2022-06-08 Nr. CB-4690-2-43-3-01402-2020-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2909

Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01402-2020-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2022 m. gegužės 25 d. paduotu ieškovės asociacijos „Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras“ kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 17 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 17 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovei UAB „Pereda“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo T. B. (T. B.). Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, nustatančios atsakingo už žalos padarymą asmens (šiuo atveju atsakingo už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą – atsakovo) ir asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį skirtingais pagrindais kylančią civilinę atsakomybę, netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 23 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas neatribojo subjektų, kurių atžvilgiu gali būti nukreipiama ieškovo regreso teisė (atsakingo už žalos padarymą asmens (šiuo atveju – atsakovės) ir asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį (šiuo atveju – trečiojo asmens), neįvertino, kad šiuo atveju už žalos padarymą (t. y., didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą) yra atsakingas ne transporto priemonės savininkas bei vairuotojas – trečiasis asmuo, o atsakovė, kuriai transporto priemonės savininkas buvo oficialiai perdavęs transporto priemonės valdymą. Ieškovė taip pat nurodo, kad teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies nuostatą, įpareigojančią apeliacinės instancijos teismą atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, nukrypo nuo šios normos taikymą aiškinančios kasacinio teismo praktikos, nes neatsižvelgė į ieškovės argumentus, nurodančius, kokiu pagrindu yra reiškiamas reikalavimas atsakovei.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos kasaciniame skunde įvardytais klausimais, ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Taip pat pažymėtina, kad pagal CPK 347 straipsnio 3 dalį juridinio asmens kasacinį skundą gali surašyti tiek advokatas, tiek ir juridinio asmens darbuotojas ar valstybės tarnautojas, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Tais atvejais, kai kasacinį skundą surašo juridinio asmens darbuotojas ar valstybės tarnautojas, prie kasacinio skundo turi būti pridėti dokumentai, patvirtinantys darbo arba tarnybos santykių faktą, jo įgalinimus, šio darbuotojo teisinę kvalifikaciją (pirmos pakopos (universitetinių bakalauro) ar vientisųjų teisės studijų baigimo diplomas). Šiuo atveju pagal atsakovės pateiktą įgaliojimą kasacinį skundą pateikė ir pasirašė ieškovės darbuotoja, tačiau darbo santykių faktą įrodantys dokumentai prie kasacinio nepridėti.

Be to, iš bylos duomenų matyti, kad byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo yra užsienio šalies pilietis, gyvenantis ne Lietuvos Respublikoje, tačiau prie kasacinio skundo nepridėtas kasacinio skundo vertimas į šiam trečiajam asmeniui suprantamą kalbą, nenurodytas šio trečiojo asmens atstovas ar įgaliotas asmuo, gyvenantis Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami procesiniai dokumentai (CPK 113 straipsnio 3 dalis).

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 3 dalies reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Gražinti ieškovei asociacijai „Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras“ (j. a. k. 125709291) 19 (devyniolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto AB Luminor Bank 2022 m. gegužės 25 d., lėšų pervedimo nurodymas Nr. 22365000.

Nepriimtas kasacinis skundas grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Gediminas Sagatys

Donatas Šernas