2020-05-27 Nr. AB-10774-3-62-3-02417-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2090-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02417-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. S. (O. S.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. S. (O. S.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas O. S. (O. S.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2018 m. vasario 8 d. iki 2018 m. spalio 16 d. bausmę atliko Alytaus pataisos namuose (toliau – ir atsakovo atstovas, Alytaus PN) kamerų tipo patalpoje Nr. 11, kurioje nebuvo užtikrinta minimali vienam asmeniui tenkančio ploto norma, kameros būklė buvo prasta: virš lango matėsi dideli pelėsio plotai, apie tualeto duris nubyrėjęs tinkas, vietomis atsilupę dažai, lubose matėsi keletas skylių, sienos dėmėtos, tualeto sienų ir grindų plytelės išdaužytos. Pareiškėjas teigė, kad buvo laikomas kamerų tipo patalpoje, kuri priskirta negyvenamosioms patalpoms, todėl dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, neigiamais išgyvenimais, fiziniais nepatogumais, stresu, dvasiniu sukrėtimu, sveikatos pablogėjimu.

3. Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas Alytaus PN kamerų tipo patalpoje Nr. 11 atliko paskirtas nuobaudas. Šioje kameroje pareiškėjui teko 4,04 kv. m ploto ir daugiau. Atsakovo atstovas nurodė, kad Alytaus PN kamerų tipo patalpose 2009–2010 metais buvo atliktas kapitalinis remontas, patalpos įrengtos pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad kamerų patalpas valo patys nuteistieji, sanitariniuose mazguose yra ištraukiamoji ventiliacija, tinkas nuo lubų nebyra. Alytaus PN pripažino, kad 2018 m. sausio 10 d. kameroje Nr. 11 buvo nustatytas defektas – įskilęs langas, kuris buvo operatyviai pakeistas, daugiau defektų nepastebėta.

5. Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjui reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala, pareiškėjas privalo konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio prasme. Alytaus PN pabrėžė, kad pareiškėjas skunde nepateikė jokių išdėstytas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių dėl jam realiai padarytos neturtinės žalos, nenurodė, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis.

II. 6. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu pareiškėjo O. S. skundą atmetė.

7. Teismas analizavo bylos duomenis ir nustatė, kad pareiškėjas į kamerą Nr. 11 buvo paskirtas laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. spalio 16 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis). Vertindamas pareiškėjo teiginį dėl šioje kameroje jam tekusio mažesnio ploto nei numato teisės aktai, teismas nustatė, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu (toliau – Taisyklės), 111.2 punktas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) nustato minimalų 3,6 kv. m plotą kamerų tipo patalpose. Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad kamerų tipo patalpos Nr. 11 plotas 12,14 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, taigi, vienam asmeniui patalpoje teko 4,04 kv. m ploto. Teismas darė išvadą, kad Taisyklių 111.2. punkte nustatyta minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu buvo užtikrinta.

8. Teismas, vertindamas pareiškėjo prašymą atsižvelgti į kameroje esančio inventoriaus užimamą plotą, aptarė Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šiuo aspektu ir pažymėjo, kad teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Teismas nurodė, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams.

9. Vertindamas pareiškėjo teiginį dėl teisės aktų reikalavimų neatitikančios kameros Nr. 11 būklės, teismas analizavo Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) 17, 39 punktus, aptarė laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų pareigą palaikyti tvarką ir švarą patalpose, o atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, jog neturėjo galimybių kameros Nr. 11 vėdinti per langą, pareiškėjo argumentus dėl pelėsio atmetė kaip nepagrįstus.

10. Teismas rėmėsi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie tai, kad Alytaus PN 2009–2010 metais buvo atliktas kapitalinis kamerų tipo patalpų remontas ir pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodytas aplinkybes dėl kameros Nr. 11 neatitikimo higienos normų reikalavimams grindžia Alytaus visuomenės sveikatos centro 2018 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. (1-124.806)2-29009, kurio prie skundo nepridėjo, tik nurodė, kad šis nutarimas yra prijungtas administracinėje byloje Nr. I-5486-414/2018. Teismas rėmėsi šioje byloje įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir nustatė, kad operatyvioji kontrolė buvo atlikta ne pagal pareiškėjo skundą, Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamentas patikrino ne kameros Nr. 11 būklę. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų jo nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, todėl pareiškėjo argumentus dėl kameros Nr. 11 neatitikimo higienos normų reikalavimams atmetė kaip nepagrįstus.

11. Teismas dėl pareiškėjo argumento, jog Alytaus PN kamerų tipo patalpos priskirtos negyvenamosioms patalpoms, vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., 6, 8 punktais, pažymėjo, kad iš esmės analogiškas statinių ir pastatų skirstymas nustatytas ir nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5, 6 ir 7 punktuose. Teismas darė išvadą, kad Alytaus PN pastatai registruoti kaip negyvenamosios paskirties pastatai, ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus.

12. Teismas, nustatęs, kad nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas teisės aktų reikalavimų nepažeidė, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 13. Pareiškėjas O. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą, bylą išnagrinėti iš naujo ir priteisti jam iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

14. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo atstovo neveikimas pažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktus, nes visą ginčo laikotarpį pareiškėjas atliko bausmę, pažeidžiant jam tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto normą. Pareiškėjas teigia, kad atsakovo atstovas pažeidžia higienos normų reikalavimus, slepia tai patvirtinančius įrodymus, kamerų tipo patalpos yra negyvenamos ir tai patvirtina valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. Pareiškėjas nurodo, kad gyvenamosiose patalpose sąlygos nežmoniškos, langas mažas ir nestandartinis, gyvenamojoje patalpoje šalta, drėgna, atsiradęs pelėsis bei grybelis, už sienos įrengtos dušo patalpos, sienos šlapios, iš antro aukšto bėga vanduo, laša per lubas, o sienos, lubos, grindys ištrupėjusios, ventiliacijos nėra, šviesa neatitinka higienos normų, kenkia akims, naktinis apšvietimas nepakankamas.

15. Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16. Atsakovo atstovas nurodo, kad visa su pareiškėjo skundu susijusi medžiaga buvo pateikta teismui, kuris ją tinkamai įvertino. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Atsakovo atstovas pabrėžia, kad pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais, nepagrindė bei konkrečiai neįvardino atsakovo kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, o nenustačius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. spalio 16 d. jis buvo laikomas Alytaus PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, atlyginimo priteisimo.

18. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo nusiskundimus dėl kameros Nr. 11 būklės bei kameros patalpų priskyrimo negyvenamosioms patalpoms, atsakovo atstovo argumentus ir įvertinęs pateiktus įrodymus, pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti CK 6.271 straipsnio prasme.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylą išnagrinėti iš naujo ir priteisti jam iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nes atsakovo atstovo neveikimas pažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktus, pareiškėjas visą ginčo laikotarpį atliko bausmę teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

20. Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundų ribų.

21. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, 2) žalos padarymo faktą ir 3) priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti žalą.

22. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau nenurodo jokių bylos įrodymais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo argumentai dėl jo kalinimo sąlygų kameroje Nr. 11 turėtų būti pripažinti nepagrįstais.

23. Vertindama pareiškėjo teiginius dėl jam tekusios minimalaus gyvenamojo ploto normos, teisėjų kolegija pažymi, kad Taisyklių 111.2 punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose minimalus gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam asmeniui. Pridurtina, jog į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013; 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

24. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas kamerų tipo patalpoje Nr. 11, jos plotas – 12,14 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, taigi, vienam asmeniui patalpoje teko 4,04 kv. m ploto. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus, nes minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu buvo užtikrinta.

25. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Alytaus PN kamerų tipo patalpos yra negyvenamos, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) 5.1 punkte numatyta, kad pagal paskirtį pastatai skirstomi į dvi grupes: gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus. Pagal minėto reglamento 7 punktą negyvenamieji pastatai skirstomi į pogrupius, pavyzdžiui, viešbučių paskirties pastatai (viešbučiai, moteliai, svečių namai) (7.1 p.), gydymo paskirties pastatai (ligoninės, klinikos, poliklinikos, sanatorijos, reabilitacijos centrai, specialiųjų įstaigų sveikatos apsaugos pastatai, gydyklų pastatai, medicininės priežiūros įstaigų slaugos namai ir kita) (7.12 p.), specialiosios paskirties pastatai (kareivinių pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai ir kiti pastatai) (7.16 p.). Todėl tai, jog Alytaus PN pastatai yra registruoti kaip negyvenamieji, atitinka teisės aktų reikalavimus, atitinkamai pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su jo laikymu negyvenamosiose patalpose, atmetė pagrįstai.

26. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, jog atsakovo atstovas pažeidžia higienos normų reikalavimus, slepia tai patvirtinančius įrodymus, pažymi, kad vertinant, ar buvo padaryti higienos reikalavimų pažeidimai, taip pat atsižvelgiama į bendrąsias įrodinėjimo tokio pobūdžio bylose taisykles, todėl pareiškėjui pakankamai detalizavus savo nusiskundimus dėl konkrečių higienos normų pažeidimų, o atsakovui jų nepaneigus, konstatuojamas pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-520/2018; 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017; 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1349-525/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2025-624/2017 ir kt.). Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokio pobūdžio bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą.

27. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančią medžiagą, atmetė pareiškėjo teiginius dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančios kameros Nr. 11 būklės, iš esmės remdamasis atsakovo atstovo teiginiais, jog Alytaus PN užtikrina teisės aktų reikalavimų laikymąsi, Statinio techninės priežiūros žurnalu, bei aplinkybe, jog pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų skunde nurodytoms aplinkybėms pagrįsti. Byloje yra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus visuomenės sveikatos centrą ar Alytaus PN administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat abstrakčiai teigia, jog atsakovo atstovas pažeidžia higienos normų reikalavimus, slepia tai patvirtinančius įrodymus, tačiau šių teiginių nedetalizuoja, konkrečių tai patvirtinančių dokumentų neįvardina, neprašo jų išreikalauti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su kameros Nr. 11 būkle, pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo nurodytas laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygas, kiek tai buvo įmanoma pagal abstrakčius pareiškėjo skundo argumentus. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius apie prastą būklę būtent tos kameros, kurioje jis buvo laikomas, o tai sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas neįrodė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), nes skunde nurodytos aplinkybės grindžiamos bendro pobūdžio teiginiais, todėl nelaikytinos detalizuotu kalinimo sąlygų apibūdinimu.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde papildomai nurodo ir naujų aplinkybių, susijusių kameros Nr. 11 būkle: lango dydžiu, šalčiu bei drėgme, už sienos įrengtomis dušo patalpos, šlapiomis sienomis, iš antro aukšto bėgančiu vandeniu, kuris laša per lubas, netinkamo apšvietimo, kurių nebuvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningam procesui užtikrinti, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų naujų argumentų.

29. Nagrinėjamu atveju Alytaus PN neteisėtų veiksmų (neveikimo) nenustatyta, o nesant vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei kilti, konstatuotina, kad nėra pagrindo pareiškėjui atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį.

30. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo O. S. (O. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramutė Ruškytė

Milda Vainienė