ccbab8e4-ea2c-458a-8260-e013950d407b · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr.2S-859-413/2015Proceso Nr. 2-28-3-00534-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 26.8; 121.22 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 16 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, raÅ¡tinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs suinteresuoto asmens bankrutavusios akcinės bendrovės „Ūkio bankas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“, atskirÄ jį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2FB-470-399/2015 pagal pareiÅ¡kėjo J.

B. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims bankrutavusiai akcinei bendrovei „Ūkio bankas“, antstolei A. L., dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi pareiÅ¡kėjui J. B. iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskyrė A. B.. 2014 m. rugpjūčio 1 d. teismo nutartimi buvo patvirtintas vienintelio pareiÅ¡kėjo kreditoriaus - BAB „Ūkio bankas“ 194 080,61 Lt finansinis reikalavimas. 2014 m. rugpjūčio 27 d.

J. B. pateikė administratoriui fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkÅ«rimo planÄ , kurį 2014 m. rugsėjo 2 d. administratorius kartu su iÅ¡vada pateikė pareiÅ¡kėjo kreditoriui. 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu kreditorius nepritarė pateiktam planui, nesutikdamas su plano trukme (2 metais) ir administravimo iÅ¡laidų dydžiu (400 Lt/mėn.), be to nurodė, kad planas neatitinka FABÄ® 7 straipsnio 7 punkto reikalavimų. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartimi teismas administratoriaus praÅ¡ymu pratęsė terminÄ iki 2014 m. spalio 26 d. mokumo plano projektui pateikti.

Administratorius, gavęs 2014 m. spalio 20 d. kreditoriaus sprendimÄ , kuriuo dėl tų pačių priežasčių buvo nepritarta pateiktam mokumo atkÅ«rimo planui, 2014 m. spalio 28 d. kreipėsi į teismÄ dėl plano patvirtinimo. Bylos nagrinėjimo metu kreditorius pasiÅ«lė kompromisinį mokumo atkÅ«rimo plano variantÄ , numatant mokumo plano atkÅ«rimo trukmę 3,5 metus bei 150 Lt (43,44 Eur) administravimo iÅ¡laidas mėnesiui. Be to, bylÄ nagrinėjant žodinio proceso tvarka, paaiÅ¡kėjus aplinkybėms dėl pareiÅ¡kėjo gaunamų pajamų padidėjimo, teismas 2014 m. lapkričio 11 d. protokoline nutartimi įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ pateikti naujus perskaičiavimus dėl darbo užmokesčio ir dviejų metų plano. 2014 m. gruodžio 2 d.

J. B. pateikė teismui du patikslintus mokumo atkÅ«rimo planus, t. y. vienÄ - pagal kreditoriaus reikalavimus, kitÄ - pagal savo realias galimybes, kurį ir prašė patvirtinti. Kreditorius su savo pateiktu planu sutiko, o su patikslintu pareiÅ¡kėjo planu nesutiko. Bankroto administratorius sutiko su pareiÅ¡kėjo pateiktu plano variantu, iÅ¡vadoje nurodydamas, kad numatomos gauti pareiÅ¡kėjo pajamos gali sumažėti, jei fizinis asmuo netektų darbo, negalėtų toliau dirbti dėl sveikatos bÅ«klės arba valstybė nevykdytų savo įsipareigojimų kompensuoti per krizę sumažintos pensijos.

Dėl Å¡ių priežasčių, administratoriaus nuomone, 2 metų plano įgyvendinimo trukmė atitinka tiek kreditoriaus, tiek ir fizinio asmens interesus. Su pasiÅ«lytu kreditoriaus plano variantu administratorius nesutiko, teigdamas, kad ilgesnė nei 2 metų plano įgyvendinimo trukmė neužtikrintų žymesnio kreditoriaus reikalavimo patenkinimo, o kreditoriaus siÅ«loma 150 Lt administravimo lėšų suma mėnesiui yra per maža, kadangi neatsižvelgta į administratoriaus funkcijas ir mokesčių atskaitymÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 8 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančio J. B. 2014 m. lapkričio 28 d. Fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkÅ«rimo planÄ . Nors J. B. teismui pateikė du patikslintus Fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkÅ«rimo planus, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡o tvirtinti tik vienÄ iÅ¡ jų, nagrinėjo tik praÅ¡omo patvirtinti plano tvirtinimo klausimÄ .

Teismas nustatė, kad 2014 m. rugsėjo 19 d. ir 20114 m. spalio 20 d. vienintelio kreditoriaus sprendimais nuspręsta nepritarti pateiktam fizinio asmens kreditorių reikalavimų ir jų mokumo atkÅ«rimo planui. Dėl plane numatytos 2 metų plano įgyvendinimo trukmės. Teismas, nustatęs, kad pareiÅ¡kėjas yra beveik 67 metų amžiaus, vis dar dirbantis ir gaunantis pensijÄ , vertino pareiÅ¡kėjo darbinę veiklÄ teigiamai, t. y. kaip pastangas maksimaliai patenkinti kreditoriaus reikalavimo dalį. Ä®vertinęs pareiÅ¡kėjo amžių, teismas sprendė, kad mažai tikėtina, jog pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas tokio amžiaus, galėtų keisti kvalifikacijÄ bei atlikti kitus aktyvius veiksmus, siekiant gauti papildomų pajamų.

Teismas sutiko su administratoriaus nuomone, kad dėl fizinio asmens amžiaus, ilginant plano įgyvendinimo trukmę, atsiranda rizika, kad fizinis asmuo gali netekti darbo arba dėl sveiktos bÅ«klės negalės toliau dirbti. Be darbinių pajamų, kurios sudaro apie 470,92 Lt (136,41 EUR) per mėnesį, pareiÅ¡kėjas gauna 1184,31 Lt (342,91 EUR) dydžio senatvės pensijÄ , taigi netekus darbinių pajamų ir atėmus bÅ«tinųjų poreikių tenkinimui skirtus 800 Lt (231,69 EUR), teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjui liktų tik 384,31 Lt (111, 21 EUR), kurių nepakaktų netgi pilnai padengti administravimo iÅ¡laidas.

Todėl, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo pateiktame plane nustatytina 2 metų plano įgyvendinimo trukmė atitinka kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyrÄ . Dėl administravimo iÅ¡laidų dydžio. Teismas nustatė, kad iÅ¡ administratoriaus pateikto administravimo iÅ¡laidų pagrindimo matyti, kad 400 Lt (115,85 EUR) administravimo iÅ¡laidų sumÄ sudaro: 40 Lt (11,58 EUR) ryÅ¡ių, kanceliarinės, biuro iÅ¡laikymo, bankų operacijų iÅ¡laidos, 144,29 Lt (41,79 EUR) administratoriui iÅ¡mokama suma (atlyginimas), kita suma skirta mokesčiams.

Atsižvelgęs į bankroto administratoriui įstatymo keliamus reikalavimus, teises ir pareigas, atsakomybę, teismas sprendė, kad jos yra tinkamai detalizuotos, atitinka protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, yra bÅ«tinos ir nelaikytinos didelėmis. Remiantis nurodytu, teismas sprendė, kad bankroto administratoriaus pateiktas bankrutuojančio J. B. mokumo atkÅ«rimo planas atitinka LR FABÄ® 7 straipsnio reikalavimus, kreditoriaus teisių nepažeidžia, dėl ko yra pagrindas tvirtinti bankrutuojančio J.

B. mokumo atkÅ«rimo planÄ . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai              Atskiruoju skundu kreditorius BAB „Ūkio bankas“ praÅ¡o panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį ir grÄ Å¾inti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:              1. Apelianto nuomone, 2014 m. liepos 28 d. planas negalėjo bÅ«ti pateiktas tvirtinti, kadangi nebuvo pateiktas FABÄ® nustatyta tvarka kreditoriui svarstyti, priimant dėl jo atitinkamÄ sprendimÄ (t. y. buvo pažeista procesinė norma – FABÄ® 8 straipsnio 3 dalis, kuri nustato, kad plano projektas gali bÅ«ti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui).

Teismas galėjo priimti nutartį tik pratęsti pareiÅ¡kėjui terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjui į bylÄ pateikus patikslintÄ planÄ ir planÄ pagal Kreditoriaus pasiÅ«lymÄ , teismas turėjo nustatyti naujÄ terminÄ pateikti kreditoriui svarstyti pateiktus pareiÅ¡kėjo planus.             2. Kreditoriaus nuomone, teismo patvirtintas 2 metų trukmės planas, kurio metu bÅ«tų patenkinta kreditoriaus reikalavimo dalis tik 8,07 procento viso reikalavimo (t. y. 15 664,43 Lt (4 536,73 EUR) iÅ¡ patvirtino kreditinio reikalavimo 194 080,61 Lt (56 209,63 EUR)), o visa likusi pareiÅ¡kėjo skolos suma – 178 416,18 Lt (51 672,88 EUR) bÅ«tų nuraÅ¡oma, pažeidžia jo teisėtus interesus ir pareiÅ¡kėjo bei kreditoriaus teisingÄ interesų pusiausvyrÄ .

Jeigu bÅ«tų atsižvelgta į kreditoriaus teisėtus interesus, esant 5 metų trukmės planui (nekeičiant kitų patikslintam plane nurodytų sÄ lygų), bÅ«tų patenkinta daugiau nei du kartus didesnė kreditoriaus kreditinio reikalavimo dalis, t. y. apie 34 056,71 Lt (9 863,50 EUR). Tačiau kreditorius, įvertindamas pareiÅ¡kėjo pensinį amžių, pateikė savo nuolaidų pasiÅ«lymÄ sutikdamas su 3,5 metų plano laikotarpiui, su sÄ lyga, kad administratoriui po plano patvirtinimo bus skiriama ne daugiau kaip po 150 Lt (43,44 EUR) kas mėnesį.

Be to, teismas nepagrįstai sprendė, kad dėl fizinio asmens amžiaus ilginant plano įgyvendinimo trukmę, atsiranda rizika, kad fizinis asmuo gali netekti darbo arba dėl sveikatos bÅ«klės negalės toliau dirbti. Apeliantas pažymi, kad byloje nėra duomenų (įrodymų) nei apie blogÄ pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, nei apie tai, kad bankroto procesas lems jo darbo praradimÄ . Taigi teismas, neanalizuodamas priežastingumo ryÅ¡io tarp realių sveikatos pablogėjimo bei darbo netekimo aplinkybių, nepagrįstai susiejo Å¡ias pasekmes su bankroto proceso trukme.

Kreditoriaus nuomone, skolininkams, kuriems nepavyksta ir/ar sudėtinga dėl pagrįstų priežasčių įgyvendinti mokumo atkÅ«rimo priemones, tam, kad bÅ«tų iÅ¡laikyta jų ir kreditorių teisinga interesų pusiausvyra, tokiems skolininkams turėtų bÅ«ti taikomas (be iÅ¡imties) maksimalus FABÄ® nustatytas plano įgyvendinimo laikotarpis, t. y. 5 metai. IÅ¡imtis Å¡iai taisyklei galėtų bÅ«ti atvejis, kai visi (ir/ar ženkli dauguma) kreditorių suteikia nuolaidÄ ir sutinka, kad planas bÅ«tų įgyvendinamas per trumpesnį nei FABÄ® nustatytÄ maksimalų terminÄ .             3.

Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai sutiko su mėnesine 400 Lt administravimo išlaidų dalimi. Pažymi, kad bankroto byloje esant vienam kreditoriui nereikės nei šaukti kreditorių susirinkimų, nei ruošti didelės apimties dokumentų, jų siųsti registruotu paštu (nes visų dokumentų kopijos buvo ir bus įteikiamos elektroniniu paštu), vykti į kreditorių susirinkimus, juos organizuoti, dėl ko nebus transporto patalpų nuomos išlaidų. Pareiškėjas neturi jokio turto, tai reiškia, kad nereikės organizuoti turto paradavimo varžytynių, rūpintis jo priežiūra ir administravimu.

Be to, administratorius nepateikė įrodymų, kokios apimties pareiÅ¡kėjo su trečiais asmenimis sudarytos sutartys bus vykdomos, kad bÅ«tų galima įvertinti jų administravimo kaÅ¡tus. Taip pat neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu administratorius priskyrė ir priskaičiavo 20 Lt (5,79 EUR) biuro iÅ¡laikymo iÅ¡laidas (elektra, vanduo, Å¡ildymas), 10 Lt (2,90 EUR) ryÅ¡ių iÅ¡laidas. Kreditoriaus nuomone, biuro iÅ¡laikymo iÅ¡laidos yra susiję su administravimo paslaugos teikimu ir turėtų bÅ«ti įtrauktos į administratoriaus atlyginimÄ , tačiau nėra susiję su fizinio asmens bankroto procedÅ«rų vykdyme tiesiogiai patiriamomis administravimo iÅ¡laidomis.

Atsižvelgiant į tai, apelianto nuomone, administravimo iÅ¡laidoms turėtų bÅ«ti skiriama ne daugiau kaip 150 Lt (43,44 EUR) per mėnesį. Todėl kreditoriaus pasiÅ«lytas administravimo iÅ¡laidų kiekis atitinka teisingÄ pareiÅ¡kėjo ir kreditoriaus interesų pusiausvyrÄ .              4. Teismas netinkamai vertino ir aiÅ¡kino byloje pateiktus įrodymus, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neatskleidė bylos esmės, nes nepasisakė dėl visų byloje esančių įrodymų.

Nurodė, administratorius neįvykdė įstatyme nustatytos prievolės ir nepateikė savo iÅ¡vados dėl plano pagal Kreditoriaus pasiÅ«lymÄ , kas, be ko, sÄ lygojo ir teismo atsisakymÄ Ä¯vertinti šį įrodymÄ . Tuo tarpu teismas, bÅ«damas aktyvus bankroto bylose, privalėjo Å¡iÄ aplinkybę ir įrodymÄ (PlanÄ pagal Kreditoriaus pasiÅ«lymÄ ) įvertinti. Tačiau teismas formaliai nemotyvuotu pagrindu (t. y. nesant administratoriaus iÅ¡vados) atsisakė vertinti byloje esantį įrodymÄ â€“ planÄ pagal kreditoriaus pasiÅ«lymÄ .

NeiÅ¡tyrimas visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių lėmė, kad teismas netinkamai nustatė Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir dėl to buvo pažeistos kreditoriaus teisės.              Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pareiÅ¡kėjas J. B. praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:             1. PareiÅ¡kėjas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad plane numatytas 2 metų mokumo atkÅ«rimo terminas pažeidžia kreditoriaus ir skolininko interesų balansÄ , nes dėl sutrumpinto termino labai sumažėja dengia­mos skolos dydis.

Pažymi, kad fizinio asmens ban­kroto bylos tikslas yra, visų pirma, atkurti skolininko mokumÄ . Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo amžių, 2 metų terminas yra optimalus, kadangi per šį terminÄ pareiÅ¡kėjas įsipareigojo dirbti ir saugoti šį įsipareigojimÄ iki plano įgyvendinimo pabaigos. Tuo tarpu pratęsus plano įgyvendinimo terminÄ , didelė tikimybė, kad pajamų iÅ¡ darbinės veiklos iÅ¡ viso gali nelikti, tad kyla abejonė, ar toks termino pratęsimas pasiteisintų ir materialiai.

PareiÅ¡kėjas pažymi, kad bankui jo nurodyti keletas tÅ«kstančių litų, kuriuos jis papildomai gautų per 1,5 metų, turės labai nežymiÄ reikÅ¡mę, o gal ir iÅ¡ viso jos neturės, atsi­Å¾velgiant dar ir į tai, kad pats bankas bankrutuoja. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjui Å¡ie praradimai gali bÅ«ti esminiai, nes ti­kėtina, kad padidės poreikis senatvėje vaistams ir pragyvenimui. Taigi, pareiÅ¡kėjo nuomone, įrodinėti aplin­kybių, kurios yra visuotinai pripažintos, įstatymai neįpareigoja: tai, kad darbingumas mažėja ir ser­gamumas didėja su amžiumi - niekam nekelia abejonių.             2.

PraÅ¡omų patvirtinti administravimo iÅ¡laidų klausimu pareiÅ¡kėjas palaiko administratoriaus pozicijÄ , jam praÅ¡ant patvirtinti 400 Lt per mėnesį admi­nistravimo iÅ¡laidas, kadangi banko siÅ«lo­ma 150 Lt suma per mėnesį nėra neargumentuota. Nurodo, kad administravimui skirta suma dalintina į bÅ«tinÄ sias administratoriaus patiriamas materialines iÅ¡laidas (40 Lt) ir atlyginimÄ administratoriui (360 Lt). Nurodytos bÅ«tinosios mate­rialinės iÅ¡laidos 40 Lt per mėnesį, pareiÅ¡kėjo nuomone, yra minimalios ir nereikalingos papildomo įrodinėjimo, atsižvelgiant į tai, kad administratoriui neiÅ¡vengiamai teks padengti ryÅ¡ių ir transporto iÅ¡laidas, ban­ko paslaugas, taip pat kanceliarines iÅ¡laidas bei darbo vietos iÅ¡laikymo iÅ¡laidas (biuro iÅ¡laidas).

PareiÅ¡kėjas palaiko administratoriaus pozicijÄ dėl jo atlyginimo dydžio, kadangi atsižvelgiant į tai, kad administratorius yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas (21%), be to, kaip vykdantis individualiÄ veiklÄ asmuo, moka gyventojų pajamų (bendras tarifas 15%), socialinio draudimo (28,5%) ir svei­katos draudimo (9%) mokesčius, taip pat turi privalomai draustis profesinės civilinės atsakomybės draudimu, tai administratoriui teksianti bruto 360 Lt per mėnesį suma sumažėja daugiau kaip dvi­gubai.

Atsižvelgiant į tai, kad administratorius priskirtinas aukÅ¡tesnės kvalifikacijos pareigÅ«nui, kurio vidutinis valandinis atlygis sudarytų apie 20 Lt netto, tai administravimui skirtinas darbo laikas per mėnesį sudarytų maždaug vienÄ darbo dienÄ . Todėl pareiÅ¡kėjas nemano, kad plane nurodytos administravimo iÅ¡laidos yra per didelės. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).FABÄ® paskirtis – sudaryti sÄ lygas atkurti sÄ Å¾iningų fizinio asmens, Å«kininko ir kito fizinio asmens, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, mokumÄ ir užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimÄ Å¡io įstatymo nustatyta tvarka.

Å ių tikslų įgyvendinimo sėkmė didžiÄ ja dalimi priklauso nuo sudaryto plano ir jo įgyvendinimo, kuriame numatomas ne tik skolininkui priklausančio turto pardavimas bei lėšų paskirstymas, tačiau taip pat turi bÅ«ti numatomos ir priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos) (FABÄ® 7 straipsnis). Numatomos priemonės turi bÅ«ti realios, galinčios padėti pasiekti didesnį kreditorių reikalavimų patenkinimÄ , kartu užtikrinančios asmens, kuriam keliama bankroto byla, galimybę patenkinti minimalius bÅ«tinus poreikius.

Taigi, vienas svarbiausių momentų fizinio asmens bankroto procedÅ«roje yra plano parengimas ir tvirtinimas.Fizinio asmens mokumo atkÅ«rimo plano ir jo tvirtinimo procedÅ«rų teisėtumas turi bÅ«ti vertinami per pirmiau nurodytÄ fizinio asmens bankroto proceso tikslÄ â€“ sudaryti sÄ lygas atkurti sÄ Å¾iningo fizinio asmens mokumÄ , užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimÄ FABÄ® nustatyta tvarka, siekti teisingos kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros, t. y. suteikti reikalingÄ apsaugÄ skolininkui su kuo mažesne intervencija į kreditorių teises.

Reikalavimus, keliamus mokumo atkÅ«rimo planui, ir Å¡io plano tvirtinimo procedÅ«rÄ reglamentuoja FABÄ® 7 ir 8 straipsnio nuostatos. Plano projektÄ rengia bankrutuojantis asmuo, iÅ¡vadÄ dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris Å¡iÄ iÅ¡vadÄ kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir Å¡aukia kreditorių susirinkimÄ dėl pritarimo plano projektui (FABÄ® 8 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkÅ«rimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų, fizinis asmuo, atsižvelgęs į kreditorių pastabas, turi teisę plano projektÄ tikslinti ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet nenurodo tokio nesutikimo priežasčių arba nesutikimo priežastys nesusijusios su plano projektui nustatytais reikalavimais, tai įstatyme nenustatyta tokio plano tikslinimo galimybė, jis iš karto teikiamas teismui tvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vienintelis pareiškėjo kreditorius 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu nepritarė pareiškėjo pateiktam 2014 m. rugpjūčio 27 d. mokumo atkūrimo planui, nesutikdamas su plano trukme (2 metais) ir administravimo išlaidų dydžiu (400 Lt), o taip pat nurodydamas, kad nesant administravimo išlaidų pagrindimo, toks planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio 7 punkto reikalavimų.

Bylos duomenimis, administratorius pateikė kreditoriui administravimo iÅ¡laidų pagrindimÄ , tačiau kreditoriui nebuvo pateiktas patikslintas planas. 2014 m. spalio 20 d. kreditoriui iÅ¡reiÅ¡kus nepritarimÄ plano patvirtinimui dėl tų pačių priežasčių – plano trukmės ir administravimo iÅ¡laidų dydžio, 2014 m. spalio 28 d. administratorius kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡spręsti plano patvirtinimo klausimÄ Å¾odinio proceso tvarka. Bylos nagrinėjimo eigoje paaiÅ¡kėjus skolininko pajamų pasikeitimui, bei kreditoriui pasiÅ«lius jam priimtinas mokumo atkÅ«rimo plano sÄ lygas, t. y. 3,5 m. plano trukmę, ir 150 Lt administravimo iÅ¡laidų sumÄ mėnesiui nuo plano patvirtinimo, teismas įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ pateikti naujus perskaičiavimus dėl darbo užmokesčio ir dviejų metų plano.

Teismo nustatytu terminu J. B. pateikė teismui mokumo atkÅ«rimo planÄ , sudarytÄ pagal kreditoriaus pasiÅ«lytas sÄ lygas, ir savo patikslintÄ planÄ , paliekant nepakeistas plano sÄ lygas, susijusias su plano trukme bei administravimo iÅ¡laidų dydžiu. IÅ¡ kartu su planais pateiktų administratoriaus iÅ¡vadų matyti, kad administratorius pritarė pareiÅ¡kėjo J. B. pasiÅ«lytam plano variantui, tuo tarpu su parengtu planu pagal kreditoriaus pasiÅ«lytas sÄ lygas administratorius nesutiko. Nors minėti planai nebuvo pateikti kreditoriui nuomonei pareikÅ¡ti dėl jų tvirtinimo, tačiau bylos duomenimis nustačius, kad kreditorius pateikė teismui raÅ¡tÄ , kuriuo sutiko su pateiktu planu pagal kreditoriaus pasiÅ«lymÄ ir nesutiko su pateiktu patikslintu pareiÅ¡kėjo planu (b. l. 18), darytina iÅ¡vada, kad kreditorius su pateiktais planais buvo susipažinęs ir iÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonę dėl pateiktų planų teismui.

Vadovaujantis nurodytu, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs planus, turėjo nustatyti naujÄ terminÄ pateikti kreditoriui svarstyti pateiktus pareiÅ¡kėjo planus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendė tik dėl plano, kurį prašė patvirtinti pareiÅ¡kėjas, pagrįstumo, nors Å¡io plano tvirtinimui nepritarė kreditorius. Tuo tarpu plano, kuriam kreditorius pritarė, teismas iÅ¡ viso nevertino. Dėl mokumo atkÅ«rimo plano trukmės             FABÄ® 7 straipsnio 5 dalis numato, kad plano įgyvendinimo trukmė negali trukti ilgiau negu 5 metus.

IÅ¡ pateikto teismui tvirtinti kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkÅ«rimo plano matyti, kad fizinio asmens J. B. mokumui atkurti nustatytas 2 metų terminas, kurį pirmosios instancijos teismas laikė pagrįstu ir atitinkančiu tiek pareiÅ¡kėjo, tiek kreditoriaus interesus. Atskiruoju skundu kreditorius su tokiu teismo sprendimu nesutinka. Kreditoriaus nuomone, nustačius 2 metų terminÄ pareiÅ¡kėjo mokumui atkurti, bÅ«tų patenkinta tik mažoji dalis kreditorinio reikalavimo, t. y. 4 536,73 Eur (8,07 proc.), o likusi skola turėtų bÅ«ti nuraÅ¡yta, tokiu bÅ«du pažeidžiant kreditoriaus interesus.

Tuo tarpu patvirtinus kreditoriaus siÅ«lomÄ 3,5 metų plano trukmę, finansinis jo reikalavimas bÅ«tų patenkintas 9 952,34 Eur apimtimi, dėl ko bÅ«tų iÅ¡laikyta skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyra. Paminėtam kontekste pažymėtina, bankroto bylos fiziniam asmeniui iÅ¡kėlimo tikslas FABÄ® prasme yra ne nuraÅ¡yti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumÄ , kad pareiÅ¡kėjas, vykdydamas patvirtintÄ planÄ , galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. Nors įstatymas nenumato pareigos bankrutuojančiam asmeniui patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus pilna apimtimi, tačiau jis turi imtis aktyvių veiksmų siekdamas maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų patenkinimo.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl mokumo atkÅ«rimo termino nustatymo, iÅ¡ esmės orientavosi į pareiÅ¡kėjo amžių, t. y. 67 metus, dėl ko, pasak teismo, mažai tikėtina, kad bÅ«damas tokio amžiaus pareiÅ¡kėjas galėtų keisti kvalifikacijÄ bei atlikti kitus aktyvius veiksmus siekiant gauti papildomų pajamų.

Be to, teismas sutiko su administratoriaus nuomone, kad dėl fizinio asmens amžiaus, ilginant plano įgyvendinimo trukmę atsiranda rizika, kad fizinis asmuo gali netekti darbo arba dėl sveiktos bÅ«klės negalės toliau dirbti. Atsižvelgdamas į Å¡iuos argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal FABÄ® nuostatas, visiems asmenis, kuriems iÅ¡kelta bankroto byla, taikomi tie patys reikalavimai. Todėl įgyvendint FABÄ® tikslus, asmens, kuriam iÅ¡kelta bankroto byla, amžius neturi lemiamos įtakos sprendžiant klausimÄ dėl termino jo mokumui atkurti.

Pagal bylos duomenis, pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas pensijinio amžiaus, papildomai dirba, kas rodo, kad jis stengiasi bÅ«ti mokus ir atsiskaityti su kreditoriumi, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių pareiÅ¡kėjo prastÄ sveikatos bÅ«klę, dėl kurios jis ilgiau nei 2 metus negalėtų dirbti, ar padidėtų iÅ¡laidos sveikatos poreikiams. PrieÅ¡ingai, byloje nustačius, kad pareiÅ¡kėjas yra darbingas, negalima vadovaujantis prielaidomis spręsti apie jo sveikatos bÅ«klės galimÄ pablogėjimÄ ir gebėjimÄ vykdyti finansinius įsipareigojimus kreditoriui.

CPK 215 straipsnis numato, kad teismo sprendimas turi bÅ«ti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas. Teismas, bÅ«damas tokio pobÅ«džio bylose aktyvus, negali apsiriboti vien tik pateikta medžiaga bei paaiÅ¡kinimais, bet turi imtis visų įstatymo nustatytų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kintos tikrosios bylos aplinkybės, nustatytos Å¡alių teisės ir pareigos (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas savo sprendimÄ dėl 2 metų plano termino patvirtinimo grindė deklaratyviais tiek pareiÅ¡kėjo, tiek pareiÅ¡kėjo administratoriaus teiginiais, nesant byloje nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.

Konstatavęs, kad pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klė ir darbingumo lygis sudaro pagrindÄ tvirtinti 2 metų mokumo atkÅ«rimo trukmę, teismas turėjo pareikalauti pareiÅ¡kėjÄ pateikti minėtas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, tačiau to nepadarė. Todėl laikytina, kad pirmosios instancijos nutarties dalis dėl mokumo atkÅ«rimo plano termino patvirtinimo yra nepagrįsta. Fizinio asmens bankroto byloje, sprendžiant klausimÄ dėl mokumo atkÅ«rimo plano patvirtinimo, teismas privalo ne tik formaliai taikyti FABÄ® nuostatas, reglamentuojančias atvejus, kuomet kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti ir įvertini priežastis, dėl kurių kreditoriai nesutinka su pateiktu plano projektu, taip pat įvertinti Å¡ių priežasčių atitikimÄ FABÄ® 7 straipsnyje nustatytiems plano reikalavimams.

IÅ¡ skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl mokumo atkÅ«rimo termino trukmės, pasisakė tik dėl pareiÅ¡kėjo padėties. Tačiau teismas nevertino kreditoriaus argumentų dėl ilgesnės plano trukmės pagrįstumo, nesiaiÅ¡kino kreditoriaus reikalavimo patenkinimo dydžio nustatant trupesnę ar ilgesnę plano trukmę. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad kreditorius BAB „Ūkio bankas“ yra bankrutavusi įmonė. Bankrutavusios įmonės interesų apsauga visuomet susijusi su vieÅ¡uoju interesu, nes iÅ¡ bankrutavusios įmonės turto tenkinami jos kreditorių reikalavimai (Ä®BÄ® 30 straipsnio 1 dalis, 31 straipsnio 1,3 punktai).

Todėl yra pagrindas iÅ¡vadai, kad gautinos iÅ¡ skolininko sumos dydis yra labai svarbus bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimo atžvilgiu. Taigi sprendžiant klausimÄ dėl mokumo atkÅ«rimo plano trukmės svarbu įvertinti abiejų Å¡alių – pareiÅ¡kėjo ir kreditoriaus – interesus, kas sudarytų pagrindÄ spręsti, ar teikiamo tvirtinti plano sÄ lygos nepažeidžia skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros. Be to, svarbu pažymėti, kad kreditorius pritarė pareiÅ¡kėjo pateiktam mokumo atkÅ«rimo planui, paruoÅ¡tam pagal kreditoriaus pasiÅ«lymÄ .

Nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino pareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ patvirtinti planÄ , kuris, pasak pareiÅ¡kėjo, atitinka jo galimybes, tačiau teismas nepasisakė dėl kreditoriaus pasiÅ«lymo, kuris laikytinas vienu iÅ¡ bylos įrodymų, pagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys, kad plano įgyvendinimo laikotarpiu nustačius, jog jame nustatytos mokumo atkÅ«rimo priemonės neįgyvendinamos, arba kad per šį laikotarpį iÅ¡ esmės pasikeitė bankrutuojančio asmens turtinė padėtis, sveikatos bÅ«klė ir pan., mokumo atkÅ«rimo planas gali bÅ«ti keičiamas, o jo pakeitimai svarstomi ta pačia tvarka kaip ir pats planas (FABÄ® 8 straipsnio 12 dalis).

Todėl sprendžiant mokumo atkÅ«rimo plano trukmės nustatymo klausimÄ netikslinga vertinti bei akcentuoti skolininko mokumo galimybes ateities perspektyvoje, juolab kad jos nagrinėjamu atveju grindžiamos tik prielaidomis. Dėl administravimo iÅ¡laidų dydžio              Viena iÅ¡ privalomųjų mokumo atkÅ«rimo plano dalių yra administravimo iÅ¡laidos (FABÄ® 7 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 22 straipsnis). Mokumo atkÅ«rimo plane nurodytos patvirtinti bankroto administravimo iÅ¡laidos tarp jų ir atlyginimas administratoriui turi bÅ«ti detalizuotos ir pagrįstos, atitikti administratoriaus vykdomų funkcijų pobÅ«dį, mastÄ , bylos sudėtingumÄ bei protingumo ir ekonomiÅ¡kumo principus.

             Nagrinėjamu atveju teismas, patvirtinęs mokumo atkÅ«rimo plano dalį dėl 400 Lt administravimo iÅ¡laidų mėnesiui, kurių mokėjimas numatomas 2 metus, neatsižvelgė į tai, kad bankrutuojantis asmuo neturi jokio turto, todėl nereikės organizuoti turto pardavimo varžytynių; vienintelis pareiÅ¡kėjo turtas – gaunamos darbinės pajamos bei senatvės pensija; bankroto administratorius neginčija jokių bankrutuojančio asmens sandorių, bankrutuojantis asmuo turi tik vienÄ kreditorių, todėl kreditorių susirinkimai neÅ¡aukiami, dėl ko tokiu atveju bankroto administratoriui nereikės ruoÅ¡ti didelės apimties dokumentų, jų siųsti, nuomoti patalpų kreditorių susirinkimams.

Pažymėtina, kad kreditoriui ginčijant plane nustatytÄ administravimo iÅ¡laidų dydį, teismas, patvirtindamas pateiktÄ planÄ , kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, administravimo iÅ¡laidų sÄ matos dedamųjų dalių, administratoriaus veiksmų, kuriuos jis privalės atlikti bankroto proceso metu, neanalizavo ir nevertinto (CPK 178, 185 straipsniai), o tik apsiribojo deklaratyviu teiginiu, kad pateiktos iÅ¡laidos yra detalizuotos, o jų dydis atitinka bÅ«tinas bankroto proceso vykdymo iÅ¡laidas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks teismo sprendimas neatitinka teismo procesiniam sprendimui keliamo reikalavimo kiekviename teismo procesiniame sprendime pateikti teisinį sprendimo pagrindimÄ (CPK 291 straipsnio 1 dalis 5 punktas). Be to, įvertinus fizinio asmens bankroto tikslus – atstatyti asmens mokumÄ bei kiek įmanoma maksimaliai patenkinti kreditorių reikalavimus, prioritetas nagrinėjamu atveju turėtų bÅ«ti skiriamas kreditoriaus, o ne administratoriaus interesų patenkinimui. Todėl sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad mokumo atkÅ«rimo plane numatyta administratoriui skirti skolininko lėšų suma fizinio asmens bankroto proceso metu negali sutapti ar bÅ«ti beveik tapati lėšų sumai, skirtai kreditorių reikalavimų patenkinimui, tuo labiau, kad atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, administratoriaus veikla bus minimali.

IÅ¡ pateikto tvirtinti pareiÅ¡kėjo patikslinto plano matyti, kad per 2 metų mokumo atkÅ«rimo plano laikotarpį numatoma kreditoriui skirti bendra suma sudaro 4536,73 Eur (15 664,43 Lt), o tuo pačiu laikotarpiu numatyta administravimo iÅ¡laidų suma siekia 3359,60 Eur (11 600 Lt). Ä®vertinus tai, kad negali bÅ«ti sudaromos galimybės pasipelnyti bankrutuojančio asmens ir kreditoriaus, kuris yra bankrutavusi įmonė, sÄ skaita, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, ar plane nurodyta administravimo iÅ¡laidų suma yra proporcinga sumai, skirtai kreditoriaus reikalavimui patenkinti, kas sudarytų pagrindÄ spręsti, ar nustatyta administravimo iÅ¡laidų suma sudaro pagrindÄ jÄ laikyti tinkama ir nepažeidžiančia kreditoriaus interesų gauti kuo maksimalesnį savo reikalavimo patenkinimÄ .Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas pateiktÄ planÄ vertino vadovaudamasis prielaidomis, neiÅ¡sireikalavęs padarytas iÅ¡vadas pagrindžiančių įrodymų, nepasisakė dėl kreditoriaus interesų tiek plano termino trukmės, tiek administravimo iÅ¡laidų klausimu, iÅ¡ esmės neanalizavo kreditoriaus nesutikimo su pateiktu tvirtinti mokumo atkÅ«rimo planu priežasčių bei nurodytų argumentų, spręsdamas administravimo iÅ¡laidų dydžio klausimÄ nedetalizavo administratoriaus veiklos apimties, bylos sudėtingumo, nevertino administravimo iÅ¡laidų ir kreditoriaus reikalavimo patenkinimui plane nurodytų sumų proporcingumo FABÄ® siekiamiems tikslams, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas neatskleidė bylos esmės. Nagrinėjamu atveju dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme reikÅ¡tų jos nagrinėjimÄ visa apimtimi iÅ¡ naujo, o po jos iÅ¡sprendimo bÅ«tų suvaržyta Å¡alių teisė į apeliacijÄ .

Vadovaujantis tuo, kas nurodyta, skundžiama teismo nutartis naikintina ir byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui mokumo atkÅ«rimo plano tvirtinimo klausimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).             Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, n u t a r i a :             panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį ir perduoti pareiÅ¡kėjo J.

B. mokumo atkÅ«rimo plano tvirtinimo klausimÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėjas                                                                                                         Gintautas Koriaginas