2022-08-31 Nr. AB-21858-4-40-3-00107-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3749-789/2022

Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00107-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Renatai Latvaitienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui R. A., jo atstovei advokatei S. J.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centro atstovei L. R.,

vertėjui I. Y.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio R. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Kybartų užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymo priemonės skyrimo (duomenys neskelbtini) piliečiui R. A.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir VSAT) Kybartų užsieniečių registracijos centras teikimu prašė taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui R. A. (toliau – ir užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje 6 mėnesiams, t. y. iki 2023 m. vasario 3 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

2. Teikime nurodė, kad VSAT Varėnos pasienio rinktinės veikimo teritorijoje pareigūnai 2021 m. liepos 21 d. apie 00.25 val. sulaikė iš (duomenys neskelbtini) pėsčiomis Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai kirtusį užsienietį, gimusį (duomenys neskelbtini), kuris neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ar kitų dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Nuo 2021 m. rugsėjo 23 d. užsienietis apgyvendintas VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centre.

3. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 21S21634, pakeistu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi, užsieniečiui nuspręsta nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, įsigaliojus Migracijos departamento sprendimui išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos pavesta vykdyti VSAT.

4. Įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimui, pasikeitė užsieniečio teisinis statusas Lietuvos Respublikoje – užsienietis nebėra prieglobsčio prašytojas. Pasikeitus užsieniečio teisiniam statusui, jis neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

5. VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centro sprendimu užsienietis apgyvendintas VSAT nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje iki 2022 m. rugpjūčio 8 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

6. VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centras, atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis iki šiol nėra pateikęs asmens tapatybę patvirtinančio įrodymo, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, lėšų savarankiškam pragyvenimui Lietuvos Respublikoje, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, socialinių, ekonominių ir kitų ryšių su Lietuvos Respublika, yra pradėta užsieniečio išsiuntimo procedūra ir laukiama grįžimo dokumento užsieniečiui išdavimo, prašė taikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje 6 mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

7. Užsienietis ir jo atstovas prašė teikimą atmesti.

II. 8. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu tenkino teikimą. Teismas taikė užsieniečiui, prisistatančiam (duomenys neskelbtini) R. A., gimusiu (duomenys neskelbtini), ILTU kodas (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje 6 mėnesiams, t. y. iki 2023 m. vasario 3 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

9. Teismas pažymėjo, kad, taikant Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-2206 „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymo) X2 skyriaus nuostatas, užsieniečiams gali būti taikomos Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytos alternatyvios sulaikymui priemonės, iš jų – ir užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 14019 str. 1 d. 3 p.). Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, kitoms tarnyboms nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Teismas akcentavo, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes.

10. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju užsienietis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, jo tapatybė nenustatyta, nes jis nėra pateikęs asmens tapatybę patvirtinančio įrodymo. Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, lėšų savarankiškam pragyvenimui Lietuvos Respublikoje, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, socialinių, ekonominių ir kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Šiuo metu yra pradėta užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra ir laukiama grįžimo dokumento užsieniečiui išdavimo. Gavus minėtus dokumentus užsienietis bus išsiųstas į kilmės valstybę. Teismas sutiko su VSAT vertinimu, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas iki kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl jam gali būti skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė.

11. Teismas pažymėjo, kad užsieniečio atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo. Jo atžvilgiu yra priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi teismas įvertino, kad užsieniečio atžvilgiu taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Teismo vertinimu, netaikant užsieniečiui judėjimo laisvės apribojimo, užsienietis gali pasislėpti, išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę.

12. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra proporcinga ir tikslinga skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte, – apgyvendinimą užsieniečio VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

III. 13. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – VSAT teikimą tenkinti iš dalies ir pritaikyti užsieniečiui kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

14. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

14.1. pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą, vien neteisėtas atvykimas yra pakankamas pagrindas toliau riboti asmens judėjimo laisvę, tačiau tokios išvados prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai (žr. 2022 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2402-520/2022). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi analogiškos pozicijos ir bylose, spręsdamas dėl taikomų priemonių proporcingumo nelegaliai esantiems asmenims: „VSAT nurodytos aplinkybės, susijusios su asmens atvykimu į Lietuvos Respubliką, ryšių Lietuvos Respublikoje neturėjimu ir pan. negali būti vertinamos kaip pakankamos riboti pareiškėjo judėjimo laisvę, nes jų taikymas lemtų automatinį asmens judėjimo laisvės ribojimą, kuris pagal teisinį reguliavimą nėra leidžiamas“ (žr. 2022 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3177-881/2022, 21 p.).

14.2. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką negalima teigti, kad vien dokumento neturėjimas savaime sąlygoja būtinybę suvaržyti užsieniečio prigimtinę asmens judėjimo laisvę (žr., pvz., 2022 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑2247‑781/2022; 2022 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑2703‑602/2022). Užsienietis teigia, kad jis yra pateikęs savo asmens tapatybės kortelės kopijas, 2021 m gruodžio 15 d. savo tapatybės dokumento kopiją išsiuntė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugas teikiančiai advokatei (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 2, siuntė savo ir savo brolio identifikacinius dokumentus), vėliau šio el. laiško turinį kartu su asmens kortelės kopija parodė teismo posėdžio metu per vaizdo kamerą, 2022 m. birželio 29 d. pakartotinai išsiuntė asmens kortelės kopiją (priedas Nr. 3). Taigi užsienietis bendradarbiavo su kompetentingomis institucijomis, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir pilietybę. Užsienietis nėra pažeidęs apgyvendinimo sąlygų / tvarkos buvimo Lietuvos Respublikoje metu, nėra duomenų apie jo keliamą grėsmę viešajai tvarkai ar valstybės saugumui.

14.3. Įsigaliojus Migracijos departamento sprendimui dėl asmens priverstinio išsiuntimo į kilmės šalį, užsienietis tapo nelegaliai Lietuvos Respublikoje esančiu asmeniu. Nagrinėjamu atveju asmens judėjimo laisvė ribojama jau 6 mėnesius po sprendimo priverstine tvarka išsiųsti asmenį įsigaliojimo. Pirmosios instancijos teismas nevertino šių aplinkybių, taip pat nevertino taikomos alternatyvios sulaikymo priemonės termino pagrįstumo, pakartotinai pritaikė 6 mėnesių laisvės ribojimo terminą, nevertinęs nei užsieniečio bendradarbiavimo, nei objektyviai egzistuojančios galimybės įvykdyti asmens išsiuntimą pagrįstumo.

14.4. Pareiškėjas atvyko į Lietuvą 2021 m. liepos 21 d., nuo atvykimo į Lietuvą jis apgyvendinamas laikino apgyvendinimo stovyklose ilgiau kaip metus ribojant jo judėjimo laisvę. Apgyvendinimas Kybartų Užsieniečių registracijos centre ribojant judėjimo laisvę, yra de facto (faktiškai) sulaikymas. Nagrinėjamu atveju judėjimo laisvės ribojimas užsieniečio atžvilgiu nepagrįstai varžo vieną pagrindinių asmens teisių – judėjimo laisvę, garantuojamą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje. Apgyvendinimo priemonės taikymas nustatant judėjimo laisvės ribojimus Kybartų užsieniečių registracijos centre nėra tinkama ir būtina priemonė, ši priemonė turėtų būti pakeista į alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant judėjimo laisvės apribojimų – nagrinėjamoje byloje užsieniečiui tikslinga taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės ribojimų (Įstatymo14019 str. 1 d. 2 p., 2 d.).

15. VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad neprieštarauja, jog užsieniečio atžvilgiu būtų taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

16. VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centras paaiškina, kad užsieniečiui yra užtikrinamos visos būtiniausios sąlygos, užtikrinančios jo poreikius. Pažymi, kad tai, jog užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepateikė jokių duomenų apie būsto turėjimą ar nuomą Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau, įvertinus aplinkybių visetą, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pakartotinai pažeidęs Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracinių įstatymų, nėra pažeidęs Kybartų užsieniečių registracijos centro taisyklių, užsieniečio atžvilgiu gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl užsieniečio judėjimo laisvės ribojimo pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog, siekiant įgyvendinti galutinį sprendimą užsieniečio prieglobsčio byloje, judėjimo laisvės ribojimai yra būtini ir pagrįsti.

19. Užsienietis apeliaciniame skunde iš esmės nurodo, kad judėjimo laisvės ribojimai yra neproporcingi ir nepagrįsti.

20. Vertindama užsieniečio teisinį statusą Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija nustatė, jog Migracijos departamentas 2021 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. 21S21634 nesuteikė užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Užsienietis apskundė šį sprendimą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimu atmetė užsieniečio skundo dalį dėl prieglobsčio. Įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimui, pasikeitė užsieniečio teisinis statusas Lietuvos Respublikoje – užsienietis nebėra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).

21. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

22. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalis įtvirtina alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašą: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

23. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde užsienietis neginčija alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, tačiau prašo skirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, netaikant jam judėjimo laisvės ribojimų (Įstatymo 14019 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje vertins judėjimo laisvės ribojimų pagrįstumą.

24. Teisėjų kolegija pažymi, jog, siekiant konstatuoti užsieniečio nebendradarbiavimą nustatant asmens tapatybę, būtina konstatuoti kumuliatyvias sąlygas, pagal kurias vertinama, ar užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę. Dėl to būtina nustatyti abiejų sąlygų, suponuojančių normos taikymą, egzistavimą – asmens tapatybės dokumento neturėjimą bei nebendradarbiavimą siekiant nustatyti asmens tapatybę (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2683-662/2022, 32 p.).

25. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nebendradarbiavimas paprastai siejamas su piktavališkumu, užsieniečio piktybiškumu valstybės institucijų atžvilgiu (žr., pvz., 2022 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022; 2022 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-442/2022).

26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 2021 m. liepos 21 d. užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir nuo atvykimo momento, t. y. daugiau nei vienerius metus, jo judėjimo laisvė buvo ribojama. Byloje nesurinkta duomenų, jog per šį laikotarpį užsienietis būtų pažeidęs apgyvendinimo tvarką, nesilaikęs nustatytų taisyklių ar nebendradarbiavęs su kompetentingų institucijų pareigūnais, atsisakęs teikti informaciją ar klaidinęs tarnybų pareigūnus. Be to, iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad užsienietis pateikė asmens tapatybės kortelę ir jo tapatybė šiuo metu yra nustatyta.

27. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog, pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį, užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

28. Įvertinusi nustatytas aplinkybes bei Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimo trukmę, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad judėjimo laisvės ribojimai yra būtini, kad užsienietis bandytų pasislėpti ir / arba pasišalinti iš apgyvendinimo vietos. Byloje nenustačius išskirtinių aplinkybių ir konstatavus, jog užsieniečio judėjimo laisvė yra ribojama daugiau nei vienerius metus, darytina išvada, jog nurodomas tikslas – galutinio sprendimo prieglobsčio byloje įvykdymas – gali būti pasiektas taikant ne griežčiausią ir labiausiai užsieniečio teises ribojančią priemonę.

29. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Šiuo atveju užsieniečio apgyvendinimas netaikant judėjimo laisvės apribojimų yra proporcinga priemonė (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p., 14019 str. 1 d. 2 d.).

30. Atsižvelgus į tai, apeliacinis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 14019 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(Duomenys neskelbtini)piliečio R. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą pakeisti.

Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui R. A. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. vasario 3 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Kitą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis