2022-04-27 Nr. AB-10036-3-61-3-05135-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2208-881/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05135-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Vilijos Mikuckienės (pranešėja) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. C. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. C. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pilietė K. C. K. (toliau – pareiškėja) skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, atsakovas) 2021 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Migracijos departamento sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisijos sprendimas); 3 ) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėja nurodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) ir dėl savo religinės priklausomybės negali pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga, dėl šių priežasčių pagrįstai bijo persekiojimo ir negali sugrįžti į savo kilmės šalį. Daugiausia (duomenys neskelbtini) apgyvendinta (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gubernijoje. 2020 m. duomenimis, didžiąją dalį (duomenys neskelbtini) gubernijos kontroliuoja (duomenys neskelbtini) vyriausybė, likusią dalį – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vyriausybė. Nepaisant to, 2019–2020 m. Islamo valstybė (toliau – ir ISIS) tęsė išpuolius (duomenys neskelbtini) gubernijoje, atakuodama (duomenys neskelbtini) pajėgas ir civilius gyventojus. Nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. gubernijoje užfiksuota 92 mūšiai, 150 pavienių incidentų, 46 smurto prieš civilius gyventojus atvejai. Kovos su ISIS metu nemaža dalis (duomenys neskelbtini) miesto buvo sugriauta, griuvėsiuose iki šiol yra sprogmenų. Miesto atstatymas vyksta lėtai.

3. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti ją į kilmės valstybę ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus. Pareiškėja, nesutikdama su atsakovo sprendimu, skundė jį nustatyta ikiteismine tvarka, tačiau Komisija 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašytojos skundą atmetė. Komisija sprendime pripažino teisinga ir pagrįsta Migracijos departamento išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo pareiškėjai suteikti pabėgėlės statusą pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį.

4. Pareiškėja, nesutikdama su Migracijos departamento ir Komisijos sprendimais, nurodė, kad prašymą grindė Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – EPPB) pateiktais duomenimis, pagal kuriuos 2020 m. ISIS veikla (duomenys neskelbtini) suaktyvėjo. ISIS atakavo sunitų kaimus bei šių genčių lyderius, degino kaimus, naikino jų kultivuojamas žemes, žudė laikomus gyvulius, taip pat žudė gyventojus, juos grobė. ISIS atakos buvo nukreiptos į (duomenys neskelbtini) valstybę ir jos institucijas. ISIS siekia įbauginti civilius gyventojus, sukiršinti juos. (duomenys neskelbtini) ISIS atakos tebevyksta.

5. Migracijos departamentas, remdamasis EPPB 2021 m., nurodė, kad (duomenys neskelbtini) įtraukti į padidintos rizikos asmenų profilių sąrašą, (duomenys neskelbtini) jie gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme (pvz., priekabiavimas, sulaikymas, fiziniai užpuolimai, seksualinė prievarta, žmogžudystės, turto prievartavimas, savavališki areštai, pagrobimai), tačiau ne visi šio profilio asmenys susidurtų su tokio lygio rizika, kad jų baimė patirti persekiojimą būtų laikoma visiškai pagrįsta. Individualiai vertinant persekiojimo rizikos tikimybę, reikėtų atsižvelgti į tokią riziką didinančias aplinkybes, tokias kaip kilmės vietovė (pvz., (duomenys neskelbtini) vietovėse, kuriose toliau veikia ISIS), turimi asmens dokumentai, lytis (moterys, kurias buvo pagrobę ISIS, gali susidurti su visuomenės stigmatizacija).

6. Pasak pareiškėjos, (duomenys neskelbtini) yra etniniu požiūriu (duomenys neskelbtini) religinė grupė, kurios įsitikinimuose yra elementų, panašių į zoroastrizmą, krikščionybę ir islamą. (duomenys neskelbtini) dauguma istoriškai gyveno (duomenys neskelbtini) regione, (duomenys neskelbtini) šiaurėje, netoli (duomenys neskelbtini) sienos. 2014 m. rugpjūčio mėn. (duomenys neskelbtini) guberniją užėmė ISIS. 2014 m. rugpjūčio 3 d., pasitraukus (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pajėgoms iš (duomenys neskelbtini) miesto, ISIS, kuri (duomenys neskelbtini) laikė eretikais, surengė ilgalaikę ataką prieš juos, vykdydama kampaniją, skirtą užimti teritoriją (duomenys neskelbtini) ir primesti savo ekstremistinę ideologiją. Netrukus pasirodė pranešimų apie žiaurumus, įvykdytus prieš (duomenys neskelbtini): vyrai buvo kankinami, žudomi arba verčiami priimti islamą; moterys ir merginos buvo parduotos vergų turguose, o ISIS kovotojai jas laikė seksualinėje nelaisvėje; jauni berniukai buvo priverstinai paimti iš savo šeimų ir išstumti į tarnybą tikslu tapti jaunais kareiviais. Tūkstančiai žmonių žuvo, dar tūkstančiai žmonių dingo be žinios, o šimtai tūkstančių (duomenys neskelbtini) buvo perkelti, daugelis gyveno pabėgėlių stovyklose (duomenys neskelbtini) gubernijoje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) regione. 2020 m. spalio mėn. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) regiono vyriausybės pasirašė susitarimą dėl saugumo (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, buvo pranešimų, kad vyriausybės pajėgos neapsaugo (duomenys neskelbtini) nuo kitų grupuočių priekabiavimo. Nors (duomenys neskelbtini) ir koalicijos pajėgos 2017 m. atkūrė (duomenys neskelbtini) kontrolę, o karinės operacijos prieš ISIL baigėsi tų metų gruodį, (duomenys neskelbtini), bandydami atstatyti savo gyvenimą, susidūrė su daugybe kliūčių, įskaitant plačios bendruomenės infrastruktūros atstatymo sunkumus.

7. Pareiškėja pažymėjo, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktiką grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal EPPB nustatytus reikalavimus, priimant sprendimą dėl prieglobsčio turi būti atsižvelgta į padidintos rizikos asmenų grupes, tarp kurių etninių / religinių grupių atstovai (turkmėnai, (duomenys neskelbtini), šabakai, hakai, (duomenys neskelbtini), palestiniečiai, krikščionys ir kt.), moterys. Pareiškėja yra priskirtina padidintos rizikos asmenų grupėms net pagal du kriterijus (lytis ir religija), todėl atsakovas į tai privalėjo atsižvelgti, vertindamas individualią riziką. Pareiškėja atsakovui nurodė realias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą, todėl nėra jokio pagrindo ja netikėti ir jos duotus paaiškinimus vertinti kritiškai.

8. Pareiškėja taip pat nurodė, kad bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvams nustatyti, visą laikotarpį buvo Lietuvoje, nepadarė pažeidimų, todėl nėra objektyvių prielaidų išvadai, jog ji savanoriškai neišvyktų iš šalies. Vien tai, kad ji atvyko neleistinu būdu, nesudaro pagrindo spręsti, kad ji savo noru neišvyks į kilmės šalį. Priešingai, nei sprendė atsakovas, ji elgėsi atsakingai ir rūpestingai. Pareiškėja nesutiko su sprendimu ją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, nes savo kilmės šalyje ji nesulaukė nei teisėsaugos pareigūnų, nei artimųjų pagalbos. Grąžinus ją į kilmės valstybę, jai gresia mirtinas pavojus. Sprendimas dėl išsiuntimo yra nepagrįstas objektyviais įrodymais, sprendime nepagrįstai nurodoma, kad yra pagrindas manyti, jog pareiškėja gali pasislėpti. Vien tai, kad pareiškėjos prieglobsčio prašymas buvo atmestas, savaime nėra pakankama aplinkybė taikyti maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą.

9. Buvo nurodžiusi pagrįstus motyvus žodiniam skundo nagrinėjimui, tačiau Komisija neužtikrino jos teisės būti išklausytai.

10. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti.

11. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos pasakojimas grindžiamas bendra (duomenys neskelbtini) padėtimi šalyje. Tarptautinės apsaugos prašymai yra nagrinėjami individualiai, t. y. vertinamas asmeniškai prieglobsčio prašytojui kilmės valstybėje kylantis persekiojimo ar didelės žalos pavojus. Tyrimo metu duomenų, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) yra persekiojami vien tik dėl savo tautinio / religinio identiteto, nebuvo rasta. Nenustatyta ir individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, kad pareiškėjai gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

12. Be to, pareiškėja nurodė, o tyrimo metu nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėja atitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nustatytus papildomos apsaugos kriterijus. Remiantis surinkta informacija, pareiškėjos kilmės šalyje šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėja neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

13. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos skundo argumentais, kad jos skundas Komisijoje turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas) (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 28 d.) 222 punkte yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine vyksta rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojos, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Šiuo atveju pareiškėja skunde nenurodė ir Migracijos departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

14. Aplinkybės, kurias nurodė pareiškėja, siekdama įrodyti tarptautinės apsaugos poreikį, neįrodo, kad kilmės valstybėje dėl asmens individualių savybių kiltu reali grėsmė ar pareiškėja būtų persekiojama. Konkrečių ir individualių patirtos diskriminacijos apraiškų ar grėsmių pareiškėja nenurodė. (duomenys neskelbtini) EPPB priskiriami prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą, tačiau net patenkant į šią grupę, ne visi individai susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą, vertinant būtina atsižvelgti į tai, ar asmuo gyvena vietovėje, kur vis dar veikia ISIS, taip pat, ar asmuo turi dokumentus, patvirtinančius tapatybę, jo lytį (moterys, kurias buvo pagrobę ISIS gali susidurti su visuomenės stigmatizacija), taip pat, ar susiduria su veiksmais, kurie gali būti prilyginti persekiojimui, pvz., priekabiavimas, sulaikymas, fiziniai užpuolimai, seksualinė prievarta, nužudymai, turto prievartavimas, savavališki areštai pagrobimai arba jiems gali būti taikomos diskriminacinės priemonės, tačiau vertinant individualiai, turėtų būti atsižvelgiama į veiksmų sunkumą ir (arba) pasikartojimą, įvairių veiksmų kaupimasis kadangi vien tik tai, kad asmuo yra (duomenys neskelbtini), nereiškia, jog jis būtinai bus persekiojimas, diskriminuojamas savo bendrapiliečių ar kitų subjektų. Ginčijamame sprendime nurodyta, kad nenustatyta aplinkybių, kurios lemtų padidintą riziką individualioje situacijoje, ar susidūrė su veiksmais, kurie būtų prilyginti persekiojimui. Tokių aplinkybių nenurodė ir pareiškėja.

15. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos skundo argumentais, kad ji priklauso padidintos asmenų rizikos grupei dėl to, jog yra moteris. EPPB išskiria kelis padidintos rizikos asmenų profilius, tarp kurių yra priskiriamos moterys, į kuriuos reiktų atsižvelgti, priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo, tačiau EPPB taip pat nurodo, kad žmogaus teisių pažeidimai prieš moteris (duomenys neskelbtini) apima išprievartavimą, smurtą šeimoje, moterų lytinių organų žalojimą, garbės žudymą, laikinas santuokas, seksualinę prievartą ir diskriminaciją. Pareiškėja nenurodė, kad jos atžvilgiu būtų įvykdytas bent vienas EPPB ataskaitoje minimas pažeidimas. EPPB išskiria kelias moterų grupes, galinčias susidurti su padidinta persekiojimo rizika: jaunas amžius (mergaičių santuokos); moterys, dirbančios viešojoje erdvėje; moterys, kurios pažeidė moralės kodeksus; moterys, susijusios su ISIS; vienišos (išsiskyrusios, našlės) moterys. Ginčijamame sprendime buvo nuosekliai įvertinta pareiškėjos individuali situacija ir pagrįstai konstatuota, kad nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjai gresia pavojus dėl beatodairiško smurto. Priešingai nei teigia pareiškėja, 2021 m. kovo mėn. (duomenys neskelbtini) federalinis parlamentas priėmė (duomenys neskelbtini) moterų maitintojo netekimo įstatymą, kuriuo siekiama sukurti žalos, susijusios su konflikto metu moterų (aukų) patirto seksualinio smurto pasekmėmis, atlyginimo sistemą, o tai suponuoja, kad kilmės valstybė nori suteikti pagalbą savo piliečiams, o ypač moterims.

16. Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjai negali būti suteikta ir papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus, nes ji neatitinka juose nustatytų kriterijų. Pareiškėja savo pasakojime neindividualizavo, kokia konkrečiai grėsmė jai kyla, prašymą dėl prieglobsčio suteikimo motyvavo išimtinai bendrais kilmės informacijos aspektais. Migracijos departamentas nerado, o pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) yra persekiojami ar diskriminuojami, jog dėl išpažįstamos religijos jie būtų diskriminuojami ar jiems būtų sudėtingiau rasti darbą ir t. t., juolab, pareiškėja gyvena teritorijoje, kur beatodairiškas smurtas, remiantis 2021 m. EPPB duomenimis, nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien tik dėl buvimo toje teritorijoje kiltų grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

17. Į Lietuvos Respubliką pareiškėja atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik tuomet, kai buvo sulaikyta pareigūnų. Atsakovo vertinimu, aplinkybių visuma pagrindžia prielaidą, jog prašymo pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra pareiškėjos pagrindinis tikslas, todėl pareiškėjai buvo taikoma 2008 m. gruodžio 16 d. Direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis bei nesuteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti.

18. Pareiškėjai draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Migracijos departamento atlikto tyrimo metu nenustatytas tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjai poreikis ir nėra pagrindo išvadai, kad toks poreikis kils artimiausioje ateityje. Be to, ginčijamu sprendimu pareiškėjai neuždraudžiama vykti į trečiąsias valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei.

II. 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 24 d. sprendimu pareiškėjos K. C. K. skundą tenkino iš dalies – pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) rezoliucinės dalies 3 punktą ir uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) rezoliucinės dalies 4 punktą ir nusprendė įvesti pareiškėjos duomenis į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; atitinkamai pakeitė ir Komisijos 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjos skundas dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 7 3 ir 4 punktų panaikinimo atmestas.

20. Teismas nustatė, kad pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė tuo, jog yra (duomenys neskelbtini), gyveno (duomenys neskelbtini) provincijos, (duomenys neskelbtini) regiono, (duomenys neskelbtini) kaime, kuris yra netoli (duomenys neskelbtini) miesto. Iš (duomenys neskelbtini) išvyko, nes bijo ISIS ir musulmonų. (duomenys neskelbtini) neliko jos giminaičių, išskyrus vieną brolį, kuris yra vedęs ir su kuriuo ji gyveno. Kai ISIS ((duomenys neskelbtini)) atėjo į jų kaimą, jie išsigando ir išvyko į (duomenys neskelbtini) o miestą, (duomenys neskelbtini) provincijoje. Gyvenant (duomenys neskelbtini), jos motina ir brolis išvyko į (duomenys neskelbtini), todėl ir ji su seserimi ir jos šeima taip pat nusprendė išvykti. Labai bijojo, kad ISIS jos nepagrobtų, nes jie ateidavo ir grobdavo merginas, žudė senus žmones. Visą laiką jautė spaudimą, todėl nusprendė išvykti. Nurodė, kad nenori grįžti į (duomenys neskelbtini), nes ten nebūtų laisva, negalėtų niekur eiti, mokytis. Taip pat negali grįžti į (duomenys neskelbtini) dėl ISIS, kurie yra pavojingi (duomenys neskelbtini), jų garbei. Pažymėjo, kad asmeniškai jai niekas negrėsė, ji nieko nepatyrė nei iš ISIS, nei iš musulmonų, ji tik girdėjo apie tai.

21. Teismas, padarė išvadą, kad Migracijos departamentas surinko išsamią informaciją apie pareiškėjos kilmės valstybę ir tinkamai įvertino prieglobsčio prašytojos pateiktą informaciją kilmės valstybėje turimos informacijos kontekste. Teismo vertinimu, Migracijos departamento surinktos informacijos visuma bei pareiškėjos papasakota istorija tiek apklausų metu Migracijos departamente, tiek teismo posėdžio metu, nepagrindžia tikimybės, jog (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašytojai gresia persekiojimas. Pareiškėjos deklaruojama baimė šiuo aspektu taip pat negali būti laikoma „visiškai pagrįsta“. Migracijos departamento surinkta informacija taip pat nepagrindžia tikimybės, jog prieglobsčio prašytoja dėl savo socialinės padėties gali patirti persekiojimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja jokiai politinei partijai nepriklauso. Byloje duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja savo gyvenamojoje vietovėje patyrė ISIS kovotojų persekiojimą, buvo pagrobta, išprievartauta, taip pat nėra. Vien aplinkybė, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), nėra pagrindas konstatuoti, jog egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių ji gali būti diskriminuojama ar jai gali grėsti persekiojimas bei pavojus dėl beatodairiško smurto.

22. Migracijos departamento sprendime nurodyta išvada, kad prieglobsčio prašytojos kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) provincijoje, (duomenys neskelbtini) rajone) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, nepaneigta. Individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nenustatyta. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) regiono nevaldo ISIS, saugumą teritorijoje užtikrina (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Taigi, tyrimo metu surinkti duomenys pagrindžia išvadą, jog prieglobsčio prašytoja gali grįžti į kilmės šalį ir apsigyventi (duomenys neskelbtini) provincijoje (duomenys neskelbtini) rajone, kuriame ji gyveno iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini).

23. Teismo vertinimu, pareiškėja neįrodė individualių, su jos asmeniu susijusių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad ji, būdamas (duomenys neskelbtini), savo kilmės šalyje susiduria su realia persekiojimo religijos pagrindu rizika. Prieglobsčio prašytojos nurodyti teiginiai dėl galimos grėsmės iš esmės remiami bendra situacija kilmės valstybėje ir baime dėl ateities. Pati pareiškėja apklausų metu pripažino, jog jokios realios grėsmės iš ISIS ar musulmonų kilmės valstybėje nepatyrė.

24. Vertindamas pareiškėjos argumentus, kad ji priklauso padidintos asmenų rizikos grupei ir dėl to, kad yra moteris, teismas nurodė, jog pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), visą gyvenimą praleidusi (duomenys neskelbtini), todėl pažįstama su vietiniais papročiais ir kultūra, darbingo amžiaus. EPPB išskiria kelis padidintos rizikos asmenų profilius, tarp kurių yra moterys, tačiau EPPB taip nurodo, kad žmogaus teisių pažeidimai prieš moteris (duomenys neskelbtini) apima išprievartavimą, smurtą šeimoje, moterų lytinių organų žalojimą, garbės žudymą, laikinas santuokas, seksualinę prievartą ir diskriminaciją. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodė, kad jos atžvilgiu būtų įvykdytas bent vienas EPPB ataskaitoje minimas pažeidimas. Be kita ko, atsiliepime į skundą nurodyta kilmės šalies informacija patvirtina, kad 2021 m. kovo mėn. (duomenys neskelbtini) federalinis parlamentas priėmė (duomenys neskelbtini) moterų maitintojo netekimo įstatymą, kuriuo siekiama sukurti žalos, susijusios su konflikto metu moterų (aukų) patirto seksualinio smurto pasekmėmis, atlyginimo sistemą, o tai suponuoja, jog kilmės valstybė nori suteikti pagalbą savo piliečiams, o ypač moterims. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas nenustatė pagrindo išvadai, kad pareiškėja šiuo aspektu laikytina asmeniu, priskirtinu padidintos rizikos grupei ir dėl to jai turi būti suteikta papildoma apsauga. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas sprendime pagrįstai konstatavo, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, jog egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjai gresia pavojus dėl beatodairiško smurto.

25. Įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog išsiuntus ją į kilmės valstybę, ji bus kankinama, su ja bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas ar ji bus tokiu būdu baudžiama. Duomenų, jog pareiškėjai kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jai gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra, todėl pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

26. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjai suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjos nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jo priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek Komisija pasisakė dėl visų esminių pareiškėjos argumentų. Atsakovas, prieš priimdamas skundžiamą sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo, ėmėsi protingų priemonių išklausyti asmenį, tinkamai įvertino pareiškėjos paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į juos, surinko visą naujausią informaciją apie kilmės valstybę. Migracijos departamentas, atlikdamas vertinimą, Tvarkos aprašo nuostatų nepažeidė. Teismo vertinimu, pareiškėjos pasakojimas apie priežastis, privertusias ją išvykti iš kilmės valstybės, buvo abstraktus, paviršutiniškas, o pasakojimo dalis dėl galimos lytinės prievartos, ne tik, kad neparemta jokiai objektyviais įrodymais, bet ir nenuosekli.

27. Nagrinėjamu atveju prieglobsčio prašytojos prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas, kaip nepagrįstas. Į Lietuvos Respubliką prieglobsčio prašytoja atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Šių aplinkybių visuma pagrindžia prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvos Respublikoje (bei prieglobsčio gavimas) nebuvo ir nėra prieglobsčio prašytojos tikslas. Atsižvelgus į tai, teismas sprendė, kad tikėtina, jog atsisakius suteikti pareiškėjai prieglobstį, vengdama grąžinimo, ji gali pasislėpti. Tokiu būdu, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjai pagrįstai taikyta Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis bei nesuteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti.

28. Teismas nurodė, kad Migracijos departamento sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų laiką, t. y. 5 metus. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėja praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekusi nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padariusi kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėja būtų išsiunčiama jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų lemti maksimalaus draudimo atvykti termino taikymą. Kadangi pareiškėjos atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jai taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl, teismo vertinimu, toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Atsižvelgdamas į tai, teismas Migracijos departamento sprendimą dalyje dėl uždraudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, pakeitė, nustatydamas, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Nusprendus pakeisti sprendimo dalyje dėl draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką ir sumažinus terminą iki 2 metų, atitinkamai teismas pakeitė sprendimą dalyje dėl duomenų į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvedimo.

III. 29. Pareiškėja K. C. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

30. Pareiškėja nesutinka su teismo argumentais, kad pareiškėjos prašymas yra grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais ir jai kilmės šalyje nekyla individualios grėsmės pavojus. Pareiškėja dėl (duomenys neskelbtini) tikėjimo negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla reali grėsmė jos visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad pareiškėjai dėl (duomenys neskelbtini) tikėjimo (duomenys neskelbtini) yra nesaugu, o atsakovas šios grėsmės nepaneigė.

31. Migracijos departamentas nepagrįstai teigia, kad grėsmes nėra, nes yra sumažėjęs ISIS aktyvumas ir strateginis pajėgumas. ISIS įtaka (duomenys neskelbtini) tik sumažėjo, bet neišnyko, ką pripažįsta ir pats atsakovas. 2020 m. duomenimis, didžiąją dalį (duomenys neskelbtini) gubernijos kontroliuoja (duomenys neskelbtini) vyriausybė, likusią dalį – (duomenys neskelbtini) vvyriausybė. Nepaisant to, 2019–2020 m. ISIS tęsė išpuolius (duomenys neskelbtini) gubernijoje, atakuodama (duomenys neskelbtini) pajėgas ir civilius. Nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. gubernijoje užfiksuota 92 mūšiai, 150 pavienių incidentų, 46 smurto prieš civilius gyventojus atvejai. Kovos su ISIS metu nemaža dalis (duomenys neskelbtini) miesto buvo sugriauta, griuvėsiuose iki šiol yra sprogmenų. Miesto atstatymas vyksta lėtai. Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EASO) pateiktais duomenimis, 2020 m. ISIS veikla (duomenys neskelbtini) suaktyvėjo.

32. Aplinkybė, jog pareiškėja negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės tikimybės (duomenys neskelbtini) tikėjimo moteriai (duomenys neskelbtini).

33. Pareiškėja yra moteris ir (duomenys neskelbtini) pagal tikėjimą, todėl pagal ESTT praktiką jai kylanti grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal EPPB nustatytus reikalavimus moterys ir (duomenys neskelbtini) yra priskiriami padidintos rizikos asmenų grupei. Šiuo atveju, pareiškėja yra priskiriama padidintos rizikos grupei net pagal du kriterijus (moteris ir (duomenys neskelbtini) religija), todėl individuli grėsmė yra preziumuojama ir jos papildomai pareiškėjai įrodinėti nereikia.

34. Atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjai kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą, turėjo ne tik formaliai ir fragmentiškai atkartoti EPPB duomenis ir bendrą informaciją, bet sistemiškai vertinti naujausią ir aktualią informacija iš skirtingų informacijos šaltinių apie ginkluotus susirėmimus bei individualias pareiškėjos galimybes apsisaugoti, ypač, kai ji yra iš (duomenys neskelbtini) regiono, kuriame vyksta karinis konfliktas su (duomenys neskelbtini) karinėmis pajėgomis. Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

35. Pareiškėjos išvykimo priežasčių negalima laikyti ekonominėmis, nes skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio kartais neryškus, kaip ne visada aiškus skirtumas tarp ekonominių ir politinių priemonių pareiškėjos kilmės šalyje. Už ekonominių priemonių, turinčių įtakos asmens pragyvenimui, gali būti rasiniai, religiniai ar politiniai tikslai ar ketinimai, nukreipti prieš tam tikrą grupę.

36. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

37. Migracijos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

38. Atsiliepime nurodo, kad tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjai kilmės šalyje patirti persekiojimą tikimybės. Pareiškėjos paskutinė gyvenamoji vieta prieš išvykimą iš (duomenys neskelbtini) nevaldo ISIL, be to, ji nėra pažeidžiamas asmuo (ji nebuvo pagrobta ar kitaip nuketėjusi nuo ISIL grupuotės, nėra išsituokusi ar našlė, t. y. nepriklauso kategorijai vienišų moterų, kurių padėtis (duomenys neskelbtini) visuomenėje yra ypač sudėtinga).

39. Taip pat atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju buvo surinkta visa aktuali ir pakankama kilmės valstybės informacija, o skundo teiginiai, kad Migracijos departamentas tariamai nesurinko visos aktualios informacijos, yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad pati pareiškėja nurodė, jog jokių individualių grėsmių kilmės valstybėje jai nekyla.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 40. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlės statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos ir į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje 5 metus, pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėja skunde taip pat prašė panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

41. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad tiek Migracijos departamento sprendimas, tiek Komisijos sprendimas yra pagrįsti ir teisėti. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėja neatitinka kriterijų, nurodytų Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte ir Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant suteikiamas pabėgėlio statusas. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamento sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, tačiau pareiškėjai nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, dėl to pakeitė Migracijos departamento sprendimą, t. y. nustatė, jog pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

42. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundas būtų tenkintas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, tyrimą atliko neišsamiai, nevertino pareiškėjos asmeninių savybių, nesurinko aktualios informacijos apie pareiškėjos kilmės valstybę, nepagrįstai vadovavosi tik EPPB gairėmis, kuriose naudoti apibendrinti duomenys yra vienerių metų senumo.

43. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 straipsnio 2 dalis).

44. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 straipsnio 2 dalis).

45. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-10/2012 ir kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

46. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

47. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018 ir kt.).

48. Pagal Tvarkos aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

49. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Tvarkos aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (liet. be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

50. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

51. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prieglobsčio prašymą motyvavo iš esmės tik tuo, kad dėl (duomenys neskelbtini) tikėjimo negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jos visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Pareiškėjos teigimu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) persekioja, grasina ISIS grupuotė. Apklausos metu pareiškėja akcentavo savo priklausymą (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei, dėl kurių ji gali patirti persekiojimą, taip pat teigė, kad jai nebuvo leista mokytis, kadangi ji (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėja nurodė, kad jos motina ir brolis išvyko į Vokietijos Federacinę Respubliką, o (duomenys neskelbtini) iš giminaičių yra likęs tik vienas brolis.

52. Iš EPPB gairių matyti, kad ne visiems asmenims, priskiriamiems (duomenys neskelbtini) grupei, kyla tokio pobūdžio grėsmė, kuri reikštų pagrįstą persekiojimo baimę. Grėsmę gali patvirtinti šios aplinkybės: regionas kilmės šalyje (pvz., vietovės, kuriose toliau veikia ISIS); asmens dokumentai (jų neturėjimas); lytis ir kita.

53. Iš Migracijos departamento sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjos išsakytos baimės būti persekiojamai pagrįstumą. Sprendime akcentuota, kad informacijos apie tai, jog (duomenys neskelbtini) vien priklausymas (duomenys neskelbtini) tikėjimui kelia grėsmę asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, nerasta. Tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiškėja patyrė persekiojimą dėl savo individualių savybių, kurioms apsaugoti skirta Konvencija, arba pagrįstai bijo patirti tokį persekiojimą grįžimo į kilmės valstybę atveju. Šių aplinkybių iš esmės nenurodė ir pati pareiškėja, t. y. kad asmeniškai jai niekas negrėsė, ji nieko nepatyrė nei iš ISIS, nei iš musulmonų, ji apie prievartą tik girdėjo. Migracijos departamentas padarė išvadą, kad, kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai pagrįstai nesuteiktas pabėgėlės statusas Lietuvos Respublikoje.

54. Įvertinusi Migracijos departamento sprendimo turinį ir jame nurodytą medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, pareiškėja grėsmę sieja su bendra situacija jos gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį iš esmės sieja ne su tuo, kad jai gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

55. Pareiškėja prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija apie pareiškėjos asmenybę ir situaciją kilmės valstybėje, spręstina, kad EPPB 2021 m. ataskaita rengimo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekė tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Be to, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, paskutinė pareiškėjos gyvenamoji vieta prieš išvykimą iš (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) provincija, (duomenys neskelbtini) regionas, v kaimas, kuris yra netoli v miesto, kuriame gyvena prieglobsčio prašytojos brolis, su kuriuos ji gyveno iki jos išvykimo iš (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) regiono nevaldo ISIS, saugumą teritorijoje užtikrina (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, pritartina išvadai, kad pareiškėja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

56. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Migracijos departamento sprendimą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo, t. y. neatsižvelgė į Tvarkos aprašo nuostatas (97.1–97.5, 99.1, 99.1.1–99.1.10 punktai). Pareiškėjos teiginiai, kad Migracijos buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų, yra nepagrįsti, nes iš Migracijos departamento sprendimo matyti, kad departamentas rėmėsi iš įvairių šaltinių surinkta informacija (pvz., (duomenys neskelbtini) įstatymu, kuriuo siekiama reabilituoti, reintegruoti ir suteikti ekonomines galias smurtą išgyvenusioms (duomenys neskelbtini) moterims, JAV valstybės departamento 2021 m. ataskaita, įvairių tarptautinių organizacijų surinktais duomenimis). Iš sprendimo matyti, kad pareiškėjos situacija buvo įvertinta individualiai, t. y. buvo atsižvelgta į konkrečias jos nurodytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo spręsti, jog Migracijos departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes.

57. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad, panaikinus Migracijos departamento sprendimo dalį, kuria pareiškėjai atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, turi būti panaikinta ir sprendimo dalis, kuria pareiškėja išsiųsta į kilmės valstybę ir jai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, todėl atitinkamai pakeitė sprendimo dalį ir nustatė, jog pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėja nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija, todėl ši sprendimo dalis paliekama nepakeista.

58. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt.).

59. Pažymėtina, kad vien tai, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjos nurodytus skundo argumentu, nesuteikia pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą, jog Migracijos departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

60. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).

61. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjos K. C. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Vilija Mikuckienė

Neringa Švedienė