2021-04-21 Nr. AB-8325-3-61-3-02061-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-893-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02061-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 34.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „MAXIMA LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „MAXIMA LT“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „MAXIMA LT“ (toliau – ir bendrovė) 2019 m. birželio 7 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2019 m. gegužės 9 d. nutarimą Nr. ATK2-83/19 (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Nutarimu pareiškėjas pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto reikalavimus. Nutarimu jam taikyta sankcija už tai, kad jo darbuotoja 2019 m. vasario 4 d. apie 21.52 val. jo valdomoje parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Parduotuvė), pardavė tabako gaminius asmeniui, neturinčiam 18 metų.

2.2. Pareiškėjo darbuotoja objektyviai neturėjo pagrindo manyti ar suabejoti, jog pirkėjas buvo nepilnametis, nes pirkėjas buvo aukštas, suaugęs, vyriško sudėjimo, vyriško balso, vyriškų veido bruožų (pvz., ūsai, barzda), visiškai savimi pasitikėjo įsigydamas tabako gaminį. Pirkėjas atrodė vyresnis už nepilnametį asmenį. Be to, kaip nurodė pardavėja, ji su pirkėju kartu mokėsi, o pati yra pilnametė, todėl tai suponavo aplinkybę, kad pirkėjas taip pat yra pilnametis. Minėtos aplinkybės leido priimti išvadą, kad cigaretes pirkęs asmuo buvo pilnametis.

2.3. Pažeidimas turėtų būti pripažintas mažareikšmiu ar mažai pavojingu, nes juo nebuvo padaryta jokia žala trečiųjų asmenų teisėms / teisėtiems interesams; žala taip pat nebuvo padaryta nei pirkėjui, nes jis yra nerūkantis (tai patvirtina pirkėjo 2019 m. vasario 19 d. paaiškinimas, esantis bylos medžiagoje „<...> aš nesutikau, kadangi pats esu nerūkantis <...>“), pirkėjas neketino pirkti cigarečių, o nusipirkęs jų nevartojo, nes atidavė kitam asmeniui M. B., kuris taip pat neketino jų įsigyti ar vartoti (tai patvirtina bylos medžiagoje esantis asmens M. B. 2019 m. vasario 5 d. pareiškimas – „<...> mano tikslas buvo ne sau cigaretes įsigyti. <...>“); minėta situacija nesukėlė grėsmės visuomenei; nebuvo padaryta jokia žala valstybei ir valstybės finansų sistemai; pažeidimo mastas buvo nedidelis – tik vienoje bedrovės parduotuvėje; bendrovė ir jos darbuotoja pripažįsta minėtą pažeidimą, kurio, atsižvelgiant į visas aukščiau išvardintas aplinkybes, objektyviai negalėjo išvengti, nuoširdžiai gailisi, ėmėsi ir imasi veiksmų, kad tokio pobūdžio situacijos daugiau nesikartotų ateityje.

2.4. Pirkėjo 2019 m. vasario 19 d. paaiškinimas ir vaizdo įrašas patvirtina, jog pirkėjas ir asmuo M. B., kurio nurodymą / prašymą vykdė pirkėjas, žinodami apie Įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto draudimus, pasinaudodami tokiomis aplinkybėmis kaip pažintis su darbuotoja, bendri mokslai, tyčia suklaidino ir išprovokavo darbuotoją parduoti tabako gaminius pirkėjui, tuo galbūt siekdami savanaudiško pasipelnymo ar kitų neteisėtų ar nesąžiningų asmeninių tikslų.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjo skundo teiginius vertina kritiškai, kaip subjektyvų aplinkybių vertinimą ir nepaneigiančius padaryto pažeidimo sudėties. Įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto reikalavimas yra imperatyvus, o sudėtis formali, todėl pakanka nustatyti buvus faktą, kad būtų galima konstatuoti pažeidimą. Juridiniam asmeniui pagal Įstatymą yra keliami griežtesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, jam nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti Įstatymo nuostatų laikymąsi. Įstatyme numatyta imperatyvi pareiga tabako gaminių neparduoti asmenims iki 18 metų.

3.2. Pareiškėjas neįrodė, jog darbuotojai abejonės dėl pirkėjo jaunatviškos išvaizdos negalėjo kilti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pirkėjo išvaizda galėjo ir turėjo darbuotojai sukelti abejonių. Vaizdo įrašas ir pardavėjos paaiškinimai, kad ji mokėsi su pirkėju, patvirtina, jog pirkėjas yra jaunatviškos išvaizdos, todėl pardavėjos subjektyviame suvokime turėjo kilti pagrįstos abejonės, kad jis gali būti nesulaukęs 18 metų. Nepatikrindama asmens dokumento, pardavėja elgėsi neatsakingai ir tuo pažeidė Įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto reikalavimus.

3.3. Argumentus dėl pažeidimo mažareikšmiškumo ir pardavėjos provokacijos atsakovas vertino kritiškai. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36(9) straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie laikomi mažareikšmiais konkrečiose ūkio subjektų veiklos srityse, ar tokių pažeidimų kriterijai nurodomi priežiūrą atliekančio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens, kolegialios priežiūrą atliekančio subjekto institucijos arba aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimamuose norminiuose teisės aktuose. Departamento direktoriaus 2016 m. gruodžio 27 d. įsakyme Nr. T1–401 „Dėl mažareikšmiškumo taikymo Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo ir Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pažeidimų srityje ir kriterijų, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustatymo“ Įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto pažeidimas nenurodytas kaip mažareikšmis ir mažai pavojingas, todėl pareiškėjas nepagrįstai tokius veiksmus įvardija kaip mažareikšmius. Departamentas nenustatė, kad pirkėjas būtų naudojęs spaudimą ar prievartą pardavėjos atžvilgiu ir tokiu būdu išprovokavęs pardavėją padaryti pažeidimą. Sprendimą netikrinti dokumento ir parduoti tabako gaminį priėmė pardavėja.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Iš į bylą pateiktos medžiagos teismas nustatė, kad 2019 m. vasario 4 d. pareiškėjo parduotuvės darbuotoja, veikdama pareiškėjo vardu, naudai ir interesais, asmeniui, neturinčiam 18 metų, pardavė 1 pakelį cigarečių „Rothmans“. Šį faktą patvirtina į bylą pateikti: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Departamentui perduota medžiaga (asmens, pirkusio cigarečių pakelį paaiškinimai, pardavėjos paaiškinimai, 2019 m. vasario 18 d. Administracinio nusižengimo protokolas), Departamento 2019 m. balandžio 1 d. protokolas, Nutarimas). Tyrimo medžiagoje nurodytų faktinių aplinkybių pareiškėjas iš esmės neginčija, todėl pagal Įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir 26 straipsnio 7 dalį, tai yra pakankamas pagrindas taikyti jam ekonominę sankciją – baudą nuo 868 Eur iki 1 448 Eur.

6. Teismas vertino, kad, nors pažeidimo tyrimo metu pardavėja ir nurodė, jog iš cigaretes pirkusio asmens išvaizdos buvo galima daryti išvadą, kad asmuo pilnametis (aukštas, vyriško sudėjimo ir pan.), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad cigarečių pardavimo dieną pardavėjai pačiai buvo 18 metų, o žinodama aplinkybę, kad cigaretes pirkęs asmuo kartu su ja mokėsi, pardavėja turėjo įsitikinti, ar pirkėjas taip pat jau yra sulaukęs įstatyme nustatyto amžiaus (18 metų). Ši aplinkybė esamoje faktinėje situacijoje yra ypač svarbi dėl pirkėjo ribinio amžiaus. Būtent esant tokioms objektyvioms aplinkybėms, pardavėjos subjektyvus suvokimas apie pirkėjo pilnametystę, teismo vertinimu, nebuvo pakankamas, kad būtų galima nuspręsti, kad cigaretes pirkęs asmuo taip pat jau yra pilnametis. Šiuo atveju pardavėja turėjo pareigą patikrinti pirkėjo dokumentą ir neparduoti tabako gaminių neįsitikinusi pirkėjo amžiumi. Teismo nuomone, pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad pažeidimas buvo išprovokuotas, esminės reikšmės neturi, nes pardavėja cigaretes asmeniui pardavė, pasikliaudama tik savo subjektyviu vertinimu apie pirkėjo amžių, o ne dėl suklaidinimo.

7. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas nevykdė imperatyvios įstatymo normos reikalavimų neparduoti tabako gaminių nepilnamečiams ir tuo pažeidė Įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punktą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pažeidimą padarė pirmą kartą, taip pat nebuvo nustatyta sunkinančių aplinkybių, todėl sprendė, kad pareiškėjui pagrįstai buvo skirta minimali sankcijoje numatyta bauda. Aplinkybių, dėl kurių Nutarimas turėtų būti panaikintas, ar pažeidimas pripažintas mažareikšmiu, teismas nenustatė, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti Nutarimą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 8. Pareiškėjas UAB „MAXIMA LT“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2019 m. gegužės 9 d. nutarimą Nr. ATK2-83/19.

9. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendime padaryta išvada, kad „<...> pardavėjos subjektyvus suvokimas apie pirkėjo pilnametystę, nebuvo pakankamas, kad būtų galima nuspręsti, kad cigaretes pirkęs asmuo taip pat jau yra pilnametis“. Byloje esantis rašytinis įrodymas – darbuotojos 2019 m. vasario 18 d. paaiškinimas ir kitos bylos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad darbuotoja besąlygiškai suvokė, interpretavo ir įvertino pirkėją kaip asmenį, turintį 18 metų. Darbuotojos suvokimas apie pirkėjo pilnametystę buvo sąlygotas ir nulemtas svarbia faktine aplinkybe – kad ji ir pirkėjas kartu mokėsi, o tai, jos įsitikinimu, reiškė, kad jie abu yra vienodo amžiaus – pilnamečiai. Todėl, būdama pilnametė, ji suvokė ir pirkėją, kaip pilnametį asmenį, turintį teisę pagal Įstatymą įsigyti tabako gaminius. Prašo įvertinti šią aplinkybę ne tiek kaip gynybinės pozicijos argumentą, bet kaip realiame gyvenime darbuotojos padarytą išvadą, kuriai esminę įtaką turėjo minėta faktinė aplinkybė. Darbuotoja, šioje konkrečioje situacijoje vertindama pirkėjo jaunatvišką išvaizdą ir spęsdama būtinumą patikrinti pirkėjo amžių patvirtinantį dokumentą, iš esmės negalėjo išvengti padarytos klaidos.

9.2. Pareiškėjas iš dalies sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo argumentu, kad „<...> pirkėjo jaunatviška išvaizda savaime gali preziumuoti <...>“ abejonių dėl pirkėjo pilnametystės atsiradimo, tačiau prašo atkreipti dėmesį į tai, kad tokia prezumpcija, atsižvelgiantį šiuolaikinio gyvenimo realybę, įvairias socialines, kultūrines, mados, aprangos, asmenų išvaizdos ir elgsenos tendencijas, kelia nemažai tiek teorinių, tiek praktinių klausimų ir problemų, kurių pasėkoje ūkio subjektas iš esmės neturi realių galimybių šią prezumpciją ne tik kad paneigti, bet ir susiduria su praktinėmis jos tinkamo įgyvendinimo problemomis. Todėl, pareiškėjo manymu, šiame kontekste elgesio modelio taisyklės, suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008 metais (LVAT 2008 m. gegužės 14 d. nutartis Nr. A-146-771/2008), t. y. prieš 12 metų, kuriomis yra grindžiamas skundžiamas sprendimas, jau šiandien galėtų būti keičiamos ar taikomos su tam tikromis išlygomis, pvz., tyčinės veikos ar didelio neatsargumo atvejais.

9.3. Dėl pirkėjo išvaizdos ir jo elgesio įsigyjant tabako gaminius darbuotojai objektyviai negalėjo kilti abejonių ar įtarimų, kad jis yra jaunesnis nei 18 metų. Darbuotojos sprendimas parduoti pirkėjui cigaretes šioje konkrečioje situacijoje yra pateisinamas ir atitinka taikytinus atidumo ir rūpestingumo standartus, o bendrovė nepažeidė jai taikytinų profesinių reikalavimų. Taip pat prašo pripažinti pažeidimą mažareikšmiu ir mažai pavojingu.

10. Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą. Atsakovas palaiko atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją. Papildomai nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog LVAT praktiką dėl jaunatviškos išvaizdos kriterijaus reikia persvarstyti. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais dėl teismų precedentų, atsakovas pažymi, kad LVAT praktika panašiose bylose yra nuosekli, o jos keitimui nėra teisinių pagrindų. Pareiškėjas pats pripažįsta, kad jaunatviška išvaizda gali preziumuoti, jog asmuo yra nesulaukęs tinkamo amžiaus, todėl šio LVAT praktikoje suformuoto kriterijaus nėra pagrindo persvarstyti. Įstatymų leidėjas suteikė pardavėjui priemonę, kuria gali užtikrinti Įstatymo reikalavimų laikymąsi, t. y. asmens dokumento tikrinimas. Pareiškėjas šia priemone nepasinaudojo, todėl elgėsi aplaidžiai bei pažeidė Įstatymo draudimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 11. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2019 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. ATK2-83/19, kuriuo pareiškėjui UAB „MAXIMA LT“ skirta ekonominė sankcija už Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatytą tabako gaminių pardavimo draudimo pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, priėjo išvados, kad pareiškėjas nevykdė imperatyvios įstatymo normos reikalavimų neparduoti tabako gaminių nepilnamečiams ir tuo pažeidė Įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punktą, todėl Nutarimu jam pagrįstai skirta ekonominė sankcija – 868 Eur bauda. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, prašo teismo sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti.

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

14. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Teisėjų kolegija, apeliacinio skundo ribose papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu bei padarytomis išvadomis, todėl papildomai jų nekartoja, o tik atsako į pagrindinius pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus.

16. Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti tabako gaminius asmenims iki 18 metų. Kai kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų, tabako gaminių pardavėjai privalo iš perkančio tabako gaminius asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą. Jeigu toks asmuo nepateikia amžių liudijančio dokumento, tabako gaminių pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam tabako gaminius.

17. Aiškindamas šią teisės normą, LVAT yra konstatavęs, kad ji yra skirta užtikrinti minėto (Įstatymo 14 str. 5 d. 3 p. nustatyto) draudimo vykdymą. Toks užtikrinimas yra išreikštas imperatyviai nustatyto, pardavėjui privalomo laikytis elgesio modelio pateikimu. Nors šioje normoje nėra pateikti minėtų abejonių galimo atsiradimo kriterijai (nes tokios abejonės kiekvienu konkrečiu atveju grindžiamos subjektyviu asmens suvokimu), tačiau pagal jos esmę ir minėtą paskirtį bei taikant protingumo kriterijus darytina išvada, kad pirkėjo jaunatviška išvaizda savaime gali preziumuoti minėtų abejonių atsiradimą (jų konstatavimą nagrinėjant atitinkamą ginčą). Todėl konstatuotina, kad įrodinėti, jog minėtos abejonės negalėjo atsirasti, privalo tabako gaminių pardavėjas (pareiškėjas) (žr. LVAT 2010 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1085/2010, 2008 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-771/2008).

18. Pagal Įstatymo 26 straipsnio 7 dalį, už šio Įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyto tabako gaminių pardavimo draudimo pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda.

19. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad pareiškėjo parduotuvės darbuotoja (pardavėja), veikdama pareiškėjo vardu, naudai ir interesais, asmeniui, neturinčiam 18 metų, pardavė 1 pakelį cigarečių „Rothmans“. Pareiškėjas byloje laikosi pozicijos, kad pardavėjos paaiškinimas patvirtina, jog ji suvokė ir įvertino pirkėją kaip asmenį, turintį 18 metų, taip pat mano, kad padarytas pažeidimas yra mažareikšmis ir mažai pavojingas.

20. Iš byloje pateikto pardavėjos paaiškinimo (b. l. 20, 70) matyti, kad ji, nors ir pažinojo pirkėją (jis gyvena tame pačiame bendrabutyje), tačiau tikrojo jo amžiaus, parduodant tabako gaminius, nežinojo (kaip nurodė paaiškinime, ji galvojo, kad jis jau yra pilnametis). Jokių kitų reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą įsitikinimui, kad pirkėjas yra pilnametis, minėtame paaiškinime nenurodyta, taip pat nenurodytos aplinkybės, jog pirkėjo išvaizda ir elgesys galėjo leisti jai patikėti, kad pirkėjas yra pilnametis. Taigi pardavėjos paaiškinimas nepatvirtina aplinkybių, jog jai objektyviai negalėjo kilti abejonių dėl pirkėjo amžiaus. Todėl, prieš parduodama tabako gaminius pirkėjui, ji privalėjo reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą, o jo nepateikus, tabako gaminių neparduoti.

21. Pažymėtina, jog tabako gaminiais prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Įstatymo reikalavimų. Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos tabako gaminiais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti Įstatymo reikalavimai, ir tokios priemonės turi būti efektyvios. Šiuo atveju pareiškėjas minėtų Įstatymo reikalavimų nesilaikė.

22. Pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl pažeidimo mažareikšmiškumo ir mažo pavojingumo nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi, nes aptariamos Įstatymo normos pažeidimo sudėtis yra formali, todėl pažeidimui konstatuoti pakanka Įstatymo normų dispozicijos draudimo nesilaikymo fakto nustatymo.

23. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino bylos įrodymus.

24. Apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „MAXIMA LT“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė