2020-09-30 Nr. AB-17911-3-62-3-02704-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2538-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02704-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas M. A. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas priteisti: 1) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), neturtinę žalą, atsiradusią dėl jo kalinimo netinkamomis sąlygomis Alytaus PN, po 1 000 Eur už kiekvieną dieną nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki pareiškėjas bus laikomas be čiužinio ir patalynės.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2018 m. lapkričio 13 d., kai atliko paskirtą nuobaudą kamerų tipo patalpose, kiekvieną dieną nuo 7.00 val. iki 23.00 val. iš jo buvo paimamas čiužinys ir kita patalynė. Dėl šios priežasties pareiškėjas 16 val. per parą buvo verčiamas stovėti, vaikščioti arba sėdėti ant šaltos metalinės lovos. Tokias bausmės atlikimo sąlygas pareiškėjas vertino kaip nubaudimą antrą kartą ir kankinimą. Dėl minėtų Alytaus PN veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią kankinimu, fiziniais skausmais, orumo pažeminimu (b. l. 2-4).

3. Pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad jam nesuprantama, dėl kokių priežasčių pataisos namuose iš nuteistųjų yra paimami čiužiniai. Pareiškėjo vertinimu, pagal tarptautinės teisės ir nacionalinės teisės aktus, čiužinio atėmimas prilygsta žmogaus kankinimui ar kitokiam nežmoniškam elgesiui, pasireiškiančiam šaldymu ir draudimu miegoti. Paimta patalynė Alytaus PN buvo laikoma antisanitarinėmis sąlygomis. Pareiškėjas prašė išaiškinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuostatas ir žodžių „nepatogumai“ ir „patogumai“ turinį.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Alytaus PN paaiškino, kad Alytaus PN direktoriaus 2018 m. liepos 31 d. nutarimu pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams. Čiužiniai ir kita patalynė iš nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, paimami, įsigaliojus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 patvirtintiems Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) pakeitimams. Pagal naujos redakcijos Taisyklių 220 punktą, nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas, patalynė išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Alytaus PN pažymėjo, kad su šiais pakeitimais pareiškėjas buvo supažindintas pasirašant. Įgyvendinant Taisyklių pakeitimus Alytaus PN direktoriaus 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 1-294 „Dėl nuteistųjų dienotvarkių patvirtinimo“ buvo patvirtintos nuteistųjų dienotvarkės. Šio įsakymo 1.3 punktu patvirtinta Nuteistųjų, atliekančių bausmę kamerų tipo patalpose, dienotvarkė, kurioje numatytas laikas patalynės pridavimui ir išdavimui.

6. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Kalėjimų departamentas nurodė, kad bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką detalizuoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Taisyklių 220 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas, patalynė išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, ir ši nuostata taikoma visiems nuteistiesiems be išimties. Taisyklės – galiojantis teisės aktas, jų pakeitimai nėra pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) ir (ar) kitiems įstatymams bei tarptautinėms teisės normoms. Kalėjimų departamente 2019 m. sausio 28 d. buvo išnagrinėtas ir atmestas pareiškėjo skundas dėl netinkamomis sąlygomis dienos metu laikomų čiužinių ir jų dezinfekavimo. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietos ir teritorinių Policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) nustato, jog draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims (42 p.); čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje (41 p.); lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę normos (43 p.). Nuteistiesiems čiužinys pirmą kartą turi būti išduotas dezinfekuotas, čiužinio dezinfekavimo dažnumo teisės normos nereguliuoja, jose įtvirtintas draudimas perduoti kitiems asmenims neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį. Kalėjimų departamentas teigė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog jam būtų perduotas (išduotas) kito asmens čiužinys su patalyne, todėl nebuvo pagrindo dezinfekuoti jam grąžinamo minkštojo inventoriaus.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. liepos 11 d. sprendimu pareiškėjo M. A. skundą atmetė.

9. Teismas nurodė, kad Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Teismas aptarė ir tarptautinių teisės aktų, draudžiančių žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis bei nustatyti tokio pobūdžio bausmes nuostatas bei suformuotą teismų praktiką šiuo aspektu.

10. Teismas nurodė, kad aiškinant pareiškėjo nurodytus žodžius „nepatogumai“ ir patogumai“, remiamasi Lietuvių kalbos žodyne pateikiamu aiškinimu (žr. adresu http://www.lkz.lt/). Lietuvių kalbos žodyne nurodyta, jog žodžio „patogùs, -i̇̀“ reikšmė yra „gerai pritaikytas vartoti, naudoti, lengvas, malonus vartoti, naudotis; žodis „patogùmai“ - tai įrenginiai patogiam, kultūringam naudojimuisi. Žodžio „nepatogumai“ reikšmė šiame žodyne neapibrėžiama, tačiau žodžio konstrukcija rodo, jog šis žodis yra žodžio „patogumai“ antonimas, t. y. jo reikšmė yra priešinga žodžiui „patogumai“ ir reiškia nepritaikytą vartoti, naudoti, nelengvą, nemalonų naudoti, patogiam, kultūringam naudojimui nepritaikytus įrenginius.

11. Teismas nustatė, kad Alytaus PN direktoriaus 2018 m. liepos 31 d. nutarimu už pataisos įstaigos administracijos nurodymų nevykdymą M. A. buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams. Duomenys apie pareiškėjo perkėlimus patvirtina, kad jis nuo 2018 m. liepos 31 d. iki skundo padavimo 2018 m. lapkričio 14 d. buvo perkeltas į kitas laisvės atėmimo įstaigas 2018 m. rugpjūčio 22–27 d., 2018 m. rugsėjo 10–17 d., 2018 m. spalio 15–19 d. ir 2018 m. spalio 31 d.–2018 m. lapkričio 7 d. laikotarpiu.

12. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK), nustato, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Teisingumo ministerija) tvirtina Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles (64 str.). Taisyklėse turi būti įtvirtintos teisės normos, nustatančios maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sąrašą (92 str. 4 d.); sąrašą maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos leidžiama su savimi turėti nuteistiesiems, išskyrus BVK 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus (112 str. 4 d.); nuteistiesiems leidžiamų turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrą masę (112 str. 6 d.).

13. Teismas sprendė, kad teisiniu reguliavimu, įtvirtintu įstatymo galią turinčiu norminiu teisės aktu, t. y. BVK, įstatymų leidėjas delegavo Teisingumo ministerijai tvirtinti nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą, nuteistiesiems leidžiamų turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrą masę. Teismas sprendė, kad teisingumo ministras, priimdamas 2018 m. spalio 19 d. įsakymą Nr. 1R-213, veikė jam suteiktos kompetencijos ribose ir jos neviršijo. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta duomenų, kad Taisyklės, kaip vientisas teisės aktas, ar jų 220 punktas (jo dalis) nustatyta tvarka būtų pripažinti prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, konstituciniams principams.

14. Teismas nurodė, kad Taisyklių 220 punkte (2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 redakcija) nurodyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas, patalynė išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui; pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normų 1 priede nustatyta, kad patalynei priskiriama čiužinys, antklodė, pagalvė, patalynės komplektai (paklodė, užvalkalai, antklodė ir pagalvė) ir rankšluostis. Pagal BVK, viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių yra nuteistųjų dienotvarkė (113 str.). Nuteistųjų dienotvarkė skirta griežtai reglamentuoti jų elgesį visą parą ir numato darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi ir socialinės reabilitacijos renginių, taip pat psichologinei terapijai skirtą laiką (117 str. 1 d.). Alytaus PN direktorius 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymo Nr. 1-294 1.3 punktu patvirtino Nuteistųjų, atliekančių bausmę kamerų tipo patalpose, dienotvarkę, kurioje numatytas laikas, kada nuteistieji, atliekantys bausmę kamerų tipo patalpose, priduoda patalynę (7 val. 00 min.–8 val. 00 min.) ir laikas, kada patalynė išduodama nepertraukiamam miegui (22 val. 30 min.–23 val. 00 min.).

15. Teismas, atsižvelgęs į Alytaus PN taikomą Nuteistiesiems, atliekantiems bausmę kamerų tipo patalpose, dienotvarkę, darė išvadą, kad ji sudaryta, vadovaujantis BVK 117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais principais, joje aiškiai reglamentuotas šiai nuteistųjų kategorijai priskirtų asmenų elgesys visą parą, nustatant poilsiui (nepertraukiamam miegui), laisvalaikiui, buvimui gryname ore (pasivaikščiojimui), įvairioms socialinės reabilitacijos priemonėms, psichologinėms ir medicininėms konsultacijoms ir kitoms priemonėms skirtą laiką.

16. Teismo vertinimu, pareiškėjo pageidavimas, kad jam būtų sudarytos sąlygos atsisėsti ar atsigulti ant patalyne paklotos lovos dienos metu, nėra pagrįstas nustatyta dienotvarke. Teismas sprendė, kad patalynės paėmimas laikytinas priemone, skirta skatinti nuteistuosius aktyviai dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonėse, užsiimti savišvieta, o ne pasyviai leisti laiką. Alytaus PN 2019 m. kovo 7 d. rašto Nr. 363-287 duomenimis, pareiškėjas turėjo galimybes saviugdos tikslais susitikti su dvasininkais, naudotis bibliotekos knygų fondu ir joje esančiu kompiuteriu, užsiimti relaksacijos ir mankštos patalpoje, gauti stalo žaidimų, dalyvauti psichologų organizuojamose spalvinimo terapijos priemonėse, individualiose pataisos programose, individualiose konsultacijose. Nustatyta, kad pareiškėjas buvo pareiškęs sutikimą dalyvauti spalvinimo terapijoje. Teismo vertinimu, pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias pareikšti pageidavimą dalyvauti ir kitose pataisos įstaigoje organizuojamose priemonėse ir taip naudingai bei prasmingai išnaudoti laiką.

17. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo teiginius, kad Taisyklių 220 punkte (2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 redakcija) įtvirtintas teisinis reguliavimas sudaro sąlygas ir prielaidas kankinimui, atmetė.

18. Teismas aptarė HN 134:2015 nuostatas ir sprendė, kad pareiškėjas neginčijo aplinkybės, jog jam pirmą kartą išduotas čiužinys buvo dezinfekuotas. Pareiškėjo skundas dėl dienos metu netinkamomis sąlygomis laikomo jo čiužinio bei čiužinio dezinfekavimo Kalėjimų departamente buvo gautas 2019 m. sausio 30 d. ir atmestas kaip nepagrįstas. Kalėjimų departamentas savo sprendimą grindė HN 134:2015 41–43 punktų nuostatomis.

19. Teismas pažymėjo, kad Alytaus PN nurodė, jog naudojamų čiužinių užvalkalai keičiami pagal poreikį, t. y. kai užvalkalas susitepa ar suplyšta, užvalkalų keitimas nėra fiksuojamas dokumentuose. Teismas iš byloje esančios fotomedžiagos darė išvadą, kad Alytaus PN turi įrenginius, skirtus čiužinių dezinfekavimui, iš nuteistųjų paimamą patalynę laiko tam skirtoje patalpoje įrengtose lentynose, kurios yra su tarpais ir taip sudaro sąlygas vėdintis patalynėms komplektams. Pagal HN 134:2015 43 punktą, lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Byloje nėra pateikta duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Alytaus PN administraciją skundais dėl nekeičiamų lovos skalbinių ir rankšluosčių. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjui buvo skirtas nedezinfekuotas ir prastos būklės čiužinys, o iš jo paimama patalynė buvo laikoma antisanitarinėmis sąlygomis.

20. Teismas konstatavo, kad pataisos įstaiga neteisėtų veikų neatliko.

21. Teismas aptarė Kalėjimų departamento paskirtį, nustatytą įstaigos nuostatuose, BVK 183 straipsnyje nustatytą skundų nagrinėjimo dėl bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmų ir sprendimų tvarką ir pažymėjo, kad pareiškėjo kreipimasis į Kalėjimų departamentą buvo išnagrinėtas nustatyta tvarka. Pareiškėjas nenurodė tinkamais įrodymais pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą teigti, jog Kalėjimų departamentas byloje nagrinėjamo ginčo laikotarpiu nevykdė jam pavestų funkcijų ir veikė, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus.

22. Teismas, nenustatęs, kad ginčo laikotarpiu Alytaus PN ir Kalėjimų departamentas, kaip valstybinės valdžios institucijos, būtų pažeidę teisės aktų reikalavimus, pareiškėjo skundą atmetė.

III. 23. Pareiškėjas M. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 11 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

24. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą šališkai, atsisakė priimti jo teikiamus įrodymus. Pareiškėjas teigia, kad atsikirtime ir teismo posėdžio metu aiškiai nurodė patalynės sąvoką ir norėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išaiškinimą), tačiau teismas šios dalies specialiai nenagrinėjo ir atėmė iš jo teisę teikti įrodymus, įrodyti, kad jis buvo kankinamas. Teismas teigė, kad pareiškėjo nurodomus įrodymus gali rasti viešojoje erdvėje, tačiau teismas sprendime dėl to nepasisakė. Pareiškėjas teigia, kad čiužinys nėra patalynė, o teismas netinkamai išaiškino patalynės sąvoką ir neteisingai aiškino ir pritaikė teisės aktus.

25. Pareiškėjas teigia, kad teismui pateikė prašymą išreikalauti iš Kalėjimų departamento raštišką paaiškinimą, kokie įstaigos darbuotojai nusprendė, kad jo laikymas kameroje ant metalinių lovų neprieštarauja įstatymams, kokiu pagrindu 2001 m. buvo panaikinta nuostata, draudžianti turėti patalynę ir čiužinį dienos metu. Tačiau teismas tokių duomenų neišreikalavo.

26. Pareiškėjas cituoja nacionalinės ir tarptautinės teisės aktus bei teismų praktiką ir laikosi pozicijos, kad Alytaus PN buvo kankinamas, laikomas nežmoniškomis sąlygomis.

27. Pareiškėjas nurodo, kad pagal BVK 173 straipsnio 2 dalį nuteistieji, išskyrus atliekančius areštą, taip pat šio kodekso 142 straipsnio 2 dalies 2-3 punktuose nurodytas nuobaudas atliekančius nuteistuosius, gali naudoti savo patalynę. Taisyklių pakeitimai bei Alytaus PN direktoriaus įsakymas prieštarauja šiam teisiniam reglamentavimui.

28. Pareiškėjas teigia, kad jam neaišku, kas nustatė, kad Taisyklės neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Pirmosios instancijos teismas neišaiškino BVK 117 straipsnio, kuriame nustatyta, kad dienotvarkė turi reglamentuoti ir nuteistųjų poilsio laiką. Pareiškėjas dėl atimamos patalynės visą dieną buvo verčiamas stovėti, iš jo buvo atimta galimybė pailsėti dienos metu. Nors teismas sprendė, kad patalynės paėmimas laikytinas priemone, skatinančia užsiimti savišvieta, o ne pasyviai leisti laiką, tačiau kamerų tipo patalpose nevykdomos jokios užimtumo programos, knygos senos ir suplėšytos, nėra jokių sąlygų savišvietai. Iš kitų nuteistųjų, esančių būriuose, čiužiniai neatimami ir jie, nors ir taip pat neužsiima savišvieta, gali ilsėtis dienos metu ant lovų.

29. Pareiškėjas taip pat prašo išreikalauti pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašą, kuriame matyti, kokių procesinių veiksmų teismas neatliko, buvo šališkas.

30. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

31. Alytaus PN nurodo, kad pareiškėjas neįrodė būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų. Alytaus PN neteisėtų veiksmų neatliko, todėl pareiškėjo skundas atmestas pagrįstai.

32. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

33. Kalėjimų departamentas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai, proceso normų nepažeidė. Todėl apeliacinio skundo tenkinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas M. A. kildino iš neteisėtų Alytaus PN ir Kalėjimų departamento veiksmų, kai nuo 2018 m. lapkričio 13 d. jam atliekant paskirtą nuobaudą kamerų tipo patalpose, iš jo dienos metu buvo paimamas čiužinys ir kita patalynė.

35. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. liepos 11 d. sprendimu M. A. skundo netenkino. Teismas konstatavo, kad nenustačius, jog ginčo laikotarpiu Alytaus PN ir Kalėjimų departamentas, kaip valstybinės valdžios institucijos, būtų pažeidę teisės aktų reikalavimus, daroma išvada, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas ir atmetamas.

36. M. A. su minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniu skundu prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. jo skundą tenkinti pilnai. Teigia, jog teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, šališkas, teismas nepagrįstai atsisakė iš jo priimti įrodymus ir įrodymus, kurių jis negali gauti, išreikalauti informaciją iš Kalėjimų departamento, kokie pareigūnai blogai taikė teisės aktų normas, todėl sprendimas naikintinas.

37. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

38. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

39. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus, kuriuos, jo teigimu, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, visi M. A. prašymai buvo išspręsti teismo 2019 m. balandžio 19 d. ir 2019 m. gegužės 30 d. nutartimis. Pirmosios instancijos teismo posėdžio, vykusio 2019 m. birželio 13 d., metu pareikšto prašymo po teisėjos paaiškinimo pareiškėjas nebepalaikė. Be to, iš apeliacinio skundo turinio nėra aišku, kokius būtent pareiškėjo pateiktus įrodymus teismas atsisakė priimti. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad M. A. buvo sudaryta galimybė įrodymus teikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau jis šia procesine teise nepasinaudojo, todėl teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų. Susipažinus su byla ir išklausius posėdžio garo įrašus pareiškėjo bylą nagrinėjusios teisėjos veiksmuose jokių pažeidimų nenustatyta.

40. Pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės kildina iš Alytaus PN veiksmų – šios pataisos įstaigos pareigūnai, atliekant paskirtą nuobaudą kamerų tipo patalpose, paimdavo iš jo čiužinį bei kitą patalynę ir išduodavo tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, t. y. patalynė būdavo surenkama 7.00 val. ryto ir grąžinama tik 23.00 val. vakaro. Byloje nustatyta, kad Alytaus PN direktoriaus 2018 m. liepos 31 d. nutarimu už pataisos įstaigos administracijos nurodymų nevykdymą M. A. buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams.

41. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, 2) žalos padarymo faktą ir 3) priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti padarytą žalą.

42. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir, ar objektyviai ją įvykdė. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 250 str. 1 d.).

43. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Vidaus tvarkos taisyklių XXXVI skyriuje nustatyti nuobaudos, perkeliant nuteistąjį į kamerų tipo patalpas, vykdymo ypatumai. Šio skyriaus 220 punkte (2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 redakcija) nurodyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis). Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką. Greitai gendantys maisto produktai įdedami į šaldytuvą. Ilgai saugoti ir dėl natūralių sąlygų sugedę maisto produktai nuteistojo akivaizdoje sunaikinami. Apie tai surašomas aktas, kuris, nuteistajam pasirašius, įsiuvamas į jo asmens bylą.

44. Aprūpinimo baldais normos 1 priede nustatyta, kad patalynė tai antklodė, čiužinys, pagalvė, patalynės komplektai (paklodė, užvalkalai, antklodė ir pagalvė) ir rankšluostis.

45. Aiškindamas analogišką situaciją Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog įvertinus ginčui aktualų teisinį reglamentavimą (<...>) bei bylos faktines aplinkybes (<...>), pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nuostata, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, taikoma visiems be išimties nuteistiesiems, todėl ginčijamu laikotarpiu iš pareiškėjo, kuomet jis buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas, patalynė galėjo būti surenkama ir išduodama tik Dienotvarkėje nustatytam miego laikui (žr., pvz., 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2131-629/2020).

46. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo atstovas veikė taip, kaip jį įpareigojo veikti Vidaus tvarkos taisyklių 220 punktas, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti Alytaus PN neteisėtus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju, nenustačius neteisėtų atsakovo atstovo (Alytaus pataisos namų) veiksmų, nėra ir būtinos Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos, o nesant šios sąlygos atsakovui negali kilti ir atsakomybė už žalą.

47. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai aptarė pareiškėjo skundo argumentus dėl patalynės laikymo antisanitarinėmis sąlygomis, čiužinių nedezinfekavimo. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Šiais skundo aspektais pabrėžtina, jog priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais teisės aktais ir įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus duomenis ir padarė teisės aktų nuostatas bei faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

48. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, pagrįstai konstatavo, kad Alytaus PN atsakymas yra pagrįstas ir teisėtas. Šio atsakymo turinys suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo skundą dėl Alytaus pataisos namų veiksmų Kalėjimų departamentas išnagrinėjo išsamiai (pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų normomis).

49. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad kalint kamerų tipo patalpose yra nustatyti dideli apribojimai, todėl patalynės paėmimas dienos metu nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsnio nuostatomis. Konvencijos 3 straipsnis nustato, jog niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2000 m. spalio 26 d. sprendimą Kudła prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 30210/96).

50. Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir, ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 28524/95).

51. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pareiškėjas yra asmuo, Alytaus PN atliekantis bausmę dėl jo padaryto nusikaltimo, o asmens kalinimas laisvės atėmimo įstaigoje bet kuriuo atveju yra susijęs su tam tikrų asmens teisių apribojimu. Šioje nutartyje jau nustatyta, kad Alytaus PN tik vykdė teisės aktais (Vidaus tvarkos taisyklių 220 p.) įtvirtintus reikalavimus, taikytinus tam tikrai nuteistųjų grupei, kuri dėl tam tikrų teisės aktuose (Bausmių vykdymo kodekso 142 str. 2 d. 3 p.) nustatytų priežasčių, perkelta į kamerų tipo patalpas, todėl įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisės aktais nustatyti kalinamų asmenų režimo apribojimai negalėjo sudaryti ir nesudarė prielaidų pareiškėjui patirti tokius neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir būtų nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.

52. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė