2025-08-13 Nr. ANB-841-4-23-3-00038-2024-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Prašymo Nr. DOK-2846/2025

Teisminio proceso Nr. 4-23-3-00038-2024-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugpjūčio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Dariaus Kantaravičiaus, spręsdama nukentėjusiojo E. L. atstovės advokatės Eglės Latauskienės prašymą atnaujinti praleistą prašymo padavimo terminą bei nukentėjusiojo E. L. ir jo atstovės advokatės Eglės Latauskienės prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. balandžio 25 d. priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos ir vyresniosios tyrėjos 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarimais S. J. ir M. J. nubausti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalį 40 Eur dydžio baudomis už tai, kad jie, pažeisdami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio 2 dalį, vykdydami savo tariamą teisę, kurią ginčija kitas asmuo, nepadarę esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, nuo 2024 m. balandžio 6 d. 08.29 val. iki 2024 m. balandžio 19 d. 10.29 val. savavališkai išardė metalinę tvorą, esančią (duomenys neskelbtini), priklausančią E. L., be jo sutikimo.

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktų M. J. ir S. J. ir nukentėjusiojo skundai netenkinti ir Institucijos 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarimai palikti nepakeisti. Patikslinta, kad M. J. ir S. J. Institucijos nutarimais yra nubausti pagal ANK 518 straipsnį.

Šiaulių apygardos teismo 2025 m. balandžio 25 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktų M. J. ir S. J. apeliaciniai skundai tenkinti ir panaikinti Institucijos 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarimai ir administracinio nusižengimo teisena S. J. ir M. J. atžvilgiu pagal ANK 518 straipsnį nutraukta, nes padarytos veikos neturi administracinio nusižengimo požymių.

Nukentėjusiojo E. L. atstovė advokatė E. Latauskienė prašo atnaujinti procesinį terminą prašymui atnaujinti administracinio nusižengimo bylą pateikti. Taip pat nukentėjusysis ir jo atstovė prašo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. balandžio 25 d. nutarimą.

Prašyme nurodoma, kad apygardos teismas padarė materialiosios teisės pažeidimą, kadangi netinkamai teikė ir aiškino ANK 518 straipsnį, CK 1.37, 4.45 straipsnius, be to, pažeidė ANK 563, 567, 569 straipsnius.

Pareiškėjai prašyme nurodo, kad, norint asmenį traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka bei kokios ir kokiame įstatyme nustatytos tvarkos nesilaikė šis asmuo. Taigi ANK 518 straipsnis yra blanketinė teisės norma, kurios esminiai elementai yra išdėstyti CK 1.137, 1.138, 1.139 straipsniuose. Tačiau apygardos teismas minėtomis normomis tinkamai nesivadovavo ir priėmė neteisingą bei prieštaringą sprendimą.

Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad nors apygardos teismas nurodė, jog M. J. ir S. J. suprato, kad ardydami nukentėjusiajam priklausančią tvorą, veikia sąmoningai ignoruodami įstatymų reikalavimus, o jų veiksmai neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų ir tokie administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų veiksmai nėra tinkami, tačiau tuo pačiu konstatavo, kad M. J. ir S. J. nepadarė jiems inkriminuoto nusižengimo.

Pareiškėjai pažymi ir tai, kad teismų sprendimai turi būti motyvuoti ir argumentuoti. Apygardos teismo argumentas, kad administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų veiksmai, išardant nukentėjusiajam priklausančią tvorą, buvo netinkami, gali būti interpretuojami ir aiškinami dviprasmiškai, įskaitant ir tai, kad netinkamas veikimas gali būti suprantamas kaip teisei priešingas tyčinis ar neatsargus veikimas ar neveikimas, kas gali užtraukti atsakomybę ir pagal ANK 518 straipsnį.

Pareiškėjai taip pat nurodo, kad, nors apygardos teismas pripažino, jog administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys turėjo teisę kreiptis į teismą kilus ginčui dėl jų sklype pastatytos tvoros, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad to neatlikę ir patys savavališkai pašalinę nukentėjusiajam priklausančią tvorą, nepadarė savavaldžiavimo. CK 4.45 straipsnyje yra aiškiai nurodyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypų ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas.

Nei CK, nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos nenustato imperatyvinių neteismine tvarka žemės sklypų savininkų privalomo informavimo tvarkos dėl teisėtai pastatytų laikinų statinių išformavimo, nukėlimo, pašalinimo. Apygardos teismo išvada, kad, nukentėjusysis, gavęs pranešimą iš S. J. ir M. J. dėl tvoros pašalinimo ir to nepadaręs, pats prisiėmė su tuo susijusias teisines pasekmes, yra visiškai nepagrįsta.

Pareiškėjų įsitikinimu, apygardos teismas padarė ir proceso pažeidimą, kadangi, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi dokumentu – S. J. ir M. J. registruotu laišku nukentėjusiajam dėl tvoros patraukimo, nors šio dokumento byloje nebuvo, jis nebuvo ištirtas. Nors nukentėjusysis neneigė, kad tokį laišką gavo, tačiau jis parodė, kad tai suprato kaip grasinimą ir kreipėsi į policiją.

Dėl prašymo atnaujinti praleistą prašymo padavimo terminą

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 660 straipsnio 2 dalį, prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais pagrindais paduodamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui per tris mėnesius nuo nutarimo ar nutarties administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos. Asmenims, praleidusiems šį prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Prašymas atnaujinti praleistą prašymo padavimo terminą negali būti paduodamas praėjus daugiau kaip vieniems metams nuo nutarimo ar nutarties administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo.

Nagrinėjamu atveju trijų mėnesių prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą padavimo terminas skaičiuojamas nuo Šiaulių apygardos teismo nutarimo priėmimo dienos – 2025 m. balandžio 25 d. ir baigėsi 2025 m. liepos 25 d. Tuo tarpu prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nukentėjusiojo atstovė per EPP sistemą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė 2025 m. rugpjūčio 4 d., t. y. praleidus prašymo padavimo terminą. Kita vertus, teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šis prašymas teismui yra teikiamas antrą kartą. Pirmą kartą prašymas teismui per EPP sistemą buvo pateiktas laiku (2025 m. liepos 24 d.) ir jo (ne)priėmimo klausimas iš esmės nebuvo svarstomas – atsisakyta priimti dėl to, kad nebuvo pridėtas ginčijamas Šiaulių apygardos teismo 2025 m. balandžio 25 d. nutarimas ir su juo susiję Institucijos 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarimai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į prašymo nepriėmimo priežastį bei tai, kad terminas praleistas nežymiai, pripažintina, kad iš naujo teikiamo prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą padavimo terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir šis terminas atnaujintinas (ANK 660 straipsnio 2 dalis).

Dėl prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą

Pagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktą administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, jeigu padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti.

Administracinių nusižengimų bylų atnaujinimo teisena pradedama, kai prašyme atnaujinti užbaigtos teisenos bylą yra pateikiami teisiniai argumentai, akivaizdžiai pagrindžiantys esminius materialiosios ar proceso teisės pažeidimus (ANK 662 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindas ir atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, įrodymų nerenka, iš naujo jų nevertina, nenurodo, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti, faktinių bylos aplinkybių nenustato – tai žemesnės instancijos teismų kompetencijos sritis. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės galutinai sprendžia apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka.

Pareiškėjai teigia, kad apygardos teismas padarė materialiosios teisės , t. y ANK 518 straipsnio, CK 1.37, 4.45 straipsnių pažeidimus. Iš paduoto prašymo turinio matyti, kad šiais pareiškėjų teiginiais, cituojant teismų praktiką ir minėtas teisės normas, ginčijamas apygardos teismo atliktas įrodymų vertinimas, jų pagrindu nustatytos faktinės bylos aplinkybės, jų teisinis vertinimas bei sprendimo motyvai ir padarytos išvados, pateikiant savą situacijos bei įrodymų vertinimą ir tvirtinant, kad administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta neteisėtai. Taigi šiais deklaratyviais teiginiais pareiškėjai iš esmės siekia pakartotinio įrodymų vertinimo ir jų pagrindu nustatytų faktinių bylos aplinkybių tikrinimo. Tačiau, kaip minėta anksčiau, tai negali būti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindas ir atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas

Apygardos teismas išsamiai ir detaliai motyvavo, kodėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko galioti Institucijos nutarimus, kuriais M. J. ir S. J. buvo pripažinti kaltais padarę savavaldžiavimą, bei analizavo pareiškėjų skunde nurodytas materialiosios teisės normas, nurodė įrodymus, kuriuos vertindamas, padarė išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų kaltei dėl ANK 518 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymo pagrįsti. Vien tai, kad šis teismas padarė kitokias išvadas, nei norėtų pareiškėjai, nepagrindžia administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindų.

Prašyme reiškiama ir subjektyvi pareiškėjų pozicija dėl visapusiškumo, išsamumo, objektyvumo principų nesilaikymo nagrinėjant bylą apygardos teisme bei dėl pažeistų ANK 563, 567, 569 straipsnių bylos atnaujinimo pagrindų buvimo taip pat nepagrindžia. Prašyme išsamių teisinių argumentų, duodančių pagrindą manyti, kad nagrinėjant bylą apygardos teisme buvo padarytas esminis proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtam apygardos teismo sprendimui priimti, nenurodyta. Šioje vietoje atkreiptinas pareiškėjų dėmesys į tai, kad nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai yra laikytini įrodymais (ANK 569 straipsnio 1 dalis). Apygardos teismas, pasisakydamas dėl M. J. ir S. J. siųsto laiško nukentėjusiajam su prašymu pašalinti jų sklype esančią tvorą, būtent šiais įrodymais ir vadovavosi.

Kitų argumentų, kuriuos būtų galima vertinti kaip teisiškai pagrįstus dėl galimo esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo, prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, nenurodyta.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad nukentėjusiojo E. L. ir jo atstovės advokatės E. Latauskienės prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą neatitinka ANK 662 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatytų reikalavimų ir neturi ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto pagrindo (ANK 662 straipsnio 5 dalies 6 punktas), todėl šį prašymą atsisakytina priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 3 ir 6 punktais, 6 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiojo E. L. ir jo atstovės advokatės Eglės Latauskienės prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Teisėjai Artūras Ridikas

Sigita Jokimaitė

Darius Kantaravičius