ccb758dd-7533-4f44-bb6e-0ac6e57c879f · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Gytis Večerskas                                     Baudžiamosios bylos Nr. 1A-632-397/2012Teisėja Audronė Levinskienė                                Teisminio proceso Nr. 1-21-3-00024-2011-7 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9.                        (S)                                                                                                                                                                                        KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 21 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Dmitrijaus Korsakovo, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, L.

P., jo gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, nukentėjusiajam M. S., jo atstovei advokatei Sonatai Žilinskienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojojo M. S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo L. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnį ir baudžiamoji byla nutraukta. L. P. perduotas pagal laidavimÄ be užstato J. K. 1 /vieneriems/ metams.

Priteista iÅ¡ L. P. M. S. 2000 (du tÅ«kstančiai) litų neturtinės žalos atlyginimo ir 1000 (vienas tÅ«kstantis) turėtų procesinių iÅ¡laidų litų Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : M. S. su skundu kreipėsi į teismÄ privataus kaltinimo tvarka kaltindamas L. P. nusikaltimu, numatytu BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, jog jis 2011 m. rugpjūčio 14 d. apie 18.00 val., Kauno rajone, Ilgakiemio k., Jiesios g., važiuodamas automobiliu Pontiac, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) pamatęs einantį  nukentėjusįjį M. S., o pastarajam parodžius ranka gestÄ , iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio vienÄ kartÄ trenkė kumščiu į veidÄ , dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ant žvyruoto kelkraščio ir susižalojo, nukentėjusiajam buvo padarytas galvos sumuÅ¡imas, muÅ¡tinė žaizda apatinėje lÅ«poje, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , atleido L. P. nuo baudžiamoisos atsakomybės ir perdavė jį pagal laidavimÄ J.

K. ( BK 40 str.).Apeliaciniu skundu nukentėjusysis M. S. praÅ¡o panaikinti 2012 m. gegužės 17 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-01272-11 ir priimti naujÄ nuosprendį - L. P. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. jį nuteisti. Priteist M. S. (a/k (duomenys neskelbtini) naudai iÅ¡Â Â L. P. 10 000 (deÅ¡imt tÅ«kstančių litų) neturtinės žalos.Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , netinkamai aiÅ¡kino ir taikė LR BK 40 str, padarė esminių BPK pažeidimų.

Apelianto nuomone, vien tik formalių BK 40 straipsnyje numatytų sÄ lygų nustatymas nėra pakankamas pagrindas asmens atžvilgiu taikyti Å¡io straispnio nuostatas. Teismas turi įvertinti, ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės bus pakankamas užtikrinant, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat ar laiduotojas iÅ¡ tikrųjų turi realiÄ galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neteisingai aiÅ¡kino BK 40 str. 2 d. nuostatas dėl reikalavimo visiÅ¡kai pripažinti kaltę ir gailėtis padarius nusikalstamÄ veikÄ .

Vertindamas L. P. prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi, nes jis neteisingai nurodė įvykio aplinkybes, jis teigė, kad konfliktÄ iÅ¡provokavo apeliantas, nors jis neatliko jokių veiksmų, kurie bÅ«tų iÅ¡Å¡aukę tokį L. P. elgesį. Kaltinamojo paaiÅ¡kinimus paneigė byloje apklaustas liudytoju K. Å .. Apeliantas nurodo, kad teismas nevertino to, L. P. visiÅ¡kai neatlygino padarytos žalos .

Jis netgi neįsipareigojo jos atlyginti, bei nurodė, kad žalos negalėjo atlyginti, kadangi neturėjo pinigų. Tokiu bÅ«du akivaizdu, kad jis geranoriÅ¡kai nesiekė sumažinti ir/ar suÅ¡velninti nusikalstama veika sukeltų padarinių, dėl ko jo atžvilgiu BK 40 str. taikymas nesant vienos iÅ¡ sÄ lygų, nėra galimas.Teismas neatsižvelgė į faktus, neleidžiančius pagrįstai manyti, kad ateityje L. P. nedarys naujų nusikalstamų veikų, Å¡i BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta sÄ lyga yra vertinamojo pobÅ«džio, todėl teismo iÅ¡vada Å¡iuo klausimu turi bÅ«ti paremta objektyviais faktais.

Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiÅ¡kia, kad nėra vienos iÅ¡ sÄ lygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas iÅ¡vadas, vadinasi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Apelianto nuomone, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad kaltinamojo L. P. požiÅ«ris į jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ nėra kritiÅ¡kas, jis dėl tokių savo veiksmų bei žmogaus sužalojimo nesigaili ir nurodo esÄ s buvo iÅ¡provokuotas taip elgtis, nors jokie byloje surinkti įrodymai tokios kaltinamojo pozicijos nepatvirtina.

Be to, L. P. praeityje taip pat ne kartÄ yra baustas administracine tvarka už administracinių teisės pažeidimų padarymÄ . Todėl įvertinus Å¡ias aplinkybes, nebuvo pagrindo taikyti L. P. BK 40 straipsnio nuostatų. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡dėstė informacijÄ apie laiduotojos J. K. asmenį, kad ji dirba, charakterizuojama teigiamai, neteista ir iÅ¡ Å¡ių aplinkybių sprendė, kad ji yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, esantis autoritetu kaltinamajam ir turintis galimybę jam daryti teigiamÄ Ä¯takÄ .

Apeliantas teigia, kad tokios aplinkybės neduoda pagrindo iÅ¡vadoms, kad paminėtas asmuo galės daryti teigiamÄ poveikį L. P., nes galimybė daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui bÅ«tų akivaizdi, kas nebuvo įrodyta, todėl apeliantas teigia, kad L. P. atžvilgiu taikant atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ nebus nepasiekti bausmės tikslai, įgyvendinti teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei proporcingumo principai. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė aiÅ¡kiai per maÅ¾Ä neturtinės žalos atlyginimÄ , kuris neatitinka CK 6.250 str. 1 d. reglamentuoto neturtinės žalos turinio.

Teismas visiÅ¡kai nevertino, kad dėl sužalojimo nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ , pažeminimÄ , nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , baimę, buvau sužalotas visiÅ¡kai atsitiktinai. Buvo sužalotu veidu apie 10 dienų, negalėjo bendrauti su draugais, buvo pažemintas draugų akivaizdoje, nukentėjusysis iki Å¡iol neatsiprašė. Teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis negali bÅ«ti laikoma lemiamu kriterijumi.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis M.

S. ir jo atstovė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, L. P. ir jo advokatas prašė skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.Dėl kaltės įrodymo ir veikos kvalifikavimo ginčo nekyla, tačiau skundu nukentėjusysis praÅ¡o panaikinti BK 40 str. taikymÄ L. P., pripažinti jį kaltu ir nuteisti, pilnai tenkinti jo civilinį ieÅ¡kinį.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio normomis, apeliacinės instancijos teismas patikrino bylÄ tiek, kiek to buvo praÅ¡oma apeliaciniame skunde.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ ir apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis padarė teisingas iÅ¡vadas dėl L.

P. padarytos nusikalstamos veikos, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d., taip pat, teismas, įvertinęs L. P. bei praÅ¡ymÄ dėl laidavimo padavusio asmens J. K. asmenybes, teisingai ir pagrįstai nustatė, kad yra pagrindas atleisti L. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Pagal Lietuvos Respublikos BK 40 str. asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant Å¡ių sÄ lygų visumai:

1) pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ (baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ );

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kolegijai, kaip ir pirmosios instancijos teismui, nekyla abejonių dėl visų bÅ«tinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygų buvimo. L. P. yra kaltinamas padaręs nesunkų nusikaltimÄ , nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ , dėl jos padarymo pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Jis yra vedęs, augina du mažamečius vaikus, žmona laukiasi trečio vaiko, jis gyvena su Å¡eima, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , dirba, turi nuolatinį pajamų Å¡altinį, darbovietės vadovybės L.

