2018-05-10 Nr. AB-9373-3-61-3-02296-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-272-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02296-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Švenčionių rajono savivaldybės tarybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. T. skundą atsakovams Švenčionių rajono savivaldybės merui ir Švenčionių rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo ir potvarkio panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas K. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. T-127 „Dėl K. T. atleidimo iš Švenčionių rajono savivaldybės mero pavaduotojo pareigų savivaldybės mero teikimu“; 2) panaikinti Švenčionių rajono savivaldybės mero R. K. 2017 m. birželio 1 d. potvarkį Nr. V2-19 „Dėl teikimo atleisti K. T. iš Švenčionių rajono savivaldybės mero pavaduotojo pareigų“.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 7 d.

Atsakovas Švenčionių rajono savivaldybės taryba 2017 m. lapkričio 20 d. pateikė prašymą atlyginti 2 129,60 Eur teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant šią administracinę bylą.

Pareiškėjas atsiliepime prašė prašymą atmesti, o teismui nusprendus prašymą tenkinti, priteistiną sumą sumažinti.

Nurodė, kad Švenčionių rajono savivaldybės administracijoje dirba reikiamos kompetencijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus teisininkai, kuriems patikėtos specialios funkcijos – teisminis atstovavimas, todėl atsakovui nebuvo poreikio naudotis advokato paslaugomis. Be to, kilęs ginčas nebuvo sudėtingas, nes analogiškuose ginčuose yra suformuota nuosekli teismų praktika.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 27 d. nutartimi atsakovo Švenčionių rajono savivaldybės tarybos prašymą atlyginti teismo išlaidas atmetė.

Teismas nustatė, kad šioje byloje Švenčionių rajono savivaldybės tarybai atstovavo advokatas Gerardas Višinskis, kurio įgaliojimus patvirtina 2017 m. rugsėjo 25 d. pavedimo sutartis Nr. J-470. Pagrįsdama patirtas teismo išlaidas, Švenčionių rajono savivaldybės taryba pateikė 2 129,60 Eur PVM (pridėtinės vertės mokesčio) sąskaitą faktūrą serija TAX Nr. 1118. Iš Atliktų darbų ir patirtų išlaidų išklotinės (priedas prie PVM sąskaitos faktūros) matyti, kad atsiliepimo parengimas įvertintas 1 100 Eur, o pasirengimas atstovauti ir atstovavimas teismo posėdyje 2017 m. rugsėjo 26 d. įvertintas 660 Eur be PVM. 2017 m. lapkričio 20 d. lėšų pervedimo nurodymas Nr. 1676 patvirtina, kad su advokatų kontora pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą atsiskaitė Švenčionių rajono savivaldybės administracija.

Teismas pažymėjo, jog iš Švenčionių rajono savivaldybės interneto tinklapio (www.svencionys.lt) matyti, kad savivaldybės administracijoje yra įsteigtas Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius, kuriame dirba 3 vyriausieji specialistai ir skyriaus vedėjas. Pagal šio skyriaus nuostatų, patvirtintų Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. A-446, 7.2 papunktį vienas iš skyriaus uždavinių yra atstovauti savivaldybei ir savivaldybės institucijoms teisme, o pagal 8.1.4 papunktį viena iš skyriaus funkcijų – pagal atskirus įgaliojimus atstovauti Švenčionių rajono savivaldybei bei Švenčionių rajono savivaldybės administracijai teismuose ir kitose teisėsaugos institucijose, rengti procesinius dokumentus.

Vertindamas advokato būtinybę dalyvauti šioje byloje atstovaujant Švenčionių rajono savivaldybės tarybai, teismas atsižvelgė į tai, kad ginčas buvo kilęs iš tarnybinių teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose yra suformuota teismų praktika, todėl byla laikytina nesudėtinga. Kadangi Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje dirba keli vyriausieji specialistai, o vienas iš šio skyriaus uždavinių – atstovavimas Švenčionių rajono savivaldybei teismuose, taip pat įvertinus tai, kad byla nesudėtinga, padaryta išvada, kad atsakovas turėjo pakankamai vidinių resursų apginti savivaldybės interesus teisme, o advokato pasitelkimas nebuvo būtinas. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2018 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2736-415/2018).

II. Atsakovas Švenčionių rajono savivaldybės taryba, atstovaujama Švenčionių rajono savivaldybės administracijos, atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iš pareiškėjo K. T. priteisti 2 129,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovas nurodo, jog advokato pasitelkimą atstovauti savivaldybei šioje byloje lėmė padidėjęs teisinių paslaugų poreikis (užsitęsę viešieji pirkimai dėl gaunamų pretenzijų (prašymų) skaičiaus, dėl padaugėjusių inicijuotų teisminių procesų (dauguma jų yra Vilniuje, administracijos specialistams vykstant į posėdžius ir atgal sugaištama pakankamai daug laiko (praktiškai visą darbo dieną, vienu ekipažu vyksta kartu su kitais specialistais, kurie vykdo Vilniuje kitas užduotis), kuomet darbo vietoje būtų atliktos kitos svarbios užduotys ir pan.).

Šiuo atveju byla buvo nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Taip pat nepakankamas Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje darbuotojų, turinčių aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, skaičius (Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje iš 4 dirbančių specialistų, reikiamą išsilavinimą turi tik 2). Esamiems Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje darbuotojams, turintiems aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, teisinių konsultacijų teikimas ir atstovavimas rajono savivaldybei ir savivaldybės administracijai teismuose yra dvi iš priskirtųjų funkcijų (skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme – iš 33 funkcijų, vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme – iš 20 funkcijų).

Taigi tai sudaro tik nedidelę dalį skyriaus darbuotojų funkcijų. Skirtingai nei pirmosios instancijos teismo nurodomoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2736-415/2018, santykiai tarp savivaldybės ir savivaldybės tarybos nario (pareiškėjo) toliau išliko ir jį atleidus. Dar daugiau, tarybos nariai, kolegialiai priimdami tarybos sprendimus, turi galimybę paveikti savivaldybės darbuotojų teisinį statusą, todėl šioje byloje tam tikra prasme ne pareiškėjas pavaldus Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojams, bet jie jam pavaldūs, todėl siekta objektyvumo ir kartu neapsunkinti Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus specialistų santykių su taryba.

Be to, šioje byloje buvo keliami sudėtingi teisės klausimai, kurie praktiškai nebuvo arba buvo tik iš dalies nagrinėti teismuose (mero teisė siūlyti atleisti mero pavaduotojus iš užimamų pareigų savo iniciatyva; balsavimo persvaros įtaka tokiam sprendimui; slaptas ar atviras balsavimas turi vykti dėl mero pavaduotojo atleidimo; ar klausimas dėl mero pavaduotojo atleidimo privalo būti apsvarstytas komitete; kokia mero pavaduotojo atleidimo iš užimamų pareigų klausimo svarstymo tarybos posėdyje tvarka; dėl balsavimo kortelių išėmimo įtakos savivaldybės tarybos sprendimui).

Taigi pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad atsižvelgiant į savivaldybės administracijos turimus vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Keliamais klausimais teismų praktika nėra suformuota, be to, ginčas kilo prieš savivaldybės tarybos narį, todėl manytina, kad savivaldybė privalėjo pasitelkti advokatą.

Pažymi ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 konstatuota, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Iš esmės analogišką tikslą nustato ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis. Nepanaikinus nutarties, minėti principai ir tikslai bus pažeisti.

Pareiškėjas K. T. atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėjo teigimu, atsakovas nei prašyme atlyginti bylinėjimosi išlaidas, nei atskirajame skunde nepateikė teismui jo nurodomas aplinkybes dėl padidėjusio teisinių paslaugų poreikio (užsitęsusių viešųjų pirkimų dėl gaunamų pretenzijų, dėl padaugėjusių teisminių procesų ir pan.) pagrindžiančių įrodymų. Taigi atsakovo atskirasis skundas neatitinka ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatų.

Pareiškėjas mano, kad išlaidų našta, atsakovui vykdant įstatų nustatytas funkcijas, negali būti perkelta pareiškėjui, dėl to, kad atsakovas nesugeba tinkamai organizuoti savivaldybės administracijos darbo. Atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, į kurio funkcijas įeina ir teisminis atstovavimas (Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T-117 patvirtintų savivaldybės administracijos veiklos nuostatų 41.17 p. ir 47.6 p.). Vadovaujantis Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus nuostatais, skyriaus uždavinys ir funkcijos yra atstovauti savivaldybę ir savivaldybės institucijas teismuose (Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. A-446 patvirtintų nuostatų 7.2 ir 8.1.4 p.). Atsakovas turi reikiamą kompetenciją ir žinias turinčius Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus teisininkus, kuriems patikėtos specialiosios funkcijos – teisminis atstovavimas, taigi atsakovui nebuvo poreikio naudotis advokato paslaugomis.

Pareiškėjas teigia, kad nutraukus darbo santykius, pareiškėjo ir atsakovo nesieja jokie tiesioginiai ar netiesioginiai pavaldumo ryšiai. Aplinkybė, kad atsakovas pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 str. 1 d., 4 str. 1 d. 4 p.) yra atskaitingas Švenčionių rajono savivaldybės tarybai, nereiškia, kad tarybos nariai gali „paveikti atsakovo darbuotojų teisinį statusą“. Atsakovas nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, o abstraktūs samprotavimai apie „tarybos narių galimybę paveikti“ atsakovo darbuotojų statusą prieštarauja savivaldybės atstovaujamosios ir vykdomosios valdžių atskirumo teisiniam reguliavimui bei valstybės tarnybos principams. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėje byloje Nr. A-2736-415/2018.

Pareiškėjas pažymi, kad priešingai nei nurodo atsakovas, mero pavaduotojo skyrimo ir atleidimo pagrindai ir procedūros aiškiai įtvirtinti Vietos savivaldos įstatyme, bei įstatymą detalizuojančiame Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. T-92 patvirtintame Švenčionių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamente, ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 5 d. sprendime. Taigi šios bylos ginčas nelaikytinas specifiniu, sudėtingu ar reikalaujančiu specialių žinių ir patyrimo. Analogiškuose ginčuose yra suformuota nuosekli teismų praktika, kuria būtent ir rėmėsi atsakovas (I t., b. l. 47). Pareiškėjas skunde dėl mero potvarkio ir tarybos sprendimo panaikinimo nereikalavo priteisti nesumokėtą darbo užmokestį už priverstines pravaikštas, atlyginti galbūt atsakovo neteisėtais veiksmais padarytą žalą (I t., b. l. 10–11), todėl advokato dalyvavimas nebuvo būtinas.

Pareiškėjo teigimu, ir atsakovo nurodyta 2 129,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma yra nepagrįsta. Nors išlaidas pagrindžiančiuose dokumentuose (I t., b. l. 100–101) prašoma priteisti suma – 1 100 Eur už atsiliepimo parengimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytos maksimaliai priteistinos sumos, tačiau yra per didelė atsižvelgiant į tai, kad byla kilo iš tarnybinių teisinių santykių, yra suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, teisiniai klausimai nebuvo nauji. Be to, atsižvelgiant į tai, kad advokatas, rengdamas atsiliepimą, susipažino su bylos medžiaga, teismo posėdis vyko tame pačiame mieste, kur registruota advokato darbo vieta, posėdis truko 1 val. 19 min., manytina, kad pasirengti teismo posėdžiui pakako mažiau laiko, nei 6 val., todėl prašomos atlyginti atstovavimo teisme išlaidos nepagrįstos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovo Švenčionių rajono savivaldybės tarybos, atstovaujamos Švenčionių rajono savivaldybės administracijos, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkintas ir atsisakyta priteisti atsakovui jo prašomą atstovavimo išlaidų atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nusprendė, kad atsakovas turėjo pakankamai vidinių resursų apginti savivaldybės interesus teisme savarankiškai, o advokato pasitelkimas nebuvo būtinas.

Atsakovas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog jo turimi resursai neužtikrino tinkamo savarankiško atstovavimo savivaldybės interesams teisme, be to, dėl savivaldybės tarnautojų (teisininkų) pavaldumo pareiškėjui buvo būtina pasitelkti nepriklausomą atstovą.

Teisėjų kolegija, atsakydama į atsakovo atskirojo skundo argumentus ir pritardama pirmosios instancijos teismo pozicijai, pažymi, jog teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą neriboja proceso šalies statusas – viešojo administravimo subjektas, tačiau atstovavimo išlaidos gali būti atlyginamos šiam subjektui tik tais atvejais, kai atstovo dalyvavimas buvo būtinas siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus ir tai spręsdamas teismas turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, atstovo pasitelkimas buvo būtinas. Tokią poziciją suformulavusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad ABTĮ neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme. Tuo tikslu Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 51 straipsnio 6 dalis numato, kad „Atstovaujant valstybei, gali būti pasitelkiami advokatai (kiti teisininkai, bylos nagrinėjimo valstybėje turintys teisę teikti teisines paslaugas), jeigu byla yra sudėtinga, reikia specialių žinių, patyrimo, užsienio valstybių teisės žinių arba kitais atvejais, kai tai yra būtina tinkamam ir efektyviam valstybės interesų gynimui“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 16, 2008 m., 303–316 p.).

Šiuo atveju atsakovas neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog savivaldybės administracijoje yra įsteigtas Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius, kuriame dirba 3 vyriausieji specialistai ir skyriaus vedėjas, o vienas iš šio skyriaus uždavinių yra atstovauti savivaldybei ir savivaldybės institucijoms teisme, taip pat viena iš skyriaus funkcijų – pagal atskirus įgaliojimus atstovauti Švenčionių rajono savivaldybei bei Švenčionių rajono savivaldybės administracijai teismuose ir kitose teisėsaugos institucijose, rengti procesinius dokumentus. Tačiau atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad šie resursai nebuvo pakankami nagrinėjamu atveju dėl didelio minėto savivaldybės skyriaus tarnautojų darbo krūvio (užimtumo), nepakankamo Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojų, turinčių aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, skaičiaus, be to, atstovavimas savivaldybei teismuose nėra vienintelė ir pagrindinė minėto savivaldybės skyriaus darbuotojų (tarnautojų) funkcija, taip pat dėl Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojų pavaldumo pareiškėjui, siekiant išvengti subjektyvumo, bei šioje byloje keltų sudėtingų teisės klausimų, dėl kurių nebuvo suformuota teismų praktika.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytus atsakovo argumentus, su jais nesutinka, kadangi atsakovas jų nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis (įrodymais), ypač dėl didelio Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojų darbo krūvio. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentais, kad tai, jog atsakovas nesugeba tinkamai organizuoti savivaldybės administracijos darbo taip, jog būtų tinkamai užtikrinta savivaldybės teisminio atstovavimo funkcija, priimtas pakankamas skaičius darbuotojų, turinčių aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir galinčių užtikrinti minėtos savivaldybės funkcijos įgyvendinimą, negali uždėti pareiškėjui nepagrįsto (perteklinio) atstovavimo ir išlaidavimo naštos.

Be to, tai, kad pareiškėją atleidus iš savivaldybės mero pavaduotojo pareigų jis lieka savivaldybės tarybos nariu ir tokiu būdu netiesiogiai, savivaldybės tarybos teisės aktų priėmimo proceso metu, gali lemti (paveikti) Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojų teisinį statusą nereiškia, jog tokie savivaldybės darbuotojai yra tiesiogiai pavaldūs savivaldybės tarybos nariui (pareiškėjui), kadangi šiuo atveju savivaldybės administracijos direktorius pavaldus savivaldybės tarybai bei atskaitingas savivaldybės tarybai ir merui (Vietos savivaldos įstatymo 29 str. 1 d.), o Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius yra savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas savivaldybės administracijos direktoriui (Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 15 d.

įsakymu Nr. A-446 patvirtintų Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus nuostatų 3 p.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2736-415/2018 pateikta pozicija, kad, viena vertus, buvę pavaldumo santykiai, kaip faktas, savaime nepaneigia valstybės tarnautojų veiklos teisėtumo ir lojalumo institucijai principų, kadangi principų vykdymo prezumpcija veikia tol, kol ji argumentuotai nepaneigta. Kita vertus, nepaneigta ir galimybė institucijai teisės aktų nustatyta tvarka pasitelkti kitų jai pavaldžių ar jos reguliavimo srityje veikiančių įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus tam, kad būtų sumažintos atstovavimo išlaidos ir kitai bylos šaliai tenkančių pareigų, jei sprendimas priimamas ne jos naudai, atlyginti atstovavimo išlaidas apimtis.

Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, nelaikytina, kad minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika yra neaktuali nagrinėjamoje byloje, kadangi šiuo atveju aktuali pati teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, nepaisant to, kad atsakovas minėtoje byloje buvo ne savivaldybės taryba (atstovaujama administracijos), o kita valstybės institucija – Sveikatos apsaugos ministerija. Be to, byloje nagrinėtas ginčas nebuvo sudėtingas ar reikalaujantis specialių žinių, byloje nebuvo poreikio remtis užsienio valstybių ar Europos Sąjungos teisės aktais, mero pavaduotojo skyrimo ir atleidimo pagrindai ir procedūros aiškiai reglamentuotos Vietos savivaldos įstatyme bei jį įgyvendinančiuose teisės aktuose, be to, ginčo klausimais yra suformuota nuosekli administracinių teismų praktika, todėl advokato dalyvavimas nebuvo būtinas.

Taigi, atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas turėjo reikiamą kompetenciją ir žinias turinčius Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus teisininkus, kuriems patikėtos specialiosios funkcijos – teisminis atstovavimas, todėl atsakovui nebuvo poreikio naudotis advokato paslaugomis, o šiuo atveju už tokias paslaugas jam ir neatlygintina.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai skundžiama nutartimi atsisakė tenkinti atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, todėl atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Švenčionių rajono savivaldybės tarybos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Gintaras Kryževičius

Skirgailė Žalimienė