cce46206-ff57-437d-83b7-8f4dec4e8bbb · Plungės apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-284-995/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41214-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.26.2; 1.1.5.1.1; 1.1.5.2; 2.3.6.4 PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 4 d. Palanga Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė, sekretoriaujant Sabinai Vigelytei, Viktorijai Baguckienei, Sigitai Jonauskienei, Vaidai Ruzgailienei, dalyvaujant prokurorui Gintui Pikčiūnui, nukentėjusiajam A. Č., kaltinamajam V.

Č. (V. Č.), jo gynėjui advokatui Sauliui VaičiÅ«nui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , vedęs, nedirbantis, gyvenantis - (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, padarymu.

Teismas n u s t a t ė : Kaltinamasis V. Č. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Kaltinamasis V. Č. 2020 m. spalio 9 d., apie 16.47 val., vieÅ¡oje vietoje - automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, prie parduotuvės „Lidl“, esančios Klaipėdos pl. 59, Palangoje, matant kitiems asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , tai yra jis tyčia du kartus ranka sudavė nukentėjusiajam A. Č. į galvÄ , vienÄ kartÄ - į deÅ¡inį žastÄ , vienÄ kartÄ spyrė į tarpkojį.

Tokiais smurtiniais veiksmais ranka V. Č. nukentėjusiajam A. Č. padarė kairio antakio žaizdÄ , kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ bei sukėlė fizinį skausmÄ . Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. Č. kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ neprisipažino. Parodė, kad kaltinime nurodytu laiku, jis su sutuoktine I. Č. apsipirkę, savo automobiliu, važiavo „Lidl“ parduotuvės aikÅ¡telėje. Jam privažiavus prie Lidl parduotuvės įėjimo, jis pamatė, kad prieÅ¡ais, tiesiai į jo vairuojamÄ automobilį, kelio dalimi, eina vyras ir moteris, nors Å¡alia parduotuvės buvo 20 metrų Å¡aligatvis.

Kai jis privažiavo arčiau žmonių, vairÄ pasuko į kairę, siekdamas apvažiuoti žmones, važiavo labai lėtai. Tokiu bÅ«du Å¡ie pėstieji pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 13, 36 punktus. Mano, kad vyras ir moteris, pamatę važiuojantį automobilį, turėjo pasitraukti iÅ¡ važiuojamosios kelio dalies, tačiau to nepadarė. PrieÅ¡ingai, nukentėjusysis A. Č. trenkė į jo automobilio veidrodėlį, nuo trenkimo, automobilio veidrodėlis užlinko. Jo sutuoktinė labai iÅ¡sigando, nes trenksmas buvo didžiulis, ji suÅ¡uko.

Tada jis sustabdė automobilį ir iÅ¡ jo iÅ¡lipęs norėjo sulaikyti nukentėjusįjį. Nukentėjusysis vartojo necenzÅ«rinius žodžius, jis puolė jį, pastÅ«mė, rankomis norėjo jam (kaltinamajam) suduoti, o jis rankomis gynėsi. VienÄ kartÄ nukentėjusiajam sudavė, nes jam kilo pavojus, kitus du ar tris kartus nepataikė. Nukentėjusiojo sutuoktinė L. C. jam sudavė su kairia koja į deÅ¡inį dubens kaulÄ . Ji pastÅ«mė jį kaire ranka, o su deÅ¡ine ranka laikė savo vyrÄ , kuris norėjo jam suduoti.

Po to, L. C., neišlaikiusi pusiausvyros nukrito, ir pradėjo rėkti tam, kad atkreiptų aplinkinių dėmesį. L. C. keikėsi ir pasakė jam, kad pamokys, ir vis tiek jie turės susimokėti. Jam pasirodė, kad nukentėjusysis su savo sutuoktine buvo neblaivūs, bet jų neblaivumo niekas nepatikrino. Taip pat pažymi, kad ikiteisminis tyrimas nuo pat pradžių vyko nekvalifikuotai, jo apklausa vyko nenurodant ikiteisminio tyrimo numerio, ant dokumentų nebuvo ROIK numerio, pareigūnai neatsižvelgė į jo parodymus.

Yra įsitikinęs, kad nukentėjusysis sÄ moningai eidamas važiuojamÄ ja dalimi, trenkdamas į automobilio veidrodėlį ir sugadindamas jo turtÄ , keikdamasis necenzÅ«riniais žodžiais, pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Pats nukentėjusysis iÅ¡provokavo visÄ Ä¯vykį, todėl bÅ«tent jis pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. Č. parodė, kad jis su sutuoktine L. C. ėjo skersai gatvės perėjos, automobilių stovėjimo aikÅ¡tele, esančia prie parduotuvės „Lidl“, esančios Palangoje.

Atkreipia dėmesį, į tai, kad Å¡aligatvio ar perėjos toje aikÅ¡telėje nėra, aplink pastatÄ yra siauresnis, nei vieno metro, inžinerinis techninis įrenginys. PrieÅ¡ais į juos atvažiavo „Audi“ automobilis, kuris padidino greitį. IÅ¡ tokių „Audi“ vairuotojo veiksmų suprato, kad jis nori juos su sutuoktine pagÄ sdinti. Sugriebė žmonai už rankos ir pasitraukė prie Å¡aligatvio, esančio Å¡alia „Lidl“ pastato. Automobilis „Audi“, privažiavęs prie pat jų, vos neatsitrenkdamas į juos, sustojo.

Jie stovėjo ties viduriu mašinos, važiuojamoje kelio dalyje. Matydamas tokį vairuotojo elgesį, kuris kėlė pavojų jo ir jo sutuoktinės saugumui, norėdamas atkreipti vairuotojo dėmesį, ir nenorėdamas padaryti jokios žalos automobiliui, ranka spontaniškai užlenkė automobilio dešinės pusės veidrodėlį, tačiau jokia žala nebuvo padaryta. Pažymi, kad jis nenorėjo išprovokuoti jokio konflikto, norėjo tik pasikalbėti ir paaiškinti vairuotojui, kad taip elgtis eismo dalyviams negalima.

„Audi“ automobilio vairuotojas iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, nėjo žiÅ«rėti veidrodėlio, o iÅ¡ kart užsipuolė jį, keikdamasis, ir kumščiu sudavė jam (A. Č.) į kairį antakį, pradėjo bėgti kraujas, buvo mėlynė, vėliau ta akimi blogiau matė, taip pat sudavė į kairį skruostÄ . Jis, gindamasis, iÅ¡tiesė abi rankas į priekį, V. Č. kumščiu sudavė smÅ«gį į deÅ¡inės rankos žastÄ , juto skausmÄ . Po to vairuotojas spyrė du kartus, spyriai buvo nestiprÅ«s, iÅ¡ Å¡oko jis nesuprato, ar jam skaudėjo.

Smūgių buvo ir daugiau, tačiau jis visų negali paeiliui išvardinti. Su juo kartu buvusi žmona pradėjo šaukti, atsistojo tarp jų. Jo sutuoktinė bandė jį ginti, bandė atkreipti praeivių dėmesį, tačiau niekas nepadėjo. Buvo iškviesta policija, greitoji medicinos pagalba. Nors kaltinamasis teigia, kad jis norėjo jį sulaikyti, tačiau jis niekur nebėgo ir net negalvojo bėgti, o automobilio veidrodėlį užlenkė, norėdamas išsiaiškinti, kodėl vairuotojas taip važiuoja.

Po Å¡io įvykio jam ir dabar dar kyla nerimas, nesaugumo jausmas, daug žmonių jį pažįsta, daug, kas matė šį įvykį, tÄ dienÄ buvo sutuoktinės gimtadienis, todėl buvo sugadinta Å¡ventė. Be to, po kaltinamojo smurtinių veiksmų jam liko randas kairiajame antakyje iki Å¡iol, o dėl suduoto smÅ«gio į tarpkojį jis juto fizinį skausmÄ . Civilinį ieÅ¡kinį palaiko ir praÅ¡o jį tenkinti visiÅ¡kai. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. Č. parodė, kad ji yra kaltinamojo sutuoktinė.

Parodė, kad ji 2020 m. spalio 9 d., su sutuoktiniu V. Č. buvo parduotuvėje „Lidl“, Palangos m.. Apsipirkę, sėdo į automobilį ir važiavo palei parduotuvę, automobilio greitis buvo itin mažas. Kai privažiavo centrinį įėjimÄ , visi žmonės praėjo, tačiau viena pora ėjo link jų automobilio važiuojamÄ ja kelio dalimi. Tada jo sutuoktinis pasuko vairÄ kairiau, kad apvažiuotų nukentėjusįjį ir su juo kartu einančiÄ sutuoktinę. Tuo metu nukentėjusysis trenkė per veidrodėlį su didžiuliu trenksmu.

Ji labai išsigando. Jos vyras stabtelėjo, iššoko iš automobilio ir nubėgo sulaikyti vyro, trenkusį į veidrodėlį, ji pasiliko automobilyje, nes bijojo išlipti iš jo. Kadangi viskas vyko už automobilio galinės, dešinės pusės, ji nematė grumtynių. Tik kai grumtynės baigėsi, ji išlipo iš automobilio. Jai nukentėjusiojo žmona pasakė, kad ji juos pamokins, jie turės susimokėti, todėl nurodė kviečianti policijos pareigūnus. Jie neprieštaravo policijos pareigūnų iškvietimui, nes nesijautė kuo nors kalti.

Matė, kad A. Č. bėgo kraujas, todėl buvo iškviesta policija bei greitoji medicinos pagalba. Niekas įvykio nestabėjo, žmonės visi vaikščiojo, niekas nestovėjo ir nežiūrėjo. Nors oficialiai turto sugadinimo faktas neužfiksuotas, bet automobiliui žala buvo padaryta, nes žiemos metu pastebėjo, kad automobilio veidrodėlis iš dešinės pusės nėra šildomas, o prieš įvykį veikė abu veidrodėliai. Pažymi, kad ji fotografavo automobilio bamperį ir ten jokių atsitrenkimo žymių nebuvo, todėl nukentėjusiojo teiginiai, kad jos sutuoktinis jį kliudė, yra melagingi.

Jie važiavo labai lėtai, o nukentėjusįjį ėjusį kartu su sutuoktine apvažiavo, o jie patys ėjo tiesiai link jų automobilio. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. C. paaiÅ¡kino, kad ji yra nukentėjusiojo sutuoktinė. Parodė, kad 2020 m. spalio 9 d., ji su sutuoktiniu A. Č. ėjo automobilių stovėjimo aikÅ¡tele, kuri yra prie parduotuvės „Lidl“. Ji ėjo pirma, o jos vyras ėjo kiek atsilikęs, eidami kalbėjosi. Jiems kartu einant prie parduotuvės įėjimo, pamatė, kad tiesiai į jÄ (L.

C.) važiuoja automobilis, kurio vairuotojas padidino greitį. Pamatę į juos atvažiuojantį automobilį, staigiai pasitraukė į pastato pusę. Jos vyras jÄ patraukė į Å¡onÄ . Mano, kad, jei vyras nebÅ«tų jos stumtelėjęs į šonÄ , automobilis bÅ«tų užvažiavęs ant jos kojų. Ji labai iÅ¡sigando, jos vyras, norėdamas atkreipti vairuotojo dėmesį, ranka užlenkė kaltinamojo automobilio deÅ¡inės pusės veidrodėlį, po ko automobilis sustojo. IÅ¡ automobilio iÅ¡lipo vairuotojas, apėjo savo automobilį iÅ¡ galo, Å¡aukė, ir pribėgęs prie nukentėjusiojo, sugriebė abiem rankomis už jo rÅ«bų ir po to kumščiu sudavė smÅ«gius į galvÄ .

Ji norėdama apginti savo vyrÄ , įsiterpė į tarpÄ . Po to buvo nustumta, o pargriuvusi matė, kad V. Č. du kartus spyrė jos vyrui. Ji Å¡aukė pagalbÄ , bet niekas nereagavo. Ji bandė kaltinamÄ jį nustumti, bet jis vis tiek laikė, įspyrė jos vyrui tarp kojų, ir toliau vyko muÅ¡tynės. Jos vyras nesudavė kaltinamajam nė vieno smÅ«gio. Ji matė, kad vyrui buvo suduota du kartus į galvÄ , paskui vienÄ kartÄ Ä¯ tarpkojį, užkliudė ir kojÄ . Vienu smÅ«giu buvo trenkta į akį.

Ji paprašė prie jų priėjusio žmogaus M. N. iÅ¡kviesti policijÄ ir greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , nes jos vyrui bėgo kraujas. KitÄ dienÄ ji matė, kad yra mėlynių deÅ¡inės peties plote. Pažymi, kad jokių pinigų iÅ¡ kaltinamojo ir jo Å¡eimos nereikalavo. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. N. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad 2020 m. spalio 9 d., prieÅ¡ais jo vairuojamÄ automobilį, priekyje važiavo automobilis „Audi“. Važiuodamas pastebėjo automobilių stovėjimo aikÅ¡tele, arčiau parduotuvės „Lidl“ pastato, einančius vyrÄ ir moterį.

Atkreipė dėmesį, kad „Audi“ vairuotojas važiavo tiesiai į tÄ vyriÅ¡kį ir moterį. Pėstieji buvo aiÅ¡kiai matomi, todėl mano, kad vairuotojas specialiai važiavo arba buvo nukreipęs dėmesį kitur. Ar vairuotojas užvažiavo ant jų, ar ne, negali pasakyti, tačiau matė, kad vyriÅ¡kis keistai sumojavo rankomis. VyriÅ¡kis ir moteris, pamatę į juos važiuojantį automobilį, staigiai nuo jo atÅ¡oko prie parduotuvės „Lidl“ pastato sienos. VyriÅ¡kis ir moteris, atÅ¡okę nuo link jų važiavusio automobilio, kažkÄ rodė rankomis ir sakė „Audi“ vairuotojui.

Pėsčiasis trenkė į „Audi“ Å¡oninį veidrodėlį. Automobilis „Audi“ sustojo, vairuotojas iÅ¡lipo ir greitu žingsniu pro savo automobilio galinę dalį, kažkÄ garsiai Å¡aukdamas, priėjo prie pėsčiojo, ranka sudavusio į veidrodėlį. „Audi“ vairuotojas, kažkÄ garsiai Å¡aukdamas, kumščiu nemažiau kaip du kartus sudavė pėsčiajam į veido sritį. VyriÅ¡kis, kuriam buvo suduoti smÅ«giai, gindamasis, prieÅ¡ais save iÅ¡tiesė rankas, dengėsi veidÄ .

Nukentėjusysis „Audi“ vairuotojui smÅ«gių nesudavė. Moteris, ėjusi kartu su vyru, bandė užstoti savo vyrÄ , atsistojo tarp vyriÅ¡kių į vidurį. Vairuotojas rankomis pastÅ«mė moterį ir ji nuo pastÅ«mimo atsisėdo ant asfalto. „Audi“ vairuotojas ranka sudavė vyriÅ¡kiui į petį. Moteris atsistojo nuo asfalto ir įlindo į tarpÄ tarp vyriÅ¡kio ir „Audi“ vairuotojo. Jis matė, kaip iÅ¡ nukentėjusiojo antakio bėgo kraujas. Pats iÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio ir priėjo prie „Audi“ vairuotojo, pasakė, kad apie jo veiksmus praneÅ¡ policijai.

„Audi“ vairuotojo veiksmai šokiravo. 2020 m. spalio 9 d. protokolu-pareiškimu nustatyta, kad A. Č. kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato veiklos skyrių, pranešė, kad 2020 m. spalio 9 d., apie 16.40 val., jam su žmona einant prekybos centro „Lidl“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Klaipėdos pl. 59, Palangoje, prie jų atvažiavo automobilis „Audi“, kurio vairuotojas važiavo tiesiai į juos.

Pamatęs juos, automobilio „Audi“ vairuotojas padidino greitį ir nebandė juos apvažiuoti, o toliau važiavo į juos. PrieÅ¡ pat juos sustojo, ir jis (A. Č.) norėdamas atkreipti dėmesį ranka užlenkė jo Å¡oninį deÅ¡inės pusės veidrodėlį, tada vairuotojas iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir puolė prie jo, pradėjo muÅ¡tis, t. y. kumščiu trenkė į veido sritį ne mažiau kaip penkis kartus, jis bandė jį atstumti nuo savęs, tačiau jam nesudavė nei karto, konflikto metu „Audi“ vairuotojas koja jam spyrė į tarpkojį ir į kairės pusės Å¡launį, nemažiau kaip du kartus, taip sukeldamas jam fizinį skausmÄ .

Dėl jam sukelto fizinio skausmo vieÅ¡oje vietoje, praÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ (t. 1, b. l. 1, 2). 2020 m. spalio 10 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu bei foto lentelėmis nustatyta, kad buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta – prekybos centro „Lidl“, esančio Klaipėdos pl. 59, Palangoje, automobilių stovėjimo aikÅ¡telė. Protokole užfiksuota, kad prie centrinio įėjimo matyti asfalto betonu dengta danga, Å¡alia pastato pietinę sienÄ Ä¯rengtas Å¡aligatvis, grįstas plytelėmis, arčiau pastato važiuojamoje dalyje stovi juodos spalvos automobilis „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurio galinės dalies įvyko konfliktas tarp vyrų, ant žemės kraujo ir kitokių pėdsakų nerasta.

Ant pastato sienos, Å¡alia centrinio įėjimo, kur vyko konfliktas, įrengta vaizdo stebėjimo kamera, kuri fiksuoja dalį vietos, kur įvyko konfliktas tarp vyrų (t. 1, b. l. 25-32 ). 2020 m. spalio 10 d. reikalavimu nustatyta, kad iÅ¡ prekybos centro „Lidl“ pareikalauta filmuota vaizdo medžiaga laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 9 d., 16.40 val., iki 2020 m. spalio 9 d., 17.10 val., iÅ¡ kameros, kuri filmuoja prekybos centro „Lidl“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę prie įėjimo į prekybos centrÄ (t. 1, b. l. 120). 2020 m. gruodžio 22 d. apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad buvo apžiÅ«rėtas CD laikmenoje įraÅ¡ytas vaizdo įraÅ¡as.

Protokole užfiksuoti apžiÅ«ros rezultatai, t. y. peržiÅ«rint failÄ 09-10 ekrane, kairėje pusėje, apačioje stebimas užraÅ¡as 2020 m. spalio 9 d., 16.40.01. Vaizdo įraÅ¡o trukmė 00.29 min. Vaizdas ekrane padalintas į keturias dalis. Visose keturiose dalyse stebimas vaizdas prie įėjimo į parduotuvę „Lidl“. Ekrano deÅ¡inėje pusėje, apačioje, stebimas vaizdas apima dalį automobilių stovėjimo aikÅ¡telės esančios Å¡alia įėjimo į parduotuvę „Lidl“ ir įėjimÄ Ä¯ parduotuvę. 2020 m. spalio 9 d., 16.47.18, automobilių stovėjimo aikÅ¡tele važiuoja tamsios spalvos „Audi“ automobilis, universalas.

Automobiliui „Audi“ iÅ¡ paskos, apie 5 m atstumu važiuoja tamsios spalvos visureigis. Kiek pavažiavęs automobilis „Audi“ sustoja. Sustoja ir automobilis visureigis. IÅ¡ automobilio Audi priekinės keleivio pusės iÅ¡lipa vyriÅ¡kis, stambaus kÅ«no sudėjimo, kuris vilki tamsios spalvos striukę, neužsegtÄ . Ant galvos vyriÅ¡kis, užsidėjęs tamsios spalvos kepurę su snapeliu. Kaip nustatyta tai V. Č.. VyriÅ¡kis (V. Č.) apibėga apie savo automobilio galinę dalį ir dingsta iÅ¡ ekrano. 16.47.58 val. matosi kaip prie automobilio Audi, deÅ¡inės pusės ir parduotuvės „Lidl“ pastato stumdosi du vyriÅ¡kiai.

Vienas vyriÅ¡kis stambaus kÅ«no sudėjimo (V. Č.), antras vyriÅ¡kis vilki žalsvos spalvos striukę, per petį turi užsidėjęs juodos spalvos vyriÅ¡kÄ rankinę (kaip nustatyta tai A. Č.). Prie jų blaÅ¡kosi moteris, tamsiaplaukė. Ji vilki mėlynos spalvos striukę. Moteris ant nugaros turi užsidėjusi kuprinę (kaip nustatyta tai L. C.). 16.47.28 val. abu vyriÅ¡kiai (V. Č. ir A. Č.) stumdosi. Staiga moteris (L. C. nukrenta ant sėdmenų ant asfalto. Moteris (L. C.) atsistoja. Ji atsistoja į  vidurį tarp vyriÅ¡kių (V.

Č. ir A. Č.), iÅ¡kelia abi savo rankas į viršų priekyje savęs ir neleidžia vyriÅ¡kiams priartėti vienam prie kito. Moteris (L. C.) kažkÄ iÅ¡siima iÅ¡ striukės kiÅ¡enės (galbÅ«t mobiliojo ryÅ¡io telefono aparatÄ ), ir savo deÅ¡inę rankÄ iÅ¡tiesia į priekį (galbÅ«t filmuoja V. Č.). VyriÅ¡kiai nurimsta. Stovi prie automobilio Audi galinės dalies. 16.48.16 val. iÅ¡ visureigio automobilio iÅ¡lipa vyriÅ¡kis, kuris vilki Å¡viesios spalvos pusilgį paltÄ (kaip nustatyta tai M.

N.). VyriÅ¡kis (M. N.) prieina prie automobilio Audi galinės dalies stovinčio V. Č., A. Č., L. C.. Visi kalbasi. 2020 m. spalio 9 d., 16.49.09 val. vyriÅ¡kis (M. N.) grįžta atgal į savo visureigį automobilį ir nuvažiuoja. Konfliktas baigiasi. PeržiÅ«rint failÄ 09-10, įraÅ¡as 2020 m. spalio 9 d., 16.40.00 val., reikÅ¡mingos informacijos nepastebėta (t. 1, b. l. 122-125). 2020 m. gruodžio 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 2033/2020 (03) nustatyta, kad A.

Č. nustatyta kairio antakio žaizda. Sužalojimas galėjo gautis sudavus vienÄ smÅ«gį kumščiu. Sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ (t. 1, b. l. 58). 2021 m. sausio 27 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad liudytoja E. B. pateikė 2020 m. spalio 9 d. jos mobiliojo ryÅ¡io telefonu užfiksuotÄ prie parduotuvės „Lidl“, esančios Palangoje, įvykusio konflikto vaizdo įraÅ¡Ä (t. 1, b. l. 126-127). 2021 m. sausio 28 d. apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad buvo apžiÅ«rėtas vaizdo įraÅ¡as, kurį 2021 m. sausio 27 d. pateikė liudytoja E. B..

Protokole nurodyta, kad CD laikmenoje yra įrašytas 2020 m. spalio 9 d., 16.40 val., automobilių aikštelėje, prie parduotuvės: „Lidl“, vykusių muštynių vaizdo įrašas. Vaizdo įraše stebimas vaizdas – automobilių aikštelė prie parduotuvės „Lidl“ pastato. Aikštelėje prie pastato stovi tamsios spalvos „Audi“ automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tarp automobilio ir „Lidl“ parduotuvės pastato mušasi du vyriškiai, kaip nustatyta - V.

Č. ir A. Č.. Prie jų blaÅ¡kosi moteris, kaip nustatyta - L. C., kuri mėgina iÅ¡skirti besimuÅ¡ančius vyriÅ¡kius (t. 1, b. l. 129-132). Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, kvalifikavimo BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymÄ , o bÅ«tent, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

IÅ¡analizavęs ir įvertinęs pirmiau aptartų duomenų visumÄ , teismas pripažįsta įrodyta, kad V. Č. vieÅ¡oje vietoje panaudojo prieÅ¡ nukentėjusįjį A. Č. fizinį smurtÄ ir sukėlė fizinį skausmÄ bei nežymiai sutrikdė jo sveikatÄ . Fizinio smurto panaudojimas prieÅ¡ asmenį prieÅ¡tarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai, be jokių abejonių, yra laikytini įžūliu elgesiu, rodančiu nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis bei tvarka (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120/2014, 2K-229/2014, 2K-164-976/2015).

Kaltinamasis V. Č. ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje. Jis neneigia, kad tarp jo ir nukentėjusiojo A. Č. įvyko konfliktas, kad jis sudavė nukentėjusiajam, tačiau teigia, kad konfliktas buvo asmeninio pobÅ«džio ir jis įvyko bÅ«tent dėl A. Č. kaltės, nes jis tyčia, be jokios priežasties ranka trenkė į jo vairuojamÄ automobilį ir užlenkė automobilio veidrodėlį, todėl jis bandė sulaikyti A. Č., kuris norėjo pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, o nukentėjusiajam sudavė, gindamasis, nenorėdamas jo prisileisti į artimÄ kontaktÄ .

Ginčo dėl to, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas ir jis įvyko viešoje vietoje, tai yra automobilių stovėjimo aikštelėje, prie parduotuvės „Lidl“, esančios Klaipėdos pl. 59, Palangoje, nagrinėjamoje byloje nėra. Be to, viešosios vietos požymio nei kaltinamasis, nei jo gynėjas teisminio nagrinėjimo metu neginčijo, todėl dėl šios aplinkybės teismas išsamesnių argumentų nepateikia. Abejonių tuo, kad konflikto iniciatorius buvo ne nukentėjusysis A.

Č., o kaltinamasis V. Č., kurio veiksmai pasireiÅ¡kė įžūliu elgesiu, teismui taip pat nekyla, nepaisant to, kad kaltinamasis viso proceso metu savo kaltę neigė. Kaltinamasis V. Č. tvirtino, kad 2020 m. spalio 9 d., jis su sutuoktine I. Č. apsipirkę, savo automobiliu, važiavo „Lidl“ parduotuvės aikÅ¡telėje. Jam privažiavus prie „Lidl“ parduotuvės įėjimo, jis pamatė, kad prieÅ¡ais, tiesiai į jo vairuojamÄ automobilį, kelio dalimi, eina nukentėjusysis A.

Č. ir jo sutuoktinė L. C.. Kai jis privažiavo arčiau jų, vairÄ pasuko į kairę, siekdamas apvažiuoti žmones, važiavo labai lėtai. Kaltinamojo požiÅ«riu, nukentėjusysis ir jo sutuoktinė, pamatę jo vairuojamÄ automobilį, turėjo pasitraukti iÅ¡ važiuojamosios kelio dalies, tačiau to nepadarė, galiausiai nukentėjusysis A. Č. trenkė į jo automobilio veidrodėlį, nuo trenkimo, automobilio veidrodėlis užlinko. Po ko ji sustabdė automobilį ir iÅ¡ jo iÅ¡lipęs norėjo sulaikyti nukentėjusįjį.

Nukentėjusysis vartojo necenzÅ«rinius žodžius, jis puolė jį, pastÅ«mė, rankomis norėjo jam (kaltinamajam) suduoti, o jis rankomis gynėsi. Neneigia, kad vienÄ kartÄ nukentėjusiajam sudavė, tačiau tai padarė gindamasis, nes jam kilo pavojus, todėl Å¡ioje situacijoje nukentėjusiuoju jaučiasi jis. Yra įsitikinęs, kad nukentėjusysis sÄ moningai eidamas važiuojamÄ ja dalimi, trenkiant į automobilio veidrodėlį ir sugadindamas jo turtÄ , keikdamasis necenzÅ«riniais žodžiais, pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

Pats nukentėjusysis iÅ¡provokavo visÄ Ä¯vykį, todėl bÅ«tent jis pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Liudytoja I. Č. patvirtino kaltinamojo duotus parodymus apie tai, kad jos sutuoktinio vairuojamo automobilio greitis buvo nedidelis, kad nukentėjusysis ir jo sutuoktinė ėjo link jų automobilio važiuojamÄ ja kelio dalimi, taip pat, kad jos sutuoktinis pasuko vairÄ kairiau, kad apvažiuotų nukentėjusįjį ir su juo kartu einančiÄ sutuoktinę, ir, kad nukentėjusysis trenkė per automobilio veidrodėlį su didžiuliu trenksmu, taip pat nurodė, kad jos vyras stabtelėjo, o iÅ¡Å¡okęs iÅ¡ automobilio, nubėgo sulaikyti vyro, trenkusio į veidrodėlį, o ji pasilikusi automobilyje, nes bijojo iÅ¡lipti iÅ¡ jo.

Nors byloje iÅ¡ tiesų nustatyta, kad nukentėjusysis A. Č. kartu su sutuoktine L. C. ėjo automobilių stovėjimo aikÅ¡tele, kad jis užlenkė kaltinamojo vairuojamo automobilio veidrodėlį, ir ginčo byloje dėl to nėra, tačiau visus kitus kaltinamojo, taip pat ir jo sutuoktinės liudytojos I. Č. parodymus (apie konflikto pradžiÄ ir eigÄ ) paneigia byloje surinktų įrodymų visuma, dėl ko pagrindo jais tikėti nėra. Å ioje byloje sprendžiant V. Č. kaltės dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo klausimÄ , atsižvelgiama į nukentėjusiojo A.

Č. parodymus, kurie viso proceso metu dėl esminių Å¡iai bylai aplinkybių buvo nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi. Nagrinėjant bylÄ teisme nukentėjusysis parodė, kad jis su sutuoktine L. C. ėjo skersai gatvės perėjos, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančia prie parduotuvės „Lidl“, Palangoje. PrieÅ¡ais į juos atvažiavo „Audi“ automobilis, kuris padidino greitį, ir iÅ¡ tokių Audi vairuotojo veiksmų jis suprato, kad jis nori jį ir sutuoktinę pagÄ sdinti.

Sugriebė žmonai už rankos ir pasitraukė prie Å¡aligatvio, esančio Å¡alia „Lidl“ pastato. Automobilis Audi, privažiavęs prie pat jų, vos neatsitrenkdamas į juos, sustojo. Matydamas tokį vairuotojo elgesį, kuris kėlė pavojų jo ir jo sutuoktinės saugumui, norėdamas atkreipti vairuotojo dėmesį, ranka spontaniÅ¡kai užlenkė automobilio deÅ¡inės pusės veidrodėlį. Po ko kaltinamasis sustojo, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir pribėgęs prie jo kumščiu sudavė jam į kairį antakį, kairį skruostÄ .

Gindamasis iÅ¡tiesė abi rankas į priekį, V. Č. kumščiu sudavė smÅ«gį į deÅ¡inės rankos žastÄ , juto skausmÄ . Po to vairuotojas spyrė du kartus, spyriai buvo nestiprÅ«s. Jo žmona pradėjo Å¡aukti, atsistojo tarp jų. Dėl tokio kaltinamojo elgesio jam buvo Å¡okas, todėl tiksliai įvardinti kiek buvo smÅ«gių negali. IÅ¡ esmės tokias pačias aplinkybes nukentėjusysis buvo nurodęs ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 18, 19). Esminiai prieÅ¡taravimai nukentėjusiojo skirtingu proceso metu duotuose parodymuose nėra nustatyti, parodymus teisme jis davė bÅ«damas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , nuosekliai nurodė visas tiriamo įvykio aplinkybes, iÅ¡samiai atsakė į teismo ir proceso dalyvių pateiktus tikslinančius klausimus.

Spręsti apie galimÄ nukentėjusiojo suinteresuotumÄ Å¡ioje byloje, siekį pakenkti kaltinamajam jį apkalbant, taip pat nėra pagrindo. Kaltinamasis ir nukentėjusysis patvirtino, kad iki Å¡io įvykio jie nebuvo pažįstami, jokių konfliktų, pykčių nėra buvę, pagrindo apkalbėti nukentėjusysis neturi. Taigi nukentėjusiojo parodymai pripažintini BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančiu įrodymu, todėl teismas jais vadovaujasi priimant nuosprendį. Be to, nukentėjusiojo nurodytas įvykio aplinkybes patvirtino ir įvykyje dalyvavusi jo sutuoktinė liudytoja L.

C., taip pat ir liudytojas M. N.. Liudytojai L. C. bei M. N. patvirtino nukentėjusiojo parodymus apie konflikto pradžiÄ ir priežastį, kaltinamojo elgesį, nukentėjusiojo bei jo sutuoktinės liudytojos L. C. reakcijÄ Ä¯ kaltinamojo veiksmus. Esminiai liudytojų ir nukentėjusiojo parodymų skirtumai, prieÅ¡taringumas nėra nustatyti. Liudytoja L. C. patvirtino, kad konfliktas kilo dėl paties kaltinamojo veiksmų, vairuojant automobilį, kuris važiavo tiesiai ant jos ir jos sutuoktinio, didindamas greitį.

Pamatę į juos atvažiuojantį automobilį, staigiai pasitraukė į pastato pusę, o jos vyras jÄ patraukė į Å¡onÄ , nes prieÅ¡ingu atveju, jos manymu, automobilis bÅ«tų užvažiavęs ant jos kojų. Ji labai iÅ¡sigando, jos vyras, norėdamas atkreipti vairuotojo dėmesį, ranka užlenkė automobilio deÅ¡inės pusės veidrodėlį, po ko automobilis sustojo. IÅ¡ automobilio iÅ¡lipęs vairuotojas, apėjęs savo automobilį iÅ¡ galo, Å¡aukė, ir pribėgęs prie nukentėjusiojo, sugriebė abiem rankomis už jo rÅ«bų ir po to kumščiu sudavė smÅ«gius į galvÄ .

Ji norėdama apginti savo vyrÄ , įsiterpė į tarpÄ . Po to buvo nustumta, o pargriuvusi matė, kad V. Č. spyrė jos vyrui. Taip pat patvirtino, kad jos vyras bandė gintis, tačiau kaltinamajam nė karto nesudavė. Teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti L. C. parodymai iÅ¡ esmės atitinka jos apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolo turinį (t. 1, b. l. 61-63). Tokias pačias aplinkybes apie Å¡ioje byloje vertinamÄ Ä¯vykį nurodė ir liudytojas M. N., stebėjęs įvykį nuo pat pradžių iki pabaigos, ir kuris taip pat nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad „Audi“ vairuotojas važiavo tiesiai į einančius nukentėjusįjį bei jo sutuoktinę.

Pėstieji buvo aiÅ¡kiai matomi, todėl mano, kad kaltinamasis specialiai važiavo į juos, arba buvo nukreipęs dėmesį kitur. VyriÅ¡kis ir moteris, pamatę į juos važiuojantį automobilį, staigiai nuo jo atÅ¡oko prie parduotuvės pastato sienos. VyriÅ¡kis ir moteris, atÅ¡okę nuo link jų važiavusio automobilio, kažkÄ rodė rankomis ir sakė „Audi“ vairuotojui. Nukentėjusysis sudavė į „Audi“ deÅ¡inės pusės Å¡oninį veidrodėlį. Po ko „Audi“ vairuotojas sustojo, iÅ¡lipo ir greitu žingsniu pro savo automobilio galinę dalį, kažkÄ garsiai Å¡aukdamas, priėjo prie nukentėjusiojo, ranka sudavusio į veidrodėlį ir kažkÄ garsiai Å¡aukdamas, mažiausiai porÄ kartų sudavė nukentėjusiajam į veido sritį.

Matė, kaip kaltinamasis bandė dar kartÄ trenkti, bet nuketėjusysis dengėsi veidÄ , gindamasis, prieÅ¡ais save iÅ¡tiesė rankas. Matė, kaip iÅ¡ nukentėjusiojo antakio bėgo kraujas. Taip pat patvirtino, kad vyriÅ¡kis „Audi“ vairuotojui smÅ«gių nesudavė. Moteris, ėjusi kartu su vyru, bandė užstoti savo vyrÄ , atsistojo tarp vyriÅ¡kių į vidurį. Vairuotojas rankomis pastÅ«mė moterį ir ji nuo pastÅ«mimo atsisėdo ant asfalto. Taip pat pažymėjo, kad dėl tokio automobilio „Audi“ vairuotojo elgesio jis buvo Å¡okiruotas, ir iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus.

Å ie liudytojų L. C. ir M. N. parodymai patikimai patvirtina nukentėjusiojo nurodytas įvykio aplinkybes, be to, pažymėtina, kad liudytojai Å¡ioje byloje parodymus davė bÅ«dami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . Jų parodymai dėl aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės nustatant V. Č. inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ir sprendžiant jo kaltės klausimÄ , nesiskiria ir dėl esminių aplinkybių sutampa. Spręsti apie liudytojų galimÄ suinteresuotumÄ Å¡ioje byloje, jų siekį pakenkti kaltinamajam, nurodant tikrovės neatitinkančias aplinkybes, Å¡ioje byloje nėra pagrindo.

Nenustatyta, kad liudytojus ir kaltinamÄ jį iki Å¡ioje byloje vertinamo įvykio bÅ«tų sieję konfliktiÅ¡ki santykiai ar kitos aplinkybės, dėl kurių liudytojai bÅ«tų suinteresuoti apkalbėti kaltinamÄ jį. Nors kaltinamasis ir kėlė abejones dėl liudytojų L. C. bei M. N. galimo suinteresuotumo, tačiau konkrečių aplinkybių teisminio nagrinėjimo metu taip ir nenurodė (t. 2, b. l. 90). Tai, kad nukentėjusiojo ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai savo turiniu nėra visiÅ¡kai identiÅ¡ki, asmenims teisminio bylos nagrinėjimo metu savo parodymus papildant, patikslinant, nėra pagrindas jų nepripažinti BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančiais įrodymais.

Kaip minėta, dėl esminių Å¡iai bylai aplinkybių nukentėjusiojo ir liudytojų nurodytos aplinkybės nesiskiria, o neesminiai neatitikimai, įvertinus praėjusį laiko tarpÄ nuo apklausų ikiteisminio tyrimo metu ir kiekvieno jų subjektyvų gebėjimÄ Ä¯siminti ir perteikti informacijÄ , taip pat įvertinus tai, jog asmenys davė parodymus apie konfliktinę, juos Å¡okiravusiÄ situacijÄ , kurioje patys dalyvavo, yra objektyviai pateisinami. Be nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – protokolas-pareiÅ¡kimas, kuriame nukentėjusysis nurodė įvykio aplinkybes, kurio metu kaltinamasis jam sukėlė fizinį skausmÄ bei jį sužalojo; 2020 m. gruodžio 23 d.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 2033/2020 (03), kurioje konstatuota, kad A. Č. nustatyta kairio antakio žaizda; sužalojimas atitinka užduotyje nurodytÄ Ä¯vykio laikÄ ir aplinkybes, galėjo gautis sudavus vienÄ smÅ«gį kumščiu; sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ (t. 1, b. l. 58); Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo 2020 m. gruodžio 22 d., 2021 m. sausio 28 d. daiktų apžiÅ«ros protokoluose, kuriuose pakankamai detaliai apraÅ¡yta kompaktiniuose diskuose, esančių vaizdo įrašų apžiÅ«ra (vaizdo įraÅ¡uose užfiksuota, kaip kaltinamasis sustabdo savo vairuojamÄ automobilį, iÅ¡lipa iÅ¡ jo, apibėga apie savo automobilį, ir pribėgęs prie nukentėjusiojo pirmas smÅ«giuoja jam į galvos sritį, L.

C. bando iÅ¡skirti konfliktuojančius vyriÅ¡kius) (t. 1, b. l. 122-125, 131). Aptarti įrodymai vienas kitam neprieÅ¡tarauja ir vienas kitÄ papildo, jie atitinka vientisÄ loginę įrodymų grandinę, ir teismo vertinimu, visiÅ¡kai pakankamÄ kaltinamojo V. Č. kaltei, padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , pagrįsti. Kaltinamasis ir jo gynėjas daug dėmesio skyrė aplinkybėms dėl konflikto pradžios, jį sÄ lygojusios priežasties, tvirtindami, kad bÅ«tent nukentėjusiojo veiksmai, einant ne per pėsčiųjų perėjÄ , pažeidžiant Kelių eismo taisykles, taip pat užlenkiant jo automobilio veidrodėlį, įrodo, kad kaltinamojo tikslas nebuvo pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , prieÅ¡ingai jis tenorėjęs sulaikyti nukentėjusįjį, kad jis, padaręs nusikalstamÄ veikÄ â€“ kaltinamojo turto sugadinimÄ , nepabėgtų iÅ¡ įvykio vietos.

Tokie kaltinamojo teiginiai nepagrįsti, nes juos paneigia išdėstytų įrodymų visuma. Byloje nustatyta, kad vertinamu atveju konfliktas kilo dėl to, kad kaltinamasis, važiuodamas automobiliu aikštelėje, ir, pamatęs, kad nukentėjusysis ir jo sutuoktinė eina ne šaligatviu, važiavo tiesiai į juos. Po ko, nukentėjusysis išsigandęs dėl savo ir savo žmonos saugumo, trinktelėjo per kaltinamojo vairuojamo automobilio veidrodėlį, taip norėdamas tiek atkreipti vairuotojo dėmesį, tiek jį sustabdyti dėl netinkamo jo, kaip vairuotojo elgesio.

Vertinamu atveju nukentėjusiojo trinktelėjimas į automobilio veidrodėlį, jį užlenkiant, siekiant sustabdyti vairuotojÄ , važiuojantį tiesiai į jį ir jo sutuoktinę, vertintinas kaip mažareikÅ¡mė kaltinamojo elgesio, kuris neabejotinai pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , priežastis. Kaltinamasis turėjo galimybę su nukentėjusiuoju ramiai iÅ¡siaiÅ¡kinti kilusį konfliktÄ , kviesti policijos pareigÅ«nus, jei manė, kad jo turtas yra sugadintas, tačiau vietoje to, jis pradėjo elgtis neadekvačiai ir agresyviai, iÅ¡puolęs iÅ¡ automobilio, apibėgęs jį, ranka sudavė nukentėjusiajam į veidÄ , spyrė į tarpkojį.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, kaltinamojo akcentuojamÄ konflikto priežastį vertinti kaip paneigiančias jo veiksmų prieÅ¡ingumÄ teisei ir Å¡alinančias jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę, nėra pagrindo. Kaltinamasis dėl iÅ¡ esmės mažareikÅ¡mės priežasties, norėdamas pademonstruoti savo virÅ¡enybę, asmeniniam konfliktui spręsti pasirinkdamas vieÅ¡Ä vietÄ ir bÅ«dÄ , demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ â€“ dėl kaltinamojo neadekvataus, agresyvaus, įžūlaus elgesio, panaudoto fizinio smurto buvo iÅ¡sigandusios ne tik nukentėjusiojo sutuoktinė, bet ir kaltinamojo sutuoktinė I.

Č., kuri pati pripažino, jog iÅ¡ automobilio neiÅ¡lipo, kol nesibaigė konfliktas, nes bijojo, bet ir Å¡okiruoti įvykio vietoje buvę prekybos centro lankytojai (liudytojas M. N. ir kartu su juo buvusi sutuoktinė liudytoja D. N. nurodė, kad jie dėl tokio kaltinamojo elgesio buvo Å¡okiruoti, be to įvykį matė ir liudytoja nepilnametė E. B., nufilmavusi įvykio dalyvių konfliktÄ ), į įvykio vietÄ buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai, greitoji medicinos pagalba. Byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamojo V.

Č. elgesys buvo įžūlus ir prieÅ¡taraujantis bet kokioms moralės normoms. Kartu buvo aiÅ¡kiai pademonstruota nepagarba visuomeninei tvarkai, pagal kuriÄ asmenys gali gatvėje, taip pat ir automobilių stovėjimo aikÅ¡telėse, ar kitoje vietoje laisvai vaikščioti, bÅ«ti saugÅ«s, tikėtis, jog nebus užpulti vairuotojų, kuriems dėl kokių nors, tik jiems suprantamų, priežasčių, gali nepatikti pėsčiųjų elgesys. Taigi nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad kaltinamojo sukeltas konfliktas, turėjęs asmenines paskatas dėl kaltinamojo pasirinktos konflikto sprendimo vietos ir sprendimo bÅ«do, akivaizdžiai peržengė privataus konflikto ribas ir sukėlė BK 284 straipsnyje numatytus padarinius – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu ir tai, kad komentuojama nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymÄ , kaltininko siekiamÄ rezultatÄ ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-437/2013, 2K-303/2014, 2K-84-458/2020).

Vertinamu atveju kaltinamojo pasirinktas veikimo bÅ«das, jo elgesys paties sukeltoje konfliktinėje situacijoje leidžia teismui daryti byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms neprieÅ¡taraujančiÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis V. Č. BK 284 straipsnyje, numatytÄ nusikaltimÄ , padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Apie tyčios pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ buvimÄ vertinamu atveju leidžia spręsti kaltinamojo atliktų veiksmų pobÅ«dis, jo pastangos juos darant, intensyvumas (kaltinamasis vieÅ¡oje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje elgėsi agresyviai, įžūliai, panaudojo fizinį smurtÄ , paties inicijuoto konflikto (tiesiai važiavo į einančius pėsčiuosius, taip jiems sukeldamas iÅ¡gÄ stį, baimę), peraugusio į smurto panaudojimÄ , nenutraukė net ir turėdamas tokiÄ galimybę, jį tęsė, įvykį stebėjo pakankamai žmonių, dėl kaltinamojo elgesio buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai, o dėl nukentėjusiajam padaryto sužalojimo – kirstinės antakio žaizdos, iÅ¡kviesta ir greitoji medicinos pagalba.

Ä®vertinus paminėtÄ , jokių pagrįstų abejonių dėl subjektyviojo BK 284 straipsnyje, numatyto nusikaltimo sudėties požymio buvimo V. Č. veiksmuose nekyla. Kaltinamojo V. Č. teigimu, jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alina tai, kad jis siekė sulaikyti asmenį, padariusį nusikalstamÄ veikÄ , tačiau teismas su tokia kaltinamojo pozicija nesutinka. Asmens, padariusio nusikalstamÄ veikÄ , sulaikymas, kaip baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė, įtvirtinta BK 29 straipsnyje.

Å io straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksÄ už veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas iÅ¡trÅ«kti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam iÅ¡vengti sulaikymo nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos, nesunkų sveikatos sutrikdymÄ arba sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl neatsargumo, o sulaikydamas nusikaltimo vietoje asmenį, tyčia nužudžiusį ar pasikėsinusį nužudyti, – sunkų sveikatos sutrikdymÄ , jeigu nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens kitaip nebuvo galima sulaikyti.

Sulaikantysis turi bÅ«ti įsitikinęs, kad asmuo, kurį sulaiko, yra padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Apie tai, kad asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ , liudija tokios aplinkybės: asmuo užklumpamas bedarantis nusikalstamÄ veikÄ arba tuoj po jos padarymo, mačiusieji tiesiogiai nurodo asmenį kaip padariusį nusikalstamÄ veikÄ , ant asmens ar jo drabužių randami aiÅ¡kÅ«s tokios veikos pėdsakai, teisėsaugos institucijos paskelbia įtariamojo paieÅ¡kÄ . Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių Å¡ioje byloje nenustatyta. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal BK 29 straipsnį atsakomybę už atitinkamus BK nurodytus padarinius Å¡alinanti aplinkybė yra tada, kai nustatoma, kad:

1) sulaikančiojo pagrįstu įsitikinimu, yra sulaikomas asmuo, padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

2) toks asmuo aktyviai bando iÅ¡vengti sulaikymo. Kad bÅ«tų galima taikyti BK 29 straipsnį, turi bÅ«ti abi Å¡ios sÄ lygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-546-511/2015, 2K-248-648/2020). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių Å¡ioje byloje nenustatyta. Tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. Č. iÅ¡bėgo iÅ¡ automobilio, ir pribėgęs prie nukentėjusiojo pradėjo jį muÅ¡ti iÅ¡ karto po to, kai nukentėjusysis ranka trenkė į kaltinamojo automobilio veidrodėlį, norėdamas atkreipti jo dėmesį dėl vairavimo, po ko ir kilo jų tarpusavio konfliktas.

Taigi, nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, nei, kad kaltinamasis siekė sulaikyti nukentėjusįjį, nei kad nukentėjusysis bandė iÅ¡vengti sulaikymo. Todėl kaltinamojo argumentai, kad jo veika prieÅ¡ nukentėjusįjį turėtų bÅ«ti vertinama kaip asmens, padariusio nusikalstamÄ veikÄ , sulaikymas, nėra pagrįsti. Teismo vertinimu, nagrinėjamojoje byloje nebuvo susiklosčiusi asmens, padariusio nusikalstamÄ veikÄ , sulaikymo situacija, kuri sudarytų pagrindÄ atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl sprendžia, kad kaltinamojo V.

Č. pateikiamos įvykio aplinkybės yra tik jo gynybinė versija. Kaltinamasis V. Č. taip pat teigė, kad jis, gindamasis, sudavė nukentėjusiajam, tačiau nagrinėjamu atveju teismas nevertina kaltinamojo veiksmų kaip veikimo bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, nes pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis, nuo kurio jis bÅ«tų turėjęs teisę gintis, byloje nenustatytas. Kaip ir minėta pirmiau, konfliktÄ sÄ moningai sukėlė ir jį plėtojo bÅ«tent kaltinamasis, po ko konfliktas peraugo į fizinį kontaktÄ , kai kaltinamasis nesant jokio akivaizdaus, realaus pavojaus, turėdamas galimybę ramiai pasiaiÅ¡kinti su nukentėjusiuoju dėl užlenkto veidrodėlio, iÅ¡sikviesti policijos pareigÅ«nus dėl jo teigimu, sugadinto turto (automobilio veidrodėlio), pirmas puolė nukentėjusįjį, suduodamas jam į veidÄ , spirdamas į tarpkojį, net ir tuo metu, kai nukentėjusiojo sutuoktinė, įsiterpdama į konfliktuojančių vyriÅ¡kių tarpÄ , bandė nutraukti jų konfliktÄ , kaltinamasis į moterį nereagavo ir toliau elgėsi agresyviai.

Be to, byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis bÅ«tų sudavęs kaltinamajam smÅ«gius, ar kaltinamajam fizinio kontakto su nukentėjusiuoju metu bÅ«tų buvę padaryti kokie nors sužalojimai. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad pagal byloje nustatytÄ Ä¯vykio situacijÄ bei jos dalyvių veiksmus nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog kaltinamasis veikė bÅ«tinosios ginties situacijoje (BK 28 straipsnis; taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36-788/2021, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163-303/2017 ir kt.).

Teismas taip pat atmeta kaltinamojo ir jo gynėjo argumentus, jog visÄ Ä¯vykį iÅ¡provokavo nukentėjusysis A. Č.. Viena vertus, pažymėtina, kad kvalifikuojant veikÄ pagal BK 284 straipsnį neturi reikÅ¡mės, kas pradėjo konfliktÄ . Kita vertus, teismo vertinimu, Å¡iuo konkrečiu atveju nukentėjusiojo A. Č. elgesys nebuvo provokuojantis, kadangi iÅ¡ paties nukentėjusiojo ir įvykyje dalyvavusių liudytojų - tiek kartu su nukentėjusiuoju buvusios sutuoktinės L. C., tiek įvykį stebėjusių liudytojo N. N. teismo posėdyje, o taip pat ir liudytojos D.

N. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, bei vaizdo įraÅ¡o matyti, jog nukentėjusysis kartu su sutuoktine ėjo automobilių stovėjimo aikÅ¡tele į parduotuvę, po ko pamatė, kad tiesiai į juos važiuoja automobilio „Audi“ vairuotojas V. Č.. Nukentėjusysis, norėdamas sustabdyti tiesiai į juos su sutuoktine, važiuojantį vairuotojÄ , užlenkė jo automobilio veidrodėlį, po ko kaltinamasis iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, puolė muÅ¡ti rankomis nukentėjusįjį. Todėl teismo vertinimu, ne nukentėjusysis A.

Č., o bÅ«tent pats kaltinamasis V. Č. buvo kilusio konflikto iniciatorius, o jo elgesys įvykio metu buvo chuliganiÅ¡kas, agresyvus ir provokuojantis. Taigi byloje surinkti, iÅ¡tirti, įvertinti, bei Å¡iame nuosprendyje aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad V. Č. vieÅ¡oje vietoje, kitų asmenų (prekybos centro lankytojų) akivaizdoje, nesant tam jokios priežasties, panaudodamas prieÅ¡ nukentėjusįjį fizinį smurtÄ ir jį sužalodamas, t. y. paties sukelto konflikto aiÅ¡kinimuisi pasirinkdamas vieÅ¡Ä vietÄ ir akivaizdžiai visuomenės rimtį sutrikdantį bÅ«dÄ , pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

V. Č. smurtiniai veiksmai, kurie buvo padaryti vieÅ¡oje vietoje prieÅ¡ nukentėjusįjį, yra vertinti kaip įžūlÅ«s, akivaizdžiai agresyvÅ«s ir moralės požiÅ«riu nepriimtini, neatitinkantys bendrųjų vieÅ¡o elgesio taisyklių, egzistuojančių visuomenėje, rodantys nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai. Taigi tokia kaltinamojo V. Č. veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį. Prokuroro kaltinamajame akte, apraÅ¡ant nusikalstamos veikos požymius, nurodyta, kad kaltinamasis, be kita ko, spyrė nukentėjusiajam į kairį Å¡onÄ , tačiau iÅ¡tyrus byloje esančius įrodymus (peržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä ) Å¡i aplinkybė nepasitvirtino.

Atsižvelgiant į tai, iÅ¡ kaltinimo Å¡alintina aplinkybė, kad V. Č. spyrė nukentėjusiajam A. Č. į kairį Å¡onÄ . Å ios aplinkybės paÅ¡alinimas neturi įtakos V. Č. nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnį kvalifikavimui. Bausmės skyrimas Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumÄ .

Kaltinamasis V. Č. padarė vienÄ tyčinį, baigtÄ nesunkų nusikaltimÄ vieÅ¡ajai tvarkai, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai. Jis teisiamas pirmÄ kartÄ , galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 2, b. l. 5-8), byloje nėra duomenų, kad po nusikaltimo padarymo ar tyrimo arba bylos nagrinėjimo metu V. Č. ėmėsi veiksmų, siekdamas atlyginti savo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ nukentėjusiajam. Kaltinamasis Å¡iuo metu nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje (t. 2, b. l. 9, 10), turi Å¡eimÄ .

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ä®vertinęs iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , remdamasis aptartais teisiniais bausmių skyrimo aspektais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. Č. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, paskyrus bausmę – baudÄ , mažesnę, nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte, numatytasis Å¡ios bausmės vidurkis už nesunkų nusikaltimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, tačiau Å¡iuo metu nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, nustatytinas Å¡eÅ¡ių mėnesių terminas savanoriÅ¡kam baudos sumokėjimui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 1, 2 dalis) Dėl civilinio ieÅ¡kinio Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis A. Č. pareiÅ¡kė 500,00 Eur civilinį ieÅ¡kinį jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis A. Č. savo reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ motyvavo patirtu fiziniu skausmu, neigiamais dvasiniais iÅ¡gyvenimais, vis dar jaučiamomis pasekmėmis sveikatai, iki Å¡iol jaučiamu nerimu ir saugumo jausmo praradimu, taip pat fizinės ir psichologinės bÅ«senos pablogėjimu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktikÄ , formuojamÄ aiÅ¡kinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms aplinkybėms, bÅ«tina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje sukurtu precedentu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Pažymėtina, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikÄ priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iÅ¡ esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011).

IÅ¡ teismų praktikos matyti, kad bylose, kurių aplinkybės panaÅ¡ios į nagrinėjamÄ atvejį (asmenys nuteisti už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145,00 Eur iki 1738,00 Eur. Tai atsispindi Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje, pavyzdžiui nutartyse, priimtose baudžiamosiose bylose Nr. 2K-375-1073/2018, Nr. 2K-166-699/2018, Nr. 2K-292-693/2017, Nr. 2K-272-648/2015, Nr. 2K-35/2014, Nr. 2K-452/2014, 2K-473/2013, Nr. 2K-522/2013, Nr. 2K-267/2013, Nr. 2K-12/2012; taip pat tai iliustruoja Klaipėdos apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-202-174/2017, Nr. 1A-143-557/2019,  Nr. 1A-28-255/2019, Nr. 1A-170-557/2020, Nr. 1A-64-795/2020;

Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamoje byloje Nr. 1A-438-966/2021 ir kt. Byloje surinktais ir įvertintais įrodymais nustatyta, jog V. Č. padarė BK 284 straipsnyje, numatytÄ nusikaltimÄ , byloje nustatyti Å¡ios nusikalstamos veikos, kuriÄ padarė kaltinamasis padariniai – sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka bei nukentėjusiajam A. Č. sukeltas fizinis skausmas bei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ir nustatytas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir kilusių padarinių (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo), todėl nukentėjusiajam padarytÄ neturtinę žalÄ turi pareigÄ atlyginti Å¡iÄ Å¾alÄ padaręs kaltinamasis.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiajam dėl kairio antakio žaizdos buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nors nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, ir įvykio metu jam padarytas sužalojimas ilgalaikių neigiamų pasekmių nesukėlė, tačiau nukentėjusysis dėl jam padaryto sužalojimo, be jokių abejonių, patyrė fizinį skausmÄ , stresÄ , pažeminimÄ , dvasinį sukrėtimÄ ir nesaugumo jausmÄ . Be to, nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad po įvykio dėl antakio sužalojimo jam buvo kraujosruva, jis ta akimi blogiau matė, o sužalojimo vietoje iki Å¡iol yra likęs randas.

Teismas, įvertinęs sužalojimo pobÅ«dį, neturi pagrindo netikėti Å¡iais nukentėjusiojo parodymais, be to, juos patvirtino ir liudytoja L. C.. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, taip pat atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis elgėsi įžūliai, tyčia, dėl menkavertės priežasties užpuolė nukentėjusįjį, spyrė į tarpkojį, be to, trenkė jam į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ - veidÄ , o tai neabejotinai galėjo sukelti didesnes pasekmes nukentėjusiojo sveikatai ar net gyvybei.

Atsižvelgdamas į pirmiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų vertinimo principus bei Å¡ių principų pritaikymÄ konkrečiose bylose, kuriose asmenys nuteisti už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, ir aptartas aplinkybes sugretindamas su Å¡ioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma – 500,00 Eur, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, jos padarymo aplinkybes, nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumÄ ir pobÅ«dį, kaltinamojo turtinę padėtį (Å¡iuo metu nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, tačiau, kaip teigė pats kaltinamasis, jis turi nekilnojamojo turto – paveldėtÄ namo dalį, transporto priemonę), jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas tokio pobÅ«džio bylose, nėra per didelė, neadekvati, todėl nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai ir iÅ¡ kaltinamojo V.

Č. nukentėjusiajam A. Č. priteistinas 500,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - dvi CD laikmenos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: V. Č. (V. Č.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – 70 MGL (3500,00 Eur) baudÄ .

Nustatyti, kad V. Č. (V. Č.) jam paskirtÄ baudÄ savanoriÅ¡kai privalo sumokėti per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis) ir teismo raÅ¡tinei pateikti tai patvirtinantį banko kvitÄ . Civilinio ieÅ¡kovo A. Č. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir iÅ¡ V. Č. (V. Č.) nukentėjusiajam A. Č. priteisti 500,00 Eur (penkis Å¡imtus eurų ir 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.

Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - dvi CD laikmenas, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje. Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mus. Teisėja Vaida Railienė