ccbb9e56-71ce-4e99-867c-03aa0b05f3ff · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-5185-331/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03302-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 8.3.1; 8.7; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolantos Malijauskienės, RÅ«tos Miliuvienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant atsakovo atstovui D. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. S. (E. S.) skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė:

1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. (15/01)31-00302/(15/5-5)4U-474/44U-3500 (toliau – ir Sprendimas) atsisakė iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi, atÅ¡aukė iÅ¡duotÄ daugkartinę Å engeno vizÄ , uždraudė atvykti į Lietuvos RespublikÄ iki 2020 m. rugsėjo 9 d., įvedė duomenis apie draudimÄ atvykti ir apsigyventi į centrinę antrosios kartos Å engeno informacinę sistemÄ .

2. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu ir praÅ¡o panaikinti Migracijos departamento 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimÄ Nr. (15/01)31-00302/(15/5-5)4U-474/44U-3500. 2.1. PaaiÅ¡kino, kad Sprendime nurodytų faktinių aplinkybių apie teistumÄ neginčija, tačiau teigia, kad paskutinį kartÄ buvo nuteistas už nusikalstamÄ veikÄ 2009 m. rugsėjo 17 d., o 2013 m. rugpjūčio 6 d. lygtinai paleistas į laisvę, tačiau 2015 m. birželio 21 d. baigėsi lygtinio paleidimo terminas, nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų, Å¡iurkščių vieÅ¡osios tvarkos pažeidimų.

Nuo 2017 m. kovo 3 d. nuolat turėjo daugkartinę vizÄ Ä¯ Lietuvos RespublikÄ , teikė pagalbÄ Å¾monėms turintiems priklausomybę nuo narkotikų ir alkoholio. Susipažinęs su Lietuvos Respublikos piliete I. S. užmezgė rimtus Å¡eimyninius santykius, pradėjo faktiÅ¡kai nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, 2019 m. vasario 23 d. susituokė. Mano, kad nebeliko pagrindo jį laikyti keliančiu grėsmę valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Be to Sprendimu yra apribojama jo ir sutuoktinės, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė, galimybė gyventi kartu Å¡eimoje (b. l. 1-2). 2.2.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti (b. l. 24-29). Atsiliepime paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas 2019 m. vasario 23 d. sudarė santuokÄ su I. S. (V.) ir 2019 m. kovo 26 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Visagino grupei pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis ketina gyventi Lietuvos Respublikoje kartu su sutuoktine. 2019 m. balandžio 23 d. Migracijos departamentas gavo Policijos departamento iÅ¡vadÄ Nr. 5-S-3925, kurioje teigiama, kad pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei, todėl atsakovas įvertinęs, kad pareiÅ¡kėjo padaryti nusikaltimai priskirtini nusikalstamoms veikoms, susijusioms su narkotinėmis medžiagomis, kurių keliamas pavojus ir žala visuomenei bei sveikatai pripažįstama tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu mastu, konstatavo, kad tokių nusikalstamų veikų padarymas yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo gyvenimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai.

Mano, kad užsieniečio socialiniai ryÅ¡iai negali bÅ«ti aukščiau Lietuvos Respublikos visuomenės saugumo ir vieÅ¡osios tvarkos laikymosi. 3.1. PaaiÅ¡kino, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , vadovavosi Policijos departamento iÅ¡vadomis, įvertino pareiÅ¡kėjo padarytų nusikaltimų pobÅ«dį, mastÄ ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl neturėjo pagrindo abejoti pateiktų duomenų tikrumu, o ir pats pareiÅ¡kėjas skunde neginčija fakto, kad nurodyti nusikaltimai pareiÅ¡kėjo iÅ¡ tikrųjų buvo padaryti.

Priimant ginčijamÄ sprendimÄ taip pat buvo atsižvelgta į pareiÅ¡kėjo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikÄ , Å¡eiminius ryÅ¡ius, esamus ekonominius ryÅ¡ius, gautÄ informacijÄ , kuri teigiamai apibÅ«dina pareiÅ¡kėjo elgesį buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes buvo nuspręsta, kad pareiÅ¡kėjo iÅ¡siuntimas iÅ¡ Lietuvos Respublikos nebus proporcinga priemone siekiant užtikrinti visuomenės saugumÄ ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , todėl pareiÅ¡kėjui buvo suteiktas terminas savanoriÅ¡kai iÅ¡vykti į jo kilmės valstybę, draudimo atvykti laikotarpis nustatytas tik iki jo teistumo pabaigos.

Mano, kad sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, kuriais disponavo Migracijos departamentas, ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos (ginčijamo sprendimo motyvai iÅ¡dėstyti pačiame sprendime). 3.2. Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė skundÄ atmesti atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais. Teismas k o n s t a t u o j a :

4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Nustatyta, kad 2019 m. kovo 26 d. pareiÅ¡kėjas tuo pagrindu, kad ketina gyventi Lietuvos Respublikoje kartu su sutuoktine, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Visagino grupei (toliau – ir Visagino grupė) pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi. 5.1. Departamentas, iÅ¡nagrinėjęs turimus dokumentus ir įvertinęs visÄ surinktÄ medžiagÄ bei apklausos rezultatus, vadovaudamasis Ä®statymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133 straipsnio 1, 5, 7 ir 8 dalimis, SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies pirmÄ ja pastraipa, Taisyklių 4, 6, 15, 16 ir 20 punktais, Tvarkos 5 punktu, 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimu pareiÅ¡kėjui atsisakė iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi, atÅ¡aukė daugkartinę Å engeno vizÄ Nr. 003607290, uždraudė atvykti į Lietuvos RespublikÄ nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2020 m. birželio 21 d., įvedė į centrinę antrosios kartos Å engeno informacinę sistemÄ perspėjimÄ dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. 5.2.

PareiÅ¡kėjas pateikė skundÄ teismui, argumentuodamas, kad susipažinęs su Lietuvos Respublikos piliete I. S. užmezgė rimtus Å¡eimyninius santykius, pradėjo faktiÅ¡kai nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, 2019 m. vasario 23 d. susituokė, todėl nebeliko pagrindo jį laikyti keliančiu grėsmę valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

7. Ginčo klausimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Ä®statymas), kurio 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo ar keitimo pagrindus. Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo ir keitimo pagrindus. Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali bÅ«ti iÅ¡duodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu yra Å¡eimos susijungimo atvejis. Pagal Ä®statymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ leidimas laikinai gyventi gali bÅ«ti iÅ¡duodamas užsieniečiui Å¡eimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis. Pagal Ä®statymo 26 straipsnio 1 dalį leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali bÅ«ti iÅ¡duodamas ar keičiamas, jeigu užsienietis:

1) atitinka Å engeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sÄ lygas;

2) turi galiojantį sveikatos draudimÄ patvirtinantį dokumentÄ , kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintÄ Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimÄ apmokėti iÅ¡laidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas;

3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje;

4) Lietuvos Respublikoje turi tinkama gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamÄ jÄ vietÄ , bÅ«tu ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia gyvenamÄ ja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintÄ fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimÄ suteikti jam tinkamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurioje jis deklaruos savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir kuri atitiks vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimÄ , leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu;

5) pateikia iÅ¡vykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sÄ raÅ¡Ä ;

6) pateikia iÅ¡samiÄ informacijÄ apie save, ryÅ¡ius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (Ä®skaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryÅ¡ius su užsienio žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis. 7.1. Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, nustatanti, kada iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma. Vadinasi, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi iÅ¡duodamas, jeigu jis atitinka Ä®statymo 26 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo sÄ lygas ir nėra Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali bÅ«ti neiÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi.

Ä®statymo 36 straipsnyje yra nustatyta, kokiais atvejais praneÅ¡ama apie duomenų pasikeitimÄ vidaus reikalų įgaliotai institucijai. Ä®statymo 36 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimÄ gyventi, ne vėliau kaip per 7 dienas privalo praneÅ¡ti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai, jeigu jis pakeičia gyvenamÄ jÄ vietÄ . Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai. 7.2.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 yra patvirtinęs leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams iÅ¡davimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvÅ«s, tvarkos apraÅ¡Ä (toliau – ir ApraÅ¡as). Å io ApraÅ¡o 71 punkte nustatyta, kad įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti arba pakeisti leidimÄ ir kartu pateiktus dokumentus, o įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas – užsieniečio praÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ ir kartu pateiktus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka Ä®statymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo ar keitimo sÄ lygas, ar jis atitinka sÄ lygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Ä®statyme nustatytu pagrindu, ir ar nėra Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali bÅ«ti atsisakyta iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi.

ApraÅ¡o 17.5 ir 24.21 punktuose nustatyta, kad užsienietis, norintis gauti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi, kartu su praÅ¡ymu iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi turi pateikti dokumentus, patvirtinančius Ä®statyme nustatytÄ leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo pagrindÄ , kuriuo užsienietis siekia gauti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi. Pagal ApraÅ¡o 84 straipsnio nuostatas, Migracijos departamentas arba migracijos tarnyba, siekdamas (-a) nustatyti, ar užsienietis atitinka vienÄ iÅ¡ Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo ar keitimo pagrindų ir ar nėra Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali bÅ«ti atsisakyta iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi, prireikus iÅ¡siunčia Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ar įmonėms praÅ¡ymus pateikti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusioms su leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimu ar pakeitimu, atlikti (84.1. papunktis). 7.3.

Ä®statymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad užsieniečių buvimÄ ir gyvenimÄ Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Valstybės sienos apsaugos tarnyba), bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, 2 dalis - užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimÄ atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei - pagal kompetencijÄ Policijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Taigi tiesiogiai Ä®statyme įtvirtinta (Ä®statymo nuostatas detalizavo ApraÅ¡o 78 punktas), kad iÅ¡vadÄ dėl užsieniečio grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai teikia bÅ«tent Policijos departamentas. Pagal Ä®statymo 4 straipsnio 3 dalį leidimas gyventi užsieniečiui iÅ¡duodamas tik gavus minėtų institucijų iÅ¡vadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei. 7.4. Užsienietis turi atitikti Å engeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies e punkte nustatytos atvykimo sÄ lygas.

Pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksÄ (Vizų kodeksas) (OL 2009 L 243, p. 1), 34 straipsnio 2 dalį, viza atÅ¡aukiama, kai paaiÅ¡kėja, kad nebetenkinamos vizos iÅ¡davimo sÄ lygos. Ä®statymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punkte, nustatyta, kad Migracijos departamentas priima sprendimus dėl visų rÅ«Å¡ių vizų iÅ¡davimo ar atsisakymo jas iÅ¡duoti, dėl visų rÅ«Å¡ių vizų panaikinimo, dėl Å engeno vizų atÅ¡aukimo. 7.5.

Pagal Ä®statymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , užsienietis iÅ¡siunčiamas iÅ¡ Lietuvos Respublikos, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba vieÅ¡ajai tvarkai. SprendimÄ dėl užsieniečio iÅ¡siuntimo Å¡io Ä®statymo 126 straipsnio 1 dalies 1,2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais priima institucija, nustačiusi užsieniečio iÅ¡siuntimo pagrindÄ , - Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o juos vykdo Valstybės sienos apsaugos tarnyba. TvarkÄ , reglamentuojančiÄ , sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo iÅ¡vykti, iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos, grÄ Å¾inimo į užsienio valstybę ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritorijÄ priėmimÄ ir jų vykdymÄ , nustato vidaus reikalų ministras. (Ä®statymo 127 straipsnio 7 dalis).

Pagal Sprendimų dėl užsieniečio Ä®pareigojimo iÅ¡vykti, iÅ¡siuntimo, grÄ Å¾inimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritorijÄ priėmimo ir jų vykdymo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu N r. 1V-429 „Dėl Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo iÅ¡vykti, iÅ¡siuntimo, grÄ Å¾inimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritorijÄ priėmimo ir jų vykdymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau - GrÄ Å¾inimo apraÅ¡as), 49 punktÄ , Migracijos departamentas sprendimÄ dėl užsieniečio iÅ¡siuntimo priima, jeigu priimdamas GrÄ Å¾inimo apraÅ¡o 23 punkte nurodytÄ Migracijos departamento sprendimÄ dėl teisinės padėties nustato, kad yra įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 126 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas priimti sprendimÄ dėl užsieniečio iÅ¡siuntimo.

8. Bylos dokumentai patvirtina, kad 2019 m. vasario 23 d. pareiÅ¡kėjas sudarė santuokÄ su Lietuvos Respublikos piliete I. S.. 2019 m. kovo 26 d. pareiÅ¡kėjas Visagino grupei pateikė naujÄ praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi pagal Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 3 puntÄ ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ tuo pagrindu, kad jis ketina gyventi Lietuvos Respublikoje kartu su sutuoktine (b. l. 33-40). Kartu su praÅ¡ymu užsienietis pateikė galiojantį kelionės dokumentÄ , santuokos liudijimo kopijÄ , 2019 m. sausio 16 d.

Rusijos Federacijos VRM Pagrindinės valdybos Vologdos srityje Informacinio centro iÅ¡duotÄ teistumo pažymÄ (b. l. 65-66), kurioje nurodyta, kad buvo teistas, ir kitus dokumentus. 2019 m. balandžio 3 d. Migracijos departamentas gavo užsieniečio praÅ¡ymÄ ir prie jo pridedamus dokumentus sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo priimti. 8.1. Migracijos departamentas, vadovaudamasis ApraÅ¡o 70 punktu, 2019 m. balandžio 15 d. iÅ¡siuntė Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Policijos departamentas) paklausimÄ Nr. (15/4-15) 10K-16804 ir 2019 m. balandžio 23 d. gavo Policijos departamento iÅ¡vadÄ Nr. 5-S-3925, kurioje teigiama, kad pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei. 8.2.

Departamentas, iÅ¡nagrinėjęs šį pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Policijos departamentas) pateiktÄ iÅ¡vadÄ dėl pareiÅ¡kėjo keliamos grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei, kitÄ Å¾inomÄ informacijÄ apie pareiÅ¡kėjÄ , ir vadovaudamasis Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu priėmė ginčijamÄ sprendimÄ , kuriuo nusprendė atsisakyti iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi.

9. Taigi pareiÅ¡kėjui leidimas nebuvo iÅ¡duotas tuo pagrindu, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei. Departamentas 2019 m. balandžio 23 d. gavo Policijos departamento iÅ¡vadÄ dėl pareiÅ¡kėjo grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei (b. l. 67-69). Å ioje iÅ¡vadoje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas 2007 m. lapkričio 26 d. Vologdos srities Čerepovcų miesto teismo nuosprendžiu nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme lygtinai su 1 metų bandomuoju laikotarpiu pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso (toliau - RF BK) 228 straipsnio 1 dalį (neteisėtas narkotinių medžiagų, psichotropinių medžiagų ar jų analogų, taip pat augalų, turinčių narkotinių ar psichotropinių medžiagų ar jų dalių, įsigijimas, saugojimas, pervežimas, gaminimas ar perdirbimas be tikslo jas platinti); 2008 m. balandžio 22 d.

Vologdos srities teismo apylinkės Nr. 20 taikos teisėjo nuteistas pagal RF BK 30 straipsnio 3 dalį (pasikėsinimas padaryti nusikaltimÄ - tyčinis veikimas (neveikimas), kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas, jeigu jis nebuvo baigtas dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių) ir aÅ¡tuonias nusikalstamas veikas pagal RF BK 158 straipsnio 1 dalį (vagystė - slaptas turto pagrobimas). Jam paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė lygtinai su 2 metų bandomuoju laikotarpiu; 2009 m. birželio 11 d.

Vologdos srities Čerepovcų miesto teismo nuteistas už dvi nusikalstamas veikas pagal RF BK 116 straipsnio 1 dalį (sumuÅ¡imas - smÅ«gių sudavimas ar kiti veiksmai, sukėlę fizinį skausmÄ ) ir vienÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal RF BK 119 straipsnio 1 dalį (grasinimas nužudyti ar sunkiai sužaloti). Jam paskirta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė, pridėjus 2007 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu paskirtÄ bausmę, paskirta galutinė - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 2009 m. rugsėjo 17 d.

Vologdos srities Čerepovcų miesto teismo nuteistas 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme pagal RJF BK 2281 2 dalies b) punktÄ ir to paties straipsnio 1 dalį (narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ar jų analogų pardavimas, pasinaudojant masinės informacijos priemonėmis ar informaciniais-telekomunikaciniais tinklais (taip pat internetu), ir neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ar jų analogų, taip pat augalų, turinčių narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ar jų dalių gamyba, pardavimas ar persiuntimas).

Prie paskirtos bausmės pridėjus 2008 m. balandžio 22 d. ir 2009 m. birželio 11 d. nuosprendžiais paskirtas ir neatliktas bausmes, paskirta galutinė - 6 metų laisvės atėmimo bausmė. 2013 m. rugpjūčio 6 d. E. S. paleistas lygtinai, neatlikęs 1 metų 10 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmės. Bausmės pabaiga - 2015 m. birželio 21 d. 9.1. Pažymėtina, kad Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 116 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos požymiai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio „Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas“ 1 dalies dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos požymius „<...> muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino <...>“, RF BK 119 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos požymiai atitinka LR BK 145 straipsnio „Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ arba žmogaus terorizavimas“ 1 dalies dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos požymius „<...> grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas <...>“, RF BK 158 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos požymiai atitinka LR BK 178 straipsnio „Vagystė“ 1 dalies dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos požymius „<...> pagrobė svetimÄ turtÄ <...>“ ir RF BK 228 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos požymiai atitinka LR BK 259 straipsnio „Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti“ 1 dalies dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos požymius „<...> neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti <...>“.

Å ios nusikalstamos veikos pagal LR BK 11 straipsnio „Nusikaltimas“ 3 dalį kvalifikuojamos kaip nesunkÅ«s nusikaltimai. RF BK 2281 1 dalies dispozicijoje ir 2 dalies b) punkto dispozicijoje nurodytų nusikalstamų veikų požymiai atitinka LR BK 260 straipsnio „Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslÄ jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu“ 1 dalies dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos požymius „<...> neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas <...>“ ir pagal LR BK 11 straipsnio 5 dalies nuostatas kvalifikuojamos kaip sunkÅ«s nusikaltimai.

Nusikalstamos veikos, susijusios su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis yra itin pavojingos visuomenei dėl milžiniško žalingo poveikio žmonių sveikatai, saugumui ir socialinei gerovei. Dėl narkotikų prekeivių auga narkotikų prieinamumas ir tiekimas, neteisėta jų pasiūla bei paklausa ir poreikis narkotikams. Nusikaltimai, susiję su pavojumi žmogaus sveikatai ir gyvybei, gali sukelti skaudžiausias pasekmes, todėl visuomenės požiūris į šiuos nusikaltimus ir į asmenis, padariusius tokius nusikaltimus, yra neigiamas, tokie asmenys laikomi keliančiais grėsmę žmogui ir visuomenei.

Vadovaujantis LR BK 27 straipsnio „Nusikaltimų recidyvas“ 1 dalimi „Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kurį padarė bÅ«damas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas“, taigi pareiÅ¡kėjas laikomas recidyvistu. Recidyvinis nusikalstamumas yra vienas iÅ¡ pavojingiausių socialinių reiÅ¡kinių, o recidyvisto asmenybė yra viena iÅ¡ pavojingiausių socialinės asmenybės tipų. 9.2.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau ir LVAT) savo bylose yra konstatavęs, kad užsieniečio keliama grėsmė vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei gali bÅ«ti konstatuota ir esant tik užsieniečio padarytiems administraciniams nusižengimams (LVAT administracinėje byloje Nr. A-5130- 492/2017). PareiÅ¡kėjas teigia, kad daugiau nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų, Å¡iurkščių vieÅ¡osios tvarkos pažeidimų, tačiau įvertinus pateiktÄ pažymÄ (b. l. 65-66), pareiÅ¡kėjo padarytų nusikaltimų sunkumÄ , nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Rusijoje padarė dvylika nesunkių nusikaltimų ir du sunkius nusikaltimus, tai kad pareiÅ¡kėjo teistumas baigsis tik 2020 m. birželio 21 d. negalima teigti, kad jis suprato savo elgesio neleistinumÄ , ateityje laikysis teisės aktų reikalavimų, nedarys naujų teisės pažeidimų Lietuvoje ar kitose valstybėse.

10. PareiÅ¡kėjo teigimu Departamentas pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę į Å¡eimos susijungimÄ (apribojo galimybę gyventi kartu Å¡eimoje). 10.1. Teismas negali sutikti su Å¡iais pareiÅ¡kėjo teiginiais, nes užsieniečio teisė į Å¡eimos susijungimÄ nėra ir negali bÅ«ti laikoma absoliučia, prieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų pažeidžiama valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimÄ Ä¯ jų teritorijÄ ir jų gyvenimÄ , kuri yra pripažįstama tiek LVAT (LVAT administracinė byla Nr. A838-l810/2010), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) (žr. 2006 m. spalio 18 d. sprendimÄ byloje Ūner prieÅ¡ Niderlandus) praktikoje.

EŽTT savo bylose ne kartÄ yra konstatavęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau - Konvencija) neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios Å¡alies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr. 2012 m. birželio 12 d. sprendimÄ byloje Bajsultanov prieÅ¡ Austrija), todėl teisė į Å¡eimos susijungimÄ laikytina iÅ¡vestine, kildinama iÅ¡ bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ . 10.2.

EŽTT savo bylose yra konstatavęs, kad valstybės turi teisę, laikydamosi nusistovėjusių tarptautinės teisės normų ir savo sudarytų sutartinių įsipareigojimų, kontroliuoti užsieniečių patekimÄ Ä¯ savo teritorijÄ , gyvenimÄ joje ir iÅ¡siuntimÄ iÅ¡ jos. Konvencija negarantuoja užsieniečiui teisės atvykti ir apsigyventi tam tikroje valstybėje. Å ios valstybės teisės įgyvendinimo padarinys yra užsieniečių pareiga paklusti imigracijos kontrolei ir procedÅ«roms bei palikti valstybės teritorijÄ , kai to reikalaujama, jeigu jiems teisėtai atsisakoma leisti atvykti ar apsigyventi (žr. 2014 m. spalio 3 d. sprendimas Jeunesse prieÅ¡ Niderlandus Nr. 12738/10). 10.3.

Byloje nustatytos aplinkybės aiÅ¡kiai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas su sutuoktine bendrų vaikų, kurie bÅ«tų Lietuvos Respublikos piliečiai neturi, santuoka sudaryta 2019 m. vasario 23 d. Byloje nėra duomenų, kad Lietuvos Respublikoje bÅ«tų susiklostę kiti Å¡io užsieniečio socialiniai ir ekonominiai ryÅ¡iai ar reikÅ¡mingos aplinkybės, kad jis ketintų tokius ryÅ¡ius sukurti ateityje. Todėl atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, LVAT, EŽTT praktikÄ panaÅ¡iose bylose, teismas laiko, kad vien santuokos su Lietuvos Respublikos piliete sudarymo faktas nereiÅ¡kia, kad skundžiamas sprendimas, kuriuo pareiÅ¡kėjui buvo atsisakyta iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi, automatiÅ¡kai pažeidžia Konvencijos 8 straipsnį.

11. Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atÅ¡aukti daugkartinę Å engeno vizÄ Nr. 003607290, uždrausti atvykti į Lietuvos RespublikÄ , įvesti duomenis apie draudimÄ atvykti ir apsigyventi. 11.1. Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas Sankt Peterburge 2019 m. sausio 17 d. pareiÅ¡kėjui iÅ¡davė daugkartinę Å engeno vizÄ Nr. 003607290, galiojančiÄ nuo 2019 m. sausio 23d. iki 2020 m. sausio 22 d. Vertinant pareiÅ¡kėjo teisėto buvimo laikÄ Lietuvos Respublikoje pažymėtina, kad užsienietis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kreipėsi antrÄ kartÄ , tačiau dokumentas suteikiantis ar patvirtinantis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje jam iÅ¡duotas nebuvo.

PareiÅ¡kėjas turėjo daugkartines nacionalines vizas: Nr. 002798342, galiojančiÄ nuo 2017 m. kovo 3 d. iki 2017 m. rugsėjo 2 d.; Nr. 002941898, galiojančiÄ nuo 2017 m. rugsėjo 3 d. iki 2018 m. kovo 2 d.; Nr. 002537572, galiojančiÄ nuo 2018 m. vasario 20 d. iki 2018 m. birželio 29 d.; Nr. 003616946, galiojančiÄ nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. Nors Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinė, tačiau, atsižvelgus į santuokos trukmę, užsieniečio Å¡eiminiai ryÅ¡iai nevertintini kaip ilgalaikiai.

Nuo 2019 m. liepos 5 d. užsienietis dirba (duomenys neskelbiami) Tačiau nenustatyta, kad Lietuvos Respublikoje bÅ«tų susiklostę kiti Å¡io užsieniečio ilgalaikiai ryÅ¡iai (socialiniai, ekonominiai ir kiti ryÅ¡iai). 2019 m. rugpjūčio 22 d. paaiÅ¡kinime dėl gyvenimo Lietuvos Respublikoje, pareiÅ¡kėjas nurodė, kad į Lietuvos RespublikÄ atvyko 2019 m. kovo 16 d. pas savo sutuoktinę, nuo to laiko visÄ laikÄ kartu gyvena, adresu: (duomenys neskelbiamai). Gavęs leidimÄ laikinai gyventi ketino dirbti (duomenys neskelbiami). 11.2.

Teisminėje praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad, sprendžiant leidimo laikinai gyventi Lietuvoje užsieniečiui iÅ¡davimo (atsisakymo iÅ¡duoti) klausimÄ , turėtų bÅ«ti vertinamas galimos grėsmės valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas bei tokios grėsmės galimybės akivaizdumas atitinkamo sprendimo priėmimo metu. Be to, bÅ«tina užtikrinti ir teisingÄ valstybės, visuomenės ir užsieniečio teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrÄ , kuriÄ suponuoja proporcingumo principo reikalavimai.

EŽTT savo sprendimuose pasisakydamas dėl asmens veiksmų ir pavojaus valstybės saugumui santykio, pažymėjo, kad sprendžiant, ar asmens iÅ¡siuntimas iÅ¡ valstybės yra bÅ«tinas demokratinėje visuomenėje pagal KonvencijÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į: padaryto pažeidimo pobÅ«dį, į pareiÅ¡kėjo buvimo priimančioje valstybėje, iÅ¡ kurios norima iÅ¡siųsti, trukmę, taip pat į laikÄ , kuris praėjo nuo pažeidimo padarymo ir asmens elgesį tuo laikotarpiu, į susijusių asmenų pilietybes, pareiÅ¡kėjo Å¡eiminę situacijÄ , įskaitant santuokos trukmę bei kitas aplinkybes (2001 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas byloje Boultif prieÅ¡ Å veicarijÄ ; 2002 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas byloje Amrellahi prieÅ¡ DanijÄ ir kt.). 11.3.

Byloje yra duomenų, teigiamai apibūdinančių pareiškėjo elgesį buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu: Vilniaus m. visuomeninė organizacija kovai su narkomanija ir alkoholizmu „Pergalė“ 2019 m. kovo 19 d. pranešime nurodė, kad pareiškėjas nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2018 m. gegužės mėnesio dirbo savanoriu padėdamas reabilituotis priklausomybę nuo narkotikų ir alkoholio turintiems žmonėms (b. l. 58); Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Visagino skyrius 2019 m. kovo 21 d. pažymoje nurodė, kad pareiškėjas nuo 2019 m. vasario 4 d. iki šiol yra Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Visagino skyriaus priklausomybių prevencijos programos savanoris.

Užsienietis yra atsakingas, komunikabilus ir neabejingas kitų žmonių problemoms (b. l. 59). Migracijos departamentas atsižvelgęs į tai, kad įvertinus pareiÅ¡kėjo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikÄ , Å¡eiminius ryÅ¡ius (Lietuvos Respublikoje gyvena jo sutuoktinė), esamus ekonominius ryÅ¡ius (Å¡iuo metu jis yra MB „Autoserviso meistrai“ darbuotojas), atsakovas gautÄ informacijÄ , kuri teigiamai apibÅ«dina jo elgesį buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, konstatuota, kad yra tikslinga suteikti jam terminÄ savanoriÅ¡kai iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos, t. y. priimti sprendimÄ dėl jo grÄ Å¾inimo į užsienio valstybę. 11.4.

Atsakovas įvertinęs Ä®statymo 133 straipsnio 1 ir 5 dalyse įtvirtintÄ maksimalų draudimo atvykti laikotarpį (5 metai ir ilgesnis kaip 5 metai), kad pareiÅ¡kėjas kelia realiÄ grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei (Å¡i grėsmė yra reali, pagrįsta objektyviais duomenimis — užsienietis už padarytas nusikalstamas veikas buvo nubaustas realia laisvės atėmimo bausme), yra recidyvistas, laikomas turinčiu teistumÄ iki 2020 m. birželio 21 d., kompetentingos valstybės institucijos iÅ¡vadoje pateiktÄ informacijÄ bei jos siÅ«lomÄ draudimo atvykti laikotarpį (iki 2020-06-21), bei atsižvelgęs į tai, kad pareiÅ¡kėjÄ su Lietuvos Respublika sieja Å¡eiminiai ryÅ¡iai, kurie nors ir nevertintini kaip ilgalaikiai, tai, kad užsieniečio byloje yra duomenų, kurie teigiamai apibÅ«dina jo asmenybę, vadovaujantis Tvarkos 5 punktu ir atsižvelgus į 37 ir 39 punktÄ , pareiÅ¡kėjui nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpis, iki kol jis laikomas turinčiu teistumÄ t. y. iki 2020 m. birželio 21 d.

Teismo vertinimu, nors Å¡eima ir laikytina visuomenės pagrindu, tačiau vieÅ¡oji tvarka ir visuomenės saugumas yra esminę reikÅ¡mę turinti vertybė, svarbi visiems visuomenės nariams, kuri, lyginant su galimais asmens teisių pažeidimais, yra žymiai svarbesnė, todėl pareiÅ¡kėjui taikytini apribojimai laikytini proporcingais ir bÅ«tinais valstybės interesams. 11.5. Kriterijus, kurie turėtų bÅ«ti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpį ar iÅ¡braukiant užsieniečio duomenis iÅ¡ Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinio sÄ raÅ¡o ir jų vertinimo tvarkÄ , taip pat Å¡ių kriterijų įtakÄ priimant sprendimÄ dėl draudimo atvykti laikotarpio apibrėžia Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d.

įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintų Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpį arba iÅ¡braukiant duomenis apie užsienietį iÅ¡ Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinio sÄ raÅ¡o, vertinimo tvarka (toliau - Tvarka). 11.6. Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinį sÄ raÅ¡Ä sudaro, tvarko ir duomenis iÅ¡ Å¡io sÄ raÅ¡o Centrinei antrosios kartos Å engeno informacinei sistemai (toliau - C.

SIS II) teikia, sprendimÄ uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ priima Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Ä®statymo 133 str. 7 ir 8 d.). Pagal Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinio sÄ raÅ¡o sudarymÄ ir tvarkymÄ nustatančių Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinį sÄ raÅ¡o sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau - Taisyklės), 15 punktÄ , duomenys iÅ¡ Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinio sÄ raÅ¡o teikiami C.SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ , kurio pagrindu duomenys įraÅ¡yti į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinį sÄ raÅ¡Ä , atitinka 2006 m. gruodžio 20 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau - SIS II reglamentas) 24 ar 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalį, duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas - kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu.

Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 2 dalies pirmÄ jÄ pastraipÄ , perspėjimas įvedamas, kai Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas grėsme vieÅ¡ajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui, kuri gali kilti dėl trečiosios Å¡alies piliečio buvimo valstybės narės teritorijoje. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, kad pareiÅ¡kėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ dėl jo keliamos grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei, kad sprendimas uždrausti jam atvykti į Lietuvos RespublikÄ atitinka SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies pirmojoje pastraipoje nustatytus pagrindus, jo duomenys vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, iÅ¡ Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinio sÄ raÅ¡o teiktini C.SIS.

12. Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylÄ nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso Å¡alių reikalavimus bei paaiÅ¡kinimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra.

Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Å¡ie faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso Å¡alių ir jų atstovų paaiÅ¡kinimais, liudytojų paaiÅ¡kinimais, specialistų paaiÅ¡kinimais ir ekspertų iÅ¡vadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais raÅ¡ytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. ABTÄ® 56 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (LVAT administracinėje byloje A-560-602/2016).

Be to pareiÅ¡kėjo abstraktÅ«s ir deklaratyvÅ«s teiginiai nėra ir negali bÅ«ti laikomi tam tikrÄ aplinkybę pagrindžiančiais įrodymais.

13. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iÅ¡ pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant vieÅ¡Ä jį administravimÄ (Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 3 str. 1 p.) – įstatymo virÅ¡enybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais bÅ«tų pagrįsti įstatymais. VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAÄ® 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

PareiÅ¡kėjas ginčijamÄ sprendimÄ gavo laiku, nes šį sprendimÄ apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teise apskųsti priimtÄ sprendimÄ (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Ä®vertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAÄ® 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

14. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad skundžiamas Departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, pagrindų jo naikinimui nenustatyta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis), todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

15. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo E. S. (E. S.) skundÄ atmesti. Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjai Jolanta Malijauskienė RÅ«ta Miliuvienė Henrikas Sadauskas