2022-02-17 Nr. AB-4838-3-62-3-02225-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-77-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02225-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. D. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja V. D. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Alytaus paramos administravimo skyriaus 2020 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. KA_06_04 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja skundą grindė tokiais argumentais:

2.1. Pareiškėja 2011 m. balandžio 28 d. pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ (toliau – ir Paraiška), pagal kurią pareiškėjai skirta parama už 8,81 ha veisiamo miško plotą.

2.2. Sprendimu NMA įpareigojo pareiškėją gražinti 33 904,58 Eur paramos sumą, kurią sudaro 15 966,73 Eur už 7,70 ha ploto įveisimą, 16 782,85 Eur už įveisto 7,70 ha ploto priežiūrą ir apsaugą ir 1 155 Eur prarastų pajamų.

2.3. NMA įrodymais nepagrindė Sprendime padarytos išvados, kad medeliai sunyko dėl priežiūros stokos ir mišku nebuvo rūpintasi. Pareiškėja įvykdė visus žemės apželdinimo mišku programos numatytus tikslus, elgėsi sąžiningai ir teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Įveistus miško želdinius prižiūrėjo ir juos saugojo.

2.4. NMA pareiškėjos atžvilgiu neturėjo taikyti sankcijos, bet pirmiausia, taikydama Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-59 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 69 punktą ir 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos (toliau – ir Reglamentas) 63 straipsnį, 64 straipsnio 2 dalies a punktą ir 77 straipsnio 2 dalies a punktą, turėjo pripažinti, kad pareiškėja, dėl nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, neprarado teisės į paramą. Tačiau tai padaryta nebuvo, nes NMA, priimdama Sprendimą, aplinkybių, dėl ko sunyko medžiai, nevertino, nors, kaip matyti, jų vertinimas svarbus, sprendžiant dėl išmokėtos paramos susigrąžinimo.

2.5. Pasodinus mišką prasidėjo sausra, o prieš tai visoje šalyje buvo liūtys. Todėl miškas išnyko būtent nuo potvynių ir sausrų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 4 d. nutarimu visoje Lietuvoje dėl liūčių paskelbta ekstremalioji situacija. Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktorius priėmė 2018 m. birželio 11 d. įsakymą, kuriuo paskelbė savivaldybės lygio ekstremalią situaciją. Dėl sausros padarinių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimu buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija. Lietuvos Hidrometeorologijos tarnyba pateikė pažymą apie hidrometeorologines sąlygas, kuri patvirtina, kad Alytaus rajone užsitęsė sausas periodas, kuris 2018 m. gegužės 23 d. pasiekė sausringo laikotarpio rodiklius, o 2018 m. birželio 8 d. rajone jau buvo pasiekti stichinės sausros rodikliai. Ta pati tarnyba pateikė 2019 m. rugpjūčio 28 d. pažymą, kurioje nurodė, kad 2017 m. Alytaus rajone dėl gausesnių kritulių antroji liepos mėnesio pusė pasižymėjo ypač dideliu drėgmės pertekliumi, o visą rugsėjį iki aktyvios augalų vegetacijos laikotarpio pabaigos vyravo perteklinis drėgnumas. Taigi nepaisant to, kokius medžius ar augmeniją pareiškėja būtų sodinusi, rezultatas būtų neišvengiamai toks pats – meteorologiniai reiškiniai būtų nuniokoję pasodintus medžius ir pasodintą augaliją sunaikinę.

2.6. NMA viešu pareiškimu pati patvirtino, kad dalyvaujant investicinėse priemonėse, sankcijos nebus taikomos, nurodydama, kad, atsižvelgiant į ekstremalios situacijos paskelbimą visoje šalyje, paramos gavėjai neturi imtis jokių papildomų veiksmų. Pati NMA informavo pareiškėją, kad sankcijos nebus taikomos dėl ekstremalios padėties (dėl itin sunkių meteorologinių sąlygų (sausros)). Tačiau, NMA specialistai, vertindami pareiškėjos miško būklę, patys į tai neatsižvelgė.

2.7. Nepagrįstas NMA argumentas, kad pareiškėja neišnaudojo galimybės pakoreguoti Miško želdinimo projektą, nes, net jeigu toks projektas būtų keičiamas, tai nebūtų apsaugoję pasodintų medžių nuo išnykimo.

2.8. NMA pritaikyta poveikio priemonė yra neprotinga, nesąžininga ir neteisinga, nes tokia poveikio priemonė galėtų būti taikoma tik už akivaizdžiai tyčinius veiksmus. Šiuo atveju pareiškėja tyčinių veiksmų neatliko, miškui žalos nepadarė, o kilusios neigiamos pasekmės kilo dėl nenugalimos jėgos (lot. force majeure) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.212 str.) ir išimtinių aplinkybių, todėl nepriklausė nuo pareiškėjos valios.

2.9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 patvirtintų Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių (toliau – ir Atleidimo nuo atsakomybės taisyklės) 3.2 punkte nustatyta, kad stichinės nelaimės yra priskiriamos prie aplinkybių, kurių pagrindu šalis nėra finansiškai atsakinga už kokių nors įsipareigojimų nevykdymą, tačiau baigtinio sąrašo, kokios aplinkybės gali sudaryti pagrindą atleisti nuo atsakomybės, nėra (3.6 p.). Atitinkamai kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant, ar konkrečios klimato sąlygos laikomos nenugalima jėga, svarbu nustatyta, ar tam tikrų sąlygų, ar reiškinio kilimas, stiprumas ar mastas toks neįprastai didelis bei nebūdingas atitinkamai geografinei vietovei, kad vidutinis protingas apdairus ir rūpestingas asmuo tokių sąlygų arba reiškinio atitinkamomis sąlygomis negalėtų numatyti ir tikėtis. Pareiškėjos praktikoje stichinė sausra itin retas reiškinys, todėl pareiškėja negalėjo protingai numatyti stichinės sausros atsiradimo.

3. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. NMA atsiliepime išdėstė faktines aplinkybes, o atsakydama į pareiškėjos skunde išdėstytus argumentus, atsiliepimą grindė tokiais argumentais:

4.1. Atliktų patikrinimų metu pareiškėjos deklaruotose miško želdinių plotuose nustatyti žuvę želdiniai, maži miško želdinių tankio rodikliai. Vienos iš želdinių žuvimo priežasčių – želdinių priežiūros stoka – pripažinimui buvo nustatyti šie kriterijai: nepakankamas pareiškėjos rūpestingumas ugdant ir prižiūrint įveistą mišką, nepašalinta aukšta, vešli žolinė augalija, nesikreipta pagalbos ir patarimo pas miškininkus specialistus, nenaudoti repelentai (kas sudarė sąlygas kanopiniams žvėrims ir zuikiams nukąsti viršūninius ūglius ir taip stabdyti normalų želdinių augimą). Pareiškėja per 15 darbo dienų nuo dienos, kada atsirado galimybė tai padaryti, NMA neinformavo apie nenugalimos jėgos atvejį ir nepateikė tai patvirtinančių dokumentų. Todėl pareiškėjos Paraiška pervertinta ir nuspręsta susigrąžinti 33 904,58 Eur išmokėtą paramą.

4.2. Želdinių žuvimo faktą patvirtino Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) pažymose užfiksuota informacija. Prieš priimdama Sprendimą, NMA surinko aiškius ir nedviprasmiškus įrodymus. Nors pareiškėja teigia, kad įveistus miško želdinius prižiūrėjo ir saugojo, rūpestingai taikė želdinių apsaugos ir priežiūros priemones, tačiau į bylą nepateikė jokių, tai patvirtinančių įrodymų (sąskaitų-faktūrų dėl įsigytų repelentų, atliktų darbų aktų ir pan.).

4.3. Pareiškėjos kaltės formos NMA nenustatė, nes tarp pareiškėjos ir NMA yra susiklostę administraciniai, o ne civilinio pobūdžio teisiniai santykiai.

4.4. Vien tai, jog pareiškėja nesutinka su NMA atliktu jos veiksmų vertinimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, nėra pagrindas Sprendimą laikyti neatitinkančiu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų.

4.5. Nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad NMA nenustatė medelių sunykimo priežasties. Žemės sklypai apželdinami mišku buvo ne 2018 m. ir 2019 m., nes miškas buvo pradėtas veisti dar 2012 m. Pareiškėja, siekdama pagrįsti nenumatytas aplinkybes, pati turėjo kreiptis į NMA 2017 m., 2018 m., 2019 m. per įtvirtintą terminą (15 darbo dienų nuo dienos, kada atsirado galimybė tai padaryti), tačiau pareiškėja sąmoningai NMA neinformavo apie nenugalimos jėgos atvejį ir nepateikė tai patvirtinančių dokumentų. Taigi pareiškėja šiuo atveju nebeturi teisės remtis nenumatytomis aplinkybėmis, kadangi pirmiausiai ji pati turėjo būti aktyvi, pamačiusi, kad didžioji jos veisiamo miško dalis žuvusi, ir kreiptis į NMA, o ne tikėtis, kad ir toliau sėkmingai gaus paramą. Pati pareiškėja nesiėmė jokių priemonių, siekdama žemės sklypus apželdinti mišku ir užtikrinti tinkamą sodinukų prigijimą bei augimą.

4.6. NMA niekada nebuvo davusi garantijų pareiškėjai, kad net ir nustačius pažeidimus, parama pareiškėjai bus skiriama ar nebus susigrąžinama. Todėl pareiškėja negalėjo turėti teisėtų lūkesčių dėl to. Net tuomet, kai parama jau yra skirta, pasirašyta paramos sutartis ir pateiktas mokėjimo prašymas išlaidoms finansuoti, tai savaime nesukuria teisėtų lūkesčių.

4.7. Išnykus didžiajai daliai sodinukų apželdinamuose plotuose, buvo padarytas pažeidimas, dėl kurio, įvertinus visas svarbias aplinkybes, taikytos teisės aktuose numatytos sankcijos.

4.8. NMA negali ir toliau skirti paramos už išnykusius želdinius, kai želdinių buvimas ir jų tinkama priežiūra sudaro paramos gavimo pagrindą. Taip elgtis būtų nesąžininga kitų pareiškėjų atžvilgiu, kurie tinkamai laikėsi ir laikosi prisiimtų įsipareigojimų.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Tarnyba atsiliepimą grindė tokiais argumentais:

6.1. Tarnyba atliko miško želdinių, žėlinių kokybės septintaisiais jų augimo metais vertinimą ginčo žemės sklypuose ir nustatė, kad pareiškėjos deklaruoti želdiniai yra žuvę. Pareiškėja apie želdinių, žėlinių kokybės vertinimus informuota. Pareiškėja, susipažinusi su vertinimais, jokių skundų, pretenzijų ar pastabų Tarnybai nereiškė.

6.2. Miško želdiniai, žėliniai turi būti prižiūrimi ir saugomi tol, kol susiformuos jaunuolynas ir prasidės ugdymo kirtimai. Viena iš želdinių žuvimo pareiškėjos žemės sklypuose priežasčių buvo želdinių priežiūros stoka. Pareiškėja nepakankamai rūpestingai vykdė veisiamo miško ugdymą ir priežiūrą, nešalino aukštos, vešlios žolinės augalijos, nenuleidinėjo paviršinio vandens, nesikreipė pagalbos ir patarimų pas miškininkus specialistus, nenaudojo repelentų, kas sudarė sąlygas žvėrims pažeisti želdinius ir taip stabdyti normalų želdinių augimą.

6.3. NMA pareiškėjai taikyta sankcija nėra nei administracinė nuobauda, nei bausmė, nei žalos atlyginimas, nei teisių praradimas, o tik finansinės paramos, skirtos konkrečiam tikslui pasiekti, susigrąžinimas, nepasiekus to tikslo, kuriam ši finansinė parama buvo skirta. Kadangi finansinės paramos tikslai nėra pasiekti, NMA pagrįstai nusprendė susigrąžinti finansinę paramą.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 13 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė tokias reikšmingas aplinkybes:

8.1. Pareiškėja 2011 m. balandžio 28 d. pateikė Paraišką, kurioje nurodė, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas1) bendrame plote želdinamas 1 ha plotas, o žemės sklypo kadastro (Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas2) bendrame plote želdinamas 4,60 ha plotas, želdiniai – paprastoji pušis ir skroblas.

8.2. Tarnyba su NMA pasirašė duomenų teikimo ir bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią susitarė bendradarbiauti įgyvendinant joms pavestas funkcijas. Tarnyba įsipareigojo įvertinti miško želdinių, žėlinių kokybę, atlikus patikrą vietoje, subjektui išduoti pažymą ir NMA pateikti pažymų kopijas.

8.3. Tarnyba 2019 m. gruodžio 3 d. priėmė Želdinių žuvimo fakto nustatymo aktą Nr. 2 (toliau – ir Aktas Nr. 2) ir Želdinių žuvimo fakto nustatymo aktą Nr. 3 (toliau – ir Aktas Nr. 3), kuriuose užfiksavo aplinkybes, nustatytas atlikus pareiškėjai priklausančiose žemės sklypuose esančių miško želdinių vertinimus. Vertinimai atlikti siekiant nustatyti faktiškai žuvusių želdinių ploto dalį bendrame miško želdinių plote, pastebėjus, kad 2012 m. pabaigoje įveistų pušies su skroblu želdinių yra labai blogi gyvybingų medelių tankio rodikliai, taip pat siekiant nustatyti faktiškai žuvusių želdinių ploto dalį.

8.4. Akte Nr. 2 užfiksuota, kad: Žemes sklypo1 0,56 ha įveistų pušies su skroblu želdinių plote tankis sudaro tik 16 proc. ir 21,1 proc. nuo minimalių reikalavimų; šiame plote želdiniai laikomi žuvusiais, o želdinių žuvimo priežastis – pušis su skroblu įveista laikino užmirkimo požymius turinčioje augavietėje; 2017 m. buvo lietinga vasara, tikėtina, kad dėl to didžioji dalis želdinių žuvo; neigiamos įtakos turėjo ir kanopiniai žvėrys bei priežiūros stoka.

8.5. Akte Nr. 3 užfiksuota, kad: Žemės sklypo2 2,05 ha plote pušies ir skroblo želdiniai laikomi žuvusiais, pagrindinės želdinių žuvimo priežastys – žemesnėje sklypo dalyje (prie miško) pušis su skroblu įveista laikino užmirkimo požymius turinčioje augavietėje; tikėtina, kad didesnė želdinių dalis žuvo dėl priežiūros stokos, kuomet galimai nebuvo laiku apmindžiota ar apšienauta želdinius stelbianti žolinė augmenija, o medeliai sunyko po žoline danga.

8.6. Pareiškėja Aktą Nr. 2 ir Aktą Nr. 3 pasirašė, patvirtindama, kad su jais susipažino.

8.7. Tarnyba 2019 m. gruodžio 3 d. pažymoje apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą užfiksavo, kad Žemės sklypo1 0,56 ha plote želdiniai yra žuvę.

8.8. Tarnyba 2019 m. gruodžio 3 d. pažymoje apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą užfiksavo, kad Žemės sklypo2 2,05 ha plote želdiniai yra žuvę.

8.9. Pareiškėja šias pažymas pasirašė, patvirtindama, kad jas gavo ir su jose pateiktu vertinimu sutinka.

8.10. NMA, gavusi Tarnybos pažymas, kreipėsi į Tarnybą su prašymu pateikti išsamesnę informaciją, nurodant, pagal kokius kriterijus padaryta išvada apie žuvusių želdinių nepriežiūrą ir kokią įtaką želdinių žuvimui turėjo nepriežiūra, 2017 m. lietinga vasara ir 2018 m. bei 2019 m. sausringos vasaros.

8.11. Tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyrius 2020 m. vasario 25 d. rašte atsakė, kad: dėl želdinių kokybės Žemės sklype1 – visame pušies ir skroblų želdinių plote tarp vagų ir vagose vyrauja sena, keletą metų nešalinta aukšta, vešli žolinė augalija, pareiškėja nei karto nesikreipė dėl problemų auginant želdinius, pareiškėja dėl priežiūros stokos jau po pirmųjų želdinių auginimo metų turėjo atsodinti 2 981 vnt. pušies želdinių ir toliau vykdyti priežiūrą, be to, pušis su skroblu įvesti laikino užmirkimo požymius turinčioje augavietėje, o dėl 2017 m. buvusios lietingos vasaros vanduo galėjo užsistovėti; dėl želdinių kokybės Žemės sklype2 – želdiniai nustelbti vešlia žoline augalija, kuri nebuvo tinkamai pašalinama, pastebėta neigiama įtaka ir dėl kanopinių žvėrių, todėl želdiniai turėjo būti tepami repelentais, tačiau repelentų naudojimo požymių nenustatyta.

8.12. Įvertinusi tai, NMA priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė susigrąžinti už 7,70 ha veisiamą plotą išmokėtą paramą, t. y. 15 966,73 Eur už miško įveisimą, 16 782,85 Eur už įveisto miško priežiūrą bei apsaugą, 1 155 Eur prarastųjų pajamų, motyvuodama, kad pareiškėja pažeidė prisiimtus įsipareigojimus. NMA nenustatė nenugalimos jėgos atvejo, nes pareiškėja nenurodė nenugalimos jėgos aplinkybių, praleido terminą pranešti NMA apie nenugalimos jėgos aplinkybes, sutiko su nustatytais pažeidimais, pasirašydama Tarnybos pažymas, Aktą Nr. 2 ir Aktą Nr. 3.

9. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-60 patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 52 punktu ir 68.6.2 punktu, padarė išvadą, kad Tarnyba pareiškėjos 2012 m. įveisto miško kokybės pirminį vertinimą ir pakartotinį vertinimą atliko 7-aisiais miško įveisimo metais.

10. Teismas, nustatęs, kad Žemės sklypo1 ir Žemės sklypo2 miško želdinių ir žėlinių būklė bloga, jie žuvę, o tokių aplinkybių atsiradimo pagrindinės priežastys – nepakankama priežiūra, neužtikrinta apsauga nuo žvėrių, pušis su skroblu įveista laikino užmirkimo požymius turinčioje augavietėje – pareiškėja su pažymose ir Akte Nr. 2 ir Akte Nr. 3 nustatytomis aplinkybėmis sutiko, teikdama skundą teismui, nepateikė objektyvių įrodymų, paneigiančių Tarnybos nustatytas ir NMA patvirtintas aplinkybes dėl blogos miško želdinių ir žėlinių būklės, atmetė kai nepagrįstus pareiškėjos skundo argumentus, kad padaryti pažeidimai konstatuoti deklaratyviai ir klaidingai. Pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų faktinę aplinkybę, kad pušies ir skroblų medeliai ginčo sklypuose yra geros būklės ir paneigtų Tarnybos padarytas išvadas, užfiksuotas pažymose, Akte Nr. 2 ir Akte Nr. 3.

11. Teismas, įvertinęs pareiškėjos papildomai pateiktą antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir nuotraukas, padarė išvadą, kad jie nepaneigė NMA išvadų dėl pažeidimo, pripažinęs, kad ir pareiškėjos skundo teiginiai šiuo aspektu yra prieštaringi, nes viena vertus, pareiškėja teigė, kad konstatuoti pažeidimai yra klaidingi, kita vertus, sutiko, kad medžiai žuvę, tik teigė, kad tai atsitiko ne dėl jos kaltės, o dėl meteorologinių sąlygų. Todėl teismas pareiškėjos bendro pobūdžio teiginius, kad pažeidimai konstatuoti klaidingai, atmetė.

12. Vertindamas pareiškėjos skundo argumentus dėl nenugalimos jėgos, teismas, remdamasis Taisyklių 68 punktu, visų pirma, konstatavo, kad nors pareiškėja skunde teigė, jog oro sąlygos lėmė medžių išnykimą, tačiau byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėja nustatyta tvarka dėl to į NMA nesikreipė ir jokių tai patvirtinančių dokumentų NMA nepateikė.

13. Teismas, nustatęs, kad: pareiškėja iki pat Sprendimo priėmimo nesikreipė nei į Tarnybą, nei į NMA dėl problemų, kilusių dar 2012 m. įveisiant mišką; pareiškėjos nurodomos hidrometeorologinės sąlygos nustatytos tik 2017 m. (liūtys), 2019 m.; nenuginčyta, kad želdinių sunykimo priežastys daugiausiai yra nulemtos subjektyvių pareiškėjos veiksmų – želdiniai įveisti augavietėje, kuri yra užmirkusi, želdiniai neapsaugoti nuo kanopinių žvėrių, želdiniai neprižiūrėti, apaugę žoline augmenija, padarė išvadą, kad medžių išnykimas buvo nulemtas ne vien pareiškėjos nurodomų meteorologinių sąlygų. Net ir laikydamas, kad teisinga aplinkybė, jog 2017 m. liūtys galėjo paveikti želdinių būklę, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėja įsipareigojo atsodinti žuvusius želdinius, tačiau, nepaisydama to, pareiškėja dėl žuvusių želdinių į NMA nesikreipė, taip pat nesikreipė į NMA ir dėl prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. Todėl teismas padarė išvadą, kad meteorologinės sąlygos nagrinėjamu atveju nepripažintos nenugalimos jėgos aplinkybe, išimtinai sutrukdžiusia pareiškėjai laikytis prisiimtų miško įveisimo bei jo priežiūros įsipareigojimų.

14. Teismas, vertindamas pareiškėjos pateiktus įrodymus apie tai, kad pareiškėja įsigijo repelentus želdinių priežiūrai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199 patvirtintų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 20 punktu, 38 punktu, padarė išvadą, kad jie nepaneigė Tarnybos ir NMA nustatytų aplinkybių apie tai, kad pušys ir skrobliai žuvo dėl priežiūros stokos. Pareiškėjos pateikti įrodymai patvirtino tik tai, kad pareiškėja minėtus repelentus įsigijo 2012 m., kai miškas buvo įveisiamas, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad pareiškėja ir vėliau įsigijo repelentus. Taip pat pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jos įveistas miškas atitinka įveisto miško kriterijus, o tai tik pagrindė NMA nustatytą aplinkybę, kad pareiškėja pareigos prižiūrėti ir saugoti įveistą mišką nesilaikė.

15. Teismas, apibendrinęs visa, ką nustatė, priėjo prie išvados, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes priimtas išsamiai įvertinus faktinę situaciją, teisingai pritaikius teisės aktus, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

16. Atmetęs pareiškėjos skundą, teismas netenkino pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 17. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme.

18. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo tas pačias faktines aplinkybes ir argumentus, kuriuos išdėstė pirmosios instancijos teismui. Grįsdama pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo:

18.1. Pareiškėja kreipėsi į Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų institutą dėl ekspertinio įvertinimo atlikimo, kuris dėl užimtumo pateikė savo išvadas jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Atlikus žuvimo priežasčių ekspertinį įvertinimą padaryta apibendrinta ekspertinė išvada: „Remiantis atlikta situacijos analize bei moksliškai pagrįstomis prielaidomis, galima konstatuoti, kad paprastosios pušies ir paprastojo skroblo želdinių, esančių (duomenys neskelbtini) vietovės kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) labiausiai tikėtina pagrindine žūties priežastimi buvo nepalankios orų sąlygos – žemesnių reljefo vietų užtvindymas arba užmirkimas 2017 metų lietingo vegetacijos periodo ir rudens metu bei 2018 metų sausringas laikotarpis bei stichinė sausra Alytaus rajone. Iš 2021-05-01 atliktos apžiūros nenustatyti ryškesni požymiai, kad įtakos želdinių žūčiai galėjo turėti kiti veiksniai (žvėrys ar žolinės dangos stelbimas)“. Vadinasi, būtent meteorologinės sąlygos, o ne tariama nepriežiūra, lėmė paprastosios pušies ir paprastojo skroblo želdinių žūtį.

