Legislator Case Law & Legislation
ccd388f3-6fbe-4f4c-8bc3-1a97bb396b14 AI generated

ccd388f3-6fbe-4f4c-8bc3-1a97bb396b14 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number ccd388f3-6fbe-4f4c-8bc3-1a97bb396b14
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti 1984 m. spalio 24 d. Kauno miesto LDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 400 2.4 punktÄ negaliojančiu; pripažinti 1985 m. kovo 15 d. Kauno miesto Lenino rajono LDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 87 2 priedėlio 4 punktÄ negaliojančiu;

Legislator headnote

AI generated

ccd388f3-6fbe-4f4c-8bc3-1a97bb396b14 · Lietuvos apeliacinis teismas: priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 21 d. nutartimi (toliau – skundžiama nutartis) ieÅ¡kovo K. P. ieÅ¡kinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės tarybai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, A. Z., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, trečiajam asmeniui Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, S. B., suinteresuotam asmeniui G.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr                                                                         Civilinė byla Nr. 2-66/2013Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00462-2012-3         Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.2 (S)                           LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 16 d.

Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Audronės Jarackaitės, Nijolės PiÅ¡kinaitės ir Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo K. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2132-259/2012, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovo K. P. ieÅ¡kinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės tarybai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, A.

Z., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tretieji asmenys Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas, S. B., G. P. dėl restitucijos taikymo, sprendimų, įsakymo, aktų pripažinimo negaliojančiais, valdymo nuosavybės teisės atstatymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Byloje nagrinėjamas klausimas dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio teismingumo.IeÅ¡kovas K. P. kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o:

1) pripažinti 1984 m. spalio 24 d. Kauno miesto LDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 400 2.4 punktÄ negaliojančiu;

2) pripažinti 1985 m. kovo 15 d. Kauno miesto Lenino rajono LDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 87 2 priedėlio 4 punktÄ negaliojančiu;

3) pripažinti 1990 m. vasario 23 d. Kauno miesto Lenino rajono LDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 39 2 priedėlio 4 punktÄ negaliojančiu;

4) pripažinti 2004 m. rugsėjo 27 d. priėmimo-perdavimo aktÄ Kauno miesto savivaldybės tarybos dėl pastato (duomenys neskelbtini) dalių negaliojančiu;

5) pripažinti 1990 m. kovo 21 d. 24/100 pastato (duomenys neskelbtini) bei 33/100 pastato unikaliu (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7-1259 negaliojančia;

6) pripažinti 1951 m. sausio 27 d. Kauno miesto Stalino rajono DŽDT vykdomojo komiteto sprendimÄ Nr. 53 negaliojančiu;

7) pripažinti 2009 m. rugpjūčio 19 d. jungtinės veiklos sutartį (duomenys neskelbtini) negaliojančia;

8) pripažinti 1995 m. kovo 16 d. Lietuvos Vyriausybės įgalioto asmens A. D. perdavimo-priėmimo aktÄ - važtaraÅ¡tį Kauno miesto valdybai negaliojančiu;

9) pripažinti 1995 m. rugsėjo 14 d. Kauno apskrities valdytojo įsakymo Nr. 928 dalį, leidžiančiÄ A. Z. parduoti 125 kv. m žemės, negaliojančia;

10) pripažinti 2004 m. rugsėjo 27 d. perdavimo-priėmimo akto Kauno apskrities virÅ¡ininko dalį, liečiančiÄ buto (duomenys neskelbtini) priklausinį, negaliojančia;

11) pripažinti 1999 m. gruodžio 28 d. Kauno miesto valdybos sprendimo Nr. 1360 9 punktÄ negaliojančiu;

12) pripažinti 2003 m. liepos 9 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-879 2 punktÄ negaliojančiu;

13) pripažinti 2006 m. birželio 29 d. Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ Nr. 02-01-7819 dalyje nustatyti Kauno miesto savivaldybės tarybai 0,0116 ha negaliojančiu;

14) pripažinti 2006 m. lapkričio 13 d. Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymo Nr. 02-01-12119 3 punktÄ negaliojančiu;

15) pripažinti 2006 m. lapkričio 13 d. Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 6967 3 dalį negaliojančia;

16) taikyti restitucijÄ - žemę 125/518 ir 116/518 žemės sklype (duomenys neskelbtini) pripažinti ir grÄ Å¾inti nuosavybėn K. P. vardu;

17) taikyti restitucijÄ - 24/100 ginčo namo (duomenys neskelbtini), pripažinti ir grÄ Å¾inti nuosavybėn K. P. vardu;

18) taikyti restitucijÄ - 33/100 Å«kinio pastato (duomenys neskelbtini), pripažinti ir grÄ Å¾inti nuosavybėn K. P. vardu;

19) pripažinti juridinį faktÄ 682 kv. m žemės (duomenys neskelbtini) kvartale Nr.151, sklype Nr. 3 P. K., P. asmenine nuosavybe;

20) priteisti bylinėjimosi išlaidas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 21 d. nutartimi (toliau – skundžiama nutartis) ieškovo K. P. ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės tarybai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, A. Z., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, trečiajam asmeniui Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, S. B., suinteresuotam asmeniui G.

P. dėl restitucijos taikymo, sprendimų, įsakymo, aktų pripažinimo negaliojančiais, valdymo nuosavybės teisės atstatymo atsisakė priimti ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui (b.l. 118-119). Teismas, susipažinęs su pateiktu ieÅ¡kiniu bei įvertinęs ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dį, nustatė, jog ieÅ¡kovas ginčija 13 vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų, kuriuos pripažinus negaliojančiais bÅ«tų pagrindas taikyti restitucijÄ (17 -19 ieÅ¡kinio reikalavimai) ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui žemę bei pastatus.

Teismas sprendė, kad ginčas byloje kilo iÅ¡ administracinių teisinių santykių, administracinis teisinis santykis byloje vyrauja, todėl byla yra teisminga ne bendrosios kompetencijos, bet administraciniam teismui. Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis CPK 36 straipsnio 2 dalimi ir 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismas ieÅ¡kinį atsisakė priimti ir iÅ¡aiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas turi teisę su skundu kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismÄ . III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas K.

P. (toliau – apeliantas) praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės (b.l. 122-123). Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Skundžiama nutartis yra nepagrįsta, nemotyvuota, neteisinga, pažeidžianti apelianto konstitucines teises į teisėtÄ , teisingÄ , neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ , į teisminę gynybÄ , užkertanti keliÄ prasidėti teisminiam procesui, nes vilkinamas ieÅ¡kinio priėmimas. Teismas neatliko savo pareigų, t.y. neįgyvendino iÅ¡aiÅ¡kinimo pareigos (CPK 158 str. 3 d.,), kooperacijos principo (CPK 8 str.), todėl pažeidė asmenų teisėtų lÅ«kesčių principÄ (CPK 1.2 str. 1 d.).

PareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu yra ginčijama iÅ¡ privatinės teisės veikimo ir taikymo sferos susiklostę sutartiniai santykiai su atsakovais bei iÅ¡ civilinių teisinių santykių atsakovų prisiimtų įsipareigojimų netinkamas vykdymas, civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis civilinės atsakomybės atsiradimÄ atsakovams bei suformuota teismų praktika. Todėl, apelianto teigimu, pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme – Kauno apygardos teisme. Skundžiamosios nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodytas nė vienas ieÅ¡kinio pagrindo ir dalyko trÅ«kumas, teismas pripažino, kad apeliantas, teikdamas ieÅ¡kinį, CPK 115 straipsnio 2 dalies iÅ¡aiÅ¡kinimo nepažeidė, todėl ir nenurodė kÄ reikėtų Å¡alinti.

Apelianto teigimu, teismas trÅ«kumų aiÅ¡kiai neįvardino, nesuteikė apeliantui galimybės juos iÅ¡taisyti (CPK 115 str.), todėl pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008 m. sausio 13 d. iÅ¡aiÅ¡kinimÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008 spręstinas ieÅ¡kinio priėmimo klausimas. Teismas negali priimti CPK 115 straipsnio 3 dalyje nurodytos nutarties pripažinti procesinius dokumentus nepaduotais ir grÄ Å¾inti juos pareiÅ¡kėjui, nes procesiniai dokumentai jų formos ir turinio požiÅ«riu nebuvo teikiamai suforminti ne dėl pareiÅ¡kėjo veiksmų, o bÅ«tent teismui netinkamai atlikus savo pareigas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį dėl to, kad jis neteismingas bendrosios kompetencijos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nustatyta, kad ieÅ¡kiniu apeliantas ginčija 13 vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų, kuriuos pripažinus negaliojančiais bÅ«tų pagrindas taikyti restitucijÄ Â ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui žemę bei pastatus.Atskirasis skundas netenkintinas.

Visų pirma atmestini atskirojo skundo argumentai susiję su CPK 115 straipsnio nuostatų pažeidimu, nes pirmosios instancijos teismas nei kaip nors Å¡io straipsnio nuostatomis rėmėsi, nei turėjo remtis. Taigi, Å¡io straipsnio nuostatos, sprendžiant ieÅ¡kinio nepriėmimo dėl netinkamo teismingumo pagrįstumo klausimÄ , neturi teisinės reikÅ¡mės. Todėl iÅ¡samiau Å¡iuo aspektu teisėjų kolegija nepasisako, o pasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, susijusių su apelianto teisėmis į teisminę gynybÄ , inicijuojamo ginčo pobÅ«džiu.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau Å¡i teisė negali bÅ«ti aiÅ¡kinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du, nes teisė kreiptis į teismÄ yra realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismÄ asmeniui.

Teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , privalo ex officio iÅ¡siaiÅ¡kinti teisės kreiptis į teismÄ prielaidas ir įstatymų nustatytas jos tinkamo įgyvendinimo sÄ lygas. IeÅ¡kinio priėmimÄ bendrosios kompetencijos teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnio normos. Å io straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu ieÅ¡kinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.Bylos rūšinį teismingumÄ bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilo ginčas, pobÅ«dis.

Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 str. 2 d.). Bendrosios kompetencijos teismai civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nagrinėja civilinius, darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ginčus ir kitas bylas dėl privatinių teisinių santykių (CPK 1 str. 1 d.), administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 str., 3 str. 1 d.).

Administraciniai teismai sprendžia inter alia bylas dėl valstybinio ir savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 2 p.). Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimų, apeliantas siekia, kad jam bÅ«tų grÄ Å¾inta dalis namo, dalis Å«kinio pastato, dalis žemės sklypo. IeÅ¡kinio pagrindu nurodo 1949 m. birželio 11 d. Kauno miesto Stalino rajono komisijos suraÅ¡ytÄ namų valdos nacionalizacijos aktÄ (b.l. 31), priimtÄ LTSR Liaudies Komisarų Tarybos 1940 m. lapkričio 26 d. nutarimo Nr. 353 „Dėl namų nacionalizavimo“, Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1949 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 247 pagrindu, ir teigia, jog nacionalizacijos aktas be teismo atskiro sprendimo laikytinas niekiniu, taip pat nurodo visÄ eilę vėliau priimtų Kauno miesto administracinių organų sprendimų, Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymų, kurių pagrindu buvo perleidžiami statiniai ir žemė, kuriuos apeliantas siekia susigrÄ Å¾inti.

Akivaizdu, kad galimybė susigrÄ Å¾inti apelianto nurodomÄ turtÄ restitucijos pagrindu sietina su turto nacionalizavimo, įvykdyto tuometinėje LTSR priimtų turto nacionalizacijos teisės aktų pagrindu, neteisėtumu bei su vėliau sekusių kitų apelianto nurodomų administracinių aktų neteisėtumu, t.y. byloje vyrauja administraciniai teisiniai santykiai, nes ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės yra grindžiamas vieÅ¡osios teisės, o ne privatinės teisės normų pažeidimų pagrindu. Kaip minėta, tokius ginčus spręsti yra pavesta administraciniams, o ne bendrosios kompetencijos teismams.

TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir Specialios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo spręsti 2006 m. rugsėjo 5 d. nutartis Nr. T-2006-09 sprendžiant teismingumo klausimÄ dėl ieÅ¡kinio, kuriuo buvo siekiama susigrÄ Å¾inti 1940 m. tuometinės LTSR valstybinių institucijų aktų pagrindu konfiskuotÄ turtÄ pagal ieÅ¡kovo A. A. S. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai . Remiantis iÅ¡dėstytu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡ esmės pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie aptariamo ieÅ¡kinio teismingumÄ , tik, kolegijos nuomone, ieÅ¡kinį priimti turėjo bÅ«ti atsisakyta ne CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto, o 1 punkto pagrindu, t.y. dėl to, kad jis nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka.

Todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 338 straipsniais, n u t a r i a: Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                          Audronė Jarackaitė                                                                                                                                                                                                                 Nijolė PiÅ¡kinaitė                                                                                                                                                                                                                                                                      Alvydas PoÅ¡kus