Legislator Case Law & Legislation
cce02df8-ee90-4d88-ab33-1c2ffc0e0f7b AI generated

cce02df8-ee90-4d88-ab33-1c2ffc0e0f7b · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Case Number cce02df8-ee90-4d88-ab33-1c2ffc0e0f7b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

N U T A R T I SAdm. byla Nr.eI-839-320/2016Teisminio proceso Nr.3-65-3-00296-2015-2(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 14 d.Panevėžys              Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei,atsakovo atstovei A.

Legislator headnote

AI generated

cce02df8-ee90-4d88-ab33-1c2ffc0e0f7b · Panevėžio apygardos administracinis teismas: PareiÅ¡kėjos paminėtos 2011 m. atrankos iÅ¡vados galiojimas yra pasibaigęs ir nepratęstas, be to, joje nėra jokio Bendrovės vykdomos veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo. Å alia Sklypo yra gyvenamoji aplinka, gaunama skundų iÅ¡ gyventojų dėl Bendrovės vykdomos veiklos. Jokių kitų duomenų, kad atliktas poveikio greta esančioms gyvenamosioms teritorijoms vertinimas, pareiÅ¡kėja nepateikė. Saugi, nekenksminga, Å¡vari aplinka neabejotinai turi didelę įtakÄ visuomenės sveikatai, dėl to visuomenės narius bÅ«tina apsaugoti nuo sveikatai kenksmingų veiksnių poveikio arba Å¡io poveikio rizikÄ kiek galima sumažinti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

N U T A R T I SAdm. byla Nr.eI-839-320/2016Teisminio proceso Nr.3-65-3-00296-2015-2(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 14 d.Panevėžys              Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei,atsakovo atstovei A.

V. – M.,trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Liutaurui Kvikliui,           vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundÄ atsakovei Utenos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovaujamai Utenos skyriaus, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.       Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

             Panevėžio apygardos administraciniam teismui paduotu skundu uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - ir Bendrovė) praÅ¡o panaikinti Utenos rajono savivaldybės administracijos 2015-08-04 sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini)ir įpareigoti Utenos rajono savivaldybės administracijÄ per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti 0,3290 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Utenoje naudojimo bÅ«dÄ iÅ¡ komercinės paskirties objektų teritorijos į pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijÄ .PareiÅ¡kėja skunde nurodė ir jos atstovė teismo posėdžių metu paaiÅ¡kino, kad Bendrovė nuosavybės teise valdo pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Utenoje, įsigytÄ 2010-10-11.

Å is pastatas stovi 0,3290 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Utenoje (toliau- ir Sklypas), patikėjimo teise valdomame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau - ir Nacionalinė žemės tarnyba). Sklypas 2012-01-12 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrovei iÅ¡nuomotas 30 metų laikotarpiui, nuomos sutartyje nuomininkui suteikta teisė keisti Sklypo naudojimo bÅ«dÄ nuomotojui sutikus pagal bendrÄ jį ir specialųjį planÄ .

Å iuo metu Sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis yra kita, naudojimo bÅ«das - komercinės paskirties objektų teritorijos. 2015-02-23 Bendrovė kreipėsi į Utenos rajono savivaldybės administracijÄ praÅ¡ymu pakeisti Sklypo žemės naudojimo bÅ«dÄ , atsakovei buvo pateikta visa Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-09-29 nutarimu Nr.1073 patvirtintame Pagrindinės žemės naudojimo ir bÅ«do nustatymo ir keitimo tvarkos bei sÄ lygų apraÅ¡e (toliau- ir ApraÅ¡as) nurodytoji informacija bei dokumentai, tačiau atsakovė 2015-08-04 sprendimu atsisakė patenkinti Bendrovės praÅ¡ymÄ , motyvuodama tuo, kad nėra atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas.

PareiÅ¡kėja mano, jog Å¡is sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovė pripažįsta, jog pagal Utenos miesto bendrÄ jį planÄ , funkcinėje zonoje, kurioje yra Sklypas, galimas žemės sklypo naudojimo bÅ«das - pramonės ir sandėliavimo teritorija, atsakovė, pareiÅ¡kėjos nuomone, neturėjo teisės nustatyti papildomų reikalavimų, tuo virÅ¡ijo savo kompetencijos ribas. Joks teisės aktas nenumato, jog keičiant žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ , bÅ«tų privalu atlikti poveikio aplinkai ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimÄ .

Sklype Bendrovė ne planuoja vykdyti veiklÄ , o jÄ jau vykdo pagal 2010-04-22 iÅ¡duotÄ TarÅ¡os integruotos kontrolės ir prevencijos leidimÄ (toliau- ir TIPK leidimas). Pagal Lietuvos Respublikos planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau- ir PAV įstatymas) nuostatas, poveikio aplinkai vertinimo procesas taikomas numatomai vykdyti veiklai. Bendrovės veiklos poveikis aplinkai buvo įvertintas 2011-12-13 atrankos iÅ¡vadoje, o PAV įstatymo 7 str. 7 d. įtvirtintas 3 metų terminas yra skirtas Å«kinei veiklai pradėti po poveikio aplinkai vertinimo atlikimo.

Pats žemės naudojimo bÅ«das negali apspręsti poveikio aplinkinėms teritorijoms. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-05-13 įsakymu Nr. V-474 patvirtinto Lietuvos Respublikos planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atvejų nustatymo ir tvarkos apraÅ¡o 2 punkte taip pat įtvirtinta, kad poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliekamas tik planuojamai, o ne vykdomai Å«kinei veiklai ar keičiant žemės naudojimo bÅ«dÄ , be to, joks teisės aktas nenumato, jog tai pačiai Å«kinei veiklai gali bÅ«ti atliekamas dvigubas vertinimas - ir poveikio aplinkai ir poveikio visuomenės sveikatai.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-12-21 įsakymo Nr. V-1052 3.5 p., sanitarinės zonos nustatomos dviejų rūšių atliekų tvarkymo objektams - respublikinėms pavojingų, nepavojingų atliekų deginimo įmonėms ir regioninėms atliekų deginimo įmonėms, o Bendrovė tokios veiklos nevykdo, nes, pareiÅ¡kėjos nuomone, toks suvaržymas žemės sklypo naudojimo bÅ«do pakeitimui gali bÅ«ti nustatomas tik įstatymu, o ne Bendruoju planu, privalo turėti teisėtÄ tikslÄ ir turi bÅ«ti bÅ«tinas demokratinėje visuomenėje.

Nustatydama tokius ribojimus Bendruoju planu, savivaldybės taryba virÅ¡ijo savo kompetencijÄ , pažeidė įstatymų virÅ¡enybės principÄ , be to, nustatytas ribojimas nėra aiÅ¡kus ir tikslus.Atsakovės atstovė su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko. Atsakovė savo atsiliepime teismui nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau- ir Žemės įstatymas) 24 straipsnio 1-2 dalis, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir bÅ«das Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus, o keičiami pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje vietovėje, kuriai detalieji planai neparengti, - pagal savivaldybės lygmens bendrÄ jį planÄ ir (ar) vietovės lygmens bendrÄ jį planÄ , jei Å¡is parengtas, sprendimÄ pakeisti žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo bÅ«dÄ priima savivaldybės administracijos direktorius pagal savivaldybės lygmens bendrÄ jį planÄ ir (ar) vietovės lygmens bendrÄ jį planÄ .

AnalogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos ir ApraÅ¡o 10 punkte. Taigi, pagal nustatytÄ reglamentavimÄ , Utenos mieste žemės naudojimo paskirtis ir (ar) bÅ«das gali bÅ«ti keičiami vadovaujantis Bendruoju planu. Sklypas patenka į Bendrojo plano funkcinę zonÄ Nr.9, mažo užstatymo intensyvumo komercinės paskirties objektų teritorijos, kuriose dominuoja darbo vietos - visuomeninės paskirties teritorijos verslo, gamybos, prekybos, paslaugų ir pramogų statiniams statyti, Å¡ioje funkcinėje zonoje galimos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo bÅ«dai: kitos paskirties: visuomeninės paskirties teritorijos, gyvenamosios teritorijos, pramonės ir sandėliavim9o teritorijos (galima numatoma veikla neturi daryti neigiamo poveikio greta esančioms gyvenamosioms teritorijoms), inžinerinės infrastruktÅ«ros teritorijos, teritorijos kraÅ¡to apsaugos tikslams.

Be to, ginčo žemės sklypui pagal BendrÄ jį planÄ taikomi specialieji reglamentai 15 E - įvertinti apsaugos zonų ir juostų apribojimus, aplinkosaugos reikalavimus. PareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų, kad Sklype esant žemės naudojimo bÅ«dui- pramonės ir sandėliavimo teritorijos- galima numatoma veikla nedarys neigiamo poveikio greta esančioms gyvenamosioms teritorijoms. PrieÅ¡ingai, pareiÅ¡kėja yra pateikusi 2014-08-14 atrankos iÅ¡vadÄ dėl planuojamos atliekų tvarkymo aikÅ¡telės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, kurioje nurodyta planuojama Å«kinė veikla - pavojingų ir nepavojingų atliekų surinkimas, supirkimas, apdorojimas (rūšiavimas, maiÅ¡ymas, smulkinimas, presavimas), naudojimas ir laikymas, pagal kuriÄ planuojamai Å«kinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas privalomas.

PareiÅ¡kėjos paminėtos 2011 m. atrankos iÅ¡vados galiojimas yra pasibaigęs ir nepratęstas, be to, joje nėra jokio Bendrovės vykdomos veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo. Å alia Sklypo yra gyvenamoji aplinka, gaunama skundų iÅ¡ gyventojų dėl Bendrovės vykdomos veiklos. Jokių kitų duomenų, kad atliktas poveikio greta esančioms gyvenamosioms teritorijoms vertinimas, pareiÅ¡kėja nepateikė. Saugi, nekenksminga, Å¡vari aplinka neabejotinai turi didelę įtakÄ visuomenės sveikatai, dėl to visuomenės narius bÅ«tina apsaugoti nuo sveikatai kenksmingų veiksnių poveikio arba Å¡io poveikio rizikÄ kiek galima sumažinti.

Šiam tikslui pasiekti Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (toliau- ir VSPĮ) 24 straipsnyje įtvirtinta viena iš sveikatos aplinkos saugojimo priemonių- sanitarinių zonų nustatymas bei nurodyta, kad asmenys, projektuojantys, statantys ar rekonstruojantys, valdantys ar nuosavybės teise turintys statinius, kuriuose vykdoma (planuojama vykdyti) ūkinė veikla yra susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, arba planuojantys šių statinių teritorijas, nustato sanitarines apsaugos zonas.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-08-19 įsakymu Nr. V-586 patvirtintų Sanitarinių zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių (toliau- ir SAZ taisyklės) 6 p.1 p., sanitarinės apsaugos zonos riba nustatoma atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimÄ , kuris gali bÅ«ti atskiras, arba poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis. Prievolė nustatyti sanitarines apsaugos zonas įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr.343 patvirtintose Specialiosiose žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygose (toliau - ir Specialiosios sÄ lygos), kurių 206 punkte nurodytas pavojingų atliekų laikino saugojimo aikÅ¡telių sanitarinės apsaugos zonos dydis - 500 m. nuo gyvenamųjų kvartalų, gyvenviečių, sodybų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiÅ¡kėjos skundu sutinka. Savo atsiliepime nurodė ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad 2012-01-12 valstybinės žemės nuomos sutartimi Sklypas Bendrovei buvo iÅ¡nuomotas 30 metų laikotarpiui. Bendrovė 2015-06-29 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyrių, prašė sutikimo pakeisti žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ iÅ¡ komercinės paskirties objektų teritorijos į naudojimo bÅ«dÄ - pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos.

Nacionalinė žemės tarnyba tokiam žemės sklypo naudojimo bÅ«do pakeitimui neprieÅ¡taravo, tačiau sprendimus Å¡iuo klausimu priima savivaldybės administracija. Nuomos sutarties su Bendrove sudarymo momentu Sklypas jau buvo suformuotas, Nacionalinė žemės tarnyba neturėjo pagrindo aiÅ¡kintis, kokia veikla bendrovė užsiims. Žemės sklypo paskirtis buvo nustatyta formuojant žemės sklypÄ ir atsižvelgiant į tame sklype esančio pastato paskirtį dar 1996 metais. Specialiosios sÄ lygos Sklypui buvo nustatytos jį formuojant.

Pasikeitus Sklype esančio pastato savininkui ir Sklypo nuomininkui, jos iÅ¡ naujo nenustatinėjamos. Bendrovės vykdoma veikla atitinka nustatytÄ jÄ Sklypo paskirtį. Skundas atmestinas.Bylos medžiaga nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ 2010-09-10 pirkimo-pardavimo sutartimi nuosavybės teise įsigijo nebaigtÄ rekonstruoti gamybinį pastatÄ (pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - gamybos, pramonės), esantį (duomenys neskelbtini), Utenoje (tuometinis adresas – (duomenys neskelbtini), Utena).

Minėtas pastatas yra 0,3290 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Utenoje, kuris Bendrovei yra iÅ¡nuomotas 2012-01-12 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- ir Nuomos sutartis) 30 metų laikotarpiui. Sklypui nustatyta pagrindinė naudojimo paskirtis- kita, naudojimo bÅ«das- komercinės paskirties objektų teritorijos. Bendrovė vykdo veiklÄ - pavojingų ir nepavojingų atliekų surinkimas, supirkimas, apdorojimas, naudojimas ir laikymas pagal 2010-04-22 iÅ¡duotÄ TIPK leidimÄ .Bendrovė 2015-02-23 kreipėsi į Utenos rajono savivaldybės administracijÄ praÅ¡ymu pakeisti nuomojamo Sklypo žemės naudojimo bÅ«dÄ iÅ¡ komercinės paskirties objektų teritorijos į pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos.

Utenos rajono savivaldybės administracija 2015-03-10 raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) paprašė Bendrovę pateikti papildomÄ informacijÄ apie Bendrovės Sklype vykdomÄ veiklÄ , o 2015-08-04 sprendimu, įformintu raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- ir Ginčijamas sprendimas), atsisakė pakeisti Sklypo naudojimo bÅ«dÄ iÅ¡ komercinės paskirties objektų teritorijos į pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijÄ tuo pagrindu, kad nėra atliktas Bendrovės vykdomos veiklos galimo poveikio visuomenės sveikatai vertinimas.Žemės įstatymo redakcijos, įsigaliojusios nuo 2014 m. sausio 1 d., 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) bÅ«das (bÅ«dai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų praÅ¡ymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrÄ jį planÄ ir (ar) vietovės lygmens bendrÄ jį planÄ , jei Å¡is parengtas.

SprendimÄ pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) bÅ«dÄ (bÅ«dus) priima detalųjį planÄ , specialiojo teritorijų planavimo dokumentÄ ar žemės valdos projektÄ tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planÄ , specialiojo teritorijų planavimo dokumentÄ ar žemės valdos projektÄ , o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimÄ pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) bÅ«dÄ pagal savivaldybės lygmens bendrÄ jį planÄ ir (ar) vietovės lygmens bendrÄ jį planÄ , jei Å¡is parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius.

Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) bÅ«do keitimo tvarkÄ ir sÄ lygas nustato Vyriausybė (Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalis).Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau- ir Teritorijų planavimo įstatymas) 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali bÅ«ti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis.

Å io įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 dalyje nustatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) bÅ«dÄ , jie keičiami Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrÄ jį planÄ ir (ar) vietovės lygmens bendrÄ jį planÄ , jeigu jis parengtas. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir bÅ«do nustatymo ir keitimo tvarkos bei sÄ lygų apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 21 d.), 10 punkte nustatyta, kad Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) bÅ«das (bÅ«dai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų praÅ¡ymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrÄ jį planÄ ir (ar) vietovės lygmens bendrÄ jį planÄ , jeigu Å¡is parengtas.

ApraÅ¡o 11 punkte nustatyta, kad praÅ¡ymas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) bÅ«dÄ (bÅ«dus) <...> ApraÅ¡o 10 punkte nurodytu atveju teikiamas savivaldybės administracijos direktoriui. Pagal aukščiau nurodytÄ jį teisinį reglamentavimÄ , sprendimÄ dėl Sklypo naudojimo bÅ«do pakeitimo turi teisę priimti Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius pagal BendrÄ jį planÄ . IÅ¡ Bendrojo plano pagrindinio brėžinio matyti, kad Sklypas patenka į 9 funkcinę zonÄ â€“ mažo užstatymo intensyvumo komercinės paskirties objektų teritorijos, kurios vyraujantys požymiai - teritorijos, kuriose dominuoja darbo vietos: visuomeninės paskirties teritorijos, verslo, gamybos, prekybos, paslaugų ir pramogų statybos.

Pagal Bendrojo plano sprendinius, šioje funkcinėje zonoje galima pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis bei naudojimo būdas - kitos paskirties: visuomeninės paskirties teritorijos; gyvenamosios teritorijos (galima gyvenamoji statyba, jeigu leidžia higienos normos ir papildomi reglamentai); pramonės ir sandėliavimo teritorijos (galima numatoma veikla neturi daryti neigiamo poveikio greta esančioms gyvenamosioms teritorijoms); inžinerinės infrastruktūros teritorijos; teritorijos krašto apsaugos tikslams, rekreacinės teritorijos, bendro naudojimo teritorijos.

Funkcinei zonai 9 yra taikomas specialusis reglamentas 15 E- įvertinti apsaugos zonų ir juostų apribojimus, aplinkosauginius reikalavimus. Žemės įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintos pareigos žemės savininkams ir kitiems naudotojams žemę naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo bÅ«dÄ (1 dalies 1 punktas), vykdant Å«kinę veiklÄ , nepažeisti <...> gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų (1 dalies 7 punktas). Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 13 dalį, valstybinės žemės nuomininkai turi teisę naudoti iÅ¡nuomotÄ valstybinės žemės sklypÄ savo veiklai, nepažeisdami nustatytos pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo bÅ«do, laikydamiesi specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų, kitų veiklos apribojimų, o pagal Å¡io straipsnio 14 punktÄ , valstybinės žemės nuomos sutartis turi bÅ«ti nutraukiama prieÅ¡ terminÄ nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytÄ pagrindinę naudojimo paskirtį ir (ar) bÅ«dÄ arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) bÅ«das, iÅ¡skyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) bÅ«dÄ .

Minėta, kad Sklypui nustatytas naudojimo bÅ«das - komercinės paskirties objektų teritorijos, kas nurodyta Nuomos sutartyje bei Nekilnojamojo turto registro duomenyse. Pagal Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 (2015-04-13 įsakymo Nr.3D-275/D1-308 redakcija, galiojanti nuo 2015-04-17) patvirtinto Žemės naudojimo bÅ«dų turinio apraÅ¡o 20 punktÄ , žemės naudojimo bÅ«do - komercinės paskirties objektų teritorijų- turinį, Å¡io naudojimo bÅ«do žemės sklypai skirti vieÅ¡bučių paskirties pastatams, administracinės paskirties (iÅ¡skyrus valstybės ir savivaldybės institucijų, kitų iÅ¡ valstybės ar savivaldybių biudžetų iÅ¡laikomų įstaigų administraciniams pastatams) pastatams, prekybos paskirties pastatams, paslaugų paskirties pastatams, maitinimo paskirties pastatams ir sporto paskirties pastatams, o pagal Å¡io apraÅ¡o 19 punkte nurodytÄ pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų naudojimo bÅ«do turinį, Å¡io naudojimo bÅ«do žemės sklypai yra skirti gamybos, remonto ir pramonės įmonių ar dirbtuvių sandėlių statiniams (…), atliekų naudojimo, atliekų paruoÅ¡imo naudoti ar Å¡alinti, atliekų surinkimo ir atliekų laikymo (naudoti skirtų atliekų laikymo ne ilgiau kaip 3 metus, Å¡alinti skirtų atliekų laikymo ne ilgiau kaip 1 metus) statiniams ir (ar) įrenginiams.

Bendrovė vykdo pavojingų ir nepavojingų atliekų surinkimo, supirkimo, apdorojimo, naudojimo ir laikymo veiklÄ , todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog SklypÄ Bendrovė naudoja ne pagal sutartyje numatytÄ Å¾emės naudojimo bÅ«dÄ . Nuomos sutarties 3 punkte yra numatyta galimybė keisti žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ pagal BendrÄ jį planÄ , nuomotojui sutikus. Nacionalinė žemės tarnyba 2015-07-17 raÅ¡tu Nr.41SD-2287-(14.41.104) tokį sutikimÄ davė. Sklypo naudojimo bÅ«do pakeitimas į pramonės ir sandėliavimo teritorijų yra galimas ir pagal Bendrojo plano sprendinius, tačiau tam nustatyta speciali sÄ lyga- galima numatoma veikla neturi daryti neigiamo poveikio greta esančioms gyvenamosioms teritorijoms. AiÅ¡kindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 ir 54 straipsniuose įtvirtintas nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nuosekliai pažymi, kad vienas iÅ¡ valstybės veiklos tikslų, įtvirtintų Konstitucijoje, yra užtikrinti žmonių teises į sveikÄ ir Å¡variÄ aplinkÄ , jose įtvirtintas konstitucinis aplinkos apsaugos imperatyvas (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 1 d. nutarimas, 2003 m. spalio 29 d. nutarimas ir kt.).

 Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 24 straipsnio 1-3 dalis, asmenys, projektuojantys, statantys, rekonstruojantys (norintys keisti Å«kinę veiklÄ , didinti jos intensyvumÄ ), valdantys ar turintys nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma (planuojama vykdyti) Å«kinė veikla yra susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarÅ¡a, arba planuojantys Å¡ių statinių teritorijas, nustato sanitarinės apsaugos zonas. Sanitarinės apsaugos zonos ribos nustatomos ir įraÅ¡omos į Nekilnojamojo turto kadastrÄ ir Nekilnojamojo turto registrÄ vadovaujantis Žemės įstatymu;

Å«kinei veiklai, kuriai nustatomos sanitarinės apsaugos zonos, sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžius nustato Vyriausybė. Planuojamos Å«kinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu, atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimÄ , įvertinus konkrečios Å«kinės veiklos galimÄ poveikį visuomenės sveikatai, gali bÅ«ti nustatyti kitokie negu Vyriausybės patvirtinti sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžiai. Bendrovės vykdoma veikla - pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymas.

Jai iÅ¡duotas TIPK leidimas. IÅ¡ byloje pateiktų detaliųjų planų matyti, kad teritorijoje, besiribojančioje su Sklypu pietinėje ir vakarinėje pusėse, dar iki Bendrovės veiklos pradžios suplanuoti gyvenamosios paskirties žemės sklypai. Todėl Bendrovės veikla neabejotinai yra susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarÅ¡a. Pagal Specialiųjų sÄ lygų 206 punktÄ , pavojingų atliekų laikinojo saugojimo aikÅ¡telių sanitarinė apsaugos zona nustatoma 500 metrų nuo gyvenamųjų kvartalų, gyvenviečių, sodybų.

Pagal PAV Ä®statymo 7 straipsnio 1 dalį, Atranka atliekama planuojamai Å«kinei veiklai, įraÅ¡ytai į Planuojamos Å«kinės veiklos, kuriai turi bÅ«ti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sÄ raÅ¡Ä (2 priedas). PAV Ä®statymo 2 priede nurodytas planuojamos Å«kinės veiklos, kuriai turi bÅ«ti atliekama Atranka, rūšių sÄ raÅ¡as, kurio 11.20 punkte įraÅ¡yta veikla- Pavojingų atliekų Å¡alinimas ir naudojimas, iÅ¡skyrus:11.20.1. 1 priedo 9.6 punkte nurodytÄ veiklÄ (pavojingų atliekų Å¡alinimÄ jas deginant ar apdorojant cheminiu bÅ«du arba jų Å¡alinimÄ pavojingų atliekų sÄ vartyne),11.20.2. pavojingų atliekų, skirtų naudoti, laikymÄ , kai vienu metu laikoma ne daugiau kaip 10 t atliekų.Byloje nėra ginčo, kad Bendrovės vykdoma veikla patenka į PAV Ä®statymo 2 priedÄ , todėl tokiai veiklai turi bÅ«ti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo (toliau- ir Atranka).

Pažymėtina, kad Bendrovei iÅ¡duodant TIPK leidimÄ 2010 metais, Atranka nebuvo atlikta. 2011-12-13 Atrankos iÅ¡vada buvo priimta Bendrovei vykdomÄ technologinį procesÄ keičiant iÅ¡ rankinio į mechaninį. IÅ¡vadoje konstatuota, kad poveikio aplinkai vertinimas nėra privalomas. Pagal PAV Ä®statymo 7 straipsnio 7 punktÄ , Atrankos iÅ¡vada galioja 3 metus nuo jos vieÅ¡o paskelbimo dienos, taigi, Å¡i atrankos iÅ¡vada Ginčijamo sprendimo priėmimo dienai jau negaliojo. Be to, įvertinęs informacijoje atrankai nurodytÄ tikslÄ , Atrankos iÅ¡vados turinį, PAV dokumento rengėjo teiktÄ informacijÄ (detalizuojamas tik akumuliatorių ardymo technologinio proceso apraÅ¡ymas, nėra informacijos nei apie bendrovėje tvarkomas atliekas bei jų kiekius, vertinta tik Bendrovės veikla uždarose gamybinėse patalpose), teismas daro iÅ¡vadÄ , kad 2011 m.

Atrankos iÅ¡vada priimta tik dėl Bendrovės vykdomos veiklos technologinio proceso pakeitimo iÅ¡ rankinio į mechaninį, bet ne dėl visos veiklos, kuriai buvo iÅ¡duotas (vėliau koreguotas) TIPK leidimas. Be to, nei informacijoje atrankai, nei 2011-12-13 Atrankos iÅ¡vadoje nėra duomenų apie greta Sklypo detaliaisiais planais suplanuotas gyvenamÄ sias teritorijas, atitinkamai ir dėl poveikio aplinkai vertinimo (galimos oro tarÅ¡os, triukÅ¡mo ir pan.) jų atžvilgiu, apsiribojant Informacijoje pateikta nuoroda, jog Å¡alia Bendrovės yra viena 100 metrų atstumu nutolusi gyvenamoji sodyba.

Todėl laikytina, kad 2011 m. Atranka buvo atlikta ne visa apimtimi.Tačiau net ir teigiant, jog 2011 m. Atranka atlikta visa apimtimi, ir jos iÅ¡vada yra galiojanti, atrankos iÅ¡vadoje konstatavus, jog poveikio aplinkai vertinimas nėra privalomas, prievolė atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimÄ iÅ¡lieka pagal aukščiau nurodytų Visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Specialiųjų sÄ lygų teisės normų nuostatas. Visuomenės sveikatos priežiÅ«ros 25 straipsnio 2 dalis nustato, kad tuo atveju, kai atliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, PAV įstatyme nenumatytus atvejus ir vertinimo tvarkÄ nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Pagal SAZ taisyklių 4.1 punktÄ , sanitarinė apsaugos zona (SAZ)- tai aplink stacionarų tarÅ¡os Å¡altinį arba kelis Å¡altinius esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo vykdomos veiklos poveikio visuomenės sveikatai galioja įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatytos specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos. SAZ taisyklių 6.1 p. nustato, kad SAZ ribos nustatomos atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimÄ , kuris gali bÅ«ti atskiras arba poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis; atskiras poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliekamas vadovaujantis PAV įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atvejų tvarkos apraÅ¡u, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-05-13 įsakymu Nr. V-474, ir Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodiniais nurodymais, patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-07-01 įsakymu Nr. V-491 (toliau- ir Metodiniai nurodymai).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-05-13 įsakymo Nr. V-474 „Dėl Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atvejų nustatymo ir tvarkos aprašo patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo“ 2 punkte nustatyta, kad PAV įstatyme nenumatyti atvejai yra planuojamos ūkinės veiklos rūšys, kurioms sanitarinės apsaugos zonų ribos nustatomos arba tikslinamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo būdu, tačiau joms nustatyti ar tikslinti neatliekamas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas PAV įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal Metodinių nurodymų 2.1. p., poveikio visuomenės sveikatai vertinimo objektas, be kitų veiklos rūšių, yra Å«kinė veikla, įraÅ¡yta į PAV įstatymo 2 priedėlį.IÅ¡ pateiktos Žemės tvarkymo bylos, Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad Sklypas, kuriame Bendrovė vykdo veiklÄ , suformuotas dar 1996 metais, jame esantis statinys buvo perleistas (parduotas) keletÄ kartų, atitinkamai sudarant ir naujas Sklypo nuomos sutartis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr.343 2 punktas nustato, kad specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos (...) konkrečiam žemės sklypui nustatomi perleidžiant valstybinę žemę nuosavybėn ir suteikiant jÄ naudotis, taip pat sudarant žemės nuomos sutartis; tvirtinant bendruosius, specialiuosius, detaliuosius planus, kartu turi bÅ«ti nustatomos specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos, kurių pagrindu taikomi Å«kinės veiklos apribojimai kiekvienam įsigyjamam nuosavybėn, suteikiamam naudotis ar iÅ¡sinuomojamam žemės sklypui.

Minėta, kad Bendrovės vykdomai veiklai privalu nustatyti SAZ pagal Specialiųjų sÄ lygų 206 punkto reikalavimus. Pagal Žemės įstatymo 22 straipsnio 6 dalį, kai įstatymų nustatytais atvejais planuojamai Å«kinei veiklai vykdyti teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai nerengiami, tačiau specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos turi bÅ«ti nustatytos, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) taikomos papildomos specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos įraÅ¡omos į Nekilnojamojo turto kadastrÄ ir Nekilnojamojo turto registrÄ nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio raÅ¡ytiniu sutikimu, jeigu jie susitarė su asmeniu, suinteresuotu planuojamos Å«kinės veiklos vykdymu, dėl nuostolių, patiriamų dėl papildomų žemės sklypo specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų nustatymo, atlyginimo, o pagal Å¡io straipsnio 8 dalies nuostatas 6 dalyje nustatytais atvejais keičiami žemės sklypo kadastro duomenys ir Å¡ių duomenų pakeitimai įraÅ¡omi į Nekilnojamojo turto registrÄ ir Nekilnojamojo turto kadastrÄ .

Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 7 dalis nustato, kad tais atvejais, kai planuojamai Å«kinei veiklai vykdyti teritorijų planavimo dokumentÄ ar žemės valdos projektÄ rengti neprivaloma, o įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytais atvejais Å¡iai veiklai vykdyti turi bÅ«ti taikomos specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos, jos nurodomos planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ar planuojamos Å«kinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentuose ar raÅ¡ytiniame susitarime tarp valstybinės žemės patikėtinio ir suinteresuoto subjekto.

IÅ¡ aukščiau aptartojo teisinio reglamentavimo matyti, kad Bendrovės vykdomos veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimas pagal Visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo, Specialiųjų sÄ lygų, Metodinių nurodymų bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-05-13 įsakymo Nr. V-474 reikalavimus privalomas ir turėjo bÅ«ti atliktas dar sudarant Nuomos sutartį, tačiau tai nebuvo atlikta. Galimybę iÅ¡taisyti šį trÅ«kumÄ kaip tik ir numato Bendrojo plano sprendiniai. Pažymėtina, kad ir Nuomos sutartyje galimybė keisti žemės sklypo naudojimo paskirtį ar bÅ«dÄ numatyta pagal Bendrojo plano sprendinius (Nuomos sutarties 3 p.).

Atmestinas kaip nepagrįstas pareiÅ¡kėjos argumentas, kad poveikio visuomenės sveikatai vertinimas gali bÅ«ti atliekamas tik planuojamai, o ne jau vykdomai veiklai, nes tokį aiÅ¡kinimÄ paneigia VSPÄ® 24 straipsnio 1 d., be to, teisėjų kolegijos vertinimu, neatlikus teisės aktais nustatyto privalomo poveikio visuomenės sveikatai vertinimo prieÅ¡ pradedant vykdyti Å«kinę veiklÄ , pareiga tokį vertinimÄ atlikti neiÅ¡nyksta.PareiÅ¡kėja savo skundÄ grindžia ir tuo, kad Ginčijamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau- ir VAÄ®) 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

Pagal VAÄ® 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi bÅ«ti aiÅ¡kiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAÄ® 8 straipsnio 2 dalis). AiÅ¡kindamas pastarÄ sias nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas.

Akte turėtų bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktÄ (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827/2014, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra taip pat nurodęs, jog individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima vieÅ¡ojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobÅ«džio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik Å¡iems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali bÅ«ti skirtingas (pagal apimtį, struktÅ«rÄ ir pan.), nes gali bÅ«ti sÄ lygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius.

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumÄ VAÄ® 8 straipsnio taikymo aspektu, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi bÅ«ti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sÄ lygas, kad bÅ«tų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

Ä®vertinus Ginčijamo sprendimo turinį, darytina iÅ¡vada, kad jis atitinka VAÄ® 8 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimus. Ginčijamame sprendime aiÅ¡kiai ir suprantamai iÅ¡dėstytos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, materialiosios teisės normos bei teisiniai argumentai, kurių pagrindu priimtas bÅ«tent toks Ginčijamas sprendimas. Todėl Å¡is pareiÅ¡kėjos argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.           PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o pradėti bylÄ dėl norminio akto teisėtumo ir iÅ¡tirti, ar Utenos rajono savivaldybės tarybos 2008-10-30 sprendimu Nr. TS-276 patvirtintas Utenos miesto teritorijos bendrasis planas toje dalyje, kurioje įtvirtintas reikalavimas „tik jei galima numatoma veikla nedarys neigiamo poveikio greta esančioms gyvenamosioms teritorijoms“ keisti žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ Ä¯ pramonės ir sandėliavimo funkcinėje zonoje Nr.9 neprieÅ¡tarauja konstituciniam teisinio apibrėžtumo ir teisinės valstybės principui, Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2008-04-30 iki 2008-11-24 ) 7 str. 2 d. ir 7 str. 2 d. 3 p., Žemės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2007-07-19 iki 2008-11-24) 24 str. 2 d., ApraÅ¡o (redakcija, galiojusi nuo 2004-10-11 iki 2009-06-13) II skyriui. Spręsdamas praÅ¡ymo iÅ¡tirti norminio administracinio akto teisėtumÄ priėmimo klausimÄ , teismas privalo įvertinti ir tokio praÅ¡ymo turinį (LVAT 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-3065/2011).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinant ABTÄ® 111 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintÄ pagrindÄ , pažymima, kad praÅ¡ymas iÅ¡tirti norminio administracinio akto teisėtumÄ yra pagrįstas, kai praÅ¡ymas siejamas su praÅ¡omos normos taikymu konkrečioje situacijoje ir teisingas bylos iÅ¡sprendimas bei galbÅ«t pažeistos teisės gynimas įmanomas tik iÅ¡tyrus norminio administracinio akto teisėtumÄ (LVAT 2008 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-661/2008).

BÅ«tent teismas galutinai konstatuoja, kokios norminių aktų nuostatos taikytinos byloje ir kaip jos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos, todėl bÅ«tent teismas ir turi galutinai nuspręsti, ar jo nagrinėjamos konkrečios bylos iÅ¡sprendimui yra reikalinga pradėti atskirÄ norminio administracinio akto teisėtumo tyrimÄ ir kokia apimtimi toks tyrimas turi bÅ«ti atliekamas (LVAT 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-3065/2011). Taigi, teismas nėra saistomas asmens praÅ¡ymo iÅ¡tirti norminio administracinio akto teisėtumÄ ir gali jį atmesti tais atvejais, kai nekyla abejonių dėl ginčijamo akto.

Å iuo atveju teismui nekyla abejonių dėl Bendrojo plano prieÅ¡taravimo teisės aktams, taikytiems Å¡iam ginčui spręsti, nes pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, bÅ«tent bendruoju planu nustatomi teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos ir reikalavimai bei apsaugos principai.Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo, tuo pačiu nėra pagrindo įpareigoti atsakovę atlikti pareiÅ¡kėjos praÅ¡omus veiksmus.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :             uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundÄ atsakovei Utenos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovaujamai Utenos skyriaus, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Kolegijos pirmininkė                                                            Irena VaržinskienėTeisėjos:                                                                                               Nijolė Čekanauskienė                                                                                                             Dalytė Zlatkuvienė                                                                             Â