ccbfb975-e140-4e33-b4f3-9de1c09c77c5 · Alytaus apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-444-810/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39130-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.2.2; 2.1.14.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 3 d. Druskininkai Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Edita Dambrauskienė, sekretoriaujant Vaidai Šukienei, Jolantai Lasevičienei, Loretai Žukevičiūtei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Druskininkuose) prokurorui Juozui Valickui, mažametės nukentėjusiosios G.

B. įstatyminei atstovei ir civilinei ieÅ¡kovei G. B., mažametės nukentėjusiosios J. G. įstatyminei atstovei D. B., mažamečių nukentėjusiųjų G. B. ir J. G. atstovui advokatui Jonui AmÅ¡iejui, kaltinamajai E. J. ir jos gynėjui advokatui Vytui Kantaravičiui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, iÅ¡situokusi, turinti aukÅ¡tesnįjį iÅ¡silavinimÄ , nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalį.

Teismas n u s t a t ė : E. J. 2018 m. rugpjūčio 14 d. apie 20 val. 35 min. prie daugiabučio gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės durų, muÅ¡dama ir kitaip smurtaudama sukėlė mažametėms J. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), G. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), fizinį skausmÄ ir jas sužalojo, o bÅ«tent: tyčia, sugriebė abiem rankomis mažametėms J. G. ir G. B. už plaukų ir juos tempdama ne mažiau kaip 1 kartÄ sutrenkė jas veidais vienÄ su kita, tokiu bÅ«du nukentėjusiajai mažametei J.

G. sukėlė fizinį skausmÄ , o nukentėjusiajai mažametei G. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį kraujosruva virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje ir sukėlė jai fizinį skausmÄ . Å iais veiksmais E. J. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje. Kaltinamoji E. J. (toliau – ir kaltinamoji) kalta neprisipažino ir teisiamojo posėdžio metu duoti paaiÅ¡kinimÄ dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių ir atsakyti į klausimus atsisakė.

Nors kaltinamoji savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino visiÅ¡kai, tačiau jos kaltė padarius inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ yra įrodyta kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais. Nukentėjusioji mažametė J. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad jas ta moteris su G. „sudaužė“ kaktomis. Tai buvo vasarÄ , dienos metu, tikslios dienos neprisimena. Jos nuėjo prie G. namų, nes norėjo eiti namo. Tačiau paspaudė ne tÄ numerį – 20.

Atsiliepė kažkoks berniukas, jis pasakė, kad tuoj ateis. Berniukas atėjo, galvojo kad jo draugės. Jam nuėjus iÅ¡ G. namo išėjo moteris garbanotais tamsiais ilgais plaukais. Ji buvo apsirengusi chalatu, „ružavai“. Å i moteris paėmė jas už kasų ir pradėjo daužyti kaktomis, į viena kitos kaktÄ . Daužė 4 ar 3 kartus. KÄ moteris sakė, neprisimena – kažkÄ â€œar daugiau taip nedarysit”. Moteris taip sakė jas muÅ¡dama. Jas sutrenkė lauke Å¡alia namo. TÄ moterį matė pirmÄ kartÄ .

Moteris mušė, nes netyčia jai vienÄ kartÄ paskambino. Jos tai moteriai sakė, kad daugiau taip nedarys. KÄ Å¡i atsakė, nežino. Ä® tÄ butÄ paskambino netyčia. Po to jos nubėgo prie suoliuko, prie „Maximos“, verkė. Ji ir G. paskambino mamoms. MamÄ ji (J. G.) sutiko kieme. Mama paklausė, kodėl verkia, mamai papasakojo apie moterį. Paskambino G. ir nuėjo į laiptinę, ėjo pas tÄ moterį, tačiau durų ji neatidarė. Kai paėmė už plaukų, buvo guzelis, G. praskėlė lÅ«pÄ .

Abi verkė. Galvytėje buvo guziukas, kurioje vietoje, neprisimena. Jo beveik neskaudėjo, tik prisilietus stipriau - skaudėjo. Ar ji ir G. tÄ dienÄ buvo užsigavusios, neprisimena. Apie šį įvykį ji (J. G.) papasakojo mamai. Ar rodė, kur skauda, neatsimena. TÄ dienÄ jos (J. G.) plaukai buvo suriÅ¡ti gumyte. Neprisimena, ar grįžus į namus mama fotografavo galvÄ (1 t., b. l. 75-79). Nukentėjusiosios mažametės J. G. apklausos ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ vaizdo ir garso įraÅ¡as užfiksuotas kompaktiniame diske.

Nukentėjusioji mažametė G. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad jÄ tokia moteris paėmė už kasų su drauge ir „sumušė“. Jos draugė J., jai taip pat 8 metai. PrieÅ¡ tai buvo kieme, mama paskambino, kad eitų į namus, draugė palydėjo iki namų. Ji paskambino į lauko duris. Netyčia paskambino kitÄ numerį (20), turėjo paspausti 35. Greitai atlėkusi moteris pasakė “va”, po to paėmė už kasų ir trenkė jas veidais, tai darė ne vienÄ kartÄ , kiek kartų, nepamena.

Moteris paklausė, į kurį butÄ skambino. Mergaitės pabėgo, kiekviena nuėjo į namus. Kai grįžo, apie tai papasakojo savo mamoms. Tos moters nebuvo mačiusi. Tai įvyko „į vakarÄ â€œ. Kas buvo toliau neprisimena. Kai sutrenkė, atsitrenkė viena į kitÄ veidais. Truputį skaudėjo veidÄ , lÅ«pÄ , vėliau ji verkė. Draugei buvo vos ne mėlynė. Jai lÅ«pa beveik kaip suskilo, supÅ«liavo. Po to laiko eidama su mama tÄ moterį matė. Å i jų nematė, nekalbino. Po įvykio nubėgo į parkelį, moteris jų nesivijo.

Atsakydama į klausimus nukentėjusioji G. B. papildomai nurodė, kad prieÅ¡ šį įvykį J. susimušė galvÄ ir vos „neskilo“. Kai suėmė už plaukų, sutrenkė daugiau nei du kartus, kiek - neprisimena. Ji sutrenkė kelis kartus ir paklausė, į kurį butÄ skambino, ir vėl sutrenkė. Kai ta moteris atėjusi pasakė “va” ir pagriebė už kasų, suprato, kad jas pagavo, surado, pagriebė. Ta moteris taip darė, nes paskambino į Å¡ios buto duris, ji supyko. Tai moteriai jos paskambino pirmÄ kartÄ .

Girdėjo, kad tai moteriai dar kažkas skambino į duris. Ta moteris sutrenkė jas prie lauko durų lauke, daugiau kitų žmonių lauke nebuvo. Ä® namo rÅ«sį eina tik su mama. Apie šį įvykį kalbėjo su policija, viskÄ papasakojo. Moteris buvo apsirengusi chalatu, kokios spalvos, neprisimena, lyg Å¡viesiai violetinis. Kai paskambino numeriu 20, niekas neatsakė, jokio balso neiÅ¡girdo. Kai ta moteris pasirodė, suprato, kad iÅ¡ 20 buto, nes degė tie skaičiukai (t. 1, b. l. 141-142). Nukentėjusiosios mažametės G.

B. apklausos ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ vaizdo ir garso įraÅ¡as užfiksuotas kompaktiniame diske. Nukentėjusiosios mažametės J. G. atstovė pagal įstatymÄ D. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykis buvo 2018 m. rugpjūčio 14 d., link vakaro. Jos dukra J. G. susitiko su bendraamže G. B. lauke pažaisti. Mergaitėms susitikus, jos vienÄ kartÄ buvo parbėgusios į D. B. namus, adresu (duomenys neskelbtini). Tuomet ji dukrai priminė, kad Å¡i 21.00 val. turi grįžti į namus, po ko jos vėl išėjo į laukÄ . 20.39 val. ji sulaukė savo dukros skambučio.

Dukra verkdama Å¡aukė: „pasitik mane“. Bandė aiÅ¡kintis telefonu, kas vyksta, tačiau nieko nesuprato. Dukrai pasakius, kad eina link namų, iÅ¡bėgusi į laukÄ jÄ pasitikti, su ja susitiko tarp 20-ojo namo ir stadiono, ties elektros pastote. Dukra verkė, krÅ«pčiojo, kÅ«kčiojo, buvo susiėmusi už virÅ¡ugalvio, paskui nusiramino ir pasakė, kad nepažįstama teta jÄ ir jos draugę G. B. paėmė už plaukų. Kaip ta moteris atrodė, duktė nepasakojo. Dukra vaizdžiai rodė, kaip paėmė jÄ ir G.

B. už plaukų ir „sukalė“ veidais, kaktomis, galvomis. Kaip vaikas tiksliai iÅ¡sireiÅ¡kė, nepamena. „Sukalė“ - tai reiÅ¡kia sutrenkė vienÄ prieÅ¡ais kitÄ veidais: paėmė vienÄ mergaitę už plaukų, paėmė kitÄ mergaitę už plaukų ir jų veidus pradėjo daužyti vienÄ Ä¯ kitÄ . Dukra J. G. sakė, kad (sutrenkė) tikrai ne vienÄ kartÄ , kiek - nepamena. TÄ dienÄ dukros plaukai buvo palaidi. ApžiÅ«rėjusi skaudantį dukros virÅ¡ugalvį pamatė, kad virÅ¡ugalvis paraudęs nuo peÅ¡imo, tempimo, įžiÅ«rėjo lyg kraujosruvÄ .

Paklausus, kur yra G. B., pasakė, kad nuėjo namo. IÅ¡ karto paskambinus G. B. mamai G. B. pastaroji pasakė: „aÅ¡ einu pas tÄ moterį“. Nuėjus prie namo (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur gyvena G. B., prie laiptinės laukė G. B. su savo dukra. G. B. pasakojo tÄ patį, kaip ir J. (G.). Pasakė, kad norėjo paskambinti į savo butÄ , kad mama įleistų jas į namus, bet netyčia surinko ne tÄ domofono numerį. Suprato, kad to buto savininkė įsižeidė ir supyko, kad mergaitės ne ten pataikė.

Vėliau paaiÅ¡kėjo, kad tai yra E. J.. Ji išėjo ir, kaip dukra J. G. iÅ¡sireiÅ¡kė, „sukalė, sutrenkė, sumušė“ jas veidais, peÅ¡dama už plaukų, taip sukeldama fizinį skausmÄ , emocinį stresÄ . Abi mergaitės buvo psichologiÅ¡kai labai iÅ¡gÄ sdintos. G. B. lÅ«pa nuo sutrenkimo buvo iÅ¡tinusi. Moteris (E. J.) durų neatidarė, todėl apie šį įvykį pranešė policijai. Atvykusių policijos pareigÅ«nų ji taip pat neįleido. Tuomet nuvyko į policijÄ , kur buvo suformintas įvykis.

Ä® papildomai užduotus klausimus D. B. atsakė, kad dukrai pakvietus jÄ Ä¯ laukÄ , ji (D. B.) apžiÅ«rėjo dukros sužalojimus – pamatė paraudimÄ virÅ¡ugalvyje, kur buvo peÅ¡ami plaukai. Dukra bėgdama laikėsi už tos vietos, rėkė ir verkė. Paklausus, kur skauda, pasakė, kad skauda kaktÄ , tačiau apžiÅ«rėjusi kaktÄ , D. B. nei mėlynių, nei paraudimų ar praskėlimo nematė. Dukrai labai skaudėjo. Grįžus D. B. iÅ¡ policijos ji (J. G.) nemiegojo, jai skaudėjo.

Po to ji (J. G.) krÅ«pčiojo naktimis, bijodavo viena eiti į laukÄ , nes patyrė emocinį, psichologinį Å¡okÄ . Kaltinamosios E. J. anksčiau ji (D. B.) nepažinojo, jÄ pirmÄ kartÄ pamatė teisme. D. B. nurodė, jog dukros J. G. galvos virÅ¡ugalvyje plaukų srityje buvusį paraudimÄ ji nufotografavo. Duktė J. G. naktį po įvykio skundėsi virÅ¡ugalvio skausmu, bei kad skauda kaktÄ , nosį ir veidukÄ . Labiausiai skundėsi virÅ¡ugalviu, kur nuo peÅ¡imo ir tempimo buvo paraudimas. KitÄ dienÄ ji (J.

G.) vis dar skundėsi skausmu virÅ¡ugalvyje ir kaktoje. Dukrai buvo sukeltas fizinis ir psichologinis skausmas. Policijos pareigÅ«nams įvykio naktį iÅ¡kvietus greitosios pagalbos medikus, Å¡ie dukrÄ apžiÅ«rėjo. Ä® papildomai užduotus klausimus D. B. atsakė, kad 2018 m. liepos 14 d. jos duktė (J. G.) bėgdama atbula stadione pasisuko, trenkėsi į stulpÄ , po ko kaktoje buvo „guzas“. Dėl to kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . „Guzas“ buvo kaktoje, ne pakauÅ¡yje (3 t., b. l. 81-86). Nukentėjusiosios mažametės G.

B. įstatyminė atstovė G. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykis buvo 2018 m. rugpjūčio 14 d. Ji (G. B.) ir jos dukra G. B. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). TÄ dienÄ lijo lietus. Jos duktė (G. B.) į kiemÄ išėjo nustojus lyti, apie 20.00 val. PrieÅ¡ pusę devintos paskambino dukrai ir liepė jai grįžti, pasakė, kad niaukiasi ir tuoj vėl lis. Po kelių minučių duktė G. B. paskambino į telefonspynę ir pasakė: „mama, mums labai reikia pasikalbėti“. Paklausus, kas atsitiko, verkdama atsakė „viskÄ papasakosiu“.

Grįžusi duktė papasakojo, kad J. (G.) jÄ palydėjo iki durų, duktė bandė skambinti namo, surinko ne tÄ numerį (20), po ko labai greitai iÅ¡lėkė moteris. Pasakiusi „va“, pagriebė jas abi už plaukų, trankė, trankė, paklausė: „į kurį butÄ skambinot“. Atsakius, kad į dvideÅ¡imtÄ , trankė toliau. Trenkė ne vienÄ kartÄ . Mergaites paleidus, jos pabėgo, Å¡iek tiek palaukus už krÅ«mų, kol moteris grįžo į butÄ , G. B. parėjo namo. Duktė (G.

B.) jai rodė, kad trankė veidais. Paklausus, ar duktė skambinėjo daug kartų, Å¡i atsakė, jog tik vienÄ kartÄ . Atėjus J. (G.) ir jos mamai, visos kartu nuėjo prie 20 buto. Suprato, kad galimai iÅ¡ laiptinės išėjusi moteris yra iÅ¡ 20 buto, nes duktė (G. B.) jai pasakė, jog jÄ trankiusi moteris paklausė, į kurį butÄ jos skambino, o joms atsakius, kad į 20, trankė toliau. Po Å¡io įvykio duktė (G. B.) dažnai prisimindavo kaimynę, kuri jas trankė. Neseniai duktė sakė, kad matė jas trankiusiÄ kaimynę tuo pačiu chalatu.

Jai (G. B.) duktė parodė kaimynę, kuri jas trankė, tai – E. J. Kaimynė iÅ¡ 20 buto durų neatidarė. Mergaitės analogiÅ¡kai pasakojo to įvykio aplinkybes. Atvykus policijos pareigÅ«nams, mergaitės jiems taip pat viskÄ papasakojo. Abi mergaitės įvykio aplinkybes pasakojo verkdamos. Duktė (G. B.) skundėsi, kad jai skauda kaktÄ , lÅ«pÄ , jos lÅ«pa buvo iÅ¡tinusi. G. B. galvos plaukų srityje neskaudėjo, o J. (G.) skaudėjo galvÄ plaukų srityje. PareigÅ«nams 20-o buto durų niekas neatidarė, todėl G.

B. ir D. B. policijoje parašė pareiÅ¡kimus. Policijos pareigÅ«nai iÅ¡kvietė greitosios pagalbos medikus, kurie mergaites apžiÅ«rėjo. Medikai pateikė rekomendacijas, kaip gydyti G. B.. Atliekant parodymų atpažinti veiksmÄ , jos duktė (G. B.) atpažino kaltinamÄ jÄ kaip jÄ sužalojusį asmenį. Vėliau joms kartu vaikÅ¡tant kieme G. B. ne kartÄ parodė: „čia ta teta“. Neseniai duktė jai rodė: „čia ta teta, tuo pačiu chalatu“. To įvykio metu moteris buvo apsivilkusi chalatu.

Dėl aplinkybės, jog duktė (G. B.) galėjo susižaloti lÅ«pÄ nugriuvusi, teigia, jog mergaitės kelnės buvo Å¡varios, nebuvo suplėšytos, kojos nesužalotos, nesimatė, kad mergaitė bÅ«tų nugriuvusi. G. B. teigimu, lauke buvo Å¡lapia, tačiau mergaitės rankos po įvykio buvo Å¡varios. Duktė jai minėjo, kad įvykis buvo prie telefonspynės, iÅ¡ lauko pusės. PareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį palaiko. Jos pačios (G. B.) iÅ¡gyvenimai buvo lygiai tokie patys kaip dukros. G. B. nurodė, kad ji kaltinamosios nepažįsta, asmeniÅ¡kai su ja nebendravo ir nebendrauja (3 t., b. l. 86-89).

Teisiamojo posėdžio metu peržiÅ«rėjus voke Nr. 3 pateiktame kompaktiniame diske esančias fotonuotraukas, pateiktas nukentėjusiosios J. G. atstovės pagal įstatymÄ D. B. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 1, b. l. 39-40, 41-43), nepilnametės nukentėjusiosios G. B. atstovė ir civilinė ieÅ¡kovė G. B. parodė, kad tokį patį vaizdÄ , kaip užfiksuotas foto nuotraukose, tÄ pačiÄ dienÄ po įvykio ji mačiusi J. G. virÅ¡ugalvyje, mergaitė Å¡iÄ vietÄ buvo susiėmusi.

IÅ¡ karto po Å¡io įvykio J. G. mama žiÅ«rėjo, kur mergaitei skauda, todėl G. B. tÄ vaizdÄ taip pat matė. Dėl pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio nepilnametės nukentėjusiosios G. B. atstovė ir civilinė ieÅ¡kovė G. B. paaiÅ¡kino, kad civilinį ieÅ¡kinį ji reiÅ¡kia dėl dvasinių iÅ¡gyvenimų, dėl fizinio skausmo, patirto dėl Å¡io įvykio. Nurodė, kad dėl Å¡io įvykio ji pati ir jos duktė G. B. patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, G. B. – dar ir fizinį skausmÄ .

KiekvienÄ kartÄ grįžus į namus ir prie laiptinės spaudžiant mygtukus visada galvoji, kad nepataikytum kur nors kitur, kiekvienÄ kartÄ einant laiptine stebi, ar niekas nestovi už kampo. Dukra jaučiasi lygiai taip pat: niekur nenori eiti viena, visur vedasi G. B., nors jai tuoj 9 metai. Nuolat jaudinasi, nes jei asmuo kaltės nepripažįsta, kiekvienÄ minutę, kiekvienÄ sekundę gali pasikartoti toks atvejis. Iki to įvykio dukra vaikščiojo viena, nebijojo, ji lanko Å¡okius, mokyklÄ . Dabar ta baimė tęsiasi metus laiko (3 t., b. l. 106-108).

Liudytojas E. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dienÄ , t. y. 2018 m. rugpjūčio 14 d., jis dirbo Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. TÄ dienÄ dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu M. L.. Tiksliai laiko neprisimena, galėjo bÅ«ti 20.57 val., gavo praneÅ¡imÄ , kad kaimynė sumušė mažametes mergaites. Kiek prisimena, įvykio vieta - pastatas, kur yra „ERGO draudimas“, lyg (duomenys neskelbtini). IÅ¡ karto nuvyko į įvykio vietÄ , kur pamatė dvi mažametes mergaites ir jų mamas.

Viena jų - teismo salėje esanti G. B.. Mergaitės buvo iÅ¡sigandusios, sutrikusios. Mergaičių mamos sakė, kad abi mažametės mergaitės žaidė kieme, skambinėjo į telefonspynę (vienÄ ar kelis kartus). Kaimynė, kuriai galimai skambinėjo, nusileido į apačiÄ liftu ir jas lyg prie tų durų abi sutrenkė galvomis. Kaip konkrečiai mergaitės buvo sutrenktos galvomis, neprisimena. Vienos mergaitės lÅ«pa lyg buvo patinusi. Liftu visi kartu nuvažiavo iki mergaičių mamų nurodyto buto, bet durų niekas neatidarė.

Tuomet iÅ¡kvietė tyrėjÄ , nes moterys turėjo pretenzijų, norėjo raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ dėl kaimynės galimai sužalotų mergaičių (3 t., b. l. 103-105). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo E. A. parodymai (1 t., b. l. 173-174), kuriuos liudytojas patvirtino bei nurodė, kad medicininius sužalojimus, kuriuos konstatavo gydytojai, apklausos protokole užrašė tyrėja. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. A. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. apie 20.57 val., jam dirbant kartu su Å¡io komisariato vyriausiuoju patruliu M.

L., iÅ¡ Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad Druskininkų mieste, (duomenys neskelbtini), maždaug prieÅ¡ 20 minučių kaimynė sumušė mažametes mergaites. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2018 m. rugpjūčio 14 d. 20.57 val. Gavus šį praneÅ¡imÄ , jie tarnybiniu automobiliu nuvyko budėtojo nurodytu adresu. Atvykus į  (duomenys neskelbtini) gatvę, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) juos pasitiko dvi moterys, kurios prisistatė mažamečių mergaičių motinomis:

D. B. ir G. B.. Jos buvo su dviem mažametėmis mergaitėmis, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo - nukentėjusiomis J. G. ir G. B.. Pasiteiravus kas nutiko, viena iÅ¡ moterų, D. B. paaiÅ¡kino, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenanti moteris suėmė jos mažametę dukrÄ J. G. ir pastarosios draugę G. B. už plaukų ir vienÄ Ä¯ kitÄ keletÄ kartų sutrenkė veidais, tokiu bÅ«du jas sužalojo. Tuo metu ant mažametės J. G. jis jokių iÅ¡orinių sumuÅ¡imo žymių nepastebėjo, tačiau mergaitė skundėsi skausmu virÅ¡ugalvio srityje.

Matė, kad kitos mažametės G. B. virÅ¡utinė lÅ«pa yra patinusi, ant jos matėsi kraujosruva. Tuo metu moters, smurtavusios mažamečių mergaičių atžvilgiu, kieme prie minėto namo nebuvo. Pasiteiravus D. B., kur Å¡iuo metu gali bÅ«ti smurtavusi moteris, Å¡i nurodė, kad pastaroji po įvykio galbÅ«t sugrįžo į namus. D. B. nurodė, kad Å¡i moteris gyvena adresu (duomenys neskelbtini), nes tai ji sužinojo iÅ¡ G. B. D. B. nurodė, kad po Å¡io įvykio jos buvo nuėjusios prie minėto buto, kuriame gyvena minėta moteris, ir keletÄ kartų beldėsi, norėdamos su ja viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, tačiau buto durų joms niekas neatidarė, todėl apie šį įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu 112.

Tuomet jis kartu su M. L., G. B. ir D. B. nuėjo prie minėto buto ir keletÄ kartų skambino į šio buto duris, tačiau buto durų jiems taip pat niekas neatidarė. Vėliau paaiÅ¡kėjo, kad Å¡iame bute gyvena E. J.. Kadangi mažametės J. G. ir G. B. Å¡io įvykio metu nukentėjo, todėl į įvykio vietÄ buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba, kurios darbuotojai, apžiÅ«rėję mažametes mergaites, J. G. nustatė galvos plaukuotosios dalies pavirÅ¡inį sužalojimÄ , sumuÅ¡imÄ , nubrozdinimÄ , o G.

B. nustatė virÅ¡utinės lÅ«pos sumuÅ¡imÄ . D. B. ir G. B., dėl savo mažamečių dukrų sužalojimo Druskininkų policijos komisariate parašė pareiÅ¡kimus ir dėl Å¡io įvykio Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 173-176). Specialistas S. J. teisiamajame posėdyje patvirtino savo iÅ¡vadÄ dėl nukentėjusiajai G. B. konstatuotų sužalojimų ir paaiÅ¡kino, kad, kaip nurodyta specialisto iÅ¡vadoje, kraujosruva virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje G.

B. buvo padaryta veikiant lÅ«pų sritį kietu buku, žalojančiu daiktu. Teisėjai nurodžius, jog byloje keliama versija apie tai, kad G. B. konstatuotas sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas mergaitei griÅ«nant ir atsitrenkiant į kietÄ grindinį, nurodė, kad specialisto iÅ¡vados 3 punkte pateikta iÅ¡vada, jog sužalojimo padarymo galimybė griÅ«nant ir atsitrenkiant į kietÄ pavirÅ¡ių mažai tikėtina. Å iuo klausimu ekspertas paaiÅ¡kino, kad kalbant apie veido srities sužalojimus, padaromus griÅ«nant ir atsitrenkiant į kietÄ plokščiÄ pagrindÄ , į grindinį, grunto pavirÅ¡ių, žalojamos pirmiausia iÅ¡kilusios veido dalys: kakta, antakių lankas, skruostikauliai, nosis ir smakras.

LÅ«pų sritis nėra iÅ¡kilioji veido dalis, Å¡iuo atveju kontaktavo lÅ«pos, bet nekontaktavo iÅ¡kilusios veido dalys. Savo pateiktÄ iÅ¡vadÄ grindžia tuo, kad nebuvo nustatyta sužalojimų iÅ¡kiliosiose veido dalyse. GriÅ«nant žmogus automatiÅ¡kai stengiasi suÅ¡velninti smÅ«gį. Todėl visada apžiÅ«rimos rankos ir apraÅ¡oma, ar nėra sužalojimų delniniame pavirÅ¡iuje, nugariniame plaÅ¡takos pavirÅ¡iuje. Å iuo atveju to nebuvo konstatuota. Ekspertas neatmetė galimybės, kad mergaitė galėjo bÅ«ti sužalota sutrenkiant veidais vienÄ Ä¯ kitÄ .

GriÅ«nant nėra taip, kad žmogus „prilimpa“, nes kontaktas yra dinaminis, todėl sužalojimai iÅ¡kilosiose veido dalyse pasireiÅ¡kia odos nubrozdinimų pavidalu. Å iuo atveju nubrozdinimų nebuvo nustatyta. Nosis yra kremzlinė dalis, pas suaugusius mažiau paslanki, pas vaikus daugiau paslanki, todėl kontaktuojant veidais nosis mažiau žalojama negu kontaktuojant dantimis. Paslankumas mažina trauminio poveikio kinetinę energijÄ . Ä® papildomus klausimus atsakė, kad yra grupė daiktų, kurie įvardijami kaip kieti buki.

Tai bet kas, kietas bukas gali bÅ«ti ir grunto pavirÅ¡ius, grindinio pavirÅ¡ius ir kumÅ¡tis. Kitos žmogaus kÅ«no dalys irgi veikia kaip kieti buki žalojantys daiktai. Objektyvių traukinių poveikių žymių pasireiÅ¡kimas priklauso nuo eilės faktorių, pirmiausia nuo trauminio poveikio kinetinės energijos arba smÅ«gio jėgos, nuo traumavimo daikto trauminio poveikio kampo traumuojamos srities atžvilgiu, nuo traumuojamos anatominės kÅ«no srities anatominių savybių. Visa eilė faktorių, kurie sÄ lygoja didelį trauminį poveikį (4 t., b. l. 14-16). 2018 m. rugpjūčio 17 d.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 788/2018(06) nurodyta, kad J. G. kÅ«no pavirÅ¡iuje, apžiÅ«rint jÄ 2018 m. rugpjūčio 16 d., objektyvių trauminio poveikio žymių nėra. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmÄ , sužalojimo padarymo laikÄ , trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastÄ . IÅ¡vada dėl fizinio skausmo sukėlimo daroma esant bylos medžiagos duomenims (įvykį mačiusių liudytojų ar įtariamojo parodymai), patvirtinantiems muÅ¡imo ar kitokio smurtavimo faktÄ .

Daryti iÅ¡vadÄ dėl fizinio skausmo sukėlimo, remiantis tik nukentėjusiosios parodymais, nėra galimybės (1 t. b. l. 92). 2018 m. spalio 11 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG 958/2018(06) nurodyta, kad esant bylos medžiagoje duomenims, patvirtinantiems muÅ¡imo ar kitokio smurtavimo faktÄ , neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai J. G. galimybė (1 t. b. l. 96). 2019 m. vasario 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG 80/2019(06) nurodyta, kad pateiktos GMP kvietimo kortelės duomenimis J.

G. 2018 m. rugpjūčio 14 d. konstatuota galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas, nubrozdinimas (S00.01), tačiau GMP kvietimo kortelėje nei subjektyvios, nei objektyvios trauminio poveikio žymės (kortelės “sužalojimo/skausmo vieta” grafa) neatžymėtos ir neaprašytos. J. G. kūno paviršiuje teismo medicinos apžiūros 2018 m. rugpjūčio 16 d. metu objektyvių trauminio poveikio žymių nerasta. Bendros praktikos gydytojo apžiūros 2018 m. rugpjūčio 16 d. metu nei subjektyvios, nei objektyvios trauminio poveikio žymės nekonstatuotos ir neaprašytos.

Vadovaujantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos kokybės vadybos sistemos procedÅ«ros P 5.4-02 “Gyvų asmenų tyrimai” (leidimas 2017-03-17) 5.15.10 punktu, teismo medicininiai tyrimai iÅ¡ pateiktų fotonuotraukų, žmogaus kÅ«no kontÅ«rinių schemų, kuriose ne specialisto (ne gydytojo) pažymėti ir apraÅ¡yti galimi sužalojimai, negali bÅ«ti atliekami. Pagrindo keisti sveikatos sutrikdymo masto kvalifikacijÄ nėra (1 t., b. l. 100-101). 2018 m. rugpjūčio 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 787/2018(06) nurodyta, kad G.

B. padaryta kraujosruva virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje. Sužalojimas padarytas veikiant lÅ«pų sritį kietu buku žalojančiu daiktu. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir galėjo bÅ«ti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimo padarymo galimybė, griÅ«nant ir atsitrenkiant į kietÄ pavirÅ¡ių, mažai tikėtina. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padaryto sužalojimo pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 155). 2018 m. rugpjūčio 14 d.

įvykio vietos apžiÅ«ros protokole ir fotolentelėse užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įėjimas į namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinę yra Å¡iaurinėje pastato pusėje. Namo laiptinės durys yra pakilus 4 laipteliais aukÅ¡tyn. Laiptinės durys yra metalinės su magnetinio užrakto mechanizmu ir telefonspynės atsakikliu, atsidaro į lauko pusę. Telefonspynės atsakiklis yra toje pačioje plokÅ¡tumoje kaip ir laiptinės durys, 1,3 m aukÅ¡tyje. Laiptinės patalpa už durų yra 5 m ilgio ir 2,5 m pločio. Durų rankenos aukÅ¡tyje yra mygtukas, kurį paspaudus atsirakina magnetinė laiptinės durų spyna (1 t., b. l. 14-22). 2018 m. rugsėjo 24 d. raÅ¡tu Nr. 41D (A)-745 Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyrius informavo, kad Centro informacinėje sistemoje 2018 m. rugpjūčio 14 d. 20:55:02 val. užfiksuotas praneÅ¡imas iÅ¡ telefono Nr. 8 604 27242, ir pateikė pokalbio garso įraÅ¡o kopijÄ (1 t., b. l. 167). 2018 m. rugsėjo 25 d. daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«rėta 2018 m. rugsėjo 24 d. raÅ¡tu Nr. 41D(A)-745 iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateikta 2018 m. rugpjūčio 14 d. garso įraÅ¡o kopija.

Pokalbis vyko tarp BPC operatoriaus ir pranešėjos (moters). IÅ¡ pokalbio turinio matyti, kad moteris, gyvenanti (duomenys neskelbtini), sumušė svetimus vaikus, todėl reikalinga policijos pagalba (1 t., b. l. 168-170). 2018 m. spalio 22 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu nukentėjusioji mažametė G. B. iÅ¡ jai parodytų atpažinti nuotraukų atpažino moterį, E. J., kuri 2018 m. rugpjūčio 14 d. vakare, prie (duomenys neskelbtini), jÄ ir J. G. sugriebė rankomis už plaukų ir jas sutrenkė veidais vienÄ Ä¯ kitÄ (1 t., b. l. 143-149). 2018 m. spalio 26 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu nukentėjusioji mažametė J.

G. iÅ¡ jai parodytų atpažinti nuotraukų neatpažino nei vienos moters, kuri jÄ ir G. sutrenkė galvomis (1 t., b. l. 80-85). Veikos kvalifikavimas ir vertinimas Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį už fizinio skausmo sukėlimÄ mažamečiui ar nežymų mažamečio sveikatos sutrikdymÄ atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å ia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kÅ«no neliečiamumÄ (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatÄ (nežymiai ar trumpam laikui jÄ sutrikdžius).

Å i nusikalstama veika apima smurtavimÄ , tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmÄ , tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Å is nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veikÄ asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamoji E. J. kalta neprisipažino, teisiamajame posėdyje duoti paaiÅ¡kinimÄ apie jai inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes ir atsakyti į klausimus atsisakė (4 t., b. l. 17-18). Ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duodama parodymus E. J. nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. apie 20.45 viena iÅ¡ mergaičių galimai susižalojo tuo metu, kai E. J. išėjus į laukÄ ir prie laiptinės durų pamačius galimai telefonspyne kaltinamosios buto numeriu skambinėjusias mergaites bei pasakius joms, kad jos kartu eis aiÅ¡kintis pas tėvus, viena iÅ¡ mergaičių bėgdama paskui kitÄ tolyn nuo namo estakados pargriuvo bei veidu krito į žemę.

Vertindamas kaltinimo pagrįstumÄ , atsižvelgęs į byloje esančius ir teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kaltinamoji neturi įrodinėti savo nekaltumo, o jos neprisipažinimas padarius jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ vertintinas kaip gynybos bÅ«das. Tik esanti byloje kitų neginčytinų įrodymų nuosekli visuma sudaro nusikalstamos veikos įrodomÄ jį pagrindÄ ir patvirtina padarius nusikaltimÄ . Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad veika buvo padaryta 2018 m. rugpjūčio 14 d. apie 20.35 val. prie daugiabučio gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės durų.

Nekilo byloje ginčo ir dėl to, jog nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarė bÅ«tent E. J.. Aplinkybę, jog įvykio vietoje prie daugiabučio gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės durų 2018 m. rugpjūčio 14 d. apie 20.35 val. kartu su mažametėmis buvo bÅ«tent E. J., patvirtina tai, kad parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu nukentėjusioji mažametė G. B. atpažino E. J., kuri 2018 m. rugpjūčio 14 d. vakare, prie (duomenys neskelbtini), jÄ ir J.

G. sugriebė rankomis už plaukų ir jas sutrenkė veidais vienÄ Ä¯ kitÄ . Nukentėjusiosios G. B. įstatyminė atstovė teisiamajame posėdyje parodė, kad, atliekant parodymo atpažinti veiksmÄ , jos duktė G. B. atpažino kaltinamÄ jÄ kaip jÄ sužalojusį asmenį. Vėliau joms kartu vaikÅ¡tant kieme G. B. ne kartÄ parodė: „čia ta teta“. Neseniai duktė jai rodė: „čia ta teta, tuo pačiu chalatu“. To įvykio metu moteris buvo apsivilkusi chalatu. Taip duktė G.

B. kalbėjo ir rodė E. J.. Pati E. J. ikiteisminio tyrimo metu taip pat neneigė, jog buvo išėjusi į laukÄ kaltinime nurodytu laiku ir prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), laiptinės durų sutiko dvi mergaites, galimai skambinėjusias telefonspyne kaltinamosios buto numeriu. Todėl teismas laiko, jog kaltinamosios dalyvavimas Å¡iame įvykyje, o tuo pačiu ir tai, kad bÅ«tent kaltinamoji padarė Å¡iÄ nagrinėjamÄ nusikalstamÄ veikÄ , buvo įrodyta. Å ioje byloje kaltinamajai nepripažįstant kaltės padarius BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ yra neigiamas kaltinime nurodytas muÅ¡imo ar kitokio smurtavimo faktas mažamečių J.

G. ir G. B. atžvilgiu bei tuo sukeltos nusikalstamos veikos pasekmės – mažametei nukentėjusiajai J. G. padarytas galvos plaukuotosios dalies pavirÅ¡inis sužalojimas, sumuÅ¡imas, nubrozdinimas, mažametei nukentėjusiajai G. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiÅ¡kęs kraujosruva virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje, ir fizinio skausmo joms sukėlimas. Nukentėjusiosios mažametės J. G. ir G. B., ikiteisminio tyrimo metu apklaustos ikiteisminio tyrimo teisėjo, iÅ¡samiai, nuosekliai ir iÅ¡ esmės analogiÅ¡kai papasakojo visÄ Ä¯vykio eigÄ , muÅ¡imo ir kitokio smurtavimo (sugriebimo joms už plaukų, ir jų tempimo) esmines aplinkybes, kurias jos tapačiai papasakojo ir byloje apklaustiems liudytojams (mamoms, policijos pareigÅ«nui), kad įvykio vietoje E. J. sugriebė jas už plaukų ir tempdama sutrenkė kelis kartus jas veidais vienÄ Ä¯ kitÄ , po ko jos pabėgo ir palaukusios, kol kaltinamoji nueis, paskambino savo mamoms.

Nukentėjusiųjų parodymus patvirtina jų įstatyminių atstovių D. B., G. B., liudytojo E. A. parodymai, kiti rašytiniai įrodymai. Pažymėtina, kad nors toliau vertinami liudytojų parodymai laikytini išvestiniais, netiesioginiais įrodymais, nes nei vienas liudytojas įvykio tiesiogiai nematė, tačiau jų parodymais teismas neturi pagrindo abejoti dėl sekančių priežasčių:

1) visų pirma dėl to, kad teismas nenustatė, jog liudytojai turėtų pagrindÄ apkalbėti kaltinamÄ jÄ , prieÅ¡ingai - viso teisminio proceso metu nukentėjusiųjų mažamečių įstatyminės atstovės tvirtino, jog jei kaltinamoji įvykio vakarÄ bÅ«tų atidariusi duris, atsipraÅ¡iusi, įstatyminės atstovės į policijos pareigÅ«nus bÅ«tų nesikreipusios;

2) minėti liudytojai parodymus davė įspėti dėl melagingų parodymų davimo;

3) liudytojų parodymai dėl esminių aplinkybių tarpusavyje sutampa, juos patvirtina kiti bylos įrodymai. Pažymėtina, kad aptariami teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai D. B., G. B. ir E. A. apie įvykio aplinkybes sužinojo iš karto po įvykio tiesiogiai iš pačių nukentėjusiųjų mažamečių J. G. ir G. B.. Nukentėjusiųjų mažamečių šiems liudytojams papasakotos įvykio aplinkybės buvo tapačios, sutampančios dėl esminių aplinkybių, kurios nukentėjusiųjų mažamečių J.

G. ir G. B. buvo nurodytos ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad E. J. įvykio vietoje suėmė jas už plaukų ir sutrenkė kelis kartus veidais vienÄ Ä¯ kitÄ . Nukentėjusiosios mažametės J. G. įstatyminė atstovė D. B. parodė, kad duktė po nagrinėjamo įvykio verkė, krÅ«pčiojo, buvo susiėmusi už virÅ¡ugalvio ir pasakė, kad nepažįstama teta jÄ ir jos draugę G. B. paėmė už plaukų (vaizdžiai rodė, kaip paėmė jÄ ir G. B. už plaukų) ir „sukalė“ veidais, kaktomis, galvomis.

Kaip vaikas tiksliai iÅ¡sireiÅ¡kė, nepamena. „Sukalė“ - tai reiÅ¡kia sutrenkė vienÄ prieÅ¡ais kitÄ veidais: paėmė vienÄ mergaitę už plaukų, paėmė kitÄ mergaitę už plaukų ir jų veidus pradėjo daužyti vienÄ Ä¯ kitÄ . Nukentėjusiosios mažametės G. B. įstatyminė atstovė G. B. parodė, kad po Å¡io įvykio grįžusi duktė papasakojo, kad J. G. jÄ palydėjo iki durų, duktė bandė skambinti namo, surinko ne tÄ numerį (20), po ko labai greitai iÅ¡lėkė moteris.

Pasakiusi „va“, pagriebė jas abi už plaukų, trankė, trankė, paklausė: „į kurį butÄ skambinot“. Atsakius, kad į dvideÅ¡imtÄ , trankė toliau. Trenkė ne vienÄ kartÄ . Mergaites paleidus, jos pabėgo, Å¡iek tiek palaukus už krÅ«mų, kol moteris grįžo į butÄ , G. B. parėjo namo. Duktė G. B. jai rodė, kad trankė veidais. Liudytojas E. A. parodė, kad nuvykus pagal iÅ¡kvietimÄ Ä¯ įvykio vietÄ pareigÅ«nus pasitiko dvi moterys, kurios prisistatė mažamečių mergaičių motinomis:

D. B. ir G. B.. Jos buvo su dviem mažametėmis mergaitėmis, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo - nukentėjusiomis J. G. ir G. B.. Pasiteiravus kas nutiko, viena iÅ¡ moterų, D. B. paaiÅ¡kino, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyvenanti moteris suėmė jos mažametę dukrÄ J. G. ir pastarosios draugę G. B. už plaukų ir vienÄ Ä¯ kitÄ keletÄ kartų sutrenkė veidais, tokiu bÅ«du jas sužalojo. Tuo metu ant mažametės J. G. jis jokių iÅ¡orinių sumuÅ¡imo žymių nepastebėjo, tačiau mergaitė skundėsi skausmu virÅ¡ugalvio srityje.

Matė, kad kitos mažametės G. B. virÅ¡utinė lÅ«pa yra patinusi, ant jos matėsi kraujosruva. Ä®vertinęs nukentėjusiųjų mažamečių paaiÅ¡kinimų apie įvykį liudytojams nuoseklumÄ , taip pat liudytojų parodymų atitikimÄ ikiteisminio tyrimo metu duotiems nukentėjusiųjų parodymams dėl esminių Å¡io įvykio aplinkybių, nenustatęs aplinkybių, jog nukentėjusiosios ar jų įstatyminės atstovės turėtų pagrindÄ apkalbėti kaltinamÄ jÄ , teismas vadovaujasi nukentėjusiųjų parodymais, kuriuos patvirtino ir specialisto iÅ¡vados, specialisto paaiÅ¡kinimas, kiti bylos duomenys.

Kaltinamosios E. J. ikiteisminio tyrimo metu pateiktos versijos, jog viena mergaitė (G. B.) galėjo lÅ«pÄ susižaloti pati, bėgdama nuo estakados, grÅ«dama ant Å¡aligatvio plytelių ir veidu atsitrenkdama į plyteles, nepatvirtina jokie bylos duomenys, prieÅ¡ingai – Å¡iÄ versijÄ paneigia, nukentėjusiųjų G. B. ir J. G., įstatyminės atstovės G. B. parodymai, taip pat 2018 m. rugpjūčio 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 787/2018(06) nurodyta iÅ¡vada, specialisto S. J. paaiÅ¡kinimas.

Nukentėjusiosios mažametės G. B. įstatyminė atstovė G. B. parodė, kad po įvykio į namus grįžusios G. B. kelnės buvo švarios, nebuvo suplėšytos, kojos nesužalotos, nesimatė, kad mergaitė būtų nugriuvusi. G. B. teigimu, lauke buvo šlapia, tačiau mergaitės rankos po įvykio buvo švarios. Duktė jai minėjo, kad įvykis buvo prie telefonspynės, iš lauko pusės. 2018 m. rugpjūčio 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 787/2018(06) nurodyta, kad kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje G.

B. padaryta veikiant lÅ«pų sritį kietu buku žalojančiu daiktu. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir galėjo bÅ«ti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimo padarymo galimybė, griÅ«nant ir atsitrenkiant į kietÄ pavirÅ¡ių, mažai tikėtina. Specialistas S. J. teisiamajame posėdyje paaiÅ¡kino, kad griÅ«nant kontaktas yra dinaminis, todėl sužalojimai iÅ¡kiliosiose veido dalyse pasireiÅ¡kia odos nubrozdinimų pavidalu. Å iuo atveju nubrozdinimų nebuvo nustatyta.

Be to, griÅ«nant žmogus automatiÅ¡kai stengiasi suÅ¡velninti smÅ«gį, todėl visada apžiÅ«rimos rankos ir apraÅ¡oma, ar nėra sužalojimų delniniame pavirÅ¡iuje, nugariniame plaÅ¡takos pavirÅ¡iuje. Å iuo atveju to nebuvo konstatuota. Ekspertas neatmetė galimybės, kad mergaitės galėjo bÅ«ti sužalotos sutrenkiant veidais vienÄ Ä¯ kitÄ . Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad kaltinamosios gynybos versija, jog mergaitė (G. B.) lÅ«pÄ susižalojo pati, griÅ«dama ir veidu atsitrenkdama į Å¡aligatvio plyteles, atmestina kaip nepasitvirtinusi, paneigta nukentėjusiosios G.

B., jos mamos G. B., taip pat specialisto iÅ¡vada ir paaiÅ¡kinimais. Nukentėjusiosios mažametės G. B. nurodytas aplinkybes dėl panaudoto fizinio smurto pobÅ«džio ir patirto sužalojimo patvirtina specialisto iÅ¡vados Nr. G 787/2018(06) duomenys, be to, tai, kad Å¡ios veikos pasėkoje nukentėjusioji G. B. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį kraujosruva virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje, ir fizinį skausmÄ , patvirtino ir jos įstatyminė atstovė G. B., kuri parodė, jog duktė G.

B. po įvykio verkė ir skundėsi, jog jai skauda kaktÄ , lÅ«pÄ . Pati G. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo taip pat nurodė, jog jai skaudėjo veidÄ , lÅ«pÄ . Kaltinamajai E. J. inkriminuotame kaltinime nurodyta, kad nukentėjusiajai mažametei J. G. E. J. kaltinime nurodytais veiksmais padarė galvos plaukuotosios dalies pavirÅ¡inį sužalojimÄ , sumuÅ¡imÄ , nubrozdinimÄ ir sukėlė jai fizinį skausmÄ . Fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai J. G. faktas, sugriebiant J. G. ir G. B. už plaukų ir juos tempiant ne mažiau vieno karto sutrenkiant jas veidais vienÄ su kita, įrodytas nukentėjusiosios J.

G., nukentėjusiųjų įstatyminių atstovių, liudytojo E. A. parodymais. Nukentėjusioji J. G. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, jog, kai ta moteris jai paėmė už plaukų, galvoje buvo guzelis, kurį prilietus, jai skaudėjo. Nukentėjusiosios J. G. įstatyminė atstovė D. B. parodė, kad dukrai J. G. pakvietus jÄ Ä¯ laukÄ , ji (D. B.) apžiÅ«rėjo dukros sužalojimus – pamatė paraudimÄ virÅ¡ugalvyje, kur buvo peÅ¡ami plaukai. Dukra bėgdama laikėsi už tos vietos, verkė.

Paklausus, kur skauda, pasakė, kad skauda kaktÄ , tačiau apžiÅ«rėjusi kaktÄ , D. B. mėlynių, paraudimų ar praskėlimo nematė. Dukros J. G. galvos virÅ¡ugalvyje plaukų srityje buvusį paraudimÄ ji nufotografavo. Duktė J. G. naktį po įvykio skundėsi virÅ¡ugalvio skausmu, bei kad skauda kaktÄ , nosį ir veidukÄ . Labiausiai skundėsi virÅ¡ugalviu, kur nuo peÅ¡imo ir tempimo buvo paraudimas. Teisiamojo posėdžio metu peržiÅ«rėjus voke Nr. 3 pateiktame kompaktiniame diske esančias fotonuotraukas, pateiktas nukentėjusiosios J.

G. atstovės pagal įstatymÄ D. B. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, nepilnametės nukentėjusiosios G. B. atstovė ir civilinė ieÅ¡kovė G. B. parodė, kad tokį patį vaizdÄ , kaip užfiksuotas fotonuotraukose, tÄ pačiÄ dienÄ po įvykio ji mačiusi J. G. virÅ¡ugalvyje, mergaitė Å¡iÄ vietÄ buvo susiėmusi. IÅ¡ karto po Å¡io įvykio J. G. mama žiÅ«rėjo, kur mergaitei skauda, todėl G. B. tÄ vaizdÄ taip pat matė. Liudytojas E. A. parodė, kad nuvykęs į įvykio vietÄ ir bendraudamas su įstatyminėmis atstovėmis ir nukentėjusiomis, ant mažametės J.

G. jis jokių iÅ¡orinių sumuÅ¡imo žymių nepastebėjo, tačiau mergaitė skundėsi skausmu virÅ¡ugalvio srityje. Visų Å¡ių asmenų parodymai patvirtina aplinkybę, kad kaltinime nurodytais kaltinamosios veiksmais nukentėjusiajai mažametei J. G. buvo sukeltas fizinis skausmas, todėl Å¡iÄ aplinkybę teismas laiko įrodyta. Kaltinime nurodyta aplinkybė, kad E. J. kaltinime nurodytais veiksmais nukentėjusiajai mažametei J. G. padarė galvos plaukuotosios dalies pavirÅ¡inį sužalojimÄ , sumuÅ¡imÄ , nubrozdinimÄ , nepasitvirtino, todėl ji iÅ¡ kaltinimo Å¡alintina.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, abejoti nukentėjusiųjų, jų įstatyminių atstovių, liudytojo E. A. parodymais, specialisto S. J. parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais, tame tarpe - specialisto iÅ¡vadomis ir kitais aukščiau iÅ¡tirtais įrodymais, nėra pagrindo, jie sutampa dėl esminių aplinkybių, papildo vieni kitus ir visiÅ¡kai patvirtina E. J. kaltę padarius BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . IÅ¡tyrus ir įvertinus aptartų įrodymų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad E. J. 2018 m. rugpjūčio 14 d. apie 20 val. 35 min. prie daugiabučio gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės durų, muÅ¡dama ir kitaip smurtaudama sukėlė mažametėms J.

G., gimusiai 2010 metais, ir G. B., gimusiai 2010 metais, fizinį skausmÄ ir jas sužalojo, o bÅ«tent: tyčia, sugriebė abiem rankomis mažametėms J. G. ir G. B. už plaukų ir juos tempdama ne mažiau kaip 1 kartÄ sutrenkė jas veidais vienÄ su kita, tokiu bÅ«du nukentėjusiajai mažametei J. G. sukėlė fizinį skausmÄ , o nukentėjusiajai mažametei G. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį kraujosruva virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje ir sukėlė jai fizinį skausmÄ .

Tarp kaltinamosios veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryÅ¡ys. Faktiniai kaltinamosios veiksmai neabejotinai įrodo, kad ji fizinį skausmÄ sukėlė ir nežymiai sveikatÄ sutrikdė tyčia, suprato savo pavojingų veiksmų pobÅ«dį, numatė pavojingas visuomenei pasekmes ir jų norėjo. Atsižvelgiant į nurodytÄ , kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Bausmės skyrimas Teismas, skirdamas kaltinamajai bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje iÅ¡dėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadijÄ , kaltės formÄ , veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti paskirta bausmė, kuri bÅ«tų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Kaltinamoji E. J. padarė vienÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika baigta, veikos padarymo motyvas – mažareikÅ¡mis, neadekvati reakcija dėl per klaidÄ nukentėjusiųjų skambinant telefonspyne surinkto kaltinamosios buto numerio, nusikaltimu pasikėsinta į žmogaus sveikatÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis, 14-15 straipsniai).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos duomenimis kaltinamoji nedirba, yra VRM pensininkė, narkologo ir psichiatro įskaitoje neįraÅ¡yta (2 t., b. l. 84), iÅ¡situokusi, neteista, administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 81), ji ne kartÄ buvo apdovanota už nuopelnus kuriant ir stiprinant Lietuvos Respublikos kariuomenę ir kraÅ¡to apsaugÄ , už pasiaukojamÄ veiklÄ Lietuvos labui (3 t., b. l. 64-75). Tačiau vertinant kaltinamosios asmenybę, pažymėtina ir tai, kad kaltinamoji nukentėjusiųjų ir jų įstatyminių atstovių neatsiprašė, kas rodo, kad kaltinamoji nevertina savo elgesio kritiÅ¡kai.

Ä®vertinus visas aukščiau iÅ¡tirtas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, padarymo motyvÄ , kaltinamosios asmenybę, jÄ charakterizuojančius duomenis iki nusikalstamos veikos padarymo, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad E. J. skirtina BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro siÅ«loma Å¡velniausia bausmės rÅ«Å¡is – bauda, nustatant Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies minimalų dydį.

Teismo vertinimu, bÅ«tent tokios rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieÅ¡taraus proporcingumo ir teisingumo principams. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Nukentėjusiosios mažametės G. B. įstatyminė atstovė ir civilinė ieÅ¡kovė G. B. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o iÅ¡ kaltinamosios priteisti 1000 Eur neturtinę žalÄ (3 t., b. l. 53-55).

IeÅ¡kinyje ir teismo posėdyje G. B. nurodė, jog dėl kaltinamosios veiksmų jos dukra G. B. patyrė fizinį skausmÄ , buvo sutrikdyta mažametės G. B. sveikata, tiek ji pati, G. B., tiek ir G. B. patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, turėjo gaiÅ¡ti laikÄ vykdamos pas teismo medicinos ekspertÄ , dalyvaudamos procese, kas joms sukėlė nepatogumus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Teismas neabejoja, kad nukentėjusiajai G. B. kaltinamosios nusikalstami veiksmai sukėlė stresÄ ir fizinį skausmÄ , nes nukentėjusiajai G. B. kaltinamosios veiksmais buvo padaryta kraujosruva virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje. Tačiau byloje nėra pateikta pakankamai duomenų, kad dėl Å¡io sužalojimo G.

B. gydymas tęsėsi ilgai ar ilgesniam laikui bÅ«tų pablogėjusi nukentėjusiosios sveikata. Kaip nurodė G. B. įstatyminė atstovė, pati G. B. į medikus dėl dukrai padaryto sužalojimo ar patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų nesikreipė, dukros lÅ«pÄ gydė namuose, atsižvelgdama į greitosios pagalbos medikų rekomendacijas, todėl neturtinės žalos dydis mažinamas iki 300 Eur. Teismo vertinimu Å¡is dydis atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo reikalavimus ir yra pakankamas kompensuoti nukentėjusiosios G.

B., o taip pat ir jos motinos G. B. su šiuo įvykiu susijusius patirtus išgyvenimus bei nepažeidžia civilinės ieškovės ir kaltinamosios interesų pusiausvyros. Kiti klausimai E. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 61-63), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas DVD, kuriame įrašytos foto nuotraukos (paketas Nr. 3), kompaktinis diskas DVD, priedas prie mažametės J.

G. apklausos protokolo ir priedas prie mažametės G. B. apklausos protokolo (paketas Nr. 2), kompaktinis diskas, gautas iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus su garso įraÅ¡o kopija (paketas Nr. 1), paliktini saugoti prie bylos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302, 304, 306 ir 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : E. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jai 50 MGL dydžio, t. y. 2 500 Eur, baudÄ .

Kaltinamajai E. J. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti. Civilinės ieÅ¡kovės G. B. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ kaltinamosios E. J. civilinei ieÅ¡kovei G. B. 300 Eur (trijų Å¡imtų eurų) neturtinę žalÄ , kitoje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diskÄ DVD, kuriame įraÅ¡ytos foto nuotraukos (paketas Nr. 3), kompaktinį diskÄ DVD, priedÄ prie mažametės J.

G. apklausos protokolo ir prie mažametės G. B. apklausos protokolo (paketas Nr. 2), kompaktinį diskÄ , gautÄ iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus su garso įraÅ¡o kopija (paketas Nr. 1), palikti saugoti prie bylos. IÅ¡aiÅ¡kinti E. J., kad:

1) paskirta bauda turi bÅ«ti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ bÅ«tina pristatyti į Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rÅ«mus (Druskininkai, Druskininkų g. 43);

2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, Å¡i bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtÄ baudÄ , teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu Å¡iÄ bausmę gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybės jÄ iÅ¡ieÅ¡koti, teismas gali baudÄ pakeisti laisvės apribojimu. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rÅ«mus. Teisėja Edita Dambrauskienė