2021-04-21 Nr. AB-8681-3-61-3-00594-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1551-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00594-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.19; 14.4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Keljeras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Keljeras“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo arba pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Keljeras“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2020 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. AS-12 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) netenkinus pirmojo reikalavimo pakeisti Sprendimą ir sumažinti pareiškėjui apskaičiuotą mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki 1 629 Eur.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Geologijos tarnyba) 2017 m. spalio 12 d. išdavė pareiškėjui Leidimą naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes Nr. KN-17-46p (skunde nurodyta 2017 m. spalio 10 d. išdavimo data) (toliau – ir Leidimas), kuris suteikia teisę naudoti Utenos apskrities Zarasų rajono (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini) telkinys) žvyro išteklių dalį, Jukniškės telkinio smėlio ir žvyro išteklius, Rūsteikių telkinio smėlio ir žvyro išteklių dalį bei Salako telkinio smėlio ir žvyro išteklius pagal prie Leidimo pridedamų naudojimo sutarčių sąlygas. Pareiškėjas su Geologijos tarnyba 2017 m. spalio 12 d. sudarė Utenos apskrities Zarasų rajono (duomenys neskelbtini) telkinio žvyro išteklių dalies naudojimo sutartį prie Leidimo (toliau – ir Naudojimo sutartis), kuria pareiškėjas įsipareigojo naudoti Utenos apskrities Zarasų rajono (duomenys neskelbtini) telkinio žvyro išteklių dalį kasybos sklype, kurio plotas 10,2 ha, pagal šioje sutartyje nurodytas sąlygas; sutartis galioja nuo 2017 m. spalio 12 d. iki 2042 m. spalio 11 d.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Departamentui atlikus pareiškėjo mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo planinį patikrinimą už 2018 metų I–IV ketvirčių bei 2019 metų I–II ketvirčių mokestinius laikotarpius, pareiškėjas 2019 m. lapkričio 21 d. gavo patikrinimo aktą Nr. PA80-112/2019 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kurio išvadose teigiama, jog patikrinimo metu pagal pateiktus dokumentus (duomenys neskelbtini) telkinyje nustatyta išteklių gavyba už kasybos sklypo ribų, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsnio 1–3 dalių, 8 straipsnio 2 dalies nuostatomis, už 3 429 m3 žvyro kiekį, išgautą be Leidimo, papildomai apskaičiuotas privalomas sumokėti 16 292 Eur mokestis taikant didesnį mokesčio tarifą. Įvertinęs pareiškėjo rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto, Departamentas Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 1 ir 4 dalis, 15 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 patvirtintų Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 20.2 ir 35.5 punktų nuostatas.

4. Nesutikdamas su Sprendimu, pareiškėjas nurodė, kad atsakovas, vadovaudamasis Taisyklių 20.2 ir 35.5 punktais, klaidingai teigia, jog keičiant kasybos gylį, turi būti tikslinama išteklių ir ertmių naudojimo sutartis bei nustatyta tvarka išduodamas pakartotinis leidimas. Taisyklių 20.2 ir 35.5 punktuose nustatyta, jog pakartotinis leidimas išduodamas, jeigu patikslinama naudojimo sutarties sąlyga, kurioje nurodomos išteklių naudojimo ribos. Nagrinėjamu atveju Naudojimo sutarties 7 punkte nurodyta, jog išteklių naudojimo ribos – pagal nustatyta tvarka patvirtintą išteklių naudojimo projektą. Ši Naudojimo sutarties sąlyga nebuvo keičiama nuo sutarties pasirašymo dienos, todėl nebuvo pagrindo vadovautis Taisyklių 20.2 ir 35.5 punktais ir kreiptis dėl pakartotinio leidimo.

5. Pareiškėjas nurodė, kad išteklių gavybą (duomenys neskelbtini) telkinyje vykdo pagal parengtą ir 2004 metais nustatyta tvarka suderintą telkinio naudojimo projektą. Net jei būtų keičiamos šio projekto sąlygos, numatančios kasybos gylį, ne visuomet privaloma keisti patį projektą, kadangi pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. D1-145 patvirtintų Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklių (toliau – ir Planų rengimo taisyklės) 44 punktą naudojimo planas turi būti keičiamas, kai numatoma keisti žemės sklypo plotą ir (ar) ribas, ir (arba) kasybos sklypo plotą, ir (ar) ribas (kai plotas padidėja daugiau kaip 0,5 ha). Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, jog, papildomai išgavus 3 429 m3 žvyro išteklių už kasybos sklypo ribų, kasybos sklypo plotas padidėjo daugiau nei 0,5 ha, todėl nebuvo teisinio pagrindo keisti naudojimo projektą.

6. Pareiškėjo teigimu, teisės aktai būtinybę keisti naudojimo planą sieja ne su kasybos gylio pasikeitimu, o su kasybos ploto padidėjimu ir šis padidėjimas turi būti žymus (daugiau kaip 0,5 ha), kas atitinka Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnyje įtvirtintą žemės išteklių racionalaus naudojimo principą. Vykdant geologinę žvalgybą sudėtinga numatyti tikslų naudingųjų iškasenų slūgsojimo gylį skirtingose kasybos sklypo vietose ir nurodomas tik bendras apytikslis gylis. Karjero asla (dugnas) projektuojama tiesėmis tarp gręžinių. Naudingojo klodo tūris (ištekliai) apskaičiuojami pagal plokštumas tarp gręžinių. Tokius išteklius Geologijos tarnyba aprobuoja ir įtraukia į Žemės gelmių registrą. Kasybos sklypas naudotojui suteikiamas pagal išteklių apskaičiavimo kontūrą, tačiau gamtoje plokštumų nebūna. Kasybos metu atidengiamas realus kontaktas tarp naudingojo klodo kraigo ir aslos. Vadovaujantis žemės gelmių išteklių racionalaus naudojimo principu, kasybos metu naudingasis klodas turėtų būti iškasamas tarp gręžinių pagal gamtos sukurtas naudingojo klodo formas ir sluoksnių polinkius, nes tokiu būdu valstybei priklausantys ištekliai yra racionaliau išnaudojami.

7. Pareiškėjas tvirtino, kad karjero dugne išgautas 3 429 m3 žvyro kiekis buvo apskaitytas kaip telkinio išteklių prieaugis, ką patvirtina Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaitos 2-KN. Tokia apskaitos tvarka, pareiškėjo įsitikinimu, atitinka Geologijos tarnybos direktoriaus 2003 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1-01 patvirtintų Markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinųjų taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) 24 punktą. Šis kiekis buvo deklaruotas ir už jį sumokėti mokesčiai, todėl pareiškėjas nėra nuslėpęs jokių gavybos duomenų.

8. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Departamento kontroliuojančios institucijos iki Sprendimo priėmimo ne kartą buvo atlikę pareiškėjo vykdomo naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo patikrinimą, tačiau jokių pažeidimų dėl išteklių gavybos už išteklių kontūro į gylį nebuvo nustatyta. Kaip matyti iš Departamento Utenos valdybos Zarasų aplinkos apsaugos inspekcijos 2018 m. rugsėjo 13 d. patikrinimo akto Nr. 13-UZ-10 (toliau – ir 2018 metų patikrinimo aktas), 2018 metais patikrinimo, kuris apėmė ir (duomenys neskelbtini) telkinį, metu Departamento specialistai vertino tą patį 2018 m. birželio 13 d. Markšeiderinį planą, tačiau 2018 metais Departamentas jokių pažeidimų nenustatė. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl atsakovas tas pačias aplinkybes vertina skirtingai, nors išteklių gavybą reglamentuojantys teisės aktai 2018–2019 metais nesikeitė.

9. Pareiškėjas akcentavo, kad deklaravo 3 429 m3 išgautą žvyro kiekį ir jį išgavo turėdamas galiojantį Leidimą, todėl nebuvo Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų taikyti didesnį mokesčio tarifą ir dėl šios priežasties Sprendimas naikintinas. Jei Sprendimas nebus panaikintas, pareiškėjas prašė sumažinti mokestį už valstybinius gamtos išteklius nuo 16 292 Eur iki 1 629 Eur, kadangi paskirta per griežta, neproporcinga sankcija.

10. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

11. Atsakovas nurodė, kad Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje ir Taisyklių 20.2 ir 35.5 punktuose yra aiškiai įtvirtintas imperatyvus reikalavimas, jog keičiant kasybos gylį, turi būti tikslinama išteklių ir ertmių naudojimo sutartis bei nustatyta tvarka išduodamas pakartotinis leidimas naudoti žemės gelmių išteklius. Kasybos gylio keitimas yra laikomas vienu iš pagrindinių karjero kasybos darbų sistemos elementų, be to, keičiantis kasybos gyliui turi būti keičiami ir naudojimo plane numatyti karjero rekultivacijos darbų pobūdis ar sąlygos. Įvertinęs šias aplinkybes, pareiškėjas, vadovaudamasis Planų rengimo taisyklių 39.1 ir 39.2 punktais, privalėjo koreguoti planą, tačiau to neatliko. Atsakovo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, keisdamas kasybos gylį, pakartotinio leidimo nebuvo ir nėra gavęs, konstatuotina, kad 3 429 m3 žvyro kiekis buvo išgautas be Leidimo. Šiuo atveju pareiškėjui pagrįstai buvo pritaikyta Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnio mokesčio tarifas.

12. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su 2018 metais atlikto patikrinimo rezultatais, Departamentas atkreipė dėmesį, kad 2018 metų patikrinimo akte aiškiai nurodyta, jog patikrinimo metu analizuoti 2017 metų I– IV ketvirčiais išgauti išteklių kiekiai ir deklaravimas, jame nurodomi paskutiniai atlikti pareiškėjo eksploatuojamų telkinių markšeideriniai planai, taip pat ir (duomenys neskelbtini) karjero 2018 m. birželio 13 d. Markšeiderinis planas, kuris buvo analizuotas tiek, kiek susijęs su tikrintu laikotarpiu. Būtent 2018 m. birželio 13 d. Markšeideriniame plane fiksuoti žvyro kiekiai, išgauti už kasybos sklypo ribos, patenka į 2019 metų patikrinimo laikotarpį (2018 metų I–IV ketvirčiai, 2019 metų I–II ketvirčiai) ir šiuo atveju pažeidimas fiksuojamas. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Departamentas skirtingai vertina tas pačias aplinkybes.

13. Departamento teigimu, atsižvelgus į pareiškėjo apyvartą, veiklos pobūdį, apskaičiuota mokėtina suma už nedeklaruotus gamtos išteklius Bendrovei nėra neproporcingai didelė finansinė našta, be to, Įstatymas nenustato išimčių dėl mažesnio tarifo taikymo. Bendrovė yra pajėgi sumokėti jai apskaičiuotą mokestį didesniu tarifu už nedeklaruotą išgautą gamtos išteklių kiekį ir privalo tai padaryti. Stabiliai ir pelningai veikiančios įmonės prašymas sumažinti didesniu tarifu apskaičiuotą mokestį iki 1 629 Eur yra nesąžiningas prieš kitus verslo subjektus, kurie laikosi įstatymų.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Geologijos tarnyba atsiliepime į skundą prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

15. Geologijos tarnyba paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) žvyro telkinyje (tai sudėtingos geologinės sandaros telkinys) gręžiniai išdėstyti 60x60 m atstumu, dabartinių kasybos darbų vykdymo plote, išsidėsčiusiame telkinį sudarančios kalvos šlaite, – iki 100 m atstumu. Detaliai išžvalgyto naudingojo sluoksnio storis kinta nuo 2,0 iki 17,1 m, naudingojo sluoksnio pado peraukštėjimas telkinio ribose siekia 17 m, peraukštėjimas tarp gretimų gręžinių atskirais atvejais sudaro iki 10 m, iš jų kasybos darbų vykdymo ploto ribose – iki 5,5 m. Detalios žvalgybos ataskaitoje pateiktas naudingojo sluoksnio pado slūgsojimo gylis tarp gręžinių išsidėsčiusiuose telkinio plotuose buvo nustatytas, sujungiant tiesia linija faktiniuose tyrimo taškuose gautus duomenis. Tačiau detalios žvalgybos ataskaitoje pateikti duomenys bei jų pagrindu parengtas telkinio išteklių naudojimo projektas negali vienareikšmiškai perteikti faktinių pareiškėjui skirto naudoti telkinio naudingojo klodo pado slūgsojimo netolygumų, pastarieji duomenys gaunami tik atlikus markšeiderinius matavimus tiesiogiai vykdytų naudingojo sluoksnio gavybos darbų plote. Leidimu pareiškėjui suteikta teisė naudoti (duomenys neskelbtini) telkinio naudingojo sluoksnio išteklius, kurie vertikaliame pjūvyje yra natūraliai apriboti dangos pado ir aslojančių nuogulų kraigo kontaktais, nustatytais detalios žvalgybos metu.

16. Atsižvelgdama į tai, kad Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 2 dalis įpareigoja žemės gelmių išteklius naudoti racionaliai ir kompleksiškai, Geologijos tarnyba nesutiko su Patikrinimo akte išdėstytais argumentais, jog pareiškėjo žemiau detalios žvalgybos metu nustatyto kontūro išgauti ištekliai yra išgauti be Leidimo. Geologijos tarnybos teigimu, pareiškėjas išgavo, apskaitė ir deklaravo jam Leidimu suteikto naudoti telkinio išteklius. Tuo atveju, jeigu žemiau žvalgybos metu nustatyto kontūro slūgstantys ištekliai nebūtų išgauti, jie būtų buvę negrąžinimai prarasti, o valstybė nebūtų gavusi už šiuos išteklius nustatyto dydžio mokesčio. Todėl pareiškėjo veiksmai, išgaunant išteklius žemiau detalios žvalgybos metu nustatyto naudingojo sluoksnio slūgsojimo pado, atitiko Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatas.

II. 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 29 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Keljeras“ skundą tenkino iš dalies – Sprendimo dalį, kuria UAB „Keljeras“ apskaičiuotas mokestis padidintu tarifu – 16 292 Eur, pakeitė ir mokestį sumažino iki 4 073 Eur.

18. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad Geologijos tarnyba 2017 m. spalio 12 d. išdavė pareiškėjui Leidimą, kuris suteikia pareiškėjui teisę naudoti Utenos apskrities Zarasų rajono (duomenys neskelbtini) žvyro išteklių dalį, Jukniškės telkinio smėlio ir žvyro išteklius, Rūsteikių telkinio smėlio ir žvyro išteklių dalį bei Salako telkinio smėlio ir žvyro išteklius pagal prie Leidimo pridedamų naudojimo sutarčių sąlygas; Geologijos tarnyba ir pareiškėjas 2017 m. spalio 12 d. sudarė Naudojimo sutartį, kuria pareiškėjas įsipareigojo naudoti Utenos apskrities Zarasų rajono (duomenys neskelbtini) telkinio žvyro išteklių dalį kasybos sklype, kurio plotas 10,2 ha, pagal šioje sutartyje nurodytas sąlygas. Departamentas, atlikęs pareiškėjo mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo planinį patikrinimą už 2018 metų I–IV ketvirčių bei 2019 metų I–II ketvirčių mokestinius laikotarpius, surašė Patikrinimo aktą, kuriame nurodė, jog patikrinimo metu pagal pateiktus dokumentus (duomenys neskelbtini) telkinyje nustatyta išteklių gavyba už kasybos sklypo ribų: 2018 m. birželio 13 d. Markšeiderinio plano duomenimis, apimančiais gavybos matavimus nuo 2015 m. birželio 26 d. iki 2018 m. birželio 13 d., 973 m3 žvyro buvo išgauta už išteklių kontūro į gylį; 2018 m. gruodžio 18 d. Markšeiderinio plano duomenimis, apimančiais gavybą nuo 2018 m. birželio 13 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d., 2 456 m3 žvyro buvo išgauta už išteklių kontūro į gylį. Vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 1–3 dalimis, 8 straipsnio 2 dalimi, 3 429 m3 žvyro kiekį, išgautą be Leidimo, pareiškėjui papildomai apskaičiuotas privalomas sumokėti 16 292 Eur mokestis taikant didesnį mokesčio tarifą.

19. Teismas nurodė, kad Departamentas, įvertinęs pareiškėjo 2019 m. gruodžio 17 d. rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto, Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą. Patikrinimo akte ir Sprendime nurodyta, jog pareiškėjas pažeidė Žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalių, 15 straipsnio 1 dalies nuostatas, Taisyklių 20.2 ir 35.5 punktų nuostatas, kadangi pareiškėjas keisdamas kasybos gylį pakartotinio Leidimo nebuvo ir nėra gavęs; konstatuota, kad 973 m3 žvyro kiekis, išgautas ir išmatuotas markšeideriniais pamatavimais nuo 2015 m. birželio 26 d. iki 2018 m. birželio 13 d., bei 2 456 m3 žvyro kiekis, išgautas ir išmatuotas markšeideriniais pamatavimais nuo 2018 m. birželio 13 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d., išgautas už Leidimu ir Naudojimo sutartimi skirto kasybos sklypo ribų (už išteklių kontūro į gylį), yra laikomas išgautu be Leidimo.

20. Spręsdamas ginčą, teismas vadovavosi Įstatymu, Žemės gelmių įstatymu ir analizavo Žemės gelmių 12 straipsnio 1 ir 4 dalių, 12 straipsnio 8 dalies, 14 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat apžvelgė Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnio 1–2 dalyse įtvirtintą teisinį reguliavimą.

21. Teismo vertinimu, tarp šalių nebuvo ginčo, jog pagal 2018 m. birželio 13 d. Markšeiderinio plano duomenis, apimančius gavybos matavimus nuo 2015 m. birželio 26 d. iki 2018 m. birželio 13 d., pareiškėjas 973 m3 žvyro išgavo už išteklių kontūro į gylį, pagal 2018 m. gruodžio 18 d. Markšeiderinio plano duomenis, apimančius gavybą nuo 2018 m. birželio 13 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d., pareiškėjas 2 456 m3 žvyro išgavo už išteklių kontūro į gylį, t. y. pareiškėjas 3 429 m3 žvyro išgavo už išteklių kontūro į gylį.

22. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad Sprendime bei Patikrinimo akte nepagrįstai 3 429 m3 žvyro ištekliai įvertinti kaip išgauti be Leidimo, kadangi pareiškėjas turėjo Leidimą ir nebuvo teisinio pagrindo kreiptis dėl pakartotinio leidimo išdavimo (Naudojimo sutarties 7 punkto sąlygos nebuvo keičiamos), teismas, atsižvelgdamas į Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 4 dalį ir Taisyklių 20.2 bei 35.5 punktuose nustatytus reikalavimus, konstatavo, kad šiose nuostatose yra aiškiai įtvirtintas imperatyvus reikalavimas, jog keičiant kasybos gylį, turi būti tikslinama išteklių ir ertmių naudojimo sutartis bei nustatyta tvarka išduodamas pakartotinis leidimas naudoti žemės gelmių išteklius. Teismas pažymėjo, kad prieš gaudamas pakartotinį leidimą, veiklos vykdytojas turi atlikti ir kitas privalomas teisės aktuose nustatytas procedūras: aprobuoti išteklius, atlikti jų gavybos poveikio aplinkai vertinimą ir kt. Atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad nebuvo įstatyme nustatyto pagrindo kreiptis dėl pakartotinio leidimo išdavimo ir gauti tokį leidimą.

23. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo teiginius, kad pagal Planų rengimo taisyklių 44 punktą nebuvo teisinio pagrindo keisti naudojimo projektą. Byloje buvo nustatyta, jog Leidimas suteikia pareiškėjui teisę pagal Naudojimo sutartyje nustatytas sąlygas naudoti (duomenys neskelbtini) žvyro telkinio išteklių dalį, Naudojimo sutartimi pareiškėjui (duomenys neskelbtini) telkinyje skirtas 10,2 ha kasybos sklypas su jame esančiais ištirtais, aprobuotais ir įvertinus jų gavybos poveikį aplinkai ištekliais, pareiškėjas minėta sutartimi įsipareigojo telkinio išteklius naudoti pagal nustatyta tvarka patvirtintą išteklių naudojimo projektą. Įvertinęs Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 ir 4 dalyse ir 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, kad išteklius galima naudoti tik pagal žemės gelmių naudojimo planą, o naudojimo planas yra leidimo dalis. Teismas nurodė, kad būtent naudojimo plano sprendiniais yra nustatomi išteklių gavybos procesai, kasybos sklypo gylis bei kontūras. Kadangi kasybos gylis yra laikomas vienu iš pagrindinių karjero kasybos darbų sistemos elementų, todėl keičiantis kasybos gyliui, turi būti keičiami ir naudojimo plane numatyti karjero rekultivacijos darbų pobūdis ar sąlygos. Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, teismas sprendė, kad pareiškėjas, keisdamas naudojimo plane numatytą kasybos gylį, vadovaudamasis Planų rengimo taisyklių 39.1 ir 39.2 punktais, privalėjo koreguoti ir naudojimo planą.

24. Teismo vertinimu, 2018 m. birželio 13 d. Markšeiderinio plano ir 2018 m. gruodžio 18 d. Markšeiderinio plano duomenys (pažymėtas gavybos plotas už skirto kasybos sklypo ribų (į gylį nuo sklypo ribų), išgautų išteklių už išteklių kontūro nurodytas kiekis) patvirtino, kad pareiškėjas, iškasdamas išteklius žemiau aslos, t. y. už kasybos sklypo ribų, būtent toje dalyje leidimo išgauti išteklius neturėjo, nes turimo Leidimo sąlygos kasti leido tik iki aslos. Atsižvelgęs į tai, teismas pagrįstomis pripažino Patikrinimo akto išvadas, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalių, 15 straipsnio 1 dalies nuostatas, Taisyklių 20.2 ir 35.5 punktų nuostatas.

25. Teismas pažymėjo, kad nei Žemės gelmių įstatymas, nei Taisyklės nesieja pakartotinio leidimo išdavimo su konkrečiu dydžiu, kuriuo keičiasi žemės sklypo ir (arba) kasybos sklypo plotas ir (ar) ribos. Teismo vertinimu, Planų rengimo taisyklių 39.1 punktas aiškiai reglamentuoja, kad pasikeitus bent vienam iš pagrindinių karjero kasybos darbų sistemos elementų, t. y. ir kai ūkio subjektas keičia kasybos gylį, yra privalomas naudojimo plano koregavimas. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo minima Planų rengimo taisyklių 44 punkte numatyta kasybos ploto didinimo daugiau nei 0,5 ha išimtis taikytina naudojimo plano keitimui, bet ne koregavimui.

26. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad ta pati kontroliuojanti institucija skirtingai vertino tas pačias aplinkybes, kadangi nurodytuose patikrinimuose buvo vertinti skirtingais mokestiniais laikotarpiais pareiškėjo išgautų išteklių kiekiai ir deklaravimas.

27. Įvertinęs teisinį reguliavimą ir nustatytas bylos faktines aplinkybes, teismas darė išvadą, kad ištekliai, išgauti už kontūro ribos į gylį, yra išgauti be Leidimo, todėl sprendė, kad Departamentas pagrįstai taikė Įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, pagal kurią už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnio mokesčio tarifas.

28. Spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo sumažinti apskaičiuotą mokestį, teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą analogiško pobūdžio bylose, ir nurodė, kad yra pagrindas spręsti dėl apskaičiuoto mokesčio sumos sumažinimo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas deklaravo 3 429 m3 išgautą be Leidimo žvyrą, už jį valstybei sumokėjo mokesčius, byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas būtų sistemingai pažeidinėjęs įstatymus ir kad jam anksčiau būtų taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus, padarytas pažeidimas savo pobūdžiu nebuvo labai pavojingas, byloje nebuvo duomenų, kad dėl padaryto pažeidimo būtų kilę sunkių pasekmių. Teismo vertinimu, šios aplinkybės buvo reikšmingos sprendžiant dėl mokesčio už valstybinius gamtos išteklius dydžio nustatymo, kadangi Įstatymo nustatytos ekonominio poveikio priemonės buvo neproporcingos pareiškėjo padarytam pažeidimui

29. Įvertinęs bylos duomenis, ginčo šalių teiktus paaiškinimus, vadovaudamasis proporcingumo ir teisingumo principais, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui pritaikyta sankcija taikant 10 kartų didesnį mokesčio tarifą buvo pernelyg griežta. Teismo vertinimu, pareiškėjo padarytam pažeidimui atlyginti ir Įstatymo nustatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakako mokestį padidinti 2,5 karto. Atsižvelgęs į tai, teismas Sprendimą pakeitė ir jame apskaičiuotą 16 292 Eur mokestį už be Leidimo išgautus valstybinius gamtos išteklius sumažino iki 4 073 Eur.

III. 30. Pareiškėjas UAB „Keljeras“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

31. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nevertino skunde ir Geologijos tarnybos atsiliepime į skundą išdėstytų argumentų dėl pareiškėjui suteikto kasybos sklypo geologinių ypatumų ir racionalaus žemės gelmių išteklių naudojimo principo. Pareiškėjas pakartoja skundo argumentus, susijusius su tuo, kad tik kasybos metu paaiškėja realus kontaktas tarp naudingojo klodo kraigo ir aslos, taip pat akcentuoja Geologijos tarnybos atsiliepime į skundą išdėstytus (duomenys neskelbtini) telkinio geologinės sandaros ypatumus bei tai, jog detalios žvalgybos ataskaitoje pateikti duomenys bei jų pagrindu parengtas telkinio išteklių naudojimo projektas negali vienareikšmiškai perteikti faktinių pareiškėjui skirto naudoti telkinio naudingojo klodo pado slūgsojimo netolygumų.

32. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino skundo argumentų dėl teisės aktais reglamentuoto išteklių, išgautų už išteklių apskaičiavimo kontūro ribų, apskaitymo kaip telkinio išteklių prieaugio. Pareiškėjo vertinimu, jeigu teisės aktai numato galimybę naudingojo sluoksnio išteklių kiekį, išgautą karjero dugne už išteklių apskaičiavimo kontūro ribų, apskaityti kaip telkinio išteklių prieaugį, reiškia, jog išteklių gavyba karjero dugne už išteklių apskaičiavimo kontūro ribų nėra draudžiama, tik reikalaujama tokį išteklių kiekį tinkamai apskaityti. Toks reglamentavimas atitinka racionalaus išteklių gavybos principą.

33. Pareiškėjas akcentuoja, kad karjero dugne išgautas 3 429 m3 žvyro kiekis buvo apskaitytas kaip telkinio išteklių prieaugis, šio kiekio pareiškėjas neslėpė, ir pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, kad nebuvo teisinio pagrindo pareiškėjui kreiptis dėl pakartotinio leidimo.

34. Pareiškėjo teigimu, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas, keisdamas naudojimo plane numatytą kasybos gylį, privalėjo koreguoti ir naudojimo planą. Planų rengimo taisyklių 39.1 ir 39.2 punktuose, pareiškėjo vertinimu, nekalbama apie kasybos gylio keitimą. Vien tik aplinkybė, jog keičiamas kasybos gylis, savaime nereiškia, jog turi būti keičiami naudojimo plane numatyti karjero rekultivacijos darbų pobūdis ar sąlygos. Galimas toks nežymus gylio pasikeitimas (šiuo atveju – 0,6 m ir 1,6 m), kuris neturės įtakos karjero kasybos darbų sistemos elementams ir karjero rekultivacijos darbų pobūdžiui ar sąlygoms, todėl nebus teisinio pagrindo pagal Planų rengimo taisyklių 39.1 ir 39.2 punktus koreguoti naudojimo planą. Be to, Planų rengimo taisyklėse numatyti naudojimo plano keitimo pagrindai taip pat siejami ne su kasybos gylio keitimu, o kasybos ploto pasikeitimais.

35. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad 2018 metų patikrinimo metu buvo tikrinami ne tik duomenys už 2017 metus, bet visi patikrinimo dienai gauti duomenys apie pareiškėjo vykdomą naudingųjų išteklių gavybą.

36. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu sumažinto mokesčio pareiškėjas nurodo, kad ir tokio dydžio sankcija yra neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, o Įstatyme nustatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakankama mažesnio dydžio bauda. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad tokiose situacijose ekonominės sankcijos sumažinimas vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant 50 ar 100 proc. didesnį mokestį, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje eA-2166-575/2016; 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje eA-3525-575/2016; 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018).

37. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis nustatyta tvarka deklaravo visą žvyro kiekį, išgautą už išteklių kontūro, jį tinkamai apskaitė ir už jį sumokėjo visus privalomus mokesčius, bylos nagrinėjimo metu nenustatyti jokie tyčiniai pareiškėjo veiksmai, nėra duomenų, jog pareiškėjui anksčiau taikytos sankcijos už analogiškus pažeidimus, pareiškėjas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, visus žemės gelmių išteklių gavybos darbus atliko turėdamas galiojantį Leidimą. Todėl šiuo atveju padarytam pažeidimui (jei, teismo vertinimu, jis padarytas) atlyginti ir Įstatyme numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka 1 629 Eur dydžio sankcijos.

38. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

39. Departamento vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir, išnagrinėjęs bylą, iš esmės ir tinkamai patikrino Departamento priimto Sprendimo teisėtumą, teisingai sprendė dėl Departamento taikytų materialiosios teisės normų, sprendime pasisakė dėl visų pareiškėjo skunde nurodytų argumentų.

40. Departamentas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir pareiškėjo, ir atsakovo pateiktus argumentus, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl teismo sprendimo nepagrįstumo atmestini. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į pareiškėjo prašymą dėl Įstatyme numatyto mokesčio sumažinimo.

41. Vadovaudamasis Žemės gelmių įstatymo, Taisyklių nuostatomis, Departamentas laikosi pozicijos, kad keičiant kasybos gylį, turi būti tikslinama išteklių ir ertmių naudojimo sutartis bei nustatyta tvarka išduodamas pakartotinis leidimas naudoti žemės gelmių išteklius, pažymi, jog prieš gaunant pakartotinį leidimą veiklos vykdytojas turi atlikti ir kitas privalomas teisės aktuose nustatytas procedūras, o pasikeitusios telkinio išteklių naudojimo sutarties sąlygos numatytos kaip viena iš naudojimo plano koregavimo priežasčių (Planų rengimo taisyklių 40 p.). Departamento teigimu, pareiškėjas, keisdamas kasybos gylį, nevykdė jam teisės aktuose numatytų pareigų – pakartotinio leidimo nebuvo ir nėra gavęs.

42. Departamentas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog Žemės gelmių įstatymo nuostatose yra aiškiai įtvirtintas imperatyvus reikalavimas, kad keičiant kasybos gylį turi būti tikslinama išteklių ir ertmių naudojimo sutartis bei nustatyta tvarka išduodamas pakartotinis leidimas naudoti žemės gelmių išteklius. Nei Žemės gelmių įstatymas, nei Taisyklės nesieja pakartotinio leidimo išdavimo su konkrečiu dydžiu, kuriuo keičiasi žemės sklypo ir (arba) kasybos sklypo plotas ir (ar) ribos. Pareiškėjas nepagrįstai ginčija tai, kas teismo nustatyta, t. y. kad tarp šalių nėra ginčo dėl išgauto žvyro kiekio, kuris buvo išgautas už išteklių kontūro į gylį.

43. Departamentas nurodo, kad jis, priimdamas skundžiamą Sprendimą, pagrįstai rėmėsi Patikrinimo aktu ir jame nurodytais duomenimis, veikė jam teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose, neturėjo diskrecijos ir privalėjo taikyti Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, įsakmiai nustatančias mokesčio tarifą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą pagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota analogiško pobūdžio bylose. Tai, kad pirmosios instancijos teismas konkrečiai nepasisakė dėl visų skunde nurodytų argumentų, nereiškia, jog priimtas sprendimas yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 44. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pakeista atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. sausio 16 d. sprendimo Nr. AS-12 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalis, kuria pareiškėjui UAB „Keljeras“ apskaičiuotas mokestis už valstybinius gamtos išteklius padidintu tarifu (16 292 Eur) sumažintas iki 4 073 Eur, pagrįstumas ir teisėtumas.

45. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad pareiškėjas išgavo 3 429 m3 žvyro, neturėdamas išduoto leidimo, ir dėl to pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu turi būti taikomas didesnis mokesčio tarifas. Pareiškėjas, nurodydamas aplinkybes, susijusias su (duomenys neskelbtini) telkinio (karjero) priskirimu sudėtingos geologinės sandaros telkinių grupei, su išgauto 3 429 m3 žvyro kiekio specifika, teigia, kad telkinio (karjero) dugne išgautas 3 429 m3 žvyro kiekis buvo teisėtai apskaitytas kaip telkinio išteklių prieaugis ir tai patvirtina Geologijos tarnybos atsiliepime į skundą argumentai bei 2018 metų Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaitos (išskyrus durpių išteklius) 2-KN.

46. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia Geologijos tarnybos direktoriaus 2003 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1-01 patvirtintų Markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinųjų taisyklių (toliau – ir Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklės) (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) 24 punktu, nustatančiu, jog atskirai skaičiuojami naudingojo sluoksnio išteklių plotai ir kiekiai, išgauti apskaitomuoju laikotarpiu kasybos sklype, karjero šlaituose už kasybos sklypo bei už išteklių apskaičiavimo kontūro ribų, lokaliuose karjero pado pažemėjimuose, nenustatytuose telkinio detalios žvalgybos metu; karjero šlaituose ir dugne išgautas papildomas naudingosios iškasenos kiekis apskaitomas kaip telkinio išteklių prieaugis.

47. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, jog pirmosios instancijos teismo išvados, kad keičiant kasybos gylį turi būti tikslinama išteklių ir ertmių naudojimo sutartis bei nustatyta tvarka išduodamas pakartotinis leidimas naudoti žemės gelmių išteklius, kad pareiškėjas 3 429 m3 žvyro išgavo už išteklių kontūro į gylį, pažeisdamas Naudojimo sutarties sąlygas, nesilaikydamas Žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalių, 15 straipsnio 1 dalies nuostatų, Taisyklių 20.2 ir 35 punktų nuostatų, yra pagrįstos.

48. Akcentuotina, kad atsiliepime į apeliacinį skundą nėra nurodyti jokie atsikirtimai į pareiškėjo nurodytas konkrečias bylos faktines ir teisines aplinkybes, susijusias su 3 429 m3 išgauto žvyro apskaitymu kaip telkinio išteklių prieaugiu.

49. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo ir atsakovo apeliacinės instancijos teismui išsakytus argumentus, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį, o 4 dalyje įtvirtinta, kad leidimas naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes. Žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus požeminį geriamąjį gėlą ir gamybinį vandenį, šiluminę energiją ir šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje numatytus atvejus, galima tik pagal žemės gelmių naudojimo planą. Taisyklių 20.2 punkte yra nurodyta, jog pakartotinis leidimas išduodamas, jei patikslinama bent viena iš sutarties sąlygų, nurodytų Taisyklių 35.1, 35.4–35.6, 35.13 ir 35.15 punktuose. Taisyklių 35.5 punkte nurodyta, kad sutartyje nurodomos išteklių naudojimo ribos (skirtas, skiriamas kasybos sklypas, išteklių naudojimo gylis, eksploatacinis vandeningasis horizontas ir kita).

50. Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.

51. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjui išduotą Leidimą, Naudojimo sutarties sąlygas, 2018 m. birželio 13 d. ir 2018 m. gruodžio 18 d. (duomenys neskelbtini) žvyro telkinio Markšeiderinių planų duomenis, nustatė, kad pareiškėjas iškasė išteklius (žvyrą) žemiau aslos, nors pagal turimą Leidimą jis galėjo kasti tik iki aslos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas pažeidė Žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalių, 15 straipsnio 1 dalies bei Taisyklių 20.2 ir 35.5 punktų nuostatas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, kasybos gylis yra laikomas vienu iš pagrindinių karjero kasybos darbų sistemos elementų, todėl keičiantis kasybos gyliui turi būti keičiami ir naudojimo plane numatyti karjero rekultivacijos darbų pobūdis ar sąlygos; pareiškėjas, keisdamas naudojimo plane numatytą kasybos gylį, pagal Planų rengimo taisyklių 39.1 ir 39.2 punktus, turėjo pareigą ir prievolę koreguoti ir naudojimo planą.

52. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas už išteklių kontūro į gylį išgavo 3 429 m3 žvyro, tačiau byloje yra kilęs ginčas, ar tam, kad būtų išgautas šis konkretus žvyro kiekis, buvo reikalingas pakartotinis leidimas ir ar pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai išgautą žvyrą apskaitė kaip telkinio išteklių prieaugį. Akcentuotina, kad byloje taip pat nėra ginčo, jog pareiškėjas išgautą 3 429 m3 žvyro kiekį apskaitė ir deklaravo, taip pat sumokėjo mokesčius.

53. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo teiktas pastabas dėl Patikrinimo akto, Sprendimo turinį, Geologijos tarnybos atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes ir išvadą, kad pareiškėjui nereikėjo pakartotinio leidimo tam, jog jis išgautų 3 429 m3 žvyro, nustatė, kad atsakovas neišnagrinėjo pareiškėjo argumentų, susijusių su ginčui aktualios redakcijos Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių 24 punkto nuostatos dėl telkinio išteklių prieaugio taikymo, nepasisakė, ar pareiškėjas turėjo teisėtą pagrindą išgautą žvyro kiekį apskaityti kaip telkinio išteklių prieaugį, nevertino jokių aplinkybių, susijusių su (duomenys neskelbtini) telkinio sandara, kt.

54. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas iš esmės tokias pat aplinkybes, kaip ir šioje byloje (ūkio subjektas papildomai išgautą žvyro išteklių kiekį nurodė markšeideriniame plane ir deklaravo; Geologijos tarnyba (institucija, kuri išduoda leidimus) nurodė, jog galimas papildomas išteklių prieaugis, susidarantis kasybos darbams suformuoti žemės sklypo plote dėl telkinio naudingojo sluoksnio slūgsojimo geologinių sąlygų netolygumo, naudojimo planu arba projektu nenustatomas, kad už kasybos sklypo kontūro, tačiau kasybos darbams suformuoto žemės sklypo plote išgauti ir įmonės gavybos duomenų apskaitoje deklaruoti papildomi ištekliai neturi būti apskaitomi kaip be leidimo išgauti ištekliai), nurodė, jog teisėkūros subjektas norminiame teisės akte (Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių 24 p.) įtvirtindamas, kad papildomas naudingosios iškasenos kiekis apskaitomas kaip telkinio išteklių prieaugis, iš esmės numatė, jog šioje nuostatoje minimų išteklių išgavimas nėra laikytinas viršijančiu išduotame leidime naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes (sutartyje) nurodytus išteklius, todėl ūkio subjektui nekilo pareiga kreiptis dėl naujo leidimo išdavimo (žr. 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1953-624/2021).

55. Nagrinėjamu atveju Geologijos tarnyba, kuriai buvo pateiktos Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaitos (išskyrus durpių išteklius) 2-KN, atsiliepime į skundą, pritardama pareiškėjo skunde išdėstytai pozicijai dėl išgauto 3 429 m3 žvyro kiekio apskaitymo ir deklaravimo, detaliai nurodė (duomenys neskelbtini) telkinio (karjero) ypatumus, paaiškino priežastis, dėl kurių pareiškėjas pagal išduotą Leidimą turėjo teisę išgauti 3 429 m3 žvyro kiekį, kurį apskaitė kaip išteklių prieaugį. Atsakovas Sprendime ir šioje byloje nenurodė jokių argumentų ir nepateikė įrodymų, kurie paneigtų pareiškėjo ir kompetentingos institucijos (Geologijos tarnybos) teiginius, jog ginčo ištekliai patenka į Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių 24 punkto taikymo sritį. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė jokių faktų, dėl kurių turėtų būti konstatuota, kad ginčo ištekliai nepatenka į Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių 24 punkto taikymo sritį ir pareiškėjas nepagrįstai juos deklaravo kaip telkinio išteklių prieaugį.

56. Apibendrinant darytina išvada, jog pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl Sprendimo, kuriuo patvirtintas Patikrinimo aktas, nustatantis pareiškėjo pažeidimus ir sankciją, yra pagrįsti, atsakovas nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjas neteisingai apskaičiavo ir deklaravo mokesčius už valstybinius gamtos išteklius (žvyrą) ir taikė Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą sankciją, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo atsakovo Sprendimas panaikinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Keljeras“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Keljeras“ skundą tenkinti.

Panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. AS-12 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė