ccbcfeed-fb52-4bf6-8677-af95eb7d56f6 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-34999-996/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29109-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.3.15.6; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 12 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė, sekretoriaujant Onai Virmauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui K. R., jo atstovei advokatei Vilmai Gečaitei-Leonienei, atsakovo Lietuvos banko atstovėms advokatei Ramunei Å aikuvienei, Rimai Stepučinskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo K.

R. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos bankui dėl nutarimo panaikinimo, kompensacijos, palÅ«kanų priteisimo. Teismas n u s t a t ė : K. R. (toliau ir – ieÅ¡kovas) elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (el. b. apyraÅ¡o t. I, l. 1–11) Lietuvos bankui (toliau ir – atsakovas), praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos banko valdybos 2019 m. vasario 14 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kompensacijos“ (toliau – Nutarimas), priteisti jam iÅ¡ Lietuvos banko 34 884,30 Eur piniginę kompensacijÄ , 2 907,03 Eur ikiteismines palÅ«kanas, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Ieškovas paaiškino, kad jis nuo 1992 m. gruodžio 2 d. iki 2011 m. lapkričio 29 d. dirbo Lietuvos banke: nuo 1992 m. gruodžio 2 d. iki 1996 m. kovo 1 d. dirbo Lietuvos banko (duomenys neskelbtini) pareigose, nuo 1996 m. kovo 1 d. iki 2001 m. rugsėjo 28 d. buvo paskirtas Lietuvos banko (duomenys neskelbtini), nuo 2001 m. rugsėjo 28 d. iki 2011 m. lapkričio 29 d. (atleidimo iš darbo dienos) pagal 2001 m. rugsėjo 28 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dirbo Lietuvos banko (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jo atžvilgiu, pagal Lietuvos banko vadovo pateiktus skundus, buvo vykdomas baudžiamasis persekiojimas, teismuose išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje jis buvo kaltinamas tuo, kad: 1) 2009 m. rugsėjo 9–30 d. piktnaudžiavo tarnyba, dėl ko bankui „Snoras“ po atlikto inspektavimo už 2009 metus nebuvo numatytos poveikio priemonės; 2) 2009 m. rugpjūčio 5 d.

– 2011 m. lapkričio 16 d. laikotarpiu (duomenys neskelbtini) Lietuvos banko (duomenys neskelbtini) piktnaudžiavo tarnyba ir nesiėmė aktyvių veiksmų, kad būtų išsiaiškinta tikroji banko „Snoras“ padėtis ir šio banko galimybė faktiškai disponuoti bankui priklausančiais vertybiniais popieriais, laikomais Šveicarijos Konfederacijos bankuose. Teigė, kad išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje jis buvo teisiamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį (piktnaudžiavimas tarnyba) ir 229 straipsnį (tarnybos pareigų neatlikimas), jam pareikšti įtarimai bei kaltinimai buvo išimtinai susiję su jo kaip Lietuvos banko (duomenys neskelbtini) darbinių funkcijų atlikimu.

Nurodė, kad baudžiamoji byla Lietuvos Respublikos teismuose buvo nagrinėjama ilgÄ laikÄ , t. y. nuo 2012 metų iki 2018 metų pabaigos; 2017 m. gruodžio 28 d. Vilniaus apygardos teismo iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu ir 2018 m. spalio 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi jis buvo visiÅ¡kai iÅ¡teisintas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (piktnaudžiavimas) ir 229 straipsnį (tarnybos pareigų neatlikimas). PaaiÅ¡kino, kad 2018 m. lapkričio 7 d., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi (anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 461 straipsniu), kreipėsi į Lietuvos bankÄ su praÅ¡ymu dėl piniginės kompensacijos iÅ¡mokėjimo, kartu su praÅ¡ymu pateikė turėtas baudžiamojoje byloje iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus (sÄ skaitas už teisines paslaugas, mokėjimo kvitus ir kt.), pagal Å¡iuos dokumentus jo turėta bendra baudžiamosios bylos nagrinėjimo tiek ikiteisminio tyrimo stadijoje, tiek bylos nagrinėjimo teismuose iÅ¡laidų advokato (gynėjo) teisinei pagalbai apmokėti suma sudarė 34 884,30 Eur, kartu su Å¡iuo praÅ¡ymu taip pat pateikė raÅ¡tiÅ¡kÄ Ä¯sipareigojimÄ , kaip tai yra numatyta Lietuvos banko valdybos 2004 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 44 patvirtintose Kompensacijos, numatytos Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 461 straipsnio 2 dalyje, iÅ¡mokėjimo taisyklėse (toliau – Taisyklės); 2018 m. gruodžio 4 d. atsakymu Lietuvos bankas pareikalavo jį pateikti papildomus duomenis ir informacijÄ ; 2019 m. sausio 15 d. jis pateikė Lietuvos bankui papildomÄ raÅ¡tÄ , kuriame nurodė detalius paaiÅ¡kinimus dėl reikalavimo iÅ¡mokėti jam piniginę kompensacijÄ pagrįstumo;

Lietuvos banko valdyba 2019 m. vasario 14 d. priėmė NutarimÄ , kuriuo nutarė nemokėti jam 34 884,30 Eur kompensacijos už turėtas advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidas dėl jam iÅ¡keltos baudžiamosios bylos; tuomet jis 2019 m. kovo 14 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti NutarimÄ bei įpareigoti atsakovÄ iÅ¡mokėti jam 34 884,30 Eur piniginę kompensacijÄ , atsakovas su jo skundu nesutiko, nurodydamas, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais jis (ieÅ¡kovas) buvo pripažintas nekaltu dėl nusikaltimo padarymo, bet pripažinta, jog jis padarė Å¡iurkščius darbo pareigų pažeidimus, pažymėdamas, kad kompensacija turėtų bÅ«ti mokama tik tokiu atveju, kai Lietuvos banko tarnautojo veikla atitinka sÄ Å¾iningo bei tinkamo veikimo kriterijus;

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 10 d. sprendimu jo skundÄ tenkino – panaikino NutarimÄ ir įpareigojo atsakovÄ iÅ¡mokėti jam 34 884,30 Eur piniginę kompensacijÄ per vienÄ mėnesį nuo Å¡io sprendimo įsiteisėjimo dienos; Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, gavęs bylÄ su atsakovo apeliaciniu skundu, 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi kreipėsi į SpecialiÄ jÄ teisėjų kolegijÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡spręsti bylos rÅ«Å¡inio teismingumo klausimÄ ; Specialioji teisėjų kolegija 2020 m. liepos 7 d. nutartimi pripažino, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui ir bylÄ perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymo nustatyta tvarka, taip pat pripažino, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimas neteko teisinės galios;

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi jo ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ dėl privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo; 2020 m. rugpjūčio 19 d. jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijÄ (toliau – Darbo ginčų komisija), kuri 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. APS-131-18279 (toliau – sprendimas) jo praÅ¡ymÄ atsisakė nagrinėti.

Pažymėjo, kad jis nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino – Lietuvos bankui reikalingus dokumentus jis pateikė 2019 m. sausio 15 d., pagal Taisyklių 5 punktÄ , prievolės iÅ¡mokėti kompensacijÄ terminas suėjo 2019 m. vasario 14 d., tad nuo Å¡ios dienos turėtų bÅ«ti skaičiuojamas ieÅ¡kinio senaties terminas, kas reiÅ¡kia, jog jis į teismÄ kreipėsi nepraleidęs 3 metų ieÅ¡kinio senaties termino. Pažymėjo, kad pagal Taisyklių 3 punktÄ , jis reikalauti kompensacijos už baudžiamojoje byloje patirtas iÅ¡laidas galėjo tiek vykstant baudžiamajam procesui, tiek jam pasibaigus, taip pat, tiek dėl dalies patirtų iÅ¡laidų, tiek dėl visų iÅ¡laidų kompensavimo; jo pasirinkimas kreiptis kompensacijos po baudžiamosios bylos pasibaigimo atitinka teisės aktų reikalavimus ir protingumo kriterijų, nes jis nežinojo baudžiamosios bylos baigties, esant nepalankiai jam baudžiamosios bylos baigčiai, jam tektų grÄ Å¾inti gautÄ kompensacijÄ , teikti vienÄ praÅ¡ymÄ dėl visų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų buvo gerokai paprasčiau, nei teikti 16 atskirų praÅ¡ymų dėl kiekvienos sÄ skaitos už teisines paslaugas, kadangi Lietuvos bankui atsisakius mokėti kompensacijas, tektų inicijuoti 16 teisminių ginčų.

IeÅ¡kovo įsitikinimu, Nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 45 straipsnio 2 dalį (anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 461 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d.), Lietuvos bankas jo tarnautojams ir jame dirbusiems tarnautojams iÅ¡moka kompensacijÄ , lygiÄ jų iÅ¡laidoms, turėtoms dėl iÅ¡keltos baudžiamosios bylos ar pradėtos administracinio nusižengimo teisenos, ar kitų su tokiomis veikomis susijusių teisėsaugos institucijų veiksmų arba dėl jiems pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių už vykdant tarnybos pareigas, susijusias su finansų rinkos priežiÅ«ros atlikimu, padarytas veikas; kompensacijos iÅ¡mokėjimo detalizuotÄ tvarkÄ nustato Taisyklės; pagal Taisyklių 2 punktÄ , norėdamas, kad bÅ«tų iÅ¡mokėta kompensacija, Lietuvos banke dirbantis ar dirbęs tarnautojas Lietuvos bankui turi pateikti: 1) raÅ¡tiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti kompensacijÄ ;

2) išlaidas patvirtinančius dokumentus;

3) raÅ¡tiÅ¡kÄ Ä¯sipareigojimÄ ne vėliau kaip per 10 dienų informuoti Lietuvos bankÄ apie Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 461 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose (Å¡iuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 45 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktai) nurodytų faktų atsiradimÄ bei įsipareigojimÄ , atsiradus bent vienam iÅ¡ Å¡ių faktų, iÅ¡mokėtÄ kompensacijÄ grÄ Å¾inti Lietuvos bankui ne vėliau kaip Lietuvos banko nustatytais terminais, kurie negali bÅ«ti trumpesni kaip 30 dienų; pagal teisės aktus jo praÅ¡ymas dėl kompensacijos iÅ¡mokėjimo atitiko visas sÄ lygas, kad jam bÅ«tų iÅ¡mokėta teisės aktuose nustatyta iÅ¡moka:

1) jis kaip Lietuvos banko tarnautojas patyrė iÅ¡laidas dėl jam nepagrįstai Lietuvos banko vadovo iniciatyva iÅ¡keltos baudžiamosios bylos dėl tarnybinių pareigų vykdymo, 2) jis pateikė Lietuvos bankui raÅ¡tiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti kompensacijÄ ir visus turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus, 3) taip pat buvo pateiktas Taisyklių reikalavimus atitinkantis įsipareigojimas dėl kompensacijos grÄ Å¾inimo, taigi, jis kartu su 2018 m. lapkričio 7 d. praÅ¡ymu ir 2019 m. sausio 15 d. raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais pateikė visÄ informacijÄ ir dokumentus, kurie sudarė pagrindÄ jam iÅ¡mokėti 34 884,30 Eur dydžio kompensacijÄ už turėtas dėl jam iÅ¡keltos baudžiamosios bylos advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidas.

Mano, kad Lietuvos bankas Nutarimu atsisakydamas iÅ¡mokėti jam kompensacijÄ pažeidė Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 45 straipsnio 2 dalį, Taisykles, Lietuvos bankas vilkina iÅ¡mokėti jam priklausančiÄ piniginę kompensacijÄ . Teigė, kad Lietuvos bankas atsisakydamas iÅ¡mokėti jam kompensacijÄ nepagrįstai vadovavosi Tarptautinio valiutos fondo ataskaita dėl Lietuvos Respublikos Nr. 02/19, nes Å¡i ataskaita nėra teisės aktas, paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka, Å¡i ataskaita nurodo tik tam tikras rekomendacijas Lietuvos bankui rengiant teisės aktus, tačiau neįtvirtina jokių privalomų teisės normų ir nesukuria teisių bei pareigų fiziniams ir juridiniams asmenims.

Nurodė, kad kiti Nutarime minimi dokumentai (Bazelio bankų priežiūros komiteto 2012 m. rugsėjo mėn. atnaujinti pagrindiniai efektyvios bankų priežiūros principai ir Lietuvos banko valdybos 1998 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. 224 „Dėl Bazelio bankų priežiūros komiteto patvirtintų Pagrindinių efektyvios bankų priežiūros principų įgyvendinimo“) taip pat negalėjo būti pagrindas atsisakyti išmokėti jam priklausančios kompensacijos; Bazelio bankų priežiūros komiteto 2012 m. rugsėjo mėn. atnaujinti pagrindiniai efektyvios bankų priežiūros principai nėra teisės aktas, kuris būtų buvęs paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka, dėl to Bazelio bankų priežiūros komiteto rekomendacijos šiuo atveju negalėjo būti taikomos;

Lietuvos bankas vadovavosi ne galiojančiomis teisės normomis (konkrečiai – Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymu), o įvairiomis metodikomis ir rekomendacijomis; Lietuvos banko valdybai priimant NutarimÄ , buvo Å¡iurkščiai pažeisti teisėtumo, įstatymo virÅ¡enybės, skaidrumo, objektyvumo, neÅ¡aliÅ¡kumo, gero administravimo ir kiti bendrieji teisės principai. Teigė, kad Lietuvos banko valdyba nepagrįstai vadovavosi 1998 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 224 „Dėl Bazelio bankų priežiÅ«ros komiteto patvirtintų Pagrindinių efektyvios bankų priežiÅ«ros principų įgyvendinimo“, kadangi Å¡is nutarimas galėjo bÅ«ti taikomas tik rengiant teisės aktus bei vykdant bankų priežiÅ«rÄ , jis nenustato jokių teisių ir pareigų Lietuvos banko tarnautojams (buvusiems tarnautojams), todėl nagrinėjant jo praÅ¡ymÄ dėl kompensacijos iÅ¡mokėjimo (atsisakant iÅ¡mokėti Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 45 straipsnyje numatytÄ kompensacijÄ ) negalėjo bÅ«ti taikomas, be to, pastebėjo, Nutarime cituojant 1998 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. 224 „Dėl Bazelio bankų priežiÅ«ros komiteto patvirtintų Pagrindinių efektyvios bankų priežiÅ«ros principų įgyvendinimo“ nuostatas iÅ¡kraipomas Å¡io nutarimo tekstas.

IeÅ¡kovo įsitikinimu, Lietuvos banko valdyba priimdama NutarimÄ aiÅ¡kiai pažeidė Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, kadangi nesivadovavo imperatyvia Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, Nutarime nepagrįstai rėmėsi tik dokumentais, kurie nėra teisės aktai (pvz. Bazelio bankų priežiÅ«ros komiteto 2012 m. rugsėjo mėnesio pagrindinių efektyvios bankų priežiÅ«ros principais, Tarptautinio valiutos fondo ataskaita ir kt.), arba teisės aktais, kurie sprendžiant klausimÄ dėl kompensacijos jam iÅ¡mokėjimo negalėjo bÅ«ti taikomi (1998 m. gruodžio 17 d.

Lietuvos banko nutarimas Nr. 224), arba vadovavosi sÄ lygomis bei iÅ¡lygomis (sÄ lyga „sÄ Å¾iningai vykdant pareigas“), kurios nėra įtvirtintos galiojančiuose teisės aktuose (Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 45 straipsnyje). Pažymėjo, kad Lietuvos banko valdyba nepagrįstai Nutarime tapatina visiÅ¡kai skirtingus ginčus (civilinę bylÄ dėl jo atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo ir baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl piktnaudžiavimo ir tarnybos pareigų neatlikimo), ta aplinkybė, kad 2011 m. lapkričio 28 d.

Lietuvos banko valdybos pirmininko įsakymu Nr. 15-82p jis buvo atleistas iÅ¡ Lietuvos banko (duomenys neskelbtini) pareigų, neturi jokios reikÅ¡mės taikant ir aiÅ¡kinant Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 45 straipsnio 2 dalies imperatyvias nuostatas dėl kompensacijos iÅ¡mokėjimo. Pabrėžė, kad baudžiamojoje byloje jis buvo visiÅ¡kai iÅ¡teisintas, teismo priimtas iÅ¡teisinamasis ir įsiteisėjęs nuosprendis reiÅ¡kia, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir nebuvo įrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant inkriminuotÄ jam nusikalstamÄ veikÄ .

Teigė, kad Lietuvos banko valdyba Nutarime nepagrįstai vadovavosi įvairiomis rekomendacijomis bei metodologijomis, siekdama, iÅ¡ esmės, visiÅ¡kai paneigti įsiteisėjusį ir galiojantį iÅ¡teisinamÄ jį teismo nuosprendį. Pažymėjo, kad jo iÅ¡teisinamajame nuosprendyje yra vienareikÅ¡miai konstatuota, kad jis savo darbines funkcijas atliko tinkamai ir sÄ Å¾iningai, t. y. nepiktnaudžiavo tarnyba ir tinkamai atliko tarnybines pareigas; Nutarime nurodytas darbo ginčas yra visiÅ¡kai nesusijęs su jo pateiktu praÅ¡ymu Lietuvos bankui iÅ¡mokėti kompensacijÄ už turėtas advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidas dėl jam iÅ¡keltos baudžiamosios bylos;

Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 45 straipsnis nenumato jokių iÅ¡lygų ir/ar iÅ¡imčių, kurios sudarytų Lietuvos bankui galimybę, pagrindÄ neiÅ¡mokėti kompensacijos buvusiam Lietuvos banko darbuotojui. Kartu pažymėjo, kad kadangi Lietuvos bankui reikalingus dokumentus jis pateikė 2019 m. sausio 15 d., prievolės iÅ¡mokėti kompensacijÄ terminas suėjo 2019 m. vasario 14 d., todėl nuo Å¡ios dienos turi bÅ«ti skaičiuojamos ikiteisminės palÅ«kanos, laikotarpį nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2020 m. spalio 14 d. sudaro 20 mėnesių, todėl jam iÅ¡ atsakovo priteistinos 2 907,03 Eur ikiteisminės palÅ«kanos (34 884,30 Eur × 5 proc.

÷ 12 mėn. × 20 mėn.), taip pat priteistinos procesinės palÅ«kanos. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas papildomai paaiÅ¡kino, kad Lietuvos banke dirbo 19 metų, iÅ¡ jų 15 metų ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas, nė karto neturėjo drausminės nuobaudos ir staiga buvo atleistas iÅ¡ darbo; tokia norma, kokia įtvirtinta Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje, priimtina yra ir kitų Europos Å¡alių, rengiant Å¡iÄ teisės normÄ jis dalyvavo jos projekto kÅ«rime; mano, kad atsakovas tiesiog ieÅ¡ko bÅ«dų kaip jam neiÅ¡mokėti jam priklausančios kompensacijos.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė advokatė Vilma Gečaitė-Leonienė papildomai paaiÅ¡kino, kad Nutarime nėra pateikta argumentų dėl kompensacijos nemokėjimo dėl netinkamų bylinėjimosi iÅ¡laidų dokumentų, kÄ atsakovas ima teigti tik atsiliepime, be to, tokie jo argumentai nepagrįsti, advokatas turi ne vienÄ kvitų knygelę, tai ir kvitų numeriai eina nepaeiliui, mokėjimus ieÅ¡kovas atlikdavo ne iÅ¡ karto kai iÅ¡raÅ¡oma sÄ skaita, kartais dalimis dėl savo finansinės padėties; 3 metų senaties terminas nepraleistas, pagrindas reikalauti kompensacijos ieÅ¡kovui atsirado, kai buvo priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis – Vilniaus apygardos teismas jį priėmė 2017 m. gruodžio 28 d., o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – 2018 m. spalio 24 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis galutinai patvirtino, kad ieÅ¡kovas nekaltas, nuo tada ir skaičiuojamas senaties terminas;

Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti tik jo baudžiamojoje byloje patirtas advokato iÅ¡laidas. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas (el. b. apyraÅ¡o t. III, l. 83–106). Atsakovas paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas 2011 m. lapkričio 29 d. buvo atleistas iÅ¡ darbo Lietuvos banke už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , t. y. už tai, kad ieÅ¡kovo tarnybinėje veikloje nustatyti biurokratizmo atvejai – vietoj reikalų sprendimo iÅ¡ esmės buvo vykdoma formali veikla, vengiant ir vilkinant priimti sprendimus ar atlikti pareigas, sÄ moningai pateikiama nevisapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėta ir pagrįsta informacija; pažeidimai nustatyti ieÅ¡kovo darbinėje veikloje, atliekant darbo funkcijas, susijusias su banku „Snoras“; bylÄ dėl ieÅ¡kovo atleidimo nagrinėję teismai pripažino, kad ieÅ¡kovas nebuvo pakankamai aktyvus kontroliuojant, jog banko „Snoras“ veikla bÅ«tų saugi bei atitiktų teisės aktų reikalavimus, į jam pavestas reikÅ¡mingas pareigas žiÅ«rėjo ir jas atliko pernelyg formaliai arba ne laiku, todėl ieÅ¡kovo darbo drausmės pažeidimai pagrįstai atsakovo buvo įvertinti Å¡iurkščiais; dėl ieÅ¡kovo veiklos dirbant Lietuvos banke ir atliekant funkcijas, susijusias su banku „Snoras“, ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo iÅ¡kelta baudžiamoji byla pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (piktnaudžiavimas tarnyba) ir 229 straipsnį (tarnybos pareigų neatlikimas), ieÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pažymėjo, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais ieÅ¡kovas yra pripažintas nekaltu dėl nusikaltimo padarymo, taip pat pripažinta, kad ieÅ¡kovui pagrįstai bei teisėtai taikyta drausminė atsakomybė. Nurodė, kad siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti teisės normos turinį bei prasmę neužtenka lingvistiÅ¡kai iÅ¡analizuoti teisės normos, bÅ«tina naudoti sisteminį, bendrųjų teisės principų, loginį, teleologinį, įstatymų leidėjo ketinimų, precedentų, istorinį, lyginamÄ jį metodus, todėl ir nagrinėjamu atveju bÅ«tina taikyti aukščiau paminėtus metodus, atskleidžiant tikrÄ jÄ Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 45 straipsnio bei Taisyklių prasmę.

Atkreipė dėmesį į tai, kad net ir lingvistiÅ¡kai aiÅ¡kinant Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 45 straipsnį, Taisykles, jose minima apsauga taikoma tik tarnautojams, vykdant tarnybos pareigas, susijusias su finansų rinkos priežiÅ«ros atlikimu, padarytas veikas, taigi, įtariama veika turi bÅ«ti padaryta veikiant tarnybos interesais, todėl minėta apsauga nėra taikoma, kai tarnautojas veikia ultra vires ar daro kažkÄ , kas nepatenka į jam suteiktus įgaliojimus ar piktnaudžiauja suteiktais įgaliojimais, elgiasi biurokratiÅ¡kai.

Nurodė, kad ginčo teisės normų (Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 45 straipsnis ir Taisyklės) iÅ¡takos Lietuvos teisėje atsirado, kai Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymas buvo papildytas 461 straipsniu, kuris įsigaliojo 2004 m. gegužės 1 d., Lietuvos banko valdyba, įgyvendindama minėtÄ Ä¯statymÄ , 2004 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 44 patvirtino Taisykles ir nustatė, kad jos įsigalioja 2004 m. gegužės 1 d. Pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymas papildytas 461 straipsniu, kad bÅ«tų užtikrinta teisinė Lietuvos banko tarnautojų, sÄ Å¾iningai bei tinkamai atliekančių pareigas, susijusias su priežiÅ«ros funkcijų atlikimu, apsauga, kad tarnautojai bÅ«tų nepriklausomi ir nedelstų priimti atitinkamų sprendimų; straipsniu siekiant įgyvendinti Bazelio bankų priežiÅ«ros komiteto patvirtintus Pagrindius efektyvios bankų priežiÅ«ros principus Lietuvoje;

Lietuvos banko valdyba 1998 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 224 nutarė pritarti Bazelio bankų priežiÅ«ros komiteto patvirtintų Pagrindinių efektyvios bankų priežiÅ«ros principų įgyvendinimui Lietuvoje ir vadovautis jais vykdant bankų priežiÅ«rÄ ir rengiant teisės aktus, reglamentuojančius komercinių bankų priežiÅ«rÄ . Teigė, kad remiantis Bazelio bankų priežiÅ«ros komiteto patvirtinto dokumento „Pagrindiniai efektyvios bankų priežiÅ«ros principai“ 2 principo vienu iÅ¡ pagrindinių kriterijų (9 punktas) nurodoma, kad įstatymai užtikrina priežiÅ«ros institucijai ir jos darbuotojams apsaugÄ nuo ieÅ¡kinių dėl sÄ Å¾iningai atliktų veiksmų ir (arba) neveikimo vykdant savo pareigas;

Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas rekomenduoja, kad teisinė sistema turėtų suteikti aiÅ¡kiÄ teisinę apsaugÄ priežiÅ«ros institucijos valdybos nariams ir priežiÅ«rÄ atliekantiems asmenims nuo civilinės atsakomybės ir teisinių iÅ¡laidų atlyginimo už veiksmus ir neveikimÄ sÄ Å¾iningai vykdant pareigas. Atsakovo įsitikinimu, diferencijuota teisinė apsauga pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 45 straipsnio 2–3 dalių tikslÄ turėtų bÅ«ti taikoma tik Lietuvos banko tarnautojams, sÄ Å¾iningai ir tinkamai atliekantiems/atlikusiems finansų rinkos priežiÅ«rÄ , t. y. sÄ Å¾iningai nedelsusiems veikti, sÄ Å¾iningai ėmusiems pakankamai griežtų, kiek konkrečioje situacijoje bÅ«tina, sprendimų ir priemonių;

Å¡i norma neturėtų bÅ«ti taikoma situacijoms ir asmenims, kai Lietuvos banko tarnautojų veikimas neatitiko sÄ Å¾iningo ar tinkamo pareigų vykdymo kriterijaus, pvz. jeigu buvo delsiama ar vengiama priimti reikiamus pakankamai griežtus sprendimus ar priemones; iÅ¡ neteisėtų veiksmų jokie valstybės tarnautojo teisėti lÅ«kesčiai negali susiformuoti, įstatymus pažeidžiantis asmuo negali turėti iÅ¡ to naudos, nes iÅ¡ neteisės teisė neatsiranda, Lietuvos banko tarnautojas, kuris nesÄ Å¾iningai ir netinkamai vykdė tarnybos pareigas, negali remtis iÅ¡ Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 45 straipsnio, Taisyklių iÅ¡plaukiančiomis interesų garantijomis, kurios skirtos teisėtai besielgiantiems, sÄ Å¾iningiems tarnautojams.

Atsakovo vertinimu, nepaisant to, kad pačioje teisės normoje (Lietuvos Respublikos Lietuvos banko 45 straipsnis, Taisyklės) tiesiogiai lingvistiÅ¡kai nėra įtvirtinta sÄ lyga dėl veikimo tarnybos interesais, sÄ Å¾iningo bei tinkamo Lietuvos banko tarnautojo veikimo, atliekant priežiÅ«ros funkcijas, tačiau Å¡iÄ normÄ analizuojant lingvistiniu, sisteminiu, teleologiniu, istoriniu aiÅ¡kinimo metodais, atsižvelgiant į ex injuria jus non oritur principÄ , konstatuotina, kad kompensacija pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 45 straipsnį ir Taisykles turėtų bÅ«ti mokama tik tokiu atveju, kai Lietuvos banko tarnautojo veika atitinka sÄ Å¾iningo bei tinkamo veikimo kriterijus, kai tarnautojas veikė tarnybos interesais.

Nurodė, kad Lietuvos banko valdybos pirmininko 2011 m. lapkričio 28 d. įsakyme Nr. 15-82 p „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ iÅ¡skirti 4 ieÅ¡kovo Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo epizodai, kuriuos visus Lietuvos Respublikos teismai, nagrinėdami ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo bylÄ , analizavo ir vertino bei pasisakė, kad ieÅ¡kovas dėl savo biurokratinio požiÅ«rio į užimamas didesnio atidumo bei rÅ«pestingumo reikalaujančias pareigas, neužtikrino savo (duomenys neskelbtini) tikslo, nesiėmė efektyvių priemonių ir nekontroliavo, kad bankas „Snoras“ vykdytų saugiÄ ir patikimÄ veiklÄ , todėl tokie ieÅ¡kovo veiksmai pagrįstai atsakovo įvertinti kaip biurokratizmas (pareigÅ«nų darbas, kai blogai vykdomi įstatymai ir kiti teisės aktai), ir tai suteikė pagrindÄ atsakovui skirti ieÅ¡kovui griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ , ieÅ¡kovo elgesys buvo nesuderinamas su jo kaip (duomenys neskelbtini) pareiga veikti aktyviai ir rÅ«pestingai, kontroliuojant, ar Lietuvos banko iÅ¡duotÄ licencijÄ turinčios kredito ir mokėjimo įstaigos vykdo saugiÄ ir patikimÄ veiklÄ , bei teikiant Lietuvos banko valdybai su tuo susijusiÄ informacijÄ ;

Lietuvos Respublikos teismai, civilinėje byloje spręsdami ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo klausimÄ , pripažino, kad ieÅ¡kovas padarė 4 Lietuvos banko valdybos pirmininko įsakyme nurodytus Å¡iurkščius darbo drausmės pažeidimus (epizodus), todėl teisėtai atleistas iÅ¡ pareigų, taigi, teismų konstatuota, kad egzistuoja visos darbuotojo drausminės atsakomybės sÄ lygos: konkretÅ«s neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalingų padarinių ryÅ¡ys, darbuotojo kaltė.

Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendyje, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 24 d. nutartyje pateikė baudžiamojoje byloje iÅ¡nagrinėtų įrodymų vertinimÄ bei ieÅ¡kovo veikos kvalifikavimÄ baudžiamosios teisės prasme, t. y. pateikė konkrečios ieÅ¡kovui inkriminuotos veikos/neveikimo kvalifikavimÄ baudžiamosios teisės prasme, ieÅ¡kovo veikos/neveikimo kvalifikavimas, teisinis įvertinimas (teisinis aiÅ¡kinimas) baudžiamosios teisės kontekste automatiÅ¡kai nereiÅ¡kia tokio paties įvertinimo civilinės teisės (drausminės atsakomybės) prasme, be to, ieÅ¡kovas iÅ¡kraipo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendį, kadangi jame niekur nėra pasakyta, kad darbuotojas veikė sÄ Å¾iningai ir neatliko jokių nesÄ Å¾iningų veiksmų, teismas minėtoje baudžiamojoje byloje nagrinėjo tik baudžiamosios atsakomybės taikymo/netaikymo klausimÄ .

Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti kompensacijos sumos atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovo pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros už teisines paslaugas turi trÅ«kumų, t. y. Lietuvos bankui yra pateiktos net 8 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros vienodais numeriais (PVM SF Nr. (duomenys neskelbtini)), ko pagal imperatyvias normas bÅ«ti negali ir kas sudaro pagrindÄ manyti, kad už advokato teisines paslaugas buvo iÅ¡raÅ¡yta tik viena PVM sÄ skaita faktÅ«ra; pinigų priėmimo kvitai taip pat turi trÅ«kumų, nes pinigų priėmimo kvitų nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. eilės numeriai nėra sudaryti didėjančia tvarka, kai kurių kvitų numeriai, datos taisyti, nenurodant taisymu tikėti, be to, taisyti įraÅ¡us kvite draudžiama, viename kvite nenurodytas PVM sÄ skaitos faktÅ«ros numeris, todėl, atsakovo teigimu, ieÅ¡kovas neįrodė, kad jis faktiÅ¡kai patyrė iÅ¡laidų dėl iÅ¡keltos baudžiamosios bylos ir jų konkretaus dydžio.

Taip pat atsakovo vertinimu, ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti 34 884,30 Eur kompensacija neatitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo ir kt. principų ir yra neproporcingai didelė ir stipriai virÅ¡ija Rekomendacijose nurodytas maksimalias sumas – iÅ¡ ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti 34 884,30 Eur kompensacijos sumos 24 181,18 Eur suma virÅ¡ija Rekomendacijose nurodytÄ maksimalų dydį, tuo labiau, gynėjo dalyvavimas tokio pobÅ«džio bylose nėra privalomas. Kartu atsakovas nurodė ir tai, kad jei teismas aukščiau paminėtas Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo bei Taisyklių nuostatas aiÅ¡kintų kaip nereikalaujančias darbuotojo veikai atitikti sÄ Å¾iningumo kriterijaus, tokiu atveju yra pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ iÅ¡aiÅ¡kinimo, ar Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 45 straipsnio 2–3 dalys neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam visų asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principui, nes žvalgybos pareigÅ«nų diferencijuotas teisinis reguliavimas yra nustatytas atsižvelgiant į teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisėtų lÅ«kesčių ir neleistinumo piktnaudžiauti teise principus bei bylinėjimosi iÅ¡laidos nekompensuojamos, jeigu asmuo veikė ne tarnybos interesais, vadinasi, žvalgybos pareigÅ«nų teisinio reguliavimo atveju atsižvelgiama į asmens sÄ Å¾iningumÄ , veikimÄ tarnybos/ne tarnybos interesais, tuo tarpu, jeigu Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 45 straipsnio 2–3 dalys ir Taisyklės bÅ«tų aiÅ¡kinamos tokiu bÅ«du, kad Lietuvos banko tarnautojams, nesÄ Å¾iningai, netinkamai (ne tarnybos interesais) atlikusiems pareigas, susijusias su finansų rinkos priežiÅ«ros atlikimu, delsiantiems ar vengiantiems priimti pakankamai griežtus sprendimus ar priemones, bÅ«tų suteikiama diferencijuota teisinė apsauga (palyginus su kitais asmenimis) ir kompensuojamos iÅ¡laidos, taip bÅ«tų pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas visų asmenų lygybės principas.

Pasisakydamas dėl ieÅ¡kinio senaties atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovas praÅ¡omÄ priteisti kompensacijÄ kildina iÅ¡ bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų dėl jo atžvilgiu iÅ¡keltos baudžiamosios bylos dėl vykdant Lietuvos banko tarnautojo funkcijas atliktų veiksmų/neveikimo, t. y. įvertinus darbuotojo reikalavimo pobÅ«dį, tai, kad jis buvo atstovaujamas profesionalių atstovų (advokatų), turintis aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , Lietuvos banke dirbo virÅ¡ 15 metų, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas apie savo patirtas iÅ¡laidas dėl baudžiamosios bylos, savo nekaltumÄ bei Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 45 straipsnio reguliavimÄ turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai ieÅ¡kovo minimos iÅ¡laidos buvo patirtos (žalos atsiradimo metu), todėl bÅ«tent nuo Å¡io momento (ieÅ¡kovo iÅ¡laidų faktinio patyrimo momento) turi bÅ«ti skaičiuotinas ieÅ¡kinio senaties terminas.

Atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovas jau 2018 m. balandžio 12 d. skundė Lietuvos banko raÅ¡tÄ dėl atsisakymo iÅ¡mokėti kompensacijÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi nustatė trÅ«kumus skundui, teismo nustatytais terminais ieÅ¡kovas skundo trÅ«kumų nepaÅ¡alino, dėl to 2018 m. gegužės 23 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi ieÅ¡kovo skundas laikytas nepaduotu, darbo byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas į teismÄ dėl kompensacijos kreipėsi 2019 m. kovo 18 d., taigi dėl dalies iÅ¡laidų praleidęs 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas visuose procesuose buvo atstovaujamas profesionalių atstovų (advokatų), ieÅ¡kovas jokiuose procesiniuose dokumentuose nenurodė jokių svarbių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Pastebėjo, kad didžioji dalis ieÅ¡kovo iÅ¡laidų (27 630,35 Eur) datuojamos iki 2016 m. kovo 18 d. (7 253,95 Eur po 2016 m. kovo 18 d.), todėl laikytina, kad ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl 27 630,35 Eur iÅ¡laidų priteisimo.

Atsakovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atmesti remiantis taip pat ir Å¡iuo pagrindu. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė Ramunė Å aikuvienė papildomai paaiÅ¡kino, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais darbo byloje pripažinta, jog ieÅ¡kovas vengė kontroliuoti, vengė veikti taip, kaip numato teisės aktai, vengė priimti pakankamai griežtus sprendimus, todėl dėl jo nesÄ Å¾iningumo kompensacija jam nepriklauso; senatis turi bÅ«ti siejama su iÅ¡laidų patyrimu, be to, ieÅ¡kovas gynėsi, teigė, kad jis nekaltas, ieÅ¡kovas praleido senaties terminÄ dėl dalies iÅ¡laidų.

IeÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai. Byloje ginčas kilo dėl kompensacijos priteisimo. Byloje ginčas nekilo, kad ieÅ¡kovas nuo 1992 m. gruodžio mėnesio iki 2011 m. lapkričio 29 d. dirbo Lietuvos banke, iÅ¡ pareigų atleistas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ . IÅ¡ bylos medžiagos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Lietuvos bankas 2011 m. gruodžio 8 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl buvusio (duomenys neskelbtini) K. R. galimai nusikalstamos veiklos“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybÄ (el. b. apyraÅ¡o t.

I, l. 98–101), Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-111-295/2014 pripažino ieÅ¡kovÄ kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir jam paskyrė 200 MGL (26 000 Lt) dydžio baudÄ , Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1A-15-200/2015 pagal K. R. apeliacinį skundÄ , 2015 m. kovo 13 d. nutartimi K. R. apeliacinį skundÄ atmetė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. sausio 15 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-64-139/2016 tenkino K.

R. kasacinį skundÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ grÄ Å¾ino nagrinėti iÅ¡ naujo apeliacinės instancijos teismui, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 28 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-12-626/2017, kuriuo K. R. iÅ¡teisino pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 229 straipsnį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 24 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-236-628/2018 atmetė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros kasacinį skundÄ ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendį paliko nepakeistÄ , ieÅ¡kovas pateikė atsakovui 2018 m. lapkričio 7 d. praÅ¡ymÄ dėl kompensacijos iÅ¡mokėjimo su raÅ¡tiÅ¡ku įsipareigojimu (el. b. apyraÅ¡o t.

I, l. 49–51), atsakovas 2018 m. gruodžio 4 d. pateikė ieÅ¡kovui atsakymÄ Ä¯ 2018 m. lapkričio 7 d. praÅ¡ymÄ dėl kompensacijos iÅ¡mokėjimo (el. b. apyraÅ¡o t. I, l. 52–53), ieÅ¡kovas pateikė atsakovui 2019 m. sausio 15 d. paaiÅ¡kinimus dėl kompensacijos iÅ¡mokėjimo su priedais (el. b. apyraÅ¡o t. I, l. 54–91), Lietuvos banko valdyba 2019 m. vasario 14 d. priėmė NutarimÄ , kuriuo nutarė nemokėti K. R. 34 884,30 Eur kompensacijos už turėtas advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidas dėl jam iÅ¡keltos baudžiamosios bylos (el. b. apyraÅ¡o t.

I, l. 42–48), Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2832-789/2019 K. R. skundÄ tenkino – panaikino NutarimÄ ir įpareigojo Lietuvos bankÄ iÅ¡mokėti K. R. 34 884,30 Eur piniginę kompensacijÄ per vienÄ mėnesį nuo Å¡io sprendimo įsiteisėjimo dienos, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, gavęs bylÄ su Lietuvos banko apeliaciniu skundu, 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2890-624/2020 kreipėsi į SpecialiÄ jÄ teisėjų kolegijÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡spręsti bylos rÅ«Å¡inio teismingumo klausimÄ , Specialioji teisėjų kolegija 2020 m. liepos 7 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-56/2020 konstatavo, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, bylÄ persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimÄ pripažino netekusiu teisinės galios, bylÄ gavęs Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-26000-727/2020 K.

R. skundÄ Lietuvos bankui dėl Nutarimo panaikinimo ir kompensacijos priteisimo paliko nenagrinėtÄ , nurodydamas kreiptis jam į Darbo ginčų komisijÄ , ieÅ¡kovas kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ su 2020 m. rugpjūčio 18 d. praÅ¡ymu dėl kompensacijos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo (el. b. apyraÅ¡o t. I, l. 171–178), Darbo ginčų komisija sprendimu ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atsisakė nagrinėti (el. b. apyraÅ¡o t. I, l. 34–38). Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos bankas Lietuvos banko tarnautojams ir jame dirbusiems tarnautojams iÅ¡moka kompensacijÄ , lygiÄ jų iÅ¡laidoms, turėtoms dėl iÅ¡keltos baudžiamosios bylos ar pradėtos administracinio nusižengimo teisenos, ar kitų su tokiomis veikomis susijusių teisėsaugos institucijų veiksmų arba dėl jiems pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių už vykdant tarnybos pareigas, susijusias su finansų rinkos priežiÅ«ros atlikimu, padarytas veikas.

Kompensacijos iÅ¡mokėjimo tvarkÄ nustato Lietuvos banko valdyba. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 45 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos banko tarnautojas ar jame dirbęs tarnautojas privalo grÄ Å¾inti Lietuvos banko jam iÅ¡mokėtÄ Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatytÄ kompensacijÄ Å¡iais atvejais:

1) kai jis, iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ ar administracinio nusižengimo bylÄ , pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymo arba teismo sprendimu pripažintas kaltu dėl žalos padarymo;

2) kai jo turėtas ir teismo iÅ¡ kito asmens jam priteistas iÅ¡laidas sumoka asmuo, iÅ¡ kurio priteistos iÅ¡laidos. Jeigu jam sumokėtų teismo priteistų iÅ¡laidų suma mažesnė už kompensacijÄ , kompensacija grÄ Å¾inama tokio dydžio, kokiÄ sumÄ sumoka asmuo, iÅ¡ kurio priteistos iÅ¡laidos. Taisyklių 1 punkte įtvirtinta, kad Å¡is teisės aktas nustato kompensacijos, lygios Lietuvos banke dirbančių bei dirbusių Lietuvos banko tarnautojų iÅ¡laidoms, turėtoms dėl iÅ¡keltų baudžiamųjų ar administracinių teisės pažeidimų bylų ar kitų su tokiomis veikomis susijusių teisėsaugos institucijų veiksmų, arba dėl jiems pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių už vykdant tarnybos pareigas, susijusias su priežiÅ«ros funkcijų atlikimu, atliktas veikas, iÅ¡mokėjimo tvarkÄ .

Pagal Taisyklių 2 punktÄ , norėdamas, kad bÅ«tų iÅ¡mokėta kompensacija, Lietuvos banke dirbantis ar dirbęs tarnautojas Lietuvos bankui pateikia: raÅ¡tiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti kompensacijÄ ; iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus; raÅ¡tiÅ¡kÄ Ä¯sipareigojimÄ ne vėliau kaip per 10 dienų informuoti Lietuvos bankÄ apie Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 461 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų faktų atsiradimÄ bei įsipareigojimÄ , atsiradus bent vienam iÅ¡ Å¡ių faktų, iÅ¡mokėtÄ kompensacijÄ grÄ Å¾inti Lietuvos bankui ne vėliau kaip Lietuvos banko nustatytais terminais, kurie negali bÅ«ti trumpesni kaip 30 dienų.

Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad 2 punkte nurodyti dokumentai gali bÅ«ti pateikiami dėl visų turėtų iÅ¡laidų kompensavimo arba dėl jų dalies. Lietuvos bankas turi teisę praÅ¡ymÄ pateikusio asmens praÅ¡yti pateikti papildomus dokumentus, kurių reikia sprendimui dėl kompensacijos iÅ¡mokėjimo priimti. Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad jei pateikiami ne visi 2 punkte nurodyti dokumentai arba jei praÅ¡oma kompensuoti iÅ¡laidas, kurių kompensavimas nenumatytas Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 461 straipsnio 2 dalyje, arba jei pateikti dokumentai nelaikytini patvirtinančiais Å¡ias iÅ¡laidas, kompensacija neiÅ¡mokama, ir apie tai ne vėliau kaip per 30 dienų nuo praÅ¡ymo iÅ¡mokėti kompensacijÄ gavimo Lietuvos banke dienos raÅ¡tu praneÅ¡ama praÅ¡ymÄ pateikusiam asmeniui.

Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad kompensacija iÅ¡mokama remiantis Lietuvos banko valdybos pirmininko įsakymu. Ä®sakymas dėl kompensacijos iÅ¡mokėjimo pasiraÅ¡omas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo visų sprendimui dėl kompensacijos iÅ¡mokėjimo priimti reikalingų dokumentų pateikimo Lietuvos bankui dienos. Apie sprendimÄ iÅ¡mokėti kompensacijÄ raÅ¡tu informuojamas praÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti kompensacijÄ pateikęs asmuo. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo teigimu, kompensacija vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi jam turi bÅ«ti atsakovo iÅ¡mokėta, kadangi jo atžvilgiu vykusioje baudžiamojoje byloje jis buvo pripažintas nekaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo einant pareigas Lietuvos banke, tuo tarpu atsakovo įsitikinimu, ieÅ¡kovas neturi teisės gauti komensacijÄ pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 45 straipsnio 2 dalį, kadangi ieÅ¡kovui vykdant tarnybos Lietuvos banke pareigas jo veikimas neatitiko sÄ Å¾iningo ir tinkamo pareigų vykdymo kriterijaus, ieÅ¡kovas iÅ¡ pareigų atleistas už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ .

Pirmiausia pažymėtina tai, kad aukščiau aptarta bylos medžiaga patvirtina, jog baudžiamojoje byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl to, ar ieškovas, atlikdamas pareigas Lietuvos banke, piktnaudžiavo tarnyba ir neatliko tarnybos pareigų (BK 228 straipsnio 1 dalis ir BK 229 straipsnis), ieškovas buvo pripažintas nekaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo atžvilgiu būtų priimtas teismo sprendimas, kuriuo jis būtų pripažintas kaltu dėl žalos padarymo.

Taigi, nenustatytos aplinkybės, kuriuos pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 45 straipsnio 3 dalį bÅ«tų pagrindas kompensacijos darbuotojui nemokėti arba, jai esant darbuotojui jau iÅ¡mokėtai, darbuotojui jÄ grÄ Å¾inti. IÅ¡ aukščiau pateiktos teisės aktų nuostatų analizės teismas daro iÅ¡vadÄ , kad teisinis reglamentavimas labai aiÅ¡kiai įtvirtina asmens (buvusio ar esamo Lietuvos banko darbuotojo) teisę gauti kompensacijÄ dėl iÅ¡laidų, susijusių su baudžiamosios bylos nagrinėjimu – Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nėra nustatytas reikalavimas, kad kompensacija asmeniui gali bÅ«ti mokama tik tuo atveju, kai Lietuvos banko darbuotojo veika atitinka sÄ Å¾iningo bei tinkamo veikimo kriterijus.

Nors atsakovas akcentuoja ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ Lietuvos banko už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , jo nesÄ Å¾iningÄ , netinkamÄ veikimÄ , tačiau, pabrėžtinta, tokia aplinkybė neįtvirtinta kaip vertintina Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje ar Taisyklėse sprendžiant dėl kompensacijos mokėjimo, taigi, aplinkybė, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl jo atleidimo iÅ¡ pareigų Lietuvos banke teisėtumo civilinėje byloje buvo atmestas, Å¡iuo atveju nėra reikÅ¡minga, kadangi teisinis reglamentavimas suteikia jam teisę reikalauti kompensacijos už iÅ¡laidas baudžiamojoje byloje, nepriklausomai nuo civilinės bylos dėl atleidimo iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ baigties.

Å iuo atveju ieÅ¡kovas atsakovui teiktame praÅ¡yme praÅ¡o kompensuoti tik tas iÅ¡laidas, kurios yra susijusios su baudžiamosios bylos nagrinėjimu, o ne civilinės bylos nagrinėjimu, ieÅ¡kovo praÅ¡ymas atsakovui atitinka teisės aktų nustatytÄ tvarkÄ . Teismo vertinimu, atsakovas Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme įtvirtintas nuostatas dėl iÅ¡laidų, susijusių su baudžiamosios bylos nagrinėjimu, kompensavimu aiÅ¡kina nepagrįstai plečiamai, vadovaujasi įvairiais principais, ataskaitomis, kurie, bÅ«dami tik rekomendacijomis, taip pat nenustatantys jokių teisių ir pareigų Lietuvos banko darbuotojams, negali paneigti aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai įtvirtintos įstatyminės formuluotės, ir tokiu bÅ«du atsakovas paneigia asmens teisę gauti kompensacijÄ pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 45 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Ä®vertinęs tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nustatytos sÄ lygos, suteikiančios ieÅ¡kovui teisę į jo baudžiamojoje byloje patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų kompensavimÄ , Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nurodė, kad jo iÅ¡laidos advokato pagalbai baudžiamojoje byloje apmokėti sudaro 34 884,30 Eur sumÄ , pateikė tai patvirtinančius dokumentus, tuo tarpu atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį teigia, kad toks iÅ¡laidų dydis yra neproporcingas, ieÅ¡kovo pateikti duomenys turi trÅ«kumų, nors, pastebėtina, tokio pobÅ«džio aplinkybių Lietuvos bankas Nutarime nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė, todėl teismas tokius atsakovo naujus teiginius jau atsiliepime į ieÅ¡kinį laiko atsakovo siekiu bet kokiu bÅ«du iÅ¡vengti kompensacijos mokėjimo ieÅ¡kovui.

Nustatyta, kad byloje yra pateikti ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas baudžiamojoje byloje pagrindžiantys dokumentai: 2013 m. kovo 14 d. pinigų priėmimo kvitas 10 115,60 Lt (el. b. apyraÅ¡o t. 1, l. 74), 2013 m. gegužės 2 d. pinigų priėmimo kvitas 15 633,20 Lt (el. b. apyraÅ¡o t. 1, l. 75), 2013 m. birželio 4 d. pinigų priėmimo kvitas 14 253,80 Lt (el. b. apyraÅ¡o t. 1, l. 76), 2013 m. rugsėjo 12 d. pinigų priėmimo kvitas 6 207,30 Lt (el. b. apyraÅ¡o t. 1, l. 77), 2014 m. sausio 13 d. pinigų priėmimo kvitas 11 954,80 Lt (el. b. apyraÅ¡o t. 1, l. 78), 2014 m. vasario 5 d. pinigų priėmimo kvitas 8 736,20 Lt (el. b. apyraÅ¡o t. 1, l. 79), 2014 m. lapkričio 17 d. pinigų priėmimo kvitas 5 519,20 Lt (el. b. apyraÅ¡o t. 1, l. 80), 2015 m. vasario 6 d. pinigų priėmimo kvitas 1 065,28 Eur (el. b. apyraÅ¡o t. 1, l. 81), 2015 m. gegužės 7 d. pinigų priėmimo kvitas 2 662 Eur (el. b. apyraÅ¡o t. 1, l. 82), 2015 m. spalio 5 d. pinigų priėmimo kvitas 1 397,55 Eur (el. b. apyraÅ¡o t. 1, l. 83), 2015 m. gruodžio 3 d. pinigų priėmimo kvitas 665,50 Eur (el. b. apyraÅ¡o t. 1, l. 84), 2016 m. sausio 12 d. pinigų priėmimo kvitas 931,70 Eur (el. b. apyraÅ¡o t. 1, l. 85), 2016 m. rugsėjo 14 d. pinigų priėmimo kvitas 1 131,35 Eur (el. b. apyraÅ¡o t. 1, l. 86), 2017 m. rugsėjo 26 d. pinigų priėmimo kvitas 1 730,30 Eur (el. b. apyraÅ¡o t. 1, l. 87), 2018 m. sausio 3 d. pinigų priėmimo kvitas 1 996,50 Eur (el. b. apyraÅ¡o t. 1, l. 88), 2018 m. vasario 13 d. pinigų priėmimo kvitas 732,05 Eur (el. b. apyraÅ¡o t. 1, l. 89), 2018 m. spalio 26 d. pinigų priėmimo kvitas 1 663,75 Eur (el. b. apyraÅ¡o t. 1, l. 90), taip pat pateiktos ieÅ¡kovui iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros už suteiktas teisines paslaugas baudžiamojoje byloje (el. b. apyraÅ¡o t. 1, l. 58–73).

Teismo vertinimu, atsakovo argumentai dėl patirtų iÅ¡laidų proporcingumo ir pateiktų dokumentų netinkamumo yra nepagrįsti, Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo nuostatos neriboja kompensacijos dydžio, atsakovo nurodyti neatitikimai nepatvirtina ieÅ¡kovo nurodytos sumos nepagrįstumo, bendros sumos aritmetinio skaičiavimo teisingumo atsakovas neginčijo. Pastebėtina, kad atsakovas byloje praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , ieÅ¡kovas teigia Å¡io termino nepraleidęs. Pagal DK 15 straipsnio 2 dalį, bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas Å¡io kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu Å¡is kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieÅ¡kinio senaties terminų.

Pažymėtina, kad, pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ , ieÅ¡kovas turi teisę į kompensacijÄ už patirtas iÅ¡laidas nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ tuo atveju, jeigu buvo priimtas galutinis teismo sprendimas, kuriuo jis pripažintas nekaltu. Å iuo atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 24 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-236-628/2018 atmetė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros kasacinį skundÄ ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendį paliko nepakeistÄ , taigi, nuo 2018 m. spalio 24 d. ieÅ¡kovas žinojo, jog turi teisę gauti kompensacijÄ už patirtas iÅ¡laidas nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , vadinasi, trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas byloje nepraleistas.

Apibendrindamas visa tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikinamas, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisiama 34 884,30 Eur kompensacija. Taip pat patenkinus pagrindinį ieÅ¡kovo reikalavimÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies, 6.261 straipsnio nuostatomis, yra pagrindas tenkinti ir iÅ¡vestinį ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl palÅ«kanų priteisimo (atsakovas neginčijo ieÅ¡kovo pateikto ikiteisminių palÅ«kanų aritmetinio skaičiavimo teisingumo) – teismas priteisia ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 2 907,03 Eur ikiteismines palÅ«kanas ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (37 791,33 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020 m. spalio 14 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Teismas, įvertinęs atsakovo specifinę paskirtį, nenustatė pagrindo tenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ . Dėl kitų Å¡alių iÅ¡dėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, nekeičiantys teismo padarytų iÅ¡vadų. Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas, pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis iÅ¡tirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro iÅ¡vadÄ ir konstatuoja, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiÅ¡kai, teismas naikina NutarimÄ , priteisia ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 34 884,30 Eur kompensacijÄ , 2 907,03 Eur ikiteismines palÅ«kanas, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (37 791,33 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020 m. spalio 14 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Proceso Å¡alies patirtų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Teismo sprendimas priimtas ieÅ¡kovo naudai, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį jis turi teisę į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Tenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo pagrindo nėra. IeÅ¡kovas teismo prašė priteisti jam iÅ¡ atsakovo jį atstovavusiai advokatų kontorai sumokėtas jo patirtas 1 171,28 Eur iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (el. b. EPP priedo l. 3–5). Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobÅ«dį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkina ir priteisia jam iÅ¡ atsakovo 1 171,28 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovo K. R. ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Panaikinti Lietuvos banko valdybos 2019 m. vasario 14 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kompensacijos“. Priteisti ieÅ¡kovui K. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ atsakovo Lietuvos banko (j. a. k. 188607684) 34 884,30 Eur (trisdeÅ¡imt keturių tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturių eurų ir trisdeÅ¡imties euro centų) kompensacijÄ , 2 907,03 Eur (dviejų tÅ«kstančių devynių Å¡imtų septynių eurų ir trijų euro centų) ikiteismines palÅ«kanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (37 791,33 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020 m. spalio 14 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1 171,28 Eur (vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto septyniasdeÅ¡imt vieno euro ir dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. APS-131-18279 laikyti netekusiu galios. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Ieva Stanislovaitienė