2025-11-26 Nr. AB-20713-3-61-3-06019-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-617-575/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06019-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 13.2; 13.5; 13.7.2; 13.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. O. komercinės firmos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. O. komercinės firmos skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys – Kauno teritorinė muitinė ir P. M.).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas L. O. komercinė firma (toliau – ir pareiškėjas, Įmonė) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2022 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 1AE-141 „Dėl L. O. komercinės firmos skundo nagrinėjimo sustabdymo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Muitinės departamentą nagrinėti Įmonės skundą dėl Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Kauno TM) 2022 m. birželio 23 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 2KM190511S (toliau – ir Ataskaita).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Kauno TM pateikė jam Ataskaitą ir pranešimą, kuriame informavo, jog į apskaitą įtraukė Ataskaitoje apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas, t. y. pareiškėjui nustatė 3 057 Eur mokestinę prievolę. Kauno TM Ataskaitoje nurodė atlikusi supaprastintą mokestinį patikrinimą dėl UAB „Esnira“ vardu importuoto naudoto apgadinto automobilio, deklaruoto deklaracijoje Nr. 18LTLC0100IM064F29, muitinės vertės teisingumo. UAB „Esnira“ yra bankrutavusi ir išregistruota įmonė, o tikrasis šio savininkas – P. M. Patikrinimo metu, nustačius naujas aplinkybes – Muitinės departamento 2022 m. gegužės 27 d. pateiktą informaciją (raštas Nr. (16.5/9)3B-3074) – konstatuota, kad elektroninėje importo deklaracijoje Nr. 18LTLC0100IM064F29 nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie automobilio įsigijimo vertę ir pirkėją, dėl ko neteisingai apskaičiuoti importo mokesčiai. Todėl papildomai apskaičiuota 2 322 Eur mokestinė nepriemoka: 701 Eur importo muito ir 1 621 Eur importo PVM.

3. Kauno TM nurodė, kad tikrinamų automobilių deklarantu laikytinas pareiškėjas, kuris minėtus automobilius deklaravo UAB „Esnira“ vardu. Remdamasi Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimų 4-osios valdybos 3-ojo skyriaus 2022 m. birželio 17 d. raštu Nr. IBPS-S-332832-22 ir vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodekso 77 straipsnio 2 ir 3 dalimis bei 84 straipsniu, Kauno TM pareiškėją ir P. M. pripažino solidariaisiais skolininkais.

4. Pareiškėjas, manydamas, kad Ataskaita yra nepagrįsta, be kita ko, dėl to, jog joje nepagrįstai nurodytas kaip deklarantas, pateikė skundą Muitinės departamentui. Tačiau Muitinės departamentas Sprendimu sustabdė skundo nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20.

5. Pareiškėjo vertinimu, Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas sustabdė skundo nagrinėjimą siekdamas surinkti ar gauti papildomus įrodymus, kurie pagrįstų Ataskaitoje pateiktą vertinimą. Pareiškėjo nuomone, atsakovas tinkamai neįvykdė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos pareigos motyvuoti priimamą administracinį sprendimą. Sprendime iš esmės pripažįstama, kad Ataskaita parengta remiantis ikiteisminio tyrimo tyrėjos nuomone, nesurinkus ją pagrindžiančių įrodymų, o minėtos aplinkybės dar nėra patvirtintos. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas turėjo pareigą Ataskaitą panaikinti ir skundą nagrinėti iš esmės, vadovaudamasis skundo pateikimo metu buvusiomis faktinėmis aplinkybėmis ir turimais įrodymais. Atsakovas negalėjo sudaryti sąlygų Kauno TM pateikti naujų įrodymų jau prasidėjus skundo nagrinėjimui. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad tokiu būdu atsakovas piktnaudžiavo jam suteiktomis teisėmis ir padėjo Kauno TM pagrįsti Ataskaitą, pažeisdamas VAĮ 3 straipsnio 8 punkto nuostatas.

6. Pareiškėjo teigimu, skundo pateikimo dieną jam jau buvo susidariusi prievolė sumokėti 701 Eur importo muito mokestį, o už šios prievolės nevykdymą skaičiuojami delspinigiai. Dėl Sprendimu sustabdyto skundo nagrinėjimo pareiškėjas toliau privalo mokėti šias sumas.

7. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad skundo nagrinėjimas Sprendimu sustabdytas iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 ir priimtas galutinis procesinis sprendimas. Atsakovo teigimu, šioje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės gali turėti įtakos objektyviam ir motyvuotam sprendimo priėmimui mokestiniame ginče. Lietuvos kriminalinės policijos 2020 m. gruodžio 30 d. rašte Nr. 38-3-11313 (toliau – ir Raštas), pateiktame atsakovui, nurodyta, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl galimų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas), 220 straipsnio 2 dalyje (neteisingų duomenų pateikimas), 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas) ir 300 straipsnio 3 dalyje (dokumentų suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu). Rašte taip pat pažymėta, kad organizuotos grupės nariai, siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato, galėjo klastoti iš Jungtinių Amerikos Valstijų importuojamų naudotų transporto priemonių įsigijimo dokumentus, juose nurodydami tikrovės neatitinkančius duomenis apie pardavėjus ir žymiai mažesnę įsigijimo vertę.

8. Atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pagrindas sustabdyti mokestinio ginčo nagrinėjimą, nes baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės gali turėti įtakos objektyvaus ir motyvuoto sprendimo priėmimui mokestiniame ginče.

9. Atsakovas taip pat nurodė, kad Muitinės departamentas jau ne kartą yra sustabdęs mokestinių ginčų nagrinėjimą dėl ikiteisminio tyrimo toje pačioje baudžiamojoje byloje (pvz., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-3203-631/2022). Šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai pareikšti ir pareiškėjo darbuotojams, todėl, atsakovo vertinimu, Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno TM atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Kauno TM nurodė, kad pareiškėjo skundas grindžiamas ne argumentais dėl Sprendimo nepagrįstumo, bet argumentais dėl Ataskaitos turinio. Pasak Kauno TM, pareiškėjas nenurodė argumentų, patvirtinančių, kad atsakovas netinkamai taikė MAĮ 156 straipsnio 1 dalį, ir nepagrįstai teigė, jog skundo nagrinėjimas sustabdytas siekiant surinkti ar gauti papildomus įrodymus Ataskaitai pagrįsti.

11. Kauno TM akcentavo, kad Sprendime aiškiai nurodyti jo priėmimo teisiniai ir faktiniai pagrindai. Iš Sprendimo turinio matyti, kad skundo nagrinėjimas sustabdytas ne siekiant sudaryti sąlygas surinkti įrodymus, bet todėl, kad galutinis sprendimas ikiteisminiame tyrime gali turėti įtakos Muitinės departamento sprendimui mokestiniame ginče. Atsakovo tikslas – priimti sprendimą, pagrįstą ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, kad jos nepaneigtų skundo nagrinėjimo iš esmės rezultato.

II. 12. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 10 d. sprendimu pareiškėjo L. O. komercinės firmos skundą atmetė.

13. Teismas nustatė šias aplinkybes:

13.1. Kauno TM, įvertinusi iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-osios valdybos gautą informaciją apie atliekamą ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20, 2022 m. birželio 23 d. surašė Ataskaitą. Joje nuspręsta nepripažinti UAB „Esnira“ (toliau – ir deklarantas) importuoto naudoto automobilio „Subaru Outback“, deklaruoto elektronine importo deklaracija (EID) Nr. 18LTLC0100IM064F29 (2018 m. liepos 23 d.), muitinės vertės, nurodytos išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai. Minėto automobilio muitinė vertė buvo nustatyta vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalimi, remiantis muitinės turimais duomenimis, t. y. verte, lygia sumai, už kurią šis automobilis buvo parduotas Lietuvos Respublikos piliečiui P. M. – 10 413,72 Eur (12 057 USD).

13.2. Minėta Ataskaita solidariais skolininkais pripažinti pareiškėjas ir P. M.. Jiems buvo apskaičiuota papildoma mokestinė nepriemoka – 701 Eur muito ir 1 621 Eur PVM – bei delspinigiai: 54 Eur muito ir 681 Eur PVM delspinigių.

13.3. Muitinės departamente 2022 m. spalio 4 d. gautas pareiškėjo prašymas atnaujinti skundo dėl pirmiau minėtos Kauno TM Ataskaitos padavimo terminą. Kartu su šiuo prašymu pareiškėjas pateikė ir skundą dėl Kauno TM 2022 m. birželio 23 d. Ataskaitos. Skunde nurodoma, kad pareiškėjas nepagrįstai buvo įvardytas deklarantu, nes ginčo deklaracijos įformintos deklaranto vardu, o pareiškėjas veikė kaip tiesioginis atstovas. Dėl šios priežasties, pareiškėjo teigimu, jis negali būti pripažintas skolininku. Atsižvelgęs į tai, kad ikiteisminis tyrimas nėra baigtas ir aplinkybės, kuriomis grindžiama skundžiama Ataskaita, nėra patvirtintos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, pareiškėjas teigė, jog nėra pagrindo daryti išvadų nei dėl ginčo deklaracijų klastojimo, nei dėl galimos jo mokestinės atsakomybės.

13.4. Muitinės departamentas 2022 m. spalio 19 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo atnaujino L. O. komercinės firmos skundo dėl Kauno teritorinės muitinės 2022 m. birželio 23 d. Ataskaitos padavimo terminą ir sustabdė skundo nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20. Muitinės departamentas nurodė, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės gali turėti įtakos objektyvaus ir motyvuoto sprendimo priėmimui mokestiniame ginče, todėl vadovavosi MAĮ 156 straipsnio 1 dalimi.

14. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2024 m. sausio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-324-968/2024, aiškindama MAĮ 156 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažymėjo, jog ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija turi diskrecijos teisę sustabdyti skundo nagrinėjimą. Todėl teismas, vertindamas tokį institucijos sprendimą, negali perimti jos diskrecijos ir priimti sprendimo už ikiteisminę mokestinį ginčą nagrinėjančią instituciją.

15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Lietuvos kriminalinė policija 2020 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. 38-S-11313 informavo Muitinės departamentą apie atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14041-20 dėl galimų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje. Tyrimo metu nustatyta, kad organizuotos grupės nariai galėjo klastoti iš Jungtinių Amerikos Valstijų importuotų naudotų transporto priemonių įsigijimo dokumentus, juose nurodydami tikrovės neatitinkančius duomenis apie pardavėjus ir žymiai mažesnę įsigijimo vertę. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad 2020 m. liepos 1 d.–2020 m. gruodžio 17 d. laikotarpiu įmonių, įskaitant L. O. komercinę firmą, vardu į Lietuvą buvo įvežtos 153 naudotos transporto priemonės, kurių patekimas į rinką buvo sustabdytas. Rašte Muitinės departamentas taip pat prašomas pateikti informaciją apie muitinę vertę transporto priemonių, importuotų laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 31 d. (kaip nurodyta rašte). Kadangi baudžiamojoje byloje dalyvauja ir pareiškėjas ar jo darbuotojai, ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės dėl pareiškėjo galimo dalyvavimo veikloje turės tiesioginę reikšmę mokestinei atsakomybei ir prievolės dydžiui. Be to, Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnis reglamentuoja skolos muitinei atsiradimo atvejus ir atsakingo asmens nustatymą, todėl minėtos aplinkybės yra aktualios ir mokestiniam ginčui.

16. Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės – galimų neteisėtų veiksmų buvimas ar nebuvimas ir juos atlikę asmenys – gali lemti pareiškėjo skundo dėl supaprastinto patikrinimo ataskaitos teisėtumo ir pagrįstumo vertinimą. Tai yra svarbu, nes centrinis mokesčių administratorius privalo patikrinti teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pareiškėjo skunde nurodytais pagrindais.

17. Ikiteisminį tyrimą atliekančių institucijų kompetencijai priskirta nusikalstamų veikų ir su jomis susijusių aplinkybių tyrimas. Šios aplinkybės yra reikšmingos skolos muitinei atsiradimui, nes būtina nustatyti naudotų transporto priemonių importavimo procedūroje dalyvavusius subjektus, jų atliktus veiksmus ir naudotų dokumentų tikrumą, kas gali turėti įtakos ir prekių muitinei vertei apskaičiuoti. Dėl šių veikų atliekamas ikiteisminis tyrimas, o tai ir lėmė pareiškėjo skundo nagrinėjimo sustabdymą. Be to, Sąjungos muitinės kodekso 47 straipsnio 1 dalis įpareigoja muitinę derinti savo veiksmus su kitomis kompetentingomis valdžios institucijomis, kad tikrinimai būtų atliekami pagal „vieno sustojimo“ principą, muitinei vykdant koordinatoriaus funkciją.

18. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad Muitinės departamentas pagrįstai taikė MAĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatytą mokestinio ginčo nagrinėjimo sustabdymo pagrindą. Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu: jame nurodytos esminės faktinės aplinkybės, teisinis sprendimo priėmimo pagrindas ir motyvuotas teisės normų taikymas. Todėl nėra pagrindo Sprendimą naikinti.

19. Kiti pareiškėjo skundo argumentai, susiję su mokestinio ginčo esme (pvz., dėl pareiškėjo įvardijimo deklarantu ar dėl Ataskaitos pagrįstumo), nėra susiję su šio administracinio ginčo dalyku. Skundžiamu Sprendimu pareiškėjo skundas centriniam mokesčių administratoriui nebuvo iš esmės nagrinėtas, todėl atsakovas neturėjo pareigos pasisakyti dėl šių argumentų.

20. Sustabdęs pareiškėjo skundo nagrinėjimą ikiteismine tvarka, Muitinės departamentas neturėjo pareigos iš esmės nagrinėti skundo ar pasisakyti dėl Ataskaitos teisėtumo ar pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus pagrindinį reikalavimą, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 21. Pareiškėjas L. O. komercinė firma apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų panaikintas Muitinės departamento 2022 m. spalio 19 d. sprendimas Nr. 1AE-141 bei įpareigoti Muitinės departamentą nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Kauno TM 2022 m. birželio 23 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 2KM190511S.

22. Pareiškėjas skundą grindžia šiais argumentais:

22.1. Pareiškėjo vertinimu, Sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Teismas formaliai pritaikė MAĮ 156 straipsnio 1 dalį, neįsigilino į faktines aplinkybes ir nepagrįstai pripažino Muitinės departamento Sprendimą sustabdyti pareiškėjo skundo nagrinėjimą teisėtu.

22.2. Pareiškėjo teigimu, mokestinio ginčo nagrinėjimas buvo sustabdytas formaliais pagrindais, nenurodant konkrečių motyvų, pagrindžiančių skundo nagrinėjimo sustabdymo būtinybę.

22.3. Pareiškėjas pažymi, kad Ataskaitoje nurodyta, jog apskaičiuojant importuotų prekių muitinę vertę nebuvo galima remtis turto vertinimo ataskaitomis, sąskaitomis faktūromis ar kitais dokumentais, pridėtais prie elektroninių importo deklaracijų. Šios išvados padarytos ne konstatuojant visų minėtų dokumentų suklastojimą, bet remiantis muitinės ar ikiteisminio tyrimo įstaigų surinktais duomenimis iš užsienio šaltinių (JAV) apie transporto priemonių įsigijimo vertę, aukcionų kainas ir transportavimo išlaidas. Pareiškėjo nuomone, net jei ikiteisminio tyrimo metu būtų konstatuoti atskirų asmenų nusikalstami veiksmai, tai neturėtų įtakos pareiškėjo skundo dėl Ataskaitos nagrinėjimo galimybei ar rezultatui, nes Muitinės departamentas jau dabar turi visus duomenis, reikalingus įvertinti Kauno TM atliktą muitinės vertės nustatymą bei solidariosios atsakomybės pagrindimą. Todėl nėra kliūčių išnagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės.

22.4. Pareiškėjas pažymi, kad pagal Sąjungos muitinės kodekso 45 straipsnio 1 dalį skundo pateikimas nestabdo apskųsto sprendimo vykdymo. Dėl to jis buvo priverstas sumokėti ginčo mokestinę prievolę – 3 057 Eur muito.

22.5. Pareiškėjas teigia, kad Muitinės departamento praktika, kai jis priverstas nedelsdamas sumokėti muitą, o šios prievolės pagrįstumas bus vertinamas tik po ilgo laikotarpio – pasibaigus ikiteisminiam tyrimui ir įsiteisėjus teismo nuosprendžiui baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 – yra neteisėta. Pareiškėjo nuomone, tokiu atveju mokesčių administratorius savo Sprendimo priėmimo metu remiasi aplinkybėmis, kurių pats dar nežino ir negali nurodyti.

22.6. Pareiškėjo teigimu, Muitinės departamentas nepagrįstai sustabdė mokestinio ginčo nagrinėjimą, nes nebuvo kliūčių nagrinėti skundą iš esmės. Net jei tokios kliūtys egzistuotų, departamentas turi kompetenciją nustatyti juridinių faktų buvimą ar nebuvimą, nes būtent šie faktai lemia papildomų mokestinių prievolių atsiradimą ar neatsiradimą pareiškėjo atžvilgiu.

22.7. Pareiškėjo vertinimu, Muitinės departamentas galėjo sustabdyti tik dalies jo skundo nagrinėjimą, tačiau neturėjo pagrindo stabdyti skundo nagrinėjimą visa apimtimi.

23. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 10 d. sprendimą.

24. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

24.1. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės gali turėti įtakos objektyvaus ir motyvuoto sprendimo mokestiniame ginče priėmimui, pareiškėjo skundo nagrinėjimas Muitinės departamento 2022 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 1AE-141 buvo sustabdytas iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas minėtoje byloje Nr. 01-1-14041-20 ir priimtas galutinis procesinis sprendimas.

24.2. Atliekamo ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje tikslas yra nustatyti reikšmingas aplinkybes, susijusias su į Europos Sąjungos muitų teritoriją importuotų automobilių galimu muitinės vertės ir dokumentų klastojimu. Atsakovo teigimu, nepagrįsti yra pareiškėjo teiginiai dėl galimybės stabdyti skundo nagrinėjimą tik iš dalies, nes neatsižvelgus į baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes sprendimas mokestinėje byloje būtų priimtas neįvertinus visų reikšmingų faktų ir įrodymų, turinčių įtakos pareiškėjo mokestinei atsakomybei.

24.3. Atsakovas pažymi, kad ikiteisminiame tyrime byloje Nr. 01-1-14041-20 įtarimai, be kita ko, pareikšti ir pareiškėjo darbuotojams, kurie, ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų duomenimis, galėjo klastoti dokumentus, nurodydami melagingus duomenis apie automobilių pardavėjus ir automobilių muitinę vertę. Atsakovo nuomone, tai patvirtina, jog Sprendimas yra pagrįstas ir teisingas, priimtas įvertinus visas su ginču susijusias aplinkybes.

24.4. Regionų administracinis teismas 2023 m. sausio 24 d. sprendimu, išnagrinėjęs analogišką administracinę bylą Nr. eI3-1683-816/2023, atmetė pareiškėjo skundą dėl Muitinės departamento sprendimo stabdyti skundo nagrinėjimą ir konstatavo, kad „būtent ikiteisminį tyrimą atliekančių teisėsaugos institucijų kompetencijai priskirta nusikalstamų veikų tyrimas, o aptariamos skolos muitinei atsiradimui reikšminga nustatyti naudotų transporto priemonių importavimo į Lietuvą procedūroje dalyvavusius subjektus ir asmenis, jų atliktus veiksmus bei šioje procedūroje naudotų dokumentų tikrumą (autentiškumą), kurie, be kita ko, gali būti reikšmingi prekių muitinei vertei apskaičiuoti. Būtent dėl šių veikų ir atliekamas ikiteisminis tyrimas, dėl kurio sustabdytas pareiškėjo skundo ikiteismine tvarka nagrinėjimas.“

24.5. Be to, teismas nurodė, kad „stabdant ikiteismine tvarka pareiškėjo skundo nagrinėjimą Muitinės departamentas ir neprivalėjo iš esmės nagrinėti pareiškėjo skundo ar pasisakyti dėl skundžiamos ikiteismine tvarka Ataskaitos teisėtumo ar pagrįstumo.“ Toje pačioje administracinėje byloje pagrindas stabdyti skundo nagrinėjimą taip pat buvo ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-14041-20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. sausio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-324-968/2024, apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Regionų administracinio teismo 2023 m. sausio 24 d. sprendimo, pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, o pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno TM atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

26. Kauno TM atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

26.1. Kauno TM teigimu, teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo galimas mokesčių įstatymų pažeidimas siejamas su nusikalstamos veikos požymiais, todėl šio mokestinio ginčo teisingam išsprendimui būtinas juridinio fakto dėl nusikalstamos veikos padarymo nustatymas. Tokį faktą gali konstatuoti tik ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuroras ar teismas. Muitinės departamentui, kaip centriniam mokesčių administratoriui, tokia kompetencija nesuteikta, todėl jis negali vertinti faktinių duomenų, atitinkančių nusikalstamos veikos požymius ir kuriais grindžiamos pareiškėjui apskaičiuotos mokesčių bei su jais susijusių sumų prievolės.

26.2. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Muitinės departamentas ginčijamu Sprendimu pagrįstai sustabdė pareiškėjo skundo nagrinėjimą iki ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo sprendimo dėl mokesčių mokėtojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jo kaltės ir nubaudimo pagal Baudžiamąjį kodeksą, įsiteisėjimo.

26.3. Teismas, vertindamas Muitinės departamento Sprendimo turinį, vadovavosi ne tik VAĮ administraciniam sprendimui taikomais principais ir keliamais reikalavimais, bet taip pat visapusiškai analizavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir teisingai ją pritaikė ginčo atveju.

26.4. Kauno TM teigimu, teismas pagrįstai konstatavo, kad Muitinės departamentas ginčijamu Sprendimu tinkamai taikė MAĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatytą mokestinio ginčo nagrinėjimo sustabdymo pagrindą.

26.5. Kauno TM nuomone, Muitinės departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas: jame nurodytos esminės faktinės aplinkybės, aiškiai įvardytas teisinis sprendimo pagrindas ir motyvuotas teisės normų taikymas. Todėl, Kauno TM vertinimu, nėra pagrindo šio Sprendimo naikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas, ar teisėtas ir pagrįstas Muitinės departamento sprendimas sustabdyti pareiškėjo skundo nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje.

28. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo netenkino, konstatavęs, kad Muitinės departamentas pagrįstai taikė MAĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo nagrinėjimo sustabdymo pagrindą. Teismo vertinimu, skundo dėl Kauno teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitos teisėtumo išsprendimas priklausė nuo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 nustatytinų faktinių aplinkybių, susijusių su galimu importo dokumentų klastojimu, tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimu ir kitais veikos požymiais. Šių aplinkybių nustatymas priskirtas teisėsaugos institucijų kompetencijai, o mokesčių administratorius jų savarankiškai ištirti negali, todėl Muitinės departamentas turėjo teisę sustabdyti skundo nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje. Teismas taip pat pažymėjo, kad sustabdymo sprendimas yra motyvuotas – jame nurodytos faktinės ir teisinės priežastys, atitinkančios MAĮ 156 straipsnio taikymo sąlygas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl faktinių aplinkybių nustatymo kitų institucijų kompetencijoje. Kiti pareiškėjo argumentai, susiję su patikrinimo ataskaitos pagrįstumu, skolininko statusu ar kitais mokestiniais vertinimais, nebuvo nagrinėjami, nes šie klausimai nepatenka į šio ginčo dalyką, kuriuo tikrinamas sustabdymo sprendimo teisėtumas.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino teisėtu Muitinės departamento sprendimą sustabdyti skundo nagrinėjimą, nes šis sprendimas esą nemotyvuotas ir priimtas formaliai neįvertinus faktinių aplinkybių. Apelianto teigimu, Muitinės departamentas nenurodė, kokios konkrečios faktinės aplinkybės turi būti nustatytos ikiteisminio tyrimo metu ir kodėl jų negalėtų nustatyti pats mokesčių administratorius, todėl buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatyme numatyti motyvuotumo reikalavimai. Apeliantas taip pat nurodo, kad mokesčių administratorius jau yra surinkęs ir įvertinęs visus duomenis, kuriais grindžiamas patikrinimo rezultatas, todėl nėra pagrindo laukti baudžiamosios bylos rezultatų, o mokestinis ginčas galėtų būti nagrinėjamas tiek visa apimtimi, tiek iš dalies. Apelianto vertinimu, nepagrįstas skundo nagrinėjimo sustabdymas pažeidžia mokesčių mokėtojo teises ir lemia neproporcingą pareigą vykdyti mokestinę prievolę dar iki skundo išnagrinėjimo.

30. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, taip pat nenustatyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti sprendimo negaliojimo pagrindai. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas vertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių teigti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar neteisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Todėl teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

32. Pagal MAĮ 156 straipsnio 1 dalį ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija (šiuo atveju atsakovas) gali sustabdyti skundo dėl mokestinio ginčo (ar jo dalies) nagrinėjimą, jeigu priimamas sprendimas priklauso nuo tam tikro juridinio fakto buvimo ar nebuvimo, o šį faktą turi nustatyti teismas, teisėsaugos institucija ar užsienio valstybės įstaiga. Skundo nagrinėjimas sustabdomas iki tol, kol institucija gaus informaciją, kad minėta įstaiga ar institucija nustatė tokio fakto buvimą ar nebuvimą.

33. Aiškindamas šią MAĮ 156 straipsnio nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad mokestinės bylos nagrinėjimo sustabdymas galimas tais atvejais, kai būtina nustatyti tam tikro juridinio fakto buvimą ar nebuvimą, tačiau šio fakto nustatymas pagal kompetenciją priskirtas kitai institucijai (teismui, teisėsaugos ar užsienio valstybės įstaigai). Nuoroda į juridinio fakto nustatymą reiškia, kad turi būti nustatomos juridinę reikšmę turinčios faktinės aplinkybės, o ne vertinama jų reikšmė kitais nei mokestiniais aspektais. Šios teisės normos taikymui svarbu, kad ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija neturi arba turi nepakankamai kompetencijos pati nustatyti tokias aplinkybes (žr., pvz., 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-273-261/2019).

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, aiškindama nagrinėjamai bylai aktualias MAĮ 156 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažymi, kad pagal jas ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija turi teisę spręsti dėl skundo (ar jo dalies) nagrinėjimo sustabdymo. Todėl teismas, vertindamas tokį institucijos sprendimą MAĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, tikrina tik jo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau negali priimti sprendimo institucijos vietoje ar savo nuožiūra pakeisti jos diskrecinio vertinimo.

35. Bylos duomenys patvirtina, ir dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra, kad:

35.1. Kauno teritorinė muitinė, įvertinusi iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (toliau – ir Kriminalinė policija) gautą informaciją apie atliekamą ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20, 2022 m. birželio 23 d. surašė supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 2KM190511S. Joje nuspręsta nepripažinti deklaruotos UAB „Esnira“ importuoto naudoto automobilio „Subaru Outback“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), deklaruoto elektronine importo deklaracija Nr. 18LTLC0100IM064F29 (2018 m. liepos 23 d.), muitinės vertės išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai. Automobilio muitinė vertė buvo nustatyta vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 952/2013 (Sąjungos muitinės kodeksas) 74 straipsnio 3 dalimi, remiantis muitinės turimais duomenimis – suma, už kurią minėtas automobilis buvo parduotas Lietuvos Respublikos piliečiui P. M., t. y. 10 413,72 Eur (12 057 USD). Patikrinimo ataskaitoje solidariais skolininkais buvo pripažinti pareiškėjas ir P. M., jiems apskaičiuota papildoma mokestinė nepriemoka: 701 Eur muito, 1 621 Eur PVM, 54 Eur muito delspinigių ir 681 Eur PVM delspinigių.

35.2. Nesutikdamas su Ataskaita, pareiškėjas pateikė skundą Muitinės departamentui. Muitinės departamentas, Sprendime konstatavęs, kad baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 nustatytinos aplinkybės gali turėti esminės reikšmės nagrinėjamo mokestinio ginčo faktinėms aplinkybėms, sustabdė pareiškėjo skundo nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas minėtoje baudžiamojoje byloje.

35.3. Kriminalinė policija atlieka ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas), 220 straipsnio 2 dalyje (neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas), 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas) ir 300 straipsnio 3 dalyje (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu). Baudžiamojoje byloje yra duomenų, kad organizuotos grupės nariai galėjo klastoti iš JAV importuotų naudotų transporto priemonių įsigijimo dokumentus – pirkimo–pardavimo sutartis, sąskaitas ir importo / eksporto deklaracijas, juose nurodydami tikrovės neatitinkančius duomenis apie transporto priemonių pardavėjus ir kelis kartus mažesnę transporto priemonių įsigijimo vertę.

36. Įvertinus minėtas faktines aplinkybes MAĮ 156 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste, konstatuotina, kad Muitinės departamentas pagrįstai nurodė, jog ginčui aktualioje baudžiamojoje byloje nustatytinos aplinkybės gali turėti įtakos mokestinio ginčo sprendimui, ypač sprendžiant dėl pareiškėjo mokestinės atsakomybės. Todėl Muitinės departamentas pagrįstai sustabdė pareiškėjo skundo nagrinėjimą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas minėtoje baudžiamojoje byloje ir priimtas galutinis procesinis sprendimas.

37. Dėl apelianto argumentų, kad ginčijamas sprendimas yra nemotyvuotas, teismas pažymi, jog pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas ir motyvuotas; jame turi būti nurodyti faktiniai ir teisiniai sprendimo pagrindai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, kad administracinio sprendimo motyvai turi būti aiškūs, pakankami ir leidžiantys asmeniui suprasti, kokios aplinkybės nulėmė sprendimo priėmimą (pvz., 2011 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-839/2014; 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1440/14).

38. Nagrinėjamu atveju ginčijamame sprendime Muitinės departamentas nurodė esmines aplinkybes: atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl galimo automobilių importo dokumentų klastojimo, organizuotos grupės veiką, kurioje minimos ir įmonės, deklaravusios importo operacijas, tarp jų – pareiškėjas, taip pat tiriamą aplinkybių visumą, susijusią su tikrąja importo verte, deklaracijose nurodytais duomenimis ir galimais asmenų vaidmenimis importo procedūrose. Muitinės departamento vertinimu, šios aplinkybės tiesiogiai susijusios su klausimu, kas pagal Sąjungos muitinės kodekso 77, 79 ir 84 straipsnius yra atsakingas asmuo už importo mokesčius, ir su nagrinėjamo ginčo dalyku – pareiškėjo atsakomybe bei deklaranto statusu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Muitinės departamentas nurodė pakankamą faktinių aplinkybių kiekį, leidžiantį suprasti, kokios reikšmingos aplinkybės nustatinėjamos ikiteisminiame tyrime ir kodėl jos aktualios mokestiniam ginčui. Todėl apelianto teiginiai, kad ginčijamas sprendimas yra nemotyvuotas ar grindžiamas abstrakčiomis frazėmis, atmestini kaip nepagrįsti.

39. Dėl apelianto argumento, kad ginčijamas sprendimas užvilkina bylos nagrinėjimą, teismas pažymi, jog Sąjungos muitinės kodekso 45 straipsnio 1 dalis aiškiai nustato taisyklę, kad skundo pateikimas nestabdo sprendimo vykdymo. Ši nuostata taikoma visiems ūkio subjektams ir savaime nesudaro pagrindo netaikyti MAĮ 156 straipsnio ar konstatuoti bylos nagrinėjimo vilkinimo. Teisės aktuose įtvirtinta tvarka, kai prievolė vykdoma iki galutinio ginčo išsprendimo, nėra laikytina mokesčių mokėtojo teisių pažeidimu.

40. Dėl kitų procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.

41. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. O. komercinės firmos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan