ccd6488d-0808-49dd-99fb-28e980643dab · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3003-423/2014Proceso Nr. 3-62-3-00736-2014-7                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.;74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 15 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant Gintarei Inokaitytei,dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui Steponui Å pogiui,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. B. skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ (b.l. 6, 20). Skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad nuo 2009 m. gruodžio 21 d. atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose, kuriuose užsikrėtė hepatitu C.

Pasijutęs blogai, 2013 m. liepos 18 d. pasitikrino sveikatÄ ir buvo nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas serga hepatitu C. Teigė, kad užsikrėsti Å¡iomis užkrečiamomis ligomis (ŽIV, hepatitais B ir C), bÅ«nant Alytaus pataisos namuose, didelė galimybė, nes valgoma iÅ¡ tų pačių indų, naudojamasi vienu tualetu ir duÅ¡u. Taip pažeidžiamos žmogaus teisės. PareiÅ¡kėjas prašė, kad jį perkeltų į Marijampolės pataisos namus, nes Alytaus pataisos namuose bausmes atlieka tik sergantys užkrečiamomis ligomis asmenys, tačiau į jo praÅ¡ymÄ nebuvo atsižvelgta.

Dėl nurodytų aplinkybių pareiÅ¡kėjas jaučia nerimÄ , įtampÄ , jo manymu, toks atstovės atstovo elgesys prilygsta kankinimui. Nustatytos ligos hepatito C gydymas skausmingas ir brangus. Prašė skundÄ tenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovės 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ .Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atsiliepime (b.l. 27-29) nurodyta, panaÅ¡iai ir teismo posėdžio metu atstovas Steponas Å pogis paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas gyvena bendrabučio tipo miegamosiose patalpose ir nustatytu laiku gali laisvai judėti įstaigos teritorijoje – lokalinio sektoriaus kieme.

Gyvenamosios patalpos yra valomos pačių nuteistųjų, kurie įdarbinti tvarkdariais. Visi nuteistieji privalo laikytis Å¡varos ir tvarkos. Didelių nukrypimų dėl oro temperatÅ«ros, oro drėgmės bei apÅ¡vietimo nenustatyta. Tualetai įrengti atskirai nuo gyvenamųjų patalpų, o duÅ¡ais galima naudotis vienÄ kartÄ per savaitę pagal grafikÄ . Nepagrįstas pareiÅ¡kėjo tvirtinimas, jog bÅ«nant Alytaus pataisos namuose jis užsikrėtė hepatitu C. Virusas neplinta naudojantis bendru tualetu, vonia, duÅ¡u, indais ir stalo įrankiais bei valgant užsikrėtusiojo paruoÅ¡tÄ maistÄ , liečiant vienas kitÄ , kosėjant ar čiaudint.

Nepagrįstai teigiama, kad buvo užsikrėsta dėl įstaigos darbuotojų kaltės, nes visos injekcijos daromos vienkartiniais Å¡virkÅ¡tais, naudojant vienkartines pirÅ¡tines bei vienkartinius instrumentus. PareiÅ¡kėjas keletÄ kartų baustas už narkotinių priemonių įgijimÄ ir laikymÄ bei du kartus už narkotikų gaminimÄ , įgijimÄ bei laikymÄ , ir atsakovės atstovo nuomone, hepatitu C pareiÅ¡kėjas jau buvo užsikrėtęs dar laisvėje. Atsakant į pareikėjo skundo motyvus dėl neperkėlimo į Marijampolės pataisos namus, atstovas nurodė, jog teismas, remdamasis Baudžiamojo kodekso 50 straipsniu, sprendžia, kokios rÅ«Å¡ies pataisos įstaigoje nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę.

Dėl praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos, teismui nurodė, jog pareiÅ¡kėjo nurodyti Alytaus pataisos namų pareigÅ«nų veiksmai, pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, nėra įrodyti kaip neteisėti, nenurodyti, kokie teisės aktais pažeisti, pareiÅ¡kėjas tik reiÅ¡kia pretenzijas ir tai yra subjektyvus pareiÅ¡kėjo nuomonės iÅ¡reiÅ¡kimas. Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepime (b.l. 82-86) į skundÄ nurodė, kad pareiÅ¡kėjas Alytaus pataisos namuose buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, todėl mano, jog jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje negalėjo bÅ«ti.

PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, o teismui nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiÅ¡kė. Jo teiginiai apie neva padarytÄ neturtinę žalÄ yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais. PareiÅ¡kėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos bÅ«tų galima įvardyti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytÄ tariamÄ neturtinę žalÄ .

PareiÅ¡kėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nesistengė pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galintys veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto.

Dėl pareiÅ¡kėjo teiginio, jog bÅ«nant Alytaus pataisos namuose jis užsikrėtė hepatitu C, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, tai tik nepagrįstas tvirtinimas, nes visos injekcijos įstaigoje yra daromos vienkartiniais Å¡virkÅ¡tais, naudojantis vienkartinėmis pirÅ¡tinėmis, atliekant procedÅ«ras naudojamasi vienkartiniais instrumentais. Kadangi pareiÅ¡kėjas yra keletÄ kartų baustas už narkotinių priemonių įgijimÄ ir laikymÄ bei narkotikų gaminimÄ , įgijimÄ ir laikymÄ , todėl daro iÅ¡vadÄ , kad hepatitu C pareiÅ¡kėjas buvo užsikrėtęs dar laisvėje, prieÅ¡ patekdamas į Alytaus pataisos namus.

Pažymėjo ir tai, kad pataisos namai nesprendžia klausimų dėl nuteistųjų paskyrimo į kalinimo įstaigas, tai yra teismo kompetencija. PareiÅ¡kėjas skunde teismui nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai jis paskaičiuotas. Teigė, kad pareiÅ¡kėjas nepatyrė skunde minimų neigiamų iÅ¡gyvenimų, papildomo diskomforto, pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės. Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Skundas atmestinas.PareiÅ¡kėjas Algirdas Bilevičius kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, neturtinę 200 000 Lt žalÄ , kuriÄ patyrė dėl to, kad atlikdamas bausmę Alytaus pataisos namuose užsikrėtė hepatitu C. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo.

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. LR Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam bÅ«tų atlyginta 200 000 Lt neturtinė žala, kuriÄ , jo teigimu, jis iÅ¡ esmės patyrė dėl to, kad Alytaus pataisos namų pareigÅ«nai neveikė taip kaip privalėjo elgtis, neužtikrino tinkamų kalinimo sÄ lygų, pažeidinėjo žmogaus teises, ko pasekoje pareiÅ¡kėjas užsikrėtė hepatitu C, t. y. pareiÅ¡kėjui kilo neigiamos pasekmės, lėmusios pagrindÄ neturtinei žalai atsirasti.  Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiÅ¡kia neturtinio pobÅ«džio praradimais, kurie negali bÅ«ti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir suponuojančiais pareigÄ preciziÅ¡kai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.

Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės Å¡iÄ Å¾alÄ tiksliai apskaičiuoti, grÄ Å¾inti nukentėjusįjį į buvusiÄ padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentÄ . Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistinÄ neturtinės žalos dydį. PareiÅ¡kėjo praÅ¡oma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, į kuriÄ teismas turi atsižvelgti.

Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pažymėtina, jog neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo Å¡iuo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. Atsižvelgus į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ bei teismų praktikÄ , darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių bei reikÅ¡mingų aplinkybių, patvirtinančių neturtinės žalos kilimo faktÄ . Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , pažymi, kad nepagrįstas pareiÅ¡kėjo teiginys, jog pataisos namuose, bÅ«nant ir valgant iÅ¡ tų pačių indų, naudojantis vienu tualetu bei duÅ¡u, galėjo pareiÅ¡kėjas užsikrėsti hepatitu C.

RaÅ¡ytiniais bylos dokumentais nustatyta, o taip pat ir teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas P. R. , kuris dirba pataisos namuose gydytoju, kad atvykus pareiÅ¡kėjui į Alytaus pataisos namus, jis nurodė, jog 15 metų vartoja narkotikus intraveniniu bÅ«du. Liudytojas nurodė, jog asmuo, kuris leidžiasi narkotikus, turi bÅ«ti labai atsargus ir naudoti tik savo Å¡virkÅ¡tÄ , kitiems asmenims jo neduoti naudotis. Kadangi jau anksčiau pareiÅ¡kėjas yra buvęs kalinimo įstaigose, tai maža tikimybė, kad nesinaudojo kitų asmenų Å¡virkÅ¡tais ar niekam nedavė savo.

Liudytojas patvirtino, jog užsikrėsti hepatitu C buitiniu keliu neįmanoma. Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjo nurodytos skundo aplinkybės, jog naudojantis tais pačiais indais, vienu tualetu ir duÅ¡u, jis galėjo užsikrėsti hepatitu C, yra atmestinos. PareiÅ¡kėjas gydytojui P. R. yra patvirtinęs, jog narkotikus vartoja jau 15 metų dar prieÅ¡ patenkant į Alytaus pataisos namus. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas anksčiau yra baustas už narkotikų gaminimÄ , įgijimÄ , laikymÄ , neteisėtÄ disponavimÄ turint tikslÄ platinti (b.l. 36-38), todėl neatmetama galimybė, jog vartojant narkotikus galimybė užsikrėsti jau buvo tuo metu. 2013 m. liepos 18 d. pareiÅ¡kėjui buvo nustatyta tiksli hepatito C infekcija (b.l. 7, 43).

Byloje nustatyta, jog reguliariai nuteistųjų kraujas imamas tik dėl ŽIV (Žmogaus imunodeficito virusas) infekcijos, o dėl kitų, šiuo atveju hepatito C, tik skundžiantis ir prašant pačiam asmeniui. Pareiškėjas pats prašė, kad būtų patikrintas dėl hepatito C. Šias aplinkybes patvirtina ne tik pareiškėjas, bet ir liudytojas P. R. . Atmestini skundo argumentai, jog nesilaikant elementarių higienos normų buvo užsikrėsta hepatitu C, kadangi 2013 m. sausio 29 d. patikrinimo akte Nr. PA-3 Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, jog pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ Alytaus pataisos namai atitinka 4.21. punkto reikalavimus (b.l. 32).

Liudytojas teismui patvirtino ir tai, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2009 metų iki buvo nustatyta tiksli hepatito C infekcija (2013 m. liepos 18 d.), jokių nusiskundimų nereiÅ¡kė. PareiÅ¡kėjui sergant hepatitu C, joks gydymas nenustatytas ir Å¡iuo metu nereikalingas, nustatyta Å¡ios ligos remisijos fazė (ramybės bÅ«klė). Liudytojo P. R. teigimu, skausmo pareiÅ¡kėjas neturėtų jausti, todėl pareiÅ¡kėjo teiginys, kad gydymas skausmingas ir brangus, atmestinas kaip nepagrįstas. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, į aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių visumÄ , teismas akcentuoja, kad pats pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog hepatitu C užsikrėtė Alytaus pataisos namuose, tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidė jo teises, dėl ko atsirado pagrindas reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė subjektyvių neigiamų pasekmių, taip pat ir priežastinio ryÅ¡io.

Kaip jau buvo minėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma.

Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1152/2014;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1098/2014 ir kt.). Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ pareiga įrodyti, jog tam tikra žala dėl valstybės institucijų ir / ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.).Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, iÅ¡samiai iÅ¡tyrus visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, teismas įvertino byloje esančius duomenis, ir nustatė, jog nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima konstatuoti, jog atsakovės atstovas Alytaus pataisos namai veikė neteisėtai.

PareiÅ¡kėjo nurodytos skunde aplinkybės nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė tokiÄ neturtinę žalÄ , kuri turi bÅ«ti įvertinta 200 000 Lt.  Dėl paminėtų priežasčių pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 57 str., 88 str. 1 p.). Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ir 87 straipsniais bei 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                                          Asta Urbonienė