cce0c35a-3263-45e6-9c4a-daf7ec9d1d2d · Marijampolės apylinkės teismas

?Vilkavi?kio rajono Civilinė byla Nr. 2-1894-633/2020 Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00521-2019-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.4.1 (S) MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 11 d. VilkaviÅ¡kis Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų teisėjas Algis Vieraitis, sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei R. G., jos ir ieÅ¡kovo S. G. atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Žiemiui, atsakovams V. P., A. P., atsakovės V. Ž. atstovui advokatui Mantui Å riupÅ¡ai, iÅ¡vadÄ teikiančios valstybės institucijos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau ir – NŽT) įgaliotam atstovui Dariui Prasauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal R.

G. ir S. G. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams V. Ž., V. P. ir A. P. dėl atlyginimo už kelio servitutÄ nustatymo ir nuostolių atlyginimo bei periodinės kompensacijos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Å alių reikalavimai (ginčo esmė).

1. IeÅ¡kovai R. G. ir S. G. patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o teismÄ :

a) nustatyti atlyginimÄ už NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 19SK-(14.19.110)-45 bei 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 19SK-(14.19.110)-748 nustatytÄ užimantį 0,0783 ha plotÄ 4 m. pločio kelio servitutÄ â€“ teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantį) (toliau ir – ginčo servitutÄ ), 1,6708 ha bendro ploto žemės Å«kio paskirties žemės sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – ir tarnaujančiame daikte, sklype), nuo 2014 m. sausio 6 d. bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame ieÅ¡kovams, b) priteisti iÅ¡ atsakovės V.

Ž. (toliau ir – atsakovės (I), nuo 2004 m. kovo 15 d. iki 2020 m. vasario 26 d. buvusios žemės Å«kio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau ir – vieÅ¡pataujančio daikto, sklypo), savininke, 762,44 Eur dydžio nuostolių dėl ginčo servituto nustatymo atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 6 d. iki 2020 m. vasario 26 d. bei 5 proc. metines kompensacines palÅ«kanas nuo bylos teisme iÅ¡kėlimo iki Å¡ios dalies teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, c) priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų V.

P. ir A. P. (toliau ir – atsakovų (II), nuo 2020 m. vasario 26 d. esančių vieÅ¡pataujančio daikto savininkais bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės pagrindu, periodinę 108,75 Eur kas mėnesį kompensacijÄ dėl ginčo servituto nustatymo nuo 2020 m. vasario 26 d. iki servituto panaikinimo.

2. Atsakovė I ir atsakovai (II) priešinių reikalavimų byloje (ieškovams) nepareiškė. II. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų esmė.

3. Patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė ir papildomai teismo posėdyje ieÅ¡kovai paaiÅ¡kino, kad jie bÅ«dami santuokoje, iÅ¡ valstybės pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypÄ (tarnaujantį daiktÄ ), kurį suformuojant iki pardavimo jiems, administraciniu aktu jame buvo nustatytas ir jiems žinomas ginčo servitutas, dėl kurio iki pastarosios bylos teisme iÅ¡kėlimo nei jie, nei vieÅ¡pataujančio sklypo savininkė (atsakovė (I) ginčų nekėlė. IeÅ¡kovai pripažįstantys, jog tarnaujančio sklypo pardavimo jiems kaina buvo nustatyta individualiai ir sumažinta dėl apsunkinimo ginčo servitutu, tačiau ieÅ¡kovų tvirtinimu kaina ženkliau nesiskyrė nuo kitų jų pirktų sklypų ir, jų įsitikinimu, nebuvo sumažinta tiek, kad kompensuotų visam ar kokiam tai ribotam laikui dėl servituto nustatymo jų, kaip sklypo savininkų, patiriamus nuosavybės teisės įgyvendinimo suvaržymus ir praradimus.

SavÄ jį tarnaujantįjį sklypÄ jie visÄ ginčo laikotarpį (nuo įsigijimo 2014 m. sausio 6 d.) naudojo ir naudoja pagal jo tikslinę paskirtį – žemės Å«kio veiklai (gano galvijus). Sklypo žemės naÅ¡umo balas yra vidutinis, todėl sklypÄ , įskaitant ir servitutu užimtÄ jo dalį, buvo ir yra galima naudoti ir kt. pobÅ«džio pelningesnei nei galvijų ganymas žemės Å«kio veiklai – auginti daržoves (bulves ar kt.), sėti javus, sodinti Å¡ilauoges, įveisti miÅ¡kÄ ar kt., ieÅ¡kovui teigimu, jeigu nebÅ«tų ginčo servituto, jie savo sklypÄ naudotų bÅ«tent tokioms pelningesnėms Å«kinėms veikloms (1).

Kadangi galvijus ieÅ¡kovai ganantys elektrinio piemens aptvaro pagalba ir negali užtverti bei ganyti tos sklypo dalies, kurioje nustatytas ginčo servitutas, jie iÅ¡ Å¡ios sklypo dalies (servitutinės) negaunantys nei ekonominės, nei jokios kitokios naudos – augančiÄ Å¾olę nupjaunantys ir paliekantys supÅ«ti (2). IeÅ¡kovai taip pat pagal teisės aktus negali deklaruoti Å«kinės veiklos ES paramai (tiesioginėms iÅ¡mokoms) gauti toje sklypo dalyje (plote), kurioje nustatytas ginčo servitutas, todėl dėl ginčo servituto praranda tam tikrÄ dalį galimų pajamų (3).

IeÅ¡kovai dėl ginčo servituto taip pat yra praradę galimybę naudoti savÄ jį (tarnaujantį) sklypÄ Å«kinei veiklai kaip vientisÄ plotÄ - ginčo servitutas nuo pagrindinės sklypo dalies yra atskyręs ženkliÄ 0,4045 ha dalį, kas taip pat riboja veiklos sklype pasirinkimÄ , o pagal dabartinį veiklos pobÅ«dį atima galimybę aptvarÄ galvijams įrengti per visÄ sklypo plotÄ (4). IeÅ¡kovams, kaip kaimyninio sklypo savininkams, žinoma, kad atsakovė (I) vieÅ¡pataujančiame sklype Å«kinės veiklos pati faktiÅ¡kai nevykdė – sklypÄ buvo perdavusi kitų asmenų panaudai, vėliau iÅ¡nuomojo R.

R., Å¡is sklypas, kaip ir jÅ«siÅ¡kis, visÄ ginčo laikotarpį taip pat buvo naudojamas galvijų ganymui (ganyklai), tačiau ieÅ¡kovams dėl sklypų kaimynystės iÅ¡ oficialių Å¡altinių taip pat yra žinoma, jog atsakovė (I) iki 2019 metų (nuomos R. R. pradžios) pati deklaravo Å«kinę veiklÄ Å¡iame sklype ES paramai (tiesioginėms iÅ¡mokoms) gauti ir tokiÄ paramÄ gaudavo. IeÅ¡kovai nėra matę, kad atsakovė (I) ir (ar) atsakovai (II) bÅ«tų realiai pasinaudoję servituto teise (važiavę, ėję, ginę galvijus ginčo servitutiniu keliu), jų žiniomis, jie patekimui į savÄ jį sklypÄ pasinaudodavo patogesniu tam kitu sklypu (per jį važiuodavo, eidavo ir pan. savininkės sutikimu), kurį Å¡iuo metu nuomojasi atsakovai (II).

Tačiau Å¡i aplinkybė, ieÅ¡kovų įsitikinimu, nepaneigia atsakovės (I) ir atsakovų (II) pareigos jiems teisingai atlyginti už atsakovų naudai nustatytÄ ginčo servitutÄ , kuriuo bet kada neiÅ¡vengiamai tektų naudotis, jeigu pasibaigtų kito gretimo sklypo nuoma ar pakeistų savo valiÄ Å¡iuo klausimu jo savininkė, be to, tokios bÅ«tinybės grėsmė egzistavo ir ankstesniu ginčo laikotarpiu, kuomet vieÅ¡pataujantis sklypas dar priklausė atsakovei (I). IeÅ¡kovai taip pat pareiÅ¡kė, jog sÄ moningai (tyčia) sklypo dalies, kurioje nustatytas ginčo servitutas, jie, nuo 2014 m. dalyvaudami GAA „Baltijos vilkas“ veikloje, nebuvo ir nėra užtvėrę gyvulių ganiavai, jeigu taip nustatė NŽT specialistai, - tai atsitiko tik per suklydimÄ , nes servituto teritorija (ribos) jų tvirtinimu nebuvo jų akivaizdoje tinkamai sklype paženklinta, todėl jie nežinoję tikslios ginčo servituto ribų padėties sklype, patys servituto ribų paženklinimo paslaugos pas matininkus nesikreipę, nes konfliktinių situacijų dėl servituto teisių įgyvendinimo galimybių lig Å¡iol nebuvo kilę (ginčo servitutu atsakovė (I) ir atsakovai (II) faktiÅ¡kai nesinaudoję).

IeÅ¡kovai taip pat teigia, kad reikalaujamų priteisti nuostolių ir periodinės kompensacijos dydžius suskaičiavę pagal teismų sprendimų tokio pobÅ«džio bylose praktikÄ .

4. Atsakovė (I) V. Ž. nurodė atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį bei per atstovÄ teisme papildomai paaiÅ¡kino, jog su ieÅ¡kovų jai pareikÅ¡tu reikalavimu visiÅ¡kai nesutinka ir ieÅ¡kinį praÅ¡o atmesti, o ieÅ¡kovams paskirti baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Atsakovės (I) nuomone, ginčo servitutas ieÅ¡kovams žinotinai buvo nustatytas neatlygintinai ir neterminuotai, jie dėl to ir pigiau įsigijo iÅ¡ valstybės tarnaujantį sklypÄ , ginčų dėl servituto poreikio, rÅ«Å¡ies ar turinio (apimties) nekėlė, jo pakeitimo ar panaikinimo neiniciavo, todėl negali pretenduoti į galimų nuostolių atlyginimÄ už laikotarpį iki kreipimosi į teismÄ dėl servituto atlygintinumo nustatymo (1).

Atsakovė (I) pripažino, jog pati Å«kinės veiklos vieÅ¡pataujančiame sklype nevykdė – sklypÄ naudoti pagal paskirtį suteikė kaimynų panaudai, vėliau 2019 m. iÅ¡nuomojo R. R.. Tačiau atsakovė nurodė, jog realiai ginčo servitutu nei ji pati, nei panaudos gavėjai ar nuomininkas nesinaudojo, o į vieÅ¡pataujantį sklypÄ patekdavo per kitÄ patogesnį tam kaimyninį sklypÄ jo savininkės sutikimu, taigi, realiai ginčo servituto teisė atsakovei (I) nebuvo reikalinga, ji ja nesinaudojo (2), tačiau kita vertus atsakovė (I) pripažino, jog ginčo dėl servituto nekėlė ir jo galimo panaikinimo ar pakeitimo neiniciavo.

Kaip paaiÅ¡kėjo pradėjus šį teismo procesÄ ir atlikus NŽT situacijos patikrinimÄ vietoje, ieÅ¡kovai gyvulių ganymo aptvaru buvo užtvėrę dalį tos savo sklypo dalies, kuriai nustatytas ginčo servitutas, bei ir užtvarÄ Ä¯rengę taip (tokioje vietoje), kad į servitutinį keliÄ nebuvo galimybės patekti (įvažiuoti, pereiti, ginti galvijus) nuo vieÅ¡ojo privažiavimo (kelio) ir atitinkamai pasiekti vieÅ¡Ä jį keliÄ iÅ¡ vieÅ¡pataujančio atsakovės (I) sklypo per ginčo servitutinį keliÄ , atsakovės (I) įsitikinimu tokiais veiksmais ieÅ¡kovai pažeidė jos, kaip servituto turėtojo teises, ir panaikino galimybę, užtverdami servituto keliÄ , jai juo naudotis, jeigu jai Å¡ito bÅ«tų prireikę, be to, servitutinio kelio bÅ«klės neprižiÅ«rėjo (NŽT konstatavo, jog dalis jo apaugusi krÅ«mokÅ¡niais ir nėra tinkama naudoti keliui, servitutinėms teisėms įgyvendinti).

Dėl Å¡ių veiksmų ieÅ¡kovai pripažintini praradę teisę reikalauti galimų nuostolių atlyginimo, nes tikrovėje realių nepiniginių nuostolių (suvaržymų, apsunkinimų, nepatogumų ar pan.) nepatyrę ir tokių neįrodę – naudojosi sklypo dalimi, kuriai nustatytas ginčo servitutas, kaip ir likusia tarnaujančio sklypo dalimi pagal savo poreikius ir nuožiÅ«rÄ (3).

5. Atsakovai (II) V. P. ir A. P. teismo posėdyje nurodė, jog su ieÅ¡kiniu jiems ieÅ¡kovų pareikÅ¡tu reikalavimu visiÅ¡kai nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Atsakovai (II) patvirtino, jog lig Å¡iol į savo vieÅ¡pataujantį sklypÄ patenkantys per kitÄ kaimyninį žemės sklypÄ , kurį nuomojasi, tačiau nuomos sutartį savininkė gali nutraukti ar nuoma pasibaigti kt. pagrindais, todėl ginčo servitutas jiems yra reikalingas ir turi likti, tačiau ir toliau neatlygintinas, nes jie manantys, jog kelio servitutas turi bÅ«ti neatlygintinas visais atvejais (1).

Atsakovai (II) taip pat patvirtino, kad jie savo vieÅ¡pataujantį sklypÄ , kaip ir ieÅ¡kovai savÄ jį tarnaujantį, naudoja tik galvijų ganymui, ieÅ¡kovai tam naudoja elektrinio piemens aptvarÄ , kadangi jie, atsakovai (II) taip pat tiksliai nežino ginčo servituto ribų, todėl negalintys pasakyti, ar ieÅ¡kovai yra užtvėrę ir kiek servitutinio kelio. Iki bylos nagrinėjimo jiems ginčo servitutu pasinaudoti realiai (faktiÅ¡kai) dar nė karto neteko, servitutinėmis teisėmis realiai nesinaudoja ir ieÅ¡kovų kaip savininkų teisių niekaip nevaržo, konfliktinių situacijų dėl servitutinių teisių įgyvendinimo su ieÅ¡kovais ar kt. asmenimis nekilo, atsakovai (II) taip pat manantys, jog realių nuostolių, reikÅ¡mingų suvaržymų ar nepatogumų ieÅ¡kovai nepatiriantys dar ir dėl to, kad tÄ sklypo dalį, kurioje nustatytas ginčo servitutas, jie ir toliau iÅ¡ esmės gali naudoti pagal tikslinę paskirtį (žemės Å«kio veiklai) - joje augančiÄ Å¾olę jie gali nusipjauti ir panaudoti gyvulių Å«kiui kita forma – žaliuoju paÅ¡aru, ar nusiÅ¡ienauti žiemai, o to nedaro tik dėl savo pasirinkimo, už kurį jie, atsakovai (II) neturintys bÅ«ti atsakingi (2).

Atsakovai (II) taip pat visiÅ¡kai pritaria atsakovės (I) atsikirtimui ieÅ¡kiniui ta aplinkybe, kad ieÅ¡kovai tarnaujantį sklypÄ Ä¯sigijo su jiems žinotinai jau nustatytu neatlyginu ginčo servitutu palankesne kaina, o skirtumas tarp rinkos ir faktinės (jų sumokėtos) kainos pakankamai kompensavo jiems tuomet dar bÅ«simus ir galimus dėl servituto nustatymo suvaržymus ir nepatogumus (3).

6. Dalyvaujanti byloje iÅ¡vadai duoti valstybės institucija NŽT pateikė raÅ¡ytines iÅ¡vadas bei per atstovÄ teisme papildomai patvirtino, kad tarnaujantis sklypas ieÅ¡kovams valstybės buvo parduotas pagal kompetentingo tam specialisto atliktu individualiu vertinimu nustatytÄ kainÄ , kurios teisingumÄ savo ruožtu po to patikrino ir NŽT specialistai, Å¡i kaina buvo paskaičiuota pagal reikalavimus Turto vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau ir – LRV) 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 (toliau ir – Metodikos 1), Å¡ios metodikos 31.1.3 punktas numato pataisos nuo vidutinės rinkos vertės koeficientÄ dėl tarnaujančių servitutų, kuris ieÅ¡kovų atveju buvo pritaikytas.

Tokiu bÅ«du tarnaujantį žemės sklypÄ parduodant ieÅ¡kovams už teisės aktų nustatytu mastu sumažintÄ kainÄ , Å¡iuo sumažinimu, institucijos vertinimu, buvo pakankamai kompensuoti ieÅ¡kovų, kaip savininkų, galintys kilti dėl iki sandorio nustatyto administraciniu aktu ginčo servituto suvaržymai, nepatogumai ar kt. nuostoliai, ieÅ¡kovai nei sklypo kainai, nei ginčo servituto faktui, rÅ«Å¡iai, apimčiai pretenzijų neturėjo, ginčo dėl servituto neatlygintinumo ir neterminuotumo nekėlė, kadangi faktinės aplinkybės niekuo nepasikeitė, pagrindo atlyginimo už ginčo servitutÄ nustatymui (servituto apmokestinimui) institucija neįžvelgianti (1).

