2013-03-20 Nr. AB-694-3-62-3-00002-2013-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-236/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00002-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.7.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. K. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja O. K. skundu, pasirašytu advokato Juliaus Jasaičio, kreipėsi į administracinį teismą, kuriuo prašė: 1) pripažinti nepagrįsta ir neteisėta UAB „Census optimus“ 2011 m. Gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. VN-11/02-064 sudedamąją dalį –Turto vertės nustatymo pažymą Nr. VN-11/02-064 (Ataskaitos 3 puslapis), kuria remiantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. A-4246 „Dėl pilietės M. K. nuosavybės teisių atkūrimo“ 2 punkte buvo nurodyta M. K. negrąžinamo gyvenamojo namo (lA2p) ir ūkinio pastato (2Ilp) (duomenys neskelbtini) vertė – 360 900 Lt bei pinigais atlyginamas verčių skirtumas – 115 300 Lt; 2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją teisingai nustatyti ir iš naujo įvertinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. A-4246 „Dėl pilietės M. K. nuosavybės teisių atkūrimo“ 2 punkte nurodyto M. K. negrąžinamo gyvenamojo namo (lA2p) ir ūkinio pastato (2Ilp) (duomenys neskelbtini), plotą bei rinkos vertę ir, atsižvelgiant į naujo vertinimo duomenis, patikslinti įsakymo 2 punkte nurodytą minėto turto vertę ir pinigais atlyginamą verčių skirtumą.

Kauno apygardos administracinio teismo skundžiama 2013 m. sausio 9 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, pasirašytą advokato Juliaus Jasaičio.

Teismas nustatė, jog ginčijamu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. A-4246 atkurtos nuosavybės teisės M. K., o pareiškėja O. K. skundą teismui padavė, atstovaudama M. K. interesus bei siekdama apginti pažeistas jos teises. Skundą O. K. vardu pasirašė advokatas Julius Jasaitis. Prie skundo pateiktas 2011 m. liepos 5 d. įgaliojimas. Kaip matyti iš šio įgaliojimo, M. K. įgaliojo O. K. tvarkyti visus reikiamus dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) jo vertės nustatymui, vietoje jo grąžinamų pastatų įvertinimui, grąžintų pastatų teisinei registracijai. Tačiau 2011 m. liepos 5 d. įgaliojime nenumatyta O. K. teisė paduoti skundą administraciniam teismui. Neturėdama tokių įgaliojimų, O. K. negalėjo jų perduoti ir kitam asmeniui (nagrinėjamu atveju – advokatui Juliui Jasaičiui). Be to, iš kartu su skundu pateiktos 2012 m. gruodžio 26 d. atstovavimo sutarties, kuri sudaryta su O. K., matyti, jog advokatui pavedama atstovauti O. K. civilinėje byloje ir kituose teisiniuose santykiuose dėl kompensacijos už išlikusį nekilnojamąjį turtą. Taip pat nurodyta pavedimo vykdymo vieta: Kauno apygardos teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Įvertinęs 2012 m. gruodžio 26 d. sudarytą atstovavimo sutartį dėl teisinės pagalbos, jos turinį (nurodomą atstovavimą tik civilinėje byloje, nurodytus konkrečius teismus, kuriuose vykdytinas pavedimas advokatui), teismas konstatavo, kad ši sutartis nesuteikia advokatui Juliui Jasaičiui teisės atstovauti O. K. administracinėje byloje Kauno apygardos administraciniame teisme. Atsižvelgiant į tai, O. K. skundą, pasirašytą advokato Juliaus Jasaičio, atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu.

II. Pareiškėja O. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartį ir grąžinti skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Nurodo, kad pareiškėja pagal 2012 m. gruodžio 9 d. įgaliojimą (pridėta prie atskirojo skundo) buvo M. K. įgaliota kreiptis į teismas jau skundo padavimo metu (2012 m. gruodžio 28 d.), tačiau per klaidą teismui buvo pateiktas senesnis 2011 m. liepos 5 d. įgaliojimas.

