ccd8a75d-a4dd-41e5-b209-17cc8569d184 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Byla Nr. 1S-33-616/2019 Teisminio proceso Nr.1-02-4-00100-2015-6 Procesinio sprendimo kategorija:2.1.16.2.16; 2.14.3. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 13 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi kaltinamojo V. K. gynėjo advokato Kęstučio Betingio skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 16 d. nutarties, kuria kaltinamajam buvo paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuÅ¡alinimas nuo (duomenys neskelbtini) vyriausiojo inspektoriaus pareigų vieno mėnesio laikotarpiui, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 16 d., n u s t a t ė :

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) vyriausiasis inspektorius, t.y. būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2016 m. vasario 8 d. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su kitais valstybės tarnautojais – to paties posto viršininko pavaduotoja V.

R., vyriausiaisiais inspektoriais S. Ž., G. K. bei P. B. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos sau ir kitiems minėtoje muitinio tikrinimo vietoje dirbantiems pareigÅ«nams, t.y.: (duomenys neskelbtini) poste įforminant muitinės deklaracijas, iÅ¡ muitiniam tikrinimui dokumentus pateikusių asmenų S. Ž., G. K., jis (V. K.) ir P. B. rinko neteisėtas, niekuo nepagrįstas rinkliavas – pinigus, kuriuos suneÅ¡davo į bendrÄ kasÄ S. Ž. arba jam (V. K.), ir kuriuos vėliau visi Å¡ie pareigÅ«nai pasidalindavo tarpusavyje bei dalį tokiu neteisėtu bÅ«du gautų pinigų perduodavo apie jų veiksmus žinojusiai, tokius neteisėtus veiksmus toleravusiai ir pagal užimamas pareigas jokių priemonių tokių veiksmų užkardinimui ar nutraukimui tyčia nesiėmusiai V.

R.. Tokiu bÅ«du, V. K. veikdamas bendrininkų grupėje su kitais praneÅ¡ime apie įtarimÄ nurodytais pareigÅ«nais, formindamas muitinės deklaracijas: - iÅ¡ muitinės tarpininkÄ UAB „C.“ atstovavusių I. F. ir L. J. laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. priėmė ne mažesnį nei 29190 litų (ekvivalentas - 8454,01 eurų), o nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. ne mažesnį nei 7089 eurų neteisėtÄ atlygį; - iÅ¡ muitinės tarpininkÄ UAB „T.“ atstovavusios V.

G. laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2015 m. gruodžio mėn. pabaigos priėmė ne mažesnį nei 100 eurų neteisėtÄ atlygį; - iÅ¡ muitinės tarpininkÄ UAB „D. B.“ atstovavusių A. P. ir R. P. Č. laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. priėmė ne mažesnį nei 1930 litų (ekvivalentas - 558,97 eurų), o nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 8 d. ne mažesnį nei 951 eurų neteisėtÄ atlygį; - iÅ¡ muitinės tarpininkÄ UAB „G.“ atstovavusių M.

M. ir G. G. (pavardė tiriamuoju laikotarpiu – Å .) laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 8 d. priėmė ne mažesnį nei 7370 eurų neteisėtÄ atlygį; - iÅ¡ muitinės tarpininkÄ UAB „A. S.“ atstovavusios J. J. laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. vasario 8 d. priėmė ne mažesnį nei 200 eurų neteisėtÄ atlygį; - iÅ¡ muitinės tarpininkÄ UAB „I.T.S.“ atstovavusios A. P. laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. vasario 8 d. priėmė ne mažesnį nei 565 eurų neteisėtÄ atlygį; - iÅ¡ UAB „S.“ atstovaujančios N. Č. laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. vasario 8 d. priėmė ne mažesnį nei 60 eurų neteisėtÄ atlygį.

V. K. jam inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus kartu su kitais bendrininkais atliko veikdamas tiesiogine tyčia, suvokdamas pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, siekdamas turėti asmeninės turtinės naudos ir norėdamas taip veikti, nes pinigus iÅ¡ muitinės deklaracijas pateikiančių asmenų rinko savo darbo vietoje, nesant tam jokio teisėto pagrindo, be to, pažeidžiant teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias muitinės pareigÅ«no elgesį darbo vietoje, pinigų rinkimas buvo sistemingas, truko ilgÄ laikÄ .

Imdamas neteisėtÄ piniginį atlygį V. K. nevykdė: - Etikos kodekso 7.1.5. punkto reikalavimo, kad tarnybinėje veikloje ir vieÅ¡ajame gyvenime muitinės pareigÅ«nas privalo jokia forma ar bÅ«du neskatinti asmenų nesilaikyti įstatymų bei kitų teisės aktų, juos pažeisti, t.y. pažeidė Å¡io kodekso 7.1. punkte bei LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintÄ Pagarbos žmogui ir valstybei principÄ ; - Etikos kodekso 7.3.1. punkte įtvirtinto reikalavimo pareigÅ«no veikloje vadovautis tik vieÅ¡aisiais interesais ir vengti interesų konflikto, 7.3.2. punkte įtvirtino reikalavimo nesinaudoti tarnybos teikiamomis galimybėmis netarnybinei veiklai, 7.3.3.

įtvirtinto reikalavimo nesinaudoti savo tarnybine padėtimi ir neužsiimti kita veikla, kuri kenktų tarnybos autoritetui ar jÄ diskredituotų, t.y. pažeidė Å¡io kodekso 7.3. punkte bei LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintÄ NesavanaudiÅ¡kumo principÄ ; - Etikos kodekso 7.4.3. punkte įtvirtinto reikalavimo elgtis nepriekaiÅ¡tingai, bÅ«ti nepaperkamu, nepriimti dovanų, pinigų ar neatlygintinų paslaugų, iÅ¡skirtinių lengvatų ir nuolaidų, iÅ¡skyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, t.y. pažeidė Å¡io kodekso 7.4. punkte bei LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintÄ Padorumo principÄ ; - Etikos kodekso 7.8.1. punkto reikalavimo muitinės pareigÅ«nui bÅ«ti nepriekaiÅ¡tingos reputacijos, gebėti deramai atlikti savo pareigas, 7.8.3. punkto reikalavimo tarnybinėje veikloje ir vieÅ¡ame gyvenime savo iÅ¡vaizda, kalba ir elgesiu gerinti savo institucijos, profesijos ir visos Å¡alies įvaizdį, t.y. pažeidė Å¡io kodekso 7.8. punkte bei LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintÄ Pavyzdingumo principÄ ; - Etikos kodekso 9.3. punkte įtvirtinto reikalavimo vengti elgesio, kuris gali bÅ«ti suprastas kaip reikalavimas duoti kyšį, ar atlikti kitus pareigÅ«nui naudingus veiksmus, nesusijusius su tarnybinėmis pareigomis, bei informuoti vadovÄ apie daromÄ neteisėtÄ poveikį.

Nesilaikydamas aukščiau minėtų principų ir sÄ moningai juos pažeisdamas, V. K. tuo pačiu pažeidė LR muitinės įstatymo Nr. IX-2183 20 straipsnio 4 dalies 6 punktÄ , reikalaujantį laikytis LR muitinės pareigÅ«nų etikos kodekso reikalavimų, LR valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktus, įpareigojančius valstybės tarnautojÄ , laikytis LR Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas, laikytis Å¡iame Ä®statyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba, Lietuvos Respublikos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktus, įpareigojančius asmenis, dirbančius valstybės tarnyboje, neÅ¡aliÅ¡kai, sÄ Å¾iningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti.

Savo veiksmais V. K. ne tik pažeidė aukščiau nurodomų teisės aktų reikalavimus ir juose įtvirtintus principus, bet ir padarė didelės neturtinės žalos valstybei, nes kaip valstybės pareigÅ«nas sistemingai ir ilgÄ laikÄ imdamas nepagrįstÄ atlygį, V. K. kartu su kitais bendrininkais pažemino valstybės tarnautojo – muitinės pareigÅ«no vardÄ , sudarė realų pagrindÄ pinigus mokantiems asmenims muitinės pareigÅ«nus laikyti lengvai paperkamais valstybės pareigÅ«nais, o LR muitinę - valstybės institucija, kurioje klesti korupcija ir renkamos įstatymų nenumatytos rinkliavos, nerodydamas jokio prieÅ¡iÅ¡kumo tokio atlygio mokėjimui bei jį toleruodamas skatino muitinį deklaravimÄ atliekančius asmenis ir toliau tokį atlygį mokėti, t.y. skatino ir kitus asmenis ir toliau atlikti nusikalstamus veiksmus, pažeidė savo priesaikÄ iÅ¡tikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos įstatymus, savo elgesiu nepakenkti muitinės pareigÅ«no garbei ir orumui.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartimi kaltinamajam V. K. paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo (duomenys neskelbtini) vyriausiojo inspektoriaus pareigų. Vėlesnėmis teismų nutartimis šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas. Procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų V. K. baigta taikyti 2019 m. sausio 9 d,. suėjus 2018 m. spalio 8 d. nutartimi nustatytam jos pratęsimo terminui.

3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartimi teismas paskyrė kaltinamajam V. K. procesinę prievartos priemonę – laikinÄ nuÅ¡alinimÄ nuo pareigų vieno mėnesio laikotarpiui nustatęs, kad nusikalstama veika, kuria yra kaltinamas V. K. yra tiesiogiai susijusi su kaltinamojo užimamomis pareigomis, todėl (duomenys neskelbtini) vyriausiojo inspektoriaus pareigų ėjimas kaltinamajam sudarytų sÄ lygas piktnaudžiauti suteiktais įgaliojimais ir sudarytų galimybę daryti naujas tokio paties pobÅ«džio nusikalstamas veikas.

4. Kaltinamojo V. K. gynėjas skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartį panaikinti. 4.1. Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo nutartimi pratęstas kaltinamojo V. K. laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo terminas pasibaigė 2019 m. sausio 9 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 157 straipsnio nustatyta tvarka ir reikalavimais nebuvo pratęstas, o tai, gynėjo nuomone reiškia, kad toks nušalinimas nuo pareigų 2019 m. sausio 9 d. pasibaigė ir tapo nebereikalingas.

Skunde tvirtinama, kad BPK 102 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad dėl svarbių priežasčių praleistas terminas gali bÅ«ti nustatyta tvarka atnaujintas teismo nutartimi, tačiau toks sprendimas byloje nebuvo ir nėra priimtas, tokiam sprendimui priimti svarbių priežasčių nėra. 4.2. Skunde kaltinamojo gynėjas taip pat nurodo, kad laikinÄ nuÅ¡alinimÄ nuo pareigų teismas galėjo skirti tik gavęs prokuroro raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ , tačiau toks praÅ¡ymas nebuvo pateiktas, todėl, kaltinamojo gynėjo nuomone, prokuroras įvertino, kad V.

K. aptariamos procesinės prievartos priemonės tolesnis taikymas yra nebereikalingas. 4.3. Anot kaltinamojo V. K. gynėjo, priimant skundžiamÄ apygardos teismo nutartį nebuvo užtikrintas teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo principas. Skunde gynėjas nurodo, kad 2019 m. sausio 16 d. teismo nutartį priėmė Vilniaus apygardos teismo teisėjas Ernestas RimÅ¡elis, t. y. tas pats teisėjas, kurio žinioje yra Å¡i baudžiamoji byla ir kurio 2018 m. spalio 8 d. teismo nutartimi buvo pratęstas V. K. laikinas nuÅ¡alinimas nuo pareigų iki 2019 m. sausio 9 d., o pasibaigus nuÅ¡alinimo terminui, Å¡io termino toliau nepratęsė.

Tačiau, nors teisėjo žinioje buvusioje baudžiamojoje byloje V. K. laikinas nuÅ¡alinimas nuo pareigų buvo tapęs nebereikalingu ir nebuvo tęsiamas, nuo Å¡io termino pasibaigimo praėjus savaitei teisėjas iÅ¡ naujo, nesant naujai paaiÅ¡kėjusių svarbių aplinkybių, 2019 m. sausio 16 d. teismo nutartimi skyrė laikinÄ kaltinamojo V. K. nuÅ¡alinimÄ nuo (duomenys neskelbtini) vyriausiojo inspektoriaus pareigų ir nustatė naujÄ vieno mėnesio Å¡ios priemonės taikymo terminÄ . Gynėjo nuomone, Vilniaus apygardos teismo teisėjas E. RimÅ¡elis Å¡ioje byloje ir esamoje situacijoje galėjo bÅ«ti ir buvo tendencingas, gali bÅ«ti suinteresuotas priimti kaltinamojo V.

K. atžvilgiu nepalankų teismo nuosprendį. 4.4. Kaltinamojo V. K. gynėjas skunde taip pat nurodo, kad procesiniame dokumente, kuriuo asmuo laikinai nuÅ¡alinamas nuo pareigų, turi bÅ«ti nurodyti ne tik formalÅ«s, bet ir konkretÅ«s nuÅ¡alinimo nuo pareigų pagrindai, o taip pat reikalinga pagrįsti faktiniais duomenis, kad tokia procesinė prievartos priemonė yra bÅ«tina. Å iuo atveju, gynėjo nuomone, teismas privalėjo pagrįsti bÅ«tinybę taikyti kaltinamajam procesinę prievartos priemonę labai ilgÄ laikÄ , tačiau to nepadarė.

Skunde teigiama, kad skundžiamoje nutartyje deklaratyviai pareikÅ¡ta, jog vien jau kaltinimų tuo, jog asmuo veikė tariamai darydamas itin pavojingÄ korupcinio pobÅ«džio veikÄ , kai tai grindžiama atitinkamais faktiniais duomenimis, bei „ir vėl gali daryti atitinkamo pobÅ«džio veikas“, tariamai pakanka prielaidai apie galimÄ tokio asmens kriminogeninę charakteristikÄ bei atitinkamai iÅ¡vadai nuÅ¡alinti asmenį nuo pareigų, ir visiÅ¡kai nenurodė bei nepateikė konkrečių ir objektyviai pagrįstų nuÅ¡alinimo nuo pareigų pagrindų taikymo bÅ«tinumo, nes, gynėjo nuomone, tokių nėra.

Anot kaltinamojo gynėjo, teismas taip pat tik deklaratyviai paaiÅ¡kino, jog taikoma procesinės prievartos priemonė atitinka proporcingumo principo reikalavimus nepaisant to, kad byloje yra duomenų, jog Å¡i procesinė prievartos priemonė taikoma neproporcingai, tapo nebereikalinga, o reikiamus proceso tikslus galima pasiekti be jos. 4.5. Kaltinamojo gynėjas skunde pažymi, jog byloje nėra jokių naujų duomenų, kad V. K. viso ilgo proceso metu bent kaip nors elgėsi neteisėtai, sukėlė kokias nors naujai pagrįstas abejones juo nepasitikėti, kad negali bÅ«ti grÄ Å¾intas dirbti muitininko darbo.

O tokių duomenų ir negali bÅ«ti, nes V. K. viso proceso metu elgėsi ir elgiasi nepriekaiÅ¡tingai, taip pat nepažeidinėja paskirtos kardomosios priemonės reikalavimų. 4.6. Gynėjo nuomone, V. K. pareiginių įgaliojimų vykdymas neįtakoja ir negali įtakoti greičiau ir neÅ¡aliÅ¡kiau iÅ¡tirti nusikalstamÄ veikÄ . Be to, Vilniaus teritorinės muitinės postas, kuriame dirbo V. K. nėra vienintelė ir galima darbo vieta muitinėje analogiÅ¡kose ar panaÅ¡iose pareigose. Skunde taip pat pažymima, kad vadovaujantis pareigybės apraÅ¡ymu, V.

K. nevykdė ir neprivalėjo vykdyti operacijų, susijusių su apmokėjimu už teikiamas paslaugas, pinigų priėmimu, nes paslaugų apmokėjimas buvo vykdomas centralizuotai. Nebuvo ir nėra tiesiogiai atsakingas už dokumentų, kuriuos muitinei pateikia atskiri deklarantai, priėmimÄ bei paskirstymÄ vykdymui muitinės darbuotojams. Å ie duomenys, kaltinamojo gynėjo teigimu patvirtina, kad V. K., vykdydamas pareigas, negalėjo ir negali daryti poveikio muitinės pareigÅ«nams, muitinės tarpininkams ar kitiems asmenims, tokiais veiksmais tariamai kaip nors trukdyti tyrimui ar jį įtakoti.

Skunde pažymima, kad Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2016 m. vasario 9 d. nutarimu V. K. pat yra paskirta kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, todėl laikinas nuÅ¡alinimas nuo pareigų ilgÄ laikÄ yra neproporcingas, perteklinis ir nebÅ«tinas. 4.7. Skunde nurodoma, kad nors BPK 157 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laikino nuÅ¡alinimo nuo pareigų terminas gali bÅ«ti neribojamas, ilgas jos taikymo laikas nėra objektyviai pateisinamas ir negali bÅ«ti tęsiamas metų metais.

Gynėjas taip pat pažymi, kad baudžiamojoje byloje yra konkretÅ«s duomenys, kad šį tyrimÄ inicijavę bei jį atlikę muitinės pareigÅ«nai, rinkdami duomenis veikė galimai neteisėtai. 4.8. Kaltinamojo gynėjas teigia, kad faktinių duomenų, jog V. K. darys kokias nors naujas nusikalstamas veikas nėra, o teismo teiginys apie tai yra deklaratyvi ir subjektyvi Å¡aliÅ¡kai pateikta, nepagrįsta bylos duomenimis, prielaida. V. K. anksčiau taip pat nėra padaręs kokios nors nusikalstamos veikos, neteistas, charakterizuojamas iÅ¡imtinai teigiamai.

Darbas muitinėje, nors kaltinamasis priverstinai privalėjo susirasti ir susirado laikinÄ kitÄ darbÄ , yra pagrindinis V. K. ir jo Å¡eimos, kurioje auga 3 (trys) mažamečiai vaikai (trynukai) pragyvenimo Å¡altinis.

5. Kaltinamojo V. K. gynėjo skundas atmetamas.

6. Vadovaujantis BPK 157 straipsnio 1 dalimi, procesinė prievartos priemonė – laikinas nuÅ¡alinimas nuo pareigų taikoma siekiant greičiau ir neÅ¡aliÅ¡kiau iÅ¡tirti nusikalstamÄ veikÄ ar užkirsti galimybę įtariamajam (kaltinamajam, nuteistajam) daryti naujas nusikalstamas veikas. Å ios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindas yra duomenys, leidžiantys pagrįsti jos taikymo bÅ«tinybę, atsižvelgiant į minėtoje nuostatoje nurodytus tikslus. IÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, kad teismas nustatė vienÄ pagrindÄ taikyti minėtÄ procesinę prievartos priemonę, t. y. teismas nustatė, kad kaltinamasis eidamas pareigas turėtų galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.

7. V. K. yra kaltinamas BK 25 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu. Byloje yra pakankamai duomenų, kad V. K. padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ Å¡ie duomenys užfiksuoti liudytojų (D. Ž., A. P., L. J.) apklausos protokoluose, slapto sekimo, kratos protokoluose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Å ioje proceso stadijoje kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir byloje surinkti duomenys vertinami tik tiek, kiek tai reikalinga patikrinti nutarties skirti kaltinamajam procesinę prievartos priemonę – laikinÄ nuÅ¡alinimÄ nuo pareigų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , todėl kaltinamojo gynėjo skundo argumentas, susijęs su tuo kad ikiteisminio tyrimo metu galimai buvo padaryti proceso pažeidimai, yra nevertinamas ir dėl jo Å¡ioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nepasisakys.

8. Pažymėtina, jog remiantis BPK 157 straipsnio 4 dalimi, kai byla perduota į teismÄ , dėl laikino nuÅ¡alinimo nuo pareigų ar laikino teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymo nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Dėl Å¡ios priežasties kaltinamojo gynėjas nepagrįstai nurodo, kad teismas, siekdamas pritaikyti kaltinamajam aptariamÄ procesinę prievartos priemonę, turėjo vadovautis termino atnaujinimÄ reglamentuojančia BPK 102 straipsnio nuostata, ar, skirti kaltinamajam laikinÄ nuÅ¡alinimÄ nuo pareigų tik pirmiau gavęs dėl to prokuroro praÅ¡ymÄ .

9. Pažymėtina ir tai, jog skundžiamoje nutartyje yra nurodyta, kad procesinė prievartos priemonė – laikinas nuÅ¡alinimas nuo pareigų V. K. baigė galioti dėl objektyvių priežasčių – susidariusios pertraukos tarp teismo posėdžių, tačiau pagrindas tęsti Å¡ios priemonės taikymÄ neiÅ¡nyko. Be to, nesutiktina ir su tuo kaltinamojo gynėjo skundo argumentu, kad skundžiamÄ nutartį priėmė Å¡aliÅ¡kas teisėjas. Kaip minėta, remiantis BPK 157 straipsnio 4 dalimi, kai byla perduota į teismÄ , dėl laikino nuÅ¡alinimo nuo pareigų ar laikino teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymo nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla, todėl teisėjas E. RimÅ¡elis turėjo įgaliojimus spręsti procesinės prievartos priemonės taikymo kaltinamajam klausimÄ ir ta aplinkybė, kad jis anksčiau yra pratęsęs jos terminÄ , nereiÅ¡kia teisėjo Å¡aliÅ¡kumo.

10. IÅ¡ V. K. pareikÅ¡tų kaltinimų matyti, kad kaltinamajam inkriminuojamas nusikaltimas galimai buvo padarytas jam tiesiogiai vykdant savo tarnybines funkcijas, kurios yra susijusios su jo užimamomis pareigomis – V. K. yra kaltinamas tuo, kad bÅ«damas valstybės tarnautoju, (duomenys neskelbtini) poste įforminant muitinės deklaracijas, iÅ¡ muitiniam tikrinimui dokumentus pateikusių asmenų jis, kartu su kitais kaltinamaisiais, rinko neteisėtas rinkliavas. Å iuo metu kaltinamasis yra susiradęs darbÄ , nėra pažeidęs jam taikomų apribojimų, tačiau jo galimai padaryta nusikalstama veika pasižymi aukÅ¡tesniu pavojingumo laipsniu, kadangi iÅ¡ kaltinamajam pareikÅ¡tų kaltinimų matyti, jog galimai buvo gerai suplanuota, padaryta bendrininkaujant ir truko pakankamai ilgÄ laikÄ .

Remiantis kaltinamajam V. K. pareikÅ¡tais kaltinimais, jo galimai padaryta nusikalstama veika galėjo padaryti didelės žalos valstybei. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes sutiktina su apygardos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta iÅ¡vada, kad egzistuoja pagrindas taikyti kaltinamajam procesinę prievartos priemonę – laikinÄ nuÅ¡alinimÄ nuo pareigų siekiant užkirsti keliÄ galimai naujų nusikalstamų veikų padarymui. Pažymėtina, kad nutartyje dėl laikino nuÅ¡alinimo nuo pareigų taikymo (Å¡ios procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo) nėra reikalaujama nurodyti konkrečius duomenis apie planuojamas daryti nusikalstamas veikas - pakanka pagrįsto manymo, kad kaltinamojo užimamos pareigos gali sudaryti sÄ lygas ir galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.

11. Baudžiamojoje byloje, kurioje nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas V. K. teismo posėdžiai numatyti iki 2019 m. balandžio 9 d., skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad teismas procesinę prievartos priemonę – laikinÄ nuÅ¡alinimÄ nuo pareigų kaltinamajam V. K. skiria vieno mėnesio laikotarpiui atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdis dėl procesinės prievartos priemonės skyrimo buvo surengtas pakankamai skubiai. Procesinė prievartos priemonė – laikinas nuÅ¡alinimas nuo pareigų kaltinamajam V. K. yra taikoma iÅ¡ tiesų ilgÄ laikÄ , tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ilga baudžiamosios bylos nagrinėjimo trukmė yra pateisinama didele bylos apimtimi ir jos sudėtingumu. Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis darytina iÅ¡vada, kad tolesnis aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymas kaltinamajam yra pagrįstas ir proporcingas.

12. Kaltinamojo gynėjas skunde tvirtina, kad procesinės prievartos priemonės – laikino nuÅ¡alinimo nuo pareigų taikymas negali užtikrinti greitesnio ir neÅ¡aliÅ¡kesnio bylos iÅ¡nagrinėjimo, tačiau pažymėtina, jog Å¡ios procesinės prievartos priemonės taikymu kaltinamajam ir nėra siekiama, kad jis netrukdytų bylos nagrinėjimui ir taip bÅ«tų užtikrintas sklandus baudžiamasis procesas, ja siekiama užkirsti keliÄ galimai naujų nusikalstamų veikų padarymui.

13. Ta aplinkybė, kad kaltinamajam taip pat yra taikoma ir kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, taip pat nesuteikia pagrindo panaikinti jam taikomos procesinės prievartos priemonės, kadangi teismas turi teisę skirti kelias kardomÄ sias ir (ar) procesines prievartos priemones, jeigu mano, kad tai padės pasiekti baudžiamojo proceso tikslų. Å iuo atveju laikinas nuÅ¡alinimas nuo pareigų tiesiogiai įtakoja kaltinamojo galimybes daryti naujas analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas, todėl Å¡i procesinė prievartos priemonė nelaikytina pertekline.

14. Maksimalus laikino nuÅ¡alinimo nuo pareigų terminas įstatyme nenumatytas, Å¡i procesinė prievartos priemonė gali bÅ«ti taikoma tol, kol egzistuoja BPK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti jos taikymo pagrindai. Å iuo atveju, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo padaryta iÅ¡vada, kad BPK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pagrindas taikyti aptariamÄ procesinę prievartos priemonę nėra iÅ¡nykęs ir jÄ panaikinus kaltinamajam bÅ«tų sudarytos galimybės daryti nusikalstamas veikas. Todėl skundžiama nutartis paliekama galioti, o kaltinamojo gynėjo skundas atmetamas. Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: atmesti kaltinamojo V. K. gynėjo skundÄ ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo ir yra neskundžiama. Teisėja Ernesta Montvidienė