ccc58201-38b3-4f8e-853e-23d5287c8719 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2794-554/2016.Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00468-2016-1.Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.; 1.15.2.3.2.; 1.21.; 3.21.(S)KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 27 d. Kaunas          Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,          sekretoriaujant Ritai Kinderienei, Deividui Aidukui,          nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui – D.A.,          atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui,         raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.A. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieÅ¡taraujančių teisės aktams įkalinimo sÄ lygų sudarymÄ Marijampolės PN AreÅ¡tinėje laikotarpiu nuo 2015-06-24 iki 2015-09-22. PareiÅ¡kėjas skunde (b.l.

4) ir atsiliepime (b.l. 23-24) nurodė, kad nuo 2015-06-24 iki     2015-09-22 buvo laikomas Marijampolės pataisos namų AreÅ¡tinėje netinkamomis sÄ lygomis. Kamerose buvo per mažai ploto, bloga ventiliacija, pasivaikščiojimo kiemeliai maži. Kameroje Nr. 7 buvo karÅ¡ta, nes nebuvo langų, tik du maži stoglangiai. Ä® kamerÄ beveik nepatekdavo oro. Kameros stogas buvo skardinis, todėl pareiÅ¡kėjas buvo priverstas kentėti karÅ¡tį, oro trÅ«kumÄ . Kameroje Nr. 7 buvo laikoma 10 asmenų. Tokios sÄ lygos prilygsta kankinimui.

Dėl tokių sÄ lygų sutriko sveikata, turėjo kreiptis į gydytojus dėl Å¡irdies, krÅ«tinės skausmų, oro trÅ«kumo, dusulio, iÅ¡gyveno psichologiÅ¡kai, moraliÅ¡kai, pablogėjo bendravimas.Atsakovas teismo prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .  Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b.l. 8-10) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas Marijampolės PN AreÅ¡tinėje atliko 70 parų areÅ¡to bausmę. Bausmės pradžia 2015-06-23. Buvo paskirtas į kamerÄ Â Â Â Nr. 18, kurios plotas 14,82 kv. m..

Å ioje kameroje yra įrengtos 4 nuteistųjų gyvenamosios vietos. Vienam areÅ¡to bausmę atliekančiam nuteistajam teko 3,705 kv. m. gyvenamojo ploto. Nuo 2015-07-23 buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 7, kurios plotas 33,84 kv. m.. Kameroje yra įrengtos 9 gyvenamosios vietos, todėl vienam areÅ¡to bausmę atliekančiam nuteistajam teko 4,83 kv.m. gyvenamojo ploto. Marijampolės visuomenės sveikatos centras 2012 metų kovo mėnesį, 2014 m. spalio mėnesį atliko Marijampolės PN patikrinimus, įvertinat objekto atitiktį Lietuvos higienos normos 76:2010 reikalavimams ir jokių esminių pažeidimų nenustatė.

Minėtuose aktuose pažymėta, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos pro langus. Gyvenamosiose patalpose, kuriose kalėjo pareiÅ¡kėjas, vėdinimas vyksta pro langus. Pažymėjo, kad teisės aktuose pasivaikščiojimų kiemelių minimalus asmeniui tenkantis plotas nereglamentuotas. Marijampolės PN gyvenamosios patalpos ir pasivaikščiojimo kiemeliai yra įrengti pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles. Pažymėjo, kad pataisos namai neturi jokių duomenų dėl pareiÅ¡kėjo moralinių iÅ¡gyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi bÅ«tų kalinimo buitinės sÄ lygos ar patalpų užpildymas.

        Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam atliekant arešto bausmę Marijampolės PN Areštinėje laikotarpiu nuo 2015-06-24 iki 2015-09-22.Teismas pabrėžia, kad valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso (toliau- CK) 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant 3 bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3 p. nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv.m. (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Administracinėje byloje esantys įrodymai patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu Marijampolės PN buvo laikomas Areštinės kamerose Nr. 18 ir Nr.

7. Kameros Nr. 18 plotas 14,82 kv. m., joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,705 kv. m. gyvenamojo ploto. Kameros Nr. 7 plotas 33,84 kv. m, joje įrengtos 9 gyvenamosios vietos, todėl pareiÅ¡kėjui teko 4,84 kv. m gyvenamojo ploto (b.l. 8, 11, 13, 14). Taigi, pareiÅ¡kėjo teisė į teisės aktais numatytÄ minimalų gyvenamÄ jį plotÄ atliekant areÅ¡to bausmę kamerose Nr. 18 ir Nr. 7 Marijampolės PN AreÅ¡tinėje nebuvo pažeista (ABTÄ® 57 str.). Nors pareiÅ¡kėjas nurodo, kad realiai kameroje Nr. 7 gyveno daugiau nuteistųjų, nei nurodo atsakovas, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis, Å¡ie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi spręsdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ . PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos priteisimo reikalauja taip pat ir dėl to, kad jam atliekant areÅ¡to bausmę Marijampolės PN areÅ¡tinėje buvo per maži pasivaikščiojimo kiemeliai, buvo bloga ventiliacija, todėl trÅ«ko oro ir buvo labai karÅ¡ta. Dėl pareiÅ¡kėjo teiginio, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo mažai vietos teismas pažymi, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-06 įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nereglamentuoti lokalinio sektoriaus kiemelių dydžiai.

Todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad kamerose buvo bloga ventiliacija. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010) (galiojusi iki 2015-11-01) 24 p. numatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos pro langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Iš pateiktų Marijampolės visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (b.l. 17-18, 19-20) matyti, kad gyvenamosios patalpos Marijampolės PN vėdinamos pro langus ir tai atitinka HN 76:2010 24 p. nuostatas. Pareiškėjas teigia, kad kameroje Nr. 7 nebuvo langų, o buvo tik stoglangiai, stogas skardinis, todėl buvo labai karšta ir trūko oro. Pažymėtina, kad Higienos norma HN 76:2010 taikoma tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms.

Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie minėtos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (Higienos normos HN 76:2010 2 p.). Pažymėta, kad stoglangių pakeitimas langais ir stogo dangos pakeitimas susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl netinkamos ventiliacijos atmestini kaip nepagrįsti (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).Byloje esanti Marijampolės PN psichologinės tarnybos 2016-04-11 pažyma Nr. 55/04-252 (b.l.

16) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas, į Psichologinę tarnybÄ bausmės atlikimo metu dėl problemų, kurias galėjo sukelti netinkamos gyvenimo sÄ lygos, kreipęsis nebuvo. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad byloje nėra jokių įrodymų apie kalinimo sÄ lygų Marijampolės PN poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Byloje nustačius, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose užtikrinant jam teisės aktuose nustatytÄ vienam asmeniui tenkančiÄ gyvenamojo ploto normÄ bei laikantis higienos reikalavimų, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė Marijampolės PN pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, iÅ¡ kurių gali bÅ«ti kildinama neturtinė žala. Nenustačius Marijampolės PN pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka bÅ«tinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktÄ (pasekmes kilusias pareiÅ¡kėjo emocinei bÅ«klei) bei priežastinį ryšį tarp neteistų pareigÅ«nų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo vieÅ¡oji atsakomybė negalima, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 57 str., 88 str. 1 p.).         Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.).

LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo D.A. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .             Teisėjas                                                                                                  Algis Markevičius