ccdeef8f-41f1-4e72-a6b2-d03e44064a74 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2819-811/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01413-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3                                                                           (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 26 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. R.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. R. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas E. R. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ (b. l. 1–2), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad laikotarpyje nuo 2014 m. birželio 5 d. iki 2016 m. balandžio 20 d. LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis. Tokį teiginį pareiÅ¡kėjas grindžia tuo, kad LukiÅ¡kių TI-K jis buvo laikomas kamerose, kurių plotas neatitiko teisės aktuose nustatyto minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto.

Nurodo, kad dėl tokių laikymo sÄ lygų patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrėtimus, nepatogumus, sutriko pareiÅ¡kėjo visavertis gyvenimas, socialiniai įgÅ«džiai, sumažėjo pasitikėjimas savimi ir bendravimo galimybės, tapo dirglus, jautė padidėjusiÄ baimę, negalėjo ramiai miegoti.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepime į skundÄ su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 47–55).Atsižvelgdama į tai, kad pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina laikotarpyje nuo 2014 m. birželio 5 d. iki 2016 m. balandžio 20 d. ir į teismÄ kreipėsi tik 2018 m. balandžio 24 d., prašė taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Nurodo laikotarpius ir kameras, kuriose pareiÅ¡kėjas kalėjo laikotarpyje nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 19 d. Dėl kamerų ploto paaiÅ¡kino, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, jog vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau, kaip 3,6 kv. m ploto. Atitinkamais laikotarpiais pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas gyvenamosiose kamerose atitiko teisės aktų reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl šių aplinkybių, kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos.

Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ . Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji.

Reikalingas inventorius visÄ laikÄ yra iÅ¡duodamas į kameras. LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , atsižvelgiant į esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Suimtieji patys piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadina elektros instaliacijÄ ir pan., todėl suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti remontÄ .PaaiÅ¡kino, kokie baldai įrengi kamerose, koks jų dydis ir iÅ¡matavimai. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus. Pažymėjo, kad, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytas vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Nurodo, kad Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2009 m. liepos 10 įsakymu Nr. V-176, III skyriuje kalbama apie tardymo izoliatorių kamerų įrengimÄ . Taisyklėse nenustatyta, kad kamerose bÅ«tų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Atitvėrimai negali bÅ«ti numatyti, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinat nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai.Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.

PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ , o reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės sÄ skaita. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų.

Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai veikė (neveikė) neteisėtai. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi bÅ«ti nustatytas ir žalos padarymo faktas, todėl bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . PareiÅ¡kėjas neįrodė žalos atsiradimo dėl LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų veiksmų fakto, todėl nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje palaikė savo skundÄ ir prašė jį tenkinti.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta tinkamai. Teismas k o n s t a t u o j a : byloje spręstinas ginčas dėl skundo reikalavimo priteisti pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, kuriÄ atstovauja LukiÅ¡kių TI-K, neturtinę žalÄ pagrįstumo ir teisėtumo.IÅ¡ teismui pateiktame skunde nurodytų aplinkybių ir motyvų matyti, kad pareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad laikotarpyje nuo 2014 m. birželio 5 d. iki 2016 m. balandžio 20 d. kamerų plotas neatitiko teisės aktuose nustatyto minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto.Valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustatyta CK 6.271 straipsnyje, nustatančiame, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė tokiu atveju kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti bÅ«tini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp prieÅ¡ingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis).

Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas, Å¡iuo atveju bÅ«tinas civilinės atsakomybės sÄ lygas, privalo įrodyti pareiÅ¡kėjas, kreipdamasis į teismÄ dėl žalos atlyginimo.Reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje yra nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kuris skaičiuotinas nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepime praÅ¡o taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ (b. l. 47–55).

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jam neturtinę žalÄ , kilusiÄ laikotarpyje nuo 2014 m. birželio 5 d. iki 2016 m. balandžio 20 d., o skundÄ teismui pateikė tik 2018 m. balandžio 24 d. (pagal spaudÄ ant voko) (b. l. 3), t. y. praleidęs CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl laikotarpio nuo 2014 m. birželio 5 d. iki 2015 m. balandžio 23 d.Byloje yra aktualus ieÅ¡kinio senaties termino taikymas, todėl ginčo teisiniams santykiams svarbus CK reglamentavimas, kurio 1.124 straipsnyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alys reikalauja.

IeÅ¡kinio senaties terminÄ nutraukia ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas įstatymų nustatyta tvarka (CK 1.130 straipsnio 1 dalis). CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka. Vertinant Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjo keliamo ginčo pobÅ«dį pažymėtina, kad tiek LVAT, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) yra iÅ¡aiÅ¡kinę, jog įgyvendinant teisinės valstybės principÄ turi bÅ«ti užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, kuris nebÅ«tų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotÄ laikÄ negalėtų bÅ«ti tikri, ar dėl tarp jų praeityje susiklosčiusių teisinių santykių nebus inicijuojamas teisminis ginčas (LVAT 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1790/2008;

LVAT 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335-08; LAT 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/201). Taip pat akcentuota, kad asmuo privalo tinkamai rÅ«pintis savo teisių gynyba, sÄ Å¾iningai naudotis įstatymo nustatytomis procesinėmis teisėmis, tame tarpe ir skundo teismui padavimo teise, tuo tarpu esant neapdairiam, nerÅ«pestingam ir pasyviam paties suinteresuoto asmens elgesiui, jo galimai pažeistos teisės negali bÅ«ti ginamos ir jis turi prisiimti visÄ su tuo susijusiÄ rizikÄ .

Pabrėžiama, jog tais atvejais, kai teisės pažeidimas egzistavo ir asmuo tai suvokė, tačiau nesiėmė priemonių pažeistai teisei ginti, galima konstatuoti, kad civilinių teisinių santykių stabilumas, kaip didesnė vertybė, turi bÅ«ti iÅ¡saugota (LAT 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2011).Ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas ex officio (lot. pagal pareigas) patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti.

Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. CK neįtvirtinta konkrečių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sÄ raÅ¡o. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis.

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (LVAT 2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-461-575/2015).

Tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujinamas, pareiÅ¡kėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ (LVAT 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013).PareiÅ¡kėjas nenurodė teismui jokių objektyvių priežasčių, nulėmusių CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto ieÅ¡kinio senaties termino skundo reikalavimui dėl laikotarpyje nuo 2014 m. birželio 5 d. iki 2015 m. balandžio 23 d. patirtos neturtinės žalos atlyginimo, praleidimÄ , taip pat nepateikė praÅ¡ymo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Pažymėtina, kad LAT 2008 m. spalio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008 iÅ¡aiÅ¡kinta, jog bendroji ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad Å¡io termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad ji pažeista.

Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ tÄ pačiÄ dienÄ , kai Å¡i buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimÄ asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisės pažeidimÄ diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi įvertinti, ar Å¡is apie savo pažeistÄ teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiÅ¡koje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rÅ«pestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo.

Administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trÅ«kumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindÄ pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausiusių priežasčių (LVAT 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011). LAT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog ieÅ¡kinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis (CK 1.115 straipsnis, 1.134 straipsnio 1 punktas), o iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalÄ taikoma ieÅ¡kinio senatis (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.134 straipsnio 1 punktas) (LAT 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiÅ¡kėjas sirgo ar kokios nors kitos objektyvios aplinkybės atėmė jam galimybę anksčiau kreiptis į teismÄ , tame tarpe – skundÄ teismui iÅ¡siųsti paÅ¡tu. Atsižvelgiant į Å¡ioje byloje keliamo teisės pažeidimo pobÅ«dį darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas visÄ jo nurodytÄ laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, kad kamerų plotas neatitiko teisės aktuose nustatyto minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto, todėl skundÄ dėl patirtos neturtinės žalos priteisimo dėl laikotarpio, kuris prasideda nuo 2014 m. birželio 5 d. iki 2015 m. balandžio 23 d. jis turėjo teisę pateikti teismui vėliausiai iki 2017 m. birželio 5d., tačiau pareiÅ¡kėjas į teismÄ su skundu kreipėsi tik 2018 m. balandžio 24 d., t. y. praleidęs trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl laikotarpyje nuo 2014 m. birželio 5 d. iki 2015 m. balandžio 23 d. patirtos neturtinės žalos atlyginimo, pateikti.

Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad byloje nėra pagrindo atnaujinti pareiÅ¡kėjui praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl laikotarpyje nuo 2014 m. birželio 5 d. iki 2015 m. balandžio 23 d. patirtos neturtinės žalos atlyginimo, pateikti, todėl pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimams dėl aukščiau nurodyto laikotarpio taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas ir skundas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, toliau Å¡ioje byloje nagrinėtinas pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimų priteisti neturtinę žalÄ laikotarpyje nuo 2015 m. balandžio 24 d. iki 2016 m. balandžio 20 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Sprendžiant ginÄÄ , bÅ«tina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas pareiÅ¡kėjo skunde nurodytu atveju.

Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Pagal SVÄ® 3 straipsnį tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais. Vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ (SVÄ® 5 straipsnio 3 dalis).Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo” 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas iki 2016 m. balandžio 20 d., kai tuo tarpu LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, jog pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K, pritaikius ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir atsižvelgiant į nagrinėjamÄ ginčo laikotarpį, buvo laikomas nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2016 m. sausio 19 d. (b. l. 47–55).

Atsakovės atstovo atsiliepimas į skundÄ pareiÅ¡kėjui buvo įteiktas 2018 m. gegužės 25 d. (b. l. 152). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiÅ¡kėjas savo skunde suformulavo praÅ¡ymÄ teismui iÅ¡reikalauti iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K skundo nagrinėjimui reikalingÄ medžiagÄ , taip pat į tai, kad pareiÅ¡kėjas, gavęs atsakovės atstovo atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ nepatikslino laikotarpio, už kurį praÅ¡o priteisti jam padarytÄ neturtinę žalÄ , neturi pagrindo abejoti LukiÅ¡kių TI-K pateiktais duomenimis, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas iki 2016 m. sausio 19 d.Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas, pritaikius ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir atsižvelgiant į nagrinėjamÄ ginčo laikotarpį, LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2016 m. sausio 19 d. (b. l. 47–55).

PareiÅ¡kėjas 2016 m. sausio 12 d. atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 105, kurios plotas – 7,36 kv. m, vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 309, kurios plotas – 7,72 kv. m. Nurodytose kamerose pareiÅ¡kėjas kalėjo vienas, taigi jam atitinkamai teko nuo 7,36 kv. m iki 7,72 kv. m kameros ploto. PareiÅ¡kėjas 2016 m. sausio 13 d. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 254, kurios plotas 34,71 kv. m. Minėtoje kameroje pareiÅ¡kėjas buvo dar su 9 asmenimis (asmeniui teko 3,47 kv. m. kameros ploto).

Minėtoje kameroje pareiškėjas 2016 m. sausio 14 d. buvo dar su 8 asmenimis (asmeniui teko 3,85 kv. m. kameros ploto), o laikotarpyje nuo 2016 m. sausio 15 d. iki 2016 m. sausio 18 d. – dar su 10 asmenų (asmeniui teko 3,15 kv. m. kameros ploto). Pareiškėjas 2016 m. sausio 19 d. išvyko į Alytaus pataisos namus. Taigi, Lukiškių TI-K iš viso 5 paras neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, kadangi 2016 m. sausio 13, 15–18 d. pareiškėjui kameroje Nr. 254 tenkantis plotas buvo nuo 3,15 kv. m. iki 3,47 kv. m.

Dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui galėjo kilti atitinkamos pasekmės.Teismo nustatytos aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K 5 paras buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų (vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktuose nustatyto vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos), sudaro pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui atsirado tam tikrų neigiamų padarinių.Minėta, jog pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2003 m. lapkričio 16 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).EŽŽT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ). Tokios pozicijos laikomasi ir LAT praktikoje (LAT 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008).

Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir LVAT nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; LVAT 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; LVAT 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; LVAT 2012 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525–2542/2012).Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir (ar) dydžio, atsižvelgtina į nustatyto pažeidimo pobūdį ir trukmę.

Minėta, jog nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog LukiÅ¡kių TI-K 5 paras neužtikrino pareiÅ¡kėjo teisės bÅ«ti kalinamam kamerose, kuriose asmeniui tenkantis plotas atitiktų teisės aktuose nustatyto vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos. PareiÅ¡kėjui kameroje Nr. 254 tenkantis plotas buvo nuo 3,15 kv. m. iki 3,47 kv. m, t. y. labai artimas įstatyme nustatytam plotui – 3,6 kv. m. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl skunde nurodytų aplinkybių nesikreipė (b. l. 68).

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų sunkumÄ , negu įprastai laikomas patiriamu dėl laikymo kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktuose nustatyto vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos. Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis bÅ«tų laikomas kitokiomis sÄ lygomis, negu kiti asmenys. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovės atstovė bÅ«tų sÄ moningai siekusi pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, bei kad dėl aukščiau aptartų netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjui kilo tokių neigiamų padarinių, kurie bÅ«tų negrįžtamai paveikę jo psichinės ir fizinės sveikatos bÅ«klę ginčo laikotarpiu (b. l. 9–44).Atsižvelgiant į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo iÅ¡gyvenimai pagal savo pobÅ«dį ir trukmę laikytini tokiais, jog jo teisių pažeidimo į teisės normomis higienos priemonių neužtikrinimÄ yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008; 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-2140/2014; 2017 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1310-525/2017).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo E. R. skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, pripažįstant, kad 5 paras buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė LukiÅ¡kių TI-K bÅ«ti laikomam kameroje, kurioje jam bÅ«tų užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsnius, teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo E. R. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad 5 paras buvo pažeista pareiÅ¡kėjo E. R. teisė LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime bÅ«ti laikomam kameroje, kurioje jam bÅ«tų užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas.Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                    Violeta Petkevičienė