Teismo pavedimu institucijai atlikus aplinkybių patikrinimÄ vietoje, buvo nustatyta, ir užfiksuota, kad dalis ginčo servituto ploto nėra tinkama keliui, nes neprižiÅ«rima ir apaugusi krÅ«mokÅ¡niais ar eina Å¡laitu, be to, ieÅ¡kovai savo tarnaujančiame sklype elektriniu piemeniu galvijams ganyti yra užtvėrę (keliose atkarpose) dalį ginčo servituto ir tuo trukdo naudotis servituto teise, o atkarpoje tarp plane pažymėtų taÅ¡kų Nr. Nr. 8 ir 9 servitutinį keliÄ yra visiÅ¡kai atitvėrę nuo vieÅ¡o privažiavimo (kelio „ViÅ¡tytis-Kybartai“), todėl į jį (servitutinį keliÄ ) neįmanoma patekti nuo paminėto kelio ar iÅ¡važiuoti į jį (2).

Be to, ieÅ¡kovų reikalaujamų priteisti nuostolių ir periodinės kompensacijos dydžių skaičiavimai aiÅ¡kiai neatitinka panaÅ¡iems teisiniams santykiams (žemės servituto) taikomos „Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos“, patvirtintos 2004 m. gruodžio 2 d. LRV nutarimu Nr. 1541 (toliau ir – Metodikos 2), todėl institucija daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovų reikalavimai neatitinka ginčo žemės teisinius santykius reglamentuojantiems teisės aktams (3) (1 t., b. l. 24-25 (su skaitmeniniais priedais), 143-149; 2 t., b. l. 27-29).

III. Teismo posėdyje nustatytos reikÅ¡mingos ginčui spręsti bylos aplinkybės. 7. 2004 m. vasario 24 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi (duomenys neskelbtini) atsakovė (I) V. Ž. asmeninės nuosavybės teise nusipirko vieÅ¡pataujantį žemės sklypÄ (1 t., b. l. 11), kurį 2020 m. vasario 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (duomenys neskelbtini) pardavė ir perdavė atsakovams (II) V. P. ir A. P., o Å¡ie vieÅ¡pataujantį sklypÄ Ä¯sigijo ir perėmė bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (1 t., b. l. 126).

Tiek atsakovė (I), tiek atsakovai (II) vieÅ¡pataujantį sklypÄ atitinkamu laikotarpiu valdė ir naudojo pagal tikslinę paskirtį (žemės Å«kio veiklai – galvijų ganymui) iki Å¡ios dienos.

8. NŽT VilkaviÅ¡kio skyriaus vedėjas 2013 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 19SK-(14.19.110)-45, patikslintu 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 19SK-(14.19.110)-748, tarnaujančiame žemės sklype vieÅ¡pataujančio sklypo naudai pagal patvirtintÄ ir pridėtÄ planÄ nustatė 0,0783 ha plotÄ užimantį 4 m. pločio kelio servitutÄ â€“ teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantį), įraÅ¡as dėl to vieÅ¡ajame nekilnojamo turto registre galioja nuo 2013 m. gruodžio 4 d., servitutas nustatytas kaip neatlygintinas ir neterminuotai (1 t., b. l. 8, 9-10; 2 t., b. l. 45-46, 47-48). 9. 2013 m. gruodžio 19 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise iÅ¡ valstybės už 2100 litų nusipirko tarnaujantįjį žemės sklypÄ , jį valdo ir naudoja pagal tikslinę paskirtį (žemės Å«kio veiklai – galvijų ganymui) iki Å¡ios dienos (1 t., b. l. 5-7, 8, 9-10).

10. Tarnaujantis sklypas ieÅ¡kovams buvo parduotas pagal individualiai uždaros akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ober Haus“ atliktÄ jo vertinimÄ pagal Metodikos 1 reikalavimus, taigi ir pritaikius vertę (kainÄ ) mažinantį koeficientÄ dėl ginčo servituto, bei taikant lyginamÄ jį metodÄ (2 t., b. l. 26). Individualiai nustatyta tarnaujančio sklypo vertė (kaina) – 2100 litų arba 608,20 Eur, o vidutinė rinkos vertė (kaina) pagal masinį vertinimÄ sudarė – 901 Eur (2 t., b. l. 12), verčių (kainų) skirtumas – 292,80 Eur.

11. Nuo 2014 m. iki Å¡ios dienos ieÅ¡kovai, kaip tarnaujančio sklypo savininkai, valdytojai ir naudotojai dalyvauja Aplinkos ministerijos ir gamtos apsaugos asociacijos (GAA) „Baltijos vilkas“ veikloje. Dalyvaudami projekte, ieÅ¡kovai 2014 m. tarnaujančiame sklype įrengė stacionariÄ 1,3 – 1,5 m aukščio tvorÄ - elektrinį aptvarÄ gyvuliams ganyti, užimantį maždaug 0,5 ha plotÄ (Å¡alių paaiÅ¡kinimai, 1 t., b. l. 24-25; 2 t., b. l. 37-42, 49-52). 2019 m. gegužės 15 d. NŽT pagal teismo pavedimÄ , dalyvaujant ieÅ¡kovams ir atsakovei (I), atliko bylai reikÅ¡mingų aplinkybių (faktų) patikrinimÄ vietoje, kurio metu nustatė ir vizualiai užfiksavo, jog minėtas stacionarus aptvaras atskirose ginčo servitutinio kelio atkarpose užtveria visÄ arba dalį jo (priedo - fotolentelės fotonuotraukos Nr. Nr. 1, 4, 7) bei atitveria servitutinį keliÄ nuo privažiavimo iÅ¡ vieÅ¡o kelio „ViÅ¡tytis-Kybartai“ ir į servitutinį keliÄ neįmanoma patekti ar iÅ¡ jo iÅ¡važiuoti į minimÄ vieÅ¡Ä keliÄ .

Be to, dalis ginčo servitutinio kelio neprižiūrima – apaugusi krūmais, todėl tapusi nebetinkamai servituto teisių įgyvendinimui, ant servitutinės ieškovų sklypo dalies nerasta požymių, kad ji būtų faktiškai naudota pagal paskirtį - keliui (1 t., b. l. 24-25; 2 t., b. l. 37-44).

12. Atsakovų (II) pareiÅ¡kimais teismui, punkte 11 apraÅ¡yti NŽT 2019 m. gegužės 15 d. nustatyti ir užfiksuoti ginčo servituto pažeidimai Å¡iuo metu yra iÅ¡ esmės paÅ¡alinti – tvora iÅ¡ servitutinės ieÅ¡kovų sklypo dalies yra patraukta (kelias nebeužtvertas), ieÅ¡kovai iÅ¡pjovė servitutinį keliÄ ir Å¡is gali bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį – važiuoti, eiti, ginti galvijus (ieÅ¡kovų ir atsakovų (II) paaiÅ¡kinimai kaip papildomo įrodinėjimo nereikalaujantys Å¡alių pripažinti faktai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnio 1 ir 2 dalys). 13. 2019 m. vasario 28 d. ieÅ¡kovai pareiÅ¡kė raÅ¡tu pretenzijÄ atsakovei (I) dėl atlyginimo už jos naudai nustatytÄ ginčo servitutÄ bei pareikalavo iki 2019 m. kovo 8 d. sumokėti jiems 400 Eur kompensacijÄ (nuostolių atlyginimÄ ) (1 t., b. l. 12, 13).

Atsakovei (I) pretenzijos nepatenkinus, ieÅ¡kovai 2019 m. balandžio 10 d. kreipėsi į teismÄ su nagrinėjamu ieÅ¡kiniu, kurį galutinai patikslino – 2020 m. balandžio 21 d. (1 t., b. l. 2-4, 129-132). Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Faktinių duomenų vertinimas, sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai.

14. Dėl ieÅ¡kovų reikalavimo teisės ir tinkamų atsakovų. Teismas vertina nepagrįstais tiek atsakovės (I), tiek atsakovų (II) atsikirtimus ieÅ¡kiniui aplinkybėmis, jog administraciniu aktu ginčo servitutas neterminuotai nustatytas kaip neatlygintinis, kad ieÅ¡kovai, įsigydami, o vėliau ir valdydami bei naudodami tarnaujantį sklypÄ dėl servituto neatlygintinumo nei jį nustačiusiai institucijai, nei vieÅ¡pataujančio sklypo savininkei ir (ar) jo valdytojams nereiÅ¡kė, todėl neturi reikalavimo teisės į galimų nuostolių atlyginimÄ iki kreipimosi dėl to į teismÄ .

Sektinoje Å¡alies kasacinio teismo bei ir žemesnių teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog pagal savo prigimtį servitutas, taigi ir kelio, yra atlygintinis, civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpcijÄ â€“ tarnaujančio daikto savininkui turi bÅ«ti kompensuoti dėl servituto patirti ir (ar) patiriami bei iÅ¡liksiantys ir ateičiai netekimai, suvaržymai, nepatogumai ir pan. Servituto atlygintinumu yra įgyvendinamas Å¡alių prieÅ¡inių interesų pusiausvyros principas.

Siekiant teisinių santykių apibrėžtumo ir stabilumo, servituto atlygintinumo klausimÄ racionalu iÅ¡spręsti servituto nustatymo momentu. Tačiau servituto atlygintinumo klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas ne tik nustatant servitutÄ , bet ir nagrinėjant ginčus dėl servituto įgyvendinimo. Nustačius, tame tarpe ir administraciniu aktu, servitutÄ , įskaitant ir kelio, ir kartu neiÅ¡sprendus jo atlygintinumo klausimo (nenustačius atlyginimo už jį), tarnaujančio daikto savininkas nepraranda teisės reikalauti kompensacijos net ir neįvykus jokiam esminiam su servituto įgyvendinimu susijusių aplinkybių pasikeitimui; pastaroji jo teisė gali bÅ«ti įgyvendinama Å¡alių susitarimu arba apginta teismo sprendimu atskiroje byloje, tame tarpe ir priteisiant galimų tarnaujančio daikto savininko praeityje dėl servituto nustatymo jau patirtų nuostolių atlyginimÄ pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.129 straipsnį, 6.246 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009, 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010 ir kt.).

Å ių iÅ¡aiÅ¡kinimų pagrindu teismas atmeta aptariamus atsakovų atsikirtimus, kad kelio servitutas bet kokiu atveju turi bÅ«ti tik neatlygintinas bei kad jo atlygintinumo klausimas gali bÅ«ti naujai sprendžiamas tik ateičiai (nuo tarnaujančio daikto savininko dėl to kreipimosi į teismÄ ) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 rugsėjo 12 d. nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019, Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis apeliacinėje civilinėje byloje Nr. 2A-408-343/2015 ir kt.).

IeÅ¡kovai byloje įrodinėjamų neturtinių netekimų, kaip nuostolių ar periodinės kompensacijos ateičiai reikalauja atitinkamai iÅ¡ buvusios ir esamų vieÅ¡pataujančio daikto (žemės sklypo) savininkų. Atsakovai (II) yra ne tik savininkai, bet kartu ir vieÅ¡pataujančio sklypo faktiniai valdytojai bei naudotojai, todėl dėl jų subjektiÅ¡kumo servituto atlyginimo prievolei abejonių nekyla ir atsakovai (II) to byloje neginčija. Teismas byloje nustatė, jog atsakovė (I) pati Å«kinės veiklos vieÅ¡pataujančiame sklype iki nuosavybės į jį perleidimo nevykdė, tačiau savo ekonominius interesus tenkino kitokiu bÅ«du – sklypÄ suteikė kt.

žmonių panaudai, tačiau žemės Å«kio veiklÄ vieÅ¡pataujančiame sklype paramai (tiesioginėms iÅ¡mokoms) iÅ¡ struktÅ«rinių ES fondų gauti deklaravo vykdanti pati ir iki 2019 m. tokiÄ paramÄ gavo, o vėliau gavo pajamas iÅ¡ sklypo nuomos. Todėl teismas sprendžia, jog tiek atsakovė (I), tiek atsakovai (II) yra tinkami atsakovai pagal nagrinėjamÄ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį.

15. Dėl galimų nuostolių ir periodinės kompensacijos apskaičiavimui taikytinų kriterijų. IeÅ¡kovai nagrinėjamoje kilusio ginčo faktinėje situacijoje, remdamiesi teismų praktika nagrinėjant ginčus dėl servituto atlyginimo (pvz., Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019), praÅ¡o nuostolių ir kompensacijos apskaičiavimui naudoti tokiÄ formulę – 1/12 servitutu apsunkintos tarnaujančio daikto (sklypo) dalies, nagrinėjamu atveju – 0.0783 ha, vertės (vidutinės rinkos vertės) per mėnesį, arba 1/1 tokios vertės per metus.

Nagrinėjamos bylos atveju tai sudarytų (0,0783 ha (ginčo servituto plotas) x (viso tarnaujančio daikto sklypo vertė) : 1,6708 ha (viso tarnaujančio sklypo plotas) : 42,22 Eur per 2014 metus; 47,80 Eur per 2015 metus; 56,23 Eur per 2016 metus; 79,66 Eur per 2017 metus; 100,28 Eur per 2018 metus; 124,18 Eur per 2019 metus; 163,08 Eur per 2020 metus (2 t., b. l. 11-12). Teismas pirmiausiai pažymi, jog sektinoje Å¡alies kasacinio teismo praktikoje yra nuosekliai formuojama ir tokia pozicija, jog kiekvienu konkrečiu teismo nagrinėjamo ginčo atveju faktinė situacija (tarnaujančio daikto savininko patiriamų netekimų, suvaržymų, nepatogumų mastas ir reikÅ¡mingumas) gali skirtis ir skirtis iÅ¡ esmės, todėl ieÅ¡kovų praÅ¡oma taikyti formulė nėra imperatyvas, privalomai taikytinas visų kelio servitutų atlyginimo apskaičiavimui, nustatant atlyginimÄ už servitutÄ be kita ko, gali bÅ«ti atsižvelgiama kaip į vienÄ iÅ¡ galimų kriterijų tai Metodikos 2 pagrindu apskaičiuojamÄ kompensacijÄ panaÅ¡iuose žemės servituto santykiuose.

Praktikoje pripažįstama, jog nurodytasis teisės aktas numato apskaičiavimÄ kompensacijos (nuostolių) ne už kelio, bet už žemės servitutÄ , be to, jis, teisės aktas, apima ne visų (dalies) tarnaujančio daikto savininko patiriamų netekimų kompensavimÄ , todėl kaip imperatyvas taip pat netaikytinas, tačiau teismai yra orientuojami į MetodikÄ 2 atsižvelgti kaip į vienÄ iÅ¡ galimų kriterijų konkrečiai situacijai spręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017, 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019, Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis apeliacinėje civilinėje byloje Nr. 2A-408-343/2015 ir kt.).

Teismo pavedimu NŽT apskaičiavo pagal Metodikos 2 taisykles kompensacijos (nuostolių atlyginimo) dydį, koks jis bÅ«tų 2020 metais ir tai sudaro – 81,54 Eur (vienkartinė) (palyginimui - taikant ieÅ¡kovų praÅ¡omÄ formulę, kaip nurodyta aukščiau, tai sudarytų - 163,08 Eur metams pagal Metodikos 2 taisykles). Atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje nustatytus ieÅ¡kovų, kaip tarnaujančio daikto savininkų, patiriamų netekimų, suvaržymų, nepatogumų pobÅ«dį, jų mÄ stÄ ekonomine prasme, nustatytus pagal ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimus (punktas 5) ir nenuginčytus atsakovų:

1) iÅ¡ servitutinės tarnaujančio sklypo dalies negauna ekonominės naudos, 2) dėl servituto nustatymo praranda dalį galimų pajamų (tiesioginių iÅ¡mokų žemdirbiams iÅ¡ struktÅ«rinių ES fondų, kurios tektų servitutu apsunkintai tarnaujančio sklypo daliai (plotui) jeigu jo (servituto) nebÅ«tų, 3) negali naudoti tarnaujančio sklypo kaip vientiso žemės ploto, taip pat tarnaujančio sklypo įsigijimo aplinkybes (palankesnės kainos, leidusios jiems sutaupyti maždaug 292,80 Eur, arba beveik 7 servitutinės sklypo dalies rinkos vertes sandorio metu (2014 m. tai sudarė 42,22 Eur), teismas sprendžia, jog bus teisinga, protinga ir sÄ Å¾ininga (CK 1.5 straipsnio 3, 4 dalys) galimiems ieÅ¡kovų dėl servituto nustatymo nuostoliams skaičiuoti taikyti bÅ«tent ieÅ¡kovų praÅ¡omÄ servitutinės tarnaujančio sklypo dalies rinkos vertės kriterijų, tik kompensacija Å¡iuo atveju bÅ«tų ne mėnesinė, bet metinė ir, pavyzdžiui, už 2020 metus ir ateičiai ji sudarytų 163,08 Eur.

Toks metinės kompensacijos dydis, teismo vertinimu, bus teisingas ir atitiks ginčo Å¡alių prieÅ¡inių interesų derinimo pusiausvyrÄ pagal Å¡ių dienų situacijÄ , kuomet atsakovai (II) praktiÅ¡kai dėl patogumo ir kt. sumetimais nesinaudoja savo servituto teisėmis, taip pat atsvers servituto priežiÅ«ros kaÅ¡tus (CK 6.246 straipsnio 3 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis). Kita vertus teismas sprendžia, jog aplinkybė, kad nei atsakovė (I), bei atsakovai (II) lig Å¡iol servitutinėmis teisėmis nepasinaudojo, nors pati savaime nagrinėjamoje faktinėje situacijoje ir turinti reikÅ¡mės (mažinanti ieÅ¡kovų ekonominius praradimus), visgi nepaneigia servituto atlygintinumo prezumpcijos (CK 4.129 straipsnis), todėl neatleidžia atsakovų nuo prievolės kompensuoti galimus ieÅ¡kovų nuostolius, nes jiems iÅ¡lieka ir privalo bÅ«ti vykdoma servitutinio kelio priežiÅ«ros tinkamu servitutinių teisių įgyvendinimui pareiga, patiriami ekonominiai nuostoliai, negalint visa apimtimi įgyvendinti savininko teisių - servitutinę sklypo dalį naudoti ir tvarkyti savo nuožiÅ«ra (vieÅ¡pataujančio daikto savininkas bet kuriuo momentu be kokių tai papildomų įspėjimų, pasirengimų ir pan. gali nuspręsti pasinaudoti savo servitutinėmis teisėmis), negaunant dalies galimų pajamų (ES paramos).

Tokiu būdu atsakovų atsikirtimai ieškiniui aptariama aplinkybe vertinami nepagrįstais.

16. Dėl ieÅ¡kovų reikalavimo teisės į atsakovę (I) vykdytinumo. Teismas byloje nustatė (punktas 11), jog 2014-2019 m. laikotarpiu ieÅ¡kovai kaltai patys savo veiksmais (užtverdami ginčo servitutinį keliÄ stacionare tvora (elektriniu aptvaru galvijams ganyti su apsauga nuo vilkų) suvaržė atsakovės (I) teises į ginčo servitutÄ tokiu mastu, kad jomis nebuvo galima realiai pasinaudoti (iÅ¡ vieÅ¡o kelio įvažiuoti į servitutinį keliÄ bei ir iÅ¡ pastarojo iÅ¡važiuoti į pirmÄ jį).

IeÅ¡kovai byloje Å¡ių padidintos įrodomosios galios oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir atsakovės (I) paaiÅ¡kinimais (per atstovÄ ) nustatytų aplinkybių iÅ¡ esmės neginčijo ir nenuginčijo, save teisindami tikslių ginčo servituto ribų jų sklype nežinojimu. Tačiau teismas sprendžia, jog tokia aplinkybe ieÅ¡kovai gintis negali, kadangi bÅ«dami tarnaujančio sklypo savininkais, vykdydami įstatymais jiems nustatytas pareigas, privalėjo patys pasirÅ«pinti tinkamu ginčo servituto ribų nužymėjimu jiems nuosavybės teise priklausančiame sklype, servituto ribų nužymėjimas, teismo vertinimu, yra vienodai reikÅ¡mingas tiek servituto teisių turėtojui, tiek tarnaujančio daikto savininkui, kad jie naudodamiesi kiekvienas savo teisėmis nepažeistų kito atitinkamų teisių.

Taigi, ieÅ¡kovai byloje neįrodė, kad dėl atsakovės (I) servitutinių teisių pažeidimų jie nėra kalti (CK 6.248 straipsnio 1 ir 3 dalys). Ginčo teisinio santykio pobÅ«dis suponuoja iÅ¡vadÄ , jog servituto teisių turėtojo servitutines teises veidrodiniu principu atitinka tarnaujančio daikto savininko prievolė jas gerbti ir savÄ sias savininko teises įgyvendinti taip, kad nepažeisti, nesuvaržyti ir juolab nepaneigti pirmojo servitutinių teisių, mat jeigu yra teisė, tai turi egzistuoti ir jÄ atitinkanti (proporcinga) pareiga, kaip pirmosios užtikrinimas (prievolių esmė).

Taigi nagrinėjamoje ginčo dalyje nustatyta tokia faktinė situacija, kad ieÅ¡kovai, atlygintino servituto prievolėje bÅ«dami kreditoriumi, reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovės (I) atlyginimÄ už ginčo servitutÄ , kaip prievolės įvykdymÄ natÅ«ra, patys nebÅ«dami įvykdę savosios prievolės savininko teises įgyvendinti taip, kad nesuvaržyti skolininko servitutinių teisių jokia apimtimi ir juolab nepadarydami jų įgyvendinimo neįmanomu. Teismo vertinimu aplinkybė, kad atsakovė (I) realiai servitutiniu keliu nesinaudojo ir nesiekė juo naudotis, todėl nekilo konflikto, Å¡ioje situacijoje nėra juridiÅ¡kai reikÅ¡minga.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjama situacija atitinka numatytÄ jÄ CK 6.46 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kuomet įstatymu yra leista skolininkui sustabdyti savosios prievolės vykdymÄ (jos nevykdyti), jeigu nevykdo prieÅ¡prieÅ¡inės prievolės kreditorius, teismo vertinimu, atsakovės (I) ir ieÅ¡kovų prieÅ¡inės prievolės buvo susijusios taip, kad skolininko prievolės vykdymo sustabdymas (nevykdymas) buvo pateisinamas, prieÅ¡inga iÅ¡vada neatitiktų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų (CK 1.5 straipsnio 3 ir 4 dalys).

Dėl padarytų išvadų nagrinėjamoje dalyje (atsakovės (I) atžvilgiu) ieškinys atmestinas.

17. Dėl ieÅ¡kovų reikalavimo teisės į atsakovus (II) vykdytinumo. Kadangi teismas nustatė, jog Å¡iuo metu servitutinių teisių turėtojų atsakovų (II) subjektyvinės teisės naudotis ginčo servitutu iÅ¡ esmės nėra suvaržytos (punktas 12), teismo aukščiau ieÅ¡kovams jau pripažinta reikalavimo teisė į dėl servituto atsiradusių nuostolių atlyginimÄ periodinės kompensacijos forma yra vykdytina, atsakovams (II) nuo servitutinių teisių jiems perėjimo dienos (2020 m. vasario 26 d.) iki servituto panaikinimo nustatytina prievolė mokėti ieÅ¡kovams periodinę kompensacijÄ už dėl ginčo servituto nustatymo patiriamus netekimus – po 163,08 Eur per metus.

Teismas taip pat iÅ¡aiÅ¡kina atsakovams (II), jog jie turi teisę reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovų tinkamos ginčo servituto priežiÅ«ros, kad servitutinis kelias bÅ«tų nuolat tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis nustatytas, be to, reikalauti ieÅ¡kovų nedelsiant paÅ¡alinti bet kokius jų servitutinių teisių pažeidimus, įskaitant atitinkamo negatorinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ teisme, ar inicijuoti ginčo servituto panaikinimÄ teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu jis taptų nebereikalingas.

V. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

18. Bylos duomenimis ieÅ¡kovai byloje patyrė tokias bylinėjimosi iÅ¡laidas : 105 Eur sumokėjo valstybei žyminio mokesčio bei 960 Eur advokatei, advokato padėjėjui už ieÅ¡kinio, patikslintų ieÅ¡kinių parengimÄ ir atstovavimÄ teisme, viso – 1065 Eur, ir praÅ¡o jas priteisti. Atsakovė (I) byloje patyrė tokias bylinėjimosi iÅ¡laidas - 1723,50 Eur advokatui už susipažinimÄ su byla, procesinių dokumentų (atsiliepimų į ieÅ¡kinį, patikslintus ieÅ¡kinius, papildomų duomenų) parengimÄ ir atstovavimÄ parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose, taip pat praÅ¡o jas priteisti.

Atsakovai (II) bylos duomenimis bylinėjimosi iÅ¡laidų nepatyrė, jų nepagrindė ir tokių priteisimo nereikalavo. Kadangi ieÅ¡kinys atsakovės (I) atžvilgiu visiÅ¡kai atmetamas, ieÅ¡kovams bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas iÅ¡ atsakovės (I) nepriteistinas, tačiau priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovų (solidariai) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas atsakovei (I) (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kinys atsakovų (II) atžvilgiu yra tenkinamas 12,5 proc. dalimi (163,08x100:(108,75 Eurx12 mėn.), todėl bÅ«tent į tokios dalies savųjų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ iÅ¡ atsakovų (II) turi teisę ieÅ¡kovai ir kurios apskaičiuojamos taip : 1065 Eurx0,125=133,12 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Atlygintinas bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei Å¡ioje byloje sudaro 49,11 Eur bylos nagrinėjimo iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (paÅ¡to). Patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimai, atsižvelgiant į jo sumÄ , yra patenkinami 7,89 proc. dalimi (163,08 Eur : (762,44 Eur+(108,75 Eurx12 mėn.), todėl bÅ«tent tokiÄ dalį (3,87 Eur) aptariamų iÅ¡laidų privalėtų atlyginti atsakovai (II), tačiau kadangi ji nesiekia 5 Eur, iÅ¡laidų atlyginimas iÅ¡ atsakovų (II) nepriteistinas, o likusiÄ 92,11 proc. dalį (45,23 Eur) – ieÅ¡kovai, nuo kurių mokėjimo prievolės įstatymu nėra atleisti (CPK 96 straipsnio 1, 5 ir 6 dalys).

19. Teismui jai pabaigus bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės 2020 m. spalio 22 d. posėdyje (CPK 251 straipsnis), ir išėjus į pasitarimų kambarį priimti baigiamÄ jį procesinį dokumentÄ dėl bylos esmės, 2020 m. lapkričio 10 d. atsakovės V. Ž. atstovas advokatas M. Å . pateikė praÅ¡ymÄ prijungti prie bylos duomenis apie papildomas atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas ir jas priteisti atsakovės naudai. Å is praÅ¡ymas netenkinamas dėl dviejų priežasčių : pirma, atstovo pateikti dokumentai tikrovėje pagrindžia ankstesnes atsakovės iÅ¡laidas atstovo teisinei pagalbai byloje apmokėti, kurios teismo jau yra paskirstytos (punktas 18) ir nepagrindžia iÅ¡laidų fakto pagal pridėtÄ atstovo 2020 m. spalio 23 d.

PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ MS, Nr. 32-5/2020, antra, CPK 98 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjo yra imperatyviai nustatyta, kad negali bÅ«ti priteisiamos tokios Å¡alies iÅ¡laidos advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų faktÄ bei dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 270, 284, 305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kinį patenkinti dalinai. Nustatyti atlyginimÄ už Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos teritorinio skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 19SK-(14.19.110)-45 bei 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 19SK-(14.19.110)-748 nustatytÄ užimantį 0,0783 ha plotÄ kelio servitutÄ â€“ teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantį) (duomenys neskelbtini) - periodinę kompensacijÄ po 163,08 Eur (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris eurus 8 ct.) per metus.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopijÄ Å¡ios dalies registravimui Nekilnojamo turto registre iÅ¡siųsti Valstybės įmonei „Registrų centras“. Priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų V. P., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) ir A. P., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovams R. G., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) ir S. G., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), periodinę kompensacijÄ už 2013 m. sausio 17 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 19SK-(14.19.110)-45 ir 2013 m. lapkričio 26 d.

Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 19SK-(14.19.110)-748 nustatytÄ kelio servitutÄ â€“ teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantį), ieÅ¡kovams R. G. ir S. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) - po 163,08 Eur (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris eurus 8 ct.) per metus nuo 2020 m. vasario 26 d. iki servituto panaikinimo. LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.

Priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų V. P. ir A. P. 133,12 Eur (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt tris eurus 12 ct.) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ieÅ¡kovams R. G. ir S. G.. Priteisti solidariai iÅ¡ ieÅ¡kovų R. G. ir S. G. 1723,50 Eur (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus dvideÅ¡imt tris eurus 50 ct.) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ atsakovei V. Ž., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). Priteisti solidariai iÅ¡ ieÅ¡kovų R. G. ir S. G. 45,23 Eur (keturiasdeÅ¡imt penkis eurus 23 ct.) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ valstybei (mokama/iÅ¡ieÅ¡koma – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas - 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ pasirinktame banke, įmokos paskirtis – žyminis mokestis iÅ¡ iÅ¡laidos, susiję su bylos nagrinėjimu, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus. Teisėjas Algis Vieraitis