18.2. Po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo pareiškėjai pavyko gauti įrodymą, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos viceministro 2019 m. birželio 4 d. pavedimu Nr. 9D-40(1.14E), NMA buvo pavesta netaikyti žemės ūkio veiklos subjektams sankcijų.

18.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėja neįrodė nenugalimos jėgos aplinkybių, dėl kurių sankcijų taikymas pareiškėjai buvo negalimas, ir dėl to priėjo prie nepagrįstos išvados, kad pareiškėjos veiksmai nulėmė želdinių sunykimą.

18.4. Pirmosios instancijos teismas, neatskleidė bylos esmės, nes neatsakė į esminius bylos klausimus, t. y. ar pareiškėjos nurodytos aplinkybės iš esmės galėtų būti laikomos nenugalimos jėgos aplinkybėmis, ar želdinių sunykimą nulėmė nenugalimos jėgos aplinkybės ir (ar) pareiškėjos įsipareigojimų nevykdymas, jeigu šios priežastys kartu – kokia dalimi kiekviena iš jų nulėmė įveistų medžių tankio pokytį, kokia buvo pagrindinė želdinių sunykimo priežastis, ar pritaikytos poveikio priemonės proporcingos pareiškėjos įsipareigojimų nevykdymui.

18.5. Teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus Aktą Nr. 2 ir Aktą Nr. 3, todėl padarė prieštaringą išvadą, kad medžių išnykimas buvo nulemtas ne vien pareiškėjos nurodomų meteorologinių savybių. Nors Akte Nr. 2 tiesiogiai nurodyta esminė priežastis – 2017 m. lietinga vasara, tačiau visiškai nėra aišku, dėl kokių priežasčių NMA sprendė, kad želdinių sunykimą lėmė kitos, t. y. šalutinės priežastys, siejamos su tariama želdinių nepriežiūra. Abu žemės sklypai yra toje pačioje vietovėje, tačiau 2017 m. lietinga vasara, kaip želdinių sunykimo priežastis, Akte Nr. 3, apskritai nenustatyta, nors abiejuose aktuose nurodyta, kad medelių sunykimą lėmė užmirkymo požymius turinčios augavietės. Be to, nei viename akte neužsiminta apie 2018 m. sausros įtaką želdinių išsaugojimui (nors ši stichija neabejotinai turėjo neigiamos įtakos visam ūkiui). Akivaizdu, kad vertinimas, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nevisapusiškas, neobjektyvus ir neišsamus. Nei pažymose, nei minėtuose aktuose nėra nustatyta ir nėra ištirta, ar buvus 2017 m. stichinėms liūtims ir 2018 m. stichinei sausrai, želdiniai nebūtų išnykę (ar būtų pasiektas reikalaujamas medelių įveisimo tankis), jeigu nebūtų nustatyta kitų veiksnių (pažeidimų), siejamų su tariama želdinių nepriežiūra. Taip pat neatsakyta į klausimą, ar Miško želdinių projekto pakoregavimas būtų veiksminga priemonė, siekiant išvengti dėl 2017 m. ir 2018 m. stichijų sukeltų padarinių.

18.6. Nors teismas savo išvadą, kad pareiškėja pareigos prižiūrėti ir saugoti mišką nesilaikė, grindė tuo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog po 2012 m. įsigijo repelentų, tačiau byloje nėra įrodyta, kad būtent želdinių sunykimą nulėmė repelentų nenaudojimas. Be to, byloje nėra nustatyta, kad juos buvo apskritai tikslinga naudoti ar kad jų naudojimas būtų apsaugojęs želdinius nuo stichinių liūčių ir sausros. Šiuo atveju pačios pareiškėjos į bylą pateikti įrodymai negali daryti neigiamą įtaką pareiškėjos padėčiai.

18.7. Nepagrįsta teismo išvada, kad pareiškėja, pasirašydama pažymose ir aktuose, su Tarnybos atliktu vertinimu sutiko. Pareiškėja, pasirašydama sutiko su nustatytais faktais, tačiau ne su želdinių sunykimo priežastimis. Aptariami aktai nėra individualūs administraciniai aktai, todėl pareiškėja savo nesutikimą su jais išreiškė, skųsdama Sprendimą.

18.8. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius Tarnybos padarytas išvadas, yra nepagrįsta, nes NMA turėjo pareigą, remdamasi Tarnybos išvadomis, pagrįsti savo priimtą Sprendimą. Teismas pareiškėjai nustatė pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą ir perkėlė iš esmės visą įrodinėjimo naštą.

18.9. Sprendimas yra abstraktus, jame nurodyti motyvai dėl poveikio priemonių pareiškėjai skyrimo nėra aiškūs, pakankami, neturi faktinio pagrindimo. Todėl Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintų individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų.

18.10. Pirmosios instancijos teismas pernelyg suabsoliutino formalią aplinkybę, kad pareiškėja nesilaikė nustatytos tvarkos dėl nenugalimos jėgos pranešimo NMA. Vien ši aplinkybė negali lemti, kad savaime prarandama teisė į išmokėtą paramą.

18.11. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, vadovavosi ginčui neaktualiu teisiniu reglamentavimu, dėl ko neįvertino, kad NMA, administruodama pareiškėjai suteiktą paramą, neteisėtai taikė Sprendimo priėmimo metu, o ne paraiškos pateikimo metu teisės aktuose numatytas poveikio priemones, dėl ko nepagrįstai iš pareiškėjos reikalauja grąžinti miško įveisimo išmoką.

18.12. Pareiškėjai, teikiant paraišką, Taisyklės nustatė, kad už miško želdinių ir (arba) žėlinių kokybės neatitikimą arba želdinių ir (arba) žėlinių žuvimą taikytina poveikio priemonė – miško priežiūros ir apsaugos išmokų susigrąžinimas. Tai reiškia, kad tokia poveikio priemonė kaip visos paramos susigrąžinimas Taisyklėse paraiškos teikimo metu nebuvo nustatyta. Vadinasi, NMA ir teismui nebuvo pagrindo pripažinti, kad vėliau įvykę teisės aktų pakeitimai, padarę įtaką poveikio priemonei, t. y. sugriežtinę poveikio priemonę turėtų būti taikomi ir pareiškėjai, kurios paraiškos teikimo metu teisės aktais buvo numatyta kitokia, t. y. švelnesnė poveikio priemonė. Priešingas aiškinimas prieštarautų lex retro non agit (įstatymas negalioja atgal) principui ir pažeistų pareiškėjos teisėtą lūkestį, kad jai gali būti taikomos tik tokios poveikio priemonės, kokios buvo numatytos paraiškos pateikimo metu.

18.13. Nors teismo posėdyje NMA atstovei buvo užduoti su Tarnybos atliktu vertinimu susiję klausimai, tačiau NMA atstovai lakoniškai nukreipdavo savo atsakymus, nurodydami vadovautis byloje esančia rašytine medžiaga. Atitinkamai teisėjų kolegija, nutraukdavo pareiškėjos atstovą klausimo formulavime, nurodydama, kad į klausimą jau atsakyta. Tai patvirtina, kad ginčas išnagrinėtas formaliai.

19. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nesutinka su juo ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

20. NMA atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą dėsto tas pačias faktines aplinkybes ir argumentus, kuriuos išdėstė pirmosios instancijos teismui. Atsakydama į pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, NMA atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo:

20.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjos kartu su apeliaciniu skundu paduotų naujų įrodymų. Pareiškėja nenurodė svarbių priežasčių, kodėl nauji įrodymai yra teikiami tik dabar, arba kodėl jų pateikimo būtinybė iškilo dabar. Pareiškėjos nurodyta priežastis, kad specialistai buvo užimti, nėra svarbi, be to, pareiškėja nepateikė ją pagrindžiančių įrodymų. Nėra aišku, kada ir kokiu būdu pareiškėja kreipėsi į Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centrą, kodėl negalėjo naujų įrodymų pateikti anksčiau. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė neteikė prašymų atidėti teismo posėdį, kol bus gauti papildomi rašytiniai įrodymai, neinformavo teismo, kad kreipėsi dėl naujų įrodymų gavimo. Todėl apeliaciniame procese teikiami nauji įrodymai neatitinka proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų. Apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti naujus įrodymus, nes pareiškėja nepagrindė svarbių aplinkybių dėl jų pavėluoto pateikimo ir neįrodė jų vėlesnio pateikimo būtinumo.

20.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo ir aiškino teisės aktus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo.

20.3. Pareiškėjos parašas pažymose liudija, kad pareiškėja pažymas gavo ir su Tarnybos vertinimu sutiko, priekaištų tuo metu ar pretenzijų neturėjo. Pažymos yra laikytinos administraciniais sprendimais. Vadinasi, pareiškėja dėl jų galėjo kreiptis į administracinį teismą, siekdama nuginčyti juose užfiksuotus pažeidimus. Pažymos yra galiojančios, todėl sukelia pareiškėjai aiškias teisines pasekmes. NMA neturi teisės, priimdama sprendimus, nesivadovauti oficialios institucijos – Tarnybos, kuri yra atsakinga už miško želdinimo darbų kokybės įvertinimo, miško želdinių, žėlinių apskaitą ir miško želdinių, žėlinių kokybės ir jaunuolynų ugdymo darbų kokybės įvertinimą pagal EŽŪFKP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ – pateikta informacija. Tai, kad pareiškėja teikia naujus argumentus dėl pažymų netinkamumo ir neišsamumo, turi būti vertinama kaip pavėluoti pareiškėjos veiksmai ir pasirinkta pareiškėjos gynybinė pozicija.

20.4. Pareiškėjos priekaištai, kad pažymose nebuvo aptarta 2017 m. lietingo laikotarpio, 2018 m. buvusios sausros įtaka, yra dėmesio nutraukimas nuo pažeidimų, kuriuos nulėmė jos pačios neveikimas ir kurie konstatuoti Akte Nr. 2 ir Akte Nr. 3.

20.5. NMA, priešingai nei teigia pareiškėja, surinko ir ištyrė visus įrodymus, kurių pagrindu ir grindė priimtą Sprendimą. Todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad ne visos reikšmingos aplinkybės buvo įvertintos.

20.6. Priešingai nei nurodo pareiškėja, pažymose ir Akte Nr. 2, Akte Nr. 3 nurodyta, kad želdinių sunykimas daugiausiai nulemtas subjektyvių pareiškėjos veiksmų. Šiuo atveju ne sausra buvo pagrindinė želdinių žūties priežastis, o pačios pareiškėjos neveikimas (netinkamas veikimas), nes pareiškėja, būdama atsakinga ir rūpestinga, turėjo dėti pastangas, kad būtų išsaugoti sodinukai. Dėl pareiškėjos veiksmų nebuvo pasiekti projekto tikslai. Pareiškėja, būdama atsakinga ir rūpestinga, turėjo nuolat atlikti apželdinto ploto stebėseną, matydama, kad tinkamai negali įgyvendinti prisiimtų įsipareigojimų, laiku apie tai pranešti NMA. To nepadarydama, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja užkirto kelią NMA patikrinti pateiktos informacijos teisingumą ir aplinkybes, jas įvertinti nenugalimos jėgos kontekste. Šio pareiškėjos neveikimo negali pateisinti taip pat naujai į bylą pateiktas pavedimas dėl sankcijų netaikymo, nes jis savaime negali atleisti ir neatleido pareiškėjos nuo atsakomybės per 15 darbo dienų nuo dienos, kada atsirado galimybė tai padaryti, informuoti NMA apie nenugalimos jėgos atvejį, kaip nustatyta Taisyklių 69 punkte. Pareiškėja įrodinėja nenugalimos jėgos aplinkybes, buvusias 2017 m., tačiau apie jas nepranešė nei 2017 m., nei 2018 m., nei 2019 m. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė nurodė, kad pareiškėja neplanuoja atsodinti žuvusius medelius, nes už tai neteikiama papildoma parama. Toks atsainus pareiškėjos požiūris į prisiimtus įsipareigojimus parodo tikrąjį pareiškėjos tikslą – ne atsodinti ir toliau tęsti prisiimtus įsipareigojimus, o išvengti sankcijų.

20.7. NMA, priimdama Sprendimą, vadovavosi, be kita ko, Taisyklėmis. Pareiškėja 2011 m. balandžio 28 d., pateikusi Paraišką, prisiėmė įsipareigojimus, jog miškas įveistas ir tolesnė želdinių priežiūra ir apsauga bus atliekama laikantis Miško želdinių projekte suprojektuotų priemonių ir Nuostatų reikalavimų. Tarp NMA ir pareiškėjos susiklostė tęstiniai paramos administravimo santykiai, kurie galioja iki visiško įsipareigojimų įvykdymo ir kurie gali būti keičiami teisės aktų normomis priklausomai nuo situacijos. Nors Taisyklių nuostatos pasikeitė projekto vykdymo metu, pareiškėja jau žinojo aptartus prisiimtus įsipareigojimus, t. y. kad želdinių tankis turi atitikti Nuostatų reikalavimus ir kad šių įsipareigojimų neįvykdžius, jai gali tekti grąžinti gautą paramą. Pareiškėja prisiimtų įsipareigojimų privalo laikyti ne tik Paraiškos pateikimo metu, bet per visą įsipareigojimų laikotarpį. Todėl NMA teisėtai ir pagrįstai, priimdama Sprendimą, vadovavosi padaryto pažeidimo padarymo metu galiojančią Taisyklių redakcija. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad Taisyklės taikytos netinkamai, be to, šio argumento pareiškėja, teikdama skundą pirmosios instancijos teismui, nenurodė.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nesutinka su juo ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

22. Atsakydama į pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, Tarnyba atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

22.1. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo visiškai naujas aplinkybes, kurių nebuvo nurodžiusi pirmosios instancijos teismui, dėl kurių proceso dalyviai nėra pateikę nei atsiliepimų, nei įrodymų. Pareiškėja, kartu su apeliaciniu skundu pateikdama naujus įrodymus, nepateikia argumentų, kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime.

22.2. Išvada, kad viena iš želdinių žuvimo priežasčių – priežiūros stoka – padaryta, įvertinus tai, kad pareiškėja nepakankamai rūpestingai vykdė veisiamo miško ugdymą ir priežiūrą, nešalino aukštos, vešlios žolinės augalijos, nenuleidinėjo paviršinio vandens, nesikreipė pagalbos ir patarimų pas miškininkus specialistus, nenaudojo repelentų, kas sudarė sąlygas žvėrims pažeisti želdinius ir taip stabdyti normalų želdinių augimą.

22.3. Kadangi pareiškėja nepasiekė jai suteiktos finansinės paramos tikslų, NMA pagrįstai siekia susigrąžinti finansinę paramą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 23. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Alytaus paramos administravimo skyriaus 2020 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. KA_06_04 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (Sprendimas), kuriuo nustatyta, kad pareiškėja privalo sugrąžinti visą paramą, gautą už 7,70 ha žemės sklype įveistą mišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku”, teisėtumo ir pagrįstumo. Sprendimu nuspręsta susigrąžinti visą pareiškėjai išmokėtą paramos sumą: 15 966,73 Eur įveisimo išmoką, 16 782,85 Eur septynerių metų miško priežiūros ir apsaugos išmokas ir 1 155,00 Eur paprastų pajamų „Kitiems“, iš viso – 33 904,58 Eur. Pareiškėjai išmokėta paramos suma Sprendimu susigrąžinta, remiantis Taisyklių, galiojusių konstatuotų pažeidimų ir Sprendimo priėmimo metu, 52 ir 68.6.2 punktais, nustačius, kad miško želdiniai žuvę.

24. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (ABTĮ 140 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, ir teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą šiuo atveju vertina, neperžengdama pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

25. Spręsdama dėl kartu su pareiškėjos apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų vertinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (ABTĮ 142 str. 3 d.). Pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme ir ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2611-525/2021; 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-747-07). Pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodė pagrįstų priežasčių, kodėl naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik apeliacinio proceso stadijoje, todėl teisėjų kolegija nevertina kartu su pareiškėjos apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų.

26. Vertindama pareiškėjos apeliacinio skundo argumentą dėl materialiosios teisės normų pažeidimo, teisėjų kolegija pažymi, kad materialiosios teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino (ABTĮ 147 str.). Teisės taikymo klausimas yra teismo prerogatyva.

27. Paraiškos padavimo metu galiojusių Taisyklių (2011 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 3D-167 redakcija) 64.6.2 punkte buvo nustatyta, kad išmokėta parama už miško priežiūrą ir apsaugą susigrąžinama, kai miško želdinių ir (arba) žėlinių kokybės vertinimo metais Aplinkos ministerijos RAAD rajono agentūros valstybiniai miškų apsaugos pareigūnai nustato, kad miško želdinių ir (arba) žėlinių kokybė neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų (įvertinta blogai arba želdiniai ir (arba) žėliniai žuvę).

28. NMA nustatytų pažeidimų ir Sprendimo priėmimo metu galiojusioje Taisyklių redakcijoje (2019 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 3D-388 redakcija) aptarta teisės norma buvo pakeista, Taisyklių 68.6.2 punkte nustačius, kad susigrąžinama visa išmokėta paramos suma už plotą ar jo dalį, kai želdinių ir (arba) žėlinių kokybės vertinimo metais – šeštaisiais, kai miškas įveistas pavasarį, arba septintaisiais, kai miškas įveistas rudenį (skaičiuojant metus miško įveisimo metai neįskaičiuojami), Miško želdinimo ir žėlimo projekte projektuotų arba tikslinių (tik žėliniuose) rūšių medžių tankis neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose nurodytų „patenkinamų“ ar „gerų“ miško želdinių ir (arba) žėlinių tankio reikalavimų arba nustatoma, kad miško želdiniai ir (arba) žėliniai žuvę.

29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas aptartą teisinio reglamentavimo pasikeitimą, išaiškino, jog vėliau priimtų teisės aktų pakeitimų, kurie daro įtaką poveikio priemonei (sankcijai), taikymas tiems paramos gavėjams, kurių paraiškų teikimo metu teisės aktais buvo numatyta kitokia galima taikyti poveikio priemonė (sankcija), prieštarautų lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principui ir pažeistų paramos gavėjo teisėtą lūkestį, kad jam gali būti taikomos tik tokios poveikio priemonės, kokios buvo numatytos paraiškos pateikimo metu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2189-415/2020; 2020 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-9-968/2020, 2014 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1002/2014).

30. Tam, jog būtų pagrindas taikyti griežtesnę sankciją paramos teisiniuose santykiuose, susiformavusiuose iki naujo teisinio reglamentavimo įsigaliojimo, turi būti tokia aiškiai išreikšta paramos teisinių santykių šalių valia, pavyzdžiui, paramos gavėjo prisiimta prievolė sugrąžinti išmokas už pažeidimus pagal tas Taisyklių nuostatas, kurios nustato sankcijas pažeidimo nustatymo metu, ar kitu aktualiu momentu arba bent jau aiškiai išreikšta ir paramos gavėjo būtent taip suprantama atsakovo teisė taikyti tokias sankcijas iš anksto informavus paramos gavėją apie sankcijų apimties pasikeitimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1081-415/2021). Šiuo atveju tokių sąlygų nenustatyta.

31. Kadangi sankcija (visos išmokėtos paramos sumos susigrąžinimas) Taisyklėse, kurios galiojo Paraiškos padavimo metu, nebuvo nustatyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjai paskirtos sankcijos teisėtumo ir pagrįstumo pažeidė materialiosios teisės normas, nes taikė Taisyklių nuostatas, galiojusias ne Paraiškos padavimo metu, o NMA nustatytų pažeidimų ir Sprendimo priėmimo metu.

32. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, akcentuodama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės bylos neišnagrinėjo, nes neatliko NMA paskirtos sankcijos individualizavimo patikros, suabsoliutinęs aplinkybę, jog pareiškėja neinformavo NMA apie nenugalimos jėgos (meteorologinės sąlygos) atvejį, sutrukdžiusį pareiškėjai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, dėl ko, pareiškėjos nuomone, priėjo nepagrįstą išvadą, kad tik pareiškėjos veiksmai, o ne kitos priežastys (meteorologinės sąlygos) nulėmė želdinių žuvimą Žemės sklypo Nr. 1 0,56 ha plote ir Žemės sklypo Nr. 2 2,05 ha plote.

33. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos argumentus, pažymi, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 str. 1 d.). Nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (ABTĮ 56 str. 2 d.). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.).

34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Vertinant įrodymus turi būti vadovaujamasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018; 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016).

35. Nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištiriant (ABTĮ 80 str. 1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas turi įvertinti ištirtus teismo posėdyje įrodymus ir, be kita ko, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos (ABTĮ 86 str. 2 d.).

36. Pagal Taisyklių nuostatas paramos gavėjui, pažeidusiam prisiimtus įsipareigojimus ar jų nesilaikiusiam, sankcijos gali būti neskiriamos, jeigu nustatomas nenugalimos jėgos (force majeure) atvejis. Pareiga apie nenugalimos jėgos atvejį informuoti NMA ir jį įrodyti Taisyklėse nustatyta tvarka tenka paramos gavėjui (šiuo atveju – pareiškėjai).

37. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, pažymėta, kad paramos gavėjas, teisės aktuose nustatyta tvarka neinformavęs NMA apie nenugalimos jėgos, dėl kurios neįvykdyti (netinkamai įvykdyti) prisiimti įsipareigojimai, atvejį, savaime nepraranda teisės gauti išmokas, tačiau tokiu atveju paramos gavėjui kyla pareiga įrodyti nenugalimos jėgos atvejo buvimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2315-1062/2020; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2658-624/2020) bei priežastinį ryšį tarp nenugalimos jėgos atvejo ir įsipareigojimų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-82-261/2022). Esant paskelbtai ekstremaliai situacijai paramos gavėjas gali pasinaudoti palengvinimu ir teikti tik rašytinį pranešimą NMA apie nenugalimos jėgos atvejį ir jo įtaką konkrečių prisiimtų įsipareigojimų vykdymui, atskirai įrodymų, pagrindžiančių ekstremalią situaciją, neteikiant (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-168-756/2021).

38. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad NMA, taikydama paramos gavėjams poveikio priemones (sankcijas), turi pareigą taikomos poveikio priemonės (šiuo atveju – sankcijos) dydį individualizuoti, t. y. laikydamasi bendrųjų prievartos priemonių taikymo asmeniui taisyklių, atsižvelgti į padaryto pažeidimo pobūdį, jo sunkumą, sukeltas neigiamas pasekmes, asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-683-662/2018; 2018 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-970-502/2018; 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1481-662/2018).

39. Įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą ir teisminę praktiką nagrinėjamo ginčo kontekste, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad aplinkybė, jog pareiškėja Taisyklėse nustatyta tvarka neinformavo NMA apie nenugalimos jėgos (meteorologines sąlygas) atvejį, savaime nepaneigia NMA nustatytos bendrosios pareigos individualizuoti sankciją, o teismui – patikrinti, ar NMA, skirdama sankciją, ją individualizavo.

40. Remdamasi tuo, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių, nes nevertino, ar pareiškėjos nurodytos priežastys (meteorologinės sąlygos) yra nenugalimos jėgos atvejis Taisyklių prasme, nesiaiškino, ar ir kokia apimtimi pareiškėjos nurodytos priežastys (meteorologinės sąlygos) sutrukdė jai laikytis prisiimtų miško įveisimo ir jo priežiūros įsipareigojimų bei nevertino, ar NMA pareiškėjai paskirta sankcija atitinka pažeidimo pobūdį bei sunkumo laipsnį.

41. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netrinkamai taikė materialiosios teisės normas bei pažeidė procesines teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d., 147 str.).

42. Panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje proceso stadijoje nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. D. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė