ccb85250-8d7b-495c-89e6-affb6d9f24f5 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1647-554/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00662-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.; 20.2.3.; 20.2.3.2.; 55.1.1. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 26 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius, sekretoriaujant Vaigai Snieganaitei, Henrikai Žibutytei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui – A. S. , nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.          Teismas, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 3220 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl netinkamų įkalinimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2015 m. lapkričio 24 d.. PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 4-17) nurodė kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2015 m. lapkričio 24 d. gydėsi Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir LAVL).

Palatose buvo laikomi ne mažiau nei penki asmenys, todėl buvo pažeista gyvenamojo ploto norma. BÅ«damas LAVL, negalėjo atitinkamai, kaip numato teisės aktai, pasinaudoti tualetu – gulėdamas Chirurginiame skyriuje, norėdamas pasinaudoti tualetu, pareiÅ¡kėjas iÅ¡ antro aukÅ¡to turėjo eiti į pirmÄ . Taip pat negalėjo pasinaudoti praustuvu, kadangi praustuvas taip pat buvo įrengtas pirmame aukÅ¡te, ten pat buvo įrengtos ir duÅ¡o kabinos. Visam Chirurginiam skyriui buvo skirtos tik dvi vietos tualete, kurios buvo atitvertos tik pertvara, nebuvo sėdimo tualeto, tualete nebuvo privatumo, nebuvo Å¡alinimo sistemos, todėl buvo nemalonus kvapas.

LAVL gyvenamosiose patalpose nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, iÅ¡kviesti budinčiÄ medicinos seselę. LAVL neveikia ventiliacija, patalpa vėdinama tik per langÄ , vėdinant per langus, palatoje bÅ«davo Å¡alta. LAVL nėra tinkamai užtikrinamas patalpų apÅ¡vietimas – natÅ«rali Å¡viesa labai silpnai patenka į palatas, dirbtinis apÅ¡vietimas labai stiprus, nuo jo skauda galvÄ , nebuvo užtikrinama tinkama temperatÅ«ra – buvo mažesnė nei leistina norma, palatos, koridorius, tualetas bei valgykla buvo neremontuoti, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, grybeliu, buvo drėgnos, dažai nuo sienų atsilupę, palatose buvo pilna tarakonų, pelių, vorų.

Maistas buvo nepakankamai kaloringas ir skanus, dažnai maistas neatitiko nustatyto kiekio, pareiÅ¡kėjui nebuvo paskirtas dietinis maitinimas. Dėl netinkamų sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė fizinius skausmus, papildomus psichologinius iÅ¡gyvenimus, kančiÄ , kurios intensyvumas virÅ¡ijo alinimui bÅ«dingÄ kančiÄ ir sunkumus, baimę ir nevisavertiÅ¡kumo jausmÄ , tapo konfliktiÅ¡kas, grubus, užsidaręs, nukentėjo pareiÅ¡kėjo kaip žmogaus orumas, reputacija, buvo dideli dvasiniai sukrėtimai, dėl kurių patyrė emocinius, dvasinius iÅ¡gyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ .Atsakovo atstovas LAVL su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko.

Atsiliepime į skundÄ (b.l. 20-25) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas vertinamuoju laikotarpiu LAVL buvo gydomas: nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2015 m. rugsėjo 29 d. Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 3; nuo 2015 m. lapkričio 17 d. iki 2015 m. lapkričio 24 d. Chirurginio skyriaus palatoje Nr.

3. Statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir (arba) suimtųjų, LAVL nevedama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja. LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, dėl šios priežasties n sės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. LAVL Chirurginio skyriaus I aukšte (2 palatos) buvo įrengti 2 unitazai (2D2/p plane vieta Nr. 1-8) ir 3 praustuvės (2D2/p plane vieta Nr. 1-7), II aukšte (3 palatos) praustuvė (2D2/p plane vieta Nr. 2-7);

Vidaus ligų (Terapinio) skyriaus II aukÅ¡te (5 palatos) buvo įrengti 2 unitazai (lD2/p plane vieta Nr. 2-3) ir 3 praustuvės (lD2/p plane vieta Nr. 2-4). Unitazai buvo atskirti skiriamÄ ja siena, tokiu užtikrinant pacientų privatumÄ . LAVL patalpos buvo vėdinamos laikantis higienos normų reikalavimų. Gyvenamosiose patalpose, kuriose gydėsi pareiÅ¡kėjas natÅ«ralus apÅ¡vietimas bei vėdinimas buvo užtikrinami per jose įrengtus langus. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas skundžiasi dėl to, kad palatose nebuvo įrengtas slaugytojos iÅ¡kvietimo mygtukas.

PareiÅ¡kėjas skunde neneigia aplinkybės, kad iÅ¡sikviesti į palatÄ slaugytojÄ buvo sudėtinga dėl objektyvių priežasčių - slaugytoja didžiÄ jÄ laiko dalį procedÅ«rų kabinete dalino vaistus pacientams ar atlikinėjo medicinines procedÅ«ras. PareiÅ¡kėjas galėjo savarankiÅ¡kai nueiti iki procedÅ«rų kabineto, taip pat dėl asmens sveikatos priežiÅ«ros specialisto iÅ¡kvietimo į palatÄ turėjo galimybę kreiptis į nuolat skyriuje budėjusius LAVL pareigÅ«nus. LAVL turimais duomenimis pareiÅ¡kėjui dietinis maitinimas gydytojo paskirtas nebuvo, todėl jam buvo teikiamas teisės aktų reikalavimus atitinkantis maitinimas.

Taip pat nurodė, jog gyvenamosios patalpos Å¡varos palaikymu, valymu rÅ«pinosi patys nuteistieji, be to, ne rečiau kaip kartÄ per mėnesį turėjo bÅ«ti atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių ir baldų). LAVL direktoriaus 2013 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V-177 patvirtintoje LAVL patalpų valymo, plovimo ir dezinfekcijos tvarkoje nustatyta, kad savo gyvenamÄ sias patalpas kasdien valo nuteistieji (suimtieji). Valymo inventorius bei priemonės buvo iÅ¡duodamos pagal nuteistųjų (suimtųjų) praÅ¡ymus, o po valymo užbaigimo grÄ Å¾inamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtÄ patalpÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad matėsi pelėsis, tačiau Å¡ių faktinių aplinkybių nedetalizuoja. Paprastai pelėsį reguliariai valant valymo priemonėmis, jis nesunkiai paÅ¡alinamas, specialiosios priemonės nebÅ«tinos. Nuteistieji bei suimtieji, bÅ«dami rÅ«pestingi ir kasdien prižiÅ«rėdami savo gyvenamÄ sias patalpas, ant sienų susidariusį pelėsį galėjo nuvalyti patys. Kita vertus, pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kad bÅ«tų prašęs valymo inventoriaus, tačiau LAVL nepagrįstai jo neiÅ¡davusi.

Vadinasi jis turėjo galimybę palaikyti Å¡varÄ savo gyvenamosiose patalpose, tačiau ja nepasinaudojo. Taip pat kartÄ per mėnesį arba iÅ¡vykus pacientui (pacientams) palatiniai sanitarai atlikdavo pagrindinį Å¡ių patalpų valymÄ , kurio metu visi pavirÅ¡iai buvo iÅ¡valomi ir dezinfekuojami, tokiu bÅ«du taip pat užkertant keliÄ pelėsio atsiradimui bei plitimui. LAVL gyvenamose patalpose oro temperatÅ«ra ir drėgmė atitiko Lietuvos higienos normų HN 76:2010 ir HN 134:2015 numatytas normas. Taip pat pažymėjo, kad nuteistųjų praÅ¡ymu buvo iÅ¡duodamos papildomos antklodės bei elektriniai Å¡ildytuvai.

Informavo, kad LAVL gyvenamųjų patalpų remontas buvo atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Tačiau nuteistieji ir suimtieji neretai piktybiÅ¡kai niokojo valstybės turtÄ , todėl suremontuotose gyvenamosiose patalpose dažnai tekdavo vėl daryti pakartotinį remontÄ . LAVL patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba".

Tokio pobÅ«džio darbai buvo atliekami kartÄ per mėnesį, o prireikus, ir dažniau. Visi atliekami darbai registruoti žurnaluose. LAVL patalpų valymo ir dezinfekcijos darbų dažnis atitiko Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiÅ«ros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946, reikalavimus. Informavo, kad nuo 2015 m. spalio 30 d. iki 2015 m. lapkričio 19 d. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai atliko grįžtamÄ jÄ LAVL patalpų kontrolę dėl pirminio patikrinimo metu nustatytų pažeidimų - Chirurginio skyriaus palatose Nr. 1 ir Nr. 3, Vidaus ligų skyriaus II aukÅ¡to koridoriuose ir kitose patalpose buvo nubyrėję sienų dažai.

Pažymėjo, kad tiek pirminio, tiek grįžtamojo patikrinimų metu, specialistai nenustatė pažeidimų dėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių - t. y. dėl pelėsio, drėgmės, natÅ«ralaus apÅ¡vietimo, buitinių parazitų veisimosi patalpose ir t.t. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas su skundais ar praÅ¡ymais į LAVL administracijÄ dėl žalimai netinkamų laikymo sÄ lygų gydymosi laikotarpiais nesikreipė. ApibÅ«dindamas tariamai patirtÄ Å¾alÄ , pareiÅ¡kėjas apsiribojo bendrojo pobÅ«džio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp LAVL veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimÄ .

PareiÅ¡kėjo skundas patenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę LAVL laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2015 m. lapkričio 24 d.CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 11.4 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas palatos plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m viso bendro palatos ploto.

Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Kadangi objektyvių duomenų apie LAVL konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje palatoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios palatos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus.

Iš bylos duomenų (b.l. 20, 37, 38) matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2015 m. rugsėjo 29 d. (22 paras) LAVL buvo gydomas Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 3, kurios plotas 19,80 kv.m, joje įrengtos 6 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,3 kv.m gyvenamojo ploto (19,80/6), laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 17 d. iki 2015 m. lapkričio 24 d. (8 paras) pareiškėjas buvo gydomas Chirurginio skyriaus palatoje Nr. 3, kurios plotas 28,49 kv.m, joje įrengtos 6 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 4,75 kv. m gyvenamojo ploto.

Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimÄ ir faktinius bylos duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui gydantis LAVL visÄ jo gydymosi laikÄ buvo pažeista jo teisė į teisės aktais numatytÄ Â 5,1 kv. m gyvenamÄ jį plotÄ (22 paras pareiÅ¡kėjui trÅ«ko 1,8 kv. m gyvenamojo ploto, 8 paras trÅ«ko 0,35 kv. m gyvenamojo ploto, be to, dalį ploto užėmė baldai). Å iuo aptariamu atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nes LAVL veikė pažeisdama teisės aktų reikalavimus dėl vienam asmeniui tenkančios minimalios gyvenamojo ploto normos, nesvarbu, jog tokios sÄ lygos galėjo susidaryti dėl nuo įstaigos nepriklausančių aplinkybių.

PareiÅ¡kėjas skunde teigė, jog nebuvo užtikrintas tinkamas natÅ«ralus patalpų apÅ¡vietimas, nebuvo užtikrinta tinkama patalpų temperatÅ«ra, neveikė ventiliacija, buvo drėgna, patalpos buvo nesuremontuotos, ant sienų buvo pelėsis, grybelis, dažai atsilupę, patalpose buvo buitinių parazitų. PareiÅ¡kėjo teiginius dėl netinkamos sienų dangos paneigia į bylÄ pateiktas Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. lapkričio 17 d. patikrinimo aktas Nr. 13(15.3)-PA-2589, kuriame konstatuota, jog Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 3, kurioje buvo gydomas pareiÅ¡kėjas, Vidaus ligų skyriaus antro aukÅ¡to koridoriuose, atlikti remonto darbai (b.l. 42-43).

IÅ¡ pateiktų nuotraukų matyti, kad Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 3 bei Chirurginio skyriaus palatoje Nr. 3 Å¡viesa sklinda per skaidraus stiklo langus (b.l. 44), todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog natÅ«ralus apÅ¡vietimas palatose, kuriose buvo gydomas pareiÅ¡kėjas apÅ¡vietimas buvo netinkamas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pagal LAVL direktoriaus 2013 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V-177 patvirtintos patalpų valymo procedÅ«ros (b.l. 28-34) 4.1. punktÄ palatas kasdien valo patys suimtieji ir nuteistieji, valymo inventoriumi ir priemonėmis juos aprÅ«pina pagalbinis darbuotojas, todėl suimtieji ir nuteistieji, kurie reguliariai ir tinkamai atlieka savo pareigas valytis palatas gali iÅ¡vengti pelėsio atsiradimo gyvenamosiose patalpose.

Taip pat akcentuotina, jog pateikti įrodymai patvirtina, jog LAVL reguliariai atliekamas buitinių parazitų naikinimas (b.l. 35-36). Be to, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų sÄ lygų (netinkamos apÅ¡vietos, Å¡alčio, drėgmės ir kt.) buvo kreipęsis į LAVL administracijÄ ar atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios. Atsižvelgiant į tai pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamos apÅ¡vietos, drėgmės, Å¡alčio, ventiliacijos nebuvimo, pelėsio ir grybelio, buitinių parazitų laikytini nepagrįstais.PareiÅ¡kėjas taip pat reiÅ¡kia pretenzijas dėl to, jog nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku iÅ¡kvieti budinčiÄ medicinos seselę, tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, nedetalizavo, kada, kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kė pažeidimai bÅ«tent pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, o bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumui ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ siejo su netinkamai įrengtais, neužtikrinančiais privatumo, sanitariniais mazgais, sanitarinių įrenginių trÅ«kumu.

Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys, kadangi visuomenėje įsitvirtinusi griežta nuostata, kad nepriimta stebėti besiÅ¡lapinantį ar besituÅ¡tinantį asmenį, todėl nuolatinis stebėjimas trikdo, įžeidžia ir pažemina asmenį.

Å iuo aspektu teismas atkreipia dėmesį į tiek nacionalinių teismų, tiek EŽTT praktikoje pateiktus vertinimus, susijusius su bent minimaliu kalinamų asmenų privatumo užtikrinimu: pavyzdžiui, Glotov byloje konstatuota, kad žema (1,2 m) aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų. Nustatyta, kad nagrinėtu atveju nebuvo sudarytos sÄ lygos privatumui, nes Å¡i vieta visada buvo matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigÅ«nų (žr. Glotov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo nr.41558/05, 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas; taip pat žr.

A. M. prieÅ¡ RusijÄ , 97 paragrafas, pareiÅ¡kimo nr. 15217/07, 2009 m. kovo 12 d. sprendimas; Grishin prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02, 94 paragrafas, 2007 m. lapkričio 15 d. ir Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99, 99 paragrafas, ECHR 2002-VI). Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad ginčo gyvenamųjų patalpų sanitarinių mazgų įrengimas atitiko galiojantį teisinį reglamentavimÄ - t.y. buvo atskirti skiriamÄ ja siena, tokiu bÅ«du užtikrinant pacientų privatumÄ (b.l. 21).

Tačiau byloje nėra duomenų apie tualetus skiriančios sienos aukÅ¡tį, be to, iÅ¡ bylos duomenų negalima spręsti, kad toks tualetų atskyrimas užtikrino asmens privatumÄ , todėl konstatuotina aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas naudojosi tualetu, kuris nebuvo tinkamai atskirtas, ribojo jo privatumÄ . Å iuo aspektu pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiose LAVL gyvenamosiose patalpose buvo pažeista.Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d.

įsakymu Nr. V-737 (toliau – Lietuvos higienos norma HN 47:2011), 32 punkte įtvirtinta, kad asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos skyriuose, kuriuose įrengtos palatos, tualetas pacientams turi bÅ«ti įrengiamas prie palatų, 1 tualetas turi bÅ«ti skirtas ne daugiau kaip 2 palatoms arba skyriuje įrengiami atskiri tualetai vyrams ir moterims, numatant ne mažiau kaip 1 unitazÄ ir 1 pisuarÄ 15 lovų (vyrų tualetuose) ir ne mažiau kaip 1 unitazÄ 10 lovų (moterų tualetuose). Atsakovas nurodė, kad LAVL Chirurginio skyriaus I aukÅ¡te (2 palatos) buvo įrengti 2 unitazai (2D2/p plane vieta Nr. 1-8) ir 3 praustuvės (2D2/p plane vieta Nr. 1-7), II aukÅ¡te (3 palatos) praustuvė (2D2/p plane vieta Nr. 2-7);

Vidaus ligų (Terapinio) skyriaus II aukÅ¡te (5 palatos) buvo įrengti 2 unitazai (lD2/p plane vieta Nr. 2-3) ir 3 praustuvės (lD2/p plane vieta Nr. 2-4) (b.l. 21, 39-41). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog LAVL Vidaus ligų skyriuje įrengtų unitazų kiekis nevisiÅ¡kai atitiko higienos normos reikalavimus. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad tualetas buvo tik tupimas. Pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, patvirtintas 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139, laisvės atėmimo kamerų tipo patalpose turi bÅ«ti įrengta po vienÄ klozetÄ arba unitazÄ bei plautuvę.

Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodynÄ (Vilnius, 2012, 7-asis patais. ir papild. leid.) tualetas yra iÅ¡vietė, o unitazas - tualeto kriauklė. Lietuvos higienos normoje HN 55:2001 „VieÅ¡ieji tualetai“ (patvirtintoje 2001 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.622) 3.4. punkte unitazas apibrėžiamas kaip tualeto kriauklė iÅ¡matoms ir neÅ¡variam vandeniui nutekėti. Taigi, nėra nustatyta, kad tualetas turi bÅ«ti sukonstruotas naudotis sėdint. Darytina iÅ¡vada, jog teisės aktuose nėra nustatyti konkretÅ«s reikalavimai LAVL įrengiamų tualetų konstrukcijai.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad LAVL buvo netinkamas maitinimas, be to, nurodė, kad jam nebuvo skiriamas dietinis maitinimas. PareiÅ¡kėjas teiginių dėl netinkamo maitinimo nepagrindė, ginčo laikotarpiu dėl Å¡io galimo teisių pažeidimo į LAVL administracijÄ ar kitas institucijas nesikreipė, o Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių dėl praėjusio ilgo laiko negalima nustatyti, todėl teiginiai laikytini neįrodytais. Be to, nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta duomenų, kad gydytojai bÅ«tų paskyrę ar rekomendavę dietinį maitinimÄ pareiÅ¡kėjui pagal medicinines indikacijas.

Teismo vertinimu, nesant gydytojo paskirto konkretaus dietinio maitinimo ar maisto raciono, atsakovas neturėjo pareigos imtis priemonių atitinkamai koreguoti pareiÅ¡kėjo valgiaraÅ¡tį, derinti jį individualiai ar paskirti kitoms asmenų grupėms taikytinÄ valgiaraÅ¡tį ir nėra teisinio pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovas neužtikrino pareiÅ¡kėjui tinkamos ir racionalios mitybos. Byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų LAVL poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas mažesnio nei teisės aktuose nustatytas ploto gyvenamosiose patalpose bei esant netinkamam sanitarinių mazgų įrengimui gyveno gana neilgÄ laikotarpį (30 parų), be to, byloje nėra duomenų, kad LAVL pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos.

Konkrečiu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ teigti, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų buvęs kalinamas kankinančiomis - t.y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sÄ lygomis.Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sÄ lygų (minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimo, netinkamo sanitarinių mazgų įrengimo, sanitarinių įrenginių trÅ«kumo), pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t.y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

Atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų mastÄ , pobÅ«dį ir jų trukmę, atsižvelgiant į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 234 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A. S. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjo A. S. naudai iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos  Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 234 Eur (du Å¡imtus trisdeÅ¡imt keturis eurus) neturtinės žalos atlyginimui. Likusioje reikalavimų dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                           Algis Markevičius