P. charakterizuojamas teigiamai. Å ios aplinkybės teismui davė pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apelianto teiginys, kad kaltinamojo prisipažinimas ir gailėjimasis yra tik formalus, nes jis neteisingai nurodė įvykio aplinkybes, teigdamas, kad konfliktÄ iÅ¡provokavo apeliantas, kÄ paneigė byloje apklaustas liudytojas K. Å ., yra neteisingas, neaitinka faktinių bylos aplinkybių. L. P. savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo neneigia, jis nurodė, kad gailisi dėl savo padarytų veiksmų, tÄ faktÄ , kad nukentėjusiajam jis sudavė vienÄ kartÄ ranka per veidÄ patvirtino ir pats M.

S., o L. P. pateikta įvykio aplinkybių versija dėl nukentėjusiojo veiksmų nėra paneigta objektyviais neginčytinais faktais, nes prieÅ¡ingai parodė tik pats nukentėjusysis ir jo pusbrolis K. Å ., todėl nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad L. P. davė neteisingus parodymus, taip stengdamasis suÅ¡velnti savo kaltę. Nepagrįstas skundo agumenas dėl dar vienos BK 40 str. 2 d. numatytos sÄ lygos nebuvimo - t.y., neatlygintos žalos ir nesant įsipareigojimo jÄ atlyginti. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad po įvykio L.

P. norėjo susitarti su nukentėjusiuoju, atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , tačiau susitarti nepavyko M. S. nenurodant žalos dydžio, o vėliau L. P. teigimu, ir vėliau su nukentėjususiuoju jam nepavyko susitarti. L. P. teisme nurodyta aplinkybė, jog jis tuo metu negalėjo atlyginti padarytos žalos dėl lėšų trÅ«kumo, neduoda pagrindo teigti, jog jis visiÅ¡kai nenori geranoriÅ¡kai jos atlyginti. Kaltinamasis, nagrinėjant bylÄ teisme nurodė, jog atlygins nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , tačiau suabejojo dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dydžio pagrįstumo, kas taip pat neduoda pagrindo teigti jį nežadant nukentėusiajam teismo priteistos turtinės žalos atlyginti.

Apelianto argumentas dėl pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, paremtas vėlgi tik jo subjektyvia nuomone apie tai, kad L. P. nėra kritiÅ¡kas savo padarytam nusikaltimui. Teismas laiko, kad anksčiau aptartos aplinkybės bei duomenys apie L. P. leido pirmosios instancijos teismui visiÅ¡kai pagrįstai laikyti jį vertu teismo pasitikėjimo asmeniu ir atleisti jį nuo baudžiamosios asakomybės pagal laidavimÄ . Teismo posėdyje pateiktas L. P. žmonos motinos J. K. praÅ¡ymas perduoti L.

P. jai pagal laidavimÄ . J. K. nėra teista ir bausta administracine tvarka. Ji yra kaltinamojo žmonos motina, gyvena kartu su kaltinamojo Å¡eima, yra suinteresuota jo ir jo žmonos- savo dukters, bei jų bendrų vaikų, gerove, todėl teismas mano, kad Å¡is asmuo yra vertas teismo pasitikėjimo, ji turės realiÄ galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam, todėl bus patikimu laiduotoju.Apelianto argumentas dėl netinkamai iÅ¡spręsto civilinio ieÅ¡kinio neturtinei žakai atlyginimo klausimo ir aiÅ¡kiai per mažos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįstas.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį;

5) kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus. Å ie kriterijai teismo sprendime turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikÅ¡mę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.Teismas, spręsdamas civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos dydžio klausimÄ , įvertino visus Å¡iuos kriterijus. Teismas pripažino, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, taip pat įvertino padaryto nusikaltimo sunkumÄ , jo sukeltas pasekmes, turtinės žalos nebuvimÄ , kaltinamojo turtinę padėtį, vadovavosi protingumo, teisingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijais ir pagrįstai ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos tenkino iÅ¡ dalies, jį sumažindamas iki 2000 litų.Esant tokioms aplinkybėms, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

Nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė :nukentėjusiojo M. S. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                             Gytis Večerskas Teisėjai                                                                           Dmitrijus Korsakovas                                                                    Regina Majauskienė