Legislator Case Law & Legislation
ccdb7517-22b5-4c66-a4fb-0ef4fbb7d259 AI generated

ccdb7517-22b5-4c66-a4fb-0ef4fbb7d259 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number ccdb7517-22b5-4c66-a4fb-0ef4fbb7d259
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

NUORAŠAS                                                                Civilinė byla Nr. 2A-2089-450/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-06974-2011-6                                                                 Procesinio sprendimo kategorija: 14.4.; 14.5.; 15.5.; 121.21.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 11 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zitos Smirnovienės, dalyvaujant apelianto UAB „Lietuvos kinas“ atstovei adv.

Legislator headnote

AI generated

ccdb7517-22b5-4c66-a4fb-0ef4fbb7d259 · Vilniaus apygardos teismas: Atsižvelgdamas į pastarÄ sias aplinkybes bei į tai, kad sutartys dėl 2011 m. vasario mėn. numatytų rodyti filmų buvo pasiraÅ¡ytos iÅ¡ anksto, todėl teismas pripažino, kad ieÅ¡kovas savo iniciatyva neturėjo pakankamos kompetencijos nutraukti tokias sutartis. Teismo vertinimu, sutarčių nutraukimas galėjo padaryti atsakovui ne mažesnę žalÄ , nei 2011-01-24 valdybos nutarimo nevykdymas. Tuo tarpu atsakovas, konstatavęs, kad 2011 m. vasario mėn. buvo nuomojami (rodymui) filmai be galiojančių licencijų, dėl ko bendrovė galėjo patirti žalÄ , nenurodė tokios žalos dydžio.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

NUORAŠAS                                                                Civilinė byla Nr. 2A-2089-450/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-06974-2011-6                                                                 Procesinio sprendimo kategorija: 14.4.; 14.5.; 15.5.; 121.21.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 11 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zitos Smirnovienės, dalyvaujant apelianto UAB „Lietuvos kinas“ atstovei adv.

Jurgitai BieliÅ«nienei, ieÅ¡kovo S. S. atstovei adv. Viktorijai Čivilytei,teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo UAB „Lietuvos kinas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo ir 2012 m. sausio 19 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo S. S. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Lietuvos kinas“ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ bei neturtinės žalos priteisimo.         Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I.

Ginčo esmė           IeÅ¡kovas S. S. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas: panaikinti 2011-03-24 įsakymu Nr. V1-12 jam skirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ ; pripažinti jo 2011-03-29 atleidimÄ iÅ¡ UAB „Lietuvos kinas“ generalinio direktoriaus pavaduotojo kino menui pareigų pagal DK 136 str.1d. 1p. neteisėtu; pripažinti, kad sudaryta su atsakovu darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu pagal LR DK 297 str. 4 d.; priteisti 2 mėnesių darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę paÅ¡alpÄ , vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ bei uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , taip pat 10 000 Lt neturtinės žalos.

IeÅ¡kovas nurodė, jog nuo 2010-03-17 dirbo pas atsakovÄ UAB „Lietuvos kinas“ ir per visÄ darbo laikÄ darbdavys neturėjo esminių pastabų dėl jo vykdomų pareigų, jam nebuvo skirtos nuobaudos. Nuo 2011 m. vasario mėn. darbdavys pradėjo reikÅ¡ti nuolatines pretenzijas dėl netinkamų darbo rezultatų, darbo tvarkos taisyklių pažeidimo ir pan. 2011-02-21 ieÅ¡kovas gavo atsakovo praneÅ¡imÄ apie tai, kad nuo 2011-03-21 ieÅ¡kovui bus 60 procentų sumažintas atlyginimas. IeÅ¡kovui nepateikus sutikimo dirbti esant sumažintam darbo užmokesčiui, atsakovas turėjo atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo pagal LR DK 129 str. nuostatas, tačiau to nepadarė.

Po Å¡io įvykio padažnėjo ieÅ¡kovo persekiojimo ir spaudimo iÅ¡eiti iÅ¡ darbo atvejai. Nepaisant ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinimų, atsakovas 2011-03-24 skyrė ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ , o 2011-03-28 ieÅ¡kovui buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo. IeÅ¡kovo teigimu, drausminės nuobaudos jam skirtos nepagrįstai, nes ieÅ¡kovas tinkamai vykdė savo pareigas ir jis pagrįstai nevykdė funkcijų, kurių nenumato jo pareiginiai nuostatai. Nurodė, kad dėl nepagrįstų atsakovo veiksmų ieÅ¡kovui 2011-03-28 pablogėjo sveikata, o 2011-03-29 susirgo, jam buvo skirtas gulimas režimas. 2011-04-05 ieÅ¡kovas iÅ¡siuntė atsakovui praÅ¡ymÄ dėl darbo ginčų komisijos sudarymo, tačiau atsakovas į tai nesureagavo.

Apie darbo santykių nutraukimÄ ieÅ¡kovas sužinojo iÅ¡ Sodros pažymos, tačiau tai, kad ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo nuo 2011-03-29, jam esant laikinai nedarbingam, yra dar vienas atsakovo pažeidimas. Nurodė, kad dėl nepagrįsto ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo jis patyrė didžiulį stresÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ ir bendravimo galimybių sumažėjimÄ , todėl prašė atlyginti patirtÄ neturtinę žalÄ .         Atsakovas UAB „Lietuvos kinas“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodydamas, kad ieÅ¡kovas padarė ne vienÄ darbo drausmės pažeidimÄ , nesilaikė savo pareigybės nuostatų reikalavimų, nebuvo kompetentingas vykdyti jam pavestas funkcijas.

IeÅ¡kovas galimai sÄ moningai susirgo po to, kai jam paaiÅ¡kėjo, jog jis yra atleistas iÅ¡ darbo. Atsakovas raÅ¡tu atsakė į ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ sudaryti darbo ginčų komisijÄ , informuodamas, kad tokia negali bÅ«ti sudaryta, nes ieÅ¡kovas jau yra atleistas iÅ¡ darbo. Pažymėjo, kad su ieÅ¡kovu nebuvo laiku atsiskaityta, nes buvo laukiama iÅ¡ VSDFV Vilniaus skyriaus atsakymo dėl nedarbingumo pažymėjimo ieÅ¡kovui iÅ¡davimo pagrįstumo. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė            Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: panaikino UAB „Lietuvos kinas“ generalinio direktoriaus 2011-03-24 įsakymu Nr. V1-12 skirtÄ generalinio direktoriaus pavaduotojui S. S. drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ ; pripažino neteisėtu UAB „Lietuvos kinas“ generalinio direktoriaus pavaduotojo S. S. atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 1 p. ir panaikino UAB „Lietuvos kinas“ generalinio direktoriaus 2011-03-28 įsakymÄ Nr. V-13; ieÅ¡kovo S. S. darbo sutartį su UAB „Lietuvos kinas“ laikė nutraukta nuo Å¡io teismo sprendimo įsigaliojimo datos; priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo UAB „Lietuvos kinas“ 6 310,58 Lt iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , 26 274,19 vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ; kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.

Spręsdamas ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumÄ , teismas įvertino Å¡alių teismo posėdžiu metu duotus paaiÅ¡kinimus bei pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, kurių pagrindu atitinkamai darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui paskirtos drausminės nuobaudos nepilnai atitinka joms skirti nustatytÄ tvarkÄ , o atleidimas iÅ¡ darbo drausminės nuobaudos skyrimo tvarka - protingumo, teisingumo, proporcingumo principų. Teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad drausminių nuobaudų ieÅ¡kovui taikymas sutapo su tuo, kai atsakovas 2011-02-21 įsakymu Nr. V1-07 nutarė 60 procentų sumažinti darbo užmokesčio dydį ieÅ¡kovui, o tos pačios dienos, t.y. 2011-02-21 raÅ¡tu pranešė ieÅ¡kovui apie darbo sÄ lygų pakeitimÄ â€“ atlyginimo sumažinimÄ nuo 2011-03-21.

IeÅ¡kovas nepritarė 2011-02-21 UAB „Lietuvos kinas“ įgaliotų administracijos ir bendrovės darbuotojų susirinkimo nutarimui sumažinti darbuotojų darbo užmokesčio dydį, tuo tarpu be R. V. byloje įrodymų apie atlyginimų sumažinimÄ kitiems darbuotojams nepateikta. Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovas tinkamai paaiÅ¡kino pavėlavimo 2011-03-02 į darbÄ priežastis ir nepaneigta tai, kad ieÅ¡kovas tuo metu vykdė darbines funkcijas, todėl drausminės nuobaudos skyrimas už darbinių pareigų vykdymÄ pripažintinas nepagrįstu.

Vertindamas kitas 2011-03-24 įsakymu Nr. V1-12 ieÅ¡kovui skirtos drausminės nuobaudos aplinkybes, teismas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas laikotarpiu nuo 2011-03-07 iki 2011-03-22 sirgo ir negalėjo reikiamai paaiÅ¡kinti dėl generalinio direktoriaus 2011-02-25 raÅ¡tu Nr. V3-24 ieÅ¡kovui paskirtos užduoties vykdymo. Teismas pastebėjo, kad pagal atsakovo vidaus darbo tvarkos taisyklių 8.3 p. bendrovėje numatytas rinkodaros ir projektų padalinys, todėl keltas klausimas, kodėl su rinkodara susijusį veiklos planÄ nebuvo pavesta parengti minėtam padaliniui ar kitam darbuotojui pagal kompetencijÄ .

Atsižvelgdamas į tai bei aplinkybes, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad buvo anksčiau raÅ¡tu nustatęs ieÅ¡kovui tokiÄ pačiÄ užduotį, todėl teismas sutiko su ieÅ¡kovo argumentais, kad tokios užduoties tinkamam atlikimui ieÅ¡kovui galėjo pritrÅ«kti žinių. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Lietuvos kinas“ 2010-09-15 darbo pasitarime ieÅ¡kovas pasiÅ«lė didinti seansų skaičių Ozo kino salėje, o 2010-11-09 darbo pasitarime atsakovo vadovas pripažino suaktyvėjusiÄ Ozo kino salės veiklÄ , o kartu padidėjusias bendrovės pajamas, todėl Å¡ios aplinkybės, teismo vertinimu, paneigia atsakovo argumentus, kad ieÅ¡kovas netinkamai atliko savo pareigas arba dėl savo aplaidumo jų nevykdė.

Nenustatęs konkrečių pažeidimo objektyviosios pusės elementų, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad yra teisinis pagrindas paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ panaikinti. Spręsdamas dėl 2011-03-28 įsakymu Nr. V1-13 paskirtos kitos drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo, teismas atsižvelgė į liudytojos A. V. paaiÅ¡kinimus apie tai, kad bendrovėje ilgÄ laikÄ nebuvo kreipiama dėmesio į tai, ar rodomi filmai turi galiojančias licencijas. Be to, atsakovo pateiktuose 2010 m. rudens darbo pasitarimuose nebuvo keliamas klausimas dėl nelicencinių filmų rodymo.

Atsižvelgdamas į pastarÄ sias aplinkybes bei į tai, kad sutartys dėl 2011 m. vasario mėn. numatytų rodyti filmų buvo pasiraÅ¡ytos iÅ¡ anksto, todėl teismas pripažino, kad ieÅ¡kovas savo iniciatyva neturėjo pakankamos kompetencijos nutraukti tokias sutartis. Teismo vertinimu, sutarčių nutraukimas galėjo padaryti atsakovui ne mažesnę žalÄ , nei 2011-01-24 valdybos nutarimo nevykdymas. Tuo tarpu atsakovas, konstatavęs, kad 2011 m. vasario mėn. buvo nuomojami (rodymui) filmai be galiojančių licencijų, dėl ko bendrovė galėjo patirti žalÄ , nenurodė tokios žalos dydžio.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo generalinis direktorius Kino programų vadovei A. V. už šį pažeidimÄ pareiÅ¡kė žodinę pastabÄ , o ieÅ¡kovas už tai buvo atleistas iÅ¡ darbo. Taigi nors ieÅ¡kovo, kaip generalinio direktoriaus pavaduotojo, atsakomybė yra didesnė, tačiau, teismo nuomone, už pažeidimÄ , galimai padarytÄ kelių asmenų, vienam iÅ¡ jų taikymas gerokai griežtesnės nuobaudos pažeidžia proporcingumo, o kartu ir sÄ Å¾iningumo bei teisingumo principus. Vertindamas ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumÄ , teismas atsižvelgė ir į darbo sutarties su ieÅ¡kovu nutraukimo netikslumus, t.y. nors ieÅ¡kovo darbo sutartyje nurodyta darbo sutarties nutraukimo data yra 2011-03-28, tačiau Ä®sakyme dėl atleidimo iÅ¡ darbo nurodyta, jog ieÅ¡kovas atleidžiamas nuo 2011-03-29.

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas, gavęs tokio įsakymo kopijÄ , galėjo pagrįstai manyti, kad yra atleidžiamas iÅ¡ darbo 2011-03-29, nes kitų įsakymų, tikslinančių nurodytÄ Ä¯sakymÄ , atsakovas teismui nepateikė. Teismas konstatavo, kad pats atsakovas pripažino, kad ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo data buvo 2011-03-29, tuo tarpu su ieÅ¡kovu buvo visiÅ¡kai atsiskaityta 2011-04-08, todėl Å¡ių aplinkybių kontekste daryta iÅ¡vada, kad atsakovas be pateisinamos priežasties pažeidė DK 141 str. 1d. reikalavimÄ visiÅ¡kai atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo dienÄ , o kartu ir darbo sutarties nutraukimo įforminimo tvarkÄ , nes, esant prieÅ¡taravimų dėl atleidimo iÅ¡ darbo datos darbo sutarties nutraukimo dokumentuose, laikytina, kad darbo sutarties nutraukimo data turėjo bÅ«ti nukelta po ieÅ¡kovo laikino nedarbingumo pasibaigimo, t.y. po 2011-04-11.

Teismo vertinimu, atsakovas nesilaikė LR DK 238 str. reikalavimų, skiriant drausminę nuobaudÄ , o tai sudaro teisinį pagrindÄ paskirtÄ nuobaudÄ panaikinti, laikant darbo sutartį su ieÅ¡kovu nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pripažinus ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, teismas konstatavo, kad jam turi bÅ«ti priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo laikino nedarbingumo pabaigos (2011-04-12) iki teismo sprendimo dienos. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpis sudaro 7 mėnesiai ir 28 darbo dienos, todėl atsižvelgiant į ieÅ¡kovo vidutinį 3 155,29 Lt mėnesio ir 149,54 Lt vienos dienos darbo užmokestį jam priteistina 26 274,19 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .

Nutraukiant darbo sutartį su ieškovu teismo sprendimo pagrindu, ieškovui turi būti išmokama dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas dirbo atsakovo bendrovėje daugiau kaip 12 mėnesių (DK 140 str.1d.2 p.). Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, kad pagal nustatytas aplinkybes atsakovas turėjo pretenzijų ieškovui dėl jo vykdomų funkcijų ir ne visada pats ieškovės dėjo pakankamas pastangas surasti kompromisinius elgesio variantus darbdavio atžvilgiu.             Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio 19 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovo UAB „Lietuvos kinas“ 1 250,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo S. S. naudai.

Teismas nurodė, kad 2011-12-09 (iki sprendimo priėmimo) teisme buvo gautas ieškovo S. S. atstovės prašymas priteisti iš atsakovo patirtas 2 500,00 Lt išlaidas advokatės teisinei pagalbai. Aplinkybę, kad minėtos išlaidos buvo patirtos, patvirtina 2011-06-14 advokatų kontoros pinigų priėmimo kvitas Nr. 367093. Ieškovo patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginimo klausimas teismo sprendimu nebuvo išspręstas. Įvertindamas aplinkybes, kad ieškovas rašytinius įrodymus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė pavėluotai, tačiau ieškinyje bei patikslintame ieškinyje buvo jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, jei tokių bus, todėl teismas pripažino, kad prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas buvo pateiktas laiku.

Vienok, teismas pažymėjo, kad ieškovas S. S. yra atstovaujamas advokatės, turinčios pakankamai teisinių žinių, todėl sprendė, kad jis turėjo galimybę laiku pateikti teismui įrodymus apie bylinėjimosi išlaidas, tačiau, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, tai negali būti laikoma pagrindu visiškai nepriteisti ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Dėl nurodytų priežasčių bei įvertindamas ieškovo atmestų reikalavimų dalį, teismas sprendė esant pagrindui prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sumažinti per pusę.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai            Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Lietuvos kinas“ praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimÄ dalyje, kuria tenkintas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Apeliantas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas bei priimti teismui teikiamus naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:         1.

Pirmos instancijos teismas, panaikindamas ieÅ¡kovui skirtas drausmines nuobaudas bei priteisdamas iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir 26.274,19 Lt sumÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , netinkamai taikė LR Darbo kodekso ir LR Civilinio proceso kodekso normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir priėmė nepagrįstÄ bei neteisėtÄ sprendimÄ . Per visÄ darbo pas atsakovÄ laikotarpį S. S. netinkamai atliko pareiginiuose nuostatuose numatytas darbo funkcijas, nepakluso tiesioginio vadovo - generalinio direktoriaus darbo pasitarimų metu duotiems nurodymams, neatliko pavestų darbų, tiesioginių funkcijų, neįgyvendino kino projektų, kurių įgyvendinimas buvo jo kompetencijos ribose.

Å ias aplinkybes patvirtina atsakovo pateiktos suvestinės: „KultÅ«ros ministerijai pateikti projektai ir jų finansavimo eiga (2009, 2010 m.)“ bei „Užduotys ir jų vykdymo rezultatai (2010, 2011 m.)“. Kadangi nuo pat įdarbinimo pradžios ieÅ¡kovas netinkamai atliko savo darbo funkcijas, todėl bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties buvo nuspręsta imtis griežtesnių Darbo kodekse numatytų priemonių - už darbo funkcijų, vadovo nurodymu neatlikimÄ skirti atitinkamÄ drausminę nuobaudÄ .

Pažymėjo, kad tas pačias aplinkybes apeliantas paaiÅ¡kino pirmos instancijos teismui, tačiau teismas į Å¡ias aplinkybes neatsižvelgė.          2. Teismas nepagrįstai vertino aplinkybes, kad ieÅ¡kovas nesutiko su darbo užmokesčio mažinimu. Atsakovo teigimu, Å¡ios aplinkybės neturi įtakos drausminių nuobaudų skyrimui. PasiÅ«lymas sumažinti darbo užmokestį darbuotojui buvo sÄ lygotas atsakovo finansinių sunkumų, kurių patyrė ir iki Å¡iol patiria UAB „Lietuvos kinas“.

           3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas tinkamai paaiÅ¡kino pavėlavimo 2011-03-02 į darbÄ priežastis. Teismui teikiami darbuotojų susirinkimo protokolas ir žurnalo iÅ¡raÅ¡as už laikotarpį nuo 2011-02-07 iki 2011-03-25 patvirtina, kad 2011-03-02 ieÅ¡kovas pavėluotai į darbo vietÄ atvyko be pateisinamos priežasties, t.y. minėtame žurnale 2011-03-02 nėra jokio įraÅ¡o apie susitikimÄ su A. M.. Atkreipė dėmesį, kad kitomis dienomis ieÅ¡kovas žurnale padaręs įraÅ¡us, nurodančius nebuvimo darbo vietoje priežastis.

Taigi ieÅ¡kovui apie minėtÄ Å¾urnalÄ buvo žinoma, nustatytos tvarkos ieÅ¡kovas, kaip ir kiti apelianto darbuotojai, laikėsi. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas į žurnalÄ neįrašė 2011-03-02 susitikimo su A. M., konstatuotina, kad į darbo vietÄ ieÅ¡kovas atvyko pavėluotai ne dėl darbo funkcijų vykdymo, todėl vadovaujantis darbo tvarkos taisyklių 45 p. bei 121 p. ieÅ¡kovas padarė darbo drausmės pažeidimÄ , kuris iÅ¡ dalies sÄ lygojo drausminės nuobaudos - pastabos skyrimÄ ieÅ¡kovui.          4.

Vertindamas generalinio direktoriaus 2011-02-25 raÅ¡tu Nr. V3-24 ieÅ¡kovui nustatytus įpareigojimus, susijusius su projekto „Kino mokymai“ dokumentacijos parengimu, teismas netinkami iÅ¡analizavo byloje esančius įrodymus, nepagrįstai neatsižvelgė į darbo tvarkos taisyklėse bei pareiginiuose nuostatuose įtvirtintas normas, pažeidė Darbo kodekso 35 str. bei 228 str. Taigi 2011-02-23 pats ieÅ¡kovas pateikė apeliantui tarnybinį raÅ¡tÄ , kuriame paprašė leidimo vykdyti projektÄ â€žKino mokymai“ nuo 2011-03-04.

Atsižvelgiant į tokį praÅ¡ymÄ , ieÅ¡kovas buvo įpareigotas parengti ir pateikti kino mokymo projekto ekonominį ir finansinį veiklos planus, kino mokymo projekto rinkodaros veiklos planÄ , rimtÄ , naujÄ , inovatyvų, pagrįstÄ rinkos analize kino mokymo planÄ . Apeliantas pareikalavo ieÅ¡kovo pateikti su projektu susijusiÄ dokumentacijÄ iki pradedant projektÄ vykdyti, o ieÅ¡kovas su reikalavimu susipažino pasiraÅ¡ytinai, pretenzijų apeliantui neiÅ¡reiÅ¡kė, taip pat nenurodė, kad nesugebės parengti jo paties organizuojamo projekto naudingumÄ bei perspektyvumÄ pagrindžiančių dokumentų.

Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal ieÅ¡kovo pareigines nuostatas ieÅ¡kovo pareiga generuoti naujus projektus [8.2.p.] bei vykdyti kitus generalinio direktoriaus nurodymus, pavedimus, projektus [8.12. p.], todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ vykdyti generalinio direktoriaus 2011-02-25 įpareigojimÄ parengti ir pateikti su ieÅ¡kovo vykdomu projektu susijusiÄ dokumentacijÄ . Be to, vadovaujantis ieÅ¡kovo pareiginių nuostatų 6 p., 9.2.p. direktoriaus pavaduotojas turėjo visas galimybes pasinaudoti savo teisėmis.

Manydamas, kad jam trÅ«ksta kompetencijos parengti rinkodaros ar finansinį projektų planus, galėjo kreiptis į pavaldžius darbuotojus, kitų padalinių specialistus pagalbos, tačiau Å¡iomis teisėmis nepasinaudojo. Kadangi ieÅ¡kovas neįvykdė teisėtų darbdavio nurodymų ir tokiu bÅ«du pažeidė nustatytÄ darbo drausmę, todėl už padarytÄ darbo drausmės pažeidimÄ jam teisėtai buvo skirta drausminė nuobauda - pastaba. Tokiais savo veiksmais ieÅ¡kovas sukėlė žalingas pasekmes darbdaviui - darbdavys patyrė žalÄ , sumokėdamas darbuotojui darbo užmokestį už faktiÅ¡kai neatliktÄ darbÄ , o projekto „Kino mokymai“ neįvykdymas taip pat pakenkė apelianto turtiniams interesams - negauta tokio projekto įvykdymo finansinė nauda.             5.

PrieÅ¡ingai nei teismas konstatavo, apeliantas, skirdamas ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ -pastabÄ , atsižvelgė į DK 35 str. nustatytus bendruosius darbo subjektų teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo reikalavimus. Drausminė nuobauda skirta atsižvelgiant į DK 238 str. nurodytus kriterijus, taip pat laikantis DK 240 str. nustatytos drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos. Aplinkybė, kad darbuotojas paaiÅ¡kinimus pateikė tik dėl pavėlavimo atvykti į darbÄ , neturi įtakos drausminės nuobaudos skyrimui, nes pagal LR DK 240 str. 1 d. jei darbuotojas nepateikia paaiÅ¡kinimo, drausminė nuobauda gali bÅ«ti skirta ir be jo.               6.

Po 2011-01-21 įvykusio UAB „Lietuvos kinas“ valdybos susirinkimo 2011-01-24 buvo priimtas generalinio direktoriaus įsakymas Nr. V1-01, kuriuo kino programų vadovė A. V. buvo įpareigota laikytis 2011-01-21 valdybos nutarimo, o ieškovas buvo įpareigotas vykdyti valdybos nutarimo vykdymo kontrolę. Su šiuo įsakymu ieškovas supažindintas pasirašytinai, todėl pirmos instancijos teismo argumentas, kad nėra aišku, kodėl už licencijų kontrolę turėjo būti atsakingas vien tik ieškovas, yra nepagrįsti bei prieštaraujantys byloje esantiems rašytiniams įrodymams.

IeÅ¡kovas, vadovaudamasis pareiginių nuostatų 8.12 p. ir LR DK 228 str., privalėjo vykdyti teisėtus darbdavio nurodymus, apie kuriuos jam buvo tinkamai praneÅ¡ta, tačiau to nedarė. Pats ieÅ¡kovas pripažįsta, kad darbo funkcijos, susijusios su filmų licencijų kontrole, yra teisėtai priskirtos jam, nes ieÅ¡kinyje nurodo, jog kovo mėnesio filmų repertuaras buvo pakoreguotas ir iÅ¡braukti visi licencijų neturintys filmai. Atitinkamai darytina iÅ¡vada, kad vasario mėn. filmų sÄ raÅ¡Ä ieÅ¡kovas taip pat turėjo pareigÄ kontroliuoti bei iÅ¡braukti filmus, kurių licencijomis UAB „Lietuvos kinas“ nedisponavo.

              7. Sprendime nurodomos aplinkybės, kad ieÅ¡kovas savo iniciatyva neturėjo teisės nutraukti sutarčių, yra nepagrįstos, nes pats ieÅ¡kovas pripažino, kad filmų sÄ raÅ¡ai už 2011 m. kovo mėnesį buvo pakoreguoti, o tam nereikėjo nei generalinio direktoriaus leidimų, nei sutarčių keitimo. Apeliantas mano, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ta aplinkybė, jog A. V. buvo pritaikyta Å¡velnesnė nuobauda, pažeidžia proporcingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo principus.

Nurodė, kad, atsižvelgiant į A. V. paaiÅ¡kinimus bei aplinkybes, kad Å¡i darbuotoja per visÄ darbo pas apeliantÄ laikotarpį neturėjo drausminių nuobaudų, taip pat į ilgalaikį ir nepriekaiÅ¡tingÄ darbuotojos darbÄ , jai buvo paskirta žodinė pastaba. Svarbi ir ta aplinkybė, kad A. V. tiesioginis vadovas buvo ieÅ¡kovas, kuriam, kaip generalinio direktoriaus pavaduotojui, taikomi žymiai didesni profesionalumo bei atsakomybės standartai.                8. Vertindamas padaryto drausmės pažeidimo sunkumÄ , pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas be aukščiau nurodytų pažeidimų pažeidė LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymÄ , o tai leidžia ieÅ¡kovo elgesį pripažinti neteisėtu.              9.

PrieÅ¡ingai nei konstatavo teismas, darytina iÅ¡vada, kad 2011-03-28 įsakymu Nr. V1-13 ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo atitiko LR DK 35 str., 238 str. reikalavimus ir buvo laikytasi LR DK 240 str. nustatytos drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos, t.y. darbdavys, prieÅ¡ skirdamas drausminę nuobaudÄ , raÅ¡tu pareikalavo darbuotojo pasiaiÅ¡kinti dėl padarytų drausmės pažeidimų. Kadangi darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui per paskutinius 12 mėnesių jau buvo skirta drausminė nuobauda ir ta drausminė nuobauda yra galiojanti, atleidimas iÅ¡ darbo DK 136 str. 3 d. 1 p. nustatytu pagrindu laikytinas teisėtu.            10.

Pirmos instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad tinkamai darbo sutartis nebuvo įforminta dėl ieÅ¡kovo kaltės, dėl piktnaudžiavimo jam įstatymo suteiktomis teisėmis. Pažymėjo, kas darbuotojo atleidimo data yra 2011-03-28 ir bÅ«tent Å¡i data nurodyta darbo sutartyje. IeÅ¡kovas, nors ir žinodamas, kad nuo 2011-03-28 yra atleistas, tačiau pasinaudodamas tuo, kad darbdavys dar nespėjo informuoti VSDFV apie socialinio draudimo pabaigÄ ir taip piktnaudžiaudamas jam suteiktomis teisėmis, iÅ¡siėmė nedarbingumo pažymėjimÄ .

Visgi teismui nusprendus, jog nepakanka įrodymų, kad 2011-03-28 bÅ«tų laikoma darbo santykių tarp apelianto ir ieÅ¡kovo pasibaigimo diena, tokia diena turėtų bÅ«ti 2011-04-11, t.y. ieÅ¡kovo nedarbingumo pabaigos diena.           11. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo buvo neteisėtas, apelianto nuomone, pirmos instancijos teismo priteista suma už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ yra neproporcingai didelė, todėl turi bÅ«ti sumažinta.

Atsakovo finansinė padėtis yra itin sudėtinga, o Å¡ias aplinkybes patvirtina teikiamos pinigų srautų ataskaitos už 2011 metų gruodžio mėnesį bei 2012 sausio 1-18 d. UAB „Lietuvos kinas“ mėnesinis darbo užmokesčio fondas sudaro 46 345 Lt, bendrovėje dirba 20 darbuotojų. Tuo atveju, jei ieÅ¡kovui bÅ«tų priteista ir iÅ¡mokėta pirmos instancijos teismo priteista iÅ¡moka už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , neabejotinai nukentėtų ne tik atsakovo kreditorių, bet ir kitų darbuotojų interesai.           Atsilipime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas S. S. nurodė, kad nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundu dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo.

Atsakovo elgesys, apeliacinės instancijos teismui teikiant naujus įrodymus, kai visi raÅ¡ytiniai įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, laikytinas nesÄ Å¾iningu. IeÅ¡kovo teigimu, pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai net nėra tiesiogiai susiję su ginčo objektu. Atsakovas, remdamasis pavėluotai teikiamais įrodymais, įrodinėja, kad ieÅ¡kovas nebuvo susitikęs su A. M.. Taigi jei tokie įrodymai bÅ«tų pateikti savalaikiai, ieÅ¡kovas bÅ«tų prašęs apklausti teisme liudytoju A.

M., kuris, be jokios abejonės, bÅ«tų patvirtinęs susitikimo faktÄ . Apeliantas nutyli, kad įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo yra nurodoma, jog ieÅ¡kovas atleidžiamas iÅ¡ darbo bÅ«tent kovo 29 d. GalbÅ«t atsakovas ir bÅ«tų forminęs atleidimÄ nuo savo paties įsakyme nurodytos datos, tačiau ieÅ¡kovas, patyręs stresÄ , kovo 29 d. susirgo ir apie tai informavo darbdavį. Atskirsdamas į kitus apelianto argumentus, ieÅ¡kovas nurodė, kad jis nebuvo atsakovo rinkodaros ir projektų skyriaus vadovu.

Taigi ieškovas galėjo užklausti to padalinio darbuotojus atitinkamos informacijos, tačiau pavesti šiam skyriui atlikti planus neturėjo jokios galimybės. Diskusijos su minėtais darbuotojais vyko, tačiau sudaryti planus pavesti nurodytam galėjo tik pats įmonės vadovas. Apie tai ieškovas su įmonės direktoriumi bandė kalbėtis, tačiau direktorius nereagavo. Ieškovo teigimu, kino programų vadovė A. V. buvo pagrindinis asmuo, atsakingas už 2011-01-21 valdybos nutarimo vykdymo, todėl drausminė nuobauda [atleidimas iš darbo] ieškovui buvo paskirta neteisingai.

IeÅ¡kovo nuomone, apeliantas elgiasi nekorektiÅ¡kai, praÅ¡ydamas sumažinti priteistÄ sumÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ . VisÄ laikÄ apelianto piniginiai srautai sumažėja tik žiemos periodu, o kitais mėnesiais jo finansinė bÅ«klė bÅ«na ženkliai geresnė. Kita vertus, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, apeliantui ne kartÄ buvo siÅ«loma sudaryti taikos sutartį, tačiau jÄ sudaryti buvo atsisakoma. Kaip teigė įmonės atstovas, taikos sutartį buvo atsisakoma sudaryti „iÅ¡ principo“.

Ir po teismo sprendimo priėmimo apeliantas gali sudaryti taikos sutartį, tačiau tokios iniciatyvos iki Å¡iol nėra. Taigi tokiu elgesiu apeliantas pats susikÅ«rė pasekmes, kurias dabar praÅ¡o Å¡velninti.           Apeliaciniu skundu, kuris suraÅ¡ytas 2012-02-07, atsakovas UAB „Lietuvos kinas“ prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. papildomÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ dėl papildomo sprendimo priėmimo atmesti.

Apeliacinis skundas buvo grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas papildomÄ sprendimÄ , pažeidė LR CPK 98 str., 277 str. nuostatas bei nukrypo nuo aukÅ¡tesnės instancijos teismų suformuotos teismų praktikos tokio pobÅ«džio bylose. LR CPK įsakmiai numatyta, o teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tiek praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, tiek Å¡ių iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai privalo bÅ«ti pateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

Bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės laikomas baigtu pradėjus baigiamÄ sias kalbas (CPK 253 str. 1 d.). Å iuo atveju civilinėje byloje teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ esmės 2011-12-01 ir nors praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir buvo ieÅ¡kovo suformuluotas ieÅ¡kinyje, tačiau bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai ieÅ¡kovo buvo pateikti tik 2011-12-09, t.y. po to, kai byla jau buvo iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės. Taigi bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo klausimÄ teismas iÅ¡spendė priimdamas 2011-12-21 sprendimÄ , todėl negalėjo Å¡io klausimo dar kartÄ spręsti.            Atsiliepimo į atsakovo UAB „Lietuvos kinas“ 2012-02-07 apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas nepateikė.IV.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados             Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Pagal CPK 328 str. iÅ¡ esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali bÅ«ti panaikintas vien formaliais pagrindais.Dėl drausminės nuobaudos-pastabos skyrimo2011-03-24 Ä®sakymu ieÅ¡kovui už tai, kad pirma- 2011-03-02 pažeidė darbo drausmę, darbo tvarkos taisykles, t.y. pavėlavo į darbÄ , apie tai nepranešė ir tokio pobÅ«džio pažeidimas Å¡iais metais [2011 m.] jau antras; antra- 2011-03-03 S. S. neįvykdė duotų įpareigojimų, paruoÅ¡ti ir pateikti: kino mokymo projekto ekonominį ir finansinį planÄ ; kino mokymo projekto rinkodaros veiklos planÄ ; rimtÄ , naujÄ , inovatyvų, pagrįstÄ rinkos analize kino mokymo projektÄ , tuo pažeidė darbo drausmę, darbo tvarkos taisykles ir pareiginius nuostatus ir buvo paskirta drausminė nuobauda-pastaba.

Atsižvelgiant į tai, kad minėtame įsakyme nurodyta aplinkybė, jog darbo drausmės pažeidimÄ - pavėlavimÄ Ä¯ darbÄ ieÅ¡kovas padarė tais pačiais metais antrÄ kartÄ , teismas pasisakys ir dėl Å¡ios aplinkybės. Kaip matyti iÅ¡ 2011-01-25 S. S. darbo drausmės pažeidimo akto, jame nurodyta, kad komisija konstatavo, kad ieÅ¡kovas tÄ dienÄ nebuvo darbe nuo 14.30 val. iki 16.15 val. Buvo papraÅ¡yta ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinti [b.l.36, t.1]. IeÅ¡kovas PasiaiÅ¡kinime [b. l. 37, t.1] nurodė, kad nurodytu laiku vykdė pareiginiuose nuostatuose nurodytas darbines funkcijas, bendradarbiauti su kinematografininkais, tokį susitikimÄ turėjo nurodytÄ dienÄ 15 val.

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, ieÅ¡kovui jokia drausminė nuobauda skirta nebuvo, todėl teisėjų kolegijos nuomone, laikyti Å¡iÄ aplinkybę pažeidimu ir minėti jÄ 2011-03-24 Ä®sakyme, pagrindo nebuvo. 2011-03-02 Reikalavime pasiaiÅ¡kinti dėl darbo drausmės pažeidimo [b.l.44, t.1] nurodyta, kad komisijos akto iÅ¡vadose konstatuota, kad ieÅ¡kovas pažeidė nustatytÄ darbo tvarkÄ , t.y. į darbÄ atvyko 8.10 val., kai pagal Darbo tvarkos taisykles darbas prasideda 7.30 val. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieÅ¡kovas laikotarpiu nuo 2011-03-07 iki 2011-03-22 buvo laikinai nedarbingas [b. l. 159-161, t.1].

Darbdavys reikalavo ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinti, vadovaujantis DK 240 str. 1 d. pagrindu. Minėtas įstatymo straipsnis įpareigoja darbdavį, prieÅ¡ skiriant drausminę nuobaudÄ , raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas pasiaiÅ¡kintų raÅ¡tu dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio nustatytÄ terminÄ be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiÅ¡kinimo, drausminę nuobaudÄ galima skirti be pasiaiÅ¡kinimo. Kadangi minėtame reikalavime buvo nustatytas trijų darbo dienų terminas pasiaiÅ¡kinimui pateikti, tuo tarpu aukščiau nurodytu laikotarpiu ieÅ¡kovas turėjo nedarbingumo pažymėjimÄ , reikalavimas pasiaiÅ¡kinti datuotas kovo 2 dienos data [antradienis], o nuo kovo 7 dienos [pirmadienio] ieÅ¡kovas sirgo, todėl jis nepraleido Å¡io termino pasiaiÅ¡kinti ir jį pateikė pirmÄ dienÄ , sugrįžęs iÅ¡ nedarbingumo, t.y. 2011-03-23 [b. l. 45, t.1].

Kaip nurodyta pasiaiÅ¡kinime, ieÅ¡kovas 2011-02-03 pradėjo darbÄ laiku, t.y. 7.25 val. ir susitiko su režisieriumi A. M., adresu Ozo g. 4, Vilniuje aptarti „galimybes panaudoti inovacijas kino pristatymo arba media priemones, kaip kino sklaidos platformos galimybę“. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė „darbuotojų žurnalo iÅ¡raÅ¡Ä â€œ [b.l.52, t.2], kuris pasak atsakovo, patvirtina, kad darbuotojų žurnale įraÅ¡o apie šį susitikimÄ nėra. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors „iÅ¡raÅ¡as“ [b.l. 52, t.2] kartu su apeliaciniu skundu buvo pateiktas ir priimtas teismo, tačiau viena vertus teismas negali laikyti jo bÅ«tent kokiu tai „darbuotojų žurnalu“, patvirtinančiu faktÄ apie darbuotojo neatvykimÄ Ä¯ darbÄ ir/ar kitas priežastis, kadangi iÅ¡ minėto iÅ¡raÅ¡o visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokia jo paskirtis ir kodėl tokia informacija ten turėjo bÅ«ti fiksuota, kita vertus neaiÅ¡ku kokiu pagrindu toks žurnalas galėjo bÅ«ti vedamas.

Tokio iÅ¡raÅ¡o pateikimas teismui, nežinant jo paskirties, bei net negalint indentifikuoti jo pavadinimo, negali bÅ«ti vertinamas, kaip raÅ¡ytinis įrodymas paneigiantis ieÅ¡kovo nurodytÄ pasiaiÅ¡kinime aplinkybę dėl susitikimo su kino režisieriumi. Pažymėtina, kad atsakovÄ tiek pirmos instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame teisme atstovavo profesionalÅ«s teisininkai, pasiaiÅ¡kinimas nurodant susitikimÄ su A. M. pateiktas darbdaviui dar 2011-03-23, todėl atsakovas turėjo galimybę pasirÅ«pinti tinkama tokios aplinkybės paneigimo įrodinėjimo priemone.

Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus duomenis ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas tinkamai paaiÅ¡kino 2011-03-02 vėlavimo į darbÄ priežastis ir nepaneigta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas tuo metu vykdė darbines funkcijas. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo.

Dėl direktoriaus įpareigojimų nevykdymo: 2011-02-25 Atsakymu Nr. V3-24 [b. l. 40-41, t.1] generalinis direktorius nurodė ieÅ¡kovui, jog jam leidžiama vykdyti projektÄ â€žKino mokymai“. Nurodyta, kad jis atsakingas už kino meno veiklÄ , tačiau jo darbas neefektyvus ir neveiklus, kadangi atsakovas per 2010 m., patyrė 175 380,81 Lt [neaiÅ¡ku ko: nuostolių ar tokiÄ sumÄ pajamų]. Nurodyta, kad IeÅ¡kovo 2011-02-22 raÅ¡te nėra pilnos informacijos, susijusios su projektu, nematyti ekonominio efektyvumo, kas sudaro prielaidÄ dėl veiklos nuostolingumo.

IeÅ¡kovo pateiktas pasiÅ«lymas dėl 15 minučių teksto skaitymo prieÅ¡ kino seansÄ jau vykdomas ilgÄ laikÄ , tačiau pajamų nepadidėjo. Ä®pareigojo iki kovo 3 d. pateikti kino mokymo projekto ekonominį ir finansinį planÄ ; kino mokymo projekto rinkodaros veiklos planÄ ; rimtÄ , naujÄ , inovatyvų, pagrįstÄ rinkos analize kino mokymo projektÄ . Darbdavys 2011-03-04 raÅ¡tu Nr. V3-26 pasiÅ«lė per tris kalendorines dienas pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ raÅ¡tu dėl padaryto drausmės pažeidimo, nes ieÅ¡kovas atsisako vykdyti aukščiau iÅ¡vardintus įpareigojimus [b.l. 46, t.1] [DK 240 str. 1 d.].

Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, ieÅ¡kovas atskiro paaiÅ¡kinimo nepateikė. Teismui nėra pateikta duomenų, kada ir kaip ieÅ¡kovui buvo įteiktas toks reikalavimas [b.l. 46, t.1], todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus aplinkybę, kad darbuotojas sirgo nuo 2011-03-07 iki 2011-03-22, tuo tarpu reikalavime nurodytas trijų dienų terminas pasiaiÅ¡kinti iki jo susirgimo nebuvo pasibaigęs, sutiktina su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovas nesudarė reikiamų sÄ lygų ieÅ¡kovui pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ Ä¯ 2011-03-04 reikalavimÄ Nr. V3-26 dėl kino mokymo projekto, ekonominio ir finansinio veiklos plano parengimo, tuo pažeisdamas DK 240 str. 1 d. numatytÄ pareigÄ ir skyrė nuobaudÄ nesant pasiaiÅ¡kinimo raÅ¡tu.

Tai, kad pirmos instancijos teismas vertino, kaip ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinimÄ Å¡ias aplinkybės pagrįsti, anksčiau ieÅ¡kovo teiktÄ , t.y. 2011-02-28 pasiaiÅ¡kinimÄ , nepanaikina darbdavio pareigos, numatytos DK 240 str. 1 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pasiaiÅ¡kinimo institutu ne tik garantuojama darbuotojo teisė pasiaiÅ¡kinti, bet taip pat siekiama maksimaliai užtikrinti, kad ir darbdavys, prieÅ¡ skirdamas drausminę nuobaudÄ , žinotų visas aplinkybes, reikÅ¡mingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje L.

V. v. UAB „Žvėryno klinika“, bylos Nr. 3K-3-153/200]. Teisėjų kolegija sutinka ir su kitais pirmos instancijos teismo nurodytais argumentais dėl drausminės nuobaudos- pastabos paskyrimo neteisėtumo. Pažymėtina, kad jokių duomenų, kad projekto „Kino mokymai“ pasak atsakovo neįvykdymas bÅ«tų pakenkęs apelianto turtiniams interesams, teismui nepateikta [CPK 178 str.]. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad paskirta drausminė nuobauda-pastaba neteisingai ir jÄ panaikino.

Dėl drausminės nuobaudos atleidimo iÅ¡ darbo pagrįstumo 2011-03-28 Ä®sakymu dėl drausminės nuobaudos skyrimo Nr. V1-13 nurodoma, kad ieÅ¡kovas nevykdė 2011-01-21 valdybos posėdžio nutarimo [protokolas Nr. V7-01] ir 2011-01-24 direktoriaus įsakymo Nr. V1-01 „Dėl valdybos nutarimo vykdymo“ ir pažeidė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatas, kai rengiant programas, jose buvo numatyti kino filmai, kurių nuomai ir rodymui įstatymo nustatyta tvarka nebuvo iÅ¡duotos licencijos, tuo padarant bendrovei žalÄ .

Ieškovas atleistas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. nuo 2011-03-29. 2011-01-24 Įsakymu Dėl valdybos nutarimo vykdymo [b.l. 49, t.1 ] kino programų vadovė A. V. įpareigota rengiant programas ir nuomojant filmus, laikytis 2011-01-21 valdybos posėdyje priimto nutarimo- nesant rašytinių įrodymų, kad galioja turtinės teisės į turimus filmus-edukacinių projektų nevykdyti, kino filmų kitiems juridiniams asmenims nenuomoti ir renginiuose nerodyti. Vienintelė išlyga-filmų rodymas mokymo tikslais.

Direktoriaus pavaduotojui kino menui S. S. pavesta šio nutarimo vykdymo kontrolė. 2011-03-07 Reikalavimu Nr. V3-27 pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo [b.l. 47, t.1], vadovaujantis 2011-03-04 Filmų planavimo ir rodymo teisėtumo įvertinimo komisijos išvadomis, konstatuota, kad per 2011 m. vasario mėn. S. S. ir A. V. kino teatrams, kino centrams ir kitoms įstaigoms planavo ir pateikė rodymui filmus, neturint nuomos ir rodymų licencijų. Nurodyta, kad ieškovas ir A. V. [raštas adresuotas abiems asmenims] grubiai pažeidė darbo drausmę, nevykdydami 2011-01-24 Generalinio direktoriaus įsakymo Nr. V1-01 „Dėl valdybos nutarimo vykdymo“, prašė per tris darbo dienas pateikti pasiaiškinimus raštu.

IeÅ¡kovas nuo 2011-03-07 iki 2011-03-22 sirgo. Byloje pateiktas ieÅ¡kovo 2011-03-25 paaiÅ¡kinimas [b.l. 50, t.1], kuriame paaiÅ¡kinta, kad „nurodymo nutraukti galiojančias sutartis su užsakovais jis nėra gavęs. Nurodė, kad sutarčių, kurių vykdymas yra Kino meno padalinio veikla, sudarymas ir keitimas yra generalinio direktoriaus kompetencija. 2011 m. vasario mėnesio repertuaras sudarytas ir sÄ raÅ¡e iÅ¡vardinti filmai pateikti iki 2011-01-20. Pakeitimai sutartyse dėl repertuaro pateikiami mėnesį prieÅ¡ pasiraÅ¡ant įgaliojimÄ .

Vasario mėnesio pradžioje iÅ¡ kovo mėnesio repertuaro nelicenciniai filmai iÅ¡imti“. Nors apeliantas teigia, kad ieÅ¡kovas per visÄ darbo laikÄ nepakluso generalinio direktoriaus darbo pasitarimų metu duotiems nurodymams, neatliko pavestų darbų, tiesioginių funkcijų, neįgyvendino kino projektų ir dėl to jis teikia kartu su apeliaciniu skundu suvestines: „KultÅ«ros ministerijai pateikti projektai ir jų finansavimo eiga“ [2009, 2010 m.] ir „Užduotys ir jų vykdymo rezultatai“ [2010, 2011 m.], teisėjų kolegijos nuomone Å¡ioje dalyje apeliacinio skundo ribas sudaro 2011-03-28 Ä®sakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo nurodyti ieÅ¡kovo pažeidimai.

Todėl aplinkybės susijusios su 2009-2010 metais KultÅ«ros ministerijai pateiktais projektais ir jų finansavimu, bei 2010-2011 metų užduočių ir jų vykdymo rezultatais, tiesiogiai niekaip nesusijusios su ieÅ¡kovui paskirtos drausminės nuobaudos-atleidimo iÅ¡ darbo paskyrimu, todėl nevertintinos. Tokie duomenys galėjo bÅ«ti pateikti pirmos instancijos teisme ir jei atsakovas ketino jais įrodinėti ieÅ¡kovÄ charakterizuojančias aplinkybes, ar vertinti jo dalykinius sugebėjimus, tai dėl jų ieÅ¡kovas turėjo teisę atsikirsti, atitinkamai teikdamas savo argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus.

Vertinant ieÅ¡kovui paskirtos drausminės nuobaudos-atleidimo iÅ¡ darbo pagrįstumÄ , pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad darbuotojas yra kaltas, jeigu sÄ moningai atliko neteisėtus veiksmus: netinkamai vykdė darbo pareigas ar jų nevykdė. Ar darbuotojas informuotas apie jo pareigas ir jam skirtus nurodymus, turi įrodyti darbdavys. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2008).

IeÅ¡kovas neneigia, kad jam buvo žinomas 2011-01-21 valdybos posėdžio nutarimas [protokolas Nr. V7-01] [b.l.115-117, t.1]. Teisėjų kolegija sutinka, kad ieÅ¡kovas pagal Pareiginių nuostatų 8.12 p., bei vadovaujantis DK 228 str. privalėjo vykdyti teisėtus darbdavio reikalavimus, apie kuriuos jis buvo tinkamai informuotas. Vertinant ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimÄ , darytina iÅ¡vada, kad jo kompetencijoje buvo galimybė vykdyti Valdybos nutarimÄ ir tam nereikėjo jokių sutarčių pasiraÅ¡ytų su užsakovais nutraukimo ar pakeitimo, kas iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų bendrovės generalinio direktoriaus kompetencija, nes duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų įgaliotas atsakovo vardu sudaryti ar keisti sutartis, teismui nepateikta.

Tačiau ieÅ¡kovas pripažįsta, kad jau kovo mėnesio filmų repertuaras buvo pakoreguotas ir iÅ¡braukti visi licencijų neturintys filmai. Todėl sutiktina su apelianto argumentu, kad siekiant iÅ¡braukti iÅ¡ rodomų filmų sÄ raÅ¡o filmus, kurių licencijų UAB „Lietuvos kinas“ neturi, pakeitimai sudarytose sutartyse nebuvo reikalingi. Vertinant ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimÄ , kad 2011-01-21 Valdybos nutarimas buvo priimtas jau po to, kai 2011 metų vasario mėnesio kino filmų repertuaras buvo sudarytas ir sÄ raÅ¡e iÅ¡vardinti filmai pateikti iki 2011-01-20, teisėjų kolegija pažymi, kad duomenų, kada toks sÄ raÅ¡as už vasario mėnesį buvo sudarytas, teismui nepateikta ir tokia ieÅ¡kovo aplinkybė nepaneigta. 2011-03-04 Filmų planavimo ir rodymo teisėtumo įvertinimo iÅ¡vada [b.l. 184, t.1] tik patvirtina faktÄ , kad kino filmai nuomojami 2011 m. vasario mėnesį neturėjo licencijų ir jie negalėjo bÅ«ti nuomojami rodymui.

Atsakovo generalinio direktoriaus raÅ¡tas [b.l. 187, t.1], kuriuo kino programų vadovei A. V. [kuri 2011-01-24 direktoriaus įsakymu buvo įpareigota rengiant programas ir nuomojant filmus laikytis 2011-01-21 Valdybos nutarimo] už Å¡io nutarimo nevykdymÄ 2011 m. vasario mėnesį buvo pareikÅ¡ta žodinė pastaba, patvirtina, kad toks atvejis buvo pirmas. Ä®vertinus aplinkybes, kad byloje nebuvo paneigta aplinkybė, kad 2011 m. vasario mėnesio nuomojamų filmų sÄ raÅ¡as buvo sudarytas tiek iki pačio 2011-01-21 Valdybos nutarimo priėmimo, tiek ir 2011-01-24 Ä®sakymo Nr. V1-01 dėl jo vykdymo priėmimo, bei atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas sÄ moningai neatliko teisėto reikalavimo neturint licencijos nenuomoti kino filmų, bei įvertinus pirmos instancijos teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovui paskirtos drausminės nuobaudos –atleidimo iÅ¡ darbo neproporcingumo vertinant atsakingo už tokių kino programų rengimÄ asmeniui paskirtos nuobaudos - žodinės pastabos pobÅ«dį, teisėjų kolegija mano, kad pirmos instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad paskirta drausminė nuobauda neteisėtai ir ji buvo panaikinta.

Pažymėtina, kad pati A. V. apklausta liudytoja teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybę, kad bendrovėje ilgÄ laikÄ nebuvo kreipiamas dėmesys į tai, kad rodomi filmai neturi galiojančių licencijų. Pagal DK 238 str. skiriant drausminę nuobaudÄ , atsižvelgtina į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir sukeltas pasekmes, byloje duomenų, kad dėl 2011 m. vasario mėnesį rodytų filmų neturint licencijų bÅ«tų padaryta konkreti materialinė žala atsakovui, byloje nepateikta.

Pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovui paskirtų drausminių nuobaudų skyrimas sutapo su tuo, kad ieškovas nesutiko su atsakovo pasiūlymu sumažinti darbo užmokesčio dydį niekaip nepagrįsta. Byloje nepateikta jokių duomenų, kad skiriant drausmines nuobaudas ši aplinkybė turėjo įtakos, todėl tokie motyvai iš pirmos instancijos teismo sprendimo šalintini.Dėl atleidimo iš darbo datos: teisėjų kolegijos nuomone 2011-03-28 Įsakyme Nr. V1-13 nurodyta, kad ieškovas atleistas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. nuo 2011-03-29, todėl visiškai aišku, kad jo atleidimo data būtų 2011-03-29.

Tai, kad ieÅ¡kovas su Å¡iuo įsakymu buvo supažindintas 2011-03-28, reikÅ¡mės neturi. Kadangi ieÅ¡kovas laikotarpiu nuo 2011-03-29 iki 2011-04-11 sirgo, todėl jo atleidimo iÅ¡ darbo diena turėjo bÅ«ti 2011-04-11 [b.l.158-163, t.1]. Darbdavys Sodrai apie ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo taip pat informavo pirminio nedarbingumo laikotarpio pabaigoje. Atsižvelgiant į tai, kad panaikinta 2011-03-24 įsakymu Nr. V1-12 skirta drausminė nuobauda pastaba ir pripažintas neteisėtu ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p., todėl pripažinus ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, taikytina DK 297 str. 4 d. ir laikytina, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.Dėl darbo ginčų komisijos sudarymo: teisingas atsakovo argumentas, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovui susipažinus su įsakymu dėl jo atleidimo iÅ¡ darbo, jis DK 295 str. 2 d. pagrindu, nesutikdamas su atleidimu iÅ¡ darbo, turėjo teisę per nustatytÄ terminÄ kreiptis į teismÄ .

Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimoApeliantas teigia, kad priteista suma neproporcingai didelė, Atsakovo finansinė padėtis yra itin sudėtinga. Tuo atveju, jei ieÅ¡kovui bÅ«tų priteista ir iÅ¡mokėta pirmos instancijos teismo priteista iÅ¡moka už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , neabejotinai nukentėtų kreditorių ir kitų darbuotojų interesai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ioje dalyje atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas ir priimtas teismo sprendimas keistinas.

Kaip teisingai nurodė atsakovas, priteista suma yra neproporcingai didelė, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas pas atsakovÄ dirbo gana nedidelį laiko tarpÄ , nuo 2010-03-17. Vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ priteisimas pagal kasacinio teismo praktikÄ atlieka kompensuojamÄ funkcijÄ darbuotojui, pripažinus jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu. Bet kokiu atveju kompensacijos dydis turėtų bÅ«ti proporcingas pažeidimo sunkumui ir nuketėjusiosios Å¡alies patirtiems netekimams, bet teisėtas lÅ«kestis gauti su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas turi bÅ«ti ir proporcinga suvaržymo priemone darbdaviui [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-21 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-545/2010].

Tai sietina ir su bendraisiais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais [CK 1.5 str.]. Atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad jo finansinė padėtis sudėtinga, bendrovėje dirba 20 darbuotojų [b.l.53-54, t.2], todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad priteisus vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ Å¡iuo atveju nuo 2011-04-12 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos [DK 297 str. 4 d.], o pirmos instancijos teismo sprendimu buvo priteista iki pirmos instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos, viso už 7 mėnesius 28 dienas, t.y. 26 274,19 Lt, praktiÅ¡kai daugiau kaip už pusę jo dirbto bendrovėje laiko, toks vidutinio atlyginimo priteisimas savo dydžiu nėra proporcingas ir per didelė sankcija darbdaviui, atsižvelgiant į jo materialinę padėtį.

Ta aplinkybė, jog bendrovė siÅ«lė ieÅ¡kovui ir kitiems darbuotojas susitarti dėl darbo užmokesčio sumažinimo, patvirtina atsakovo įmonės sunkios finansinės padėties buvimo faktÄ . Teismas pažymi, kad įvertinus visÄ bylos medžiagÄ , Å¡alių tarpusavio santykius, ieÅ¡kovo dirbto laiko trukmę ir atsižvelgiant į ieÅ¡kovo teisėtus lÅ«kesčius gauti darbo užmokestį, bei teismo praktikÄ , kad tokie lÅ«kesčiai bÅ«tų proporcingi su atsakovui taikoma sankcija, ieÅ¡kovui priteistina trijų vidutinio darbo užmokesčių suma už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , viso 9465,87 Lt.

Pažymėtina, kad ieškovui priteista įstatymo nustatyta dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa šioje situacijoje vertintina, kaip atitinkama statisfakcija gauti su darbo santykiais susijusias išmokas. Dėl papildomo sprendimo priėmimoPapildomu 2012-01-19 sprendimu iš atsakovo priteista 1250 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai advokato pagalbai apmokėti. Atmestinas apelianto argumentas, kad bylinėjimosi išlaidos negali būti priteistos, jei prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Å iuo gi atveju, jau pačiame papildomame teismo sprendime yra nurodyta, kad dar iki sprendimo priėmimo buvo gautas ieÅ¡kovės advokatės V.Čivilytės praÅ¡ymas iÅ¡spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ . Kaip matyti iÅ¡ byloje pateikto Pinigų kvito [b.l.2, t.2], minėtas dokumentas, patvirtinantis ieÅ¡kovo turėtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti faktÄ pateiktas teismui prieÅ¡ 2011 m. gruodžio mėnesio teismo posėdžius. Pačiame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl esant praÅ¡ymui ir pateiktiems įrodymams, pagrindžiantiems tokių iÅ¡laidų buvimÄ , teismas turėjo teisę priimti papildomÄ teismo sprendimÄ Å¡iuo klausimu.

LR CPK 277 str. 1 d. 3 p. numato, kad teismas, priėmęs byloje sprendimÄ , dalyvaujančių byloje asmenų pareiÅ¡kimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomÄ sprendimÄ , jeigu teismas neiÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimu, kuriuo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, tokių bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas iÅ¡spręstas nebuvo, todėl pirmos instancijos teismas turėjo pagrindÄ priimti papildomÄ teismo sprendimÄ ir priteisti tokias iÅ¡laidas, tai neprieÅ¡tarauja jokiai teismų praktikai.Atsižvelgiant į tai, kad apelianto UAB „Lietuvos kinas“ apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkinamas ir pirmos instancijos teismo sprendimas dalinai keičiamas, bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas perskirstomas iÅ¡ naujo.

Atsakovas yra sumokėjęs 978 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ . Kadangi pirmos instancijos teismo sprendimas iÅ¡ dalies keistinas ir vidutinis mėnesinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisiamas už tris mėnesius, t.y. 9465,87 Lt, todėl atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 283,98 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ . Pirmos instancijos teismas priteisė iÅ¡ atsakovo 978 Lt žyminio mokesčio valstybei, atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ dalies keistinas pirmos instancijos teismo sprendimas, priteistina valstybės naudai 473,29 Lt žyminio mokesčio suma.

Atsakovas yra sumokėjęs 50 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ dėl papildomo sprendimo priėmimo [b.l. 62, t.2]. Atsižvelgiant į tai, kad už apeliacinį skundÄ , kuriuo skundžiamas papildomas teismo sprendimas bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimu, žyminis mokestis nemokamas, sumokėta 50 Lt žyminio mokesčio suma grÄ Å¾inama atsakovui [CPK 87 str.].Apeliantas yra pateikęs praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ 4356 Lt [b.l. 45-48, t.2] ir 1391,50 Lt už paaiÅ¡kinimų suraÅ¡ymÄ , viso 5747,50 Lt.

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas iÅ¡ dalies, o praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis itin didelis, neatitinka LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio ribų, praÅ¡oma suma mažinama iki 1300 Lt. Priteisiant tokiÄ sumÄ Ä¯vertinama civilinės bylos sudėtingumas, procesinių dokumentų skaičius ir apimtis, teismo posėdžių skaičius, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai [CPK 98 str.].

Papildomas teismo sprendimas keistinas, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteista 1250 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti suma mažintina iki 1050 Lt., atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas patenkintas iÅ¡ dalies. IÅ¡ atsakovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos tiek pirmos instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose už procesinių dokumentų iÅ¡siuntimÄ , viso 22,70 Lt [CPK 88 str.].Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimÄ pakeisti dalyje dėl ieÅ¡kovui S. S. iÅ¡ atsakovo UAB „Lietuvos kinas“ priteisto vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir Å¡iÄ sprendimo dalį iÅ¡dėstyti sekančiai: „priteisti ieÅ¡kovui S. S. iÅ¡ atsakovo UAB „Lietuvos kinas“ 9465,87 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Lietuvos kinas“ į valstybės biudžetÄ 473,29 Lt žyminio mokesčio“.

Kitoje dalyje teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. papildomÄ sprendimÄ pakeisti ir priteistÄ ieÅ¡kovui S. S. iÅ¡ atsakovo UAB „Lietuvos kinas“ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ sumažinti nuo 1250 Lt iki 1050 Lt.             Priteisti atsakovui UAB „Lietuvos kinas“ iÅ¡ ieÅ¡kovo S. S. 1583,98 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.              Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Lietuvos kinas“ 22,70 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.GrÄ Å¾inti atsakovui UAB „Lietuvos kinas“ (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM 50 Lt [penkiasdeÅ¡imt litų] sumokėto žyminio mokesčio.

Teisėjai                                                    Henrichas Jaglinskis                                              Asta Radzevičienė                                                                                  Zita Smirnovienė                          Â