ccc8f58b-ee99-48dc-b99b-a7d4dec9da00 · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-276-795/2022 Proceso Nr. 1-01-1-02306-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1; 2.1.15.3.3.1; 2.4.6.5.1; 2.4.7 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 29 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės ir Eduardo Maškevičiaus, sekretoriaujant Jovitai Klimašauskienei, dalyvaujant prokurorei Liudmilai Paulienei, nuteistajam J.

B. ir jo gynėjui advokatui Algiui StaÅ¡kÅ«nui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. B. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2022 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiÅ«ros. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 ir 4 punktais, paskirti įpareigojimai – 3 (tris) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, visÄ bausmės vykdymo laikÄ dirbti arba registruotis (duomenys neskelbtini) tarnyboje prie (duomenys neskelbtini) ministerijos.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios. IÅ¡ J. B. priteista 92,45 Eur (devyniasdeÅ¡imt du eurai 45 ct) gydymo iÅ¡laidų (duomenys neskelbtini). Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. J. B. nuteistas už tai, kad nesunkiai sutrikdė sveikatÄ , t. y. 2020 m. sausio 10 d., tarp 16-17 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, J.

B., atėjęs į J. Å . namus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lovoje gulinčiam J. Å . kumščiu smogė vienÄ kartÄ Ä¯ smakro sritį, vienÄ kartÄ Ä¯ Å¡onkaulių sritį, o J. Å . iÅ¡kritus iÅ¡ lovos ant grindų, J. B. kumščiu jam smogė tris kartus į krÅ«tinės sritį, vienÄ kartÄ koja spyrė į Å¡onÄ , taip nukentėjusiajam J. Å . padarė sužalojimus: kairio žastikaulio iÅ¡nirimÄ su kraujosruvomis peties ir pažasties srityje.

II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Nuteistasis J. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2022 m. birželio 10 d. nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. J. B. nurodė, kad J. Å . neužpuolė ir prieÅ¡ jį nesmurtavo, jokių sužalojimų jam nepadarė. Kaltę dėl J. Å . sužalojimo J. B. prisiėmė už asmenį vardu J., kuris ne kartÄ yra teistas ir susijęs su nusikalstamu pasauliu.

Å is asmuo buvo neatlikęs bausmės ir jam grėsė realus laisvės atėmimas, todėl davė J. B. 50 Eur ir žadėjo duoti daugiau, tačiau vėliau jokių pinigų J. B. iÅ¡ jo negavo. Ä®vykio dienÄ J. B. buvo darbe, o vėliau buvo su S. B., todėl J. Å . namuose tÄ dienÄ bÅ«ti negalėjo. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti, kad nuteistojo parodymai nėra nuoseklÅ«s, nes J. B. apkalbėjo ne tik save, bet ir M. E., kuriam jokie įtarimai nebuvo pareikÅ¡ti. 2.2. J. B. pripažįsta, kad pasielgė neprotingai ir neatsakingai, prisiimdamas svetimÄ kaltę, tačiau taip pasielgė dėl gyvenimiÅ¡kos patirties stokos, nes manė, kad prisipažinimas nesukels teistumo.

Ikiteisminio tyrimo metu gynėjo J. B. neturėjo, todėl neturėjo ir galimybės pasitarti su kvalifikuotu teisininku bei iÅ¡siaiÅ¡kinti gresiančias pasekmes. J. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu taip pat keitėsi. IÅ¡ pradžių buvo nurodęs, kad J. Å . sumušė gatvėje, o ikiteisminio pareigÅ«nams pasakius, kad jis buvo sumuÅ¡tas namuose, nurodė, kad tai padarė jo namuose. Pirmosios instancijos teismas Å¡ių J. B. parodymų prieÅ¡taringumÄ privalėjo vertinti kaip įrodymÄ , jog jis nežino tikrųjų įvykio faktinių aplinkybių. 2.3.

Kaip matyti iÅ¡ J. Å . parodymų, teisme jis nurodė, kad jį užpuolė ir sužalojo kitas asmuo. Jis J. B., kaip kaltininko, neatpažino ir kategoriÅ¡kai ne kartÄ tvirtino, kad jam sužalojimus padarė kitas asmuo. Vertinant J. Å . parodymus (duomenys neskelbtini) ekspertizės iÅ¡vadų kontekste, akivaizdu, kad nukentėjusiojo parodymai negalėjo bÅ«ti vertinami kaip J. B. kaltės įrodymas. IÅ¡skyrus paties J. B. parodymus (savęs apkalbėjimÄ ), jokių kitų objektyvių įrodymų, kuriuos bÅ«tų galima patikrinti ir jais grįsti nuteistojo kaltę, Å¡ioje byloje nėra.

3. Teismo posėdžio metu gynėjas advokatas A. StaÅ¡kÅ«nas prašė apkaltinamÄ jį nuosprendį panaikinti ir J. B. iÅ¡teisinti. Anot gynėjo, J. Å . parodymais negalima remtis, tai patvirtina (duomenys neskelbtini) ekspertizė. Ginamasis jokio teistumo nėra turėjęs ir su J. Å . nesusijęs. J. B. save apkalbėjo, turėdamas materialinių iÅ¡skaičiavimų, tačiau teisme savo parodymų atsisakė, o prieÅ¡ tai juos kelis kartus keitė. Advokatas tvirtino, jog J. B. nusikalstamoje veikoje nedalyvavo ir nuteistas nepagrįstai.

Nuteistasis J. B. prašė jį iÅ¡teisinti, nes yra nekaltas ir prisėmė kaltę už kitÄ Å¾mogų. Prokurorė L. Paulienė prašė nuteistojo J. B. apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuris yra teisėtas ir pagrįstas. Nuteistasis subjektyviai vertina įrodymus, o teisiamojo posėdžio metu keitė savo parodymus, pasinaudojęs progresuojančia nukentėjusiojo liga. Nukentėjusysis po įvykio aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė aplinkybes ir pažino prieÅ¡ jį smurtavusį asmenį.

Pablogėjus sveikatai, specialistas patvirtino, jog nukentėjusysis sukurti (prigalvoti) parodymų negalėjo. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Nuteistojo J. B. apeliacinis skundas tenkintinas. Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2022 m. birželio 10 d. nuosprendis naikintinas, o J. B. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintinas, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 4 dalis ir 329 straipsnio 1 punktas). 4.1.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. 4.2. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ . Å ios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018). 4.3. Apeliaciniame skunde yra keliami nuteistojo J.

B. kaltės ir įrodymų vertinimo klausimai dėl neva jo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje. BÅ«tent Å¡iuos klausimus ir tokia nurodyta apimtimi aptaria apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje. J. B. buvo kaltinamas ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl to, kad nesunkiai sutrikdė sveikatÄ , t. y. 2020 m. sausio 10 d., tarp 16-17 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, J. B., atėjęs į J. Å . namus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lovoje gulinčiam J.

Å . kumščiu smogė vienÄ kartÄ Ä¯ smakro sritį, vienÄ kartÄ Ä¯ Å¡onkaulių sritį, o J. Å . iÅ¡kritus iÅ¡ lovos ant grindų, J. B. kumščiu jam smogė tris kartus į krÅ«tinės sritį, vienÄ kartÄ koja spyrė į Å¡onÄ , taip nukentėjusiajam J. Å . padarė sužalojimus: kairio žastikaulio iÅ¡nirimÄ su kraujosruvomis peties ir pažasties srityje. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo 5. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) I. S. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2020 m. sausio 14 d. 20.26 val., dirbant kartu su (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) G.

T., iš (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriaus buvo gautas telefoninis pranešimas, kad yra pristatytas J. Š., kuriam nustatytas 0,98 promilių girtumas. J. Š. teigė, kad prieš savaitę jį kažkas suspardė, įvykio aplinkybės neaiškios. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) skyrių, J. Š. paaiškino, kad 2020 m. sausio 10 d., kokiu tiksliai laiku nepamena, savo namo kieme bendravo su dviem pažįstamais jaunuoliais, kurių vienas lieso sudėjimo, aukštas ir tamsių plaukų, o kitas vaikinas šviesių plaukų.

Pabendravęs jis parėjo į savo namus ir atsigulė į lovÄ , namo durų neužrakino. Tie du vaikinai įėjo į J. Å . namus, iÅ¡tempė jį iÅ¡ lovos ir pradėjo muÅ¡ti. J. Å . iÅ¡ pradžių tvirtino, kad minėti vaikinai jį sumušė prie lovos, o vėliau teigė, kad jį sumušė ties namo laukinėmis durimis (t. 1, b. l. 32). Taigi matyti, jog aplinkybes J. Å . aiÅ¡kino labai neriÅ¡liai, prieÅ¡ jį smurtavusius asmenis apibÅ«dino, nenurodydamas jokių iÅ¡skirtinių juos identifikuojančių požymių, be to, į tarnybas kreipėsi ir apie įvykį pranešė praėjus net 4 dienoms nuo fizinio smurto prieÅ¡ jį vartojimo.

BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties, t. y., kadangi apie įvykį buvo praneÅ¡ta ne iÅ¡ karto, o praėjus net kelioms dienoms, įvykio vietos apžiÅ«ra nedavė jokių reikÅ¡mingų rezultatų, t. y. apžiÅ«rjus įvykio vietÄ ir jos perimetrÄ , nusikaltimo pėdsakų ar nusikaltimo įrankių nerasta (t. 1, b. l. 18-24).

6. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) I. S. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2020 m. sausio 15 d. dėl informacijos patikslinimo buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), pareigÅ«nus pasitiko J. Å ., kuriam nustatytas 0,00 promilių blaivumas. J. Å . paaiÅ¡kino, kad 2020 m. sausio 10 d., apie 16-17 val., tiksliai laiko neprisimena, netoli savo namų pamatė iÅ¡ matymo pažįstamus du vyrus, kurie anksčiau buvo jį apiplėšę. Minėti vyrai ant kelio kibire kažkÄ degino, J.

Å ., išėjęs į laukÄ , juos sudrausmino. Grįžęs namo, paliko duris atrakintas ir praviras, o tada vyrai įėjo į jo namÄ ir vienas iÅ¡ jų J. Å ., gulintį lovoje, pradėjo muÅ¡ti. Po to pradėjo jį tempti iÅ¡ lovos ir daugiau nukentėjusysis nieko neprisiminė, nes buvo praradęs sÄ monę. Kai atgavo sÄ monę, J. Å . gulėjo ties paradinėmis durimis, dėl sumuÅ¡imų jam buvo sukeltas fizinis skausmas (t. 1, b. l. 33-34). Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal policijoje 2020 m. sausio 15 d. gautÄ J.

Å . protokolÄ -pareiÅ¡kimÄ , kuriuo informavo apie tai, kad 2020 m. sausio 10 d., apie 16-17 val., į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), per paliktas atrakintas ir pravertas duris, įėję du iÅ¡ matymo pažįstami vyrai iÅ¡tempė jį iÅ¡ lovos ir sumušė, suduodami nenustatytÄ kiekį smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, taip jam sukėlė fizinį skausmÄ (t. 1, b. l. 8-17). Taigi matyti, jog jau savo pirminiuose parodymuose nukentėjusysis painiojasi, nurodydamas, jog jį sumušė tai vienas, tai abu vyrai, neriÅ¡liai nupasakodamas sumuÅ¡imo vietÄ â€“ ar lovoje, ar iÅ¡tempus iÅ¡ lovos, ar prie laukųjų durų.

PirmÄ kartÄ pareigÅ«nui J. Å . nebuvo nurodęs, kad jo minėti asmenys kažkÄ degino kieme.

