ccdf991b-abec-41ac-a299-b2ff83eb14c1 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-242-236/2016Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00338-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.39.2.5.3. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės, Kazio KailiÅ«no (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Torlina“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-876-390/2015 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Torlina“ ieÅ¡kinį atsakovei IF P&C Insurance AS, veikiančiai per If P&C Insurance AS filialÄ Lietuvoje, dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Pohjola Finance“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „Torlina“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei IF P&C Insurance AS, veikiančiai per If P&C Insurance AS filialÄ Lietuvoje, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 346 617,50 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo UAB „Pohjola Finance“ 2012-10-12 sudarė Finansinio lizingo sutartį Nr. 2052586, kurios pagrindu lizingo davėjas (UAB „Pohjola Finance“) įsipareigojo teikti lizingo gavėjui (ieÅ¡kovei) lizingo paslaugas, o lizingo gavėjas įsipareigojo sutartyje numatyta tvarka grÄ Å¾inti finansuojamÄ suma, sumokėti palÅ«kanas ir įvykdyti visus kitus sutartyje numatytus reikalavimus (Finansinio lizingo sutarties Bendrųjų sÄ lygų 2.1 p.).

Pagal finansinio lizingo sutartį buvo lizinguojamas turtas - HAMMEL metalo laužo perdirbimo linija, susidedanti iÅ¡ pirminio smulkinimo įrengimo HAMMEL VB 950E kartu su atsarginių peilių rinkiniu ir antrinio smulkinimo įrengimo HAMMEL HEM 1250 E MD. Bendra lizinguojamo turto vertė – 1 210 000 Eur. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad sudarydama finansinio lizingo sutartį, ieÅ¡kovė įsipareigojo lizingo objektÄ apdrausti lizingo davėjui priimtinoje draudimo bendrovėje. Tuo tikslu ieÅ¡kovė ir atsakovė 2012-10-18 sudarė Ä®monių ir organizacijų turto draudimo sutartį (toliau - Draudimo sutartis).

Draudimo objektas - Presžirklės Primary Shredders su komplektacija ir Secondary Shredders su komplektacija (pirminio smulkinimo įrengimas ir antrinio smulkinimo įrengimas). Turtas buvo draudžiamas 3 433 820 Lt draudimo suma, draudimo rūšis - įmonių ir organizacijų turto draudimas, draudimo grupė - turto draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų, turto draudimas nuo kitų žalų, išskaita – 100 000 Lt, draudimo laikotarpis - nuo 2012-10-19 iki 2017-10-18. Ieškovė nurodė, kad draudimo laikotarpiu, t. y. 2013-05-16, įvyko sprogimas, kurio metu užsidegė ir buvo apgadintas apdraustas turtas.

Apie draudiminį įvykį ieÅ¡kovė nedelsiant informavo draudikÄ , kuris pradėjo žalos bylos reguliavimo procedÅ«rÄ . Kadangi apdraustas turtas buvo tiesiogiai naudojamas įmonės Å«kinėje – komercinėje veikloje, ieÅ¡kovė nedelsiant pradėjo apgadinto turto remonto darbus, kurie ieÅ¡kovei kainavo 446 617,50 Lt. Atsakovė ieÅ¡kovei pateikė 2013-09-02 praneÅ¡imÄ â€žDėl faktinio ir teisinio 2013 m. gegužės 16 d. įvykio vertinimo“, kuriame nurodė, kad turi teisę nemokėti ieÅ¡kovei priklausančios draudimo iÅ¡mokos.

Atsakovė pateikė Kauno technologijos universiteto ekspertų ekspertizės akto, UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės akto ir UAB „Inspecta“ atsakymų į užduotus klausimus kopijas ir atsakovės pasitelkti specialistai nurodė, jog ieÅ¡kovė pažeidė reikalavimus, įtvirtintus 2012-10-31 ieÅ¡kovės patvirtintoje Dirbantiems metalo laužo HAMMEL smulkintuvu saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 61 bei kituose aktuose. IeÅ¡kovės teigimu, ji tinkamai įvykdė visas Ä®monių ir organizacijų turto draudimo taisyklėse Nr. 004 (toliau - Taisyklės), 2012-10-31 ieÅ¡kovės patvirtintoje Dirbantiems metalo laužo HAMMEL smulkintuvu saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 61 (toliau - Instrukcija) ir kituose aktuose įtvirtintas draudėjo pareigas - apdraustÄ turtÄ eksploatavo pagal jam keliamus reikalavimus (Taisyklių Bendrosios dalies 40 p., 92–147 p.), nustatytu terminu informavo draudikÄ ir atitinkamas institucijas apie įvykusį draudiminį įvykį (Taisyklių Bendrosios dalies 49 p.), paruošė ir pateikė draudikui visÄ informacijÄ , reikÅ¡mingÄ draudžiamojo įvykio aplinkybėms, pasekmėms, žalos dydžiui bei draudimo iÅ¡mokai nustatyti (Taisyklių Bendrosios dalies 54 p.) ir kt., tačiau atsakovė nepagrįstai atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovė pažymėjo, kad atsakovė atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ne dėl to, kad įvyko nedraudiminis įvykis, o dėl to, kad draudiminis įvykis buvo sukeltas dėl draudėjo (ieÅ¡kovės) kaltės. Dėl to atsakovė turi įrodyti draudėjo kaltę, draudimo sutarties sÄ lygų pažeidimo sunkumÄ , jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį.

Atsakovė neginčija fakto dėl draudžiamojo įvykio, susiraÅ¡inėjimo metu nenurodė, jog ieÅ¡kovei priklausančio turto sprogimo (gaisro) nelaiko draudžiamuoju įvykiu. Atsakovei neįrodžius visų aukščiau nurodytų sÄ lygų dėl atsisakymo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , ieÅ¡kovės naudai turėtų bÅ«ti priteista draudimo iÅ¡moka. Pagal 2013-06-10 smulkintuvo HAMMEL atstatymo sÄ matÄ bendra turto atstatymo vertė yra 446 617,50 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad turto draudimo polise yra numatyta 100 000 Lt iÅ¡skaita, iÅ¡ atsakovės priteistina 346 617,50 Lt (446 617,50 Lt – 100 000 Lt) draudimo iÅ¡moka.

Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė IF P&C Insurance AS, veikianti per If P&C Insurance AS filialÄ Lietuvoje, prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė nurodė, kad draudikas turi teisę nemokėti draudimo iÅ¡mokos, jei draudėjas nevykdo pareigų, nustatytų Taisyklių Bendrosios dalies 40 punkte (Taisyklių 85.11 p.). Å is Taisyklių punktas numato, kad draudėjas privalo laikytis saugumo reikalavimų, nurodytų Taisyklių 92–147 p. Atsakovė pažymėjo, kad iÅ¡tyrus įvykio aplinkybes ir įvertinus ekspertų pateiktas iÅ¡vadas, buvo nustatyti Taisyklėse įtvirtintų saugumo reikalavimų (Taisyklių 93 p. ir 117 p.), gamintojo HAMMEL parengtų Ä®renginio naudojimo instrukcijų bei teisės norminių aktų pažeidimai.

Kauno technologijos universiteto (toliau – KTU) eksperto pateiktame ekspertizės akte nurodyta, jog galima daryti prielaidÄ , kad Å¡iuo atveju nebuvo įsitikinta, ar iÅ¡ smulkinamo automobilio paÅ¡alinti visi skysčiai. UAB „Polimeta“ pateiktame vaizdo įraÅ¡e, kuriame užfiksuotas įvykis, matyti kaip iÅ¡ smulkinamo automobilio iÅ¡trykÅ¡ta skystis. UAB „Gaisriniai tyrimai“ parengto ekspertizės akto iÅ¡vadose nurodyta, kad gaisro kilusio įrenginyje priežastis yra į antrinio smulkinimo įrenginio HAMMEL Shredder HEM 1250 E technologinę zonÄ patekęs degus skystis (7.1. p.).

Eksperto teigimu, degimo pobÅ«dis rodo, kad vyko sprogimas, iÅ¡skirtinai bÅ«dingas degiems skysčiams (6 skyriaus 3 punktas), kurie bÅ«tent ir dominuoja automobilio sistemoje. Å iuo atveju matomas iÅ¡ smulkinamo automobilio iÅ¡trykÅ¡tantis skystis, todėl darė iÅ¡vadÄ , kad sprogime dalyvavo tik degÅ«s skysčiai. UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertas nurodė, jog labiausiai tikėtina, kad tai buvo smulkinamo automobilio kuras, likęs kuro talpoje (7.1. p.). Aplinkybę, kad buvo nusižengta Instrukcijos reikalavimams, patvirtino ir UAB „Inspecta“ eksperto atsakymų į užduotus klausimus 6 p., kuriame nurodyta, jog atlikus įrenginio apžiÅ«rÄ , įvertinus sprogimo pobÅ«dį bei iÅ¡analizavus vaizdinę medžiagÄ , galima daryti iÅ¡vadÄ , kad Instrukcijos 4.7.4. p., 4.7.5. p., 4.7.6. p. buvo pažeisti ir degÅ«s skysčiai iÅ¡ automobilio nebuvo paÅ¡alinti.

Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovė klaidingai interpretavo UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės akte nurodytÄ informacijÄ . Gaisro priežastis yra į antrinio įrenginio HAMMEL Shredder HEM 1250 E technologinę zonÄ patekęs degus skystis. Å ios aplinkybės yra plačiau aptartos UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės akto 6 skyriuje. Atsakovė laikė ieÅ¡kovės teiginius, kad sprogimas įvyko bÅ«tent antrajame smulkintuve ir dėl to sprogimo priežastimi net teoriÅ¡kai negali bÅ«ti neiÅ¡montuotas kuro bakas ir jame esantis kuras, nepagrįstais.

Atsakovė pažymėjo, kad įvykio metu taip pat buvo pažeisti Instrukcijos 5.1. p., 5.1.3. p., 5.1.5. p., numatantys, jog pastebėjus dÅ«mų iÅ¡siskyrimÄ ir (ar) neleistinas smulkinimui medžiagas, smulkintuvas turi bÅ«ti nedelsiant iÅ¡jungtas. Anot KTU eksperto, skysčiui patekus į pirminį smulkintuvÄ ir ant transporterio į antrinį smulkintuvÄ iÅ¡siskiria dÅ«mai. Tokiu atveju, įrenginys turėjo bÅ«ti nedelsiant iÅ¡jungtas, o iÅ¡bėgę skysčiai neutralizuoti. Tuo tarpu, abu smulkintuvai dirbo tuo pačiu režimu iki sprogimo, kuris įvyko po vienos minutės nuo skysčio iÅ¡siliejimo.

Instrukcijos 4.19.8.3. p. numatė, kad dirbant su įrenginiu privaloma pastoviai kontroliuoti darbo zonos saugumÄ ir sekti, kad į pavojingÄ zonÄ nepatektų kiti asmenys, taip pat bÅ«tina iÅ¡laikyti budrumÄ galimiems pavojams. IeÅ¡kovės darbuotojas A. V., kuris įvykio dienÄ dirbo su įrenginiu, privalėjo stebėti ir kontroliuoti įrenginio ir aplink jį esančios pavojingos zonos saugumÄ , kuri kaip numato Instrukcijos 4.14. p. yra 15 metrų spinduliu apie įrenginį. Kaip nurodoma 2013-06-05 ieÅ¡kovės darbuotojo A.

V. paaiÅ¡kinime, tuo metu, kai iÅ¡ įrenginio iÅ¡tryÅ¡ko skystis, jis buvo nusisukęs su kranu į kitÄ pusę, t. y. faktiÅ¡kai nekontroliavo ir nesekė įrenginio bei aplink jį esančios pavojingos zonos saugumo. UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės akte nurodyta, kad skystis iÅ¡trykÅ¡ta viena minutė iki sprogimo, be to, iki sprogimo buvo matyti dÅ«mai, kylantys nuo transporterio. Teigė, kad darbuotojui tinkamai vykdant Instrukcijos 4.19.8.3. p. įtvirtintÄ reikalavimÄ , jis bÅ«tų galėjęs pastebėti iÅ¡ įrenginio iÅ¡tryÅ¡kusį skystį bei dÅ«mus ir iÅ¡jungti įrenginį, kaip to reikalauja Instrukcijos 5.1. p. Tokiu bÅ«du bÅ«tų iÅ¡vengta sprogimo ir jo pasėkoje kilusio gaisro bei įrenginio sugadinimo.

Atsakovė nurodė, kad Instrukcijos 4.20.8. p. draudžia įrenginiu smulkinti metalÄ be vandens įpurÅ¡kimo. UAB „Inspecta“ eksperto atsakymuose į užduotus klausimus nurodoma, jog atlikus įrenginio apžiÅ«rÄ , sumontavimo pažeidimų gamintojo reikalavimams nepastebėta, iÅ¡skyrus tai, kad nebuvo pajungtas vandens tiekimas pirminiam gamybiniam įrenginiui HAMMEL Primary Shredder VB 950 E. Nepajungus vandens tiekimo pirminiam gamybiniam įrenginiui HAMMEL Primary Shredder VB 950 E, buvo pažeistas ir Instrukcijos 4.20.8. p. Atsakovės teigimu, įrenginys buvo eksploatuojamas aplaidžiai, pažeidžiant Instrukcijos reikalavimus, o tuo pačiu ir Taisyklių 93 p. nuostatas, todėl ieÅ¡kovės teiginius, kad įvykio metu buvo laikomasi visų saugumo reikalavimų, o įvykis įvyko ne dėl saugumo reikalavimų pažeidimo, laikė nepagrįstais.

Atsakovė nurodė, kad ieškovė savo veikloje taip pat privalėjo vadovautis Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 710. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių reikalavimai įvykio metu taip pat buvo pažeisti, kadangi degūs skysčiai iš smulkinamo automobilio nebuvo pašalinti. Visų trijų ekspertų pateiktos išvados yra vienareikšmiškos tiek dėl Instrukcijos bei gamintojo reikalavimų pažeidimo, tiek ir dėl labiausiai tikėtinos gaisro kilimo priežasties, t. y. kad kuro bakas su jame esančiu degiu skysčiu iš smulkinamo automobilio nebuvo pašalinti, ko pasėkoje įvyko sprogimas.

Atsakovės teigimu, ieškovė, siekdama paneigti ekspertų išvadas, privalėjo pateikti svarius argumentus ir įrodymus, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis šiuo konkrečiu atveju buvo nustatyta nepagrįstai arba įrodyti ar bent argumentuotai nurodyti kitas aplinkybes, kurios leistų vertinti kaip dar labiau tikėtinas kitas gaisro kilimo priežastis. Atsakovė nurodė, kad UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės akto 6 skyrius patvirtina, jog buvo iškeltos ir nagrinėjamos penkios labiausiai tikėtinos gaisro kilimo priežasties versijos: elektros instaliacijos (prietaisų) avarinis darbo režimas;

įneÅ¡to atviro paÅ¡alinio ugnies Å¡altinio poveikis; technologinio proceso reglamento pažeidimas; technologinės įrangos gedimas; paÅ¡alinių sprogstamųjų medžiagų patekimas. Visos labiausiai tikėtinos gaisro kilimo priežasties versijos, iÅ¡skyrus versijÄ dėl technologinio proceso reglamento pažeidimo (dėl degaus skysčio patekimo į antrinio įrenginio HAMMEL Shredder HEM 1250 E technologinę zonÄ ) UAB „Gaisriniai tyrimai“ eksperto buvo atmestos kaip nepatvirtintos. Gaisro kilimo versija dėl paÅ¡alinių sprogstamųjų medžiagų patekimo į įrenginį buvo atmesta kaip nepatvirtinta.

Tai patvirtina 2013-05-29 Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos raštas Nr. 13-1400. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos darbuotojams turint pagrindo manyti, jog galima gaisro kilimo priežastis yra sprogstamosios medžiagos, būtų neabejotinai kreiptasi į kompetentingas institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Atsakovė laikė ieškovės teiginius, kad kitos labiausiai tikėtinos gaisro kilimo versijos nebuvo tiriamos, nepagrįstais. Ieškovė nepateikė jokių savo išlaidas pagrindžiančių dokumentų.

Ä®renginio remonto darbus atliko bei remonto dalis ieÅ¡kovei pardavė kelios įmonės, tačiau apmokėjimo faktÄ dėl atsiskaitymo už atliktus darbus bei parduotas prekes pagrindžiančių įrodymų ieÅ¡kovė nėra pateikusi. Kai kurie atliktus remonto darbus ir įsigytas remonto dalis patvirtinantys dokumentai prie ieÅ¡kinio apskritai nėra pridėti (konkrečiai - HEM 1250 bÅ«gno rekomplektas (remonto sÄ matos 4 eilutė) bei kitų HEM 1250 dalių remontÄ patvirtinantys dokumentai (remonto sÄ matos 9 eilutė)).

IeÅ¡kovė nepagrįstai į ieÅ¡kinio sumÄ Ä¯traukė PVM, kadangi atlyginant žalÄ Ä¯monei, esančiai PVM mokėtoju, PVM į nuostolio sumÄ nėra įtraukiamas. IeÅ¡kovė savo ieÅ¡kinio neįrodė, kadangi nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog ji patyrė 446 617,50 Lt žalÄ atsiskaitydama su atitinkamomis įrenginio remonto darbus atlikusiomis ir remonto dalis pardavusiomis įmonėmis. Atsiliepime į ieÅ¡kinį trečiasis asmuo UAB „Pohjola Finance“ sutiko su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu, laikė visus ieÅ¡kovės reikalavimus teisėtais ir pagrįstais.

IeÅ¡kovė BUAB „Torlina“ patikslintu ieÅ¡kiniu sumažino ieÅ¡kinio dydį ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 83 947,84 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2013-06-10 smulkintuvo HAMMEL atstatymo sÄ matoje bendra draudiminio įvykio metu apgadinto ieÅ¡kovės turto atstatymo vertė, atskaičius pridėtinės vertės mokestį, t. y. faktinė atliktų remonto darbų vertė yra 389 855,11 Lt.

Atsižvelgiant į tai, kad draudimo polise yra numatyta 100 000 Lt draudiminė iÅ¡skaita, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei atsisakius reikalavimo dėl draudiminės iÅ¡mokos priteisimo pridėtinės vertės mokesčio dalyje ieÅ¡kovei turėtų bÅ«ti priteista 289 855,11 Lt (83 947,84 Eur) dydžio draudiminė iÅ¡moka (389 855,11 Lt - 100 000 Lt = 289 855,11 Lt). Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2015-07-07 sprendimu nusprendė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo 2012-10-12 sudarė Finansinio lizingo sutartį Nr. 2052586, pagal kuriÄ lizingo davėjas trečiasis asmuo įsipareigojo teikti lizingo gavėjui – ieÅ¡kovei lizingo paslaugas, o lizingo gavėjas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka grÄ Å¾inti finansuojamÄ sumÄ , sumokėti palÅ«kanas ir įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

Lizinguojamas turtas – HAMMEL metalo laužo perdirbimo linija, susidedanti iÅ¡ pirminio smulkinimo įrenginio HAMMEL VB 950E kartu su atsarginių peilių rinkiniu ir antrinio smulkinimo įrenginio HAMMEL HEM 1250 EMD, bendra lizinguojamo turto vertė – 1 210 000 Eur. IeÅ¡kovė, sudarydama finansinio lizingo sutartį, įsipareigojo lizingo objektÄ apdrausti lizingo davėjui. IeÅ¡kovė ir atsakovė 2012-10-18 sudarė Ä®monių ir organizacijų turto draudimo sutartį ir tokias aplinkybes patvirtina iÅ¡duotas Ä®monių ir organizacijų turto draudimo liudijimas (polisas).

Draudimo objektas – presžirklės Primary Shredders su komplektacija ir Sekondary Shredders su komplektacija (pirminio smulkinimo įrenginys ir antrinio smulkinimo įrenginys). Turtas buvo apdraustas 3 433 820 Lt draudimo suma, draudimo grupė – turto draudimas nuo gaisto ar gamtinių jėgų, turto draudimas nuo kitų žalų, išskaita – 100 000 Lt, draudimo laikotarpis – nuo 2012-10-19 iki 2017-10-18. 2013-05-16 įvyko apdrausto pirminio smulkinimo įrenginio ir antrinio smulkinimo įrenginio sprogimas, kurio metu užsidegė ir buvo apgadintas bendrovės apdraustas turtas.

Ieškovė apie įvykusį įvykį informavo atsakovę ir kreipėsi dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau atsakovė draudimo išmokos nemokėjo nurodydama, kad ieškovė pati pažeidė reikalavimus, įtvirtintus 2012-10-31 Dirbantiems metalo laužo HAMMEL smulkintuvu saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 61 bei kituose aktuose. Ieškovės teigimu, ji tinkamai įvykdė visas Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklėse Nr. 004, ieškovės patvirtintoje Dirbantiems metalo laužo HAMMEL smulkintuvo saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 61 ir kituose aktuose įtvirtintas draudėjo pareigas.

IeÅ¡kovė atsakovės dokumentus (Kauno technologijos universiteto ekspertų ekspertizės aktas, UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės aktas bei UAB „Inspecta“ duoti atsakymai) laikė prieÅ¡taringais, paremtais prielaidomis, neiÅ¡samiais. Teismas nurodė, kad pagal Ä®monių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr. 004 su pakeitimais ir papildymais, galiojusiais nuo 2011-06-01, 71 punkto nuostatÄ draudikas gali samdyti ekspertus ir remtis jų iÅ¡vadomis, siekdamas nustatyti įvykio priežastis bei nuostolių dydį.

Remiantis Å¡ių Taisyklių 85.11 punkto sÄ lyga draudikas turi teisę mažinti draudimo iÅ¡mokÄ arba jos nemokėti, jei draudėjas nevykdo pareigų, nustatytų Å¡ių Taisyklių Bendrosios dalies 40 punkte, kuris numato, kad draudėjas privalo laikytis saugumo reikalavimų, nurodytų Å¡ių Taisyklių 92-147 punktuose. Aptartų taisyklių 93 punkte nustatyta, kad turtu turi bÅ«ti naudojamasi pagal tiesioginę paskirtį, laikantis turto naudojimosi instrukcijų, teisės aktų ar vidaus norminių aktų reikalavimų.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė 2012-10-31 įsakymu Nr. 12/10/31-1ds patvirtino Dirbantiems metalo laužo HAMMEL smulkintuvu saugos ir sveikatos instrukcijÄ Nr.

61. Å ios Instrukcijos 4. 7 punkte nurodyta, kad darbuotojas prieÅ¡ įjungdamas smulkintuvÄ , atlikus techninės priežiÅ«ros ar pertvarkymo darbus, privalo atlikti tam tikrus veiksmus. Å io punkto 4. 7.4. sÄ lygoje apibrėžta, kad darbuotojas turi įsitikinti, ar iÅ¡ dedamo smulkinimui automobilio paÅ¡alinti kuro bakai ir dujų balionai. Pagal Å¡ios paminėtos Instrukcijos 4.7.5 puntÄ darbuotojas prieÅ¡ įjungdamas smulkintuvÄ turi įsitikinti, ar automobilis padalintas pusiau, kad bÅ«tų galima vizualiai įsitikinti, jog jame neliko pavojingų medžiagų ir skysčių.

Teismas pažymėjo, kad Kauno technologijos universiteto Gamybos technologijų katedros 2013-05-16 ekspertizės akte dėl įvykusio 2013-05-16 įvykio, kurio metu buvo sugadinti įrengimai HAMMEL Shredder VB 950 E ir HAMMEL Shredder HEM 1250 E su komplektacijomis, konstatuota, kad galima daryti prielaidÄ , kad Å¡iuo atveju nebuvo įsitikinta, ar iÅ¡ smulkinamojo automobilio buvo paÅ¡alinti visi skysčiai. Teismas nurodė, kad UAB „Gaisro tyrimai“ ekspertizės akte yra konstatuota, kad gaisro kilusio įrenginyje priežastis – į antrinio įrenginio HAMMEL Shredder HEM 1250 E technologinę zonÄ patekęs degus skystis.

Teismo vertinimu, Å¡is ekspertizės aktas patvirtina, kad degimo pobÅ«dis rodo, jog įvyko sprogimas, iÅ¡skirtinai bÅ«dingas degiems skysčiams. Ekspertas pažymėjo, kad matomas iÅ¡ smulkinamojo automobilio iÅ¡trykÅ¡tantis skystis, todėl darytina iÅ¡vada, kad sprogime dalyvavo tik degÅ«s skysčiai. Teismas pažymėjo, kad aptartame ekspertizės akte taip pat buvo nurodyta, kad labiausiai tikėtina, jog tai buvo smulkinamojo automobilio kuras, likęs kuro talpoje. Teismas nustatė, kad UAB „Inspecta“ kėlimo įrenginių ekspertas, atsakydamas į klausimus, pažymėjo, kad atlikus įrenginio apžiÅ«rÄ , įvertinus sprogimo pobÅ«dį bei iÅ¡analizavus vaizdinę medžiagÄ galima daryti iÅ¡vadÄ , kad jau anksčiau minėtos Instrukcijos Nr. 61 4.74. p., 4.7.5. p., 4.7.6. p. buvo pažeisti ir degÅ«s skysčiai iÅ¡ automobilio nebuvo paÅ¡alinti ( t. 1., b. l. 38).

Teismas pažymėjo, kad UAB „Gaisro tyrimai“ ekspertizės akte ekspertai analizuodami įvykusį sprogimo pobÅ«dį akcentavo, jog įvykio metu buvo užfiksuoti nesimetriÅ¡ki sklidimo požymiai ir jie yra bÅ«dingi degių dujų ar skysčių sprogiems miÅ¡iniams, o nebÅ«dingi sprogstamosioms medžiagoms. Tokias aplinkybes akcentuodami ekspertai nepatvirtino gaisro kilimo versijos dėl paÅ¡alinių sprogstamųjų medžiagų patekimo. Atliktu 2013-05-16 įvykio jau minėtu ekspertizės aktu taip pat buvo pažymėta, kad skysčiui patekus į pirminį smulkintuvÄ ir ant transporterio į antrinį smulkintuvÄ iÅ¡siskiria dÅ«mai.

Tokiu atveju, įrenginys turėjo bÅ«ti nedelsiant iÅ¡jungtas, o iÅ¡bėgę skysčiai neutralizuoti. Å iuo ekspertizės aktu buvo patvirtinta, kad abu smulkintuvai dirbo tuo pačiu rėžimu iki sprogimo, kuris įvyko po vienos minutės nuo skysčio iÅ¡siliejimo, ir buvo patvirtinti Instrukcijos 5. 1, 5.13, 5.1.5 punktų, kurie įspėja, kad pastebėjus dÅ«mų iÅ¡siskyrimÄ ir (ar) neleistinas smulkinimui medžiagas, smulkintuvas turi bÅ«ti nedelsiant iÅ¡jungtas, pažeidimai (t. 1., b. l. 78). Teismas nurodė, kad nagrinėjant bylÄ buvo apklausti ekspertizes atlikę ekspertai M.

R. ir K. L., kurie patvirtino savo ekspertizės metu nustatytas aplinkybes ir duotas iÅ¡vadas. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo netikėti Å¡ių ekspertų, turinčių specialias žinias Å¡ioje srityje, duotomis iÅ¡vadoms, todėl Å¡iomis iÅ¡vadomis vadovavosi nagrinėdamas bylÄ ir priimdamas sprendimÄ (CPK 177 str.). Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė, įrodinėdama savo ieÅ¡kinio reikalavimus, bylos metu taip pat pateikė teismui kitÄ Vilniaus Gedimino technikos universiteto (toliau – VGTU) Mechanikos fakulteto Mechanikos inžinerijos katedros atliktÄ ekspertizės aktÄ ( t. 2., b. l. 83-85).

Šio akto 5 punkte yra pažymėta, kad tiksliai nustatyti gaisro kilimo priežastį būtų neįmanoma. Taip pat pažymėta, kad nustatyti, koks skystis ištryško prieš įvykstant sprogimui iš pirminio smulkinimo įrenginio taip pat neįmanoma. Akto išvadose yra nurodyta, kad įrenginiui dirbant, bet kurio iš išvardintų degiųjų skysčių, t. y. benzino, dyzelinio kuro, mašininės alyvos, važiuoklės tepalo likučiai galėtų patekti į antrinį įrenginį per pirminiame įrenginyje sulaužytų atvirose lauko aikštelėse saugotų automobilių kėbulo elementų uždaras ertmes, kartu su vandeniu, antikorozinės ertmių dangos likučiais ir kitais nešvarumais tik teoriškai.

Tačiau ekspertai pažymėjo, kad galimybė, jog skystis, iÅ¡tryÅ¡kęs iÅ¡ pirminio smulkinimo įrenginio, patektų į antrinio smulkinimo įrenginio technologinę zonÄ bei patektų tokiu kiekiu, kad sukeltų sprogimÄ yra labai maža. Teismo vertinimu, Å¡iuo ekspertizės aktu ieÅ¡kovė siekia įrodyti, kad automobilyje, kurį apdorojo įrenginys, degių skysčių nebuvo ir sprogimas įvyko ne dėl degių skysčių buvimo. Teismas, įvertinęs aptarto akto turinį ir apklausto teismo posėdyje ekspertizę atlikusio eksperto M.

J. duotus paaiÅ¡kinimus, konstatavo, kad Å¡iuo aktu ir eksperto duotais paaiÅ¡kinimais nėra įrodytos įrenginio sprogimo priežastys. Aptariamu aktu nėra įrodinėjama ir įrodyta, kad nebuvo padaryti pačios ieÅ¡kovės patvirtintos Instrukcijos Nr. 61 pažeidimai. Kita bylos medžiaga bei ieÅ¡kovės liudytojo A. V. parodymais ieÅ¡kovė taip pat neįrodė, kad eksploatuodama įrenginį laikėsi jau anksčiau aptartos Instrukcijos reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pagal CPK 178 straipsnio nuostatas pareiga paneigti faktus, kuriais buvo atsisakyta iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ tenka ieÅ¡kovei, tačiau pastaroji tokios pareigos neįvykdė.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , konstatavo, kad ieÅ¡kovė savo ieÅ¡kinio reikalavimų neįrodė, o atsakovė remdamasi Ä®monių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr. 004 85.11 puntu pagrįstai atsisakė ieÅ¡kovei iÅ¡mokėti 346 617,50 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , todėl sprendė, kad ieÅ¡kovės patikslintas ieÅ¡kinys atmestinas.  Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė BUAB „Torlina“ praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2015-07-07 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - patenkinti ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį, priteisti iÅ¡ atsakovės IF P&C Insurance AS, veikiančios per If P&C Insurance AS filialÄ Lietuvoje, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino KTU Gamybos technologijų katedros ekspertizės aktÄ , UAB „Gaisro tyrimai“ ekspertizės aktÄ ir UAB „Inspecta“ ekspertizę, t. y. įvertino juos nevisapusiÅ¡kai, nesivadovaudamas bendraisiais teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais bei logikos dėsniais, nesilaikė sisteminio tiek Å¡ių įrodymų, tiek jų ir kitų byloje esančių įrodymų, vertinimo reikalavimų. Teismas neįvertino, kad pateiktos ekspertų iÅ¡vados nesudarė pagrindo iÅ¡vadai, jog iÅ¡ smulkinamo automobilio nebuvo paÅ¡alinti bÅ«tent degÅ«s skysčiai, kadangi nė vienas iÅ¡ atsakovės pateiktų ekspertizės aktų neginčijamai nepatvirtina, koks bÅ«tent skystis iÅ¡tryÅ¡ko iÅ¡ smulkinto automobilio, nepatvirtina, kad iÅ¡ automobilio iÅ¡tryÅ¡kęs skystis buvo degus;

Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų sisteminio vertinimo taisyklę, todėl padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ dėl gaisro priežasties, t. y. nepagrįstai sprendė, kad draudiminį įvykį sukėlė neva degus skystis, kuris nebuvo ieÅ¡kovės paÅ¡alintas iÅ¡ smulkinamo automobilio kėbulo, bei nepagrįstai sprendė, kad buvo poreikis sustabdyti smulkinimo įrengimÄ , pastebėjus garuojančius darinius, todėl buvo pažeisti Dirbantiems metalo laužo HAMMEL smulkintuvu saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 61 nurodytų saugumo taisyklių reikalavimai;

Pirmosios instancijos teismas sistemiškai ir visapusiškai neįvertinęs atsakovės pateiktų ekspertizės aktų kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais, šių ekspertizės aktų atžvilgiu taip pat netinkamai taikė įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus. Teismas neįvertino, kad remiantis vien atsakovės pateiktais ekspertizės aktais, nebuvo galima daryti išvados, kad draudiminį įvykį sukėlė neva degus skystis; Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad ieškovė pateiktais įrodymais, t. y.

VGTU Mechanikos fakulteto Mechanikos inžinerijos katedros atliktu ekspertizės aktu ir jį suraÅ¡iusio eksperto M. J. paaiÅ¡kinimais, neįrodė įrenginio sprogimo priežasties bei neįrodinėjo, kad nepažeidė Dirbantiems metalo laužo HAMMEL smulkintuvu saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 61 4.7 p. numatytų saugumo taisyklių. Atsiliepime į ieÅ¡kovės BUAB „Torlina“ apeliacinį skundÄ atsakovė IF P&C Insurance AS, veikianti per If P&C Insurance AS filialÄ Lietuvoje, praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, palikti Kauno apygardos teismo 2015-07-07 sprendimÄ nepakeistÄ .

Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino visus bylos įrodymus ir priimdamas sprendimÄ pagrįstai ir motyvuotai rėmėsi ekspertų iÅ¡vadomis. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip bÅ«tų palankiau apeliantei, nereiÅ¡kia, jog buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės. Lietuvos apeliaciniame teisme 2016-03-25 gautas ieÅ¡kovės BUAB „Torlina“ praÅ¡ymas dėl ekspertizės skyrimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2016-05-02 nutartimi nutarė paskirti byloje ekspertizę, ekspertizę atlikti pavesti PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro Ekspertinių tyrimų skyriui.

Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Å ioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Dėl draudiko atsakomybės CK 6.1014 straipsnis reglamentuoja atleidimÄ nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo. Ä®statymas gali nustatyti atvejus, kuriais draudikas atleidžiamas nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo dėl to, kad draudiminis įvykis įvyko dėl draudėjo ar naudos gavėjo didelio neatsargumo (CK 6.1014 str. 2 d.).

Ä®statymai gali nustatyti ir kitus atleidimo nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo atvejus (CK 6.1014 str. 6 d.). Draudimo įstatymo taip pat 96 straipsnis reglamentuoja draudimo iÅ¡mokos mokėjimÄ . Ä®monių ir organizacijų turto draudimo liudijime (polise) serija IT Nr. 00030732 nurodyta, kad ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarytos draudimo sutarties dalys yra If P&C Insurance AS filialo Ä®monių ir organizacijų turto draudimo taisyklės Nr. 004 ir Å¡is liudijimas. Paminėtos Taisyklės reglamentuoja draudimo iÅ¡mokos nemokėjimÄ ir mažinimÄ .

Atsakovė 2013-09-02 praneÅ¡imu Nr. IF/CPM0000003 ir 2013-10-07 praneÅ¡imu Nr. IF/CPM0000003 atsisakė mokėti ieÅ¡kovei draudimo iÅ¡mokÄ , nurodydama, kad dėl 2013-05-16 įvykio, kurio metu sprogo gamybinis įrenginys HAMMEL Shredder VB 950 E su antriniu įrenginiu HAMMEL Shredder VB 1250 E, darytina iÅ¡vada, jog įvykio metu buvo Å¡iurkščiai (iÅ¡ esmės) pažeisti Taisyklėse įtvirtinti saugumo reikalavimai, gamintojo HAMMEL įrenginio naudojimo instrukcija, taip pat Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių ir Eksploatuoti netinkamo transporto priemonių tvarkymo taisyklių reikalavimai, ko pasėkoje įvyko sprogimas ( t. y. priežastinis ryÅ¡ys tarp minėtų pažeidimų ir įvykusio sprogimo yra akivaizdus), todėl draudikas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 96 str. 6 d. ir Taisyklių 85.11 p., atsisakė iÅ¡mokėti UAB „Torlina“ draudimo iÅ¡mokÄ dėl 2013-05-16 įvykio (t. 1, b. l. 35-37, 65-69).

Draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ (Draudimo įstatymo 96 str. 6 d., redakcija galiojusi nuo 2013-05-07 iki 2013-07-13). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė, atsisakydama mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , rėmėsi ekspertų iÅ¡vadomis, su smulkinimo įrenginiais dirbusio ieÅ¡kovės darbuotojo A. V. parodymais. Dėl įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas civilinę bylÄ iÅ¡nagrinėjo sistemiÅ¡kai ir visapusiÅ¡kai neįvertinęs visų byloje esančių įrodymų.

Teisėjų kolegija laiko Å¡iuos apelianto argumentus nepagrįstais dėl sekančių priežasčių. Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visumos pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-08-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015-05-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.).

Be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014). Teisėjų kolegija pažymi, jog įstatymas nenustato, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas iÅ¡vadÄ dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008, kt.).

Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių Å¡alių įrodinėjamas aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi iÅ¡dėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, vertinimÄ ir teisinį sprendimo pagrindimÄ (CPK 270 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2012; 2015-02-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2015 ir kt.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo teiginys, kad nagrinėjamoje byloje pagal CPK 178 straipsnio nuostatas pareiga paneigti faktus, kuriais buvo atsisakyta iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ tenka ieÅ¡kovei, tačiau pastaroji tokios pareigos neįvykdė, teisingas tik iÅ¡ dalies. Pirmiausia draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo. Draudikui įrodžius aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo, ir draudėjui nurodytų aplinkybių nepaneigus, draudikas turi teisę nemokėti draudimo iÅ¡mokos.

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime teisingai rėmėsi byloje pateiktais įrodymais ir pagrįstai darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė pagrįstai atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Apeliacinės instancijos teisme atliktos ekspertizės akto iÅ¡vados nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad atsakovė pagrįstai atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Dėl Instrukcijos reikalavimų laikymosi 2013-05-16 įvykio metu ir ekspertizės aktų iÅ¡vadų Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad draudiminį įvykį sukėlė neva degus skystis, kuris nebuvo ieÅ¡kovės paÅ¡alintas iÅ¡ smulkinamo automobilio kėbulo, bei nepagrįstai sprendė, kad buvo poreikis sustabdyti smulkinimo įrengimÄ , pastebėjus garuojančius darinius, todėl buvo pažeisti Dirbantiems metalo laužo HAMMEL smulkintuvu saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 61 nustatyti saugumo taisyklių reikalavimai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovės 2012-10-31 įsakymu Nr. 12/10/31-1ds patvirtintoje „Dirbantiems metalo laužo HAMMEL smulkintuvu saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 61“ (tekste – Instrukcija) V. skyrius reglamentuoja darbuotojo veiksmus avariniai (ypatingais) atvejais. Instrukcijos 5.1 punkto 5.1.3. papunktyje nustatyta, kad nedelsiant iÅ¡jungti smulkintuvÄ , paspaudžiant „Avarinio STOP“ mygtukÄ , po to atjungti įrenginį kirtikliu pastebėjus dÅ«mų iÅ¡siskyrimÄ , taip pat pastebėjus neleistinas smulkinimui medžiagas (Instrukcijos 5.1 punkto 5.1.5. papunktis).

Kauno technologijos universiteto Gamybos technologijų katedros ekspertizės akto 2 punkte nustatyta, kad skysčiui patekus į pirminį smulkintuvÄ VB 950 E ir ant transporterio į antrinį smulkintuvÄ HEM 1250 E iÅ¡siskiria dÅ«mai. Čia pagal instrukcijÄ turėjo bÅ«ti nedelsiant iÅ¡jungti abu įrenginiai, o iÅ¡bėgę skysčiai neutralizuoti. Tuo tarpu, pirminis ir antrinis smulkintuvai dirbo tuo pačiu režimu iki sprogimo, kuris įvyksta lygiai po vienos minutės nuo skysčio iÅ¡siliejimo. Nurodytos Kauno technologijos universiteto Gamybos technologijų katedros ekspertizės akto iÅ¡vados nepaneigia nei Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mechanikos fakulteto Mechanikos inžinerijos katedros ekspertizės aktas, nei PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro Ekspertinių tyrimų skyriaus ekspertizės aktas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, dirbęs su įrenginiu ieÅ¡kovės darbuotojas, bÅ«damas rÅ«pestingas ir apdairus asmuo, nuolatos kontroliuodamas darbo zonos saugumÄ , iÅ¡laikydamas budrumÄ galimiems pavojams, tinkamai vykdydamas Instrukcijoje nustatytus reikalavimus bÅ«tų galėjęs pastebėti iÅ¡ įrenginio iÅ¡trykÅ¡tantį skysti bei dÅ«mus ir iÅ¡jungti įrenginį - tokiu bÅ«du bÅ«tų iÅ¡vengta sprogimo ir jo pasėkoje kilusio gaisro bei įrenginio sugadinimo. Pirmosios instancijos teismo apklaustas liudytoju su smulkinimo įrenginiais 2013-05-16 įvykio metu dirbęs ieÅ¡kovės darbuotojas A.

V. parodė, kad nematė iÅ¡ smulkinimo įrenginio iÅ¡siliejusio skysčio, rÅ«kstančių dÅ«mų, pačio sprogimo, kadangi buvo nusisukęs. Pateikti į bylÄ Ä¯vykio vaizdo įraÅ¡as ir kiti įrodymai patvirtina, kad A. V., tinkamai pagal InstrukcijÄ atlikdamas darbÄ su smulkinimo įrenginiais, turėjo ir privalėjo pastebėti iÅ¡ smulkinimo įrenginio iÅ¡siliejusį skystį, rÅ«kstančius dÅ«mus ir iÅ¡jungti smulkinimo įrenginius. Nurodytos nustatytos byloje aplinkybės patvirtina, kad 2013-05-16 įvykio metu dirbant su smulkinimo įrenginiais nebuvo laikomasi Instrukcijos reikalavimų ir tai yra pagrindas atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Apeliantė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino KTU Gamybos technologijų katedros ekspertizės aktÄ , UAB „Gaisro tyrimai“ ekspertizės aktÄ ir UAB „Inspecta“ ekspertizę, t. y. įvertino juos nevisapusiÅ¡kai, nesivadovaudamas bendraisiais teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais bei logikos dėsniais, nesilaikė sisteminio tiek Å¡ių įrodymų, tiek jų ir kitų byloje esančių įrodymų, vertinimo reikalavimų, teismas taip pat neįvertino, kad pateiktos ekspertų iÅ¡vados nesudarė pagrindo iÅ¡vadai, jog iÅ¡ smulkinamo automobilio nebuvo paÅ¡alinti bÅ«tent degÅ«s skysčiai, kadangi nė vienas iÅ¡ atsakovės pateiktų ekspertizės aktų neginčijamai nepatvirtino, koks bÅ«tent skystis iÅ¡tryÅ¡ko iÅ¡ smulkinto automobilio, nepatvirtino, kad iÅ¡ automobilio iÅ¡tryÅ¡kęs skystis buvo degus.

Teisėjų kolegija laiko Å¡iuos apeliantės argumentus nepagrįstais. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiÅ¡kinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016). Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju, iki priimant skundžiamÄ sprendimÄ , buvo atliktos keturios ekspertizės: Kauno technologijos universiteto Gamybos technologijų katedros docento dr. M.

R. ekspertizė (t. 1, b. l. 39-43), UAB „Inospecta“ Kėlimo įrenginių grupės vadovo, eksperto V. Š. 2013-08-05 ekspertizės aktas (t. 1, b. l. 38), UAB „Gaisriniai tyrimai“ K. L. 2013-08-21 ekspertizės aktas (t. 1, b. l. 44-63), Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mechanikos fakulteto Mechanikos inžinerijos katedros dekano M. J. 2015-01-07 ekspertizės aktas (t. 2, b. l. 83-85). Be to, kaip minėta Lietuvos apeliacinis teismas 2016-05-02 nutartimi nutarė paskirti byloje ekspertizę, ekspertizę atlikti pavesti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro Ekspertinių tyrimų skyriui.

