2025-09-17 Nr. AB-14440-3-61-3-05818-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2196-520/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05818-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 55.1.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Šileikio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant S. M.,

dalyvaujant pareiškėjai G. Š. ir jos atstovei advokatei J. B.,

atsakovo atstovams advokatams R. Š. ir T. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutarties išaiškinimo administracinėje byloje Nr. eA-2196-520/2025 pagal atsakovo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. Š. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl aktų panaikinimo, grąžinimo į valstybės tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja G. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro (toliau – Ministras) 2024 m. rugpjūčio 14 d. įsakymo Nr. A1-540 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. A1-76 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigybių sąrašo patvirtinimo“, pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.1 punktą, t. y. Įsakymo dalį, kuria buvo panaikinta patarėjo pareigybė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ministerija) Strateginių sprendimų paramos grupėje (toliau – Grupė); 2) panaikinti Ministerijos kanclerio 2024 m. rugsėjo 18 d. potvarkį Nr. P3-611 „Dėl G. Š. atleidimo iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų“ (toliau – Potvarkis 1); 3) panaikinti Ministerijos kanclerio 2024 m. rugsėjo 20 d. potvarkį Nr. P3-612 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerio 2024 m. rugsėjo 18 d. potvarkio Nr. P3-611 „Dėl G. Š. atleidimo iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų“ pakeitimo“ (toliau – Potvarkis 2); 4) grąžinti pareiškėją į eitas arba lygiavertes karjeros valstybės tarnautojo pareigas; 5) priteisti pareiškėjai iš atsakovo Ministerijos (toliau – ir atsakovas) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 7 d. sprendimu pareiškėjos G. Š. skundą tenkino, t. y.: 1) panaikino Įsakymo 1.1 punktą, t. y. Įsakymo dalį, kuria panaikinta patarėjo pareigybė Grupėje; 2) panaikino Potvarkį 1 ir Potvarkį 2; 3) grąžino pareiškėją į Ministerijoje eitas arba lygiavertes karjeros valstybės tarnautojo pareigas; 4) priteisė pareiškėjai iš atsakovo Ministerijos vidutinį darbo užmokestį (po 1 153,39 Eur per mėnesį) už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos (2024 m. spalio 1 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, iš šios sumos išskaičiavus pareiškėjai išmokėtą išeitinę išmoką (jeigu tokia buvo išmokėta), ir piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas; 5) priteisė pareiškėjai iš atsakovo Ministerijos 5 741,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas Ministerija apeliaciniame skunde prašė panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Pareiškėja G. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi atsakovo Ministerijos apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 7 d. sprendimą pakeitė, t. y. panaikino sprendimo dalį, kuria panaikintas Įsakymo 1.1 punktas, t. y. Įsakymo dalis, kuria panaikinta patarėjo pareigybė Grupėje, atmetė pareiškėjos skundo reikalavimą panaikinti Įsakymo 1.1 punktą, t. y. Įsakymo dalį, kuria panaikinta patarėjo pareigybė Grupėje; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Atsakovas Ministerija prašyme prašo išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutarties dalį dėl pareiškėjos grąžinimo į eitas pareigas.

Atsakovas nurodo, kad Ministerijoje nei pareiškėjos atleidimo metu, nei šiuo metu nėra laisvų (neužimtų) lygiaverčių pareigų, kurių specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus atitiktų pareiškėja. Apeliacinės instancijos teismas 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi patvirtino, kad Įsakymo 1.1 punktas (kuriuo panaikinta pareiškėjos pareigybė) yra teisėtas, galiojantis, nėra pagrindo jį panaikinti. Pareiškėjos pareigos yra teisėtai panaikintos, jos neegzistuoja, pareiškėjos pareigybės aprašymas negalioja ir ji šios aplinkybės neginčijo. Pareiškėja apeliacinės instancijos teismo nutartimi grąžinta į Ministerijoje eitas ar lygiavertes pareigas, nors pareiškėjos Ministerijoje eitų pareigų nėra, o laisvų lygiaverčių karjeros valstybės tarnautojo pareigų, kurių specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus pareiškėja atitiktų, Ministerijoje taip pat nėra. Todėl atsakovui nėra aišku, kaip vykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutarties dalį dėl pareiškėjos grąžinimo į eitas pareigas.

Pareiškėja 2025 m. rugpjūčio 5 d. pateikė raštą, kuriame nurodo, kad atsakovas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutarties dalį dėl jos grąžinimo į pareigas įvykdė, t. y. ji 2025 m. rugpjūčio 4 d. Ministerijos kanclerio potvarkiu Nr. P3-545 „Dėl G. Š. grąžinimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas“ grąžinta į valstybės tarnautojo pareigas.

Atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad iš pareiškėjos pateikto Ministerijos kanclerės potvarkio matyti, jog pareiškėja grąžinta į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, tačiau į kokias konkrečiai pareigas, koks pareigų pavadinimas, kokia veiklos sritis bei specializacija, koks pareigybės aprašymas, pavaldumas ir kt. nėra nurodyta. Atsakovui neaišku, kaip vykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutarties dalį dėl pareiškėjos grąžinimo į eitas ar lygiavertes pareigas, kai Ministerijoje nėra nei pareiškėjos eitų (jos panaikintos), nei lygiaverčių laisvų (neužimtų) pareigų, kurių kvalifikacinius reikalavimus atitiktų pareiškėja. Pareiškėjai jokios darbo funkcijos nėra nustatytos, jokių konkrečių darbo funkcijų ji neatlieka.

II. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo Ministerijos prašymą išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutarties dalį dėl pareiškėjos grąžinimo į eitas pareigas, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 96 straipsnio, reglamentuojančio teismo sprendimo klaidų ištaisymą ir sprendimo išaiškinimą, 1 dalyje nustatyta, kad paskelbus byloje sprendimą, priėmęs sprendimą teismas neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad kol sprendimas neįvykdytas, proceso šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio; sprendimui išaiškinti skiriamas teismo posėdis ir apie tai pranešama proceso šalims. Iš aptartos teisės normos turinio matyti, kad teismo sprendimą išaiškinti turi teisę būtent tas teismas, kuris ir priėmė sprendimą, kurį prašo išaiškinti proceso šalis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 96 straipsnio 3 dalyje numatytos proceso teisės normos prasmę, yra nurodęs, kad sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai, todėl sprendžiant pareiškėjo prašymo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar priimtas sprendimas yra nesuprantamas ir negali būti vykdomas; priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-658-1062/2019; kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, jog aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia ir tai, jog aiškindamas savo sprendimą, teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista sprendimo esmė, argumentai bei motyvai, kuriais priimtas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-851-261/2016; kt.).

Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 1 d. nepriėmė sprendimo grąžinti pareiškėjos į eitas pareigas, o 2025 m. rugpjūčio 1 d. priimta nutartimi paliko galioti nepakeistą Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 7 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėja grąžinta į Ministerijoje eitas arba lygiavertes karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Nutarties rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta jokių formuluočių, susijusių su pareiškėjos grąžinimu į eitas ar lygiavertes pareigas, šiuo atveju turi būti vykdoma įsiteisėjusi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl pareiškėjos grąžinimo į eitas ar lygiavertes pareigas. Apie pareiškėjos grąžinimą į eitas pareigas ar lygiavertes pareigas yra pasisakyta tik nutarties motyvuose. Taigi sprendimą dėl pareiškėjos grąžinimo į eitas pareigas (kaip nurodo atsakovas) priėmė Regionų administracinis teismas, o ne apeliacinės instancijos teismas, ir atsakovas dėl šios įsiteisėjusios sprendimo dalies išaiškinimo turėjo kreiptis į pirmosios instancijos teismą.

Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą pagal atsakovo apeliaciniame skunde nustatytas ribas (ABTĮ 140 str. 1 d.), tikrino ir vertino, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurią įgyvendinant teisiškai nereikšminga, ar ginčo nagrinėjimo teisme metu darbdavio įstaigoje pagal jos vidinį struktūrinį sutvarkymą egzistuoja atitinkamas etatas ar net darbo funkcijos, ar vietoje atleisto iš darbo darbuotojo yra įdarbintas kitas asmuo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2012; kt.), nurodė motyvus, dėl kurių nepripažinti pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo taikytu pareiškėjos teisių gynimo būdu ir prašymu taikyti alternatyvų pareiškėjos teisių gynimo būdą, nurodytą Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalyje.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo prašymas išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutartį (jos dalį) neatitinka tokio instituto tikslų, nes iš atsakovo prašymo, atsakovo atstovų teismo posėdyje išsakytų argumentų ir teikiamų įrodymų matyti, kad atsakovas siekia ne ABTĮ 96 straipsnio 3 dalyje nurodytų veiksmų, t. y. apeliacinės instancijos teismo nutarties išaiškinimo, bet iš esmės nesutinka su šios nutarties motyvais, dėl kurių palikta galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėja grąžinta į eitas arba lygiavertes pareigas, todėl prašymas dėl šios nutarties (jos dalies) išaiškinimo netenkinamas.

Pareiškėja prašo atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 393,25 Eur už nuomonės dėl Ministerijos pateikto prašymo išaiškinti teismo sprendimą parengimą ir pateikimą teismui, atstovavimą 2025 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdyje.

Pareiškėja pateikė bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančius dokumentus, t. y. 2025 m. rugsėjo 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0495/25 ir 2025 m. rugsėjo 15 d. sąskaitos išrašą.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos).

Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Rekomendacijų 8.16 punktas nustato, jog už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, rekomenduojama priteisti suma yra lygi užpraėjusio ketvirčio vidutinio bruto darbo užmokesčio ir koeficiento 0,4 sandaugai.

Vertinant pareiškėjos patirtų išlaidų dydį aktualus 2025 metų I ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 2 337,70 Eur. Pareiškėjos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (393,25 Eur) neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįsta, todėl priteistina pareiškėjai iš atsakovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 3 dalimi ir 137 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymo dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutarties (jos dalies) išaiškinimo netenkinti.

Priteisti pareiškėjai G. Š. iš atsakovo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 393,25 Eur (tris šimtus devyniasdešimt tris eurus ir 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Egidijus Šileikis

Dalia Višinskienė