ccdfdf99-47f9-4e19-8060-7c64de3af263 · Vilniaus apygardos teismas

NuoraÅ¡asNuoraÅ¡asAdministracinė byla Nr. ATP-1246-626/2014Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-10077-2014-3 Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS          2014 m. gruodžio 9 d.              Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija NorkÅ«naitė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal T. Å . atstovo advokato M. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutarimo, kuriuo T.

Å . nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1723 str. 1 d. ir jam paskirta 200 Lt bauda,- n u s t a t ė : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutarimu T. Å . nubaustas už tai, kad jis nevykdė Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigÅ«no nurodymų, t.y. Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos vyr. specialistė T. Å . 2014 m. liepos 28 d. pakartotinai surašė ir pasiraÅ¡ytinai įteikė mokesčių administratoriaus nurodymÄ Nr. (4.65)-FR0698-203, kuriuo nurodė per 10 dienų nuo Å¡io nurodymo gavimo mokestiniam tyrimui pateikti Å¡iame nurodyme iÅ¡vardintÄ informacijÄ .

T. Å . mokesčių administratoriaus nurodymo neįvykdė ir nepranešė neįvykdymo priežasčių, tuo trukdė mokesčių administratoriui tinkamai atlikti savo pareigas. Å iais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 str. 2 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 1723 str. 1 d.Apeliaciniu skundu T. Å . atstovas advokatas M. P. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti.

Taip pat apelianto atstovas praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, sujungti administracinio teisės pažeidimo bylas Nr. A2.8.-10582-961/2014 ir A2.8.-10583-961/2014, iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos iÅ¡reikalauti atsakymÄ kartu su tai pagrindžiančiais dokumentais, ar Valstybinė mokesčių inspekcija turėjo informacijos ir duomenų apie apelianto turimÄ registruotinÄ turtÄ (pavyzdžiui, nekilnojamÄ jį turtÄ , transporto priemones), darbo užmokestį, duomenis iÅ¡ banko apie sÄ skaitoje vykstančias pinigų judėjimo/pervedimo operacijas (apelianto banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us).Nurodo, kad Mokesčių administravimo įstatymo 33 str. numatyta mokesčių administratoriaus teisė iÅ¡ mokesčių mokėtojo gauti duomenis ir dokumentų nuoraÅ¡us, tačiau Å¡ia teise mokesčių administratorius negali piktnaudžiauti, t.y. jis negali, remdamasis Å¡ia nuostata, reikalauti iÅ¡ mokesčių mokėtojo - fizinio asmens - pateikti duomenis ir informacijÄ , kurių asmuo neturi pareigos kaupti ir saugoti, todėl jais nedisponuoja.

Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, reikalaudama iÅ¡ fizinio asmens pateikti informacijÄ apie 2009 m. sausio 1 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu įsigytÄ turtÄ ir (ar) pajamų gavimo Å¡altinius bei gautas ir perleistas lėšas, gyventojo (Å¡eimos) apytiksles vartojimo iÅ¡laidas bei tai pagrįsti juridinę galiÄ turinčiais dokumentais, piktnaudžiavo jai Mokesčių administravimo įstatymo suteikta teise, nes Å¡iuo metu galiojantys teisės aktai nenumato fiziniam asmeniui pareigos kaupti bei saugoti tokios informacijos bei duomenų.

Joks teisės aktas nenumato pareigos fiziniam asmeniui rinkti bei kaupti čekių, kitų sumokėjimÄ patvirtinančių dokumentų, neįpareigoja fizinio asmens vesti ir sudarytų sandorių, įsigytų prekių bei paslaugų apskaitos. Atitinkamai darytina iÅ¡vada, kad mokesčių administratorius neturėjo teisės reikalauti, o apeliantas neturėjo pareigos teikti mokesčių administratoriui minėtos informacijos, kadangi pagal galiojančius teisės aktus fizinis asmuo neprivalo tokios informacijos kaupti ir saugoti.Nors skundžiamame nutarime nurodyta, jog byloje nėra duomenų, kad mokesčių administratorius reikalavo kaupti kokius nors duomenis, tačiau apelianto atstovas su Å¡iuo argumentu nesutinka, nes bylos esmė ir yra tokia, kad mokesčių administratorius reikalavo pateikti duomenis apie asmens (Å¡eimos) turtÄ , pajamų gavimo Å¡altinius, gautas ir perleistas lėšas, gyventojo (Å¡eimos) apytiksles vartojimo iÅ¡laidas.

Mokesčių mokėtojas negali užpildyti priedo, nepateikdamas duomenų. Norint pateiktÄ priedÄ užpildyti, tuos duomenis reikia suraÅ¡yti, tačiau tam, kad bÅ«tų galima juos suraÅ¡yti, reikia kaupti ir saugoti čekius, kitus dokumentus arba vesti Å¡eimos pajamų - iÅ¡laidų apskaitÄ , kitu atveju neįmanoma atsiminti visų Å¡eimos įsigytų prekių ir paslaugų bei jų kainų per pastaruosius penkerius metus. Nors nutarime nurodyta, kad mokesčių administratorius nereikalavo iÅ¡ apelianto kaupti kokių nors duomenų, tačiau akivaizdu, kad realiai toks reikalavimas iÅ¡plaukia iÅ¡ paties nurodymo pateikti minėtÄ informacijÄ , nes Å¡ios informacijos suraÅ¡yti be sukauptų duomenų (iÅ¡saugotų čekių, sutarčių, kitų mokėjimo dokumentų) yra tiesiog neįmanoma, be to, pateikti duomenys turi bÅ«ti pagrįsti bei teisingi - raÅ¡yti bet ko apeliantas negali, kadangi, esant neatitikimams, tai galėtų bÅ«ti traktuojama kaip apelianto nesÄ Å¾iningumas ir už tai grėstų teisės aktuose numatyta atsakomybė.Pažymi, jog skundžiamame nutarime nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad mokesčių administratorius reikalavo iÅ¡ T.

Å . pateikti mokesčių įstatymuose nenurodytÄ informacijÄ , tačiau Å¡is argumentas nesuprantamas. Å iuo atveju yra reikalaujama pateikti labai konkrečiÄ informacijÄ , kurios mokesčių mokėtojas nėra sukaupęs. Be to, Å¡iuo atveju mokesčių įstatymai ir jokie kiti teisės aktai nenustato pareigos tokiÄ informacijÄ mokesčių mokėtojui kaupti. Å iuo atveju yra praÅ¡oma pateikti informacijÄ apie tai, kiek asmuo (jo Å¡eima) gali iÅ¡leisti, pavyzdžiui, augalų, gyvÅ«nų įsigijimui ir priežiÅ«rai, namų apyvokos įrangai, maistui, rÅ«bams, avalynei, transportui (ne tik nuosavam, bet ir visuomeniniam, taip pat taksi), restoranams ir t.t. ir už kelerius praėjusius metus, tačiau mokesčių įstatymai tokių klausimų nereguliuoja.

Darytina iÅ¡vada, kad, prieÅ¡ingai, negu teigiama teismo nutarime, mokesčių administratorius reikalavo pateikti informacijÄ , kuri nėra nurodyta mokesčių įstatymuose. Dar daugiau, neturėdamas pareigos kaupti minėtos informacijos, asmuo neturi galimybės atsiminti, kiek ir ko jis (jo Å¡eima) įsigijo per kelerius metus, kaip buvo paskirstytos iÅ¡laidos bÅ«sto remontui, laisvalaikiui, pramogoms, maistu ir t.t., kiek ir kokių dovanų jo Å¡eima pirko/gavo ir pan. Todėl reikalavimas pateikti gyventojo (Å¡eimos) vartojimo iÅ¡laidas (nors ir apytiksles), yra ne tik kad nepagrįstas, bet ir nelogiÅ¡kas.

Neįmanoma, nekaupiant čekių ir nevedant apskaitos, net prisiminti, kiek ir kam Å¡eima iÅ¡leido per praėjusius metus, todėl apeliantas neturėjo ne tik pareigos, bet ir jokių galimybių prisiminti bei apytiksliai paskaičiuoti Å¡eimos turėtų iÅ¡laidų nurodytu laikotarpiu.Teigia, kad mokesčių administratorius galimai turi duomenis apie apelianto turimÄ registruotinÄ turtÄ (pavyzdžiui, nekilnojamÄ jį turtÄ , automobilius), banke esančias lėšas (iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ bankų sÄ skaitų), pajamas, duomenis apie darbo užmokestį.

Atkreipia dėmesį, kad Mokesčių administravimo įstatymo 36 str. 8 p. numatyta, jog mokesčių mokėtojas turi teisę nevykdyti neteisėtų mokesčių administratoriaus nurodymų, įskaitant teisę atsisakyti pateikti informacijÄ , jei nurodymas pateikiamas dėl duomenų, kuriais mokesčių mokėtojas nedisponuoja ir pagal galiojančius teisės aktus kaupti neprivalo. Apeliantas nepateikė reikalaujamos informacijos ir duomenų, kadangi, tokios informacijos pagal galiojančius teisės aktus kaupti jis neprivalėjo, o Å¡ios informacijos prisiminti neturėjo galimybių.

Nepaisant to, kad Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos mokesčių mokėtojui numato teisę atsisakyti pateikti minėtÄ informacijÄ , apeliantas už atsisakymo teisės įgyvendinimÄ buvo nubaustas. Tačiau asmuo negali bÅ«ti baudžiamas už tai, kad jis pasinaudojo jam įstatymo garantuojamomis teisėmis. Atitinkamai toks nutarimas (nutarimas skirti apeliantui baudÄ už tai, kad jis, pasinaudojęs Mokesčių administravimo įstatymo jam suteikta teise, atsisakė pateikti informacijÄ , kurios net neprivalėjo kaupti), negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu.Apelianto atstovas taip pat nurodo, kad nors skundžiamame nutarime konstatuota, kad apeliantas, nesutikdamas su Valstybinės mokesčių inspekcijos nurodymu, turėjo teisę tokį nurodymÄ apskųsti Mokesčių administravimo įstatymo 146 str. bei Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, kad, nepasinaudojus apskundimo teise, toks nurodymas laikytinas teisėtu ir jį privalu vykdyti, tačiau su tokiais argumentais nesutinka.

Visų pirma, LVAT praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nurodymas pateikti paaiÅ¡kinimus apie turto įsigijimo ir pajamų gavimo Å¡altinius ir juos pagrįsti - tai dokumentas, turintis užtikrinti maksimalų įrodymų surinkimÄ bei visapusiÅ¡kÄ jų įvertinimÄ , tarnaujantis mokesčių administratoriaus baigiamojo akto priėmimui. Nurodymas niekaip nelemia mokesčių mokėtojo materialinių teisių ir pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje. Tai yra tik tarpinis (procedÅ«rinis) sprendimas (veiksmas).

SavarankiÅ¡ku administracinės bylos (skundo, reikalavimo) dalyku administraciniame teisme negali bÅ«ti mokesčių administravimo (administracinės) procedÅ«ros metu priimami (atliekami) talpiniai (procedÅ«riniai) sprendimai (veiksmai), kurie yra tiesiogiai susiję su Å¡iÄ procedÅ«rÄ užbaigiančio (galutinio) konkrečias materialias teisines pasekmes sukeliančio sprendimo priėmimu ir nesukelia savarankiÅ¡kų materialių teisinių pasekmių. Nurodymo teisėtumas galėtų bÅ«ti vertinamas mokesčių administratoriui priėmus jo galutinį sprendimÄ (bendrine prasme), kada ir atsiranda realÅ«s teisiniai padariniai (LVAT nutartys Nr. AS261-501/2014, Nr. AS822-275/2011).

Taigi, apeliantas net neturėjo galimybių realizuoti savo teisės skųsti mokesčių administratoriaus nurodymÄ , kadangi nurodymas nėra laikomas galutiniu mokesčių administratoriaus sprendimu. Be to, neteisėtas nurodymas negali tapti teisėtu vien tuo pagrindu, kad asmuo nepasinaudojo apskundimo teise. Apie nurodymo teisėtumÄ /neteisėtumÄ paprastai sprendžiama įvertinus kriterijų visumÄ : ar nurodymas grindžiamas teisės aktų reikalavimais; koks nurodymo turinys; ar nurodymas pažeidžia/nepažeidžia asmens teises, jei pažeidžia - ar pažeidimÄ galima pateisinti, ar jis proporcingas ir pan.

Skųsti nurodymÄ ar jo neskusti - tai asmens pasirinkimo teisė, bet ne veiksnys, lemiantis nurodymo teisėtumÄ .Apelianto atstovas skunde nurodo, kad teisė į privatų gyvenimÄ yra viena iÅ¡ pagrindinių žmogaus teisių. Informacija apie asmens pajamas ir iÅ¡laidas, turtÄ , o ypač iÅ¡laidų detalizavimas, kokiems poreikiams kokia pinigų suma buvo iÅ¡leista per trejus ar penkerius praėjusius metus, neatsiejamai susijusi su privačiu asmens gyvenimu. Tokia informacija neabejotinai atskleidžia, koks asmens (jo Å¡eimos) gyvenimo bÅ«das, aplinka, įpročiai, pomėgiai, sveikata ir t.t., todėl reikalaujama informacija neabejotinai laikytina asmens privačia informacija.

Kiekvienas asmuo turi teisę į tokios informacijos slaptumÄ , nes tokiÄ jo teisę garantuoja ir saugo Konstitucija. Kadangi mokesčių administratorius galimai disponuoja tam tikra informacija, kuri, apelianto manymu, neatsiejamai susijusi su juo kaip privačiu asmeniu, todėl kyla klausimas, ar tokios informacijos rinkimui nebuvo reikalingas motyvuotas teismo sprendimas. Apelianto atstovas taip pat praÅ¡o sujungti administracinio teisės pažeidimo bylas Nr. A2.8.-10583-961/2014 ir A2.8.-10582-961/2014 į vienÄ , kadangi Å¡iose bylose administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys yra sutuoktiniai, o Å¡ių bylų faktinės bei teisinės aplinkybės yra vienodos.Atsiliepimu Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorius M.

Ž. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos ATPK 30210 str. 2 d. nustato, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos raÅ¡ytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių Å¡i administracinio teisės pažeidimo byla bÅ«tų nagrinėtina žodinio proceso tvarka, todėl toks apelianto atstovo praÅ¡ymas atmestinas.

Taip pat atmestinas praÅ¡ymas sujungti administracinio teisės pažeidimo bylas Nr. A2.8.-10582-961/2014 ir A2.8.-10583-961/2014, kadangi valstybinės mokesčių inspekcijos pareigÅ«nės suraÅ¡ytas nurodymas skirtas bÅ«tent T. Å ., neįvykdžius nurodyme iÅ¡dėstytų reikalavimų, administracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas taip pat T. Å . atžvilgiu, todėl Å¡iuo atveju nėra jokio pagrindo minėtas bylas sujungti į vienÄ . Nepagrįstas apelianto atstovo praÅ¡ymas iÅ¡ valstybinės mokesčių inspekcijos iÅ¡reikalauti atsakymÄ kartu su tai pagrindžiančiais dokumentais, ar valstybinė mokesčių inspekcija turėjo informacijos ir duomenų apie apelianto turimÄ registruotinÄ turtÄ , darbo užmokestį, duomenis iÅ¡ banko apie sÄ skaitoje vykstančias pinigų judėjimo/pervedimo operacijas, kadangi nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo byla apylinkės teisme, teismo posėdžio metu Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus Pažeidimų vertinimo ir teismų poskyrio vyriausiasis specialistas J.

O. parodė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėtų pateikti duos duomenis, kuriuos turi, tuo tarpu T. Å . nepateikė jokių jo reikalaujamų duomenų. Be to, kaip matyti iÅ¡Â administratoriaus nurodymo Nr. (4.65)-FR0698-203, iÅ¡ T. Å . buvo reikalaujami tokie duomenys, kuriais Valstybinės mokesčių inspekcija paprastai nedisponuoja, pvz. duomenys apie komunalinius mokesčius, remonto iÅ¡laidas, bÅ«sto ir aplinkos priežiÅ«rÄ , buto apstatymÄ , iÅ¡laikytinus asmenis irk t.  Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Nustatant reikÅ¡mingas bylai aplinkybes yra remiamasi įrodymais, kuriais administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje yra laikomi administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuotraukos, garso ar vaizdo įraÅ¡ai, liudytojų parodymai, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiÅ¡kinimai, eksperto iÅ¡vada, specialisto paaiÅ¡kinimai, daiktiniai įrodymai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, taip pat kitokie dokumentai (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, tinkamai iÅ¡analizavęs visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog T. Å . padarė jam inkriminuotÄ administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 1723 str. 1 d.Atsakomybė pagal ATPK 1723 str. 1 d. kyla tam, kas nevykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovų ir kitų pareigÅ«nų nurodymų mokesčių ir kitų įmokų į biudžetÄ apskaičiavimo bei mokėjimo klausimais, taip pat trukdo įgyvendinti kitas jų teises.Nagrinėjamu atveju T.

Å . nubaustas už tai, kad neįvykdė mokesčių administratoriaus nurodymo ir nepranešė neįvykdymo priežasčių, tuo trukdė mokesčių administratoriui tinkamai atlikti savo pareigas ir pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 str. 2 p., kuriame nurodyta, jog mokesčių mokėtojas privalo bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti jam įstatymų suteiktų teisių. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad Mokesčių administravimo įstatymo 36 str. 8 p. numatyta, jog mokesčių mokėtojas turi teisę nevykdyti neteisėtų mokesčių administratoriaus nurodymų, įskaitant teisę atsisakyti pateikti informacijÄ , jei nurodymas pateikiamas dėl duomenų, kuriais mokesčių mokėtojas nedisponuoja ir pagal galiojančius teisės aktus kaupti neprivalo, o Å¡iuo konkrečiu atveju joks teisės aktas neįpareigoja kaupti nurodyme iÅ¡vardintÄ informacijÄ , todėl T.

Š. jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nepadarė, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Mokesčių administravimo įstatymo 33 str. 13 p. suteikia teisę mokesčių administratoriui (jo pareigūnui), atliekančiam jam pavestas funkcijas, kai kyla pagrįstas įtarimas, kad asmens pajamos nėra apmokestintos įstatymų nustatyta tvarka ar turtas įsigytas už įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintas lėšas, nurodyti asmenims pateikti centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta forma ir tvarka paaiškinimus apie turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti.

Tokius duomenis mokesčių mokėtojas privalo pateikti per 10 dienų ar per ilgesnį mokesčių administratoriaus nustatytÄ terminÄ (Mokesčių administravimo įstatymo 41 str.). Å iuo atveju Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyr. specialistė T. Å . 2014 m. liepos 28 d. pakartotinai surašė ir pasiraÅ¡ytinai įteikė mokesčių administratoriaus nurodymÄ Nr. (4.65)-FR0698-203, kuriuo nurodė per 10 dienų nuo Å¡io nurodymo gavimo mokestiniam tyrimui pateikti paaiÅ¡kinimus apie laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

įsigytÄ turtÄ ir (ar) pajamų gavimo Å¡altinius, gautas ir perleistas lėšas ir juos pagrįsti juridinę galiÄ turinčiais dokumentais, bei gyventojo (Å¡eimos) apytiksles vartojimo iÅ¡laidas, kurio T. Å . neįvykdė ir nepranešė neįvykdymo priežasčių. Pažymėtina, kad apelianto buvo praÅ¡oma pateikti apytikslius nurodyme iÅ¡vardintus duomenis, todėl apelianto atstovo argumentas, jog joks teisės aktas nenumato pareigos fiziniam asmeniui rinkti bei kaupti čekių, kitų sumokėjimÄ patvirtinančių dokumentų, neįpareigoja fizinio asmens vesti ir sudarytų sandorių, įsigytų prekių bei paslaugų apskaitos, yra atmestinas.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai keliamas pažeistos teisės į privataus gyvenimo neliečiamumÄ klausimas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2002 m. spalio 23 d. nutarime yra pasisakęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str. yra įtvirtintas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas, kuris apima asmeninio, Å¡eimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumÄ , asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumÄ , draudimÄ skelbti gautÄ ar surinktÄ konfidencialiÄ informacijÄ ir kt.

Taip pat akcentavo, jog teisė į privatumÄ nėra absoliuti. Pabrėžė, kad pagal KonstitucijÄ riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę į privatumÄ , galima, jeigu yra laikomasi Å¡ių sÄ lygų:

1) tai daroma įstatymu;

2) ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus;

3) ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė;

4) yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas). Taigi, Å¡iuo atveju, valstybinės mokesčių inspekcijos pareigÅ«nei, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu, pakartotinai nurodžius T. Å . per 10 dienų nuo Å¡io nurodymo gavimo mokestiniam tyrimui pateikti nurodyme iÅ¡vardintÄ informacijÄ , asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamumÄ pažeista nebuvo.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė:

T. Å . atstovo advokato M. P. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis neskundžiama.             Teisėja                                                                                                    Vitalija NorkÅ«naitė NuoraÅ¡as tikrasTeisėja                                                                                                    Vitalija NorkÅ«naitė