2012 m. gruodžio 26 d. atstovavimo sutartyje, pasirašytoje tarp pareiškėjos ir advokato Juliaus Jasaičio, teisingai nurodytas ir abejonių nekelia pavedimo turinys – atstovauti pareiškėją teismuose civilinėje byloje ir kituose teisiniuose santykiuose dėl kompensacijos už išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau per klaidą nurodyta klaidinga pavedimo vykdymo vieta – Kauno apygardos teismas, Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, t. y. bendrosios kompetencijos teismai. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad tikroji pareiškėjos valia buvo kreiptis į teismines institucijas, kurios kompetentingos nagrinėti jos skundą, minėta klaida ištaisytina, pačiai pareiškėjai kreipianti į tą teismą, kuriam yra teismingas skundas, t. y. Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą nustačius, kad skundą pareiškėjos vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 3 dalis numato, kad skundą (prašymą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas, o prie atstovo paduodamo skundo (prašymo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. ABTĮ numato, kad įgaliotais atstovais (pagal pavedimą) teisme paprastai būna advokatai. Advokato arba advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo orderiu arba su klientu pasirašyta sutartimi. Kitų atstovų įgaliojimai turi būti nurodyti įgaliojime, išduotame ir įformintame Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (49 str. 3 d.). Pagal ABTĮ 50 straipsnio 2 dalį atstovo pagal pavedimą įgaliojimas vesti teisme bylą suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus: bylos perdavimą kitam teismui ar institucijai; visišką ar dalinį skundo (prašymo) reikalavimų atsisakymą; skundo (prašymo) reikalavimų pripažinimą; skundo (prašymo) pagrindo ar dalyko pakeitimą; teismo sprendimo ar nutarties apskundimą; įgaliojimų perdavimą kitam asmeniui (per įgaliojimą); vykdomojo rašto gavimą ir jo pateikimą išieškoti; priteistų pinigų gavimą. Įgaliojimas atlikti kiekvieną iš minėtų veiksmų turi būti specialiai aptartas atstovo įgaliojime (50 str. 3 d.). Teisė pasirašyti atstovaujamojo skundą ir jį paduoti teismui pagal ABTĮ 50 straipsnio 2 ir 3 dalį nėra veiksmas, kuris turi būti specialiai aptartas atstovo įgaliojime.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas ABTĮ 50 straipsnio 2 dalies normas, yra išaiškinęs, jog įstatymų leidėjas atstovo pagal pavedimą teisę atstovauti subjektą administraciniame teisme, įskaitant teisę pasirašyti skundą, aiškiai susiejo su reikalavimu turėti atitinkamą įgaliojimą vesti bylą teisme. Kitaip tariant, tokiame įgaliojime turi būti nurodoma asmens teisė „vesti bylą teisme“, o ne abstraktus įgaliojimas atstovauti subjektui visose valstybinėse ir privačiose įstaigose bei organizacijose, pasirašyti raštus ir panašiai (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-557/2011; 2010 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-655/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė 2012 m. gruodžio 9 d. Įgaliojimą, kuriuo M. K. įgaliojo O. K. atstovauti jos interesus teismuose dėl natūra negrąžinamo namo ir ūkinio pastato Nepriklausomybės a. 5B, Kaune, verčių nustatymo ir verčių skirtumo atlyginimo papildomais pastatais ir (ar) papildoma pinigine išraiška bei Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos sekretoriaus apostilę (b. l. 119-121). Tačiau skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu byloje esančio 2011 m. liepos 5 d. įgaliojimo pagrindu pareiškėja O. K. neturėjo teisės atstovauti M. K. teismuose dėl negrąžinamo namo ir ūkinio pastato Nepriklausomybės a. 5B, Kaune, verčių nustatymo ir verčių skirtumo atlyginimo papildomais pastatais ir (ar) papildoma pinigine išraiška.

2012 m. gruodžio 26 d. atstovavimo sutartimi (b. l. 112) pareiškėja suteikė įgaliojimus advokatui Juliui Jasaičiui atstovauti jai civilinėje byloje ir kituose teisiniuose santykiuose dėl kompensacijos už išlikusį nekilnojamąjį turtą, nurodydama konkrečią pavedimo vykdymo vietą – Kauno apygardos teismą, Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Tokiu būdu, atstovavimo sutartyje nurodant konkrečius teismus, kuriuose advokatas turi teisę atstovauti pareiškėją, buvo apribota advokato teisė paduoti skundą ir administraciniams teismams. Tačiau šios aplinkybės nepaneigia atskirajame skunde pareiškėjos nurodytų argumentų, kad tikroji jos valia buvo kreiptis į teismines institucijas, kurios kompetentingos nagrinėti jos skundą, nagrinėjamu atveju į Kauno apygardos administracinį teismą, nors atstovavimo sutartyje, ginčijamos nutarties priėmimo metu, nebuvo nurodyti administraciniai teismai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje ir ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista teisė arba įstatymų saugomas interesas, konstitucinius teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, įgytų teisių apsaugos reikalavimus, konstatuoja, jog jei nėra akivaizdu, kad skundas paduotas neturint įgaliojimų (pirminiame atstovavimo dokumente nėra aiškaus įgaliojimo vesti bylą konkrečiame teisme ar pasirašyti skundą, apskųsti teismo sprendimus ar nutartis ir kt. arba nėra tinkamo pirminio atstovavimo dokumento), teismas turėtų pirmiausia pasiūlyti pateikti papildomus duomenis apie suteiktus įgalinimus, t. y. ištaisyti skundo trūkumus, o ne iš karto atsisakyti priimti skundą. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad atskiruoju skundu pareiškėja išreiškė tikrąją savo valią dėl advokato Juliaus Jasaičio atstovavimo bei pateikė tinkamą M. K. įgaliojimą, pirmosios instancijos teismui siūlytina spręsti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą iš naujo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos O. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas