2020-10-14 Nr. AB-19056-3-64-3-02234-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1601-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02234-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos primininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI) direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą Nr. 25/04-775 „Dėl suimtojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas); 2) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. 2S-3079 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. Šiaulių TI direktoriaus Nutarimu buvo nubaustas už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą – buvo užlipęs ant grotų grotinėje patalpoje, nevykdė pareigūnų reikalavimų nulipti ir laikytis įstaigoje nustatytos tvarkos, grasino parašyti skundą, jam paskirtas papeikimas. Kalėjimų departamentas pareiškėjo skundą dėl Šiaulių TI direktoriaus nutarimo atmetė.

3. Pareiškėjas neginčija fakto, kad buvo užlipęs ant grotuotos patalpos, nes, sukdamas ant rankos savo USB atmintinę, ją ten užmetė, todėl užlipo nusiimti. Pareigūnei paprašius nulipti, pareiškėjas paaiškino, kad norėjo nusiimti USB atmintinę, tačiau šiai negražiai atsakius, pasakė, kad parašys dėl jos skundą. Netrukus atėjo dar vienas tame aukšte dirbęs pareigūnas ir pareiškėjas pakluso jo reikalavimui nulipti ir jis nulipo. Pareiškėjas pabrėžė, kad į drausmės komisiją nuvestas nebuvo, jo paaiškinimo nėra, o nuobauda paskirta už akių, neišklausius pasiaiškinimo ir pasiteisinimų, taigi nuobauda paskirta neteisingai vertinant situaciją ir yra perteklinė, siekiant susidoroti. Pareiškėjas nedarė nieko neleistino, pavojingo ar draudžiamo, tik norėjo pasiimti savo atmintinę. Po paskutinės nuobaudos jam paskyrimo yra praėję 5 mėnesiai, neužilgo būtų suėjęs 6 mėnesių laikotarpis ir būtų laikoma, kas jis neturi nuobaudų, tačiau Šiaulių TI administracija neteisėtai paskyrė nuobaudą, pažeidžiant nuobaudų paskyrimo procedūrą, nes jam nebuvo suteikta pakankamai laiko ir nebuvo sudarytos sąlygos pasiruošti gynybai, niekur nėra nustatytas minimalus terminas, per kurį asmuo turėtų pakankami laiko susipažinti su pateiktais kaltinimais. Nebuvo leista dalyvauti drausmės komisijoje ir gintis pačiam arba su teisininko pagalba, dalyvauti liudytojams, nebuvo leista susipažinti su jam inkriminuojamais režimo pažeidimo įrodymais, įvykio medžiaga, reikšti nušalinimus drausmės komisijai, kreiptis į ją su prašymais.

4. Skiriant nuobaudą turi būti atsižvelgta į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo, turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad nuteistieji ir suimtieji už nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikymą atsako tik tada, kai bylą nagrinėjančiam teismui pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką.

5. Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad bylai aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo suimtasis, todėl nuobauda – papeikimas jam paskirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymu. Šiaulių TI 2018 m. rugpjūčio 7 d. buvo gauti Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniosios specialistės A. R. ir specialisto V. J. tarnybiniai pranešimai dėl suimtojo elgesio, kuriuose užfiksuota, kad 2018 m. rugpjūčio 7 d. 13.30 val. suimtasis S. B. buvo pastebėtas užsilipęs ant grotų grotinėje patalpoje prie medikų kabineto. Pareigūnams (pradžioje A. R., vėliau – V. J.) pareikalavus nulipti, suimtasis į pastabas nereagavo, atsikalbinėjo, grasino parašyti skundą, taigi suimtasis pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą reikalavimą – vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus.

7. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas dėl drausmės pažeidimo atsisakė pasiaiškinti raštu, o žodžiu pareigūnams nurodė, kad laipiojo, nes niekur nėra nurodyta, jog laipioti negalima. Pareiškėjo teiginiai, kad nuobauda jam negalėjo būti paskirta, nes jam nebuvo suteikta galimybė pasiaiškinti, prieštarauja surinktai medžiagai, tokią galimybę jis turėjo, bet pats atsisakė. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nustatė, kad nuobauda paskirta pagrįstai, ją skiriant teisėtumas nepažeistas, todėl nėra jokio pagrindo ją naikinti. Šiaulių TI pareigūnai veikė teisėtai, skiriant nuobaudą atsižvelgta į drausmės pažeidimo pobūdį ir aplinkybes, surinktą medžiagą.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

9. Kalėjimų departamentas paaiškino, kad nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai ir teisėtai, nutarimas skirti nuobaudą buvo priimtas surinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių padaryto pažeidimo faktą bei pareiškėjo kaltę, nepažeidžiant terminų ir kitų procesinių reikalavimų, neviršijant įgaliojimų, skiriant nuobaudą Šiaulių TI pareigūnai laikėsi nustatyto teisinio reguliavimo.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas nustatė, kad: 2018 m. rugpjūčio 7 d. Šiaulių TI pareigūnai A. R. ir V. J. surašė tarnybinius pranešimus Šiaulių TI direktoriui, kuriuose nurodė, jog 2018 m. rugpjūčio 7 d. suimtasis S. B. padarė drausmės pažeidimą – 13.30 val. buvo pastebėtas užsilipęs ant grotų grotinėje patalpoje prie medicinos kabineto, o pareigūnei A. R. pareikalavus nulipti, atsikalbinėjo, nevykdė pareigūnės reikalavimo, grasino rašyti skundą, ir šiais veiksmais pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 2 punktą; 2018 m. rugpjūčio 8 d. protokolu Nr. 01/04-1760 įformintas suimtojo S. B. atsisakymas pasiaiškinti raštu, jame nurodyta, kad suimtasis žodžiu paaiškino, jog laipiojo, nes niekur nėra parašyta, kad negalima; 2018 m. rugpjūčio 10 d. Šiaulių TI direktoriaus nutarimu suimtajam S. B. už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą (2018 m. rugpjūčio 7 d. 13.30 val. buvo užsilipęs ant grotų grotinėje patalpoje, nevykdė pareigūnų reikalavimų nulipti ir laikytis įstaigoje nustatytos tvarkos ir tuo pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 2 punktą) paskirta nuobauda – papeikimas; Kalėjimų departamentas Sprendimu konstatavo, kad nuobauda S. B. paskirta pagrįstai.

12. Teismas spręsdamas ginčą vadovavosi Suėmimo vykdymo įstatymu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintomis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės). Įvertinęs išdėstytas faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas darė išvadą, kad nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai. Suimtieji privalo vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus (Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

13. Byloje nebuvo ginčo, kad pareiškėjas Šiaulių TI grotinėje patalpoje buvo užlipęs ant grotų, ir, kaip teismo posėdžio metu nurodė liudytojai A. R. ir V. J., virš 2 metrų, beveik iki grotų viršaus, o pareigūnei A. R. pareikalavus nulipti, baiminantis, kad asmuo gali nukristi ir susižeisti, pareiškėjas šio reikalavimo nevykdė, nulipo tik priėjus pareigūnui V. J.. Teismo vertinimu, nesvarbi buvo pareiškėjo nurodyta priežastis, dėl kurios jis buvo užlipęs ant grotų. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas nevykdė pareigūnės reikalavimo nulipti, atsikalbinėjo, o priežastį, dėl kurios jis užlipo ant grotų, nurodė tik rašydamas skundą Kalėjimų departamentui, pareiškėjas pasiaiškinti raštu atsisakė, o žodžiu paaiškino, kad laipioja, nes niekur nėra parašyta, kad negalima.

14. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad buvo pažeista jo teisė apsiginti, teikti paaiškinimus drausmės komisijai. Teismas pažymėjo, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje ir Vidaus tvarkos taisyklių 129 punkte numatyta, kad teikti rašytinius paaiškinimus yra pareiškėjo teisė, o rašytinio pasiaiškinimo neteikimas yra paties pareiškėjo pasirinktas būdas gintis arba nesiginti dėl pažeidimo, kuriuo yra įtariamas. Teismo vertinimu, minėtų teisės aktų nuostatos nenumatė galimybės suimtajam nepateikus rašytinio pasiaiškinimo dėl galimo pažeidimo padarymo, nuobaudos skyrimo klausimą perduoti svarstyti drausmės komisijoje. Kadangi pareiškėjas buvo suimtasis, teismas pabrėžė, kad pataisos įstaigose veikiančių drausmės komisijų veiklą reglamentuojančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės šiuo atveju netaikytinos, Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos suimtųjų drausmės pažeidimų svarstymo drausmės komisijoje nenumatė.

15. Remdamasis ištirtais byloje esančiais įrodymais, teismas darė išvadą, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 36 straipsnio 3–4 daly, kuriose nustatyti nuobaudos skyrimo pagrindai ir tvarka, nebuvo pažeisti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui paskirta Suėmimo vykdymo įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje numatyta nuobauda atitiko padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Nors 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarime Nr. 25/04-775 „Dėl suimtojo nubaudimo“ Šiaulių TI neteisingai nurodė, kad nuobauda skiriama atsižvelgus ir į suimtojo rašytinį pasiaiškinimą, kurio nebuvo, tačiau tai nelaikytina esminiu pažeidimu, sudarančiu pagrindą naikinti skundžiamą įsakymą.

16. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, kad skundžiami Šiaulių TI direktoriaus Nutarimas ir Kalėjimų departamento Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų naikinti.

III. 17. Pareiškėjas S. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

18. Pareiškėjo teigimu, teismas nevertino visų skunde nurodytų aplinkybių, netinkamai aiškino ir taikė įstatymus, nesivadovavo suformuota teismų praktika. Teismas nesivadovavo liudytojų parodymais, protingumo ir proporcingumo kriterijais, dėl ko nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.

19. Pareiškėjas pakartoja su ginčo pažeidimu susijusias faktines aplinkybes, kad jis lipo pasiimti USB atmintinės, pareigūnei tai paaiškino, tačiau ji grubiai pareiškėjui atsakė. Nuobauda pareiškėjui paskirta, kad jis neva nevykdė pareigūnų nurodymų, bet pareigūnas V. J. liudydamas patvirtino, kad jam pareikalavus nulipti, pareiškėjas nulipo nuo grotų. Tačiau vis tiek pareiškėjui buvo skirta nuobauda, nors visa situacija tetruko tik 2 minutes.

20. Pareiškėjas nurodo, kad teoriškai kiekvieną dieną Šiaulių TI gali skirti nuobaudas, ne asmenys laipioja ant grotų, kadangi kitaip neįmanoma atidaryti lango ir išvėdinti patalpos. Pareiškėjui nuobauda paskirta nepagrįstai – net iškvietus pareiškėją rašyti pasiaiškinimą, buvo nurodyta jį rašyti todėl, kad buvo užlipęs ant grotų, o ne todėl, kad neva nevykdė pareigūno reikalavimo nulipti. Neteisingai buvo suformuluotas klausimas, pareiškėjas buvo suklaidintas, tikėjosi, kad bus nuvestas į drausmės komisiją ir pateiks išsamius paaiškinimus.

21. Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime akcentuojama, kad nuobaudos skyrimas pirmiausiai yra teisinės atsakomybės taikymas, o atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda būtų paskirta nusižengimą padariusiam asmeniui. Skiriant drausminę nuobaudą pareiškėjui atsakovas veikė teisėtai – nuobauda paskirta įgalioto pareigūno, įforminta teisės aktų nustatyta tvarka ir terminu, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teikti paaiškinimus dėl savo elgesio, tačiau jis tai daryti atsisakė. Nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, todėl nepagrįsti apelianto teiginiai, kad teismas netinkamai taikė teisės aktus.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė materialinės ir proceso teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių TI direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo Nr. 25/04-775 „Dėl suimtojo nubaudimo“, kuriuo pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. 2S-3079 „Dėl skundo išnagrinėjimo“, kuriuo pripažinta, jog Šiaulių TI direktoriaus minėtu nutarimu pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai paskirta nuobauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtino, jog pareiškėjas neklausė Šiaulių TI pareigūno reikalavimo nulipti nuo grotų, šiais veiksmais pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Teismas darė išvadą, kad nutarimu nuobauda pareiškėjui paskirta teisėtai ir pagrįstai, parinkta nuobaudos rūšis proporcinga.

25. Pareiškėjas su teismo sprendimu nesutinka, nes, jo teigimu, teismas netinkamai vertino įrodymus, dalies aplinkybių iš viso nevertino, netinkamai aiškino ir taikė įstatymus. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis pareigūnui pakluso, nulipo nuo grotų, vėliau nesiginčijo, konfliktinė situacija nesitęsė, tad dėl tokio mažareikšmio įvykio jis baudžiamas nepagrįstai.

26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Suėmimo vykdymo tvarką ir sąlygas, taip pat asmenų, laikomų suėmimą vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį nustato Suėmimo vykdymo įstatymas (2017 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. XIII-495 redakcija). Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, teisinės padėties nuostatos bei pažymima, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai. Suimtųjų pareigos ir jiems taikomi draudimai įtvirtinti Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnyje.

28. Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad suimtieji, privalo: 1) vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos; 2) vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus; 3) tardymo izoliatoriaus administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarkyti kameras, kuriose patys gyvena; 4) tausoti tardymo izoliatoriaus, o jeigu suimtasis mokosi, – ir švietimo ar profesinio mokymo įstaigos turtą; 5) pasibaigus pasivaikščiojimui ir ilgalaikiam pasimatymui, sutvarkyti tam skirtą vietą ar patalpą. Pagal šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalį už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą suimtiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pasivaikščiojimo pailginto laiko panaikinimas; 3) teisės apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimas iki vieno mėnesio; 4) uždarymas į drausmės izoliatorių iki dešimties parų šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais ir tvarka. SVĮ 36 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos, o jei dėl pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, – nuo tyrimo pabaigos dienos, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo padarymo dienos.

29. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjui nuobauda paskirta už 2018 m. rugpjūčio 7 d. padarytą suėmimo režimo reikalavimų pažeidimą, pasireiškusį tuo, kad 2018 m. rugpjūčio 7 d. apie 13.30 val. pareiškėjas buvo Šiaulių TI pareigūnų pastebėtas užlipęs grotomis (apytiksliai į 2 metrų aukštį), pareigūnei A. R. pareikalavus nulipti, pareiškėjas nevykdė reikalavimo, atsikalbinėjo, o nuo grotų nusileido priėjus tik dar vienam pareigūnui (V. J.), kuris pareikalavo nulipti.

30. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir motyvus, sutinka su pirmosios instancijos išvadomis, kad pareiškėjas savo veiksmais (neveikimu) 2018 m. rugpjūčio 7 d. pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje įrodyta, kad pareiškėjas nevykdė pirmųjų Šiaulių TI pareigūnės A. R. reikalavimų nulipti nuo grotų, o pareiškėjo teiginiai, kuriais siekiama įtikinti, jog jis norėjo pasiekti jam priklausančią duomenų laikmeną, Šiaulių TI pareigūnė A. R. ginčo situacijoje elgėsi pažeisdama profesinės etikos reikalavimus, laikytini deklaratyviais ir paneigtais byloje esančiais įrodymais. Tai, jog pareiškėjas pakluso pakartotiniam Šiaulių TI pareigūno V. J. reikalavimui nulipti nuo grotų, nešalina pareiškėjo drausminės atsakomybės Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatų prasme.

31. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Suėmimo vykdymo įstatymas ir jo nuostatas įgyvendinančios Vidaus tvarkos taisyklės (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. spalio 19 d.) neįtvirtina pareigos pareigūnams, turintiems teisę skirti nuobaudas suimtiesiems, svarstant klausimą dėl nuobaudos skyrimo privalomai išklausyti žodžiu pažeidimą padariusį asmenį ir nuobaudos paskyrimo klausimą svarstyti tardymo izoliatoriuje veikiančioje specialioje komisijoje. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjui buvo suteikta teisė duoti paaiškinimus raštu, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo pažeista ar nepagrįstai apribota.

32. Atsakydama apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą faktinių bylos aplinkybių vertinimo byloje surinktų įrodymų aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jas detaliai išanalizavo, visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas, kurias patvirtina bylos duomenys. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštais reikalavimais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, t. y. teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad buvo klaidinamas Šiaulių TI pareigūnų ir nesuprato, dėl kokių aplinkybių jis iškviestas rašyti paaiškinimą, tačiau šių argumentų nebuvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėtų kolegija minėtų argumentų neanalizuos ir dėl jų nepasisakys (ABTĮ 134 str. 6 d.).

34. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė