ccbd0db3-3d47-41b6-9f20-72fb7310428c · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedPraneÅ¡Äjas: E. J. GrigaraviÄius                            Baudžiamoji byla Nr.1A-226-508-2014TeisÄja: L. Å eputienÄ                                         Teisminio proceso Nr. 1-65-2-00022-2012-3                                                           Procesinio sprendimo kategorijos:                                                      1.2.14.4.1.; 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 27 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisÄjo Egidijaus Jono GrigaraviÄiaus, teisÄjų JÅ«ratÄs JakubonienÄs, Algerdo UrbÅ¡io, sekretoriaujant Agnei Ramanauskienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Mastauskienei, nuteistajam R.
Legislator headnote
AI generatedccbd0db3-3d47-41b6-9f20-72fb7310428c · Kauno apygardos teismas: pripažino kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 181 str. 1 d., paskyrÄ bausmÄ, nepažeisdamas bendrųjų bausmÄs skyrimo pagrindų bei tinkamai iÅ¡sprendÄ civilinio ieÅ¡kinio klausimus. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.Nors nuteistasis R. C. neigia padarÄs nusikaltimÄ , taÄiau jo kaltÄ Ä¯rodyta nukentÄjusiųjų, liudytojų parodymais, kita bylos medžiaga, o nukentÄjusiosios R. A., jos motinos ir dÄdÄs parodymai buvo tik vienas iÅ¡ duomenų Å¡altinių, padÄjusių atskleisti nusikalstamÄ veikÄ ir pagrįsti nuteistojo kaltÄ, taÄiau ne vienintelis.
Full text
PraneÅ¡Äjas: E. J. GrigaraviÄius                            Baudžiamoji byla Nr.1A-226-508-2014TeisÄja: L. Å eputienÄ                                         Teisminio proceso Nr. 1-65-2-00022-2012-3                                                           Procesinio sprendimo kategorijos:                                                      1.2.14.4.1.; 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 27 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisÄjo Egidijaus Jono GrigaraviÄiaus, teisÄjų JÅ«ratÄs JakubonienÄs, Algerdo UrbÅ¡io, sekretoriaujant Agnei Ramanauskienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Mastauskienei, nuteistajam R.
C., nuteistojo gynÄjui advokatui Rimantui BuÄmai, R. C. atstovui pagal įstatymÄ V. C., vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. C. gynÄjo advokato Rimanto BuÄmos apeliacinį skundÄ dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. C. pripažintas kaltu, padarÄs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 181 str. 1 d., ir nuteistas paskiriant jam 8 (aÅ¡tuonių) mÄnesių laisvÄs atÄmimo bausmÄ. Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymas atidÄtas 1 (vieneriems) metams, paskiriant R.
C. auklÄjamojo poveikio priemonÄ â elgesio apribojimÄ 8 (aÅ¡tuoniems ) mÄnesiams, įpareigojant jį bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val., tÄsti mokslÄ arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonÄse ir atsipraÅ¡yti nukentÄjusiųjų R. A. bei R. A..IÅ¡ kaltinamojo R. C., o Å¡iam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iÅ¡ kaltinamojo R. C. atstovų pagal įstatymÄ ir civilinių atsakovų V.
C. ir R. C. solidariai priteista 2 000 (du tÅ«kstanÄius) litų nusikalstamais veiksmais padarytos turtinÄs žalos atlyginimui nukentÄjusiosios ir civilinÄs ieÅ¡kovÄs R. A. naudai, nustatant, kad Å¡i atstovų pagal įstatymÄ pareiga pasibaigia, kai jų vaikas â kaltinamasis R. C. sulaukia pilnametystÄs, taip pat kai jis prieÅ¡ pilnametystÄ Ä¯gyja turtÄ arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t Ä: R. C. pagal BK 181 str. 1 d. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2012 metų sausio mÄnesio pradžios iki 2012 metų gegužÄs mÄnesio pradžios, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir kartų, Kauno r.
Vilkijos sen., Vilkijos k, prie Nemuno, veikdamas kartu su asmenimis, kurie nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jie atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, grasindamas nukentÄjusiajai R. A. susprogdinti namus, panaudoti fizinį smurtÄ , tai yra, jÄ sumuÅ¡ti, neturÄdamas teisÄto pagrindo, atvirai, savo naudai, reikalavo iÅ¡ mažametÄs nukentÄjusiosios R. A., jam perduoti R. A. tÄvams priklausanÄius pinigus, sumomis po 20 litų, 50 litų, 100 litų, tuo padarydamas nukentÄjusiajai R.
A., bendrÄ 2000 litų turtinÄ Å¾alÄ . Nuteistojo R. C. gynÄjas advokatas Rimantas BuÄma apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkÄs teismo 2013 m. gruodžio 6 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ â iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, neįrodžius, jog R. C. dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 181 str. 1 d. Advokato teigimu, R. C. nusikaltimo, už kurį yra nuteistas, nepadarÄ, nuosprendis yra nepagrįstas, neteisÄtas, todÄl turi bÅ«ti panaikintas. R. C. nuo pat tyrimo pradžios savo kaltÄ neigÄ, nurodÄ, kad R.
A. jį apkalba, nes jos tÄvas K. A. buvo jį iÅ¡vežÄs į miÅ¡kÄ , kur jį sumuÅ¡Ä. DÄl Å¡io įvykio buvo paraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas policijai, taÄiau į Å¡ias aplinkybes apkaltinamajame nuosprendyje neatsižvelgiama. Teismo posÄdyje nebuvo apklaustas nei K. A., nei kartu su juo buvÄs A. K., motyvuojant, kad jie iÅ¡vykÄ Ä¯ užsienį, todÄl jų apklausti nÄra galimybÄs, nors bylos nagrinÄjimo metu jie buvo Lietuvoje.Nuosprendyje iÅ¡ esmÄs vadovaujamasi tik nukentÄjusiosios R.
A. ir jos artimų giminaiÄių mamos R. A. ir jos dÄdÄs L. A. parodymais, kurie perpasakoja R. A. parodymus. Taip pat vadovaujamasi liudytojos L. D. prieÅ¡taringais parodymais. Pastaroji nurodo, kad pinigus R. C. perdavÄ prie lentpjÅ«vÄs, o L. D. nurodo, jog prie perkÄlos. L. D. negali nurodyti nei kiek pinigų buvo perduota, nei kas dar dalyvavo juos perduodant. Nuosprendis grindžiamas ir nuteistojo R. C. mamos R. C. parodymais, kuri pati yra nuteista už tai, kad naudojo smurtÄ savo vaikų atžvilgiu. Nors teisiamojo posÄdžio metu buvo akcentuojama, kad liudytojai bijo nuteistojo R.
C., todÄl nenori duoti jį kaltinanÄių parodymų, taÄiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad bÅ«tent R. A. prieÅ¡ teismo posÄdžius liudytojų praÅ¡Ä duoti R. C. kaltinanÄius parodymus ir bÅ«ti jos pusÄje (liudytojas E. V.). Teisiamajame posÄdyje neapklaustas K. R., o D. A. kategoriÅ¡kai neigia reikalavÄs pinigų iÅ¡ R. A. ir paneigia tai, jog tai darÄ R. C.. VisiÅ¡kai netirta Å¡ių liudytojų nusikalstama veika, apsiribota tik fakto konstatavimu, jog jie neturÄjo tokio amžiaus, nuo kurio jie atsako pagal baudžiamuosius įstatymus.
Nuosprendyje ignoruojami ir liudytojų parodymai, jog pati R. A. duodavo pinigus bendraamžiams, kad su ja draugautu. Taip pat nepaneigta galimybÄ, kad pati R. A. savo reikmÄms iÅ¡leido pinigus be tÄvų žinios, o Å¡iom aplinkybÄm paaiÅ¡kÄjus apkaltino R. C., nes yra girdÄjusi, jog jis anksÄiau reikalaudavo pinigų iÅ¡ mažesnių vaikų. Byloje nÄra jokių objektyvių duomenų, jog dingo bÅ«tent 2000 Lt, todÄl iÅ¡ nuosprendžio neaiÅ¡ku, kodÄl turtinÄs žalos atlyginimui priteista bÅ«tent tokia suma.
Byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginÄijamų įrodymų, jog R. C. padarÄ jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . TeisÄjų kolegija, iÅ¡klausiusi teisÄjo praneÅ¡imÄ , nuteistÄ jį, jo įstatyminį atstovÄ , nuteistojo gynÄjÄ , praÅ¡iusius apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorÄ, praÅ¡iusiÄ apeliacinį skundÄ atmesti, sprendžia, kad nuteistojo R. C. gynÄjo advokato R. B. apeliacinis skundas atmetamas.Nuteistojo R. C. gynÄjas advokatas R. BuÄma nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.
Apeliantas tvirtina, kad teismas neįrodÄ, jog R. C. padarÄ jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , kad byloje nebuvo surinkta pakankamai objektyvių ir neginÄijamų įrodymų, nebuvo iÅ¡naudotos visos galimybÄs paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus, nes neapklausti visi svarbÅ«s liudytojai, teisingai neįvertintos kaltinamojo kaltÄ paneigianÄios aplinkybÄs, nuosprendis paremtas vien nukentÄjusiosios ir jos artimųjų parodymais. ApeliacinÄs instancijos teismas nesutinka su Å¡iais gynybos argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrÄ visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas ir pagrįstai R.
C. pripažino kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 181 str. 1 d., paskyrÄ bausmÄ, nepažeisdamas bendrųjų bausmÄs skyrimo pagrindų bei tinkamai iÅ¡sprendÄ civilinio ieÅ¡kinio klausimus. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.Nors nuteistasis R. C. neigia padarÄs nusikaltimÄ , taÄiau jo kaltÄ Ä¯rodyta nukentÄjusiųjų, liudytojų parodymais, kita bylos medžiaga, o nukentÄjusiosios R. A., jos motinos ir dÄdÄs parodymai buvo tik vienas iÅ¡ duomenų Å¡altinių, padÄjusių atskleisti nusikalstamÄ veikÄ ir pagrįsti nuteistojo kaltÄ, taÄiau ne vienintelis.
Visi byloje surinkti duomenys buvo vertinami ir tikrinami atliekant baudžiamojo proceso kodekse numatytus proceso veiksmus, taip pat lyginant juos tarpusavyje. NÄ vienas byloje esantis įrodymas neturi prioritetinÄs, iÅ¡skirtinÄs reikÅ¡mÄs, kad juo vieninteliu gali bÅ«ti pagrindžiama kaltinamojo kaltÄ. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisÄjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis), taÄiau visais atvejais gauti duomenys vertintini bendrajame bylos duomenų kontekste.
Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, nagrinÄjamoje byloje surinkti duomenys teismo buvo tiesiogiai iÅ¡tirti ir įverti laikantis BPK 20 str. nurodytų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendį teisingai pagrindÄ nukentÄjusiosios R. A. parodymais, nes jie yra pakankamai iÅ¡samÅ«s ir nuoseklÅ«s, nesikeitÄ nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, be to atitinka ir kitas byloje nustatytas aplinkybes. Tiek nukentÄjusioji, tiek jos mama â R. A. patvirtino, kad R. turÄjo 300 litų santaupų, kuriuos, nukentÄjusios parodymais, ji per kelis kartus atidavÄ R.
C. ir jo bendrams. R. A. paaiÅ¡kino, kad R. C., E. V. ir D. K. iÅ¡ jos periodiÅ¡kai reikalavo pinigų, grasindami jÄ sumuÅ¡ti, susprogdinti jos Å¡eimos namus. Kvalifikuojant nusikalstamÄ veikÄ kaip turto prievartavimÄ pagal BK 181 straipsnį, neturi reikÅ¡mÄs, ar kaltininko nukentÄjusiajam iÅ¡sakytas neteisÄtas reikalavimas galÄs bÅ«ti realiai įvykdytas, ar ne. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisÄtas, o grasinimas realus ir nuteistasis tai suvokia. BÅ«tent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (kasacinÄs bylos Nr. 2K-271/2007, 2K-346/2008, 2K-93/2010, 2K-203/2011), o R.
C. neturÄjo jokio teisinio pagrindo reikalauti, kad nukentÄjusioji duotų jam pinigų.R. A. parodÄ, jog pastebÄjo, kad namuose ÄmÄ dingti pinigai, todÄl ji ÄmÄ stebÄti dukrÄ , įtardama jÄ imant pinigus NukentÄjusioji pastebÄjo pasikeitusį dukros elgesį, ji dažniau pradÄjo praÅ¡ytis iÅ¡leidžiama prie Nemuno. VÄliau R. A. iÅ¡ giminaiÄio L. A. sužinojo, kad iÅ¡ dukros jau kuris laikas keli moksleiviai, grasindami, reikalauja pinigų ir ji šį reikalavimÄ vykdo. Liudytojos L.
D. parodymai patvirtino nukentÄjusiosios parodymus dÄl pinigų perdavimo R. C.. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodÄ, kad ji su R. A. 2012 m. sausio mÄn. eidamos pasivaikÅ¡Äioti prie Nemuno, ties lentpjÅ«vÄ sutiko E. V. ir R. C. bei D. K.. Ji matÄ, kad R. A. kažkÄ perdavÄ, taÄiau kÄ konkreÄiai, nematÄ, tik po kurio laiko sužinojo, jog ji vaikinams perdavÄ pinigus, nes Å¡ie jai grasino. Situacija pasikartojo po mÄnesio. Å iuos parodymus liudytoja patvirtino ir teisminio nagrinÄjimo metu.
Kaip matyti iÅ¡ liudytojos parodymų ir nukentÄjusiosios R. A. parodymų jos nurodÄ vienÄ ir tÄ paÄiÄ susitikimo su R. C. ir jo bendrininkais vietÄ â prie Nemuno, ties lentpjÅ«ve, taip pat ir kitas susitikimo aplinkybes, todÄl nÄra jokio pagrindo abejoti liudytojos parodymais. Be to, liudytojos parodymai ne tik vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina R. A. parodymus, taÄiau ir paneigia nuteistojo tvirtinimÄ , jog jis niekada nebendravo su R. A.. Kad R. C. buvo susitikÄs R. A. ir su ja bendravo patvirtino ir L. A..
Jis parodÄ, kad matÄ R. prie Nemuno susitikus su R. C., E. V. ir D. K.. Å ie parodymai dar kartÄ paneigÄ R. C. tvirtinimÄ , kad jis ne tik niekada nereikalavo pinigų, taÄiau ir niekada nebendravo bei nebuvo susitikÄs su R. A. ne mokykloje. Kad bÅ«tent nukentÄjusiosios nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2012 m. sausio mÄn., kai ji pradÄjo nuolat neÅ¡ti pinigus R. C. ir E. V. bei D. K., R. C. pradÄjo nuolat turÄti pinigų, patvirtino ir jo draugÄs I. V. bei U. M.. Liudytojos patvirtino, kad R. C. iki tol retai turÄdavo kiÅ¡enpinigių, nes Å¡eima gyveno gana nepasiturinÄiai.
Paskui R. C. nuolat turÄjo pinigų â po 10, 20 Lt, o kartÄ net 200 Lt. Nuteistojo motina R. C. paneigÄ R. C. parodymus, kad jis nebendravo su D. K. ir E. V.. Ji patvirtino, kad sÅ«nus jai buvo užsiminÄs apie padarytÄ Å¾alÄ kažkokiai mergaitei, ji žinojo, kad sÅ«nus kartu su draugais reikalauja pinigų iÅ¡ vaikų. Ji paneigÄ ir V. C. parodymus, jog jis sÅ«nui nuolat duodavo pinigų. Tai, kad R. C. nuteista už smurtÄ dukros atžvilgiu nepaneigia jos parodymų patikimumo, nors tokias abejones kelia apeliantas.
Nors R. C. ir pripažinta kalta dÄl nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d. padarymo, taÄiau ji smurtÄ vartojo dukros V. C., kuri net negyvena kartu su broliais ir tÄvu, atžvilgiu. Kad ji bÅ«tų smurtavusi sÅ«naus R. C. atžvilgiu ar tarp jų bÅ«tų konfliktai, jokių duomenų nÄra, todÄl nÄra jokio pagrindo teigti, kad ji yra nusistaÄiusi prieÅ¡ savo sÅ«nų ir linkusi jį apkalbÄti, tuo labiau, kad padaryto nusikaltimo pasekmÄs â žalos atlyginimas â tenka ir jai. Be to, jos parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinÄjimo metu buvo nuoseklÅ«s ir nesikeitÄ.
TaÄiau to negalima pasakyti apie V. C. parodymus. Jis teismo posÄdyje tvirtino, kad sÅ«nui nuolat duodavo pinigų po 50-100 Lt maistui Å¡eimai nupirkti, be to kas mÄnesį duodavo 130 Lt asmeninÄms iÅ¡laidoms. TaÄiau R. C. nurodÄ, kad V. C. niekada sÅ«nui pinigų neduodavo. Abejonių V. C. parodymais, jog jis dažnai sÅ«nui duodavo didesnes sumas pinigų, kelia ir tas faktas, kad ikiteisminio tyrimo metu jis teigÄ, jog sÅ«nus gauna nemokamÄ maitinimÄ mokykloje, o kasdien jam papildomai duoda po 1 Lt.Liudytojas D.
A. ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad jam R. buvo sakiusi, kad R. C. ir D. K. grasina jÄ sumuÅ¡ti, jeigu ji neatneÅ¡ pinigų. Be to, jis patvirtino, kad pinigų dalinimas vyko tarp K. R. ir R. C.. Å iuos parodymus jis patvirtino ir teisminio nagrinÄjimo metu.Nors Å¡ie apklausti asmenys negalÄjo patvirtinti tiesiogiai matÄ, kaip R. C. iÅ¡ R. A. reikalaudavo ar imdavo pinigus, taÄiau atkreiptinas dÄmesys į Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo teismo praktikÄ , kurioje nurodyta, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai yra svarbÅ«s bylos nagrinÄjimui, nes visi padeda atskleisti iÅ¡samų nusikalstamos veikos vaizdÄ .
Svarbu įrodymus vertinti vadovaujantis įstatymu, o vertinant įrodymus Å¡iuo požiÅ«riu, pirmiausia turi bÅ«ti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra iÅ¡dÄstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybÄ, turinÄiÄ reikÅ¡mÄs bylai iÅ¡sprÄsti teisingai. Remdamasi Å¡ia nuostata, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomÄ jÄ vertÄ.Be to, liudytojo E. V. parodymai taip pat patvirtina R.
C. ryšį tiek su E. V. (nors abu šį ryšį neigÄ), tiek su paÄia nusikalstama veika. Liudytojas parodÄ, kad R. C. perspÄjo jį dÄl R. A. tÄvo K. A. veiksmų bei įspÄjo neigti sÄ sajas su reketu, nors, jeigu jis su tuo nebuvo susijÄs, toks perspÄjimas bÅ«tų visiÅ¡kai beprasmis, netikslingas. Å iuo atveju pažymÄtina, kad K. A. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad E. V. prisipažino imantis iÅ¡ R. pinigus, taigi Å¡ie parodymai patvirtina E. V. sÄ sajas su padarytu nusikaltimu ir R.
C.. Ir nors ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys, kurie nebuvo iÅ¡tirti teisminio nagrinÄjimo metu, nÄra pripažįstami įrodymais, taÄiau tokiais duomenimis galima remtis kaip papildomu Å¡altiniu, patvirtinanÄiu tam tikrÄ nustatytÄ faktÄ .Taigi iÅ¡ bylos medžiagos ir teismo metu iÅ¡tirtų įrodymų matyti, kad nuteistojo R. C. kaltÄ grįsta ne tik kaltinimÄ palaikanÄios pusÄs parodymais, taÄiau ir kaltinamajam artimų asmenų paaiÅ¡kinimais. Pirmosios instancijos teismas teisingai, kritiÅ¡kai įvertino D.
K. parodymus, nes, nors jis ir iÅ¡vengÄ baudžiamosios atsakomybÄs, kadangi neturi visų subjekto požymių, taÄiau jo parodymai prieÅ¡tarauja kitoms bylos aplinkybÄms. Be to, D. K. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog matÄ ir dalyvavo R. A. duodant pinigus, taÄiau nurodÄ kitus asmenis â K. R. ir D. A.. Visgi nukentÄjusiosios, liudytojų L. A., L. D. parodymai patvirtino, kad ne Å¡ie liudytojo nurodyti asmenys, o bÅ«tent D. K., E. V. ir R. C. reikalavo pinigų iÅ¡ nukentÄjusiosios. Nuteistojo gynÄjas skunde teigia, kad teismas privalÄjo apklausti K.
R., K. A. ir A. K., taÄiau pažymÄtina, kad Å¡ių asmenų apklausa neatlikta paÄios gynybos iniciatyva. Atitinkamai ir apeliacinÄje instancijoje Å¡io praÅ¡ymo atsisakyta. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, apklausti K. A. ir A. K. praÅ¡Ä R. C. gynÄjas, teismas tenkino šį praÅ¡ymÄ ir ÄmÄsi visų priemonių iÅ¡kviesti Å¡iuos asmenis į teismÄ , tÄ padaryti buvo įpareigota net prokurorÄ. Byloje yra Tarnybinis praneÅ¡imas (2 t. b. l. 79), kuriuo patvirtinta, jog Å¡ie asmenys iÅ¡vyko į užsienį ir artimiausiu laiku nežada grįžti, todÄl pats gynÄjas atsisakÄ savo praÅ¡ymo apklausti K.
A. ir A. K.. Kviesti apklausti K. R. pageidavo prokurorÄ, taÄiau tiek prokurorÄ, tiek ir gynÄjas pritarÄ nuomonei, kad jo apklausa nÄra bÅ«tina.Tad pagrįstai galima teigti, kad Å¡ių asmenų apklausa nebÅ«tų turÄjusi jokios įtakos R. C. inkriminuoto nusikaltimo kvalifikavimui ar kaltÄs pagrindimui, nes nemanytina, kad jie bÅ«tų pateikÄ kokių nors reikÅ¡mingų, nuteistÄ jį iÅ¡teisinanÄių aplinkybių. AplinkybÄs, kad K. A. buvo įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 str. 1 d., o A.
K. â BK 24 str. 6 d. 294 str. 2 d. padarymu, niekaip nÄra susijÄs su R. C. kaltÄs paneigimu, tuo labiau, kad 2013-03-07 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžianÄių Å¡ių asmenų kaltÄ. K. R. parodymai, manytina, taip pat neturÄtų jokios lemiamos reikÅ¡mÄs R. C. kaltÄs paneigimui. NukentÄjusioji R. A. jo nekaltino turto prievartavimu, jos parodymais, ji tik yra paskolinusi jam ir D. A. pinigų, todÄl teismas apklausti K. R. atsisakÄ pagrįstai, su tuo sutiko tiek prokurorÄ, tiek ir gynÄjas.
PažymÄtina, kad įrodinÄjimo procesas negali bÅ«ti begalinis â įrodymų turi bÅ«ti surenkama tiek, jog jų pakaktų kaltinamojo asmens kaltei pagrįsti. ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, nagrinÄjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai iÅ¡vadai dÄl R. C. kaltÄs daryti. Nesutiktina ir su nuteistojo gynÄjo abejonÄmis dÄl nuosprendžiu iÅ¡sprÄsto civilinio ieÅ¡kinio. Pirmosios instancijos teismas pakankamai iÅ¡samiai motyvavo savo sprendimÄ ir jį pagrindÄ byloje nustatytais faktais.
Nors skunde teigiama, kad nukentÄjusioji R. A. pati galÄjo pinigus iÅ¡leisti savo reikmÄms, taÄiau byloje nebuvo nustatyta, kad nukentÄjusioji bÅ«tų įsigijusi kokių nors naujų daiktų, ji buvo iÅ¡laidavusi, demonstravusi turimus pinigus. NukentÄjusioji turÄjo savų, pakankamai pagal amžių nemažų santaupų, todÄl ji pati jomis galÄjo disponuoti pagal savo norÄ ir nebuvo jokio reikalo kaltinti kitus asmenis jų praradimu. Kaip jau minÄta, pinigų reikalavimas iÅ¡ nukentÄjusiosios vyko kelis mÄnesius, ji pinigus neÅ¡davo įvairaus dydžio sumomis nuo 20 iki 100 Lt.
NukentÄjusiosios atstovÄ R. A. civilinio ieÅ¡kinio dydį apskaiÄiavo pagal tai, kiek kartų jos dukra R. A. ir kokiomis sumomis perdavÄ nuteistajam pinigus. Suma galÄjo bÅ«ti ir didesnÄ, taÄiau R. A. prisiminÄ ne visus kartus, todÄl suma susidarÄ ne mažesnÄ kaip 2000 litų suma. Tokia suma atitiko protingumo ir teisingumo kriterijus, todÄl teismui abejonių nekÄlÄ, su tokia suma sutiko ir R. C. įstatyminÄ atstovÄ R. C.. Kaip pažymÄta skundžiamame nuosprendyje, teismas, tais atvejais, kai Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, pats turi teisÄ nusprÄsti koks žalos dydis yra pagrįstas.
Atsižvelgus į visas byloje iÅ¡tirtas aplinkybes, į R. C. kaltÄ, nukentÄjusiųjų teisÄtų interesų užtikrinimo principÄ , teisÄjų kolegija taip pat sutinka su iÅ¡vada, kad 2000 litų žala yra sÄ Å¾iningas, protingas ir teisingas dydis. Atsižvelgiant į visas iÅ¡dÄstytas aplinkybes, teisÄjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrÄ visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esanÄius įrodymus ir priÄmÄ pagrįstÄ bei teisingÄ procesinį sprendimÄ , todÄl apeliacinio skundo motyvai, kad nuteistojo R.
C. kaltÄ, įvykdžius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ neįrodyta, yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Naikinti Kauno apylinkÄs teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio bei iÅ¡teisinti R. C. nÄra teisinio pagrindo. TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r Ä : nuteistojo R. C. gynÄjo advokato R. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                     Egidijus Jonas GrigaraviÄius TeisÄjai                                                                                            JÅ«ratÄ JakubonienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Algerdas UrbÅ¡ys