7. IÅ¡ duomenų specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. Å . nustatytas kairiojo žastikaulio užpakalinis iÅ¡nirimas su kraujosruvomis peties ir pažasties srityje. Kiti sužalojimai neužfiksuoti. J. Å . žastikaulio iÅ¡nirimas padarytas buka jėga, galėjo gautis nuo tiesioginės traumos arba griÅ«nant, remiantis iÅ¡tiesta kaire ranka – tai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Žastikaulis iÅ¡niro nuo vieno poveikio, jo iÅ¡nirimas J. Å . galėjo bÅ«ti padarytas užduotyje nurodytu laiku (2020 m. sausio 10 d., apie 16-17 val.) (t. 1, b. l. 41).

Visų pirma, būtina pažymėti, jog teismas neabejoja, kad nukentėjusysis J. Š. patyrė sužalojimus, jie yra užfiksuoti ir patvirtinti objektyviais duomenimis, tačiau tai savaime neatskleidžia nei tikrųjų sužalojimų padarymo aplinkybių, nei patvirtina, kad J. Š. sužalojo būtent nuteistasis J. B. Antra, specialisto išvada buvo pateikta ne teismo ekspertui tiesiogiai pačiam apžiūrėjus nukentėjusįjį, o pagal J. Š. medicininius dokumentus – VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės J.

Å . (duomenys neskelbtini) asmens sveikatos istorijÄ , t. y. patirtų sužalojimų atsiradimo aplinkybės buvo apraÅ¡ytos, vadovaujantis paties J. Å . pateiktu situacijos vertinimu, todėl negalima be abejonių teigti, kad sužalojimai buvo padaryti bÅ«tent kaltinime nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis.

8. Atkreiptinas dėmesys, jog nors ikiteisminio tyrimo metu J. B. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, t. y. smurtavęs prieÅ¡ nukentėjusįjį J. Å . ir nesunkiai sutrikdęs pastarajam sveikatÄ , tačiau viso proceso metu tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiojo parodymai kito. 8.1. Pirmosios apklausos metu 2020 m. sausio 15 d., kaip liudytojas apklaustas J. Å ., nurodė, jog 2020 m. sausio 10 d. buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), kai pro virtuvės langÄ pamatė du iÅ¡ matymo pažįstamus vyrus – vienas aukÅ¡tas, tamsių plaukų, normalaus kÅ«no sudėjimo, o kitas Å¡viesių plaukų, vidutinio kÅ«no sudėjimo –, kurie su savimi turėjo kibirÄ ir buvo jame kažkÄ uždegę.

Išėjęs į laukÄ , J. Å . vyrus sudrausmino, o grįždamas į namo vidų duris paliko atviras. Po kelių minučių į namÄ Ä¯Ä—jęs vyras tamsiais plaukais pradėjo muÅ¡ti lovoje gulintį J. Å ., kai pastarasis prarado sÄ monę – iÅ¡tempė jį iÅ¡ lovos. J. Å . atsibudo ties laukinėmis durimis, prie slenksčio (t. 1, b. l. 61-63). J. Å . nukentėjusiuoju buvo pripažintas 2020 m. sausio 15 d. (t. 1, b. l. 65-72). 2020 m. sausio 21 d. papildomos apklausos metu J. Å . nurodė iÅ¡ esmės tas pačias aplinkybes, kaip ir pirmosios apklausos metu, tik patikslino, jog, kas ir kiek kartų jam sudavė smÅ«gius, negali pasakyti, taip pat nežino, keliese ir kaip iÅ¡tempė jį į laukÄ .

IÅ¡ karto apie įvykį policijai nepranešė, nes blogai jautėsi, nežinojo, jog Bendruoju pagalbos numeriu gali skambinti ir esant tuščiai sÄ skaitai, be to, galvojo, kad skausmas praeis (t. 1, b. l. 73-75). 2020 m. sausio 23 d. apklausos metu J. Å . nurodė, jog jį sumuÅ¡usius vaikinus pažįsta iÅ¡ matymo, nes jie kažkada buvo iÅ¡ jo pavogę benzininį pjÅ«klÄ . Nukentėjusįjį mušė tamsių plaukų vaikinas, ar smÅ«gius sudavė ir vaikinas Å¡viesiais plaukais – nežino.

Ar tuos vaikinus galėtų atpažinti, J. Å . abejojo, nes bijojo apsirikti, kadangi kaime yra daug jaunimo (t. 1, b. l. 77-78). 8.2. 2020 m. sausio 21 d. apklausos metu, tuo metu dar įtariamasis, J. B. nurodė, kad 2020 m. sausio 10 d., apie 16-17 val., kartu su draugu M. E. išėjo pavedžioti Å¡unis. Vaikščiojant J. B. uždegė petardÄ ir susprogdino jÄ ant kelio. Dėl Å¡ios priežasties išėjęs iÅ¡ namų ir pribėgęs prie vaikinų, J. Å . pradėjo juos vadinti necenzÅ«riniais žodžiais, tempė J.

B. už megztinio, dėl ko pastarasis nukentėjusiajam 3-4 kartus sudavė kumščiu į veidÄ , pilvÄ , Å¡onkaulius ir 1 kartÄ spyrė į kojÄ . J. Å . nuvirtus ant žemės, J. B. pasiÅ¡alino, jis savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, nes nesutiko, kad J. Å . mušė jo namuose (t. 1, b. l. 118-120). Tuo tarpu 2020 m. sausio 23 d. apklausos metu J. B. jau nurodė, kad nukentėjusįjį sumušė jo namuose, t. y. įsižeidė dėl pastarojo pasakytų necenzÅ«rinių žodžių ir, užėjęs į namo vidų bei radęs J.

Å . lovoje miegantį, smogė jam 1 kartÄ kumščiu į smakro sritį, 1 kartÄ kumščiu į Å¡onkaulių sritį, tada J. Å ., netekęs sÄ monės, iÅ¡krito iÅ¡ lovos. Gulinčiam ant grindų nukentėjusiajam J. B. kumščiu 3 kartus smogė į krÅ«tinės sritį ir vienÄ kartÄ spyrė į Å¡onÄ , o po to, patikrinęs ir užčiuopęs pulsÄ , J. B. iÅ¡bėgo iÅ¡ J. Å . namo. Ar jis iÅ¡vilko J. Å . iÅ¡ kambario į koridorių, nepamena, tačiau taip galėjo bÅ«ti.

Kodėl praeitÄ kartÄ melavo, sakydamas, kad J. Å . mušė gatvėje, nežinojo, gal dėl streso, nes buvo iÅ¡sigandęs ir pasimetęs (t. 1, b. l. 122-124). Tokia nuteistojo J. B. parodymų kaita aiÅ¡kiai atspindi, kad jis savo parodymus siekia priderinti prie nukentėjusiojo J. Å . parodymų, tokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir faktas, kad 2020 m. sausio 23 d. akistatos metu J. B. sutiko su visais nukentėjusiojo J. Å . duotais parodymais ir patvirtino visas jo nurodytas aplinkybes, o pateikti pagrįstų ir racionalių argumentų, kodėl pakeitė savo parodymus, lyginant su pirminiais, negalėjo (t. 1, b. l. 90-93). 8.3.

Vis dėlto teisiamojo posėdžio metu nei nukentėjusysis J. Å ., nei nuteistasis J. B. savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nepatvirtino, t. y. davė kardinaliai prieÅ¡ingus parodymus. J. B. teisme kaltės nepripažino ir dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo parodė, kad Å¡io nusikaltimo nepadarė, kaltę prisiėmė už kitÄ Å¾mogų, gavo 50 Eur atlygį, to žmogaus įvardinti nenorėjo, bijodamas susidorojimo. 2020 m. sausio 10 d., apie 20-21 val., (duomenys neskelbtini) buvo su draugu S. B., susitiko pakalbėti, tÄ dienÄ nukentėjusiojo namuose nebuvo.

Anksčiau su draugais yra buvęs nukentėjusiojo namuose, ten gėrė kartu su J. Å ., tada jo draugai pavogė benzininį pjÅ«klÄ . Teisme parodymus pakeitė, nes, paskyrus bausmę, jam bÅ«tų taikomi apribojimai, o jis siekia iÅ¡laikyti galimybę vykti į (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 64). Nukentėjusysis J. Å . teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vienas gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). TÄ kartÄ jį mušė gulintį lovoje, po to iÅ¡vilko iÅ¡ lovos ir spardė, tuos du asmenis tada jis matė toli ant kelio kažkÄ deginant kibire, kaltinamojo ten nebuvo, žino vienÄ asmenį, kuris jį mušė, bet teisme jo nėra.

Netiki, kad policijoje nurodė kaltinamÄ jį, kaip asmenį, kuris jį sumušė. Kaltinamojo nepažįsta ir su juo jokių reikalų nėra turėjęs. Toliau duodamas parodymus, J. Å . tvirtino, kad kaltinamasis yra ne tas asmuo, kuris jį mušė, anÄ pažįsta „kaip nuluptÄ â€œ, su juo yra kartu gėręs savo namuose, anas yra senesnis, gal apie 40 metų amžiaus (t. 2, b. l. 26-27). Pažymėtina, kad kaltinamo asmens kaltė negali bÅ«ti grindžiama iÅ¡imtinai jo paties ar vieno liudytojo arba tik nukentėjusiojo parodymais, tuo labiau, kad nagrinėjamu atveju nė vienas iÅ¡ byloje esančių įrodymų, be pačių nukentėjusiojo ir nuteistojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jie vėliau paneigė, tiesiogiai nepatvirtina, kad J.

B. nesunkiai sutrikdė sveikatÄ J. Å . Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra nenuginčijamų objektyvių įrodymų, kuriais remdamasis jis galėtų nukentėjusiojo J. Å . ir nuteistojo J. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patikrinti ir jais neabejodamas vadovautis.

9. Nors ikiteisminio tyrimo metu J. Å . ir atpažino J. B. kaip asmenį, kuris jį 2020 m. sausio 10 d. sumušė, tačiau dar didesnį pagrindÄ abejoti nukentėjusiojo J. Å . parodymais ir atliktu atpažinimu sudaro (duomenys neskelbtini) ekspertizė Nr. (duomenys neskelbtini). Ekspertizės akte konstatuota, jog nukentėjusysis J. Å . byloje nagrinėjamo įvykio metu ir Å¡iuo metu serga (duomenys neskelbtini), pasireiÅ¡kiančiu trumpalaikės atminties sutrikimais. Nukentėjusysis J. Å . geba atkurti tik fragmentines aplinkybes apie byloje nagrinėjamÄ Ä¯vykį, tuo pačiu jam pasireiÅ¡kia (duomenys neskelbtini), t. y. jis painioja įvykių chronologinę sekÄ .

Nukentėjusiajam J. Š. yra nustatyta (duomenys neskelbtini), kuri išsivysto (duomenys neskelbtini) asmenybėms (t. 2, b. l. 103-105). Taigi nors nukentėjusysis suvokia įvykį ir jo reikšmę, nesama pagrindo visiškai pasitikėti jo atmintimi dėl konkrečių įvykio detalių – kas, kur, kada ir kiek smūgių jam sudavė. Be to, kaip matyti iš teisiamojo posėdžio metu duotų J. Š. parodymų, jis ir pats abejoja savo nurodytomis aplinkybėmis, tiksliai nebepamena, ar tikrai būtent J.

B. prieÅ¡ jį vartojo fizinį smurtÄ , t. y. kiek ikiteisminio tyrimo metu buvo užtikrintas dėl J. B. kaltės, lygiai taip pat užtikrintai teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad ne Å¡is asmuo jį sumušė. Taigi darytina iÅ¡vada, jog nors J. Å . geba suvokti bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, tačiau atminties sutrikimas trukdo jam įvardinti tikslias aplinkybes, o tai leidžia tvirtinti, kad J. Å . negali duoti pilnaverčių parodymų. Baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis).

Pagal BK 2 straipsnį asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jei jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir jei jo veika atitinka BK specialiosios dalies straipsnyje nustatytÄ nusikalstamos veikos sudėtį. Pagal kasacinės instancijos teismo praktikÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias aplinkybes. Teismo apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai iÅ¡vadai apie asmens kaltumÄ .

10. Nagrinėjamu atveju bÅ«tina aptarti ir klausimÄ , ar nebuvo padaryta proceso teisės pažeidimų. IÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo ir jo priedų matyti, kad atpažįstantysis J. Å . iÅ¡ jam parodytų sunumeruotų 6 asmenų nuotraukų (kur nuotrauka Nr. (duomenys neskelbtini) yra J. B.) nurodė, jog vaikinas nuotraukoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra labiausiai panaÅ¡us į jo apklausoje įvardintÄ tamsios spalvos plaukų vyrÄ , jis jam panaÅ¡us iÅ¡ bendrų veido bruožų (t. 1, b. l. 80-84).

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai neiÅ¡nagrinėjo aplinkybių, kuriomis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu J. Å . atpažino J. B. kaip asmenį, kuris, atėjęs į jo namus, sumušė nukentėjusįjį, ir nepasisakė dėl tokio atpažinimo įrodomosios reikÅ¡mės. 2020 m. sausio 23 d. asmens parodymo atpažinti metu J. Å . nurodė, jog J. B. atpažįsta tik iÅ¡ apibendrintų bruožų. Ikiteisminio tyrimo metu J. Å . niekada neparodė įsidėmėjęs J. B. veido bruožus, paaiÅ¡kino, kad gali jį atpažinti pagal Å«gį, kÅ«no sudėjimÄ bei plaukų spalvÄ , tačiau tuo pat metu abejojo, ar galėtų atpažinti, nes ten, kur jis gyvena, yra daug jaunimo, t. y. pats nukentėjusysis abejojo savo galimybe atpažinti asmenį, kuris prieÅ¡ jį vartojo fizinį smurtÄ .

J. Å . asmenį, esantį nuotraukoje Nr. (duomenys neskelbtini), atpažino, kaip labiausiai panašų į jį sumuÅ¡usį asmenį, be to, tai padarė pagal itin apibendrintus duomenis – tamsios spalvos plaukai ir bendri veido bruožai. Å ių parodymų reikÅ¡mė ta, kad J. Å . prisiminė, kur galėjo matyti J. B., o ne atpažino jį. Toks atpažinimas bÅ«tų turėjęs didesnę įrodymÄ jÄ vertę, jei J. B. nuotraukÄ nukentėjusysis bÅ«tų atrinkęs iÅ¡ visos kartotekos, o ne iÅ¡ vos kelių panaÅ¡ių nuotraukų, kai paties nukentėjusiojo nurodyti bruožai, pagal kuriuos jis atpažino, neleidžia iÅ¡samiai spręsti dėl atpažinimo objektyvumo ir patikimumo.

Taigi J. Š. parodymai yra prieštaringi, nelogiški, t. y. nepatikimi, todėl jais negalėjo būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis.

11. Asmens pripažinimo kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ tvarkÄ nustato BPK. Å i tvarka grindžiama konstituciniais teisėtumo, lygybės įstatymui ir teismui, nekaltumo prezumpcijos, vieÅ¡o ir teisingo bylos nagrinėjimo, teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo ir nepriklausomumo, teisės į gynybÄ garantavimo ir kitais principais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2000 m. rugsėjo 19 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai). Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina, kad kaltinimo ir gynybos Å¡alys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos Å¡alies argumentus, tačiau kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu.

Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nekaltumo prezumpcija reiškia, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Iš nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodinėjimo naštos negalima jam perkelti, visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos įtariamojo (kaltinamojo) naudai (in dubio pro reo).

Å is principas draudžia esant nepaÅ¡alintų abejonių dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms. Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimÄ asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma.

12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus dėl J. B. kaltės, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyto reikalavimo iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti visas bylos aplinkybes. Skundžiamame teismo nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dėl faktinių bylos aplinkybių, susijusių su J. B. inkriminuota nusikalstama veika, kelia abejonių jų tikrumu ir tikslumu. Apkaltinamasis nuosprendis turi bÅ«ti pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Toks nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas abejotinais faktais ir tikėtinomis aplinkybėmis, tokių faktinių aplinkybių pagrindu daromos iÅ¡vados taip pat yra tik abejotinos ir tikėtinos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog paprastai nuosprendyje daromos iÅ¡vados dėl įvairių aplinkybių negali bÅ«ti grindžiamos principu, jog, jei nėra įrodymų, nei aiÅ¡kiai paneigiančių, nei aiÅ¡kiai patvirtinančių tam tikrÄ aplinkybę, vadinasi, ta aplinkybė nepaneigta; tai prieÅ¡tarauja loginio metodo, taikomo darant iÅ¡vadas, taisyklėms.

Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis surinktų, teisme iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visumos analize, darytina iÅ¡vada, jog Å¡ioje byloje neįrodyta, kad J. B. dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, t. y. neįrodyta, kad jis nesunkiai sutrikdė J. Å . sveikatÄ : neįrodyta, kad 2020 m. sausio 10 d., tarp 16-17 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, J. B., atėjęs į J. Å . namus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lovoje gulinčiam J.

Å . kumščiu smogė vienÄ kartÄ Ä¯ smakro sritį, vienÄ kartÄ Ä¯ Å¡onkaulių sritį, o J. Å . iÅ¡kritus iÅ¡ lovos ant grindų, kumščiu jam smogė tris kartus į krÅ«tinės sritį, vienÄ kartÄ koja spyrė į Å¡onÄ , taip nukentėjusiajam J. Å . padarydamas sužalojimus – kairio žastikaulio iÅ¡nirimÄ su kraujosruvomis peties ir pažasties srityje.

13. Bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukÅ¡tesnės instancijos teismuose iÅ¡taisyti bet kurias fakto (t. y. teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje bÅ«tų įvykdytas neteisingumas, prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamÄ teismo procesÄ (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-190-648/2018).

Taigi apygardos teismas, atsižvelgdamas į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, įvertinęs, jog byloje esama abejonių, kurios negali bÅ«ti paÅ¡alintos ir turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamo asmens naudai, be to, įvertindamas, jog nagrinėjamu atveju buvo padaryti ir proceso pažeidimai, daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų naikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2022 m. birželio 10 d. nuosprendį ir J. B. iÅ¡teisinti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad J.

B. dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .

14. Byloje yra pareikÅ¡tas (duomenys neskelbtini) civilinis ieÅ¡kinys dėl 92,45 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 48-51). Pripažindamas J. B. kaltu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu šį ieÅ¡kinį tenkino. BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, jog, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teismas atmeta civilinį ieÅ¡kinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ . Kadangi apeliacinės instancijos teismas J. B. iÅ¡teisina bÅ«tent Å¡iuo pagrindu, (duomenys neskelbtini) civilinis ieÅ¡kinys dėl 92,45 Eur turtinės žalos atlyginimo atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi ir 329 straipsniu 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2022 m. birželio 10 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: J. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – panaikinti. (duomenys neskelbtini) civilinį ieÅ¡kinį dėl 92,45 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Šis Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai Kristina Kakurinė Dalia Kursevičienė Eduardas Maškevičius