Gautame 2016-11-04 teismo ekspertizės akte nurodyta, kad tikėtina, jog gaisras galėjo kilti dėl nenustatytų skysčių ir medžiagų, patekusių ant galimai dėl avarinio darbo režimo įkaitusių antrinio smulkinimo įrenginio detalių ir medžiagų paviršiaus, užsiliepsnojimo. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad visos paminėtos ekspertizės buvo atliktos kvalifikuotų ekspertų, turinčių specialių mokslo ir technikos žinių. Kauno technologijos universiteto, UAB „Inospecta“ ir UAB „Gaisriniai tyrimai“ pateiktuose ekspertizės aktuose pateiktos vienodos, nuoseklios, viena kitai neprieštaraujančios išvados, pagrįstos išsamiu įvykio vietos ištyrimu, įvykio vietos vaizdo įrašu bei BUAB „Torlina“ dokumentais.

Tuo tarpu, Vilniaus Gedimino technikos universiteto ekspertizės išvados 5 punkte nurodyta, kad tiksliai nustatyti gaisro kilimo priežastį būtų neįmanoma. Taip pat pažymėta, kad nustatyti, koks skystis ištryško prieš įvykstant sprogimui iš pirminio smulkinimo įrenginio taip pat neįmanoma. Be to, akto išvadose nurodyta, kad įrenginiui dirbant, bet kurio iš išvardintų degiųjų skysčių, t. y. benzino, dyzelinio kuro, mašininės alyvos, važiuoklės tepalo likučiai galėtų patekti į antrinį įrenginį per pirminiame įrenginyje sulaužytų atvirose lauko aikštelėse saugotų automobilių kėbulo elementų uždaras ertmes, kartu su vandeniu, antikorozinės ertmių dangos likučiais ir kitais nešvarumais tik teoriškai.

Galimybė, jog skystis, iÅ¡tryÅ¡kęs iÅ¡ pirminio smulkinimo įrenginio, patektų į antrinio smulkinimo įrenginio technologinę zonÄ bei patektų tokiu kiekiu, kad sukeltų sprogimÄ yra labai maža. Pagal bylos duomenis nustatyta, jog UAB „Gaisriniai tyrimai“ 2015-02-23 raÅ¡tas „Dėl 2015-01-07 VGTU Mechanikos fakulteto Mechanikos inžinerijos katedros parengto ekspertizės akto“ patvirtina, kad smulkinimo įrenginio naudojimo instrukcijoje numatyta, kad iÅ¡ automobilių kėbulų turi bÅ«ti paÅ¡alinti visi degÅ«s skysčiai, todėl tai yra tiesioginis pavojus kilti gaisrui (sprogimui).

Dėl to tai nėra tik teorinė galimybė degiems skysčiams patekti į smulkinimo įrenginį ir įvykti jų užsidegimui (sprogimui). Bet kokia nustatyta degių skysčių patekimo į įrenginį tikimybė yra teorinė, bet negalima neigti, kad pažeidus technologinį procesÄ (pvz., dėl žmogiÅ¡kojo veiksnio) gali kilti gaisras (sprogimas). Tai nėra atsitiktinumas, nes smulkinant kitus automobilių kėbulus panaÅ¡ių skysčio iÅ¡siliejimų nebuvo, o Å¡iam iÅ¡siliejus, po trumpo laikotarpio įvyko sprogimas (t. 2, b. l. 142-143).

Dėl to laikytini nepagrįstais apeliantės argumentai, kad nė vienas iš atsakovės pateiktų ekspertizės aktų neginčijamai nepatvirtino, koks būtent skystis ištryško iš smulkinto automobilio, nepatvirtino, kad iš automobilio ištryškęs skystis buvo degus. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad VGTU Mechanikos fakulteto Mechanikos inžinerijos katedros ekspertizės aktas ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro Ekspertinių tyrimų skyriaus ekspertizės aktas nepaneigia KTU Gamybos technologijų katedros ekspertizės akto, UAB „Gaisro tyrimai“ ekspertizės akto ir UAB „Inspecta“ atsakymų į užduotus klausimus išvadų.

Aplinkybė, kad vieni ekspertai negalėjo nustatyti smulkinimo įrenginio sprogimo priežasties nereiškia, kad tokios priežasties negali nustatyti kiti ekspertai. Įvykio vaizdo įrašas patvirtina, kad sprogimas įvyko po iš smulkinimo įrenginio išsiliejusio skysčio, rūkstančių dūmų. Tai akivaizdžiai rodo, kad sprogimas turėjo priežastį. Teisėjų kolegijos nuomone, KTU Gamybos technologijų katedros ir UAB „Gaisro tyrimai“ ekspertizės aktai yra išsamesni ir labiau argumentuoti nei VGTU Mechanikos fakulteto Mechanikos inžinerijos katedros ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro Ekspertinių tyrimų skyriaus ekspertizės aktai.

Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylÄ ekspertizės aktus sprendžia, kad KTU Gamybos technologijų katedros ir UAB „Gaisro tyrimai“ ekspertizės aktai parengti pagal detalesnį ir visapusiÅ¡kesnį 2013-05-16 įvykio aplinkybių tyrimÄ nei VGTU Mechanikos fakulteto Mechanikos inžinerijos katedros ir PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro Ekspertinių tyrimų skyriaus ekspertizės aktai. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi KTU Gamybos technologijų katedros ekspertizės akto, UAB „Gaisro tyrimai“ ekspertizės akto ir UAB „Inspecta“ atsakymų į užduotus klausimus iÅ¡vadomis.

Ä®statymas nenustato, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas iÅ¡vadÄ dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008, kt.).

Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių Å¡alių įrodinėjamas aplinkybes. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau iÅ¡dėstytÄ sprendžia, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog eksploatuodama įrenginį ieÅ¡kovė nesilaikė Instrukcijos reikalavimų ir tokiais savo veiksmais pažeidė draudimo sutartį, todėl atsakovė, vadovaudamasi Ä®monių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr. 004 85.11 punktu, pagrįstai atsisakė ieÅ¡kovei iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentųTeisėjų kolegija pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti. Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimoVadovaudamasi prieÅ¡ tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagal ieÅ¡kovės BUAB ,,Torlina“ ieÅ¡kinį atsakovei IF P&C Insurance AS, veikiančiai per If P&C Insurance AS filialÄ Lietuvoje, dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, iÅ¡ esmės tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo apeliacinės instancijos teismeÅ aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93, 302 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamÄ procesinį sprendimÄ (nutartį) sprendžia, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme apeliantei nepriteistinas (CPK 93, 98 str.). Atsakovė IF P&C Insurance AS, veikianti per If P&C Insurance AS filialÄ Lietuvoje, praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo nepateikė, todėl dėl tokio pobÅ«džio iÅ¡laidų atlyginimo byloje nesprendžiama.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisėjaiRasa GudžiÅ«nienė Kazys KailiÅ«nas Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė