ccc0c0c8-248d-4ee3-a017-978e48611dcf · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                 Civilinė byla Nr. 2A-685/2010                                                                 Procesinio sprendimo kategorija                                                                  35.1.; 36.2.; 42.11.2.; 63.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. spalio 11 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Alės Bukavinienės, Kazio KailiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vyto Miliaus,sekretoriaujant Joanai TamaÅ¡auskienei, Ilonai Kovger,dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovei advokatei Vilijai Vaitkutei,teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo V. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1273-431/2010 pagal ieÅ¡kovo Nordea Bank Finland plc Lietuvos skyriaus ieÅ¡kinį atsakovui V. P. , tretiesiems asmenims bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Neto“, J.

P. dėl skolos priteisimo ir atsakovo V. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui Nordea Bank Finlan Plc Lietuvos skyriui, tretiesiems asmenims bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Neto“, J. P. dėl laidavimo sutarčių pakeitimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas Nordea Bank Finland plc Lietuvos skyrius kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui V. P. , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 12 205 951,51 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas su ieÅ¡kovu yra sudaręs laidavimo sutartis, kuriomis atsakovas kaip solidarusis skolininkas laidavo už trečiojo asmens UAB „Neto“ tinkamÄ prievolių įvykdymÄ pagal UAB „Neto“ ir banko sudarytas ilgalaikio kredito sutartis, ir įsipareigojo atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip ir UAB „Neto“. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad UAB „Neto“ savo įsipareigojimų pagal kredito sutartis neįvykdė, 2008 m. gruodžio 23 d. UAB „Neto“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla, o laiduotojui ir atsakovui V.

P. buvo pasiraÅ¡ytinai įteiktas reikalavimas kaip laiduotojui sumokėti skolÄ iki 2009 m. sausio 26 d. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas V. P. jau įteikiant reikalavimÄ atsisakė jį vykdyti motyvuodamas tuo, jog pirmiausia turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ BUAB „Neto“ turto. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad laiduotojo atsakomybė pagal laidavimo sutartį yra solidari ir jis atsako ta pačia apimtimi kaip ir tretysis asmuo, todėl laiduotojas neturi teisės reikalauti, kad pirmiausia iÅ¡ieÅ¡kojimas bÅ«tų nukreiptas į konkretų trečiojo asmens BUAB „Neto“ turtÄ .Atsakovas V.

P. pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui, kuriuo prašė pakeisti laidavimo sutarčių 2.8. punktÄ ir iÅ¡dėstyti jį taip: „2.8. Kadangi kredito gavėjo įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymas yra užtikrintas ir kitomis įvykdymo užtikrinimo priemonėmis (hipoteka, įkeitimu, garantija ir pan.), tai tokiu atveju, kai kredito gavėjas nevykdo ar netinkamai vykdo visų ar dalies savo prievolių pagal kredito sutartį, bankas turi teisę realizuoti kelias prievolės įvykdymo užtikrinimo priemones tokiu eiliÅ¡kumu: pirma eile, įstatymų nustatyta tvarka, realizuojamos prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, suteiktos kredito gavėjo; antra eile įstatymų nustatyta tvarka realizuojamos kitų trečiųjų asmenų suteiktos prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės; trečia eile realizuojamas laidavimas pagal Å¡iÄ sutartį.“ Atsakovas nurodė, kad bankas, turėdamas pirmenybės teisę prieÅ¡ kitus UAB „Neto“ kreditorius iÅ¡ieÅ¡koti UAB „Neto“ jam nesumokėtas sumas pagal kredito sutartis, suteiktÄ jam nekilnojamojo turto hipotekÄ , ėmėsi teisinių veiksmų prieÅ¡ atsakovÄ pagal pasiraÅ¡ytas laidavimo sutartis.

Atsakovo teigimu, laidavimo sutartis jis pasirašė dėl savo nepatyrimo, ekonominio silpnumo, UAB „Neto“ ekonominių sunkumų bei priklausomumo nuo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus suteikiamos paskolos. Atsakovo nuomone, laidavimo sutarčių 2.8. punktas suteikia bankui perdėtÄ pranaÅ¡umÄ , nes jame numatyta banko teisė pasirinkti, kokiÄ prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę realizuoti ir kokiu eiliÅ¡kumu realizuoti kelias užtikrinimo priemones. Atsakovo teigimu, bankas pirmiausiai turėtų realizuoti jam priklausančiÄ daiktinę teisę iÅ¡ skolininkui BUAB „Neto“ priklausančio turto ir tik po to iÅ¡ laiduotojo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai; priteisti Nordea Bank Finland plc Lietuvos skyriui iÅ¡ V. P. 12 205 951,51 Lt skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2009 m. vasario 2 d. iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, 48 649 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų; prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kuriais jis grindžia aplinkybę, jog pirmiausia turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ BUAB „Neto“ turto, ieÅ¡kovui realizuojant savo pirmumo teisę iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ jam įkeisto skolininko turto, o tik po to reiÅ¡kiamas reikalavimas laiduotojui.

Teismas nurodė, kad CK 6.81 straipsnis nustato, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palÅ«kanų sumokėjimÄ , už nuostolių atlyginimÄ , už netesybų sumokėjimÄ ), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Teismo teigimu, Å¡alių pasiraÅ¡yta laidavimo sutartis patvirtina, jog laiduotojas neatÅ¡aukiamai ir besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo kaip solidarusis skolininkas ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas atsakyti visu savo turtu ir lėšomis bankui, jeigu kredito gavėjas neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies.

Teismas pažymėjo, kad CK 6.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog laiduotojas turi teisę reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ konkretų pagrindinio skolininko turtÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai laiduotojas Å¡ios teisės yra aiÅ¡kiai atsisakęs. Teismas nurodė, kad pagal laidavimo sutarčių sÄ lygas laiduotojas įsipareigojo patenkinti banko reikalavimus pirmumo tvarka, jei tai neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos įstatymams. Teismas pažymėjo, kad laidavimo sutartyse nurodyta, kad tais atvejais, jeigu atsiranda banko teisė patenkinti savo reikalavimo teises pagal kreditavimo sutartį iÅ¡ prievolių įvykdymÄ pagal kreditavimo sutartį užtikrinančių priemonių, laiduotojas sutinka ir suteikia bankui teisę savo nuožiÅ«ra parinkti konkrečiÄ prievolių įvykdymÄ užtikrinančiÄ priemonę; bet koks banko pasirinkimas neapriboja jo teisių vėliau pasinaudoti kitomis prievolių įvykdymÄ užtikrinančiomis priemonėmis, jeigu bankas nepatenkino savo reikalavimo ar patenkino nepilnai, ir tai nėra laikoma ir negali bÅ«ti suprantama banko teisių atsisakymu ir laiduotojo atleidimu nuo atsakomybės. Teismo nuomone, atsakovas aiÅ¡kiai atsisakė savo kaip laiduotojo teisės nurodyti kreditoriui, į kurį turtÄ iÅ¡ieÅ¡kojimas turėtų bÅ«ti nukreiptas pirmiausiai, todėl tokie jo reikalavimai nagrinėjant bylÄ teisme yra neteisėti ir prieÅ¡taraujantys pasiraÅ¡ytai sutarčiai.

Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog pagrindinio skolininko ir laiduotojo atsakomybė kreditoriui yra solidarioji (CK 6.81 str. 1 d.), tai laiduotojas negali nurodyti kreditoriui į kurį konkretų pagrindinio skolininko turtÄ kreditorius turi pirmiausia nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .Teismas nurodė, kad CK 6.86 straipsnis numato laiduotojo atleidimo nuo atsakomybės atvejus, kai kreditorius atsisako savo pirmenybės teisės patenkinti reikalavimÄ ar kito jo naudai nustatyto prievolės užtikrinimo, jeigu kreditorius bÅ«tų galėjęs patenkinti savo reikalavimÄ pasinaudodamas teisėmis, kurių atsisakė.

Teismas pažymėjo, kad tai, jog kreditorius vienu metu reiÅ¡kia reikalavimus tiek kredito gavėjui, tiek laiduotojui, negali bÅ«ti traktuojama kaip atsisakymas nuo savo pirmenybės teisės patenkinti reikalavimÄ ar kito jo naudai nustatyto prievolės užtikrinimo – Å¡iuo atveju kreditorius ne atsisako nuo kurios nors teisės, o naudojasi visomis teisėmis pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį.

Teismas pažymėjo, kad kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiÅ¡kai neįvykdė vienas iÅ¡ skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusiÄ prievolės dalį įvykdytų bet kuris iÅ¡ kitų skolininkų arba visi jie bendrai; bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė. Dėl to teismas konstatavo, kad atsakovo argumentas, jog esant hipoteka užtikrintiems kreditoriaus reikalavimams ir turint pirmumo teisę gauti reikalavimų patenkinimui bankroto byloje, ieÅ¡kovas ja pirmiau ir turi naudotis, o ne reikÅ¡ti reikalavimÄ atsakovui, atmestinas kaip neteisėtas.

Teismas pažymėjo, kad terminuotos prievolės užtikrinimo atveju, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kuriÄ suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiÅ¡kia laiduotojui ieÅ¡kinio (CK 6.88 str.). Dėl to, teismo teigimu, ieÅ¡kovas neturi galimybės laukti galimo iÅ¡ieÅ¡kojimo ir kreditorinių reikalavimų patenkinimo bankroto byloje, nes jis privalo laikytis ieÅ¡kinio senaties terminų.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str.), konstatavo, kad ieÅ¡kovo reikalavimai dėl skolos priteisimo iÅ¡ atsakovo tenkintini.Teismas nurodė, kad atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl laidavimo sutarties 2.8. punkto pakeitimo buvo grindžiamas esmine Å¡alių nelygybe, kai atsakovas neturėjo galimybės derėtis dėl laidavimo sutarties sÄ lygų, nes jos buvo paruoÅ¡tos banko ir laikomos tipinėmis ir privalomomis, o tik sutikus su visomis banko keliamomis sÄ lygomis buvo galima tikėtis gauti kreditÄ .

Teismas pažymėjo, kad, siekiant nustatyti, ar teismas turi pagrindÄ atitinkamai pakeisti nurodomÄ laidavimo sutarčių sÄ lygÄ , bÅ«tina įvertinti, ar esama ginčijama laidavimo sutarčių sÄ lyga atitiko sÄ Å¾iningumo ir protingus sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimus, ar ji nepagrįstai suteikė kitai Å¡aliai perdėtÄ pranaÅ¡umÄ , bei tai, ar viena Å¡alis nesÄ Å¾iningai pasinaudojo tuo, kad kita Å¡alis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiÅ¡kai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslÄ (CK 6.228 str.).

Teismas nurodė, kad byloje nustatytos ir nepaneigtos aplinkybės, kad laiduotojas buvo pakankamai patyręs, kai pasirašė laidavimo sutartis su banku, todėl suprato savo veiksmus ir veikė iÅ¡imtinai savo rizika. Teismas pažymėjo, kad pasiraÅ¡ydamas kredito ir laidavimo sutartis atsakovas veikė kaip verslininkas, turintis didelės patirties nekilnojamojo turto vystymo bendradarbiaujant su bankais sferoje, aiÅ¡kiai suprato, kokias sutartis pasiraÅ¡o ir kokiÄ rizikÄ prisiima atitinkamomis sutarčių nuostatomis.

Teismas pažymėjo, kad laiduotojas buvo vienintelis UAB „Neto“ akcininkas ir direktorius, nuo pat įmonės įsteigimo jis vienasmeniÅ¡kai valdė Å¡iÄ bendrovę ir priiminėjo visus su jos veikla susijusius sprendimus, įskaitant ir su bankais sudaromas sutartis. Teismas nurodė, kad laidavimo sutartys buvo pasiraÅ¡ytos laiduotojo sutikimu ir laiduotojo naudai, o ne dėl laiduotojo ar UAB „Neto“ ekonominio silpnumo, UAB „Neto“ blogos padėties bei priklausomumo nuo banko suteikiamos paskolos.

Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatytos aplinkybės, dėl kurių ginčijama sutarčių sÄ lyga galėtų bÅ«ti vertintina kaip pažeidžianti protingos ir sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimus. Teismas konstatavo, kad sutarčių sudarymo metu ginčijama sÄ lyga nesuteikė perdėto pranaÅ¡umo bankui, kuris įstatymų nustatyta tvarka užsitikrino prievolės įvykdymÄ , todėl reikalavimas dėl laidavimo sutarčių 2.8. punkto pakeitimo atmestinas.Teismas nurodė, kad vadovaujantis CPK 93 straipsniu Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas V. P. praÅ¡o apeliacinės instancijos teismÄ Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimÄ pakeisti – prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti, o ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų priteisimo atmesti bei pakeisti bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad BUAB „Neto“ neįvykdė savo įsipareigojimų pagal kredito sutartis.

Aplinkybė, kad BUAB „Neto“, už kurį buvo laiduota, iÅ¡kelta bankroto byla, nereiÅ¡kia, jog tai galima laikyti prievolės nevykdymu CK 6.76 ar 6.81 straipsnių prasme. Skolininko BUAB „Neto“ prievolei, už kuriÄ laiduota, Ä®monių bankroto įstatymas ne tik pakeitė prievolės įvykdymo terminus, tačiau iÅ¡ esmės pakeitė ir prievolės įvykdymo bÅ«dÄ , todėl Å¡iuo metu pagrindo teigti, jog skolininkas neįvykdė pagrindinės prievolės ir dėl to laiduotojas turi atsakyti, nėra, kadangi nekonstatuotas ir neįrodytas laiduotos prievolės neįvykdymo faktas.

Bankroto bylos iÅ¡kėlimas negalėjo užkirsti kelio ieÅ¡kovui iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ įkeisto turto ir jo neužkirto. Ä® bylÄ yra pateiktas ieÅ¡kovo kreditorinis reikalavimas bankrutuojančiai įmonei, taip pat pateikti duomenys apie BUAB „Neto“ turtÄ , įskaitant įkeistÄ ieÅ¡kovui, bei kreditorinių reikalavimų dydį, kurie liko teismo neįvertinti. Be to, teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino CK 6.81 straipsnį. Kol nebaigta bankroto byla, negalima teigti apie egzistuojantį prievolės ieÅ¡kovei neįvykdymÄ , kuris yra pagrindas taikyti atsakomybę laiduotojui.Teismas neatsižvelgė į susiklosčiusiÄ atsakovo asmeninę finansinę bei Å¡eimyninę padėtį.

Teismas byloje turėjo taikyti teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus – esant kelioms prievolių užtikrinimo priemonėms, bÅ«tų sÄ Å¾ininga nustatyti jų įgyvendinimo eilę, veikiant kuo sÄ Å¾iningesnių visoms Å¡alims ir ekonomiÅ¡kiausiu bÅ«du, o ne leidžiant ieÅ¡kovui vienam pasirinkti prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių panaudojimo eiliÅ¡kumÄ , kuris buvo įgyvendintas tik ieÅ¡kovo interesais.Teismas neįvertino prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės, jog ieÅ¡kovo vienaÅ¡aliÅ¡kai pateiktas sutarčių tekstas negalėjo bÅ«ti sÄ Å¾iningų bei lygiateisių derybų objektu.

Be to, teismas nepagrįstai atmetė praÅ¡ymÄ dėl liudininkų apklausos bei banko protokolų iÅ¡reikalavimo tuo pagrindu, kad ieÅ¡kovas Å¡ių faktinių aplinkybių neginčija. Teismas tinkamai Å¡ių aplinkybių neįvertino ir dėl jų nepasisakė, tuo pažeisdamas CPK 265 straipsnio l dalies ir 270 straipsnio 4 dalies l punkto nuostatas.Teismas nepagrįstai priteisė 5 procentų dydžio palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.Teismas, priteisdamas iÅ¡ atsakovo 48 649 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, nepagrįstai jų nedetalizavo bei nemotyvavo jų priteisimo.Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas Nordea Bank Finland plc Lietuvos skyrius praÅ¡o apeliacinės instancijos teismÄ atsakovo V.

P. apeliacinį skundÄ atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovo teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas su laiduotojo atsakomybe susijusias aplinkybes, todėl apeliacinis skundas negali bÅ«ti tenkinamas. IeÅ¡kovas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai dėl skolos dydžio ir neva per didelių procesinių palÅ«kanų atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti, taip pat nepagrįsti ir argumentai, susiję su bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimu, kadangi į bylÄ nepateikti įrodymai, jog pareikalautos atlyginti ir sprendimu iÅ¡ atsakovo priteistos iÅ¡laidos yra neprotingai didelės. Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį Å¡alies neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos paprastai nelaikoma svarbia neatvykimo priežastimi, ir konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo neatvykimas į apeliacinės instancijos teismo posėdį dėl ligos nelaikytinas svarbia nedalyvavimo priežastimi ir nesutrukdė iÅ¡nagrinėti bylÄ pagal įstatymo reikalavimus.

IV. Byloje nustatytos aplinkybės Pagal į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas 2007 m. balandžio 25 d. sudarė laidavimo sutartis Nr. LOS 07/04/10 ir Nr. LOS 07/04/11, kuriomis atsakovas kaip solidarusis skolininkas laidavo už trečiojo asmens UAB „Neto“ tinkamÄ prievolių įvykdymÄ pagal UAB „Neto“ ir Nordea Bank Finland plc Lietuvos skyriaus 2007 m. balandžio 25 d. sudarytÄ ilgalaikio kredito sutartį Nr. KS 07/04/08, bei 2007 m. balandžio 25 d. sudarytÄ ilgalaikio kredito sutartį Nr. KS 07/04/09, ir įsipareigojo atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip ir UAB „Neto“.

Atsakovas buvo UAB „Neto“ vienintelis akcininkas ir įmonės vadovas. UAB „Neto“ savo įsipareigojimų pagal kredito sutartis neįvykdė. UAB „Neto“ 2008 m. gruodžio 23 d. buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Laiduotojui ir atsakovui V. P. buvo pasiraÅ¡ytinai įteiktas reikalavimas kaip laiduotojui sumokėti skolÄ iki 2009 m. sausio 26 d. V. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų.Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniu skundu apeliantas skundžia tik dalį sprendimo, kuria buvo patenkintas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 5 procentų procesinių palÅ«kanų priteisimo ir atmestas prieÅ¡ieÅ¡kinis.

Å i aplinkybė rodo, kad apeliantas sutinka, jog jis yra skolingas bankui sprendimu priteistÄ sumÄ dėl to, kad BUAB „Neto“ nevykdė savo prievolių bankui. Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡ esmės apeliantas pripažįsta, kad jam kyla atsakomybė prieÅ¡ bankÄ pagal su banku sudarytas laidavimo sutartis, tačiau siekia be pagrindo apriboti savo atsakomybės apimtį ir nesant įstatyminių sÄ lygų pakeisti laidavimo sutartis. Dėl laiduotojo solidarios atsakomybės Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovo, argumentai, kuriais jis grindžia aplinkybę, jog pirmiausia turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ BUAB „Neto“ turto, o tik po to reiÅ¡kiamas reikalavimas laiduotojui, atmestini kaip neteisėti.

Nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad BUAB „Neto“ ir šiuo metu, kai vykdomos BUAB „Neto“ bankroto procedūros, vykdo įsipareigojimus bankui ir todėl atsakovas nėra skolingas bankui, kadangi faktas, kad trečiajam asmeniui BUAB „Neto“, už kurį atsakovas laidavo, buvo iškelta bankroto byla, nereiškia, jog tai galima laikyti nevykdymu prievolės CK 6.76 ar 6.81 straipsnių prasme. Tokie apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti.

Pagal CK 6.123-6.144 straipsnius prievolės gali baigtis tinkamu įvykdymu ar kitais CK nustatytais pagrindais. Tačiau nei BUAB „Neto“, nei laiduotojo, kaip solidaraus skolininko, prievolė grÄ Å¾inti bankui skolÄ tinkamu įvykdymu nepasibaigė. Å iÄ aplinkybę be kitų faktų patvirtina ir faktas, kad laiduotojas neskundžia sprendimo dalies, kuria banko naudai iÅ¡ atsakovo priteista pagrindinė skola su palÅ«kanomis. Byloje nustatyta, kad UAB „Neto“ nustatytu metu tinkamai neįvykdė savo įsipareigojimų, t. y. negrÄ Å¾ino laiku kredito ir 2008 m. gruodžio 23 d. jai buvo iÅ¡kelta bankroto byla.

Po bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagal Ä®monių bankroto įstatymo (toliau tekste – Ä®BÄ®) 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, o pagal 16 straipsnį visi skolų mokėjimo terminai laikomi suėję. Laiduotojas yra solidarus skolininkas, todėl bankas turi teisę pasirinkti, iÅ¡ ko iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ â€“ iÅ¡ BUAB „Neto“ ar iÅ¡ laiduotojo V. P. , ar iÅ¡ abiejų kartu. Atsakovas, kaip laiduotojas, laidavimo sutartyse aiÅ¡kiai atsisakė teisės reikalauti, kad bankas pirmiausiai nukreiptų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ konkretų skolininko turtÄ (laidavimo sutarčių 2.8. p.).

Nei laidavimo sutarčių 2.8. punkto, nei kitų laidavimo sutarčių nuostatų atsakovas nėra nuginčijęs, todėl jos galioja ir Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Bankas neturi galimybės laukti, kol pasibaigs iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ BUAB „Neto“, nes jis privalo laikytis reikalavimo pareiÅ¡kimo laiduotojui senaties terminų (CK 6.88 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieÅ¡kinį ir nurodė, kad ieÅ¡kovas turi teisę nukreipti savo reikalavimus į atsakovÄ , nepaisant to, kad vyksta UAB „Neto“ bankroto byla.

Pažymėtina, kad atsakovas neneigia, kad jis yra skolingas ieÅ¡kovui sprendimu priteistÄ sumÄ , tačiau atsakovas teigia, kad skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ atsakovo Å¡iuo metu neva negali bÅ«ti pradėtas, kol vyksta BUAB „Neto“ bankroto byla. Tokia atsakovo pozicija aiÅ¡kiai nepagrįstai ir niekaip nesuderinama nei su teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis laidavimÄ , nei su teismų praktika. Teisėjų kolegijos nuomone, prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantas, UAB „Neto“ bankroto bylos iÅ¡kėlimas pirmiausia reiÅ¡kia UAB „Neto“ negalėjimÄ atsiskaityti tiek su banku, tiek su kitais kreditoriais, o ne kitokį prievolių bankui vykdymÄ .

Ä®BÄ® 2 straipsnio 1 dalis bankrotÄ apibrėžia kaip nemokios įmonės bÅ«sena, kai įmonei teisme yra iÅ¡kelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedÅ«ras ne teismo tvarka. Negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais jokiu bÅ«du negali ir neturi bÅ«ti vertinamas kaip kitoks prievolių vykdymo bÅ«das, tuo labiau, reikalavimų tenkinimas bankroto procese niekaip negali bÅ«ti vertinamas kaip tinkamas prievolių vykdymas CK 6.123 straipsnio prasme, kad prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma.

Todėl atmestini apelianto argumentai, kad BUAB „Neto“ vis dar gali vykdyti ir vykdo savo prievoles ieškovui. UAB „Neto“ savo prievolių bankui neįvykdė ir nevykdo, todėl ieškovas turėjo teisę kreiptis dėl skolos priteisimo iš laiduotojo ir pirmosios instancijos teismas banko ieškinį pagrįstai tenkino. Teisėjų kolegija pažymi, kad sudarydamas laidavimo sutartis atsakovas aiškiai įsipareigojo atsakyti ieškovui, jei UAB „Neto“ neįvykdys prievolės (CK 6.76 str.).

Ä®statymas reglamentuoja, jog tuo atveju, jeigu prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 1 d.). Pateikti į bylÄ Ä¯rodymai bei faktas, jog BUAB „Neto“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla patvirtina, kad BUAB „Neto“ savo prievolių ieÅ¡kovui neįvykdė. Atitinkamai dėl to atsirado banko teisė reikalauti skolos sumokėjimo iÅ¡ laiduotojo. Å alių sudarytose laidavimo sutartyse nurodyta, kad kredito gavėjo UAB „Neto“ ir laiduotojo V.

P. atsakomybė yra solidari (laidavimo sutarčių 1 p.). Be to, laidavimo sutarčių 2.8. punktu atsakovas ieÅ¡kovui suteikė teisę pasirinkti, kokiÄ prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę realizuoti ir kokiu eiliÅ¡kumu realizuoti kelias užtikrinimo priemones. Nagrinėjamu atveju, BUAB „Neto“ nevykdant pareigos grÄ Å¾inti skolÄ bankas teisėtai ir pagrįstai pasirinko iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ laiduotojo kaip solidaraus skolininko pagal laidavimo sutartis. Laidavimas yra prievolinės teisės institutas, padedantis užtikrinti prievolių įvykdymÄ .

Juo prisiimama finansinė rizika, todėl laiduotojai privalo domėtis asmeniu, už kurį laiduoja. Apeliantas, bÅ«damas UAB „Neto“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi, žinojo ir turėjo žinoti, kokiÄ rizikÄ prisiima laidavimo sutartimis, todėl taip pat privalo prisiimti iÅ¡ jų atsirandančias neigiamas pasekmes. Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje prieÅ¡ieÅ¡kiniu ginčijamos laidavimo sutartys nėra vienintelėmis laidavimo sutartimis, kurias atsakovas yra ir buvo sudaręs (teisminio nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino, kad jis yra sudaręs ir daugiau laidavimo sutarčių).

Ä®statymas, esant solidariai skolininkų pareigai, suteikia kreditoriui teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Tai yra kreditoriaus teisė ir jos negalima riboti. Be to, savo teisės reikalauti, kad bankas nukreiptų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pirmiausiai į konkretų skolininko turtÄ , laiduotojas aiÅ¡kiai atsisakė (laidavimo sutarčių 2.8. p.), o laidavimo sutartys nėra ir nebuvo nei nuginčytos, nei pakeistos.

Todėl apelianto pozicija, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas neva pirmiausiai turi bÅ«ti nukreipiamas į konkretų BUAB „Neto“ turtÄ , prieÅ¡tarauja teisės normoms ir teismų praktikai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, analizuodamas laidavimo sutarties esmę, iÅ¡aiÅ¡kino „<...> kreditorius, pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį vienam bendraskoliui, nepraranda teisės pareikÅ¡ti tokį pat ieÅ¡kinį ir kitiems bendraskoliams. Bendraskolis, kuriam pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, neturi teisės reikalauti, kad prievolė bÅ«tų padalyta ar, kad kreditorius pirma pareikÅ¡tų ieÅ¡kinį kitam bendraskoliui“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009 nurodė, jog solidarioji skolininkų prievolė tarnauja kreditoriaus teisių apsaugai ir kartu varžo skolininkų teises. Nurodyti motyvai bei teismų praktika patvirtina, kad apeliantas nepagrįstai apeliaciniu skundu teigia, jog jis neva nėra skolingas bankui, kol nėra pasibaigusi BUAB „Neto“ bankroto byla, kad skolininko BUAB „Neto“ prievolei, už kuriÄ atsakovas laidavo, specialus įstatymas ne tik pakeitė prievolės įvykdymo terminus, tačiau iÅ¡ esmės pakeitė ir prievolės įvykdymo bÅ«dÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006 yra konstatavęs, jog „<...> ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimas bankroto byloje kreditorinio reikalavimo trečiajam asmeniui, kuris su atsakove yra bendraskoliai, neatėmė ir nepanaikino ieÅ¡kovo teisės pareikÅ¡ti reikalavimÄ atsakovei, kaip laiduotojai. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kaip nepagristÄ kasacinio skundo argumentÄ , kad ieÅ¡kovas, nesumažinęs bankroto byloje pareikÅ¡to reikalavimo, neturi teisės reikÅ¡ti reikalavimÄ kasatorei, kaip laiduotojai.

IeÅ¡kovo naudojimasis įstatyme numatyta teise reikÅ¡ti reikalavimÄ atsakovei, teisėjų kolegijos nuomone, nevertintinas kaip ieÅ¡kovo piktnaudžiavimas teise“. Pasirinkimo teisę į kÄ pirmiausiai nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ bankui laiduotojas pats sÄ moningai, veikdamas kaip verslininkas, suteikė pasiraÅ¡ydamas laidavimo sutartis, todėl bankas turėjo teisę savo nuožiÅ«ra pasirinkti, kokia tvarka iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ (laidavimo sutarčių 1 p., 2.8. p.). Laidavimo sutartys nebuvo ir nėra nuginčytos, todėl jų nuostatos Å¡alims turi įstatymo galiÄ .

Byloje nustatyta, kad BUAB „Neto" bankroto procese banko naudai įkeistas BUAB „Neto turtas buvo įvertintas 11 084 000 Lt suma, t.y. net mažiau, nei BUAB „Neto“ ar laiduotojas V. P. bankui yra skolingi. Nei pirmosios ieÅ¡kovo naudai įkeisto turto varžytynės (2010 m. kovo 18 d.), nei pakartotinės (2010 m. balandžio 10 d.) neįvyko, nes neatsirado nei vienas pirkėjas, pageidaujantis įsigyti ieÅ¡kovui įkeistÄ BUAB „Neto“ turtÄ . Dėl nurodytų priežasčių atmestini apelianto argumentai, kad BUAB „Neto" turi pakankamai turto patenkinti banko reikalavimams.

Be to, bankui nekyla pareiga laukti, kol BUAB „Neto“ bankroto byloje bus pradėta kreditorių reikalavimų tenkinimo proceso stadija, atsižvelgiant į ieÅ¡kinio senaties terminus, kurių bankas privalo laikytis (CK 6.88 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kinio solidariosios atsakomybės instituto esmę (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str., 6,81 str.) ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Atsakovo ir pagrindinio skolininko BUAB „Neto“ prievolė yra solidari, todėl ieÅ¡kovas, kaip kreditorius, BUAB „Neto“ nevykdžius savo įsipareigojimų pagal kredito sutartis, turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo iÅ¡ atsakovo nepriklausomai nuo to, kada prievolę įvykdys BUAB „Neto, taip pat nepriklausomai nuo to, ar BUAB „Neto“ bankroto byla pasibaigusi, ar ne.

Todėl apelianto teiginiai, kad jis nėra skolingas pagal laidavimo sutartis, kol nesibaigė BUAB „Neto" bankroto procesas, atmestini kaip nepagrįsti. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad priimdamas sprendimÄ pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo ir jo Å¡eimos finansinę padėtį. Atsakovo ir jo Å¡eimos finansinė padėtis dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo neturi esminės reikÅ¡mės, kadangi įvykdžiusiam prievolę atsakovui pereina visos kreditoriaus teisės (CK 6.83 straipsnio 1 dalis).

Tai reiÅ¡kia, kad jei atsakovas įvykdys prievolę ieÅ¡kovui, jis kaip kreditorius įstos į BUAB „Neto" bankroto bylÄ ir galės pasirÅ«pinti, kad BUAB „Neto“ turtas bÅ«tų parduotas kaip įmanoma pelningiau ir bÅ«tų patenkinti visi kreditorių reikalavimai. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovui įstojus į BUAB „Neto“ bankroto bylÄ , atsakovo teisės ne tik nebus pažeistos, apeliantas pats turės galimybę savo teises apginti ir pasirÅ«pinti, kad jo reikalavimai BUAB „Neto“ perimti iÅ¡ ieÅ¡kovo bÅ«tų visiÅ¡kai patenkinti.

Byloje nustatyta, jog atsakovas laidavimo sutartis pasirašė tada, kai UAB „Neto“ ir jo paties finansinė bÅ«klė buvo gera. Atsakovas buvo UAB „Neto“ vadovas ir akcininkas, jis veikė savo rizika siekdamas gauti palankesnes finansavimo sÄ lygas savo bendrovei UAB „Neto“, tikėdamasis dar didesnio pelno. Apeliaciniame skunde atsakovas nepagrįstai nurodo, kad banko vienaÅ¡aliÅ¡kai pateiktas sutarčių tekstas negalėjo bÅ«ti sÄ Å¾iningų bei lygiateisių derybų objektu. Byloje nustatyta, kad atsakovas verslu užsiima daugiau nei 10 metų, jis buvo vienintelis UAB „Neto“ akcininkas ir direktorius, nuo UAB „Neto“ įsteigimo jis vadovavo bendrovei ir priiminėjo su bendrovės veikla susijusius sprendimus, įskaitant ir sutarčių su bankais ir kitais kontrahentais sudarymÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. birželio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2009 konstatavo: „sudarydamos sutartį Å¡alys laisva valia nusistato tarpusavio teises ir pareigas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).Vėlesnis sutarties pakeitimas reiÅ¡kia įsikiÅ¡imÄ Ä¯ jau tarp Å¡alių egzistuojančiÄ teisių ir pareigų pusiausvyrÄ , todėl Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas (CK 1.2 straipsnis) reikalauja, kad sutartis bÅ«tų keičiama Å¡alių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis).

Tačiau tam tikrais atvejais besÄ lygiÅ¡kas reikalavimas vykdyti Å¡alių susitarimÄ gali bÅ«ti nepateisinamas kaip neatitinkantis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų. Dėl to teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principo iÅ¡lygas. Kai viena iÅ¡ Å¡alių atsisako pakeisti sutarties sÄ lygas, jos gali bÅ«ti pakeistos teismo sprendimu. Tačiau vienos iÅ¡ Å¡alių inicijuotas sutarties pakeitimas teismo sprendimu nepaisant kitos Å¡alies interesų savaime prieÅ¡tarautų Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir sutarties laisvės principams (CK 1.2, 6.156 straipsniai).

Dėl to siekiant užtikrinti sutarties Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, nes, minėta, sutarties pakeitimas teismo sprendimu reiÅ¡kia priverstinį įsikiÅ¡imÄ Ä¯ Å¡alių nustatytÄ tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrÄ . Taigi sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra iÅ¡imtinė priemonė. PrieÅ¡ingas sutarties pakeitimo sÄ lygų aiÅ¡kinimas verstų nepasitikėti sudarytomis sutartimis ir tai kenktų civilinių teisinių santykių stabilumui“.

Byloje nustatyta kad laidavimo sutarčių pasiraÅ¡ymo metu UAB „Neto“ ir atsakovo V. P. finansinė padėtis buvo gera, nei UAB „Neto“, nei atsakovas nepriklausė nuo banko. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovo įsipareigojimai buvo prisiimti laisva valia, laidavimo sutartys buvo suprastos ir pasiraÅ¡ytos kaip priimtinos ir naudingos tiek UAB „Neto“, tiek laiduotojui V. P. asmeniÅ¡kai. Nurodytos aplinkybės ir pateikti į bylÄ Ä¯rodymai patvirtina, kad nėra pagrindo taikyti atsakovo nurodytÄ CK 6.228 straipsnio nuostatÄ dėl esminės Å¡alių nelygybės. PrieÅ¡ingu atveju, tenkinant atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsakovas galėtų iÅ¡vengti sutartinių įsipareigojimų ieÅ¡kovui vykdymo, tuo tarpu ieÅ¡kovas liktų be realaus prievolių įvykdymo užtikrinimo.

Tokia situacija paneigtų sutarčių privalomumo principÄ , laidavimo sutarties esmę ir civilinės apyvartos stabilumÄ . Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atmesti ieÅ¡kinį bei tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį. Teisėjų kolegijos nuomone, minėtos atsakovo nurodytos aplinkybės nėra pakankamos įrodant CK 6.228 straipsnyje numatytų sÄ lygų, kurioms esant laidavimo sutartys galėtų bÅ«ti pakeistos, egzistavimÄ , todėl prieÅ¡ieÅ¡kinis yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas apie laidavimo sutarčių sÄ lygų primetimÄ laiduotojui iÅ¡ banko pusės ir kad tai neva patvirtina atsakovo teismo posėdyje nurodytos aplinkybės apie derybas su banku. Byloje nustatyta, kad atsakovas neprivalėjo sudaryti laidavimo sutarčių ir tokias sutartis sudarė savo valia bei noru. Apeliaciniame skunde atsakovas nepagrįstai teigia, kad bankui pareiÅ¡kus kreditorinį reikalavimÄ BUAB „Neto“ bankroto byloje ir paraleliai praÅ¡ant priteisti skolos sumÄ iÅ¡ atsakovo susidarys situacija, kad atsakovas yra atsakingas ir turi sumokėti bankui daugiau, nei yra skolingas, t.y. daugiau, nei turėtų mokėti BUAB „Neto“.

IÅ¡ atsakovo buvo ieÅ¡kovo reikalaujama ir sprendimu priteista tokia pati suma, kokiÄ bankas turi teisę iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ BUAB „Neto“, t.y. skola su palÅ«kanomis. Todėl atsakovo teiginiai, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo reikalauja daugiau, nei galėtų reikalauti iÅ¡ pagrindinio skolininko, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Kai atsakovas įvykdys prievolę ieÅ¡kovui, jam pereis visos ieÅ¡kovo teisės pagal kredito sutartis (CK 6.83 straipsnio 1 dalis), t.y. atsakovas pakeis ieÅ¡kovÄ kaip kreditorius BUAB „Neto“ bankroto byloje.

Papildomai atsakovas gali užtikrinti savo teises ir teisėtus interesus aktyviai dalyvaudamas bankroto byloje, t.y. į bankroto bylÄ Ä¯stodamas trečiuoju asmeniu. TokiÄ teisę pripažįsta teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010). Todėl atsakovui įvykdžius ieÅ¡kovo reikalavimÄ bei sumokėjus skolÄ pagal sprendimÄ atsakovo teisės nebus pažeistos. Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstas ir atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad iÅ¡ atsakovo negalėjo bÅ«ti priteistos 5 procentų dydžio procesinės palÅ«kanos, kadangi BUAB „Neto“dėl to, kad ji yra bankrutuojanti įmonė, tokių palÅ«kanų neturėtų mokėti.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį tenkinant pagrindinį reikalavimÄ teisme iÅ¡ skolininko priteisiamos ir palÅ«kanos, kurios vadinamos procesinėmis. Pagrindas priteisti Å¡ias palÅ«kanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to buvo priverstas kreiptis į teismÄ ir savo teises ginti teisminiu bÅ«du. Å iuo atveju neturi teisinės reikÅ¡mės ta aplinkybė, kad laiduotojo prievolė grÄ Å¾inti priteistÄ sumÄ kilo iÅ¡ laidavimo sutarčių kaip Å¡alutinė prievolė, nes procesinių palÅ«kanų mokėjimas kaip civilinės atsakomybės forma kyla iÅ¡ laiduotojo neteisėtų veiksmų - skolos nesumokėjimo geruoju bankui pareikalavus, esant jo galiojančiai prievolei grÄ Å¾inti pinigus kreditoriui už kitÄ asmenį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008 aiÅ¡kindamas procesinių palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ laiduotojo pagrįstumÄ nurodė: „<...> jeigu pagrindinis skolininkas negrÄ Å¾ina paskolos ir dėl jos priteisimo teisme pareiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys už skolininkÄ laidavusiam asmeniui, kuris irgi geruoju nevykdė savo prievolės pagal laidavimo sutartį, tai savo prievolės nevykdęs laiduotojas yra tinkamas skolininkas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį dėl palÅ«kanų priteisimo.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad CK 6.76 straipsnio 2 dalies ir 6.87 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl laidavimo kaip Å¡alutinės prievolės bei CK 6.87 straipsnio nuostatos dėl laiduotojo atsakomybės apimties ir turinio, Å¡iuo atveju netaikytinos, todėl nepažeistos, o skundo teisiniai argumentai dėl jų pažeidimo yra nepagrįsti“. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteista 48 649 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 10 459 Lt iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti ir 38 190 Lt sumokėtas žyminis mokestis.

Bylinėjimosi iÅ¡laidos ieÅ¡kovo naudai priteistos kaip pasekmė, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atsakovui buvo visiÅ¡kai patenkintas, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestas. IeÅ¡kovo naudai priteistos visos bylinėjimosi iÅ¡laidos, kadangi jos yra realios, susijusios su byla ir pagrįstos reikiamais įrodymais (CPK 79, 80, 88, 93, 98 str.). Apeliaciniame skunde nurodomų 2004 m. balandžio 2 d.Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio pobÅ«dis yra labiau orientacinis bei rekomendacinis, nes pagal rekomendacijų 11 punktÄ teismas turi teisę, atsižvelgdamas į kiekvienos konkrečios bylos situacijÄ , nukrypti nuo rekomenduojamų užmokesčio dydžių.

IeÅ¡kovo naudai priteistos atstovavimo iÅ¡laidos buvo pagrįstos atitinkamais dokumentais, įskaitant ir detalų paslaugų apraÅ¡ymÄ . Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimÄ , atsižvelgė į aplinkybes, kad dėl atsakovo kaltės ieÅ¡kovas buvo priverstas bylinėtis, kadangi jis geruoju nesumokėjo ieÅ¡kovui priklausančios skolos, kad bylos medžiaga didelės apimties bei sudėtinga, todėl jos analizė pareikalavo daug advokato darbo bei laiko sÄ naudų.

Bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrįstumas reiÅ¡kia, kad iÅ¡laidų dydis atitinka protingumo reikalavimÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-621/2004 nurodė: „CPK 98 straipsnio 2 dalis turi bÅ«ti taikoma sistemiÅ¡kai su AdvokatÅ«ros įstatymo nuostatomis. Pagal AdvokatÅ«ros įstatymo 50 straipsnį advokato honoraro dydis nustatomas teisinių paslaugų sutartyje. Jeigu teismui pateikiami įrodymai, kad advokatui yra sumokėtas sutartyje numatytas honoraras, CPK 98 straipsnio 2 dalis taikoma tik tada, kai prieÅ¡inga Å¡alis pateikia įrodymų jog Å¡is honoraras yra neprotingai didelis“.

Ä® bylÄ nepateikta įrodymų, kad ieÅ¡kovo sumokėtos bei pareikalautos atlyginti ir sprendimu iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti yra neprotingai didelės. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 3 straipsnio 1 dalimi, 93, 98 straipsniais, atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos apimtį, sudėtingumÄ ir advokato darbo bei laiko sÄ naudas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl priteistino iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui iÅ¡laidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti atlyginimo dydžio yra pagrįstos.Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, kad prieÅ¡ieÅ¡kinis yra nepagrįstas bei kad apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , ir sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo bei laiko sÄ naudas, į pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisto iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui iÅ¡laidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti atlyginimo dydį, sprendžia, kad priteistina iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 2 000 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 96 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ 4,85 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų atlyginimo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo V. P. ieÅ¡kovui Nordea Bank Finland plc Lietuvos skyriui 2 000 Lt (du tÅ«kstančius litų) iÅ¡laidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.Priteisti iÅ¡ atsakovo V. P. į valstybės biudžetÄ 4,85 Lt (keturis litus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkis centus) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų atlyginimo. Teisėjai                                                                              Alė Bukavinienė                                                                               Kazys KailiÅ«nas                                                                               Vytas Milius