ccbb3c62-1abb-460f-91c4-7ca849e8a495 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

 Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-2656-1035/2020

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02340-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2020 m. spalio 1 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,

sekretoriaujant Kamilei Labanauskaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. (A.) K.,

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) atstovui Gintarui Zaveckiui,

vertėjai Irinai Pikčilingienei,

vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

A. K., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 19 d. leido vykdyti namo Å¡iltinimo darbÄ A. K., M. K., D. K., I. K., S. L. statybvietėje (duomenys neskelbtini), neįsigaliojus raÅ¡ytinėms darbo sutartims ir nustatyta tvarka nepraneÅ¡us apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius ne vėliau kaip užsieniečio įdarbinimo dienÄ , tuo pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymas) 62 straipsnio 11 ir 7 dalis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 patvirtinto Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as) 7 punktÄ ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje A. K. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo pripažino. PaaiÅ¡kino, kad neturėjo tyčios užsiimti nelegalia veikla. Sudarė su darbuotojais darbo sutartis pagal migracijos reikalavimus. Vienas iÅ¡ reikalavimų, kad darbo sutartis pradeda galioti nuo nacionalinių daugkartinių vizų (D) gavimo dienos. Tačiau migracijos teisės aktuose nurodyta, kad jeigu asmenys yra įtraukti į sÄ raÅ¡Ä profesijų, kurios reikalingos Lietuvoje, tai jie turi teisę dirbti Lietuvoje 3 mėnesius pagal biometrinį pasÄ .

Jeigu jis bÅ«tų norėjęs vykdyti nelegalų darbÄ , nebÅ«tų kreipęsis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gavimo, o bÅ«tų sudaręs trumpalaikę 3 mėnesių darbo sutartį. Jis sudarė darbo sutartis, kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gavimo, surado, kur apgyvendinti užsieniečius, deklaravo jų gyvenÄ mÄ jÄ vietÄ , pranešė Sodrai, suteikiant visus duomenis, visa tai pažymėjo darbo apskaitos tabelyje. Darbo sutartys su asmenimis, kurie nurodyti protokole, buvo sudarytos tÄ pačiÄ dienÄ â€“ gegužės 27 d.

Asmenys pradėjo dirbti birželio 1 d. Gegužės 27 d. Sodrai pranešė apie tai, kad yra sudarytos darbo sutartys, asmenys yra įdarbinti ir jie pradės darbÄ nuo birželio 1 d. Tuo metu jis nepateikė formos LDU, nes apie jÄ niekas nežinojo. Jis Sodros darbuotojos paklausė, kodėl priimami dokumentai dėl užsieniečių be LDU formos. Darbuotoja nustebo, kodėl sistema neatmetė, pasakė, kad kitoms įmonėms, kurios įdarbina užsieniečius, bet neužpildo Å¡ios formos, iÅ¡ karto praneÅ¡ama apie tai, kad ne visi dokumentai yra pateikti.

Jo bendrovėje dirba (duomenys neskelbtini) piliečiai. Ne pirmÄ kartÄ Ä¯darbino užsieniečius, kuriems reikia tvarkyti leidimus gyventi Lietuvoje. Bendrovė maksimaliai pildo dokumentus. Å iuo metu tuo užsiima įmonės, kurios tvarko buhalterinę apskaitÄ . Jis supranta, kad atsakomybė pagal įstatymÄ tenka direktoriui, bet įstatymo pakeitimai dėl LDU formos įsigaliojo tik 2019 m. lapkričio 4 d. Taip pat įstatyme nurodyta, kad turi bÅ«ti sukurta vieno langelio sistema, kad pateikiama taip, kaip Sodrai.

Sodros darbuotoja pasakė, kad Å¡i sistema idealiai nedirba. Jis turi tris rimtas buhalterijos įmones, kurioms apie LDU formÄ net buvo nežinoma. Atrodo, kaip ir yra pažeidimas, bet per metus jis tvarkėsi taip, kad dėl to niekas nenukentėjo – nei valstybė, nei jų darbuotojai. Jis supranta, kad nelegalus darbas bÅ«tų tada, kai jie gautų naudÄ ir nepraneÅ¡tų Sodrai apie darbuotojus, o bendrovė Sodrai pranešė, tabelyje pažymėjo, sumokėjo mokesčius, neužpildė tik LDU formos. Kaip paaiÅ¡kėjo, LDU forma tiesiog yra skirta informacijos rinkimui.

Supranta, kad padarė pažeidimÄ pagal įstatymÄ , bet pagal dokumentus, kurie yra bylos medžiagoje, jis neturėjo tyčios. Tas, kas nurodyta darbo sutartyje, kad darbo sutartis įsigalioja nuo D vizos gavimo, jis tikslinosi, kad per įstatymÄ negalima su vienu darbuotoju sudaryti dviejų darbo sutarčių. Apie tai kalbėjosi su Sodros inspektoriumi. Å iuo atveju vizos D buvo gautos per 10 dienų. Jis leido dirbti birželio 1 d., nes pranešė Sodrai, kad darbuotojai pradeda dirbti. Jis gegužės 27-28 d. pateikė Sodrai formÄ apie tai, nuo kokios dienos darbuotojai įdarbinti ir kokiÄ dienÄ jie pradeda dirbti.

Formoje buvo nurodyta, kad darbuotojai pradės dirbti nuo birželio 1 d. Viza (D) nebuvo gauta. Darbuotojai pradėjo dirbti, nes buvo reikalingi dėl terminų. Jis manė, kad pagal teisės aktus darbuotojai, kurie yra trÅ«kstamų Lietuvai profesijų sÄ raÅ¡e, turi teisę dirbti 90 dienų be vizos (D) gavimo, todėl leido dirbti penkiems darbuotojams.

Teismo posėdyje Valstybinės darbo inspekcijos atstovas nurodė, kad Užsieniečių teisinės padėties įstatymas sudaro sÄ lygas darbdaviams pasinaudoti lengvata, t. y. priimti be Užimtumo tarnybos leidimo asmenis, įtrauktus į trÅ«kstamų profesijų sÄ raÅ¡Ä . Tačiau Å¡iame įstatyme numatyta, kad darbdavys, kuris pasinaudoja Å¡ia lengvata, privalo praneÅ¡ti apie įdarbintus užsieniečius Užimtumo tarnybai ir VDI per Sodros el. sistemÄ . Nepateikimas apie įdarbintÄ užsienietį pažeidžia minėto įstatymo 62 straipsnio 11 ir 62 straipsnio 7 dalis bei pateikimo tvarkÄ .

Forma SD praneÅ¡ama apie kiekvienÄ Ä¯darbintÄ asmenį, už kurį mokami mokesčiai, bet įstatymas, jeigu naudojamasi lengvata, be Å¡ios formos dar nustato pareigÄ praneÅ¡ti forma LDU per el. sistemÄ . Birželio 15 d. atliekant patikrinimÄ objekte buvo rasti penki dirbantys asmenys. Nustatyta, kad apie juos yra praneÅ¡ta Sodrai kaip apie darbuotojus. Jeigu tai bÅ«tų ne užsieniečiai, kuriems negaliotų Užsieniečių teisinės padėties įstatymas, tai bÅ«tų laikoma, kad jie įdarbinti ir teisėtai dirba.

Tačiau pradėjus praÅ¡yti dokumentų, paaiÅ¡kėjo, kad užsieniečiai neturi galiojančių vizų (D), o jų darbo sutartyse paraÅ¡yta, kad darbo sutartys įsigalios tik nuo (D) vizos gavimo dienos ir jie pradeda dirbti tik nuo (D) gavimo dienos. Darbdavys, pasirinkdamas tokiÄ užsieniečių įdarbinimo formÄ , privalo sulaukti daugkartinės vizos gavimo dienos, kÄ patvirtina ir byloje esantis Migracijos departamento raÅ¡tas. Be to, darbdavys dar neįvykdė įpareigojimo pateikti informacijÄ Užimtumo tarnybai ir Darbo inspekcijai per vienÄ langelio principÄ , t. y.

Sodros sistemÄ (forma LDU). Jeigu darbdavys bÅ«tų priėmęs sprendimÄ Ä¯darbinti asmenis pagal biometrinius pasus, sudaręs darbo sutartis, kurios įsigalioja tÄ pačiÄ dienÄ , pranešęs Sodrai ir bÅ«tų padaręs praneÅ¡imÄ LDU vienÄ dienÄ prieÅ¡ įsigaliojant sutartims, tada darbdavys bÅ«tų iÅ¡laikęs visas sÄ lygas biometriniams pasams. Å iuo atveju darbdavys pasinaudojo dalimi jam naudingų sÄ lygų pagal biometrinius pasus. Tuo pačiu siekė gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje ir įdarbinti pagal juos.

Jis bandė naudotis ir viena, ir kita galimybe. FormÄ LDU pagal trÅ«kstamų profesijų sÄ raÅ¡Ä priklauso gauti bet kuriuo atveju. Darbdaviai, kurie įdarbina užsieniečius, formÄ LDU privalo pateikti kartu su Užimtumo tarnybos leidimais. Jeigu jie nepateikia formos LDU, tai yra paprastas duomenų nepateikimas. Tai nelaikoma nelegaliu darbu pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalį. Darbdavys, pateikdamas dokumentus, pasirinko formÄ , kad jis gaus daugkartinę vizÄ (D) ir darbo sutartys įsigalios nuo to momento.

Tačiau jis nesulaukė vizų (D) gavimo dienos, darbo sutarties įsigaliojimo ir leido dirbti.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakintiems asmenims už nelegalų darbÄ . Remiantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios Å¡alies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos.

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad Å¡io įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas užsienietis teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gali dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jam yra iÅ¡duotas leidimas dirbti arba jis atitinka Å¡io įstatymo 58 straipsnio 6–13 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimÄ dirbti sÄ lygas; jeigu Å¡io įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas užsienietis yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimÄ dirbti pagal Å¡io įstatymo 58 straipsnio 11 punktÄ , darbdavys apie tokio užsieniečio įdarbinimÄ turi bÅ«ti pranešęs Užimtumo tarnybai Å¡io straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka.

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad darbdavys informacijÄ apie įdarbintÄ užsienietį Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai teikia per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395, patvirtinto Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos apraÅ¡o 7 punkte numatyta, kad darbdavys, įdarbinęs ApraÅ¡o 4.1 papunktyje nurodytÄ užsienietį Lietuvos Respublikoje, privalo užpildyti LDU praneÅ¡imÄ (praneÅ¡imas apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius) ir pateikti per EDAS (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinė sistema, skirta elektroninių socialinio draudimo praneÅ¡imų ir kitų elektroninių praÅ¡ymų teikimui, pasiekiama adresu: https://draudejai.sodra.lt) ne vėliau kaip užsieniečio įdarbinimo dienÄ . To paties ApraÅ¡o 4.1 papunktyje nurodyta, kad darbdavys informacijÄ teikia Valstybinė darbo inspekcija ir Užimtumo tarnybai per EDAS, užpildydamas LDU praneÅ¡imÄ apie įdarbintÄ užsienietį, kuris nėra Europos SÄ jungos valstybės narės pilietis.

A. K. kaltę padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , be jo paties prisipažinimo, patvirtina byloje esantys įrodymai. IÅ¡ A. K. suraÅ¡yto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės ir asmens paaiÅ¡kinimas, jog su pažeidimu sutinka, gailisi (b. l. 2). Protokole nurodytas faktines aplinkybes įrodo ir kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga:

1. A. K. 2020 m. rugpjūčio 4 d. paaiÅ¡kinimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. birželio 15 d., objekte (duomenys neskelbtini), dirbo A. K., M. K., D. K., I. K. ir S. L.; jie įdarbinti su darbo sutartimis, teikė jų dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iÅ¡davimo; paduoti dokumentai vizai (D), taip pat perduoti duomenys apie darbuotojus į SODRĄ; apie tai, kad reikia užpildyti formÄ LDU, tuo metu nežinojo, ketinimų pažeisti Lietuvos įstatymus nebuvo; įsigaliojus darbo sutartims manė, kad jos pradeda galioti nuo momento padavimo vizai (D), po to, kai pasuose bus antspaudai; anspaudus jiems atžymėjo (duomenys neskelbtini); tuo metu jiems paaiÅ¡kino, kad turi teisę dirbti pagal biometrinį pasÄ , todėl apie juos pranešė SODRAI ir nusiuntė dirbti, galvojo, kad jie nepažeidžia įstatymų; su pažeidimu, kad darbuotojai be užpildytos formos LDU ir su sutartimis neįsigaliojusiomis, sutinka ir labai gailisi; ketinimų pažeisti įstatymus neturėjo; Å¡iuo metu pateikia visus dokumentus laiku (b. l. 8);

2. Nelegalaus darbo tyrimo aktas, kuriame nurodyta, kad VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai G. Z. ir J. V. 2020 m. birželio 15 d., apie 14.00 val., patikrino statybvietę (duomenys neskelbtini); statybos objekte rasti pastato šiltinimo darbus atliekantys A. K., M. K., D. K., I. K., S. L.; VSDFV informacinėje sistemoje nustatyta, kad asmenys nuo 2020 m. gegužės 28 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“; UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. K. pateikė darbuotojų A. K., M.

K., D. K., I. K., S. L. darbo sutarčių, sudarytų 2020 m. gegužės 27 d. kopijas, pagal kurias darbuotojai priimti į darbÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, sudarytos terminuotos darbo sutartys (sutarties terminas nuo 2020 m. gegužės 28 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d.); sutarčių 7 punkte nurodyta, kad sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti nuo Lietuvos Respublikos nacionalinės daugkartinės vizos (D) gavimo dienos; A. K. pateikė 2020 m. birželio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopijÄ , kuriame nurodyta, kad darbuotojai A.

K., M. K., D. K., I. K., S. L. dirbo nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 19 d.; patikrinimo metu 2020 m. birželio 15 d. darbuotojai pateikė biometrinius pasus, kuriuose nebuvo įklijuotos Lietuvos Respublikos nacionalinės daugkartinės vizos (D), tačiau vizų lape Migracijos departamento buvo padarytas spaudas „D viza LT 03-06-2020“; A. K. pateikė Migracijos departamento Vilniaus skyriaus (duomenys neskelbtini) kvitus, kurie patvirtina, kad Å¡iÄ dienÄ buvo paduoti praÅ¡ymai iÅ¡duoti vizas A.

K., M. K., D. K., I. K., S. L.; VDI raÅ¡tu pateikė paklausimÄ Migracijos departamento Vilniaus skyriui dėl patikrinimo metu rastų asmenų buvimo ir darbo Lietuvos Respublikos teisėtumo; Migracijos departamento Vilniaus skyrius 2020 m. liepos 24 d. raÅ¡te Nr. (15/18-67) S-21-10531 nurodė, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) piliečiai: A. K., M. K., D. K., I. K., S. L. pateikė praÅ¡ymus iÅ¡duoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimai gyventi) bei iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ ; tiek teikiant praÅ¡ymus dėl leidimų gyventi, tiek dėl nacionalinės vizos iÅ¡davimo tarpininkavimo raÅ¡tus dėl (duomenys neskelbtini) piliečių teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“; patikrinus Lietuvos nacionalinę vizų informacinę sistemÄ (N.VIS), nustatyta, kad M.

K. (vizos D Nr. (duomenys neskelbtini)), I. K. (vizos D Nr. (duomenys neskelbtini)) ir S. L. (vizos D Nr. (duomenys neskelbtini)) vizos iÅ¡duotos (duomenys neskelbtini), o A. K. (vizos D Nr. (duomenys neskelbtini)) ir D. K. vizos iÅ¡duotos (duomenys neskelbtini); Å¡iuo metu visiems minėtiems (duomenys neskelbtini) piliečiams iÅ¡duotos nacionalinės D vizos galioja iki (duomenys neskelbtini); minėti (duomenys neskelbtini) piliečiai turėjo Lenkijos Respublikos iÅ¡duotas nacionalines D vizas, kurios galiojo iki (duomenys neskelbtini); remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 11 straipsnio 5 punktu, užsienietis, kuris turi kitos Å engeno valstybės iÅ¡duotÄ nacionalinę vizÄ , nacionalinės vizos galiojimo metu turi teisę atvykti į Lietuvos RespublikÄ ir bÅ«ti joje be vizos, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Å engeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį; nurodytu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) piliečiai Lietuvos Respublikoje buvo teisėtai; informuoja, kad užsieniečiai, turintys nacionalines vizas iÅ¡duotas pagal Vizų iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d.

įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl vizos iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau – ir ApraÅ¡as) 70.11 punktÄ , gali dirbti, jeigu jų profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtintų profesijų, kurių darbuotojų trÅ«ksta Lietuvos Respublikoje, sÄ raÅ¡Ä (toliau – ir SÄ raÅ¡as) pagal ekonominės veiklos rÅ«Å¡is. Minėtiems užsieniečiams nacionalinės D vizos buvo iÅ¡duotos pagal ApraÅ¡o 70.11 punktÄ ir jie UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kviesti dirbti tinkuotojais, t. y. jų profesija yra įtraukta į SÄ raÅ¡Ä , todėl jie turi teisę dirbti Lietuvos Respublikoje nuo vizų iÅ¡davimo dienos;

A. K. 2020 m. rugpjūčio 4 d. VDI pateikė praneÅ¡imo apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius forma LDU kopijÄ ; praneÅ¡imas Nr. 202007 buvo padarytas tik 2020 m. rugpjūčio 4 d. dėl darbuotojų A. K., M. K., D. K., I. K. ir S. L. darbo laikotarpio nuo 2020 m. gegužės 28 d. iki 2020 m. lapkričio 27 d.; vadovaujantis tyrimo metu surinkta medžiaga ir asmenų paaiÅ¡kinimais, konstatuotina, kad 2020 m. birželio 15 d., apie 14.00 val., statybos objekte (duomenys neskelbtini), atliko pastato Å¡iltinimo darbus A.

K., M. K., D. K., I. K. ir S. L., dirbo sukurdami UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudÄ , t. y. savo veiksmais prisidėjo prie įmonės veiklos, bendro produkto kÅ«rimo – atliko tinkuotojo darbÄ , siekiant gauti pelno; A. K., M. K., D. K., I. K. ir S. L. dirbo sudarę darbo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. birželio 1 d. – 2020 m. birželio 19 d. vykdė darbuotojų darbo laiko apskaitÄ Ä¯ statybos objektÄ darbuotojai buvo siųsti įmonės vadovo; apie A.

K., M. K., D. K., I. K. ir S. L. įdarbinimÄ buvo praneÅ¡ta valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui; 2020 m. gegužės 27 d. sudarytos darbo sutartys patikrinimo metu buvo neįsigalioję, nes sutarčių 7 punkte nurodyta, kad sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti nuo Lietuvos Respublikos nacionalinės daugkartinės vizos (D) gavimo dienos, o Migracijos departamento Vilniaus skyrius 2020 m. liepos 24 d. raÅ¡te Nr. (15/18-67) S-21-10580 nurodyta, kad A. K. nacionalinė D viza Nr. (duomenys neskelbtini) galioja nuo (duomenys neskelbtini), M.

K. nacionalinė D viza Nr. (duomenys neskelbtini) galioja nuo (duomenys neskelbtini), D. K. nacionalinė D viza Nr. (duomenys neskelbtini) galioja nuo (duomenys neskelbtini), I. K. nacionalinė D viza Nr. (duomenys neskelbtini) galioja nuo (duomenys neskelbtini), S. L. nacionalinė D viza Nr. (duomenys neskelbtini) galioja nuo (duomenys neskelbtini); darbuotojai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kviesti dirbti tinkuotojais, t. y. jų profesija yra įtraukta į SÄ raÅ¡Ä , todėl jie turėjo teisę dirbti Lietuvos Respublikoje nuo vizų iÅ¡davimo dienos (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini); vadovaujantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio l1 punktu, 62 straipsnio 7 punktu ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d.

įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“, patvirtinto Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos apraÅ¡o 7 punktu apie įdarbintus užsieniečius A. K., M. K., D. K., I. K. ir S. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo užpildyti LDU praneÅ¡imÄ ir pateikti per EDAS ne vėliau kaip užsieniečio įdarbinimo dienÄ ; praneÅ¡imas buvo padarytas tik 2020 m. rugpjūčio 4 d. (b. l. 3–5);

3. Darbo sutarčių kopijos (b. l. 9, 10, 11, 12, 13); 2020 m. birželio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopija (b. l. 14–17); vizų kopijos (b. l. 18, 19, 20); kvitų kopijos (b. l. 21, 22, 23, 24, 25); pranešimai apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius LDU versija 01 (b. l. 26, 27, 28, 29, 30); Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus raštas (b. l. 31); integracija su VSDFV informacine sistema – užklausos rezultatai (b. l. 32).

IÅ¡ Å¡ių raÅ¡ytinių įrodymų, taip pat A. K. paaiÅ¡kinimų matyti, kad A. K. įdarbino protokole nurodytus trečiosios Å¡alies piliečius, sudarydamas su jais darbo sutartis, kurių įsigaliojimo momentas buvo susijęs su Lietuvos Respublikos nacionalinės daugkartinės vizos (D) gavimo diena. Å iems piliečiams minėtos vizos buvo iÅ¡duotos tik (duomenys neskelbtini), o dirbti jie pradėjo 2020 m. birželio 1 d., t. y. neįsigaliojus darbo sutartims. Be to, A. K. turėjo pareigÄ ne vėliau kaip įdarbinimo dienÄ praneÅ¡ti apie minėtus darbuotojus, t. y. užpildyti LDU praneÅ¡imÄ ir pateikti per EDAS.

Å iuo atveju, A. K. pradėjus minėtų darbuotojų įdarbinimo procedÅ«rÄ , pagal kuriÄ sudarytos darbo sutartys įsigalioja tik nuo vizų (D) gavimo, neturėjo teisės leisti Å¡iems darbuotojams atlikti darbo. Tai reiÅ¡kia, kad darbuotojai dirbo nelegaliai. Å ios iÅ¡vados nepaneigia A. K. teiginiai, kad jo įdarbinti darbuotojai turi profesijÄ , kuri yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintÄ profesijų, kurių darbuotojų trÅ«ksta Lietuvoje, sÄ raÅ¡Ä . Pasak A. K., tokiu atveju nereikėjo laukti vizų (D) gavimo.

Sutiktina su institucijos, suraÅ¡iusios administracinio nusižengimo protokolÄ , atstovu teismo posėdyje iÅ¡dėstyta pozicija, kad Užsieniečių teisinės padėties įstatymas sudaro sÄ lygas darbdaviams pasinaudoti lengvata, t. y. priimti be Užimtumo tarnybos leidimo asmenis, įtrauktus į trÅ«kstamų profesijų sÄ raÅ¡Ä . Tačiau ir Å¡iuo atveju darbdavys, kuris pasinaudoja Å¡ia lengvata, privalo praneÅ¡ti apie įdarbintus užsieniečius minėta tvarka. Jeigu A. K. bÅ«tų priėmęs sprendimÄ Ä¯darbinti asmenis pagal biometrinius pasus, t. y. nelaukiant vizų (D) gavimo, sudaręs darbo sutartis, kurios įsigalioja tÄ pačiÄ dienÄ , pranešęs Sodrai ir bÅ«tų padaręs praneÅ¡imÄ LDU vienÄ dienÄ prieÅ¡ įsigaliojant sutartims, tik tokiu atveju toks įdarbinimas bÅ«tų teisėtas.

Å iuo atveju A. K. pasinaudojo dalimi jam naudingų sÄ lygų, įdarbinant darbuotojus be vizų (D) gavimo, tuo pačiu siekė gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje ir įdarbinti darbuotojus pagal juos. Reziumuojant konstatuotina, kad A. K. veiksmai, sudarant su minėtais darbuotojais darbo sutartis, kurių įsigaliojimo momentas buvo susijęs su vizų (D) gavimu, nesulaukus Å¡ių vizų gavimo ir leidus darbuotojams dirbti, tuo pat metu nepateikus LDU praneÅ¡imo per EDAS, laikytini nelegaliu darbu pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ .

Ši veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudÄ nuo 1 000 iki 5 000 Eur.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintÄ griežtÄ nuobaudÄ ir skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatytoji minimali arba Å¡velnesnę nuobaudÄ nei įstatymo numatytoji. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013).

Skirdamas administracinę nuobaudÄ , teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį (padarytas nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), A. K. asmenybę (dirbantis, byloje duomenų apie asmens patraukimÄ administracinėn atsakomybėn nėra), atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (asmuo pripažino padaręs minėtÄ administracinį nusižengimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, ANK 35 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tai pat į VDI atstovo teiginius, kad A. K. tyrimo metu bendradarbiavo su VDI, teikė dokumentus, į tai, kad jis (duomenys neskelbtini) pilietis, nemokantis lietuvių kalbos, todėl jam apsunkinta galimybė tinkamai suprasti teisės aktų reikalavimus, reali žala valstybei nėra padaryta (Sodrai apie naujus darbuotojus pranešta tinkamai ir laiku), vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, A. K. skirtina administracinė nuobauda – bauda, mažesnė negu ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda (ANK 34 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

A. (A.) K. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jam 250 (dviejų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties) Eur baudÄ .

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudÄ turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo jam dienos, o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ , – ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos. Bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant pažeidimo identifikavimo kodÄ (ROIK) – 20121591810. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudÄ vykdomas priverstinai.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas Valerij Lauš