2018-02-20 Nr. AB-3360-3-63-3-01718-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-125-602/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01718-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija: 43.5.1.1; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. C. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. sausio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. C. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2017 m. lapkričio 30 d. raštą Nr. 13SD-2198(14.13.104.) (toliau – ir Raštas).

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. sausio 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kokias teisines pasekmes jam sukėlė skundžiamas Raštas. Teismo vertinimu, skundžiamame Rašte konstatuotos faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas nepašalino neteisėtos statybos padarinius, nenugriovė neteisėtai pastatytos tvoros, ir pasiūlyta pačiam nugriauti neteisėtai pastatytą statinį. Tarnyba nesuformulavo privalomuosius nurodymus, todėl Raštas negali būti laikomas administraciniu aktu ir negali būti ginčo dalyku administracinėje byloje. Tarnyba nurodė, kokius tolesnius veiksmus atliks, t. y. kreipsis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyta, kad inspekcijai suteikta teisė teikti asmenims privalomus nurodymus pašalinant statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Inspekcijos sprendimas dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius gali būti ginčo dalyku. Tokio pobūdžio ginčai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, nes reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra susijęs su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, savavališkos statybos civilinės teisinės pasekmės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, taip pat specialiajame Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. Atsižvelgęs į tai ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. sausio 3 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo nuomone, jo pateiktas skundas yra dėl individualaus administracinio akto, turinčio įtakos jo teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms), skundas atitiko ABTĮ nustatytus reikalavimus, todėl teismas privalėjo tokį skundą priimti. Pareiškėjas pažymi, kad skundžiamu Raštu buvo suformuotas reikalavimas pašalinti neteisėtai pastatytą tvorą, t. y. yra aiškus įpareigojimas, kuris daro įtaką jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Skundžiamame Rašte taip pat nurodoma, jog pareiškėjui, neįvykdžius atsakovo reikalavimo nurodytu terminu, atsakovas imsis tolesnių veiksmų ir kreipsis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos. Toks skundžiamo Rašto turinys, pareiškėjo nuomone, pagrindžia aplinkybę, jog Raštas jam sukelia teisines pasekmes.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo priimtoje nutartyje cituota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama teisės taikymo ir aiškinio praktika, susijusi su ginčų priskirtinumu administracinių teismų kompetencijai, kaip tik ir patvirtina, kad tarp jo ir atsakovo kilęs ginčas dėl individualaus administracinio akto teisėtumo būtent toks ir yra – t. y. priskirtas administracinių teismų kompetencijai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu ginčija Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. sausio 3 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti jo skundą.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2017 m. lapkričio 30 d. raštas Nr. 13SD-2198(14.13.104.) nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, dėl to ginčas dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo negali būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004, 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-768-438/2017).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad tuo atveju, kai skundo priėmimo stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakytina priimti nagrinėti, o, skundą priėmus, administracinė byla turi būti nutraukiama kaip nepriskirtina administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Pareiškėjas siekia ginčyti Tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus Raštą, kuriuo Tarnyba prašo pareiškėjo iki 2017 m. gruodžio 31 d. geranoriškai pašalinti ant valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pastatytą tvorą. Minėtame Rašte taip pat pažymima, kad iki nurodytos datos nepašalinus pažeidimo, Tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius bus priverstas kreiptis į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos. Rašte paminėtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. A2.2.-1381-795/2015, kuriuo pareiškėjas pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą už tai, kad minėtame valstybiniame žemės sklype pastatė tvorą (kurią Tarnyba geranoriškai prašo nugriauti) ir taip savavališkai užėmė valstybinę žemę (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 45 straipsnis).

Įvertinusi minėtą ginčijamo Rašto turinį, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad Rašte tik konstatuotos faktinės aplinkybės ir suformuluotas pasiūlymas pareiškėjui, tačiau šiuo Raštu jam nepateiktas privalomasis nurodymas nugriauti statinį (tvorą), dėl to šis Raštas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę teikti viešojo administravimo subjektams, kitiems juridiniams asmenims ir jų padaliniams, kitoms juridinio asmens statuso neturinčioms organizacijoms ir jų padaliniams, fiziniams asmenims privalomuosius nurodymus pašalinti statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Vadovaujantis minėta nuostata, būtent Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos gali pateikti privalomąjį nurodymą pareiškėjui nugriauti jo pastatytą statinį, o ginčas dėl tokio privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-789-492/2017).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. sausio 3 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo R. C. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius