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamosios asmenybę ir dėl jos veiksmų atsiradusias pasekmes.Kaltinamosios padarytÄ nusikaltimÄ Ä¯statymas (Lietuvos Respublikos BK 11 str.) priskiria prie labai sunkių nusikaltimų.

Dėl kaltinamosios I. G. nusikalstamų veiksmų atsirado neatstatomos pasekmės – A. M. neteko gyvybės. Kaltinamoji teisiama pirmÄ kartÄ , iki sulaikymo dirbo.Esant Å¡ioms aplinkybėms, jai skirtina baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio atsakomybę už padarytÄ nusikaltimÄ , sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Nustatydama Å¡ios bausmės trukmę kolegija įvertina tai, kad yra viena jos atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė. NusikaltimÄ I. G. padarė, veikdama netiesiogine tyčia, anksčiau neteista.

Iki sulaikymo dirbo krovėja UAB „Ukmergės duona“, turėjo legalų pragyvenimo Å¡altinį, yra jau brandaus amžiaus. Be to I. G. nuoÅ¡irdžiai atsiprašė nužudytojo motinos, kuri kaltinamajai atleido. Nors nukentėjusiojo elgesys kaltinamosios atžvilgiu neįtakojo pastarosios veiksmų, tačiau jų abiejų pasirinktas gyvenimo bÅ«das turėjo reikÅ¡mės I. G. nusikalstamų veiksmų padarymui.Esant Å¡ioms aplinkybėms, I. G. skirtina laisvės atėmimo bausmė nuo vidurkio mažintina, skiriant jÄ lygiÄ baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio atsakomybę už padarytÄ nusikaltimÄ , sankcijoje numatytai Å¡ios bausmės minimaliai ribai.

Nukentėjusiosios M. G. K. civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas 3 700 Lt sumai turtinei žalai atlyginti, susijęs su nužudytojo laidojimo iÅ¡laidomis, yra pagrįstas byloje esančiais dokumentais (t. 1, b.l. 67-70), todėl tenkintinas pilnai. M. G. K. – A. M. motina praÅ¡o jai dėl sÅ«naus nužūdymo priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinta pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos žalos minimumo ar maksimumo. JÄ byloje dėl konkretaus nukentėjusiojo įvertina teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

I. G. nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos sunkios, neatstatomos pasekmės – A. M. neteko gyvybės. Nužudytasis buvo nukentėjusiosios sÅ«nus. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad nors jos sÅ«nus gyveno atskirai, tačiau jie artimai bendravo, susitikdavo, per savaitę pasiskambindavo vienas kitam tris – keturis kartus. Nors A. M. materialiai nepadėjo, tačiau rÅ«pinosi nukentėjusiÄ jÄ , o ji – savo sÅ«numi, siekdama nutraukti jo žalingus įpročius. Taigi po sÅ«naus mirties ji labai iÅ¡gyveno, dėl to pablogėjo ir sveikata.

Todėl staigi sÅ«naus netektis neabejotinai sukėlė M. G. K. dvasinius iÅ¡gyvenimus.Kolegija, atsižvelgdama į visas iÅ¡dėstytas, reikÅ¡mingas neturtinės žalos dydžio nustatymui aplinkybes, vadovaudamasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais konstatuoja, jog M. G. K. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai, priteisiant jos naudai 20 000 Lt..Prie baudžiamosios bylos esančių daiktų, turinčių reikÅ¡mės Å¡iai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, likimas spręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. nuostatomis.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 299 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 dalimi, 308 str., n u s p r e n d ė:

I. G. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. ir nuteisti laisvės atėmimu 8 (aÅ¡tuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į paskirtÄ bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2012-04-01 iki 2012-11-05. Bausmės pradžia – nuosprendžio paskelbimo diena, t.y. 2012-11-05.KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ palikti galioti iki nuosprendis įsiteisės.IÅ¡ I. G. M. G. K. naudai priteisti 3070 Lt turtinei žalai atlyginti ir 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: popierinę servetėlę, raudonų dėmių nuopjovas, du tuščius plastmasinius butelius, I.

G. rankų nuopjovas, jos rankų nukirptus nagus bei panagių turinį, A. M. marÅ¡kinėlius atiduotus saugoti į Vilniaus apskrities Ukmergės rajono policijos komisariato saugyklÄ (1 t., b.l. 23-24), kaltinamosios kelnes, megztinį, džemperį, keturis peilius, saugomus Vilniaus apskrities Ukmergės rajono policijos komisariato saugykloje (1 t., b.l. 60-61), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkaverčius.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtai nuteistajai nuo nuosprendžio jai įteikimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ .

Kolegijos pirmininkė              (parašas)                          Regina PocienėTeisėjai                           (parašas)                          Daiva Pranytė - Zalieckienė                                       (parašas)                                       Vladislavas Lenkikas Nuorašas tikras:Kolegijos pirmininkė                                                     Regina Pocienė