2017-11-30 Nr. BB-7131-1-01-1-46254-2015-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-316-511/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46254-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.23.2.2.2.; 2.2.2.7.; 2.1.16.2.19.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aldonos Rakauskienės (kolegijos pirmininkė), Audronės Kartanienės ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. K. (D. K.) ir T. D. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo

T. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 265 straipsnio 1 dalį 400 MGL (15 064 Eur) dydžio bauda, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vienuolikai metų, šią bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. laikas.

D. K. nuteistas pagal BK 265 straipsnio 1 dalį 400 MGL (15 064 Eur) dydžio bauda, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvylikai metų. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su neatlikta bausme, paskirta Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 16 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trylikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. baudžiamuoju įsakymu, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas trylikai metų, šią bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. laikas. Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 7 d. nutartis, kuria nuteistųjų D. K. ir T. D. apeliaciniai skundai atmesti.

Tuo pačiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas ir G. K., tačiau dėl jo šis nuosprendis apeliacine tvarka nebuvo skundžiamas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. D. K. ir T. D. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, neteisėtai augino didelį kanapių kiekį ir disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, būtent: ne vėliau kaip 2015 m. birželio mėn. (duomenys neskelbtini) teritorijoje, pastatė šiltnamį, kuriame kartu su bendrininkais ir 2015 m. liepos mėn. prie bendrininkų grupės veiklos pagalbinėms funkcijoms atlikti prisidėjusiu G. K. laistė, tręšė, prižiūrėjo, saugojo ir taip iki 2015 m. rugpjūčio 18 d., pažeisdami 2013 m. gegužės 23 d. Pluoštinių kanapių įstatyme Nr. XII-336 nustatytą tvarką, užaugino didelį kiekį – 256 vnt. – kanapės augalų.

1.1. D. K. ir T. D. nuteisti ir už tai, kad kartu su bendrininkais įgyvendinant iš anksto suplanuotą nusikalstamą veiką – neteisėtai disponuoti labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu – 2015 m. rugpjūčio 18 d., apie 23 val., G. K. juos (D. K. ir T. D.) kartu su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, atvežė iki kanapių auginimo vietos (duomenys neskelbtini), jie (D. K. ir T. D.) ir asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, nupjovė šiltnamyje užaugintas kanapes, kurių bendras svoris išdžiovinus 3 395,59 g, ir dalį – 3 305 g (išdžiovintų svoris) – kanapių nešėsi link G. K. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), t. y. neteisėtai įgijo ir gabeno labai didelį narkotinės medžiagos kiekį, kol 2015 m. rugpjūčio 18 d. 23.20 val. neteisėtą disponavimą narkotine medžiaga nutraukė Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, įvykio vietoje pradėdami sulaikyti bendrininkus.

2. Kasaciniu skundu nuteistasis D. K. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

2.1. Kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra nepagrįsti, nes teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 260 straipsnio 3 dalį – ir padarė esminius BPK pažeidimus.

2.2. Kasaciniame skunde aptariama specialisto išvada Nr. 140-(5172)-IS1-6100 bei tyrimą atlikusios specialistės paaiškinimai, duoti pirmosios instancijos teisme, ir teigiama, kad šis tyrimas atliktas pažeidžiant Jungtinių Tautų Organizacijos 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos (toliau – Konvencija) 1 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tai, kad šio tyrimo metu buvo atrinktos ir ištirtos tik tos kanapių dalys, kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis yra didžiausias, anot kasatoriaus, reiškia, jog jam buvo inkriminuotas nusikaltimas dėl kanapių visų antžeminių dalių. Kasatoriaus nuomone, tokiu atveju turėtų būti apskaičiuotas ir išvestas tetrahidrokanabinolio kiekio vidurkis antžeminėse kanapių dalyse, atsižvelgiant į kanapių stiebų ir lapų, tarp kurių nėra galvučių, bei augalo galvučių su žiedais arba vaisiais svorį ir tetrahidrokanabinolio kiekį atskirai. Juolab kad byloje yra nenustatyta, koks tetrahidrokanabinolio kiekis yra tyrimui pateiktų kanapių stiebuose, lapuose, tarp kurių nėra galvučių, ir augalo galvutėse su žiedais arba vaisiais ir koks jų svoris atskirai. Nuteistasis pažymi, kad abiejų instancijų teismai nepagrįstai atmetė gynybos prašymus skirti pakartotinį objektų tyrimą ir nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes bei pašalinti minėtas abejones, taip nesivadovavo BPK 208 straipsnio nuostatomis ir pažeidė kasatoriaus teisę į gynybą, teisingą ir nešališką teismą. Kartu kasatorius teigia ir tai, kad pirmosios instancijos teismo 2016 m. kovo 30 d. protokolinė nutartis yra nepagrįsta, joje tik formaliai pacituotas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintame sąraše esantis nurodymas, jog „narkotinės medžiagos yra kanapės ir jų dalys“.

2.3. Be to, byloje neatskleistas nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia – kasatoriaus psichinis santykis su daroma veika. Be to, pagal bylos aplinkybes negalima spręsti, kad kasatorius žinojo ar bent bendrais bruožais suvokė, koks kanapių (ir jų dalių) grynosios medžiagos kiekis bus jas išdžiovinus iki stabilios masės, todėl jo veiksmai negalėjo būti kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Dėl to kasatorius teigia, kad šis baudžiamasis įstatymas taikytas netinkamai, teismų išvada apie jo bendrą supratimą dėl užaugintų kanapių labai didelio kiekio yra neteisinga, padaryta išsamiai neištyrus ir neįvertinus visų reikšmingų bylos aplinkybių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-550/2006).

2.4. Kasatorius teigia ir tai, kad byloje atliktame policijos pareigūnų slaptame tyrime yra pareigūnų pasyvios provokacijos faktai, nes nepateisinamai pernelyg ilgas slaptas tyrimas paskatino asmenis daryti kitą nusikalstamą veiką. Kasatorius pažymi, kad Generalinės prokuratūros teikime apie techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka yra nurodyta, jog jau 2015 m rugpjūčio 5 d. pareigūnams buvo žinoma apie auginamas kanapes, kuriomis rūpinasi kasatorius ir kiti nuteistieji. Dėl to kasatoriui nesuprantama, kodėl jie nebuvo sulaikyti ir nepradėtas ikiteisminis tyrimas, bet nepateisinamai ilgai buvo laukiama kanapių derliaus. Anot kasatoriaus, kartu tai reiškia, kad, 2015 m. liepos 8 d. užfiksavus kanapių auginimą, iki 2015 m. rugpjūčio 18 d. policijos pareigūnai provokavo ir skatino jį bei kitus nuteistuosius daryti labai sunkų nusikaltimą. Be to, teismui nepateikti duomenys, užfiksuoti 2015 m. rugpjūčio 18 d. techninėmis priemonėmis apie kanapių skynimą, pakrovimą į maišus ir gabenimą, nors šią dieną nuo 18.30 iki 23.30 val. pareigūnai buvo slapta patekę į objektą (šiltnamį, kuriame buvo auginamos kanapės), kur, panaudodami technines priemones ir vykdydami pasalą, užfiksavo, kaip 23 val. atėjo kasatorius, M. P. ir T. D., iki 23.19 val. nupjovė auginamas kanapes, sudėjo į maišus ir kiekvienas, nešdamas rankose po vieną maišą, išėjo iš šiltnamio bei nuėjo link G. K. namo.

2.5. Kasaciniame skunde nurodoma, kad byloje yra du analogiški prokuroro teikimai, kuriais teismo prašoma sankcionuoti analogiškus veiksmus (leisti slapta patekti į atitinkamus objektus (vietas, teritorijas) ir specialia tvarka naudoti technines priemones), tačiau skirtingais laikotarpiais, t. y. nuo 2015 m. liepos 20 d. iki 2015 m. spalio 20 d. (pagal kurį pirmas slaptai padarytas vaizdo įrašas atliktas 2015 m. liepos 24 d.) ir nuo 2015 m. rugpjūčio 6 d. iki 2015 m. lapkričio 6 d. Anot kasatoriaus, tokie neatitikimai gali būti vertinami kaip šiurkštūs pažeidimai, juolab kad ankstesnius kriminalinės žvalgybos sekimo prašymus prokuroras atmetė. Be to, iš dalies išslaptintuose dokumentuose nėra nurodyta, kas surašė įslaptintas pažymas, kurių pagrindu buvo pradėtas kriminalinės žvalgybos tyrimas, nenurodytos datos ir tokio tyrimo bylos numeris. Dėl to kasatorius mano, kad nagrinėjamoje byloje yra pažeisti Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos (toliau – Kriminalinės žvalgybos) įstatymo 8 straipsnio (dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo netaikymo tiriant BK 262 ir 265 straipsniuose nustatytas veikas) nuostatai. Kartu kasatorius teigia, kad pareigūnai, nuo pat slapto sekimo pradžios žinodami, kas statė šiltnamius ir augino kanapes, tyčia ir dirbtinai vilkino slaptą sekimą iki tol, kol asmenys nupjaus išaugintas kanapes, tik tam, kad būtų galima inkriminuoti labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Teismai, spręsdami veikų kvalifikavimo, bausmių skyrimo, įrodymų vertinimo klausimus ir priimdami skundžiamus sprendimus, nepagrįstai neatsižvelgė tiek į minėto Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatas, tiek į teismų praktiką dėl kriminalinės žvalgybos trukmės.

2.6. Kasatoriaus nuomone, nors nagrinėjamu atveju kriminalinės žvalgybos tyrimo tikslai buvo pasiekti, tačiau yra pažeistas proporcingumo principas tarp padarytos veikos pavojingumo ir taikomų priemonių laiko, naudotų žvalgybinių veiksmų bei gautų rezultatų pagrįstumo. Be to, nors byloje nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos veiklos subjektai nedarė aktyvių veiksmų, siekdami paspartinti ar daryti įtaką naujiems nusikaltimams daryti, neprovokavo kasatoriaus ir kitų nuteistųjų nusikalsti, tačiau kasatorius mano, kad valstybė, laiku neužkirsdama kelio daromiems nusikaltimams, laiku nepradėjusi ikiteisminio tyrimo, abejingai žiūrėjo į galimas naujas nuteistųjų nusikalstamas veikas, nes, tęsiant slaptus žvalgybinius veiksmus, po gana ilgo laiko buvo padarytas naujas nusikaltimas. Dėl to kasatorius mano, kad šiuo atveju kriminalinės žvalgybos veiksmai prisidėjo tik prie jo ir kitų nuteistųjų baudžiamosios atsakomybės pasunkinimo, bet ne prie naujų reikšmingų aplinkybių nustatymo. Kartu tai reiškia, kad taip buvo padaryti nusikaltimai, kurie nebūtų buvę padaryti, jei valstybė būtų laiku užkirtusi kelią naujiems nusikaltimams daryti.

3. Kasaciniu skundu nuteistasis T. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

3.1. Kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra nepagrįsti, nes teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 260 straipsnio 3 dalį), nesilaikė teismų praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2009, 2K-587/2012, 2K-7-107/2013, 2K-604/2014, 2K-426-507/2016) ir padarė esminius BPK pažeidimus.

3.2. Nuteistojo T. D. kasaciniame skunde dėstomi šie argumentai: dėl padarytų esminių BPK nuostatų pažeidimų, specialisto išvados ir paaiškinimų vertinimo, atmesto prašymo skirti pakartotinę kanapių ekspertizę, prokuroro teikimų, Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio nuostatų pažeidimo, pareigūnų pasyvios provokacijos bei netinkamo baudžiamojo įstatymo (BK 260 straipsnio 3 dalies) taikymo, kurie yra analogiški nuteistojo D. K. kasaciniame skunde išdėstytiems argumentams.

3.3. Papildomai nuteistasis T. D. savo skunde teigia, kad nors jis ir suprato auginantis kartu su kitais nuteistaisiais narkotines medžiagas (kanapes), tačiau nemanęs, jog augina jų didelį kiekį, o tik apie 500–800 g, t. y. kad dėl auginamų kanapių kiekio jis sąžiningai klydo. Kartu papildomai pažymimas laikas, kiek nuteistieji realiai nupjautomis kanapėmis disponavo (tik viena minutė), akcentuojama, kad jie visą laiką buvo kontroliuojami policijos pareigūnų, ir teigiama, kad jo veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 265 straipsnio 1 dalį, kaip pasikėsinimas padaryti nusikaltimą.

3.4. Nuteistasis T. D. kasaciniame skunde dar papildomai ginčija ir jam paskirtą bausmę, kuri, anot kasatorius, yra per griežta, neindividualizuota ir neteisinga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-429-303/2015, 2K-477-746/2015, 2K-148/2014, 2K-481/2014). Kasatorius teigia, kad teismas neįvertino jo asmenybę apibūdinančių duomenų, inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo ir kanapių disponavimo laiko, neatsižvelgė į narkotinių medžiagų rūšį (pagal pavojingumą žmogaus sveikatai kanapės vertinamos kaip vienas iš švelniausių narkotikų), kuri taip pat mažina veikų pavojingumą, ir jos kiekį, kuris, anot kasatoriaus, nagrinėjamoje byloje nustatytas neteisingai. Be to, reali žala niekam nepadaryta ir nei iš kasatoriaus ar kitų nuteistųjų niekas negavo narkotinių medžiagų. Dėl to kasatorius prašo paskirti švelnesnę (mažesnę), nei įstatyme nustatyta, bausmę arba minimalaus dydžio, jeigu byla nebus perduota nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

4. Atsiliepimu į nuteistųjų D. K. ir T. D. kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Aida Japertienė prašo šiuos skundus atmesti.

4.1. Prokurorė teigia, kad kasatorių argumentą dėl narkotinių medžiagų kiekio apskaičiavimo įtraukiant stiebus, apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir skundžiamoje nutartyje motyvuotai į jį atsakė. Apibendrindama prokurorė teigia, kad teismų išvada, jog yra vertinamos visos kanapių augalų antžeminės dalys (kas ir yra tiesiogiai nurodyta Lietuvos Respublikos teisės aktuose), yra teisinga.

4.2. Atsiliepime prokurorė nesutinka ir su kitu abiejų kasacinių skundų argumentu dėl netinkamo pareigūnų veiksmų vertinimo, nes, anot kasatorių, prieš juos buvo vykdoma pasyvi provokacija. Prokurorė nurodo, kad provokavimas konstatuojamas, kai iš aplinkybių visumos galima daryti išvadą, jog atitinkama veika nebūtų buvusi atlikta be teisėsaugos pareigūnų įsikišimo arba kai nusikalstamos veikos imitavimo dalyvių veiksmai, nors ir nebuvo pernelyg aktyvūs, tačiau iš esmės paskatino asmenį padaryti nusikalstamą veiką, kurios jis neketino daryti, t. y. kai iš pareigūnų elgesio galima spręsti, kad ilgesnį laiką besitęsiantys jų veiksmai turėjo įtakos asmenų, prieš kuriuos taikomos neviešo pobūdžio priemonės, veiksmams. Prokurorė teigia, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo teigti, jog buvo naudojama pareigūnų provokacija, delsiant atlikti tam tikrus veiksmus.

4.3. Prokurorės nuomone, nuteistojo T. D. skunde akcentuojama laiko aplinkybė, t. y. kiek laiko jis disponavo narkotinėmis medžiagomis, neduoda pagrindo pripažinti šią nusikalstamą veiką mažesnio pavojingumo. Atsiliepime, pažymint nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, sudėtį, teigiama, kad tiek minėta laiko aplinkybė, tiek nuteistų asmenų ateities planai (jei jie nebūtų buvę sulaikyti), neturi reikšmės nei šių asmenų veiksmų kvalifikavimui, nei bausmės paskyrimui. Veikos pavojingumą sukelia pats neteisėtų veiksmų darymas, tikslas, objektas, į kurį kėsinamasi, ir pan., todėl vien tai, kad nuteistieji disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, patvirtina jų atliktų veiksmų pavojingumą. Kartu prokurorė teigia ir tai, kad abiejų instancijų teismai teisingai įvertino kasatorių asmenines savybes, jų padarytas nusikalstamas veikas bei pavojingumą ir paskyrė tinkamas bausmes, kuriomis bus pasiekti baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai. Byloje nėra nustatyta duomenų, leidžiančių tvirtinti, kad abiem kasatoriams straipsnių sankcijose numatytų bausmių nustatytas dydis aiškiai prieštarautų teisingumo ir bausmės proporcingumo principams (BK 54 straipsnio 3 dalis).

5. Nuteistųjų D. K. ir T. D. kasaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Dėl D. K. ir T. D. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį

6. Kasatoriai teigia, kad jų veika pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kvalifikuota nepagrįstai, nes kvalifikuojantis požymis – labai didelis narkotinės medžiagos kiekis konstatuotas ištyrus tik tas kanapių dalis, kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis yra didžiausias, nebuvo apskaičiuotas ir išvestas tetrahidrokanabinolio kiekio vidurkis visose antžeminėse kanapių dalyse; neištirta ir neįvertinta kanapių stiebų ir lapų svorio ir tetrahidrokanabinolio kiekio juose atskirai; kanapių dalių – lapų ir stiebų priskyrimas narkotinėms medžiagoms neatitinka Jungtinių Tautų Organizacijos 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos (toliau – Konvencija) 1 straipsnio 1 dalies nuostatų. Šie teiginiai nepagrįsti.

6.1. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

6.2. Sprendžiant klausimą, ar medžiaga yra narkotinė ar psichotropinė, taip pat nustatant jos kiekį, turintį įtakos baudžiamosios atsakomybės diferencijavimui, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis (BK 269 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas kanapės (ir jų dalys) yra įtrauktos į narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašą. Šių rekomendacijų 2003 m. balandžio 23 d. redakcijoje kanapių (ir jų dalių) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g, didelis kiekis – daugiau kaip 500 g, labai didelis kiekis – daugiau kaip 2500 g. Kai šios nusikalstamos veikos dalykas yra kanapės (ir jų dalys), būtina atlikti rastų medžiagų objektyvų specialių žinių reikalaujantį tyrimą, siekiant nustatyti rastose kanapėse (ir jų dalyse) esančios veikliosios medžiagos – tetrahidrokanabinolio kiekį (jo procentinę išraišką bendroje jų masėje) tam, kad būtų galima nustatyti, ar tai narkotinio tipo kanapės, draudžiamos vartoti medicinos tikslams, ar pluoštinės kanapės, kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija 0,2 proc. ir kurios pagal Europos Sąjungos teisę (Tarybos reglamentas Nr. 1782/2003) valstybėse narėse visuotinai nedraudžiamos.

6.3. Byloje nustatyta, kad D. K. ir T. D. su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, su bendrininkais neteisėtai augino didelį kanapių kiekį, siekdami neteisėtai disponuoti labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu, D. K., T. D. ir asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, nupjovė šiltnamyje užaugintas kanapes, kurių bendras svoris išdžiovinus 3 395,59 g, ir dalį – 3 305 g (išdžiovintų svoris) ir jas nešėsi, tačiau jų veiką nutraukė Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai.

6.4. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo dalykas yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintame narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąraše (pagal 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašą), galiojusiame nusikalstamos veikos padarymo metu (šio įsakymo 2013 m. gruodžio 30 d. redakcija), be kita ko, nurodyta, kad draudžiama vartoti medicinos tikslais medžiaga yra kanapės (antžeminės dalys) (Cannabis plant). Būtent antžeminės kanapių dalys nuteistiesiems ir yra inkriminuotos. Tai, kad pagal šį įsakymą narkotine medžiaga buvo laikoma visa antžeminė kanapės augalo dalis, neprieštarauja pirmiau nurodytos konvencijos nuostatoms, nes griežtesnio reglamentavimo atskirų narkotinių medžiagų, nei numatytas bazinis standartas, konvencija nedraudžia.

6.5. Pažymėtina, kad leidžiama auginti tik pluoštines kanapes ir jomis disponuoti. Tai yra kanapinių (Cannabaceae) šeimos sėjamosios kanapės (Cannabis sativa L.) rūšies veislių augalai, kurių išdžiovintoje medžiagoje tetrahidrokanabinolio yra ne daugiau kaip 0,2 proc. ir kurie auginami vien tik pramoniniams tikslams (pluoštui ir sėkloms) arba sodininkystei (Pluoštinių kanapių įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Jei išdžiovintame kanapės augale (nesvarbu, kurioje jo dalyje) kanabinoidų koncentracija viršija 0,2 proc., visas toks augalas laikomas narkotine medžiaga. Byloje nustatyta, kad paimtose ir išdžiovintose kanapėse, kurias prieš tai nuteistieji augino šiltnamyje, po to nupjovė ir nešėsi, kanabinoidų koncentracija siekė nuo 2,7% iki 3,1%. Todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vadovaudamiesi aktualiomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintomis narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamo nusikaltimo dalykas yra labai didelis kiekis narkotinių medžiagų. Skirti papildomą ekspertizę tetrahidrokanabinolio koncentracijai nustatyti teismai neturėjo pagrindo.

7. Kasatoriai teigia, kad pagal bylos aplinkybes negalima spręsti, jog jie žinojo ar bent bendrais bruožais suvokė, koks kanapių (ir jų dalių) grynosios medžiagos kiekis bus jas išdžiovinus iki stabilios masės, todėl jiems labai didelis narkotinės medžiagos kiekis negalėjo būti inkriminuotas. Šie teiginiai nepagrįsti.

7.1. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kai kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį ir pan. Tam, kad būtų galima inkriminuoti labai didelio kiekio požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės medžiagos kiekį. Byloje nustatyta, kad, siekdami disponuoti narkotinėmis medžiagomis, nuteistieji šiltnamyje patys augino – laistė ir tręšė 256 kanapių augalus, juos užaugusius nupjovė ir nešė iš šiltnamio. Taigi, jiems buvo žinomas tiek augalų kiekis, tiek jų fizinė apimtis, masė. Tai leidžia pagrįstai spręsti, kad bendrais bruožais jie suvokė, koks bus išdžiovintos narkotinės medžiagos kiekis ir kad jis gali būti labai didelis.

8. Kasatoriai teigia, kad nagrinėjamoje byloje yra pažeisti Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – KŽĮ) 8 straipsnio reikalavimai, nes policijos pareigūnų slapti tyrimo veiksmai vykdyti tiriant BK 262 ir 265 straipsniuose numatytas veikas, bet nepateisinamai ilgas šių veiksmų vykdymas vertintinas kaip provokacija, nes paskatino asmenis daryti kitą nusikalstamą veiką (numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje). Šie teiginiai nepagrįsti.

8.1. Pagal KŽĮ 8 straipsnio nuostatas, kriminalinės žvalgybos tyrimas, be kitų įstatyme numatytų atvejų, atliekamas, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, išvardintus šio straipsnio 1 punkte.

8.2. Iš bylos matyti, kad policijos pareigūnams gavus duomenų, kad miško masyve užmaskuotame šiltnamyje gali būti auginamos kanapės, kas leido manyti, kad nenustatyti asmenys gali rengti ir daryti nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1–3 dalyse (sunkius ir labai sunkius nusikaltimus), BK 262 straipsnyje ir BK 265 straipsnyje, nuo 2015 m. liepos 24 d. buvo vykdomi teisėjo 2015 m. liepos 21 d. nutartimi sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai – technikos priemonių panaudojimas specialia tvarka, slaptas patekimas į objektą ir sekimas; vykdant kriminalinės žvalgybos veiksmus, nustačius, kad šiame šiltnamyje lankosi G. K., 2015 m. rugpjūčio 7 d. teisėjui sankcionavus, buvo vykdoma G. K. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas. Šie bylos duomenys patvirtina, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai šioje byloje buvo pradėti ir vykdomi teisėtai – esant teisiniam ir faktiniam pagrindui.

8.3. KŽĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų laikas turi būti optimalus, t. y. jie turi tęstis lygiai tiek laiko, kiek reikia visiškai atskleisti ir užkardyti nusikalstamą veiką, surinkti įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo, išaiškinti nusikaltimą padariusius asmenis, kad būtų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57-696/2017).

8.4. Pagal bylos duomenis, kriminalinės žvalgybos veiksmai šioje byloje buvo vykdomi nuo 2015 m. liepos 24 d. iki 2015 m. rugpjūčio 18 d., kad būtų nustatyti kanapes auginę ir besirengiantys jomis disponuoti asmenys, kol buvo gauta informacija, kad minėtame šiltnamyje ketinama nupjauti kanapes ir jas gali išgabenti M. P. su kitais tuo metu nenustatytais asmenimis. Tą pačią dieną buvo surengta pasala, sulaikytas nupjautas kanapes iš šiltnamio nešęs D. K., kitiems dviem asmenims pavyko pasprukti; tą pačią dieną pradėtas ir ikiteisminis tyrimas.

8.5. Iš bylos taip pat matyti, kad nuteistieji neteisėtai augino kanapes, rengdamiesi įgyti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, taigi padaryti labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, ir tokia jų tyčia buvo susiformavusi iš anksto, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad trumpiau nei mėnesį trukę kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo neproporcingi ir turėjo kokios nors įtakos nuteistųjų nusikalstamiems veiksmams ir atsakomybei pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kilti. Tačiau, pagal byloje nustatytas aplinkybes, nuteistiesiems nupjovus kanapes ir jas išsinešant iš šiltnamio, t. y. atliekant veiksmus, kuriais jie siekė įgyti labai didelį narkotinių medžiagų kiekį, nuteistieji buvo slapta stebimi policijos darbuotojų, kurie šią jų veiką nutraukė, todėl ši nuteistųjų veika nebuvo baigta ir nutrūko pasikėsinimo stadijoje dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų pačių valios, ir turi būti kvalifikuojama ne kaip baigtas BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas, bet kaip pasikėsinimas padaryti šį nusikaltimą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis keistina dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

9. Kasatorius T. D. prašo švelninti jam paskirtą bausmę, teigdamas, kad ji yra per griežta, neindividualizuota ir neteisinga. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai įvertino visas nuteistajam skiriant bausmę reikšmingas aplinkybes ir dėl jų motyvuotai pasisakė. Tačiau atsižvelgus į argumentus, kuriais remiantis nuteistųjų veikos perkvalifikuojamos iš veikos pagal BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, kaip į nebaigtą, pasikėsinimo stadijoje nutrūkusią nusikalstamą veiką, bausmės jiems švelnintinos iki įstatymo sankcijoje numatytų minimalių.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 7 d. nutarties dalį. T. D. ir D. K. veiką, už kurią jie buvo nuteisti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį ir paskirti bausmes:

T. D. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį skirti laisvės atėmimo bausmę dešimčiai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šią bausmę subendrinti apimant su bausme, paskirta pagal BK 265 straipsnio 1 dalį, ir paskirti subendrintą laisvės atėmimo bausmę dešimčiai metų atlikti pataisos namuose.

D. K. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį skirti laisvės atėmimo bausmę dešimčiai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šią bausmę subendrinti apimant su bausme, paskirta pagal BK 265 straipsnio 1 dalį, ir paskirti subendrintą laisvės atėmimo bausmę dešimčiai metų. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, prie šios bausmės pridėti neatliktos bausmės, paskirtos Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 16 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu, dalį ir paskirti galutinę subendrintą laisvės atėmimo vienuolikai metų bausmę.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 7 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Aldona Rakauskienė

Audronė Kartanienė

Eligijus Gladutis