ccc96f26-908e-40ba-b673-e26c565ccc81 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-518-524/2023

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02111-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 2.5.9; 2.1.2.4.3; 2.1.5.2; 2.1.5.6

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 15  d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Erikos MisiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės, Danutės Žvinklytės, iÅ¡nagrinėjusi teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka civilinėje byloje, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovių B. C. ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieÅ¡kinį atsakovams D. Ž., R. M., tretiesiems asmenims antstolei R. V., antstolei B. T., antstolei V. D., antstoliui G. J., antstoliui J. P., antstoliui Z. Z., notarei R. K., dėl vienaÅ¡alio sandorio – palikimo nepriėmimo, pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana) ir iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į paveldimÄ turtÄ paveldėto turto priteisimo, atsakovų D. Ž. ir R. M. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. sprendimo,

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ , praÅ¡ydama: pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) atsisakymÄ nuo palikimo (palikimo nepriėmimÄ ), atsiradusio po jo motinos J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties; pripažinti negaliojančiu 2020-08-18 Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Nr. 2765, iÅ¡duotÄ R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 572,54 Eur dydžio dalyje, atitinkančioje iÅ¡ D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ieÅ¡komos skolos dydžiui. Atnaujinti D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ palikimui po J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties priimti. Nukreipti atsakovo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) skolų vykdomosiose bylose Nr.: 0005/20/00109, 0005/19/01689, 0005/19/01529, 0005/19/01457, 0005/19/01406, 0005/19/01371, 0005/19/01207, 0074/19/00978, 0074/19/00857, 0074/19/00836, 0074/19/00769, 0074/19/00537, 0074/17/00580, 0074/17/00169, 0074/17/00122, 0074/17/00072, 0074/17/00045, 0014/17/00004, 0014/17/00002, 0014/16/09656, 0014/16/09614, 0014/16/09585, 0014/16/09549, 0014/16/09528, 0014/16/00554, 0091/16/00938, 0014/16/00340, 0014/16/00289, 0172/09/00724, 0005/08/01057, 0004/21/09640 iÅ¡ieÅ¡kojimÄ (iÅ¡ viso 3 572,54 Eur) į atsakovui D. Ž. tenkantį turtÄ po jo motinos J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, kuris yra R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valdomas. Ä®pareigoti D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) atlikti visus bÅ«tinus veiksmus, t. y. kreiptis į notarÄ su visais reikalingais dokumentais dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo tam, kad VÄ® Registrų centre bÅ«tų įregistruota skolininko nuosavybės teisė į turtÄ . Nustatyti, kad D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) per teismo nustatytÄ terminÄ neįvykdžius teismo įpareigojimo, iÅ¡ieÅ¡kotojas turi teisę atlikti visus bÅ«tinus veiksmus, t. y. kreiptis į notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo tam, kad VÄ® Registrų centre bÅ«tų įregistruota D. Ž. nuosavybės teisė į nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ skolininko lėšomis.

2. Å i IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad ji yra D. Ž. kreditorė. Antstolių informacinės sistemos 2022-03-16 duomenimis, D. Ž. atžvilgiu antstoliai vykdo 33 vykdomÄ sias bylas valstybės naudai, kurios pradėtos vykdyti nuo 2003-10-08 iki 2021-08-25, bendra nurodyta iÅ¡ D. Ž. iÅ¡ieÅ¡kotina suma – 3 616,54 Eur. Iki (duomenys neskelbtini) (t. y. paskutinės dienos, iki kurios D. Ž. turėjo kreiptis į notarÄ dėl palikimo priėmimo) susidariusi skola VMI prie FM sudaro 3 572,54 Eur. IeÅ¡kovė 2022-03-15 gavo antstolės B. T. 2022-03-15 patvarkymÄ Nr. S-22-5-12224, kuriame nurodyta, kad D. Ž. vengė priimti palikimÄ , atsiradusį po motinos J. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, D. Ž. priklausančio registruoto nekilnojamojo turto nėra. VÄ® „Regitra“ duomenimis, atsakovo vardu registruota transporto priemonė NISSAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra iÅ¡registruota, jos dalyvavimas vieÅ¡ajame eisme draudžiamas. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokų gavėjų registro duomenimis, D. Ž. niekur nedirba. Remiantis Testamentų registro informacija, palikimÄ po J. Ž. mirties priėmė tik R. M. (mirusiosios brolis). Palikimo atsisakymo faktų nėra registruota.2020-08-18 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo pagrindu, notarinio registro Nr. 2765, R. M. paveldėjo J. Ž. turtÄ , t. y. 2 kambarių butÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau ― Butas). D. Ž. yra J. Ž. sÅ«nus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ― CK) 5.11 straipsnio 1 dalimi, D. Ž. yra J. Ž. pirmosios eilės įpėdinis pagal įstatymÄ , taigi jis turėjo teisę į visÄ J. Ž. palikimÄ , tačiau Å¡ios savo teisės neįgyvendino.

3. IeÅ¡kovė B. C. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiu Atsakovo palikimo, atsiradusio po jo motinos J. Ž. mirties, nepriėmimÄ (atsisakymÄ ) neteisėtu ir negaliojančiu; nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ieÅ¡kovei pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-02-21 vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 1-30-586/2011, į Atsakovo2 palikimu priimtÄ butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). Priteisti iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi iÅ¡laidas: 339,00 Eur advokato padėjėjo pagalbos už ieÅ¡kinio parengimÄ ir žyminio mokesčio.

4. IeÅ¡kovė B. C. nurodė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-01-28 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-586, Atsakovas1 nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. Teismas nuosprendžiu iÅ¡ Atsakovo D. Ž. priteisė T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 737,72 Eur (6 000,00 Lt) turtinės žalos atlyginimo.(Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-02-21 vykdomasis raÅ¡tas Nr. 1-30-586/2011). T. S. pateikė vykdyti antstolės B. T. kontorai. 2017-10-17 paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimu T.

S. turtÄ , iÅ¡ jo ir reikalavimo teisę į turtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , paveldėjo IeÅ¡kovė. Å io ieÅ¡kinio pateikimo metu iÅ¡ieÅ¡kojimÄ IeÅ¡kovės naudai iÅ¡ Atsakovo D. Ž. vykdo antstolės B. T. kontora, kurioje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0005/12/01083 pagal 2012-02-21 vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 1-30-586. Vykdymo proceso Å¡alis iÅ¡ T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į IeÅ¡kovę pakeista 2017-11-02 antstolės patvarkymu Nr. S-17-5-20688. Skolos likutis vykdomojoje byloje 1 737,72 Eur.

IeÅ¡kovė gavo antstolės 2022-03-15 patvarkymÄ dėl informacijos Nr. S-22-5-12224, kuriuo buvo informuota, jog vykdomosios bylos vykdymo eigoje nustatyta, kad skolininko Atsakovo D. Ž. motina J. Ž. (duomenys neskelbtini) mirė. Po Atsakovo motinos mirties iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas Nr. 113/2020, notarinio registro Nr. 2765, kuriuo visÄ mirusiosios turtÄ paveldėjo mirusiosios brolis R. M., gim.   (duomenys neskelbtini), kadangi Atsakovas, t. y. mirusiosios sÅ«nus palikimo nepriėmė ir pretenzijų nereiÅ¡kė.

Atsakovas D. Ž. nepriimdamas (atsisakydamas) palikimo, nepaveldėjo savo motinos po mirties palikto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė, kaip nurodo antstolė, yra 32 800,00 Eur. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 str. 3 d., kuri reglamentuoja, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikÅ¡ti per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , bei į aplinkybę, kad Å¡is terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kuriÄ kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį, darytina iÅ¡vada, kad Å¡is ieÅ¡kinys pateikiamas nepraleidžiant minėtos teisės normos nustatyto ieÅ¡kinio senaties termino, t. y.

IeÅ¡kovė apie palikimo atsisakymÄ (nepriėmimÄ ) sužinojo gavusi antstolės 2022-03-15 patvarkymÄ dėl informacijos Nr. S-22-5-12224.

5. Ieškinyje dėstomos aplinkybės dėl CK 6.66 str. 1 d. taikymo.

6. Atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutiko, pareiÅ¡kime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos suponuoja tai, kad atsakovas D. Ž. negali bÅ«ti įpareigotas priimti mirusios mamos palikimÄ , kad veiksnus asmuo turimÄ paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiÅ«ra – jis gali priimti palikimÄ arba jo atsisakyti. Vadinasi, nepriimdamas palikimo, atsakovas nepažeidė paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų. Kartu pažymėtina ir tai, kad asmenys savo nuožiÅ«ra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, o įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK1.137 straipsnio 2 dalis). Vien tai, kad nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas pasinaudojo savo teise nepriimti palikimo, savaime nereiÅ¡kia, jog naudodamasi Å¡ia savo teise atsakovas nepažeidė kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Paveldėjimo teisėje, be civilinėje teisėje bÅ«dingų principų, itin svarbÅ«s yra paveldėjimo universalumo ir palikimo priėmimo laisvės principas. Palikimo priėmimo laisvės principas reiÅ¡kia, kad įpėdinis turi teisę laisvai nuspręsti dėl palikimo priėmimo ir atsisakymo jį priimti, palikimo priėmimo bÅ«do ir paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo. Veiksnus asmuo turimÄ paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiÅ«ra – jis gali priimti palikimÄ arba jo atsisakyti. Palikimas priimtas, nes atsakovas D. Ž. palikimo nepriėmė, tuo metu atlikinėjo bausmę įkalinimo įstaigoje ir buvo praleidęs įstatymo nustatytÄ terminÄ ir neprašė jo atnaujinti. Taigi R. M. Å¡iuo atveju yra sÄ Å¾iningas įgijėjas, o jo sÅ«nėnas atsakovas D. Ž. pats savo valia apsisprendė nepriimti palikimo po motinos mirties (praleistas terminas ir nebuvo praÅ¡oma jo atnaujinti).

7. Atsakovų procesiniuose dokumentuose dėstomos aplinkybės, kodėl ieÅ¡kinio reikalavimai negali bÅ«ti tenkinami, atsakovai analizuoja, jog neegzistuoja visos bÅ«tinos actio Pauliana sÄ lygos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. vasario 15 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį bei ieÅ¡kovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos savarankiÅ¡kus reikalavimus tenkinti iÅ¡ dalies. IeÅ¡kovės B. C. ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) atsisakymÄ nuo palikimo (palikimo nepriėmimÄ ), atsiradusio po jo motinos J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties.

Nukreipti atsakovo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) skolų vykdomosiose bylose Nr.: 0005/20/00109, 0005/19/01689, 0005/19/01529, 0005/19/01457, 0005/19/01406, 0005/19/01371, 0005/19/01207, 0074/19/00978, 0074/19/00857, 0074/19/00836, 0074/19/00769, 0074/19/00537, 0074/17/00580, 0074/17/00169, 0074/17/00122, 0074/17/00072, 0074/17/00045, 0014/17/00004, 0014/17/00002, 0014/16/09656, 0014/16/09614, 0014/16/09585, 0014/16/09549, 0014/16/09528, 0014/16/00554, 0091/16/00938, 0014/16/00340, 0014/16/00289, 0172/09/00724, 0005/08/01057, 0004/21/09640 iÅ¡ieÅ¡kojimÄ (iÅ¡ viso 3 572,54 Eur) į atsakovui D. Ž. tenkantį turtÄ po jo motinos J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, kuris yra R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valdomas.

KitÄ ieÅ¡kinio ir ieÅ¡kovės VMI savarankiÅ¡kų reikalavimų dalį atmesti.

Nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ieÅ¡kovei B. C. pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-02-21 vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 1-30-586/2011, į atsakovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimu priimtÄ butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini);

Priteisti iÅ¡ atsakovų D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis bylinėjimosi iÅ¡laidas: 300,00 Eur advokato padėjėjo pagalbos už ieÅ¡kinio parengimÄ ir 39,00 Eur žyminio mokesčio, iÅ¡ viso – 339,00 Eur, po 169, 00 Eur iÅ¡ kiekvieno.

Priteisti iš atsakovų D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas valstybei 80,38 Eur, iš kiekvieno po 40,19 Eur.

9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės, gindamos savo pažeistas teises, be kita ko, reiÅ¡kia savo reikalavimus ir CK 6.68 (netiesioginis ieÅ¡kinys) straipsnio pagrindu. Jei sandoriu pažeistos kreditoriaus teisės, jis gali ginčyti tokį sandorį reikÅ¡damas actio Pauliana ieÅ¡kinį. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė VMI ir B. C. ir pasinaudojo Å¡ia galimybe, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį, be kitų teisinių pagrindų grindžiamÄ CK 6.66 straipsniu (actio Pauliana), tačiau ieÅ¡kovės nepagrįstai reiÅ¡kia ieÅ¡kinį ir CK 6.68 straipsnio pagrindu.

10. Pirmosios instancijos teismas pateikė teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimus bÅ«tinųjų actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygų ir konstatavo, kad atsakovas D. Ž. palikimo, atsiradusio po jo motinos mirties, atsisakė tuo metu, kai jau iÅ¡ jo priverstine tvarka buvo vykdomas skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas pradiniams kreditoriams. Taigi darytina iÅ¡vada, kad perleistÄ reikalavimo teisę įgiję kreditoriai įgijo visas pradinių kreditorių teises, įskaitant ir teisę ginčyti skolininko D. Ž. sudarytus sandorius. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, nusprendė, kad ginčijamo sandorio metu pradiniai kreditoriai turėjo neabejotinÄ bei galiojančiÄ reikalavimo teisę, atsiradusiÄ iki ginčijamo sandorio sudarymo, o pastariesiems perleidus reikalavimo teises naujiems kreditoriams, jie tapo atsakovo D. Ž. kreditoriais, turinčiais teisę ginčyti jų teises pažeidusius skolininko sudarytus sandorius, todėl Å¡iuo atveju pirmoji actio Pauliana taikymo sÄ lyga yra įrodyta. Pažymėtina, kad atsakovai bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovių turimos reikalavimo teisės neginčijo, nors turėjo visas galimybes ir teises.

11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovai tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu akcentavo, kad ieÅ¡kovės pareikÅ¡damos ieÅ¡kinį veikia itin nesÄ Å¾iningai, piktnaudžiauja savo teisėmis, nes jų tikslas nėra susijęs su kreditinio reikalavimo patenkinimu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad jeigu byloje nustatoma, kad kreditorius, reikÅ¡damas actio Pauliano ieÅ¡kinį, turėjo tikslÄ ne patenkinti savo reikalavimÄ , o tik siekė, kad teismas pripažintų sandorį negaliojančiu, toks ieÅ¡kinys CK 6.66 straipsnio pagrindu negalėtų bÅ«ti tenkinamas, tačiau Å¡iuo nagrinėjamu atveju objektyvių duomenų, leidžiančių teismui neabejotinai manyti, kad ieÅ¡kovės turi kitų, su Å¡iuo ieÅ¡kiniu nesuderinamų tikslų, byloje nėra, o atsakovų nurodomos aplinkybės, susijusios su ieÅ¡kovės siekiamais tikslais, pareiÅ¡kus actio Pauliana ieÅ¡kinį, paremtos tik jų pačių subjektyviu manymu, ir nepaneigia byloje pareikÅ¡tų ieÅ¡kovių (atsakovo D. Ž. kreditorių) reikalavimų pagrįstumo. Dėl to teismas Å¡iuos atsakovų argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Byloje nustatyta, jog, (duomenys neskelbtini) mirus atsakovo D. Ž. motinai J. Ž., atsakovas atsisakė priimti jam testamentu paliktÄ palikimÄ , pareikÅ¡damas notarei pareiÅ¡kimÄ apie palikimo nepriėmimÄ . Taigi atsakovas D. Ž. atsisakė galimybės paveldimo turto dalimi pagerinti savo turtinę padėtį ir tuo padidinti savo mokumÄ . Byloje taip pat nustatyta, o ir ginčo dėl to nėra, kad ieÅ¡kovės turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę atsakovui D. Ž. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal kreditorių antstoliams pateiktus vykdomuosius raÅ¡tus yra vykdomas atitinkamai nuo 2009 metų. Teismas, įvertindamas nustatytas aplinkybes, mano, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja ir antroji sÄ lyga actio Pauliana instituto taikymui, nes atsakovo palikimo, atsiradusio po jo motinos mirties, atsisakymas pažeidė ieÅ¡kovių interesus.

13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas D. Ž. neprivalėjo atsisakyti nuo palikimo. Neegzistavo joks atsakovui taikomas teisės aktas (įstatymas), teismo sprendimas ar kitos aplinkybės, kurių pagrindu imperatyviai kiltų pareiga sudaryti vienaÅ¡alį sandorį, kuriuo atsakovas bÅ«tų privalėjęs atsisakyti palikimo, atsiradusio po jo motinos mirties. Atsakovai į bylÄ nėra pateikę jokių, prieÅ¡ingas aplinkybes pagrindžiančių, objektyvių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, atsakovas, atsisakydamas priimti palikimÄ , pasirinko tokio elgesio modelį laisva valia, siekdamas pažeisti kreditorių interesus ir iÅ¡vengti prievolių.

14. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad Å¡ioje byloje atsakovo D. Ž. nesÄ Å¾iningumo prezumpcija, sudarant ginčijamÄ sandorį – atsisakius palikimo, dėl to atsakovui pagal testamentÄ priklausiusį palikimÄ paveldėjo ir palikimÄ priėmė atsakovas R. M., nepaneigta. Atsisakydamas palikimo D. Ž. žinojo apie savo prievoles kreditoriams, Å¡ių prievolių tinkamai nevykdė, taip pat žinojo ar turėjo žinoti, kad toks vienaÅ¡alio sandorio sudarymas pakenks jo mokumui, prieÅ¡ingas iÅ¡vadas patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta (CPK 175, 185 straipsniai). Dėl atsakovo D. Ž. (ne)sÄ Å¾iningumo teismas nurodo, kad jam CK 6.67 straipsnio 1 punkto pagrindu taip pat taikoma nesÄ Å¾iningumo prezumpcija, tačiau Å¡iuo atveju, kai yra ginčijamas neatlygintinis sandoris, D. Ž. (ne)sÄ Å¾iningumo klausimas nėra aktualus, nes, minėta, kad pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį toks sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu nepaisant jo sÄ Å¾iningumo ar nesÄ Å¾iningumo.

15. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo motina J. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), todėl, vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 3 dalies reglamentavimu, D. Ž. turėjo iki (duomenys neskelbtini) kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarÄ dėl palikimo priėmimo. VMI prie FM ir B. C. apie ginčijamÄ sandorį – palikimo nepriėmimÄ â€“ sužinojo 2022-03-15 gavusios antstolės B. T. patvarkymÄ , taigi VMI prie FM ir B. C. vienų metų ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido.

16. Pirmosios instancijos teismas nusprendė ieÅ¡kovės VMI reikalavimÄ pripažinti negaliojančiu 2020 m. rugpjūčio 18 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ Nr. 2765, iÅ¡duotÄ atsakovui R. M., netenkinti, nes teismo vertinimu, prieÅ¡ingas sprendimas neproporcingai ir aplinkybių visumoje įvertinus nesÄ Å¾iningai pablogintų atsakovo R. M., priėmusio J. Ž. palikimÄ , padėtį. Atmetus reikalavimus dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, atmestini ir VMI iÅ¡vestiniai reikalavimai – atnaujinti D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ palikimui po J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties priimti, įpareigoti D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) atlikti visus bÅ«tinus veiksmus, t. y. kreiptis į notarÄ su visais reikalingais dokumentais dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo tam, kad VÄ® Registrų centre bÅ«tų įregistruota skolininko nuosavybės teisė į turtÄ , nustatyti, kad D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) per teismo nustatytÄ terminÄ neįvykdžius teismo įpareigojimo, iÅ¡ieÅ¡kotojas turi teisę atlikti visus bÅ«tinus veiksmus, t. y. kreiptis į notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo tam, kad VÄ® Registrų centre bÅ«tų įregistruota D. Ž. nuosavybės teisė į nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ skolininko lėšomis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai

17. Atsakovai apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2023 m. vasario 15 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų sprendimÄ Â Â civilinėje byloje Nr. e2­126­377/2023. IÅ¡spręsti ginÄÄ Â iÅ¡Â esmės ir priimti naujÄ Â sprendimÄ Â â€“ ieÅ¡kinius atmesti.

18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų Å¡iuo institutu bei nebÅ«tų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sÄ lygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sÄ lygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K­P­311/2012).

19. Apeliaciniame skunde nurodomi Å¡ie motyvai dėl visų actio Pauliana sÄ lygų neegzistavimo:

19.1. CK 6.66 str. 1 d. nustatyta sÄ lyga nėra įrodyta. Atsakovas nepriimdamas palikimo niekaip nepažeidė kreditorių teisių. Atsakovas palikimo atsiradimo dienÄ kaip buvo nemokus taip ir liko. Nepriimdamas palikimo atsakovas nesuteikė pirmenybės kitiems kreditoriams. Atsakovas nepasinaudojo galimybe gauti pajamų, į kurias kreditorius galėtų nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Tačiau įstatymas nenumato pareigos Skolininkui imtis visų įmanomų priemonių, kurios pagerintų kreditoriaus galimybes iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ . Skolininkui draudžiama imtis veiksmų, dėl kurių bÅ«tų pažeidžiamos Kreditoriaus teisės, kurias kreditorius turėjo iki ginčijimo sandorio sudarymo. Skolininkui priėmus palikimÄ , Kreditoriui atsirastų papildoma, nauja teisė – nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ naujai atsiradusį turtÄ .

19.2. Tai, kad įstatyme nustatytas terminas yra praleistas, yra akivaizdu, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieÅ¡kinio senaties terminÄ pradėjo skaičiuoti nuo momento, kai kreditorės sužinojo apie pažeistÄ teisę, t. y. jog apie palikimo atsisakymÄ (nepriėmimÄ ) sužinota gavus antstolės 2022­03­15 patvarkymÄ .

19.3. Atsakovų manymu, ieÅ¡kovės yra praleidusios ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir klaidingai jį sieja su antstolės patvarkymo gavimu. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas yra vykdomas nuo 2012 m., vėliau 2017 m. įvyko teisių perėmimas. Vykdymo proceso Å¡alis pakeista 2017­11­02 antstolės patvarkymu.

19.4. Nuosavybės teisės į palikimÄ atsiranda nuo palikimo priėmimo, o ne nuo paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo ar įpėdinio nuosavybės teisių į paveldėtÄ registruotinÄ turtÄ Ä¯registravimo. Tačiau paveldėjimo teisės liudijimas suteikia galimybę ne tik įpėdiniui, bet ir jo kreditorių naudai iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdančiam antstoliui disponuoti paveldėtu turtu, tai ypač aktualu tais atvejais, kai paveldimas registruotinas turtas, nes paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu yra

registruojamos įpėdinio nuosavybės teisės į konkretų paveldėtÄ turtÄ . Tais atvejais, kai palikimÄ priėmęs įpėdinis, siekdamas apsunkinti kreditorių reikalavimų vykdymo iÅ¡ paveldėto turto procesÄ , vengia kreiptis į notarÄ dėl

paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, kreditorius ar iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdantis antstolis turi teisę kreiptis į teismÄ dėl skolininko įpareigojimo per teismo nustatytÄ terminÄ kreiptis į notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo (CK 5.66 str.) ir įregistruoti paveldėtÄ registruotinÄ turtÄ savo vardu                  (2018 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K­3­320­969/2018, 27 p.). Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės galėjo ir privalėjo įgyvendinti savo pareigÄ , domėtis vykdymo eiga ir sužinoti apie Atsakovo 1 mamos mirtį ir palikimo atsiradimo faktÄ .

19.5. Viena iÅ¡ ieÅ¡kovių yra Valstybinė mokesčių inspekcija, kuri turėjo pakankamai resursų sužinoti apie Atsakovo 1 mamos mirtį ir palikimo atsiradimo faktÄ , juolab, kad buvo užvedamos ir vykdomos kelios deÅ¡imtys vykdomųjų bylų pagal VMI priimtus sprendimus. Vadovaujantis anksčiau dėstomais ieÅ¡kovių teiginiais (dėl sužinojimo fakto), legitimios aplinkybės ir faktai bÅ«tų ir tada, kai ieÅ¡kovės gautų panaÅ¡aus turinio patvarkymus iÅ¡ antstolio ir po 10 metų ar vėliau.

20. IeÅ¡kovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praÅ¡o apeliantų D. Ž. ir R. M. apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti nepakeistÄ Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2023-02-15 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-126-377/2023. Atsiliepime nurodo, kad Kreditoriaus teisės gali bÅ«ti pažeistos ir kitais bÅ«dais, pavyzdžiui, kai skolininkas, perleidęs turtÄ , nors ir netampa nemokus, tačiau gerokai sumažina savo turtÄ ir taip sukelia realiÄ grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo              2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007).

Ginčijamas D. Ž. vienašalis sandoris pažeidė VMI prie FM, kaip kreditorės, interesus. D. Ž. vienašalis sandoris – palikimo nepriėmimas – sukėlė teisines pasekmes, nes būtent jo pagrindu buvo sumažinta skolininko turto, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas, vertė, o kitokio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, nėra. D. Ž., žinodamas apie savo nuo 2003 metų turimas neįvykdytas prievoles VMI prie FM, ir tai, kad jis neturi kito turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, nesikreipė dėl mirusios motinos palikimo priėmimo, tokiu savo neveikimu pablogindamas savo turtinę padėtį ir pažeisdamas kreditorės VMI prie FM interesus.

Apeliantai teigia, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės galėjo ir privalėjo įgyvendinti savo pareigÄ domėtis vykdymo eiga ir sužinoti apie D. Ž. mamos mirtį ir palikimo atsiradimo faktÄ . IeÅ¡kovės yra praleidusios ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir klaidingai jį sieja su antstolės patvarkymo gavimu. VMI duomenų apie J. Ž. mirtį bei palikimo priėmimo faktÄ nežinojo ir iÅ¡ esmės neturėjo galimybių sužinoti apie Å¡ias aplinkybes. VMI prie FM yra valstybės institucija, kurios viena iÅ¡ funkcijų yra piniginių prievolių valstybei iÅ¡ieÅ¡kojimas.

Nurodyta aplinkybė lemia tai, jog objektyviai jai yra neįmanoma kontroliuoti skolininkų turtinę padėtį, vykdomÄ veiklÄ , iÅ¡ jų ir mirties atvejus. Svarbu tai, kad apie atsakovo D. Ž. atsisakymÄ priimti palikimÄ VMI prie FM tapo žinoma tik 2022-03-15, gavus antstolės B. T. 2022-03-15 patvarkymÄ Nr. S-22-5-12224. Sužinojusi apie tokias aplinkybes, VMI prie FM nesielgė pasyviai ar nerÅ«pestingai – prieÅ¡ingai, ji 2022-03-31 kreipėsi į teismÄ su actio Pauliana ieÅ¡kiniu. Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ D.

Ž. buvo vykdomas dar iki J. Ž. mirties, todėl VMI prie FM pagrįstai tikėjosi, jog duomenis apie D. Ž. turtinę padėtį, vykdydama savo pareigas, nuolat tikrins antstolė. Be to, įstatymas VMI prie FM nenustato pareigos vykdyti sistemingÄ vykdomosios bylos kontrolę. VMI prie FM neturėjo pareigos nuolat tikrinti skolininko turtinės padėties, nes tai pareikalautų neproporcingų papildomų finansinių bei laiko sÄ naudų, todėl bÅ«tų netikslinga, neatitinkanti protingumo kriterijų. Tokia praktika formuojama ir kitose bylose (Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-531-896/2022).

Nurodo, kad kriminalinių bausmių vykdymo procese, kuriame priverstinis baudos iÅ¡ieÅ¡kojimas taip pat vykdomas antstolių CPK nustatyta tvarka, antstolis įvardijamas kaip baudos bausmę vykdanti institucija (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso IV skyrius, 16 straipsnis), taigi, taikant analogijÄ , administracinę baudÄ iÅ¡ieÅ¡kantis antstolis turėtų bÅ«ti vertinamas ne tik kaip valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikė nutarimo priverstinio vykdymo funkcijÄ , tačiau ir kaip baudÄ vykdanti institucija.

21. IeÅ¡kovė B. C. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliantų D. Ž. ir R. M. apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti nepakeistÄ Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2023-02-15 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-126-377/2023 ir priteisti 120,00 Eur ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepime Å¡i ieÅ¡kovė nurodo, kad atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad skolininkas, žinodamas apie savo nuo 2012 metų turimÄ neįvykdytÄ prievolę ieÅ¡kovei, ir tai, kad jis neturi kito turto, į kurį galėtų bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, nesikreipė dėl mirusios motinos palikimo priėmimo, tokiu savo neveikimu pablogindamas savo turtinę padėtį ir pažeisdamas IeÅ¡kovės interesus ir teisėtus lÅ«kesčius.

Skolininkas teigdamas, kad buvo nemokus ir liko nemokus, tik patvirtina, kad skolų iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kito turto nėra galimybės. Paminėjo, kad skunde iÅ¡dėstytas teisės normos interpretavimas ir vertinimas yra labai pavirÅ¡utiniÅ¡kas, o argumentai paremti tokiomis teisės normos interpretacijomis, neva, skolininkas ir iki palikimo atsiradimo momento buvo nemokus, todėl toks ir liko, o dėl to , nepablogino savo finansinės padėties ir todėl nepažeidė kreditorių teisių, yra ydingas, kadangi taip interpretuojant minėtÄ teisės normÄ nebÅ«tų iki galo įgyvendintos teisės normos ir įstatymų leidėjo tikslas apginti pažeidžiamas kreditorių teises, taip sukuriant iÅ¡sisukinėjimo nuo prievolių įvykdymo praktikÄ .

IeÅ¡kovė nurodo motyvus, jog nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino. IeÅ¡kovė teismui su 2023-01-24 raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais pateikė 16 priedų, kuriuose matyti, kokia informacija pateikiama Antstolių informacinės sistemos (AIS) skolininko byloje. Minėti iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ vykdomosios bylos, kuri prieinama prisijungus prie AIS įrodo, kad ieÅ¡kovei nereikėjo teikti raÅ¡ytinių praÅ¡ymų dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo eigos, kadangi ieÅ¡kovė matė, kad antstolė teikia užklausas įvairiems registrams, vykdomÄ jÄ bylÄ vykdo intensyviai, ir neturėjo pagrindo abejoti antstolės veiksmais.

Taip pat pabrėžtina, kad Ieškovė neturi teisinio išsilavinimo ir dėl žinių stokos antstolės neragino nustatyti skolininko artimųjų rato ir nurodyti, ar artimieji mirė.

Teismas

konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

23. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, tai yra jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Atsižvelgdamas į tai, kad Å¡alys savo argumentus yra iÅ¡dėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektÄ ir byloje esančiÄ medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, o teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiektas ir raÅ¡ytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

24. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektÄ sudaro Tauragės apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. sprendimas, kuriuo iÅ¡ dalies tenkintas ieÅ¡kovių ieÅ¡kinys.

25. Apeliacinis skundas argumentuojamas tuo, kad ieÅ¡kovės neįrodė visų actio Pauliana sÄ lygų egzistavimo ir praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl paminėtų apeliantų motyvų neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Faktinės bylos aplinkybės

26. IeÅ¡kovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra D. Ž. kreditorė. Antstolių informacinės sistemos 2022-03-16 duomenimis, D. Ž. antstoliai vykdo 33 vykdomÄ sias bylas valstybei, kurios pradėtos vykdyti nuo 2003-10-08 iki 2021-08-25, bendra nurodyta iÅ¡ D. Ž. iÅ¡ieÅ¡kotina suma – 3 616,54 Eur. Iki (duomenys neskelbtini), t. y. paskutinės dienos, iki kurios D. Ž. turėjo kreiptis į notarÄ dėl palikimo priėmimo, susidariusi skola VMI sudaro 3 572,54 Eur.

27. VMI prie FM 2022-03-15 gavo antstolės B. T. 2022-03-15 patvarkymÄ Nr. S-22-5-12224, kuriame nurodyta, kad D. Ž. vengė priimti palikimÄ , atsiradusį po motinos J. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

28. IeÅ¡kovė B. C. yra D. Ž. kreditorė pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-02-21 vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 1-30-586/2011.

29. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, D. Ž. priklausančio registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovo vardu registruota transporto priemonė NISSAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra išregistruota, jos dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, D. Ž. niekur nedirba.

30. PalikimÄ po J. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė tik R. M. (mirusiosios brolis). Palikimo atsisakymo faktų nėra registruota.

31. 2020-08-18 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo pagrindu, notarinio registro Nr. 2765, R. M. paveldėjo J. Ž. turtÄ , t. y. 2 kambarių butÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

32. Atsakovas D. Ž. yra J. Ž. sūnus.

Dėl atsakovo D. Ž. valinio sandorio, ginčijamo CK 6.66 straipsnyje nustatyta tvarka

33. Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose, galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiÅ¡kia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiÅ«ra, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje Å¡is principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimÄ (CK 5.50, 5.60 str.), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymÄ arba testamentÄ .

34. Palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Jo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytÄ terminÄ gali priimti palikimÄ . Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Ä®pėdinio teisės priimti palikimÄ turinys – jo valios iÅ¡reiÅ¡kimas – priimti palikimÄ ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimÄ , tai pradeda paveldimÄ turtÄ valdyti arba pareiÅ¡kia apie palikimo priėmimÄ Â CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Kol įpėdinis per įstatyme nustatytÄ terminÄ neiÅ¡reiÅ¡kia valios dėl palikimo priėmimo, tol kitiems įpėdiniams nepereina teisė priimti palikimÄ . Ä®statyme nustatytais atvejais teisė priimti palikimÄ gali atsirasti ne palikėjo mirties dienÄ , o vėliau. Jeigu įpėdinis atsisako nuo palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimÄ , teismų praktikoje paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iÅ¡ jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrÅ«ko (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos                  2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007; 2006 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje  Nr. 3K-3-152/2006).

35. Šioje byloje iš Testamentų registro nustatyta, kad apeliantas į paveldėjimo teisinius santykius neįstojo, nes byloje įrodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirusios J. Ž. sūnus D. Ž. palikimo nepriėmė.

36. Atsakant į apeliacinio skundo motyvÄ , jog D. Ž. palikimo nepriėmimas negali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, nes atsakovas turėjo teisę pats nuspręsti, priimti ar ne po tėvo ar motinos mirties atsiradusį palikimÄ , be to, atsakovas nepriimdamas palikimo niekaip nepažeidė kreditorių teisių, nes palikimo atsiradimo dienÄ kaip buvo nemokus, taip ir liko, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas D. Ž., pasinaudodamas jam įstatymo suteikta teise atsisakyti priimti palikimÄ po jo motinos mirties palikimo nepriėmė neatlikdami jokių veiksmų, iÅ¡ esmės atsisakė galimybės paveldimo turto dalimi pagerinti savo turtinę padėtį ir tuo padidinti savo mokumÄ . Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad palikimo nepriėmimo bÅ«das, t. y. ar palikimÄ priimti atsisakyta pareiÅ¡kimu, paduotu palikimo atsiradimo vietos notarui, ar neveikimu – neatliekant CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų palikimo priėmimo klausimu, nėra svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo             2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Pažymėtina, jog atsisakydamas palikimo, atsakovas nepažeidė paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų. Tačiau asmenys savo nuožiÅ«ra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, o įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus ir veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu bÅ«du ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieÅ¡tarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 2, 3 dalys). Å iuo atveju atsakovas aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ sudaryti vienaÅ¡alį palikimo atsisakymo sandorį po motinos mirties.

37. Nurodytas atsakovo D. Ž. valinis sandoris gali bÅ«ti ginčijama CK 6.66 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra iÅ¡skyręs tokias bÅ«tinas actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieÅ¡kinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos nurodytų sÄ lygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

38. Apeliaciniame skunde nenurodomi motyvai dėl ieškovų neabejotinos reikalavimo teisės, todėl dėl šio teisinio reglamentavimo plačiau nepasisakytina.

39. Atsakant į apeliacinio skundo motyvÄ , jog Å¡ioje byloje neįrodytas CK 6.66 straipsnio 1 dalyje kreditorių teisių pažeidimas, nes atsakovas D. Ž. palikimo atsiradimo dienÄ kaip buvo nemokus, taip ir liko ir nepriimdamas palikimo atsakovas nesuteikė pirmenybės kitiems kreditoriams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta formuluotė – „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ – reiÅ¡kia, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neiÅ¡vardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, taip pat tai, kad Å¡ios su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios aplinkybės bÅ«tų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iÅ¡ esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iÅ¡ skolininko turto, nes, sudarius ginčijamÄ sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Taigi, teismui nusprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus praÅ¡omo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, bÅ«tina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę.Â

40. Nagrinėjamu atveju byloje įrodyta, kad atsakovas D. Ž. palikimo po motinos mirties nepriėmimo metu įsiskolinimo ieÅ¡kovėms nebuvo padengęs, atsakovas apeliaciniame skunde pripažįsta aplinkybę, kad yra nemokus. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad atsakovas D. Ž., neturėdamas galimybių atsiskaityti su ieÅ¡kovėmis, t. y. bÅ«damas nemokus, nepriėmė palikimo. Paveldėjimo liudijimas po motinos mirties buvo iÅ¡duotas tik vieninteliam valiÄ priimti palikimÄ pareiÅ¡kusiam įpėdiniui atsakovui R. M., kuris nėra ieÅ¡kovių skolininkas. Darytina iÅ¡vada, kad atsakovai tikslingai siekė atlikti tokius veiksmus ir sudaryti sandorius pradedant nuo palikimo nepriėmimas po atsakovo D. Ž. motinos mirties, kad pasunkintų ieÅ¡kovių kaip kreditorių teises iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ paveldėto turto.

41. Privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kuriÄ gali nustatyti įstatymas, teismo sprendimas ir kt., ir jei Å¡alis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismÄ su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę. CK 6.66 str. įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių Å¡is sudaryti neprivalėjo. PrieÅ¡ nepriimdama motinos palikimo, atsakovas D. Ž. turėjo įsiskolinimÄ ieÅ¡kovėms. Tokie nurodyti atsakovo veiksmai buvo nulemti ne kokio nors bÅ«tinumo, o laisvo jo apsisprendimo nepriimti palikimo. Byloje nėra jokių įrodymų, jog Å¡is atsakovas, bÅ«damas pirmosios eilės įpėdiniu, turėjo įstatyme numatytÄ ar kitokiÄ priežastį nepriimti palikimo. Darytina iÅ¡vada, kad nebuvo bÅ«tinumo nemokiam ieÅ¡kovių skolininkui D. Ž. nepriimti atsiradusio palikimo po jo mamos mirties.

Dėl ieškinio senaties termino

42. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kinio senaties termino klausimas actio Pauliana ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo atveju yra reglamentuojamas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad actio Pauliana pagrindu ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikÅ¡ti per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Å is terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kuriÄ kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Ä®vertinus nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, jog sprendžiant ieÅ¡kinio senaties termino klausimÄ , byloje pirmiausia turi bÅ«ti nustatyta, kada apeliantas sužinojo (turėjo sužinoti) apie jo teises pažeidžiantį sandorį.

43. Atsakant į apeliacinio skundo motyvÄ , jog įstatyme nustatytas terminas yra praleistas, yra akivaizdu, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieÅ¡kinio senaties terminÄ pradėjo skaičiuoti nuo momento, kai kreditorės sužinojo apie pažeistÄ teisę, t. y. jog apie palikimo atsisakymÄ (nepriėmimÄ ) sužinota gavus antstolės 2022­03­15 patvarkymÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡i atsakovų pozicija yra neparemta įstatymu, nes byloje neįrodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirusi J. Ž. buvo ieÅ¡kovių skolininkė, todėl ieÅ¡kovės neturėjo pareigos domėtis jos turtu, vieÅ¡o registro duomenimis.

44. Kasacinis teismas bylose pagal actio Pauliana, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 6.66 str. nustatyto vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino pradžia turi bÅ«ti siejama ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimÄ â€“ skolininko sudarytÄ sandorį – laikÄ . Taigi Å¡is terminas skaičiuojamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į buvusiÄ situacijÄ , jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-362/2011; plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas).

45. IeÅ¡kovė VMI pagrįstai nurodo, kad jai apie atsakovo D. Ž. palikimo nepriėmimÄ tapo žinoma tik 2022-03-15, gavus antstolės B. T. 2022-03-15 patvarkymÄ Nr. S-22-5-12224. Sužinojusi apie tokias aplinkybes, ieÅ¡kovė nesielgė pasyviai ar nerÅ«pestingai – prieÅ¡ingai, ji 2022-03-31 kreipėsi į teismÄ su actio Pauliana ieÅ¡kiniu. Be to, priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ D. Ž. buvo vykdomas dar iki J. Ž. mirties, todėl Å¡i ieÅ¡kovė pagrįstai tikėjosi, jog duomenis apie D. Ž. turtinę padėtį, vykdydama savo pareigas, nuolat tikrins antstolė. Be to, įstatymas ieÅ¡kovei nenustato pareigos vykdyti sistemingÄ vykdomosios bylos kontrolę. IeÅ¡kovė neturėjo pareigos nuolat tikrinti skolininko turtinės padėties, nes tai pareikalautų neproporcingų papildomų finansinių bei laiko sÄ naudų, todėl bÅ«tų netikslinga, neatitinkanti protingumo kriterijų.

46. IeÅ¡kovė Teismui su 2023-01-24 raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais pateikė 16 priedų, kuriuose matyti, kokia informacija pateikiama Antstolių informacinės sistemos (AIS) skolininko byloje. Minėti iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ vykdomosios bylos, kuri prieinama prisijungus prie AIS, įrodo, kad IeÅ¡kovei nereikėjo teikti raÅ¡ytinių praÅ¡ymų dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo eigos, kadangi ieÅ¡kovė matė, kad antstolė teikia užklausas įvairiems registrams, vykdomÄ jÄ bylÄ vykdo intensyviai, ir neturėjo pagrindo abejoti antstolės veiksmais, todėl atsakovai byloje neįrodė, kad ir Å¡i ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ ir galimybę sužinoti apie atsakovo D. Ž. mamos ir jos turto masę.

47. Pažymėtina, jog įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teisme nustatytas aplinkybes, byloje nepateikta (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, byloje neįrodyta, kad atsakovas D. Ž. privalėjo nepriimti palikimo. Å io atsakovo atsisakymas nuo palikimo pažeidė ieÅ¡kovių (kreditoriaus) teises ir skolininkas D. Ž. apie tai žinojo. D. Ž. palikimo nepriėmus, motinos turtÄ paveldėjo kitas atsakovas, t. y. vienaÅ¡alis sandoris sudarytas artimo giminaičio naudai, ir Å¡iuo atveju nesvarbu, ar buvo sÄ Å¾iningi palikimÄ priėmę asmenys (CK 6.66 straipsnio 2 dalis, 6.67 straipsnio 1 punktas).

48. Byloje nustačius, kad įpėdinis D. Ž. neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise nepriimti palikimo, pažeidė ieÅ¡kovių teises ir interesus – pažeistos asmens teisės turi bÅ«ti ginamos. Susidaręs įsiskolinimas turi bÅ«ti tenkinamas, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipiant į tas turto dalis, kurios neteisėtai perėjo atsakovui R. M.

49. Teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiÅ¡kai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

Apeliacinės instancijos teismo išvada

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas iÅ¡vadas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl jo keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

52. Ieškovė B. C. pateikė įrodymus dėl 120 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme, todėl jos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti B. C. iš D. Ž. ir R. M. po 60 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos teisėjos Erika Misiūnienė

Giedrė Seselskytė

Danutė Žvinklytė