ccc5e7ca-ddec-4edc-bb18-18079e7d138b · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Savinijus Katauskas Teisėja Daiva JazbutienėBaudžiamoji byla Nr. 1A-87-360/2015Teisminio proceso Nr. 1-43-3-00002-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.8.2.; 2.4.6. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S Lietuvos respublikos vardu 2015 m. sausio 30 d.  Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko,teisėjų Violetos Miliuvienės, Dalios Kursevičienėssekretoriaujant Ingai Navickienei,dalyvaujant nuteistajai I.

D.,gynėjui advokatui Antanui Butautui,nukentėjusiajai Laurai Ramanauskaiteiteismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios I. D. apeliacinį skundÄ dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuoI. D. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir jai paskirtas laisvės apribojimas deÅ¡imčiai (10) mėnesių, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nebendrauti su nukentėjusiÄ ja ir atlyginti nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ .Nukentėjusiosios civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ kaltinamosios I.

D. priteista Laurai Ramanauskaitei atlyginti 24,87 Lt turtinę ir 700 Lt neturtinę žalÄ bei 1200Lt atstovavimo iÅ¡laidoms padengti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,                                                                      n u s t a t ė: I. D. 2013m. gruodžio 9 d. apie 12 val. Å ilutės m. (duomenys neskelbtini) g. SB „ Draugystė“ , prie sodų sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) medinio grėblio kotu sudavė Laurai Ramanauskaitei į deÅ¡inę rankÄ , taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ ir nežymiai sužalojo.Apeliaciniu skundu nuteistoji I.

D. praÅ¡o panaikinti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį ir bylÄ nutraukti.Apeliaciniame skunde nuteistoji I. D. nurodo, kad su Å¡iuo nuosprendžiu nesutinka, nes nuosprendyje padarytos iÅ¡vados prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms, teismas visas abejones dėl įrodymų pagrįstumo traktavo nukentėjusiosios naudai, kas prieÅ¡tarauja suformuotai teismų praktikai. Apeliantė teigia, kad teismas nesugebėjo iÅ¡likti neÅ¡aliÅ¡kas, vadovavosi Lauros Ramanauskaitės tėvų iÅ¡vestiniais parodymais apie dukros papasakotas aplinkybes, be to neįvertino tos aplinkybės, kad su L.

Ramanauskaite anksčiau yra įvykęs ne vienas konfliktas, o Å¡iuo, konkrečiu atveju, privataus kaltinimo bylÄ inicijavusi L. Ramanauskaitė, nusprendė pasipelnyti. Taip pat apeliatė teigia, kad specialisto iÅ¡vada atlikta pagal medicininius dokumentus, suraÅ¡ytus dviejų medikų, kurie hematomÄ ant rankos nurodo skirtingų formų ir dydžio. Skunde nuteistoji nurodo, kad iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti priteistos per didelės.Atsikirtime į nuteistosios I. D. apeliacinį skundÄ nukentėjusioji nurodo, kad teismas visiÅ¡kai teisingai konstatavo apeliantės kaltę ir teisingai veiksmus kvalifikavo pagal BK 140 str. 1 d., todėl apeliacinis skundas turėtų bÅ«ti atmestas.

Nukentėjusioji praÅ¡o priteisti iÅ¡ nuteistosios I. D. 144,81 Eur (500 Lt) turėtas advokatei iÅ¡laidas.Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, numatytų BPK 320 str. 3 d., pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuo­me­nės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įsta­ty­mÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nu­teistas.

Ä®statymų leidėjo įtvirtinta nuostata, jog apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 str. 1 d. reikalavimus, tai yra, jame turi bÅ«ti ne tik iÅ¡dėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė; tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi bÅ«ti įvertinti sistemiÅ¡kai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo iÅ¡vadas pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 str. 5 d.).

Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog bÅ«tų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , ir tik po to galima daryti apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios ir logiÅ¡kos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas jo buvimÄ pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ .Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo pre­rogatyva, todėl vien tai, kad apeliacinį skundÄ suraÅ¡iusiam as­me­niui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo tai­ky­mu ar BPK normų pažeidimu.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pir­mo­sios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir iÅ¡nagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus vado­vau­da­ma­sis baudžiamojo proceso įstatymo nuo­s­tatomis, savo iÅ¡vadas, iÅ¡dėstytas nuos­pren­dy­je, pagrindė iÅ¡­sa­mia įro­dy­mų vi­su­mos analize bei iÅ¡dėstė motyvus, kuriais va­do­vau­damasis at­me­tė kitus įrody­mus.

Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančių įrodymų, turinčių esminę reikÅ¡mę iÅ¡si­aiÅ¡­ki­nant faktines bylos aplinkybes, visumÄ . IÅ¡ nuosprendžio turinio ma­ty­ti, kad jame yra iÅ¡dėstyti bei analizuoti nuteistosios I. D. parodymai, nukentėjusiosios L. Ramanauskaitės, liudy­to­jų parodymai, specialisto iÅ¡vada. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teis­mas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė ir pagrįstai pripažino kalta I.

D. dėl nusi­kal­timo, numatyto BK 140 str. 1 d., padarymo.Pagal BK 140 str. 1 d. atsako asmuo, kuris muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmo­gui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam jį susargdino. Å i nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. reikalaujanti įrodyti fizinio skausmo ar tam tikro dydžio – nežymaus sveikatos su­trik­dymo – padarinių kilimÄ . Apeliaciniu skundu neigiama I. D. kaltė dėl jai inkriminuoto nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d., kurio padarymu ji buvo pripažinta kalta ir nuteista skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu.

Nuteistoji I. D., nesutikdama su apylinkės teismo priimtu nuosprendžiu, apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės ginčija atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ ir padarytų iÅ¡vadų atitiktį bylos faktinėms aplinkybėms. Tačiau aukÅ¡tesnės instancijos teismas baudžiamojoje byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų pagrindu daro iÅ¡vadÄ , kad Å ilutės rajono apylinkės teismas, priimdamas I. D. atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį, tinkamai įvertino byloje surinktais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, jas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo, pasisakė dėl I.

D. kaltę patvirtinančių įrodymų visumos įvertinimo ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl I. D. kaltės, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 140 str. 1 d.Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o, atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle prieÅ¡ SuomijÄ ).

Jokių naujų, teismo nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, turinčių tiek nusikalstamos veikos kvalifikavimui, tiek skiriamos bausmės rÅ«Å¡iai ir dydžiui, apeliaciniame skunde nenurodoma, jų nėra ir baudžiamojoje byloje. Darytina iÅ¡vada, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes apylinkės teismas tinkamai aiÅ¡kino bei taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir tinkamai paskyrė bausmę I. D..Apeliantė skunde nurodo, kad teismas priteisė per dideles iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, tačiau apygardas teismas mano, kad apylinkės teismas atsižvelgė į I.

D. turtinę padėtį – ji yra pensininkė, neįgali, todėl priteistinas atstovavimo iÅ¡laidas sumažino pagrįstai ir dar kartÄ jas mažinti nėra pagrindo. Nukentėjusioji L. Ramanauskaitė atsikirtime praÅ¡o priteisti iÅ¡ nuteistosios I. D. 144,81 Eur (500 Lt) turėtas iÅ¡laidas. Nukentėjusiosios L. Ramanauskaitės turėtos iÅ¡laidos iÅ¡ nuteistosios I. D. priteistinos vadovaujantis BPK 105 str. 1d.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å ilutės rajono apylinkės teismo 2014m. rugsėjo 30 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a : nuteistosios I.

D. apeliacinį skundÄ atmesti.Priteisti iÅ¡ I. D. 144,81 Eur (500 Lt) nukentėjusiajai turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti. Kolegijos pirmininkas                                                                                          Savinijus Katauskas Teisėjos                                                                                                                Violeta Miliuvienė                                                                                                                                                                                                                                                             Dalia Kursevičienė                                                                                                                                                                               Â