cce32082-ee35-4b11-9713-e4bd06d3db75 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

    Administracinė byla Nr. eI-9695-331/2015                                                    Proceso Nr. 3-61-3-00962-2015-8                                       Procesinio sprendimo kategorija 1.17.2, 3.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Vansevičiaus, dalyvaujant atsakovės atstovui A.

B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo praÅ¡ymÄ atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės tarybai dėl norminio administracinio akto teisėtumo iÅ¡yrimo, n u s t a t ė: Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir PareiÅ¡kėjas), nagrinėdamas administracinę bylÄ pagal UAB „S.“ skundÄ dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2014-12-30 sprendimo Nr. A33(1)-9307-(4.9) panaikinimo bei įpareigojimo Vilniaus rajono savivaldybės administracijÄ perskaičiuoti nuo 2012-05-01 ir skaičiuoti bendrovei vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ atsižvelgiant į tai, kad teritorijoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), yra devyni UAB „S.“ priklausantys statiniai, kuriems pastatytas vienas 1,1 kub. m konteineris, iÅ¡vežamas vienÄ kartÄ per savaitę, 2015-06-19 nutartimi kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡tirti, ar Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009-09-30 sprendimo Nr. T3-301 2 punktu patvirtinti Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ nuostatai, pakeisti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2013-02-28 sprendimu Nr. T3-38 bei Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014-01-29 sprendimu Nr. T3-14, bei Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009-09-30 sprendimo Nr. T3-301 3 punktu patvirtinti Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydžiai, pakeisti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012-03-30 sprendimu Nr. T3-95, nuo Å¡ių teisės aktų priėmimo tiek, kiek jie nenustato galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavÄ mokėti pagal atliekų tvarkymo srityje taikomÄ principÄ â€žteršėjas moka“, reiÅ¡kiantį, kad atliekų tvarkymo iÅ¡laidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas, neprieÅ¡tarauja Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 daliai ir 302 straipsnio 1 ir 2 dalims.Vilniaus apygardos administracinis teismas pažymėjo, kad ginčas nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo dėl juridinio asmens pareigos mokėti vietinę rinkliavÄ už atliekų surinkimÄ pagal valdomo turto plotÄ ir pagrindinę tikslinę objekto paskirtį, o ne pagal faktinį atliekų kiekį.Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2009-09-30 sprendimu Nr. T3-301 patvirtino Vilniaus rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ nuostatus (toliau – ir Nuostatai) bei Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydžius (Rinkliavos dydžiai).

Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2011-11-24 sprendimu Nr. T3-447 nusprendė pavesti UAB „N. K.“ nuo 2012-01-01 teikti mišrių komunalinių, buityje susidarančių pavojingų, biosklaidžių, elektros ir elektroninės įrangos, didelio gabarito, naudotų padangų atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugas Avižienių, Buivydžių, Bezdonių, Dūkštų, Maišiagalos, Nemenčinės, Nemenčinės miesto, Paberžės, Riešės, Sudervės, Sužionių bei Zujūnų seniūnijose.

AnalogiÅ¡kas paslaugas nuo 2012-01-01 JuodÅ¡ilių, Kalvelių, LavoriÅ¡kių, Marijampolio, Medininkų, MickÅ«nų, Nemėžio, Pagirių, Rudaminos, Rukainių bei Å atrininkų seniÅ«nijoje pavesta teikti UAB „N. K.“.Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012-03-30 sprendimu Nr. T3-95 buvo pakeisti 2009-09-30 sprendimu Nr. T3-301 patvirtinti Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydžiai ir jie iÅ¡dėstyti nauja redakcija.

IÅ¡ dalies Rinkliavos dydžiai buvo pakeisti ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012-05-25 sprendimu Nr. T3-220. Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2013-02-28 sprendimu Nr. T3-38 patvirtino naujÄ Nuostatų redakcijÄ ir pripažino netekusiu galios Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009-09-30 sprendimo Nr. T3-301 2 punktÄ , o 2014-01-29 sprendimu Nr. T3-14 pakeitė Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2013-02-28 sprendimu Nr. T3-38 patvirtintų Nuostatų 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 45, 46, 47 ir 52.1 punktus.Sutinkamai su Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009-09-30 sprendimu Nr. T3-301 patvirtintų Nuostatų 9 punktu vietinės rinkliavos mokėtojai yra atliekų turėtojai, privalantys mokėti vietinę rinkliavÄ , o pagal 5 punktÄ atliekų turėtoju laikomas asmuo, kuris turi atliekų.

Pagal dabartinės Nuostatų redakcijos 9 punktÄ vietinės rinkliavos mokėtoju apibrėžiamas komunalinių atliekų turėtojas, fizinis ar juridinis asmuo nuosavybės ar kita teise valdantis ir naudojantis nekilnojamÄ jį turtÄ Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje ir privalantis mokėti vietinę rinkliavÄ . Kadangi UAB „S.“ dalį pastatų yra iÅ¡nuomojęs ir juose nevykdo Å«kinės veiklos, tai nesinaudodamas pastatais ir neturėdamas su Å¡iais pastatais susijusių atliekų, neturi bÅ«ti laikomas atsakingu už vietinės rinkliavos už iÅ¡nuomotus pastatus mokėjimÄ , nebent Vilniaus rajono savivaldybės administracija galėtų pagrįsti aplinkybę, kad UAB „S.“ dėl iÅ¡nuomotuose pastatuose vykdomos veiklos turi atliekų.Teismas konstatavo, kad visu ginčo laikotarpiu galiojant principui „teršėjas moka“ vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymÄ dydis buvo siejamas su atliekų tvarkymo iÅ¡laidų apmokėjimu.

Tai matyti iÅ¡ Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 10 dalies bei 32 straipsnio nuostatų. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 10 dalis iÅ¡vardina už rinkliavos mokėjimÄ teikiamas paslaugas, kurios ir turi bÅ«ti padengiamos vietinės rinkliavos lėšomis. Vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymÄ esmė nėra mokestinės pareigos savivaldybės naudai nustatymas kaip kad akcizų atveju, tai yra priemonė, užtikrinanti tinkamÄ atliekų tvarkymÄ . Atliekų tvarkymo įstatymo 30-2 straipsnio įtraukimas bei Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydžio nustatymo metodikos patvirtinimas tik detalizavo įtvirtintÄ rinkliavos dydžio nustatymo tvarkÄ , iÅ¡aiÅ¡kinant kaip turi bÅ«ti įgyvendinamas principas „teršėjas moka“.

Tuo tarpu Vilniaus rajono savivaldybės administracija, patvirtindama Nuostatus bei nustatydama vietinės rinkliavos dydžius, įvertino tik valdomų pastatų plotÄ bei jų esminę paskirtį – gyvenamoji, administracinė gydymo, gamybos ir panaÅ¡iai. Nėra pateikti jokie duomenys, kad nustatant skirtingus vietinės rinkliavos dydžius atskiroms patalpų rÅ«Å¡ims bÅ«tų įvertinti atliekų tvarkymo kaÅ¡tai. Nei iÅ¡ Nuostatų, nei iÅ¡ 2012-03-30 sprendimu Nr. T3-95 patvirtintų vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymÄ dydžių nematyti, kokiu bÅ«du buvo sudaryta kaina.

Taip pat nėra nustatyti kokie nors kriterijai, kurie leistų atsižvelgti į pastatuose vykdomos konkrečios veiklos specifikÄ .    Privaloma įmoka turi atitikti įmokos mokėjimo paskirtį – apmokėti turimų atliekų tvarkymÄ . Teisės aktai neįpareigoja asmens vien dėl jo valdomo turto apimties finansuoti atliekų tvarkymo sistemÄ iÅ¡ esmės daugiau nei kainuoja jo turimų atliekų sutvarkymo bei atliekų tvarkymo sistemos iÅ¡laikymo paslauga. Vietinė rinkliava savo paskirtimi nėra turto mokestis.

Tuo atveju, kai UAB „S.“ yra įpareigojamas už atliekų tvarkymÄ mokėti ženkliai daugiau nei jo turimų atliekų kaina, jis apmoka ir įvairias kitas savivaldybės iÅ¡laidas ar kitų atliekų turėtojų atliekų tvarkymo iÅ¡laidas. Tokios įstatyminės pareigos jis neturi.Pažymėjo, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybos pareiga nustatyti galimybę mokėti vietinę rinkliavÄ pagal deklaruojamų atliekų kiekį nėra numatyta VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte, tačiau bylos kontekste turi bÅ«ti svarstomas klausimas dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pareigos nustatyti tokias vietinės rinkliavos skaičiavimo taisykles, kad bÅ«tų sudaromos tinkamos sÄ lygos įgyvendinti Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnyje įtvirtintÄ principÄ â€žteršėjas moka“, reiÅ¡kiantį, kad atliekų tvarkymo iÅ¡laidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.

Vietinės rinkliavos skaičiavimas tokiu bÅ«du, kad bÅ«tų vykdomas įstatyminis principas, gali bÅ«ti įtvirtinamas ne tik nustatant mokėjimo pagal deklaruotų atliekų kiekį galimybę, tačiau ir kitais bÅ«dais, pavyzdžiui įvedant papildomus kriterijus ir koeficientas priklausomai nuo pastatų naudojimo paskirties, juose vykdomos veiklos, taikant lengvatas, kai Å«kinės ar komercinės paskirties statiniai nenaudojami veiklai ar panaÅ¡iais bÅ«dais. Teisėjų kolegijai nagrinėjamoje byloje kilo abejonių, ar nustatydama vietinę rinkliavÄ vien tik pagal formalius kriterijus, pagal kuriuos visiÅ¡kai nekreipiamas dėmesys į realų turimų atliekų kiekį, Vilniaus rajono savivaldybės taryba užtikrino Atliekų tvarkymo įstatyme įtvirtinto principo įgyvendinimÄ .

IÅ¡ vėlesnės teisėkÅ«ros matyti, jog teikiant iÅ¡aiÅ¡kinimus per Atliekų tvarkymo įstatymo 30-2 straipsnį bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-07-24 nutarimu Nr. 711 patvirtintÄ Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydžio nustatymo metodikÄ (toliau –ir Metodika), yra reikalaujama nustatant rinkliavos dydį įvertinti ne tik statinio užimamÄ plotÄ , bet kitus kriterijus, kurie turi įtakos atliekų tvarkymo kainai, tai rodo, jog teisiniu reguliavimu siekiama nustatyti tokias taisykles, kad atliekų tvarkymo rinkliavos dydis bÅ«tų susietas su jÄ mokančio asmens pareigos apmokėti už atliekų tvarkymÄ Ä¯vykdymÄ .Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės taryba su praÅ¡ymu nesutinka, praÅ¡o netenkinti.

Atsiliepime paaiÅ¡kino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ Vilniaus rajone įvesta nuo 2012-05-01. Vilniaus rajono savivaldybė, įvesdama Å¡iÄ rinkliavÄ , pasirinko bÅ«dÄ , kuomet rinkliavos dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiÅ¡kai susidariusį ir perduotÄ tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu ir Å¡io nekilnojamojo turto dydžiu.Dėl reguliavimo iki Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio įsigaliojimo 2013-07-01 paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo laikotarpiu (nuo rinkliavos įvedimo 2009 m iki 2013-07-01) galiojantys teisės aktai imperatyviai nenumatė pareigos savivaldybei, kaip kompetentingam subjektui, administruojančiam Å¡iÄ rinkliavÄ , privalomai rinktis tokį apmokėjimo bÅ«dÄ , kuomet jo dydis bÅ«tų siejamas pagal deklaruojamÄ atliekų kiekį.

PrieÅ¡ įvedant rinkliavÄ 2008-10-14 buvo atlikta Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymÄ Ä¯diegimo Vilniaus rajono savivaldybėje galimybių analizė, kurioje įvertinus įvairių mÅ«sų Å¡alies bei užsienio Å¡alių savivaldybių patirtį argumentuotai, Å¡iuos argumentus pagrindžiant skaičiais, buvo rekomenduojama Vilniaus rajono savivaldybėje nustatyti vietinę rinkliavÄ pagal nekilnojamojo turto plotÄ , nes galimybė vietinei rinkliavai apskaičiuoti pagal faktiÅ¡kai perduotų tvarkyti atliekų kiekį reikalautų pernelyg didelių sÄ naudų, be to, turėtų daugybę trÅ«kumų.

Teigė, jog teisės aktų, kuriems prieštarautų Vilniaus rajono savivaldybės tarybos priimti sprendimai šiuo laikotarpiu, savo prašymuose nenurodo nei UAB „S.“, nei 2015-06-19 Vilniaus apygardos administracinis teismas savo prašyme administracinėje byloje Nr. eI-7052-580/2015.Dėl reguliavimo nuo 2013-07-01 iki Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio pakeitimo 2015-04-01 paaiškino, kad šiuo laikotarpiu buvo pakeistas Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnis (įsigaliojo 2013-07-01) bei įsigaliojo Metodika, tačiau jie įsigaliojo po Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2013-02-28 sprendimo Nr. T3-38 bei Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012-03-30 sprendimo Nr. T3-95 priėmimo, t. y. po naujos redakcijos Nuostatų bei pakeistų Rinkliavos dydžių įsigaliojimo.

O kadangi nei šiame pakeistame Atliekų tvarkymo įstatyme, nei Metodikoje nėra įtvirtinto imperatyvo savivaldybėms keisti jau galiojančias taisykles, kuriomis reglamentuota rinkliava (priešingai nei 3 etape minimame 2015-03-26 Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 30-2 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 str.), tai reiškia, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnyje bei Metodikoje įtvirtinti reikalavimai nėra taikomi tiems visuomeniniams santykiams, kurie yra sureguliuoti iki minėtų norminių teisės aktų įsigaliojimo.

Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkÅ«ros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit). Dėl reguliavimo nuo 2015-04-01, nustatančio pareigÄ savivaldybėmis iki 2016-07-01 nustatyti dydžius pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles paaiÅ¡kino, kad apie savivaldybėje galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių rinkliavÄ , teisėtumo klausimÄ Å¡iuo laikotarpiu anksti kalbėti, nes pagal 2015-03-26 Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 30-2 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 str. (įsigaliojo 2015-04-01), savivaldybės, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydžio nustatymo taisyklių nuostatomis, iki 2016-07-01 nustato naujus arba patvirtina esamus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymÄ dydžius.

Taigi minimÄ pareigÄ savivaldybėms įstatymų leidėjas nukėlė laike ir numatė parengiamÄ jį laikotarpį Å¡iems veiksmams atlikti iki 2016 m. liepos 1 d; iki Å¡ios dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybė dar nėra patvirtinusi Å¡iame įstatymo pakeitime minimų Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydžio nustatymo taisyklių.Pažymėjo, kad duomenys apie nekilnojamÄ jį turtÄ gauti iÅ¡ VÄ® Registrų centro, ne visais atvejais yra tikslÅ«s, todėl Savivaldybėje sukurta Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymÄ duomenų bazė gali bÅ«ti tikslinama (ir yra tikslinama) gavus vietinės rinkliavos mokėtojo raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ .

Nuostatų 33 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojui gali bÅ«ti taikomas žemės Å«kio, gamybos ir pramonės bei kitų nekilnojamojo turto objektų (jų dalių) paskirties, plotų tikslinimas pagal faktiÅ¡kai naudojamÄ paskirtį, plotÄ . Atsižvelgiant į tai, įmonės, kurios vykdo veiklÄ Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje bei turinčios gamybos, pramonės ir kitos paskirties objektus, gali kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybę dėl duomenų tikslinimo apie savo veikloje faktiÅ¡kai naudojamas patalpų paskirtį, plotÄ .

Vilniaus rajono savivaldybės administracija praÅ¡ymo dėl duomenų tikslinimo apie savo veikloje faktiÅ¡kai naudojamas patalpų paskirtį, plotÄ iÅ¡ UAB „S.“ nėra gavusi.Atkreipė dėmesį, kad UAB „S.“ elgiasi ne visai sÄ Å¾iningai ir visÄ ginčo laikotarpį savo atliekų tvarkymÄ yra patikėjusi bendrovei (UAB „VSA Vilnius“), kuri neturėjo ir neturi teisės visÄ ginčo laikotarpį užsiimti Å¡ia veikla Vilniaus rajone. Nuo 2012-01-01 teikti komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2011-11-24 sprendimu Nr. T3-447 pavesta atlikti tik UAB „Nemenčinės komunalininkas“ bei UAB „Nemėžio komunalininkas“.

Bendrovei „S.“ bendradarbiaujant su neteisėtu atliekų surinkėju nėra naudinga dar papildomai už tÄ patį mokėti ir rinkliavÄ , nes Å¡i rinkliava tik didina įmonės atliekų tvarkymo sÄ naudas. Atkreipia dėmesį, jog UAB „S.“ atsisakius nelegalaus vežėjo paslaugų Å¡iai įmonei apskaičiuotas rinkliavos mokestis nesikeistų, o Savivaldybės įmonės teikiančios atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugas pajėgios sutvarkyti bet kokius atliekų kiekius (pvz., iÅ¡ AB „V.

P.“ atliekos iÅ¡vežamos kasdien). P r a Å¡ y m a s  t e n k i n t i n a s. Å iuo atveju byla pradėta pagal individualioje administracinėje byloje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-06-19 nutartimi pateiktÄ praÅ¡ymÄ iÅ¡tirti, ar Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009-09-30 sprendimo Nr. T3-301 2 punktu patvirtinti Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ nuostatai, pakeisti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2013-02-28 sprendimu Nr. T3-38 bei Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014-01-29 sprendimu Nr. T3-14, bei Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009-09-30 sprendimo Nr. T3-301 3 punktu patvirtinti Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydžiai, pakeisti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012-03-30 sprendimu Nr. T3-95, nuo Å¡ių teisės aktų priėmimo tiek, kiek jie nenustato galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavÄ mokėti pagal atliekų tvarkymo srityje taikomÄ principÄ â€žteršėjas moka“, reiÅ¡kiantį, kad atliekų tvarkymo iÅ¡laidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas, neprieÅ¡tarauja Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 daliai ir 302 straipsnio 1 ir 2 dalims(Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 str.).Å ios aplinkybės lemia, kad nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009-09-30 sprendimo Nr. T3-301 2 punktu patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ nuostatų, pakeistų Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2013-02-28 sprendimu Nr. T3-38, bei Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014-01-29 sprendimu Nr. T3-14, bei Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009-09-30 sprendimo Nr. T3-301 3 punktu patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydžiai, pakeisti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012-03-30 sprendimu Nr. T3-95, tiek, kiek jie nenustato galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavÄ mokėti pagal atliekų tvarkymo srityje taikomÄ principÄ â€žteršėjas moka“ atitiktis Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 daliai ir 302 straipsnio 1 ir 2 dalims.Atliekų įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, bÅ«tinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimÄ , organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymÄ ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimÄ .

Pagal Rinkliavų įstatymo, reglamentuojančio rinkliavų nustatymÄ , rinkimÄ ir kontrolę, 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinta savivaldybės tarybos teisė savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas, be kita ko, už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ . Pagal Å¡io įstatymo 12 straipsnio 1, 2 punktus, savivaldybės taryba sprendimu nustato vietinę rinkliavÄ , tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, o pagal 13 straipsnio 1 dalį - vietinės rinkliavos dydis nustatomas vietinės rinkliavos nuostatuose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 iÅ¡aiÅ¡kino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktikÄ , 2014-01-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 taip pat pažymėjo, jog vietinė rinkliava ir iÅ¡ jos kylantys teisiniai santykiai yra vieÅ¡osios teisės reguliavimo dalykas. Å ie santykiai – tai valdingo pobÅ«džio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (Å¡ių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų).Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybė turi diskrecijos teisę nustatyti vietines rinkliavas, tvirtinti rinkliavos nuostatus, tačiau diskrecijos teisė yra saistoma ir bendrųjų konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės virÅ¡enybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ , proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kt.).Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2009-09-30 sprendimo Nr. T3-301 2 punktu patvirtino Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ nuostatus, o 3 punktu – Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydžius.

Remiantis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2011-12-23 sprendimu Nr. T3-507 vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir tvarkymÄ Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje įsigaliojo nuo 2012-05-01.Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2012-03-30 sprendimu Nr. T3-95 pakeitė 2009-09-30 sprendimu Nr. T3-301 patvirtintus Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydžius ir juos iÅ¡dėstė nauja redakcija, 2012-05-25 sprendimu Nr. T3-220 Rinkliavos dydžius keitė iÅ¡ dalies.Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2013-02-28 sprendimu Nr. T3-38 patvirtinta nauja Nuostatų redakcija bei netekusiu galios pripažintas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009-09-30 sprendimo Nr. T3-301 2 punktas.

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014-01-29 sprendimu Nr. T3-14 pakeisti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2013-02-28 sprendimu Nr. T3-38 patvirtintų Nuostatų 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 45, 46, 47 ir 52.1 punktai. Nuostatų 8 punkte įtvirtinta vietinės rinkliavos sÄ voka – tai Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ , galiojanti savivaldybės teritorijoje, kuriÄ kiekvienas atliekų turėtojas privalo sumokėti Å¡iuose nuostatuose nustatyta tvarka.

Remiantis Nuostatų 9 punktu – vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, privalantys mokėti vietinę rinkliavÄ . Pagal Å¡ių Nuostatų 5 punktÄ â€“ atliekų turėtojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris turi komunalinių atliekų. Pagal Nuostatus vietinė rinkliava skaičiuojama pagal savivaldybės tarybos nustatytÄ vietinės rinkliavos dydį arba jį padauginus iÅ¡ vietinės rinkliavos dydžio parametro (11 punktas); vietinės rinkliavos dydis nustatomas pagal nekilnojamojo turto paskirtį litais už kalendorinius metus (12 punktas); vietinės rinkliavos dydžiai nustatomi tokie, kad gautos pajamos padengtų visas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sÄ naudas (15 punktas).

Nuostatų 19 punkte nustatyti Vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenų bazėje registruojami duomenys: asmens, kuriam savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai ar kuris kitu pagrindu teisėtai valdo ar naudoja šiuos objektus, vardas, pavardė arba juridinio asmens pavadinimas; vietinės rinkliavos mokėtojo identifikavimo kodas; nekilnojamojo turto aprašymas; nekilnojamojo turto unikalus numeris; nekilnojamojo turto adresas; nekilnojamojo turto pagrindinė naudojimo paskirtis; nekilnojamojo turto bendras naudingas plotas; kiti duomenys, būtini vietinei rinkliavai administruoti.

Nuostatų 20 punkte įtvirtinta, kad į Registro duomenų bazę neįtraukiami (iÅ¡braukiami): gyvenamosios paskirties pastatai savivaldybės teritorijoje, kurių savininkai yra mirę ir yra notaro pažyma apie paveldėtojo (-ų) nebuvimÄ . Atsiradus paveldėtojui (-ams) pastatai įtraukiami į Registro duomenų bazę; netinkami naudoti/gyventi ar fiziÅ¡kai sunaikinti nekilnojamo turto objektai savivaldybės teritorijoje.Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2013-02-28 sprendimu Nr. T3-38 patvirtintos naujos Nuostatų redakcijos 9 punkte vietinės rinkliavos mokėtojai apibrėžiami kaip komunalinių atliekų turėtojai, fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamÄ jį turtÄ Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavÄ .

Atitinkamai pagal Å¡ios redakcijos Nuostatų 32 punktÄ registro duomenys gali bÅ«ti tikslinami gavus vietinės rinkliavos mokėtojo raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ arba apeliacijÄ dėl vietinės rinkliavos dydžio perskaičiavimo, o Nuostatų 33 punktu įtvirtinta galimybė vietinės rinkliavos mokėtojui taikyti žemės Å«kio, gamybos ir pramonės bei kitų nekilnojamojo turto objektų (jų dalių) paskirties, plotų tikslinimÄ pagal faktiÅ¡kai naudojamÄ paskirtį, plotÄ .Rinkliavos dydžiai, patvirtinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009-09-30 sprendimo Nr. T3-301 3 punktu, įtvirtinti pagal atitinkamos nekilnojamojo turto paskirties (gyvenamosios, administracinės, gamybos ir pramonės ir kt.) bendro naudingo ploto m2.

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012-03-30 sprendimu Nr. T3-95 nauja redakcija iÅ¡dėstytuose Rinkliavos dydžiuose iÅ¡ esmės buvo įtvirtinti analogiÅ¡ki kriterijai, vietinės rinkliavos dydžio parametru imant 100 m2.IÅ¡ Nuostatuose įtvirtintų normų matyti, jog konkrečiam mokėtojui (komunalinių atliekų turėtojui) tenkančios vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymÄ dydis buvo susietas tik su atitinkamo nekilnojamojo turto paskirtimi ir Å¡io turto bendruoju naudingu plotu, plotÄ iÅ¡ esmės laikant pagrindiniu kriterijumi, lemiančiu mokėtinos metinės vietinės rinkliavos dydį.

Nuostatuose ir Rinkliavos dydžiuose nėra nustatyta galimybė vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų iÅ¡vežimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ rinkliavos mokėtojams mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį ar kitus kriterijus.Abejonę dėl aptariamų norminių teisės aktų teisėtumo PareiÅ¡kėjas sieja su galimu jų neatitikimu Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytiems reikalavimams tuo aspektu, kad Nuostatuose ir Rinkliavos dydžiuose nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavÄ mokėti pagal atliekų tvarkymo srityje taikomÄ principÄ â€žteršėjas moka“.Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiÅ¡kia, kad atliekų tvarkymo iÅ¡laidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.

Å iame straipsnyje įtvirtinta nuostata galiojo Nuostatų ir Rinkliavos dydžių patvirtinimo metu ir galioja iki Å¡iol. Remiantis Å¡io įstatymo 2 straipsniu atliekų darytojas – asmuo, dėl kurio veiklos susidaro atliekų (pirminis atliekų darytojas), arba asmuo, kuris atlieka pradinį atliekų apdirbimÄ , maiÅ¡ymÄ ar kitus veiksmus, dėl kurių pakinta tų atliekų pobÅ«dis arba sudėtis, o atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų.Principas „teršėjas moka“ įpareigoja valstybinės valdžios bei vietos savivaldos institucijas užtikrinti, jog atliekų tvarkymo iÅ¡laidas apmokėtų bÅ«tent atliekų turėtojas, o Å¡io principo pagrindu iÅ¡ atliekų turėtojų surinktos lėšos turi padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos iÅ¡laidas.

Kiti atliekų tvarkymo finansavimo Å¡altiniai, iÅ¡vardinti Atliekų tvarkymo įstatymo 33 straipsnyje, įstatymų leidėjo yra įvardinti kaip papildomi. Vietos savivaldybės tarybos nustatomas vietinės rinkliavos dydis bei jos apskaičiavimo atliekų turėtojams tvarka neturi virÅ¡yti to, kas yra bÅ«tina siekiant minėtų finansavimo tikslų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ teisminę praktikÄ , vietinės rinkliavos apskaičiavimo bÅ«do pasirinkimÄ apsprendžia galimybės Å¡iÄ rinkliavÄ administruoti nedideliais kaÅ¡tais; pakankamai tiksliai apskaičiuoti atliekų tvarkymo iÅ¡laidas; planuoti papildomų lėšų poreikį; komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo sistemos organizatoriui tiksliai prognozuoti pajamas, planuoti Å¡ių pajamų paskirstymÄ bei efektyviau organizuoti patį komunalinių atliekų tvarkymÄ ; tiksliÄ vietinės rinkliavos mokėtojų apskaitÄ , efektyviÄ jų kontrolę, skolų administravimÄ (LVAT administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, jog Atliekų tvarkymo įstatymas expressis verbis nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas atliekų tvarkymo iÅ¡laidas apmokėtų tik pagal faktiÅ¡kai sukauptų komunalinių atliekų kiekį.

Vis dėlto, remiantis tuo, jog Atliekų tvarkymo įstatymas, be kita ko, yra skirtas užtikrinti Europos SÄ jungos teisės aktų inter alia 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų (toliau – ir Direktyva 2006/12/EB) taikymÄ (Atliekų tvarkymo įstatymo 1 str. 4 d.), <...>nacionalinės teisės nuostatos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į Europos SÄ jungos teisę. Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnyje įtvirtintas principas „teršėjas moka“, pagal kurį „atliekų Å¡alinimo iÅ¡laidas privalo padengti [atliekų] turėtojas, kurio atliekas tvarko atliekų surinkėjas arba įmonė, <...> ir (arba) ankstesni [atliekų] turėtojai arba produkto, iÅ¡ kurio atliekos atsirado, gamintojai“.

Pastebėjo, jog Atliekų tvarkymo įstatyme vartojamos sÄ vokos atitinka Direktyvos 2006/12/EB 1 straipsnio pateikiamas sÄ vokų inter alia atliekų gamintojo, turėtojo, atliekų tvarkymo bei atliekų surinkimo reikÅ¡mes.Teisingumo Teismas, aiÅ¡kindamas minėtÄ principÄ , yra nusprendęs, jog kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymo ir Å¡alinimo iÅ¡laidų padengimÄ , kiek tai susiję su paslauga, kuri kolektyviai teikiama visiems atliekų turėtojams, valstybės narės turi, vadovaujantis Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktu, užtikrinti, kad iÅ¡ principo visi Å¡ios paslaugos vartotojai, kaip atliekų turėtojai tos pačios direktyvos 1 straipsnio prasme, kolektyviai padengtų visas minėtų atliekų Å¡alinimo iÅ¡laidas (Teisingumo Teismo 2009-07-16 prejudicinis sprendimas byloje F.

I. srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 46 p.), o valstybės narės finansinės atsakomybės už iÅ¡laidas, susijusias su atliekų Å¡alinimu, atžvilgiu turi teisę pasirinkti formÄ ir bÅ«dus Å¡iam rezultatui pasiekti (Teisingumo Teismo 2008-06-24 didžiosios kolegijos prejudicinis sprendimas byloje Commune de Mesquer (C-188/07), 80 p.). Todėl, kaip yra pažymėjęs Teisingumo Teismas, dažnai yra sunku arba brangu nustatyti tikslų komunalinių atliekų, kiekvieno atliekų turėtojo perduotų tvarkyti, kiekį, rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotÄ bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti Å¡ių atliekų Å¡alinimo iÅ¡laidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes Å¡ie du parametrai daro tiesioginę įtakÄ minėtų iÅ¡laidų sumai.

Å iuo požiÅ«riu Teisingumo Teismas nusprendė, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir Å¡alinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamÄ remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiÅ¡kai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi bÅ«ti laikoma prieÅ¡taraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (Teisingumo Teismo 2009-07-16 sprendimas Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 48–50 p.).

Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog Atliekų tvarkymo įstatyme numatytas principas „teršėjas moka“, kuris į nacionalinę teisės sistemÄ buvo perkeltas įgyvendinant Europos SÄ jungos teisės aktus, bei sÄ voka „atliekų turėtojas“, savaime nedraudžia nustatyti vietinę rinkliavÄ , kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiÅ¡kai susidariusį ir perduotÄ tvarkyti atliekų kiekį (LVAT administracinėje byloje Nr. A525-471/2010).AiÅ¡kindamas principo „teršėjas moka“ atitiktį proporcingumo principui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra pažymėjęs, jog nors tiek nacionalinėje, tiek Europos SÄ jungos teisėje įtvirtintas principas „teršėjas moka“ nedraudžia mokėtinos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymÄ dydį apskaičiuoti pagal galintį susidaryti atliekų kiekį, tačiau principas „teršėjas moka“ minėtÄ atlyginimÄ sieja su faktiÅ¡kai perduotu tvarkyti komunalinių atliekų kiekiu.

Todėl tais atvejais, kai yra įmanoma nepatiriant didelių ekonominių sÄ naudų nustatyti konkretų atliekų turėtojo perduodamų tvarkyti komunalinių atliekų kiekį, pastarajam tenkanti mokėtina suma turėtų bÅ«ti apskaičiuojama pagal nurodytÄ atliekų kiekį, prieÅ¡ingu atveju, t. y. mokėtinos vietinės rinkliavos dydį apskaičiuojant pagal galinčių susidaryti atliekų kiekį, kai yra objektyvi galimybė nustatyti konkretų atliekų kiekį, bÅ«tų virÅ¡ijama tai, kas yra bÅ«tina principui „teršėjas moka“ įgyvendinti (LVAT administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011).Minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, joje nurodyta Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktika, pateiktas Europos SÄ jungos ir nacionalinės teisės aiÅ¡kinimas yra aktualus ir nagrinėjamoje administracinėje byloje.Nagrinėjamu atveju PareiÅ¡kėjas, kreipdamasis dėl norminio administracinių aktų teisėtumo iÅ¡tyrimo, abejones dėl Å¡ių aktų teisėtumo grindžia ne vien tuo, kad juose principas „teršėjas moka“ gali bÅ«ti įtvirtintas ne tik nustatant mokėjimo pagal deklaruotų atliekų kiekį galimybę, bet ir kitais bÅ«dais, pavyzdžiui įvedant papildomus kriterijus ir koeficientus priklausomai nuo pastatų naudojimo paskirties, juose vykdomos veiklos, taikant lengvatas kai Å«kinės ar komercinės paskirties statiniai nenaudojami veiklai ar panaÅ¡iais bÅ«dais.

Pažymėtina, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2013-02-28 sprendimu Nr. T3-38 patvirtintos naujos Nuostatų redakcijos 33 punktu įtvirtinta galimybė vietinės rinkliavos mokėtojui taikyti žemės Å«kio, gamybos ir pramonės bei kitų nekilnojamojo turto objektų (jų dalių) paskirties, plotų tikslinimÄ pagal faktiÅ¡kai naudojamÄ paskirtį, plotÄ . Remdamasi Å¡ia nuostata Atsakovė teigia, jog po tokių tikslinimų keičiasi rinkliavos kaina. Å ios nuostatos įtvirtinimas iÅ¡ esmės sudaro galimybę tikslinti tik tuos kriterijus, pagal kuriuos vietinė rinkliava yra apskaičiuojama, tačiau nėra siejama su realiai perduotu tvarkyti komunalinių atliekų kiekiu.

Tiems rinkliavos mokėtojams, kurie teisingai yra deklaravę faktiÅ¡kai naudojamo nekilnojamojo turto paskirtį ir plotÄ , tačiau dėl Atsakovės įtvirtinto reglamentavimo negalintiems atlikti tikslinimų dėl perduodamų tvarkyti komunalinių atliekų kiekio (ar apskritai faktinio atliekų paėmimo), apskaičiuotinas rinkliavos dydis niekaip nesikeistų. Atitinkamai rinkliavos dydį siejant tik su nekilnojamojo turto paskirtimi ir plotu, tačiau nevertinant kitų sÄ lygų, pavyzdžiui vykdomos veiklos pobÅ«džio, dėl kurios specifiÅ¡kumo tikėtina susidaro ženkliai skirtingas komunalinių atliekų kiekis lyginat su kitais jų turėtojais, negali bÅ«ti laikoma tinkamu principo „teršėjas moka“ užtikrinimu.

Teismo vertinimu, naujos redakcijos Nuostatų 33 punkto įtvirtinimas nepaneigia Atsakovės turėjimo esant objektyviai galimybei nustatyti bÅ«dÄ mokėtinÄ rinkliavos sumÄ apskaičiuoti įvertinus realiai pateikiamų tvarkyti komunalinių atliekų kiekį.2013-07-01 įsigaliojo 2012-04-19 įstatymu Nr. XI-1981 papildytas Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnis, kuriame buvo nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara nustatoma vadovaujantis solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sÄ naudų susigrÄ Å¾inimo principais ir principu „teršėjas moka“ (1 dalis); komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kaina turi bÅ«ti pagrįsta bÅ«tinosiomis su komunalinių atliekų tvarkymu susijusiomis sÄ naudomis.

Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kaina turi užtikrinti ilgalaikį komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktÅ«ros eksploatavimÄ , jos atnaujinimÄ ir sudaryti komunalinių atliekų turėtojams priimtinas sÄ lygas dalyvauti komunalinių atliekų tvarkyme, taip pat mažinti aplinkos tarÅ¡Ä (2 dalis); nustatant rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydį, turi bÅ«ti atsižvelgiama į Vyriausybės patvirtintÄ metodikÄ (3 dalis); komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainÄ ir įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydį nustato savivaldybė, vadovaudamasi Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytais principais (4 dalis).2015-03-26 įstatymu Nr. XII-1590 nuo 2015-04-01 pakeista Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 3 dalis ir nustatyta, kad nustatant rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydį, turi bÅ«ti vadovaujamasi Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis.

Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 3 dalies pakeitimas nurodytu bÅ«du iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas sugriežtino komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodarai keliamus reikalavimus, imperatyviai nurodydamas savivaldybėms pareigÄ vadovautis Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis.Pagal 2015-03-26 Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 302 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-1590 2 straipsnį savivaldybės, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydžio nustatymo taisyklių nuostatomis, iki 2016-07-01 nustato naujus arba patvirtina esamus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymÄ dydžius.Vyriausybės 2013-07-24 nutarimu Nr. 711 patvirtintoje Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydžio nustatymo metodikos, įsigaliojusios nuo 2013-08-04, 4 punkte nustatyta, kad bÅ«tinosios su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios sÄ naudos – tiesiogiai su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios pagrįstos sÄ naudos, reikalingos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugai suteikti, ilgalaikiam komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktÅ«ros eksploatavimui, jos atnaujinimui užtikrinti ir sudaryti komunalinių atliekų turėtojams priimtinas sÄ lygas dalyvauti tvarkant komunalines atliekas, taip pat mažinti aplinkos tarÅ¡Ä .

Pagal Metodikos 11 punktÄ bÅ«tinosios su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios sÄ naudos nustatomos pagal atskiros komunalinių atliekų tvarkymo veiklos pastoviÄ sias sÄ naudas ir atskiros komunalinių atliekų tvarkymo veiklos kintamÄ sias sÄ naudas. Metodikos III skyriuje, reglamentuojančiame rinkliavos dydžio nustatymÄ , įtvirtinta, kad nustatant rinkliavos dydį, kiekvienai nekilnojamojo turto objekto rÅ«Å¡iai atskirai įvertinamas galintis susidaryti miÅ¡rių komunalinių atliekų ir atskirai surenkamų komunalinių atliekų kiekis (19 punktas); rinkliavos dydis turi bÅ«ti toks, kad iÅ¡ nekilnojamojo turto objektų savininkų arba įgaliotų asmenų surinktomis lėšomis bÅ«tų apmokėtos visos bÅ«tinosios su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios sÄ naudos; taikoma dvinarė rinkliava, susidedanti iÅ¡ pastoviosios ir kintamosios dedamųjų; pastovioji rinkliavos dedamoji nustatoma tokia, kad padengtų pastoviÄ sias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sÄ naudas (21-23 punktai); pastovioji rinkliavos dedamoji nustatoma pagal Å¡ias kintamÄ sias pasirinktinai: nekilnojamojo turto paskirtis ir plotas, nekilnojamojo turto paskirtis ir objektų skaičius, gyventojų/darbuotojų skaičius, konteinerių skaičius ir tÅ«ris (dydis) (25 punktas); kintamoji rinkliavos dedamoji nustatoma tokia, kad padengtų kintamÄ sias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sÄ naudas; kintamÄ jÄ rinkliavos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga.

Komunalinių atliekų paėmimo paslauga suprantama kaip faktinis miÅ¡rių komunalinių atliekų paėmimas, kai konteineris pastatytas ne didesniu kaip 300 metrų atstumu nuo savininkui priklausančio nekilnojamojo turto objekto; kintamosios rinkliavos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, deklaravę, kad tam tikru laikotarpiu (ne trumpesnis kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnis kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iÅ¡ Å¡io objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus imamos; kintamoji rinkliavos dedamoji nustatoma pagal Å¡ias kintamÄ sias pasirinktinai: naudojamų miÅ¡rių komunalinių atliekų konteinerių skaičius ir tÅ«ris (dydis), naudojamų miÅ¡rių komunalinių atliekų konteinerių skaičius, tÅ«ris (dydis) ir iÅ¡tuÅ¡tinimo dažnumas, atiduodamų miÅ¡rių komunalinių atliekų svoris (26-29 punktai).Atliekų tvarkymo įstatymo papildymas 302 straipsniu, Metodikos priėmimas rodo įstatymų leidėjo pozicijÄ siaurinti savivaldybių diskrecijÄ nustatant rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydį bei siekį įtvirtinti tokį reguliavimÄ , kuris kiek įmanoma labiau užtikrintų proporcijÄ tarp mokamos rinkliavos dydžio ir faktinio komunalinių atliekų surinkimo.

Tokiu bÅ«du siekiama paslaugų kainÄ griežčiau susieti su bÅ«tinosiomis su komunalinių atliekų tvarkymu susijusiomis sÄ naudomis.Ä®vertinus Nuostatų ir Rinkliavos dydžių nuostatų turinį pasikeitusio teisinio reguliavimo kontekste, pažymėtina, kad rinkliavos apskaičiavimas pagal nekilnojamojo turto paskirtį ir plotÄ , neįtvirtinant kitų kriterijų, leidžiančių labiau užtikrinti, kad gautos pajamos nevirÅ¡ytų komunalinių atliekų tvarkymo sistemos bÅ«tinųjų sÄ naudų, negali bÅ«ti laikomas tinkamu principo „teršėjas moka“ įgyvendinimu.Nuostatų ir Rinkliavos dydžių pakeitimas ir iÅ¡dėstymas nauja redakcija nėra kliÅ«tis tirti pakeistų norminių administracinių aktų teisėtumÄ , nes PareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡tirti norminio administracinio akto teisėtumÄ ryÅ¡ium su individualia byla.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad individualiÄ bylÄ nagrinėjantis administracinis ar bendrosios kompetencijos teismas gali kreiptis į administracinį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti ir nebegaliojančio norminio administracinio akto teisėtumÄ , jeigu tai yra bÅ«tina sprendimui byloje priimti (LVAT administracinėje byloje Nr. I444–2/2009).Kaip minėta, Atliekų tvarkymo įstatymo 2, 4, 25, 27, 28, 30, 31, 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Ä®statymo papildymo 30-1, 30-2 straipsniais įstatymu Atliekų tvarkymo įstatymas buvo papildytas nauju 302 straipsniu, įsigaliojusiu nuo 2013-07-01, t.y. jau galiojant nauja redakcija iÅ¡dėstytiems Nuostatams ir Rinkliavos dydžiams.

Pažymėtina, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais ir negali jiems prieštarauti, t. y. turi būti priimti poįstatyminiai teisės aktai. Poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka kompetentingo organo priimtas teisės aktas. Poįstatyminis aktas paprastai yra valdymo aktas. Juo realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios savo galia konkuruotų su įstatymo normomis.

Jis yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc), ar nuolatinio galiojimo (Konstitucinio Teismo 1994-01-19 nutarimas, 1997-05-29 nutarimas). Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas Konstitucijos 94 straipsnio 2 ir 7 punktų normas, nustatančias, jog Vyriausybė vykdo įstatymus, konstatavo, kad iÅ¡ Å¡ių nuostatų Vyriausybei kyla pareiga pakeisti bei papildyti savo anksčiau priimtus aktus, kad jie atitiktų vėliau priimtÄ Ä¯statymÄ , arba panaikinti savo anksčiau priimtus aktus, jeigu juose nustatytos teisės normos prieÅ¡tarauja įstatymo normoms (Konstitucinio Teismo 2000-04-05 nutarimas).

Å ios konstitucinės doktrinos nuostatos taikytinos ir kitiems teisės aktams, Å¡iuo atveju savivaldybės tarybos priimtiems teisės aktams, nes jie visada turi atitikti galiojančius aukÅ¡tesnės juridinės galios teisės aktus. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmeta Atsakovės argumentus, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio reikalavimai nėra taikomi tiems visuomeniniams santykiams, kurie yra sureguliuoti iki norminių teisės aktų įsigaliojimo. Vilniaus rajono savivaldybės pasirinktas vietinės rinkliavos apskaičiavimo bÅ«das, kai nėra įtvirtinta sÄ lygų ar papildomų kriterijų, leidžiančių vietinę rinkliavÄ apskaičiuoti kitu nei vien pagal nekilnojamojo turto paskirtį ir plotÄ bÅ«du, nėra tinkamai užtikrinantis principo „teršėjas moka“ įgyvendinimÄ .

Atsakovės priimti poįstatyminiai teisės aktai tinkamai nerealizuoja įstatyminiu lygmeniu įtvirtintos nuostatos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainÄ pagrįsti bÅ«tinosiomis su komunalinių atliekų tvarkymu susijusiomis sÄ naudomis. Tai, kad Atliekų tvarkymo įstatymÄ papildžius 302 straipsniu atsakovė nekoregavo savo priimtų poįstatyminių teisės aktų nėra pateisinama. Todėl, Nuostatuose ir Rinkliavos dydžiuose nustatyta tvarka negali užtikrinti pakankamai tikslaus atliekų tvarkymo iÅ¡laidų apskaičiavimo.

Å iuo atveju nenustatyta, kad apskaičiavimo bÅ«dų koregavimas iÅ¡ esmės lemtų Å¡ios rinkliavos administravimÄ nepakeliamai dideliais kaÅ¡tais. IÅ¡ Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalies kylanti pareiga vietinę rinkliavÄ nustatyti įstatymo nustatytose ribose ir tvarka, reiÅ¡kia, jog vietinė rinkliava turi atitikti vietinės rinkliavos kainodarai keliamus reikalavimus. Ä®vertinus Nuostatų ir Rinkliavos dydžių nuostatų turinį pasikeitusio teisinio reguliavimo kontekste, pažymėtina, kad rinkliavos apskaičiavimas pagal nekilnojamojo turto paskirtį ir plotÄ , neįtvirtinant kitų kriterijų, leidžiančių labiau užtikrinti, kad gautos pajamos nevirÅ¡ytų komunalinių atliekų tvarkymo sistemos bÅ«tinųjų sÄ naudų (pvz. realiai pateikiamų tvarkyti komunalinių atliekų kiekio ar vykdomos veiklos pobÅ«džio atitinkamose nekilnojamojo turto paskirties pastatuose), negali bÅ«ti laikomas tinkamu principo „teršėjas moka“ įgyvendinimu.

Tokiu bÅ«du atliekų turėtojui numatyta pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugÄ tiek, kiek ji yra verta, nėra faktiÅ¡kai įgyvendinama, nes tik pagal nekilnojamojo turto paskirtį ir plotÄ apskaičiuotų atliekų kiekiai gali visiÅ¡kai neatitikti paslaugos teikėjo patirtų iÅ¡laidų. Todėl sutiktina su PareiÅ¡kėjo argumentais, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba, įtvirtinusi mokėjimÄ už atliekų tvarkymÄ pagal nekilnojamojo turto valdymÄ ir naudojimÄ (turto paskirtį ir plotÄ ), nekreipdama dėmesio į realų turimÄ atliekų kiekį, nenustačiusi kitų bÅ«dų, pavyzdžiui įvedant papildomus kriterijus ir koeficientus priklausomai nuo pastatų naudojimo paskirties, juose vykdomos veiklos, taikant lengvatas kai Å«kinės ar komercinės paskirties statiniai nenaudojami veiklai ar panaÅ¡iais bÅ«dais, neįgyvendino Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies ir 302 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, kad bÅ«tų užtikrinta tinkama komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara, vadovaujantis solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sÄ naudų susigrÄ Å¾inimo principais ir principu „teršėjas moka“, taip pat komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kaina turi bÅ«ti pagrįsta bÅ«tinosiomis su komunalinių atliekų tvarkymu susijusiomis sÄ naudomis.

Teismas, remdamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009-09-30 sprendimo Nr. T3-301 2 punktu patvirtinti Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ nuostatai, pakeisti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2013-02-28 sprendimu Nr. T3-38 bei Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014-01-29 sprendimu Nr. T3-14, bei Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009-09-30 sprendimo Nr. T3-301 3 punktu patvirtinti Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydžiai, pakeisti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012-03-30 sprendimu Nr. T3-95, nuo Å¡ių teisės aktų priėmimo tiek, kiek jie nenustato galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavÄ mokėti pagal atliekų tvarkymo srityje taikomÄ principÄ â€žteršėjas moka“, pripažįstami prieÅ¡taraujančiais Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 daliai ir 302 straipsnio 1 ir 2 dalims.Administracinių bylų teisenos įstatymo116 straipsnio 1 dalis nustato, jog norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali bÅ«ti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo117 straipsnio 1 dalį Å¡is administracinio teismo sprendimas dėl norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo, kai jis įsiteisės, turi bÅ«ti skelbiamas Teisės aktų registre. TeisėkÅ«ros pagrindų įstatymo 22 straipsnio 2 dalis nustato, jog už Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų teismų procesinių sprendimų perdavimÄ registruoti ir paskelbti Teisės aktų registre atsakinga Nacionalinė teismų administracija.

Duomenis Teisės aktų registrui Nacionalinė teismų administracija teikia Teisėjų tarybos nustatyta tvarka, suderinta su Teisės aktų registro valdytoju. Tuo remiantis, Nacionalinei teismų administracijai pavedama Atsakovės lėšomis paskelbti įsiteisėjusį teismo sprendimÄ Teisės aktų registre.Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 115 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 117 straipsniu, 127 straipsniu, teismas, n u s p r e n d ž i a: Vilniaus apygardos administracinio teismo praÅ¡ymÄ tenkinti.Pripažinti, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009-09-30 sprendimo Nr. T3-301 2 punktu patvirtinti Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ nuostatai, pakeisti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2013-02-28 sprendimu Nr. T3-38 bei Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014-01-29 sprendimu Nr. T3-14, bei Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009-09-30 sprendimo Nr. T3-301 3 punktu patvirtinti Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydžiai, pakeisti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012-03-30 sprendimu Nr. T3-95, nuo Å¡ių teisės aktų priėmimo tiek, kiek jie nenustato galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavÄ mokėti pagal atliekų tvarkymo srityje taikomÄ principÄ â€žteršėjas moka“, prieÅ¡tarauja Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 daliai ir 302 straipsnio 1 ir 2 dalims.Pavesti Nacionalinei teismų administracijai, atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės tarybos lėšomis, paskelbti įsiteisėjusį teismo sprendimÄ Teisės aktų registre.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                            Jolita Rasiukevičienė         Henrikas Sadauskas         Donatas Vansevičius