Legislator Case Law & Legislation
ccc21055-2be4-435c-a976-94ba5eb9072b AI generated

ccc21055-2be4-435c-a976-94ba5eb9072b · Marijampolės apylinkės teismas

Case Number ccc21055-2be4-435c-a976-94ba5eb9072b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

I., R. A., G. N., R. A., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, VÄ® ,,Turto bankas“. Teismas n u s t a t ė : P. R. B. (toliau - pareiÅ¡kėja) praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. A., miręs (duomenys neskelbtini)., priėmė palikimÄ po savo motinos E. A., mirusios (duomenys neskelbtini)mirties, pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti; nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad R. B. priėmė palikimÄ po savo tėvo V. A., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti.

Legislator headnote

AI generated

ccc21055-2be4-435c-a976-94ba5eb9072b · Marijampolės apylinkės teismas: Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėja priėmė palikimÄ po savo tėvo V. A. mirties, pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti. Suinteresuoti asmenys J. I., R. A., G. N., R. A. pateikė atsiliepimus į pareiÅ¡kimÄ , kuriuose nurodo, kad su pareiÅ¡kimu sutinka (b. l. 34, 36, 38, 40). Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame praÅ¡o bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra (b. l. 29-30). Suinteresuotas asmuo VÄ® ,,Turto bankas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodo, kad pareiÅ¡kimui neprieÅ¡tarauja ir bylÄ praÅ¡o nagrinėti teismo nuožiÅ«ra (b. l. 31-32).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2YT-1323-1021/2022 Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00096-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.7.4; 3.4.5.2; 3.2.6.1. MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 30 d. VilkaviÅ¡kis Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų teisėjas Jonas Abraitis raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R. B. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J.

I., R. A., G. N., R. A., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, VÄ® ,,Turto bankas“. Teismas n u s t a t ė : P. R. B. (toliau - pareiÅ¡kėja) praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. A., miręs (duomenys neskelbtini)., priėmė palikimÄ po savo motinos E. A., mirusios (duomenys neskelbtini)mirties, pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti; nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad R. B. priėmė palikimÄ po savo tėvo V. A., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti.

PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime nurodo, kad (duomenys neskelbtini). mirė jos tėvas V. A., kuris kaip pirmos eilės įstatyminis įpėdinis turėjo teisę paveldėti jo motinai (pareiÅ¡kėjos senelei) E. A., mirusiai (duomenys neskelbtini). priklausantį turtÄ - gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinius pastatus bei kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini)k., kuriuos ji paveldėjo po savo sutuoktinio mirties, o taip pat ten pat esančius du žemės sklypus (1,35 ha ir 0,38 ha ploto), į kuriuos jai buvo atkurtos nuosavybės teisės. Kadangi pareiÅ¡kėja yra V.

A. dukra, tai kaip įstatyminė įpėdinė turi teisę paveldėti savo tėvui priklausantį turtÄ bei turtines teises. Kad paveldėti tėvui priklausantį turtÄ , ji per tris mėnesius nuo tėvo mirties turėjo kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo. Tačiau pareiÅ¡kėja to nepadarė, nes dėl teisinių žinių stokos ji tiesiog to nežinojo. Be to, kadangi jos tėvas V. A. po savo motinos E. A. mirties jokių paveldėjimo dokumentų taip pat nebuvo susitvarkęs, tai tuo metu po pareiÅ¡kėjos tėvo mirties juridiÅ¡kai jokio jam priklausančio bei paveldimo turto tiesiog nebuvo.

PrieÅ¡ kurį laikÄ pareiÅ¡kėja nusprendė senelei priklausantį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini)kapitaliÅ¡kai suremontuoti jį rekonstruojant, todėl pradėjo domėtis namo rekonstrukcijos projekto užsakymu, tačiau paaiÅ¡kėjo, kad ji negali pasiraÅ¡yti jokios senelei priklausančio namo projektavimo sutarties, nes nėra aukščiau paminėto nekilnojamojo turto savininkė ir pirmiausiai turi susitvarkyti Å¡io nekilnojamojo turto paveldėjimo dokumentus. Be to, pareiÅ¡kėja negali sudaryti ir elektros tiekimo Å¡iam namui sutarties, nes nėra jo savininkė.

Tuomet pareiÅ¡kėja kreipėsi į notarÄ dėl tėvui priklausančio turto paveldėjimo, tačiau kadangi jau buvo praėjęs trijų mėnesių terminas nuo tėvo mirties, tai notaras iÅ¡ jos jokių dokumentų dėl tėvui priklausančio turto paveldėjimo negali priimti. Notaras taip pat paaiÅ¡kino, jog bÅ«tina sutvarkyti ir paveldėjimo dokumentus po jos senelės E. A. mirties. Å iuo metu, norėdama susitvarkyti tėvui priklausančio turto paveldėjimo dokumentus, ji turi gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ , tačiau kadangi praleido terminÄ kreiptis į notarÄ dėl palikimo priėmimo, tai dabar bÅ«tina teismine tvarka nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kad pareiÅ¡kėjos tėvas V.

A. priėmė palikimÄ po savo motinos E. A. mirties pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti, o pareiÅ¡kėja priėmusi palikimÄ po savo tėvo mirties, pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti. PareiÅ¡kėjos manymu, jos tėvas V. A. nesikreipė į notarÄ dėl jo motinai priklausančio turto paveldėjimo todėl, kad neturėjo pakankamai teisinių žinių ir likęs gyventi jo motinai E. A. priklausančiame name, buvo įsitikinęs, jog tai savaime tampa jo nuosavybė. Å iame motinai priklausančiame name jis gyveno iki pat savo mirties.

Tai, jog pareiÅ¡kėjos tėvas V. A. priėmė jo motinai E. A. priklausantį palikimÄ pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti įrodo ir tai, jog jis baigė tvarkyti motinai priklausančios nuosavybės teisės į žemę atkÅ«rimo dokumentus. Nuosavybės teisės į žemę pareiÅ¡kėjos tėvo motinai (pareiÅ¡kėjos senelei) E. A. buvo atkurtos jau po jos mirties, t. y. 2003 metais. AtkÅ«rus E. A. nuosavybės teises į žemę (du žemės sklypus), jais naudojosi ir juos dirbo pareiÅ¡kėjos tėvas iki savo mirties.

Tokiu bÅ«du jis priėmė palikimÄ po savo motinos E. A. mirties pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti. Po tėvo mirties pareiÅ¡kėjai atiteko tėvui priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai, ji prižiÅ«ri ir tvarko namÄ , kuriame tėvas gyveno ir kurį tėvas turėjo teisę paveldėti, prižiÅ«ri jo aplinkÄ , moka komunalinius mokesčius už jį. Å iuo metu Å¡iam namui jau reikalingas kapitalinis remontas, o neturėdama nuosavybės teisių į jį pareiÅ¡kėja to daryti negali.

KeletÄ metų po tėvo mirties pareiÅ¡kėja naudojosi ir prie namų esančiu bei senelei priklausiusiu žemės sklypu, kur sodinosi daržus, nusiimdavo sodo derlių, nes tuo metu dar gyveno bute ir savo žemės sklypo neturėjo. Vėliau keletÄ metų tiek prie namų esančiu žemės sklypu (0,38 ha ploto), tiek ir kitu žemės sklypu (1,35 ha ploto), kurie priklausė jos senelei ir kuriuos turėjo teisę paveldėti pareiÅ¡kėjos tėvas V. A., naudojosi greta gyvenantys giminaičiai (tėvo sesuo), o jai 2015 m. mirus žemės sklypais naudotis pareiÅ¡kėja leido jos dukrai, kad žemės sklypai nebÅ«tų apleisti.

Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėja priėmė palikimÄ po savo tėvo V. A. mirties, pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti. Suinteresuoti asmenys J. I., R. A., G. N., R. A. pateikė atsiliepimus į pareiÅ¡kimÄ , kuriuose nurodo, kad su pareiÅ¡kimu sutinka (b. l. 34, 36, 38, 40). Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame praÅ¡o bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra (b. l. 29-30). Suinteresuotas asmuo VÄ® ,,Turto bankas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodo, kad pareiÅ¡kimui neprieÅ¡tarauja ir bylÄ praÅ¡o nagrinėti teismo nuožiÅ«ra (b. l. 31-32).

Teismas k o n s t a t u o j a: Ypatingosios teisenos tvarka gali bÅ«ti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 str. 1 d., 445 str.). Palikimo priėmimo faktÄ tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kitokiu bÅ«du gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti juridinį reikÅ¡mę turintį faktÄ , nėra galima, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra teisėtas.

Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdamas teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo negali paveldėto nekilnojamojo turto, jo įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai). Pareiškėjos pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimo kopija, b. l. 7);

V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). (mirties liudijimo kopija, b. l. 8). V. A. yra E. A. sūnus (gimimo liudijimo kopija, b. l. 4). E. A. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). (VĮ Registrų centras Gyventojų registro išrašas, b. l. 10). V. A. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). (VĮ Registrų centras Gyventojų registro išrašas, b. l.

9) P. R. B. yra V. A. duktė (gimimo liudijimo kopija, b. l. 4, santuokos sudarymo įrašo kopija b. l. 5, santuokos sudarymo įrašo kopija b. l. 6). Mirusiosios A. E. vardu nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis turtas, kurį sudaro žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini)., nuosavybės pagrindas 2003 m. birželio 5 d. apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)2003 m. liepos 15 d. apskrities viršininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) (VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai, b. l. 13, 14), statiniai, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).(b. l. 15-16).

Dėl mirusiosios E. A. turto paveldėjimo į VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės 3-iÄ jį notaro biurÄ niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, taip pat nėra sÄ raÅ¡e tarp nebaigtų paveldėjimo bylų gautų iÅ¡ VilkaviÅ¡kio rajono 1-ojo notaro biuro (notaro liudijimas b. l. 18). Dėl mirusiojo V. A. turto paveldėjimo į VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės 3-iÄ jį notaro biurÄ niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, taip pat nėra sÄ raÅ¡e tarp nebaigtų paveldėjimo bylų gautų iÅ¡ VilkaviÅ¡kio rajono 1-ojo notaro biuro ( notaro liudijimas b. l. 17).

Remiantis palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 573 str. 1 d., kaip pirmosios eilės įpėdinis – mirusiosios E. A. sÅ«nus V. A. turėjo teisę paveldėti savo motinos turto dalį. V. A. palikimÄ galėjo paveldėti pagal įstatymÄ ir pagal testamentÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ , tačiau visi nurodyti veiksmai turėjo bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ( CK 567 str., 587 str.).

Pareiškėja pareiškime nurodė, kad V. A. po savo motinos E. A. mirties liko gyventi jos motinai priklausančiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini)r. sav. iki pat savo mirties dienos. V. A. baigė tvarkyti motinai priklausančios nuosavybės teisės į žemę atkūrimo dokumentus. Nuosavybės teisės į žemę E. A. buvo atkurtos jau po jos mirties, t. y. 2003 metais. Atkūrus E. A. nuosavybės teises į žemę (du žemės sklypus), jais naudojosi ir juos dirbo mirusiosios sūnus V.

A. iki savo mirties. Tokiu bÅ«du jis priėmė palikimÄ po savo motinos E. A. mirties, pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti. Å ie visi duomenys rodo, kad V. A. motinos E. A. palikimu rÅ«pinosi kaip savo, nepraėjus 6 mėnesiams nuo jos mirties. Byloje jokio ginčo dėl praÅ¡omo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nėra, suinteresuoti asmenys pareiÅ¡kimui neprieÅ¡tarauja. Teismui nėra jokio pagrindo netikėti pareiÅ¡kėjos teiginiais, dėl ko darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos tėvas V.

A. Å¡iais savo aktyviais veiksmais priėmė palikimÄ per 6 mėnesius nuo jo atsiradimo dienos. Teismas iÅ¡analizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad jais nustatyta, jog pareiÅ¡kėjos tėvas V. A., miręs (duomenys neskelbtini). po savo motinos E. A., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai paveldimÄ turtÄ valdyti kaip savÄ (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Po savo tėvo V. A. mirties, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu mirusiojo duktė pareiÅ¡kėja R.

B. turėjo teisę paveldėti jo turtÄ . Ji palikimÄ galėjo paveldėti trims bÅ«dais – faktiniu valdymu, pagal įstatymÄ ir pagal testamentÄ (CK 5.2 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis), tačiau visais atvejais palikimÄ turėjo priimti per tris mėnesius nuo jo atsiradimo (palikėjo mirties) kreipdamasi į notarÄ , jeigu paveldi pagal testamentÄ ar įstatymÄ , ar palikimÄ priimdama faktiniu valdymu per tÄ patį laikotarpį (CK 5.50 straipsnio 2 dalis.). PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime nurodė, kad jai po tėvo mirties atiteko tėvui priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai.

PareiÅ¡kėja prižiÅ«ri ir tvarko namÄ , kuriame tėvas gyveno ir kurį tėvas turėjo teisę paveldėti, prižiÅ«riu jo aplinkÄ , moka komunalinius mokesčius už jį. KeletÄ metų po tėvo mirties pareiÅ¡kėja naudojosi ir prie namų esančiu žemės sklypu, kurį turėjo teisę paveldėti jos tėvas, ten sodinosi daržus, nusiimdavo sodo derlių. Vėliau keletÄ metų tiek prie namų esančiu žemės sklypu (0,38 ha ploto), tiek ir kitu žemės sklypu (1,35 ha ploto), kurie priklausė mano senelei ir kuriuos turėjo teisę paveldėti pareiÅ¡kėjos tėvas V.

A., naudojosi greta gyvenantys giminaičiai (tėvo sesuo), o jai 2015m. mirus žemės sklypais naudotis leido jos dukrai, kad žemės sklypai nebÅ«tų apleisti. Teismui nėra pagrindo netikėti, kad pareiÅ¡kėja po savo tėvo mirties priėmė visus savo tėvo daiktus, t. y. priėmė mirusio tėvo palikimÄ faktinio valdymo bÅ«du. Teismas, iÅ¡analizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad jais patikimai nustatyta, jog pareiÅ¡kėja po savo tėvo V. A., mirusio (duomenys neskelbtini)mirties priėmė jo palikimÄ , pradėdami faktiÅ¡kai paveldimÄ turtÄ valdyti kaip savÄ (CPK 177, 178, 185 str.).

Palikimo priėmimo faktÄ tvirtina teismas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Kitokiu bÅ«du gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti juridinį reikÅ¡mę turintį faktÄ , nėra galima, todėl pareiÅ¡kėjos reikalavimai yra teisėti. Jie taip pat yra pagrįsti ir įrodyti paminėtais įrodymais (CPK 445 str.). PraÅ¡omi nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintys faktai pareiÅ¡kėjai sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdama teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo faktų nustatymų negali paveldėto nekilnojamojo turto įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 str. 1 d.).

Jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra. Atsižvelgiant į tai pareiškėjos pareiškimas tenkintinas visiškai. Faktai nustatomi turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 str. 8 p., 445, 448 str.). Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. sausio 13 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur, o šioje byloje susidariusios didesnės, 17,92 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl priteistinos iš pareiškėjos.

Teismas, remdamasis iÅ¡dėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ patenkinti visiÅ¡kai. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini)., priėmė palikimÄ po savo motinos E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)mirties, pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad R.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ po savo tėvo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)., mirties, pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus nustatyti turto paveldėjimo tikslu. Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,92 Eur (septyniolika eurų 92 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, iÅ¡aiÅ¡kinti, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos privalo bÅ«ti sumokėtos į vienÄ pasirinktinÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų:

„Swedbank AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Å iaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; Luminor Bank AB LT74 4010 0510 0132 4763, UAB ,,Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant gavėjas – valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodÄ - 188659752, įmokos kodÄ - 5662, mokėjimo paskirtį - procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos byloje Nr.2YT-1323-1021/2022; kai bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei mokamos po sprendimo įsiteisėjimo ir vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo, nurodomas įmokos kodas – 5661.

SprendimÄ per tris dienas nuo jo priėmimo iÅ¡siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mus. Teisėjas Jonas Abraitis