ccd9ec08-0fcd-41c7-8f95-7a25cf852e35 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generated? Baudžiamoji byla Nr. 1A-101-885/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39505-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.5.1; (S) 2.4.6.1 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų ArÅ«no Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), AuÅ¡ros BielskÄs, NijolÄs ŽimkienÄs, sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Gružui (naudojantis vaizdo konferencijų programa âZoomâ), nuteistajam P. M., jo gynÄjui advokatui Džigintui Žebeliui, nukentÄjusiojo atstovei pagal įstatymÄ M.
Legislator headnote
AI generatedccd9ec08-0fcd-41c7-8f95-7a25cf852e35 · Vilniaus apygardos teismas: Tai reiÅ¡kia, kad eismo įvykių ekspertas tiksliai negalÄjo pasakyti, kaip įvyko pats eismo įvykis (susidÅ«rus dviraÄiui ir nukentÄjusiajam ar bÄganÄiam berniukui atsitrenkus į važiuojanÄio dviraÄio Å¡onÄ ). Eismo įvykių eksperto paaiÅ¡kinimai yra tik bendro pobÅ«džio, grindžiami tik jo ekspertinÄs veiklos praktika panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, o ne tiksliais Å¡ios baudžiamosios bylos duomenimis. Eksperto paaiÅ¡kinimas yra tik prielaidų, spÄlionių pobÅ«džio.
Full text
? Baudžiamoji byla Nr. 1A-101-885/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39505-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.5.1; (S) 2.4.6.1 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų ArÅ«no Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), AuÅ¡ros BielskÄs, NijolÄs ŽimkienÄs, sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Gružui (naudojantis vaizdo konferencijų programa âZoomâ), nuteistajam P. M., jo gynÄjui advokatui Džigintui Žebeliui, nukentÄjusiojo atstovei pagal įstatymÄ M.
G., vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo P. M. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2020 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo P. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 139 straipsnio 1 dalį, laisvÄs apribojimo bausme 1 metams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, P. M. įpareigotas iÅ¡dirbti 50 valandų per 5 mÄnesius sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinÄse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonÄmis.
BausmÄs pradžiÄ nusprÄsta skaiÄiuoti nuo įsiteisÄjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmÄ vykdanÄioje institucijoje dienos. NukentÄjusiojo D. G. atstovo pagal įstatymÄ A. G. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir priteista nukentÄjusiajam D. G., atstovaujamam A. G., 1 500 Eur neturtinÄs žalos atlyginimas. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä: I. Bylos esmÄ 1. P. M. nuteistas pagal BK 139 straipsnio 1 dalį už tai, kad nesunkiai sutrikdÄ kito žmogaus sveikatÄ dÄl neatsargumo, o bÅ«tent: jis 2019 m. rugsÄjo 13 d., apie 18.29 val., vairuodamas jam nuosavybÄs teise priklausantį dviratį âCubeâ ir važiuodamas Vilniuje, A.
J. gatvÄs deÅ¡iniuoju Å¡aligatviu, kryptimi nuo KaÅ¡tonų gatvÄs pusÄs link Gedimino prospekto, pažeidÄ Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Žin., 2003, Nr. 7-263; 2008, Nr. 88-3530) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau â KET) 57 punkto (2016 m. lapkriÄio 2 d. nutarimo Nr. 1077 redakcija) reikalavimus, numatanÄius, kad važiuodamas Å¡aligatviu, dviraÄio vairuotojas privalo duoti keliÄ pÄstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pÄsÄiÄ jį leidžiama važiuoti paliekant tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus, ir 127 punkto reikalavimus, numatanÄius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, kad galÄtų sustabdyti transporto priemonÄ iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, taip pat sulÄtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dÄl susidariusių aplinkybių, t. y. buvo neatsargus, pasirinkdamas saugų važiavimo greitį, užtikrinantį galimybÄ esant bÅ«tinybei sustabdyti vairuojamÄ dviratį iki iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, neatsižvelgÄ Ä¯ Å¡aligatviu vykstantį intensyvų pÄsÄiųjų judÄjimÄ , ties (duomenys neskelbtini), iÅ¡ anksto pastebÄjÄs Å¡aligatviu judantį pÄsÄiÄ jį D.
G., gimusį (duomenys neskelbtini), kuriam privalÄjo duoti keliÄ , laiku nesustabdÄ vairuojamo dviraÄio iki pÄsÄiojo ar palikdamas saugų tarpÄ iÅ¡ Å¡ono jo neapvažiavo, dÄl ko susidÅ«rÄ su pÄsÄiuoju D. G., kuriam dÄl patirtų sužalojimų (minkÅ¡tųjų audinių patinimas deÅ¡inÄje Äiurnoje su blauzdikaulio ir Å¡eivikaulio apatinio treÄdalio lūžiais) buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniame skunde nuteistasis P. M. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2020 m. spalio 27 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį â jį iÅ¡teisinti. 2.1.
Skunde nurodoma, kad teismas, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posÄdyje iÅ¡tirtų įrodymų visetÄ , pažeidÄ Ä¯rodymų vertinimo taisykles. Teismas įrodymus vertino neatsižvelgdamas į jų prieÅ¡taravimus vieni kitiems, vieniems įrodymams suteikdamas didesnÄ Ä¯rodomÄ jÄ reikÅ¡mÄ (liudytojo R. L. parodymams) negu kitiems (apelianto parodymams), kaltinimÄ pagrindžianÄius įrodymus traktavo kaip pakankamus, kai jų pakankamumas kelia pagrįstų abejonių. 2.2.
Apelianto teigimu, liudytojo R. L. parodymų esmÄ yra ta, kad berniukÄ apeliantas kliudÄ dviraÄio priekine dalimi iÅ¡ priekio bei jį partrenkÄ. TaÄiau atkreipia dÄmesį, kad liudytojo parodymai, kuriais teismas pirmiausia ir grindžia apelianto kaltÄ, prieÅ¡tarauja jo, kaip tiesiogiai įvykyje dalyvavusio žmogaus, parodymams, kurie taip pat yra nuoseklÅ«s. Apelianto parodymų esmÄ yra ta, kad berniukas nebuvo partrenktas, o pats, bÄgdamas nusisukÄs ir žiÅ«rÄdamas atgal per deÅ¡inį petį, atsitrenkÄ Ä¯ apelianto vairuojamo dviraÄio kairÄs pusÄs Å¡onÄ , dÄl ko ir patyrÄ kÅ«no sužalojimus.
Liudytojo R. L. parodymai kelia abejonių savo pagrįstumu, nes prieÅ¡tarauja tarpusavyje bei kitiems byloje iÅ¡tirtiems įrodymams. Pirma, liudytojas R. L. ikiteisminio tyrimo metu savo parodymuose neminÄjo jokių įvykio aplinkybÄms reikÅ¡mingų suolų. Jis tvirtino, jog po smÅ«gio dviratininkas pavažiavo dar 2 metrus ir, apžergÄs dviratį, sustojo. Teisiamojo posÄdžio metu liudytojas R. L. jau teigÄ, jog prie pat susidÅ«rimo vietos buvo sustatyti suolai, kuriuos po susidÅ«rimo dviratininkas užkabino ir į juos atsirÄmÄ.
Antra, liudytojas R. L. savo apklausų metu įvardijo skirtingÄ eismo įvykio vietÄ . Ikiteisminio tyrimo metu pirma teigÄ, jog nuo sankryžos iki susidÅ«rimo su dviratininku spÄjo padaryti vos 1-2 žingsnius (teismo posÄdyje kalbama apie 3-5 metrus), o tuo tarpu vÄliau tvirtino, jog nuo įvykio vietos iki poliklinikos buvo likÄ vos keli metrai. RealybÄje Å¡is atstumas skiriasi apie 50 metrų, tai atsispindi ir eismo įvykio schemoje. Ir nei viena iÅ¡ liudytojo minimų lokacijų neatitinka Å¡ioje eismo įvykio vietoje sudarytoje schemoje nurodytų duomenų.
TreÄia, įvykį tiesiogiai matÄs liudytojas R. L. yra nukentÄjusiojo vaiko įstatyminio atstovo giminaitis, o tai rodo, jog jis yra suinteresuotas Å¡ios baudžiamosios bylos baigtimi. DÄl Å¡ios ir anksÄiau įvardintų priežasÄių liudytojo parodymus teismas privalÄjo vertinti atsargiai, lygindamas juos su kitais byloje esanÄiais ir liudytojo parodymus patvirtinanÄiais duomenimis, taÄiau tokių duomenų nÄra arba jų nepakanka. 2.3. Pasak apelianto, liudytojo R. L. parodymų nepatvirtina ir ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertÄ J.
M.-Ä. ir eismo įvykių specialisto-eksperto H. V. paaiÅ¡kinimai. EkspertÄ paaiÅ¡kino, kad minkÅ¡tųjų audinių patinimas ir kaulo lūžis bÅ«na tik dÄl smÅ«gio. Ar smÅ«gis gaunamas, kai žmogus gauna smÅ«gį tiesiogiai į tÄ kojÄ , ar jis pats į kažkÄ atsitrenkia, bet kokiu atveju tai yra trauminis-smÅ«ginis poveikis į Å¡iÄ vietÄ . Trauminis-smÅ«ginis poveikis yra poveikis į tam tikrÄ kÅ«no sritį, dÄl kurio įvyksta tam tikri sužalojimai. Tai gali bÅ«ti ir griuvimas iÅ¡ aukÅ¡tai, ir griuvimas iÅ¡ savo aukÅ¡Äio, ir susidÅ«rimas, sutrenkimas paÄiam žmogui.
Tad iÅ¡ paaiÅ¡kinimų matyti, jog patvirtinama galimybÄ, kad nukentÄjÄs pÄsÄiasis sužalojimus patyrÄ dÄl savo paties veiksmų, lÄmusių atsitrenkimÄ Ä¯ pravažiuojantį dviratį. Tai atitinka apelianto duotus parodymus, jog pÄsÄiasis bÄgdamas atsitrenkÄ Ä¯ apelianto pravažiuojantį dviratį ir, kad dviraÄio kairÄs pusÄs pedalo smÅ«giu buvo sužalota jo koja. Ekspertas nurodÄ, kad byloje nÄra pakankamai duomenų, kad bÅ«tų galima patvirtinti liudytojo įvardijamÄ susidÅ«rimo mechanizmÄ .
Tai reiÅ¡kia, kad eismo įvykių ekspertas tiksliai negalÄjo pasakyti, kaip įvyko pats eismo įvykis (susidÅ«rus dviraÄiui ir nukentÄjusiajam ar bÄganÄiam berniukui atsitrenkus į važiuojanÄio dviraÄio Å¡onÄ ). Eismo įvykių eksperto paaiÅ¡kinimai yra tik bendro pobÅ«džio, grindžiami tik jo ekspertinÄs veiklos praktika panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, o ne tiksliais Å¡ios baudžiamosios bylos duomenimis. Eksperto paaiÅ¡kinimas yra tik prielaidų, spÄlionių pobÅ«džio.
Be to, baudžiamojoje byloje nebuvo atlikta ir eismo įvykio ekspertizÄ, nes tam byloje nebuvo pakankamai objektyvių duomenų. 2.4. Apelianto teigimu, nÄra jokių kitų baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, patvirtinanÄių liudytojo R. L. parodymus. NÄra kitų apklaustų įvykį galimai maÄiusių liudytojų, nors tokių tikrai galÄjo bÅ«ti, žinant, jog tÄ dienÄ vyko Tautų Å¡ventÄ ir buvo intensyvus pÄsÄiųjų judÄjimas. NÄra ir įvykio vietos filmuoto vaizdo įraÅ¡o, kuriame bÅ«tų aiÅ¡kiai užfiksuotas įvykis. 2.5.
Apelianto manymu, baudžiamojoje byloje iÅ¡tirti ir įvertinti teismo įrodymai nÄra pakankami grįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Teismo nustatytos faktinÄs aplinkybÄs, kad apeliantas dviraÄiu važiavo Å¡aligatviu, kad įvyko pÄsÄiojo berniuko kontaktas su jo pravažiuojanÄiu dviraÄiu (eismo įvykis), dÄl kurio nukentÄjusysis patyrÄ kÅ«no sužalojimus, dar nereiÅ¡kia, kad eismo įvykis įvyko bÅ«tent dÄl apelianto neteisÄtų veiksmų ir kaltÄs. Nei vienas iÅ¡ teisme apklaustų skirtingų sriÄių specialistų (teismo medicinos ekspertÄ ir eismo įvykių ekspertas) negalÄjo tiksliai pasakyti, kokio konkretaus eismo įvykio mechanizmo eigoje galÄjo atsirasti nurodyti sužalojimai, nes byloje nepakanka duomenų tokiems atsakymams pateikti.
O kaip tik nuo eismo įvykio mechanizmo ir priklauso apelianto baudžiamosios atsakomybÄs ribos pagal inkriminuojamÄ Baudžiamojo kodekso straipsnį. 2.6. Apeliantas nurodo, kad jis, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinÄjimo metu davÄ nuoseklius, tarpusavyje neprieÅ¡taraujanÄius parodymus. Jis, važiuodamas deÅ¡ine kairio A. J. g. Å¡aligatvio puse pÄsÄiojo judÄjimui artimu greiÄiu ir palikÄs 1-2 m tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, pavojaus pÄstiesiems nekÄlÄ. IÅ¡ kaire Å¡aligatvio puse prieÅ¡inga kryptimi Äjusių žmonių srauto skersai Å¡aligatviui iÅ¡bÄgo galvÄ per deÅ¡inį petį pasukÄs ir į priekį nežiÅ«rintis berniukas.
Kadangi berniukas bÄgo į apelianto Å¡onÄ ir į regÄjimo laukÄ iÅ¡ anksto nepateko, apeliantas jį pamatÄ tarp jų likus maždaug 1 metrui. DÄl suminio jų judÄjimo greiÄio, vos po akimirkos berniukas priekine kÅ«no dalimi trenkÄsi į jo vairuojamo dviraÄio kairÄ pusÄ, t.y. tarp priekinio rato Å¡akÄs ir kairÄs apelianto kojos. Jo atsitrenkimas į apelianto vairuojamo dviraÄio kairÄ pusÄ buvo nestiprus, minkÅ¡tas (greiÄiausiai dÄl to, kad atsitrenkÄ Ä¯ apelianto kojÄ ).
AtsitrenkÄs į dviratį berniukas nugriuvo ant Å¡aligatvio. Apeliantas nenugriuvo nuo dviraÄio ir nuvažiavÄs porÄ metrų sustojo pažiÅ«rÄti, kas įvyko. IÅ¡vengti apelianto vairuojamo dviraÄio ir nukentÄjusiojo berniuko susidÅ«rimo (kontakto) nebuvo įmanoma, nes vaiko iÅ¡bÄgimas skersai Å¡aligatviui į apelianto Å¡onÄ buvo nenuspÄjamas, netikÄtas, staigus. 2.7. Apelianto teigimu, teismas argumentuodamas ir priimdamas kaltinamÄ jį nuosprendį neatsižvelgÄ Ä¯ byloje esanÄių faktinių duomenų visetÄ , nevienodai vertino liudytojo ir jo, kaip kaltinamojo, parodymus, neįvertino paties nukentÄjusiojo padarytų KET pažeidimų ir dÄl to neteisingai konstatavo, kad bÅ«tent jo veiksmai buvo bÅ«tinoji eismo įvykio kilimo sÄ lyga ir kilusių padarinių priežastis. 2.8.
Pasak apelianto, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, KET 57 punkte dviraÄio vairuotojams numatomas pareigas (duoti keliÄ pÄstiesiems, jiems netrukdyti ar nekelti pavojaus) vertino kaip bÅ«tinybÄ gebÄti iÅ¡vengti bet kokius neprognozuojamo eismo dalyvio veiksmus. Tokia Å¡io KET punkto interpretacija neatitinka protingumo kriterijaus, žmogiÅ¡kų galimybių, realiomis aplinkybÄmis vykstanÄio eismo sÄ lygų bei prieÅ¡tarauja kitiems KET punktams (4, 9, 36, 127). Å iuo atveju nukentÄjusysis, neatsižvelgdamas į eismo sÄ lygas, jog Å¡aligatviu judÄjo ir kiti eismo dalyviai, iÅ¡ deÅ¡inÄs Å¡aligatvio pusÄs iÅ¡bÄgo į kairÄ, galvÄ buvo nusukÄs per deÅ¡inį petį ir savo judÄjimo kryptimi nežiÅ«rÄjo, dÄl to buvo neatsargus, sudarÄ kliÅ«tį kito eismo dalyvio, t. y. apelianto, vairuojamo dviraÄio judÄjimui ir atsitrenkÄ Ä¯ dviraÄio Å¡onÄ .
BÅ«tent Å¡ie nukentÄjusiojo veiksmai buvo bÅ«tinoji eismo įvykio sÄ lyga ir kilusių padarinių priežastis. Jeigu analogiÅ¡koje situacijoje nukentÄjusysis bÅ«tų laikÄsis minÄtų taisyklių, nebÅ«tų buvÄ sudarytos sÄ lygos nagrinÄjamam eismo įvykiui kilti ir nukentÄjusysis nebÅ«tų patyrÄs bylos medžiagoje įvardintų padarinių. Taip pat tokiu atveju iÅ¡ jo, kaip dviraÄio vairuotojo, nebÅ«tų reikalaujama iÅ¡vengti kliÅ«ties, kurios dÄl susiklosÄiusių aplinkybių (tai, kad kliÅ«tis artÄjo iÅ¡ Å¡ono, iÅ¡ anksto nepateko į regÄjimo laukÄ ir dÄl to buvo visiÅ¡kai netikÄta, kad nukentÄjusysis bÄgo ir greitai įveikÄ iÅ¡ Å¡ono paliktÄ saugų tarpÄ ) iÅ¡vengti jam nebuvo teorinių galimybių. 2.9.
Apelianto nuomone, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, neteisingai įvertino nukentÄjusiojo asmenines savybes. Bet koks pÄsÄiasis turÄtų ir privalÄtų numatyti tai, jog tokie neatsargÅ«s veiksmai (bÄgimas skersai Å¡aligatviui, staigus iÅ¡bÄgimas iÅ¡ deÅ¡inÄs Å¡aligatvio pusÄs į kairÄ, kuria Äjo prieÅ¡inga kryptimi judanÄių žmonių srautas, bÄgimas nusisukus, t.y. nežiÅ«rint savo judÄjimo kryptimi, neprognozuojamumas) gali kelti pavojų jo paties bei aplinkinių saugumui ir lemti minÄtus padarinius.
Tinkamas savo veiksmų įvertinimas yra ypaÄ svarbus, kai Å¡aligatviu abiem kryptimis vyksta gana intensyvus pÄsÄiųjų eismas, toks kaip aptariamo įvykio metu. Jeigu dÄl savo amžiaus, fizinių ar asmeninių savybių jis to padaryti negalÄjo, tai užtikrinti buvo jį lydÄjusio asmens, t. y. nukentÄjusiojo dÄdÄs, pareiga. 2.10. Apeliantas nurodo, kad KET 127 punkte numatoma pareiga vairuotojui pasirinkti tokį judÄjimo greitį, kad galÄtų sustabdyti transporto priemonÄ âiki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«tiesâ.
Å iomis aplinkybÄmis, kai Å¡aligatviu Äjo nemažai kitų pÄsÄiųjų, kai nukentÄjusysis beveik statmenai iÅ¡bÄgo į kairÄ Å¡aligatvio pusÄ ir kai tai darÄ nežiÅ«rÄdamas savo judÄjimo kryptimi, t. y. neatsižvelgdamas į aplinkinius ir neprognozuodamas savo veiksmų padarinių, tai nebuvo iÅ¡ anksto numatyta kliÅ«tis. Tokiomis aplinkybÄmis bet kuris KET numatytÄ tvarkÄ pažeidžiantis asmuo gali tapti iÅ¡ anksto nenumatyta kliÅ«timi. DviraÄiu judÄdamas Å¡aligatviu ir žiÅ«rÄdamas tiesiai prieÅ¡ais save iÅ¡ anksto nukentÄjusiojo D.
G. kaip atskiro individo neiÅ¡skyrÄ, nes jis buvo kaire Å¡aligatvio puse judÄjusių žmonių sraute ir jo eismui netrukdÄ. Važiuodamas iÅ¡ Å¡ono buvo palikÄs įprastomis aplinkybÄmis saugų (1-2 m) tarpÄ nuo prieÅ¡inga kryptimi judÄjusių žmonių. PastebÄjÄs už 1 metro atstumo iÅ¡ Å¡ono tiesiai į jį bÄgantį D. G., iki įvykstant susidÅ«rimui sustabdyti judantį dviratį dÄl netikÄtumo faktoriaus ir riboto žmogaus reakcijos greiÄio teorinių galimybių neturÄjo.
Visa tai truko tik akimirkÄ ir virÅ¡ijo žmogiÅ¡kÄ sias galimybes sureaguoti į nenumatytÄ kliÅ«tį. PÄsÄiojo veiksmų svarbÄ , kylant eismo įvykiui, bei žmogaus reakcijos greitį, siekiant jų iÅ¡vengti, akcentavo ir eismo įvykių ekspertas H. V.. Teismas, neatsižvelgdamas į Å¡ias faktines aplinkybes, klaidingai vertino kliÅ«tį kaip iÅ¡ anksto pastebÄtÄ . Ir bÅ«tent pÄsÄiojo veiksmai (tai, kad D. G. į jo vairuojamÄ dviratį artÄjo iÅ¡ Å¡ono), ir lÄmÄ, jog kliÅ«ties iÅ¡ anksto nepastebÄjo ir nespÄjo imtis jokių apsaugos priemonių. 2.11.
Å iuose punktuose (KET 4, 9, 36, 57, 127) keliami reikalavimai apibrÄžia pÄsÄiojo ir dviratininko santykį eismui vykstant Å¡aligatvyje. Tiek pÄsÄiasis, tiek dviratininkas turi teisÄ judÄti Å¡aligatviu, taÄiau abu privalo laikytis tam tikrų pareigų. Reikalavimas dviraÄio vairuotojui duoti keliÄ pÄstiesiems turÄtų bÅ«ti vertinamas kaip bendro pobÅ«džio tvarkÄ Å¡aligatvyje reguliuojanti priemonÄ. Jis turÄtų bÅ«ti taikomas įprastomis aplinkybÄmis, kai abu eismo dalyviai judÄdami Å¡aligatviu laikosi kitų jiems keliamų reikalavimų, t. y. laikosi visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelia pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams ir nesudaro kliÅ«Äių jų eismui.
TaÄiau, pasak apelianto, Å¡is reikalavimas, prieÅ¡ingai nei jis yra interpretuojamas teismo priimtame nuosprendyje, neturÄtų iÅ¡kelti nei vieno iÅ¡ eismo dalyvių, Å¡iuo atveju pÄsÄiojo, virÅ¡ racionalaus taisyklių visumos vertinimo bei realiai vykstanÄio eismo sÄ lygų. PaprasÄiausiai yra nerealu reikalauti iÅ¡ dviratininko gebÄti iÅ¡vengti bet kokių neapdairiai besielgianÄio pÄsÄiojo veiksmų, nes tai prieÅ¡tarautų jo teisei ir, tam tikromis aplinkybÄmis (tame tarpe â ir Å¡io eismo įvykio aplinkybÄmis), pareigai važiuoti Å¡aligatviu.
Dviratininkas negali likti kaltas dÄl eismo įvykio net kai jis ÄmÄsi visų nuo jo priklausanÄių atsargumo priemonių. Å iuo atveju, kai Å¡aligatvio plotis buvo apie 8 m, apeliantas, važiuodamas dviraÄiu, iÅ¡ Å¡ono paliko jo judÄjimo greitį (5-6 km/h) atitinkantį, saugų ir pakankamÄ 1-2 m tarpÄ nuo artimiausių pÄsÄiųjų, tokiu bÅ«du įprastomis aplinkybÄmis užtikrindamas saugų visų Å¡aligatviu judÄjusių eismo dalyvių eismÄ . TaÄiau tai, kad nukentÄjusysis dÄl anksÄiau minÄtų savo veiksmų įbÄgo į jo dviraÄio Å¡onÄ , nebuvo įprastos, KET reglamentuojamos aplinkybÄs, kurių numatyti ir iÅ¡vengti dÄl jų kylanÄių padarinių apeliantui buvo neįmanoma. 2.12.
Apeliantas dÄl pripažintos jo neatsargios kaltÄs formos skunde pripažino, kad jis, kaip dviratininkas, privalo žinoti ir laikytis KET nustatytų reikalavimų dviraÄių vairuotojams, taÄiau, pasak apelianto, teismo iÅ¡vada, jog Å¡iomis aplinkybÄmis bÅ«tent jo veiksmai buvo neteisÄti ir lÄmÄ Å¡Ä¯ eismo įvykį bei iÅ¡ jo kylanÄius padarinius, nÄra pakankamai pagrįsta ir kyla iÅ¡ neteisingai iÅ¡nagrinÄtos byloje sukauptų įrodymų visumos. TodÄl toks apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti teisÄtas ir pagrįstas.
3. NagrinÄjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posÄdyje nuteistasis ir jo gynÄjas praÅ¡Ä nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti jame nurodytais motyvais. Prokuroras ir nukentÄjusiojo atstovÄ pagal įstatymÄ praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti. III. ApeliacinÄs instancijos teismo iÅ¡vados Nuteistojo P. M. apeliacinis skundas atmetamas 4. Nuteistojo P. M. apeliaciniame skunde nesutinkama su jo nuteisimu pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, teigiama, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu neatsargiai nesunkiai sutrikdÄs nukentÄjusiojo D.
G. sveikatÄ , tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių nÄra priežastinio ryÅ¡io, nenustatytas eismo įvykio mechanizmas, teigiama, kad jo ir pÄsÄiojo susidÅ«rimÄ , kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta pastarojo sveikata, sÄ lygojo paties nukentÄjusiojo padarytas KET pažeidimas. Atsižvelgdama į apeliaciniame skunde suformuluotus praÅ¡ymus bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, apeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.
5. TeisÄjų kolegijos vertinimu, sprendžiant P. M. kaltÄs klausimÄ dÄl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turÄjusių esminÄ reikÅ¡mÄ tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisÄtumÄ bei pagrįstumÄ , padaryta nebuvo. Teismas nuosprendį grindÄ teisme iÅ¡tirtais įrodymais, juos pagrįstai ir teisÄtai įvertino bendrame bylos duomenų kontekste, todÄl naikinti nuosprendį apeliaciniuose skunde nurodytais motyvais nÄra objektyvaus pagrindo. Vien tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkÄs teismo iÅ¡vadomis savaip interpretuojant baudžiamojoje byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , nelaikytina pagrindu naikinti apkaltinamÄ jį nuosprendį P. M. atžvilgiu ir padaryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas. Motyvai, kuriais pirmosios instancijos teismas grindÄ iÅ¡vadas, kad nuteistasis pažeidÄ KET reikalavimus, yra pakankamai iÅ¡samÅ«s ir įtikinami, teisÄjų kolegija neturi pagrindo su jais nesutikti.
6. Byloje neginÄytinai nustatyta, kad 2019 m. rugsÄjo 13 d., apie 18.29 val., Vilniuje, A. J. g. deÅ¡iniuoju Å¡aligatviu nuo KaÅ¡tonų g. link Gedimino pr. dviraÄiu važiavÄs P. M. ir Å¡aligatviu judÄjÄs pÄsÄiasis D. G. ties (duomenys neskelbtini) susidÅ«rÄ, dÄl ko D. G. patyrÄ sužalojimus, sukÄlusius nesunkų sveikatos sutrikdymÄ â minkÅ¡tųjų audinių patinimÄ deÅ¡inÄje Äiurnoje su blauzdikaulio ir Å¡eivikaulio apatinio treÄdalio lūžiais. GinÄas kyla dÄl to, kuris iÅ¡ susidÅ«rime dalyvavusių asmenų pažeidÄ KET ir kuris pažeidimas priežastiniu ryÅ¡iu yra susijÄs su D. G. nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
7. TeisÄjų kolegija nagrinÄjamu atveju sutinka su baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinÄjusio pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog, pasisakant dÄl P. M. kaltÄs, pažeidus KET 57 ir 127 punktų reikalavimus, pirmiausia remiamasi paties P. M. parodymais, iÅ¡ kurių matyti, kad jis neneigia, jog pats susidÅ«rimas tarp jo vairuojamo dviraÄio ir nukentÄjusiojo įvyko, kad nukentÄjusysis patyrÄ nustatytus sužalojimus. TaÄiau neigia, kad atliko neteisÄtus veiksmus ir teigia nesantis kaltas dÄl kilusių padarinių, mano, kad Å¡ioje situacijoje kaltas neatsargus vaiko arba jį prižiÅ«rÄjusio suaugusiojo elgesys, o jis pats elgÄsi pagal KET (1 t., b. l. 82-84, 170).
Pirmos instancijos teismas taip pat rÄmÄsi liudytojo R. L. parodymais, kuris nurodÄ, kad įvykio dienÄ jis su sÅ«nÄnu apie 18 val. atvyko į miesto centrÄ , apsilankyti pas gydytojÄ , todÄl pastatÄ automobilį prie Pramogų banko, kirtÄ Gedimino pr. (kuriame vyko Tautų mugÄ bei eismas buvo apribotas), perÄjÄ su nukentÄjusiuoju mažameÄiu A. J. gatvÄ pÄsÄiųjų perÄja, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) pasuko link Centro poliklinikos ir nuÄjus iki 5 metrų atstumÄ nuo sankryžos, įvyko dviratininko ir nukentÄjusiojo susidÅ«rimas.
Teisiamojo posÄdžio metu liudytojas patikslino patį susidÅ«rimo mechanizmÄ , t. y. kad iÅ¡ pradžių buvo kliudyta vaiko kairÄ koja, o jam pasisukus gavo pagrindinį smÅ«gį į deÅ¡inÄ kojÄ , maždaug toje vietoje, kur ir buvo nustatytas kaulų lūžis, kur buvo dviraÄio pedalas, taip pat patikslino, kad susidÅ«rimas įvyko maždaug ties kavinÄs viduriu, už susidÅ«rimo vietos buvo sustatyti suolai, o apie juos ikiteisminio tyrimo metu gali bÅ«ti, kad nenurodÄ, kadangi akcentavo tai, jog įvykis įvyko tikrai ne ties poliklinika, nes tiek nutolti nuo sankryžos nespÄjo (1 t., b. l. 87-88).
8. Apeliantas skunde akcentuoja tai, kad liudytojo R. L. parodymai tarpusavyje yra prieÅ¡taringi, jis duoda Å¡iek tiek kitokius parodymus teisme nei jie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu (pvz., eismo įvykis įvyko Å¡alia prie kavinÄs pastatytų suolų, ikiteisminio tyrimo metu jis neminÄjo, kad buvo trenktasi į suolus). Taip pat liudytojo R. L. parodymai Å¡iek tiek skiriasi nuo eismo įvykio schemos, kurioje numatyta, kad berniuko atsitrenkimas į dviratį įvyko 30 metrų nuo Gedimino pr. â A. J. g. sankryžos, kai liudytojo teigimu, perÄjus sankryÅ¾Ä (2-3 metrus), pasisukus į deÅ¡inÄ, paÄjus 2-3 metrus įvyko eismo įvykis.
Anot apelianto, tai parodymai, kurie neatitinka eismo įvykio schemoje nurodytos situacijos, lokalizacijos ir atstumų. PažymÄtina, kad vien tos aplinkybÄs, kad liudytojo R. L., tiesiogiai maÄiusio įvykį, parodymai Å¡iek tiek skiriasi nuo eismo įvykio schemoje nurodytos situacijos nagrinÄjamu atveju teisiÅ¡kai nÄra reikÅ¡mingos aplinkybÄs ir jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad liudytojo R. L. parodymai yra nenuoseklÅ«s ir, kad jais baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinÄjÄs pirmosios instancijos teismas neturÄjo remtis.
Vien tai, kad liudytojas R. L. yra nukentÄjusiojo D. G. giminaitis, nereiÅ¡kia, kad jo parodymai turi bÅ«ti savaime atmesti. PažymÄtina, kad liudytojas R. L. parodymus davÄ prisiekÄs dÄl atsakomybÄs už melagingų parodymų davimÄ , tai rodo jo patikimumÄ , nÄra jokių duomenų, kad Å¡is liudytojas duotų melagingus parodymus ir siektų apkalbÄti P. M., jo aiÅ¡kinimai buvo nuoseklÅ«s, logiÅ¡ki ir atitiko kitas byloje nustatytas aplinkybes, netikÄti Å¡io liudytojo parodymais nÄra jokio pagrindo.
PažymÄtina, kad pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisÄjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus â vidinis įsitikinimas â turi bÅ«ti pagrįsta iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu. Proceso dalyviai gali tik siÅ«lyti, kaip turÄtų bÅ«ti vertinami vieni ar kiti duomenys, taÄiau proceso dalyvių tokių pasiÅ«lymų atmetimas byloje savaime nÄra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.
Teismui nÄra privaloma proceso dalyvių pozicija dÄl duomenų vertinimo, jei teismo įsitikinimas, vadovaujantis bylos duomenų visuma, yra kitoks.
9. TeisÄjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog nagrinÄjamu atveju, vertinant liudytojo R. L. parodymus, teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingos aplinkybÄs, kuria konkreÄiai dviraÄio priekine dalimi, viduriu (pedalu ar rÄmu tarp priekinÄs Å¡akÄs ir pedalo) kliudyta nukentÄjusiojo deÅ¡inÄ koja, ar nukentÄjusysis pirmiau buvo kliudytas priekine padanga, o vÄliau pasisukÄs gavo smÅ«gį į deÅ¡inÄ kojÄ dviraÄio priekine dalimi, ar iÅ¡ karto gavo smÅ«gį į deÅ¡inÄ kojÄ , ar tai buvo statmenas ar Å¡oninis nukentÄjusiojo ir apelianto vairuojamo dviraÄio susidÅ«rimas, ar susidÅ«rimas įvyko (duomenys neskelbtini) ties pastato (kavinÄs) viduriu, priekiu ar jo pabaigoje, 2-3 metrai nuo sankryžos ar toliau, 25-30 m ar 50 m iki poliklinikos durų, ar už susidÅ«rimo vietos (ties ja) stovÄjo suolai, ar ne, ar apeliantas sustojo iÅ¡ karto po susidÅ«rimo, ar toliau pavažiavÄs. NagrinÄjamu atveju teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybÄ, kuris â apeliantas ar nukentÄjusysis â padarÄ KET reikalavimų pažeidimus, lÄmusius apelianto vairuoto dviraÄio ir nukentÄjusiojo susidÅ«rimÄ Å¡aligatvyje.
10. Nuteistasis neigia pažeidÄs KET reikalavimus. Tikina, kad jis važiavo deÅ¡ine Å¡aligatvio puse, pasirinkÄs saugų važiavimo greitį (5-6 km/h), palikÄs saugų atstumÄ iÅ¡ Å¡ono einanÄių pÄsÄiųjų, teigia, kad nÄra nustatytas susidÅ«rimo mechanizmas, o bylÄ iÅ¡nagrinÄjÄs pirmosios instancijos teismas nepaÅ¡alino abejonių dÄl apelianto kaltÄs. TeisÄjų kolegija nesutinka su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais.
11. Pirmosios instancijos teisme apklausta teismo medicinos ekspertÄ J. M.-Ä. patvirtino, kad neatmesta galimybÄ, jog bÅ«tent susidÅ«rimo metu įvyko lūžis; ar žmogus griuvo ir įvyko lūžis, ar lūžis ir po to žmogus griuvo, vis tiek tai yra eismo įvykis, nes žmogus ne pats Äjo ir nugriuvo (1 t., b. l. 141). Apklaustas eismo įvykių specialistas-ekspertas H. V. nors ir nurodÄ, kad Å¡iuo atveju susidÅ«rimo mechanizmo elementų yra nedaug, tokio kaip mechanizmo iÅ¡ tokių duomenų nÄra, taÄiau ekspertas nurodÄ, kad Å¡iuo atveju veiksmas vyko ant Å¡aligatvio, kur yra pÄstieji, kurie nÄra netikÄti, nes jie turi pirmumo teisÄ.
Dviratininkui, važiuojant 5 km/h greiÄiu, sustabdyti dviratį reakcijos laikas yra minimalus ir stabdymo atstumas yra minimalus. Tai yra momentinis sustojimas. Tam, kad vaikas atsitrenktų ir susilaužytų kojÄ , dviratis vis tiek turi į jį smÅ«giuoti, į kÅ«nÄ . Tokios aplinkybÄs, kaip atstumas, kiek jis nubÄga, koks tas laikas, kur buvo dviratininkas, kur buvo berniukas, kai jis iÅ¡bÄgo, bylos esmÄs nekeiÄia. Dviratininkas pagal KET privalo važiuoti tokiu greiÄiu ir nekelti pavojaus kitiems, kad jis galÄtų sustoti visada.
Dviratininkas iÅ¡ esmÄs gali važiuoti Å¡aligatviu, bet jis turi nekelti grÄsmÄs pÄstiesiems. O pÄstieji ar Å¡aligatviu vaikÅ¡to, ar bÄga, tai jų zona, tai nÄra dviraÄių eismo juosta. Eismo įvykio sÄ lyga Å¡ioje situacijoje aiÅ¡ki. PÄsÄiasis nebÅ«tinai turi eiti ramiai Å¡aligatviu. Kitaip bÅ«tų, jei jis mato dviratininkÄ ir į jį bÄga. Techniniu požiÅ«riu, važiuojant Å¡aligatviu, nekeliant grÄsmÄs pÄstiesiems, eismo įvykis neįvyksta. Nebent kažkas tyÄia į tave bÄga, į tave atsitrenkia.
Jeigu važiuojama Å¡aligatviu, pÄstieji nÄra netikÄti eismo dalyviai, jie turi pirmumo teisÄ (1 t., b. l. 177-178).
12. Nuteistasis P. M. skunde nurodo, kad neatsižvelgta į paties nukentÄjusiojo (mažameÄio berniuko) veiksmų svarbÄ , kylant eismo įvykiui bei kad buvo neteisingai nustatyta bÅ«tinoji eismo įvykio kilimo sÄ lyga. Pažymi, kad nukentÄjusysis nesilaikÄ KET 36 punkto reikalavimo, nes jis iÅ¡ deÅ¡ine Å¡aligatvio puse Äjusio žmonių srauto staiga iÅ¡bÄgo į kairÄ pusÄ, galvÄ buvo nusukÄs per deÅ¡inį petį, nežiÅ«rÄjo kur bÄgo, savo judÄjimo krypties bei greiÄio kitų eismo dalyvių atžvilgiu neprognozavo, dÄl to buvo neatsargus, sudarÄ kliÅ«tį apelianto vairuojamam dviraÄiui ir atsitrenkÄ Ä¯ dviraÄio kairį Å¡onÄ .
Anot apelianto, bÅ«tent Å¡ie nukentÄjusiojo veiksmai buvo bÅ«tinoji įvykio sÄ lyga ir kilusių padarinių priežastis. Apelianto teigimu, baudžiamojoje byloje nÄra pakankamai duomenų netgi ekspertizei atlikti. Atsakant į Å¡iuos skundo argumentus pažymima, kad, pagal teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimus, nors nemažai techninio pobÅ«džio klausimų, reikÅ¡mingų teisiniam priežastinio ryÅ¡io vertinimui, iÅ¡sprendžiama atliekant eismo įvykio ekspertizes, taÄiau priežastinį ryšį konstatuoja teismas.
Ekspertai, pateikdami ekspertizÄs aktus, eismo įvykį, eismo dalyvių veiksmus vertina techniniu požiÅ«riu. Tuo tarpu priežastinis ryÅ¡ys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudÄties požymis, todÄl jo įrodinÄjimas yra teismo, o ne ekspertų kompetencija, ir rÄmimasis vien tik eksperto iÅ¡vada gali lemti netinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2013). EkspertizÄs akto iÅ¡vados yra techninio pobÅ«džio iÅ¡vados dÄl eismo įvykio, o kaltÄ pagal BK straipsnius konstatuojama teismo pagal bylos aplinkybių visumÄ ir Å¡ias aplinkybes patvirtinanÄius įrodymus.
EkspertizÄs iÅ¡vada teismo turi bÅ«ti vertinama kaip vienas iÅ¡ įrodymų. Nustatant, ar kaltininko padarytas kelių transporto eismo saugumo pažeidimas yra bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, taikomas objektyvaus iÅ¡vengiamumo kriterijus â sprendžiama, ar konkreÄioje situacijoje asmuo turÄjo objektyviÄ galimybÄ iÅ¡vengti eismo įvykio. Pageidautinas vairuotojo elgesys avarinÄje situacijoje, vertinant, ar jis buvo saugus, priimtinas, efektyvus, yra teisÄs klausimas, pagrindžiantis veikos požymius ir kaltÄs buvimÄ , ir tai yra iÅ¡skirtinÄ teismo kompetencija (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2013).
13. NagrinÄjamos bylos kontekste yra svarbÅ«s KET 36 ir 57, 127 punktų reikalavimai. KET 36 punkte numatyta, kad pÄstieji privalo eiti Å¡aligatviais arba pÄsÄiųjų takais deÅ¡ine puse, o ten, kur jų nÄra, â kelkraÅ¡Äiu. KET 57 punkte numatyta, kad važiuoti dviraÄiu leidžiama tik dviraÄių takais, pÄsÄiųjų ir dviraÄių takais arba dviraÄių juostomis <...>. Važiuodamas kelkraÅ¡Äiu, pÄsÄiųjų ir dviraÄių taku, Å¡aligatviu, dviraÄio vairuotojas privalo duoti keliÄ pÄstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pÄsÄiÄ jį leidžiama važiuoti greiÄiu, kuris yra artimas pÄsÄiojo judÄjimo greiÄiui (3â7 km/h), paliekant tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus.
Pagal KET 127 punktÄ vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greiÄio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypaÄ vietovÄs reljefÄ , kelio ir transporto priemonÄs bÅ«klÄ ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galÄtų sustabdyti transporto priemonÄ iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. Jis turi sulÄtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dÄl susidariusių aplinkybių, ypaÄ kai blogas matomumas.
Kalbant apie KET 36 punktÄ , pažymÄtina, kad jis reglamentuoja pÄsÄiųjų pareigas, taÄiau važiuojamojoje kelio dalyje. Å aligatvis â kelio dalis pÄstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 67 punktas). ApylinkÄs teismas teisingai nurodÄ, jog Å¡aligatvis yra skirtas pirmiausia pÄsÄiųjų eismui ir Å¡ie eismo dalyviai Å¡iame kelyje turi pirmenybÄ (prioritetÄ ) kitų eismo dalyvių (dviraÄių, paspirtukų vairuotojų, riedutininkų ir kt.) atžvilgiu.
14. Apelianto nurodytos aplinkybÄs, kad įvykis kilo dÄl paties mažameÄio nukentÄjusiojo veiksmų, nes berniukas bÄgo Å¡aligatviu ir atsidÅ«rÄ kairÄje Å¡aligatvio pusÄje, t. y. apelianto važiavimo pusÄje, nepatvirtintos jokiais objektyviais duomenimis. Pats apeliantas nurodÄ, kad berniukas jo nematÄ, nes buvo nusisukÄs, žiÅ«rÄjo A. J. g. link, taigi tyÄia į apeliantÄ nebÄgo, į jį tyÄia neatsitrenkÄ. Liudytojo R. L. teigimu, vaikas Å¡aligatviu Äjo Å¡alia jo, žiÅ«rÄjo į priekį, įvykus susidÅ«rimui, buvo nutolÄs apie 1 metrÄ nuo liudytojo, o jis, pamatÄs dviratininkÄ , suÅ¡uko vaikui âatsargiaiâ, taip pat bandÄ paimti, patraukti vaikÄ už rankos, taÄiau nespÄjo (1 t., b. l. 86).
O, kaip nurodÄ eismo įvykių specialistas-ekspertas H. V., pÄstieji Å¡aligatvyje nÄra netikÄti eismo dalyviai. Be to, tai nepaneigia priežastinio ryÅ¡io tarp apelianto veiksmų ir atsiradusių padarinių buvimo, neturi įtakos padarytos veikos kvalifikavimui, nes nustatyta, kad tiesioginÄ ir pagrindinÄ padarinių (nesunkaus sveikatos sutrikdymo) atsiradimo priežastis ir sÄ lyga buvo P. M. veiksmai. Tai, kad sužalojimai atsirado nukentÄjusiajam nukritus, nepaneigia priežastinio ryÅ¡io tarp apelianto veiksmų ir atsiradusių padarinių buvimo, nes, ar žmogus griuvo ir įvyko lūžis, ar lūžis įvyko ir po to žmogus griuvo, vis tiek tai yra eismo įvykis (specialistÄs J.
M.-Ä. paaiÅ¡kinimas). Tai, kad P. M. nesilaikÄ KET 57 punkto reikalavimų ir nepasirinkÄs saugaus važiavimo greiÄio, neatsižvelgÄs į važiavimo sÄ lygas, kad galÄtų sustabdyti transporto priemonÄ iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, iÅ¡ anksto pastebÄjÄs Å¡aligatviu judantį nukentÄjusįjį, nedavÄ jam kelio, laiku nesustabdÄ vairuojamo dviraÄio iki pÄsÄiojo ar palikdamas saugų tarpÄ iÅ¡ Å¡ono jo neapvažiavo ir dviraÄiu kliudÄ nukentÄjusįjį D.
G., dÄl ko įvyko susidÅ«rimas, ir buvo priežastis, dÄl kurios nukentÄjusysis susižalojo. Kaip minÄta, Å¡aligatvyje pirmenybÄ vis dÄl to yra teikiama pÄstiesiems, todÄl P. M., važiuodamas dviraÄiu miesto Å¡aligatviu, kai įvykio metu vyko mugÄ ir esant intensyviam pÄsÄiųjų srautui, turÄjo bÅ«ti itin dÄmesingas, sutelkti ypatingÄ dÄmesį bei žinoti, kad bet kada gali pasipainioti pÄsÄiasis â vaikas ar suaugÄs žmogus. Mažametis nukentÄjusysis ir jį lydÄjÄs giminaitis judÄjo Å¡aligatviu, miesto Å¡ventÄs metu, esant nemažam pÄsÄiųjų eismui, todÄl jie negalÄjo ir neprivalÄjo numatyti, jog toks jų judÄjimas Å¡aligatviu gali kelti pavojų ir dviraÄių eismui tame paÄiame Å¡aligatvyje.
Taigi P. M. privalÄjo nekelti pavojaus pÄstiesiems. Å iuo atveju P. M. nebuvo pakankamai rÅ«pestingas ir atidus, ir nesilaikydamas KET 75 punkte jam keliamų reikalavimų sukÄlÄ pavojų pÄstiesiems, dÄl to sužalojo D. G.. Anot P. M., pats nukentÄjusysis galÄjo pažeisti KET reikalavimus, taÄiau pažymÄtina, kad vieno eismo dalyvio KET pažeidimas neatleidžia kitų eismo dalyvių, Å¡iuo atveju P. M., nuo pareigos nekelti pavojaus pÄstiesiems. TodÄl net ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų nustatyta, kad Å¡aligatvyje partrenktas nukentÄjusysis buvo neatsargus, Å¡i aplinkybÄ vis vien nepaneigia fakto, kad bÅ«tina sÄ lyga ir dÄsninga eismo įvykio ir kilusių padarinių priežastis yra P. M., kuris važiuodamas dviraÄiu Å¡aligatviu nepasirinko saugaus važiavimo greiÄio, neatsižvelgÄ Ä¯ važiavimo sÄ lygas, kad galÄtų sustabdyti dviratį iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties ir taip sukÄlÄ pavojų pÄstiesiems, padarytas pažeidimas.
Kaip nustatyta byloje, eismo įvykis įvyko Vilniaus mieste, Å¡aligatvyje, kurioje pÄsÄiųjų srautas buvo gana intensyvus, reikalaujantis iÅ¡ eismo dalyvių maksimalaus dÄmesio ir susikaupimo. Kaip pats apeliantas nurodÄ, kad jam judant deÅ¡ine Å¡aligatvio puse, artimu pÄsÄiojo greiÄiu, iÅ¡ anksto pastebÄjus nukentÄjusįjį, vertinant ir likusį 1 metro atstumÄ , jokių veiksmų nesiÄmÄ, stabdžių iki susidÅ«rimo nespaudÄ (1 t., b. l. 170). FaktÄ , kad P. M. padarÄ KET pažeidimus ir Å¡ie pažeidimai buvo susijÄs priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiais padariniais, patvirtina bylos medžiaga.
Eismo įvykio mechanizmas yra dviratininko ir pÄsÄiojo susidÅ«rimas Å¡aligatvyje. O Å¡aligatviu važiuojantis dviratis, kaip akcentavo ir apylinkÄs teismas, yra padidinto pavojaus Å¡altinis, todÄl bÅ«tent jo vairuotojas turi pareigÄ elgtis itin atsargiai ir numatyti bei gebÄti kiek įmanoma iÅ¡vengti galimų susidÅ«rimų su pÄsÄiaisiais, kurie, kaip minÄta, Å¡aligatvyje turi pirmenybÄ (prioritetÄ ) kitų eismo dalyvių atžvilgiu. BÅ«tent P. M. padaryti KET pažeidimai buvo bÅ«tina sÄ lyga padariniams kilti, nes jei jis bÅ«tų laikÄsis KET reikalavimų važiavimo dviraÄiu Å¡aligatvyje, eismo įvykio bÅ«tų pavykÄ iÅ¡vengti.
Visa tai patvirtina, kad P. M. buvo neatidus ir neatsargus ir taip pažeidÄ KET 75, 127 punktų reikalavimus, nors važiuodamas dviraÄiu privalÄjo ir esamoje situacijoje, teisÄjų kolegijos manymu, galÄjo juos vykdyti ir taip iÅ¡vengti kilusių padarinių. TodÄl daroma iÅ¡vada, kad P. M. kaltÄ, padarius BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytÄ neatsargų nusikaltimÄ , įrodyta. TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo P. M. apeliacinį skundÄ atmesti.
TeisÄjai ArÅ«nas Bartkus AuÅ¡ra BielskÄ NijolÄ Å½imkienÄ