ccaef94d-257c-4ca5-89c9-e00a93d5ab97 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-1609/2013

Procesinio sprendimo kategorija: 110.1. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Britų

Mergelių salų įmonės „Solexa Holdings Limited“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d.

nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-1589-657/2013 pagal ieÅ¡kovo Britų Mergelių salų įmonės „Solexa Holdings Limited“ ieÅ¡kinį atsakovams akcinei bendrovei „Ūkio bankas“ ir akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir lėšų grÄ Å¾inimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas ginčas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir lėšų grÄ Å¾inimo.

Apeliacine tvarka nagrinėjamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

IeÅ¡kovas Britų Mergelių salų įmonė „Solexa Holdings Limited“ (toliau tekste - „Solexa Holdings Limited“) kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ ir prašė įpareigoti atsakovus AB „Ūkio bankas“ ir AB „Šiaulių bankas“ solidariai įvykdyti ieÅ¡kovo 2013 m. vasario 11 d. pateiktus mokėjimo nurodymus:

1) mokėjimo nurodymÄ Nr. 17 ir pervesti ieÅ¡kovui 197 000,00 EUR sumÄ (680 201, 60 Lt);

2)  mokėjimo nurodymÄ Nr. 19 ir pervesti ieÅ¡kovui 197 500, 00 EUR sumÄ (681928,00 Lt);

3)  mokėjimo nurodymÄ Nr. 21 ir pervesti ieÅ¡kovui 195 000,00 EUR sumÄ Â (673 296, 00 Lt);

4)  mokėjimo nurodymÄ Nr. 23 ir pervesti ieÅ¡kovui 196 950, 00 EUR sumÄ (680 028, 96 Lt),

5)  mokėjimo nurodymÄ Nr. 25 ir pervesti ieÅ¡kovui 192 450,00 EUR sumÄ (664 491, 36 Lt);

6)  mokėjimo nurodymÄ Nr. 27 ir pervesti ieÅ¡kovui 193 000, 00 EUR sumÄ (666 390, 40 Lt);

7)  mokėjimo nurodymÄ Nr. 29 ir pervesti ieÅ¡kovui 193 000,00 EUR sumÄ (666 390, 40 Lt);

8)  mokėjimo nurodymÄ Nr. 34 ir pervesti ieÅ¡kovui 105 000, 00 EUR sumÄ (362 544, 00 Lt);

9)  mokėjimo nurodymÄ Nr. 24 ir pervesti ieÅ¡kovui 198 900, 00 USD sumÄ (512 505,63 Lt);

10)  mokėjimo nurodymÄ Nr. 26 ir pervesti ieÅ¡kovui 199 250, 00 USD sumÄ (513 407,48 Lt);

11)  mokėjimo nurodymÄ Nr. 28 ir pervesti ieÅ¡kovui 198 600,00 USD sumÄ (511 732, 62 Lt);

12)  mokėjimo nurodymÄ Nr. 30 ir pervesti ieÅ¡kovui 197 500, 00 USD sumÄ (508 898, 25 Lt);Â

13)  mokėjimo nurodymÄ Nr. 33 ir pervesti ieÅ¡kovui 198 450, 00 USD sumÄ (511 346, 12 Lt);

14)  mokėjimo nurodymÄ Nr. 33 (turėtų bÅ«ti nurodyta Nr. 35) ir pervesti ieÅ¡kovui 110 000, 00 USD sumÄ , (283 437, 00 Lt).

Teismui netenkinus pirmojo ieškovo reikalavimo, ieškovas prašė priteisti ieškovo naudai solidariai iš atsakovų AB „Ūkio bankas“ bei AB „Šiaulių bankas“ 7 916 597, 82 Lt. Ieškovas taip pat prašė solidariai iš atsakovių ieškovo naudai priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

IeÅ¡kovas pareikÅ¡tiems reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – pareikÅ¡tų reikalavimų ribose areÅ¡tuoti atsakovų lėšas, suteikiant teisę iÅ¡ jų atsiskaityti su ieÅ¡kovu; jų nesant – atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , jo nesant – kilnojamÄ jį turtÄ arba turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos arba trečiuosius asmenis. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad pareikÅ¡tų reikalavimų suma yra didelė, o tai savaime suponuoja bÅ«tinybę taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. IeÅ¡kovas nurodė, kad visuotinai žinoma, jog atsakovo AB „Ūkio bankas“ finansinė padėtis Å¡iuo metu yra bloga ir ateityje blogės. IeÅ¡kovo duomenimis, yra pasiraÅ¡yta triÅ¡alė sutartis dėl atsakovo AB „Ūkio bankas“ turto atskyrimo ir dalies jo perdavimo atsakovui AB „Šiaulių bankas“, kurios pagrindu visas AB „Ūkio bankas“ „gerasis“ turtas (grynųjų pinigų rezervas), tarp jų ir ieÅ¡kovui priklausančios atsakovo AB „Ūkio bankas“ neteisėtai sulaikytos lėšos, bus perleistas atsakovui AB „Šiaulių bankas“, kuris tÄ turtÄ naudos veikloje buvusių AB „Ūkio bankas“ klientų reikalavimams tenkinti. IeÅ¡kovo manymu, dėl Å¡ios priežasties turto vertė žymiai sumažės. IeÅ¡kovas mano, kad ieÅ¡kinio patenkinimo atveju kyla grėsmė, jog teismo sprendimas negalės bÅ«ti įvykdytas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 16 d. nutartimi atmetė praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, vien didelė ieÅ¡kinio suma nėra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į AB „Šiaulių bankas“ finansinius rodiklius, sprendė, kad atsakovas turi pakankamai turto, iÅ¡ kurio jis galėtų įvykdyti teismo sprendimÄ . Pirmosios instancijos teismas taip akcentavo, kad ieÅ¡kovas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui AB „Šiaulių bankas“ grindžia aplinkybe, jog Å¡is atsakovas triÅ¡alės sutarties pagrindu perims „gerÄ jį“ AB „Ūkio bankas“ turtÄ , t. y. pinigų rezervÄ , tarp jų ir ieÅ¡kovui priklausančias lėšas. Dėl Å¡io ieÅ¡kovo argumento pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kurie tikėtinai pagrįstų prievolių pagal ieÅ¡kovo iÅ¡vardytus mokėjimo pavedimus perkėlimÄ AB „Šiaulių bankas“. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui AB „Ūkio bankas“ grindžia aplinkybe, kad dėl blogos banko finansinės padėties buvo apribota jo veikla, bankas paskelbtas nemokiu, tačiau, teismo teigimu, jau ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienÄ ieÅ¡kovui buvo žinoma, kad AB „Ūkio bankas“ 2013 m. vasario 12 d. paskelbtas veiklos apribojimas (moratoriumas), bankui uždrausta teikti visas finansines paslaugas ir vykdyti kitÄ veiklÄ . Dėl Å¡ios priežasties teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad Å¡is atsakovas perleis tretiesiems asmenims lėšas ar turtÄ .

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentai

IeÅ¡kovas atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti  Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės - pritaikyti ieÅ¡kovo praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones – pareikÅ¡to reikalavimo ribose areÅ¡tuoti atsakovų AB „Ūkio bankas“ ir/ar AB „Šiaulių bankas“ lėšas, suteikiant teisę iÅ¡ jų atsiskaityti su ieÅ¡kovu, o jų nesant – atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ turtÄ , jo nesant – kilnojamÄ turtÄ arba turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos arba trečiųjų asmenų žinioje. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, neturi vertinti pareikÅ¡to materialiojo teisinio reikalavimo pagrįstumo ir tik nustato, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Klausimas dėl materialiojo teisinio reikalavimo pagrįstumo turi bÅ«ti sprendžiamas iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės.

2. Ieškinio reikalavimas atitinka ieškinyje dėstomų argumentų pobūdį ir todėl ieškinys, vertinant preliminariai, yra pagrįstas LR CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme.

3. Aplinkybė, kad AB „Ūkio bankas“ veikla šiuo metu apribota, nepanaikina grėsmės, jog, patenkinus ieškovo ieškinį, toks teismo sprendimas negalės būti įvykdytas.

4. Atsakovas AB „Ūkio bankas“ ieškovui priklausančias lėšas yra sulaikęs

neteisėtai, t.y. AB „Ūkio bankas“ į šias lėšas nėra įgijęs nuosavybės teisės,

todėl yra būtina jas atskirti nuo likusio turto ir užtikrinti, kad AB „Ūkio bankas“  žinioje esantis atsakovo turtas nebūtų įtrauktas į AB „Ūkio bankas“, o vėliau galimai AB „Šiaulių bankas“, turto masę ir nebūtų apskaitomas kaip banko

turtas. Būtina užtikrinti, kad AB „Ūkio bankas“ bankroto procedūrų metu ar AB „Šiaulių

bankas“ vykdant veiklÄ , ieÅ¡kovui priklausančios lėšos nebÅ«tų naudojamos administravimo iÅ¡laidų dengimui ir/ar kitų kreditorių reikalavimų tenkinimui.

Atsakovas AB Å iaulių bankas atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovo finansines galimybes, pagrįstai sprendė, jog AB „Šiaulių bankas“ galėtų įvykdyti ieÅ¡kovui palankų teismo sprendimÄ .

2. IeÅ¡kovo pateikiamas argumentas, jog AB „Šiaulių bankas“ atsakomybė už iÅ¡ AB „Ūkio bankas“ perimtus įsipareigojimus bus ribojama perimto turto verte, yra nereikÅ¡mingas galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, kadangi teismo sprendimo vykdymas negali bÅ«ti ribojamas jokiais numanomais sutartiniais įsipareigojimais. Galimo palankaus ieÅ¡kovui teismo sprendimo atveju, AB „Šiaulių bankas“ turės vykdyti teismo sprendimÄ iÅ¡ viso savo turto, o ne tik iÅ¡ kažkurios jo dalies.

AB „Šiaulių bankas“ yra pateikęs teismui praÅ¡ymÄ paÅ¡alinti jį iÅ¡ byloje dalyvaujančių asmenų arba pakeisti jo procesinę padėtį iÅ¡ atsakovo į tretįjį asmenį, nepareiÅ¡kiantį savarankiÅ¡kų reikalavimų.

Atsakovas AB „Ūkio bankas“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsakovas nurodo, kad AB „Ūkio bankas“ buvo paskelbtas banko veiklos moratoriumus. Lietuvos bankas 2013 m. vasario 18 d. AB „Ūkio bankas“ paskelbė nemokiu. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog atsisakoma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kai atsakovas pripažįstamas nemokiu. AB „Ūkio bankas“ 2013 m. gegužės 2 d. iÅ¡kelta bankroto byla. IÅ¡kėlus bankroto bylÄ , visi kreditorių reikalavimai tenkinami Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, todėl iki bankroto bylos taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesuteikia kreditoriui pirmenybės prieÅ¡ kitus kreditorius. Po bankroto bylos iÅ¡kėlimo areÅ¡tuoti AB „Ūkio bankas“ turtÄ taip pat nėra teisinio pagrindo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo BAB „Ūkio bankas“ turto atžvilgiu

Lietuvos Respublikoje bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai tenkinami vadovaujantis bankroto procesÄ reglamentuojančiais teisės aktais. Bankroto procese siekiama patenkinti visų nemokios įmonės kreditorių reikalavimus. Å iuo tikslu įstatymų leidėjas Ä®BÄ® inter alia įtvirtino apribojimus disponuoti bankrutuojančios įmonės turtu. Bankroto procese teisė disponuoti bankrutuojančios įmonės turtu ir pareiga užtikrinti įmonės turto masės apsaugÄ tenka bankroto administratoriui (Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktai, 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 31 straipsnis). Bankroto administratorius veikia kontroliuojamas įmonės kreditorių ir teismo. Pažymėtina, jog pagal Ä®BÄ® įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , įmonių bankroto procedÅ«ros vykdomos nuosekliai, tam tikromis stadijomis, laikantis griežtai nustatytų kiekvienos bankroto proceso stadijos tikslų. Ä®monės turto realizavimas vyksta bankrutavusios įmonės likvidavimo stadijoje (Ä®BÄ® 7 skirsnis). Å i bankroto proceso stadija prasideda teismui iÅ¡nagrinėjus bankroto bylÄ ir pripažinus įmonę bankrutavusia ir priėmus nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto (Ä®BÄ® 30 straipsnio 1 dalis). Pagal Ä®BÄ® įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ bankrutuojančios įmonės turtas realizuojamas Ä®BÄ® 33 straipsnyje nustatyta tvarka ir paprastai negali bÅ«ti perleidžiamas iki bankrutavusios įmonės likvidavimo stadijos pradžios (Ä®BÄ® 31 straipsnio 2 punktas). Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai tenkinami Ä®BÄ® 34 ir 35 straipsniuose numatyta tvarka.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje suformulavo du alternatyvius reikalavimus. Pagrindinis ieÅ¡kovo reikalavimas yra įpareigoti atsakovus atlikti veiksmus – įvykdyti ieÅ¡kovo pateiktus mokėjimo nurodymus. Tuo atveju, jeigu teismas atsisakytų tenkinti pirmÄ jį ieÅ¡kovo reikalavimÄ , ieÅ¡kovas prašė priteisti ieÅ¡kovo naudai solidariai iÅ¡ atsakovų pinigų sumÄ â€“ 7 916 597, 82 Lt. Abu ieÅ¡kovo pareikÅ¡ti reikalavimai yra turtinio pobÅ«džio. Apeliantas įrodinėja, jog egzistuoja grėsmė, kad teismui priėmus apeliantui palankų teismo sprendimÄ , jo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės

2 d. nutartimi atsakovui AB „Ūkio bankas“ iÅ¡kelta bankroto byla. Minėta Kauno apygardos teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Dėl Å¡ios priežasties, kaip jau minėta, vienintelis pagal Lietuvos Respublikos įstatymus galimas apelianto teisių gynimo bÅ«das yra ginti savo teises ir teisėtus interesus bankroto procese įmonių bankrotÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. IeÅ¡kovas, reikÅ¡damas turtinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei, ieÅ¡kinio tenkinimo atveju, bÅ«tų įtrauktas į įmonės kreditorių sÄ raÅ¡Ä su atitinkamo dydžio kreditoriniu reikalavimu ir gautų galimybę patenkinti savo kreditorinį reikalavimÄ . Papildomai pažymėtina, jog turto areÅ¡tas bet kuriuo atveju nesuteikia ieÅ¡kovui teisės į kitokiÄ savo reikalavimų bankrutuojančiai įmonei patenkinimo tvarkÄ , nei ta, kuriÄ numato bankroto procesÄ reglamentuojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai.

Dėl Å¡ių priežasčių Lietuvos apeliacinis teismas sprendžia, jog apelianto įrodinėjama grėsmė, kad jam palankus teismo sprendimas gali bÅ«ti neįvykdytas, laikytina neįrodyta. Lietuvos apeliacinis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Kauno apygardos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovui AB „Ūkio bankas“.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo AB „Šiaulių bankas“ turto atžvilgiu

CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Teismų praktikoje yra nustatyta, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieÅ¡kovui palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinus pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieÅ¡kovui palankus sprendimas negalėtų bÅ«ti priimtas, tampa aiÅ¡ku, kad negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-929/2012).

IeÅ¡kovas „Solexa Holdings Limited“ ieÅ¡kinio reikalavimus grindžia tuo, kad atsakovas AB „Ūkio bankas“ neteisėtai ir nepagrįstai neįvykdė ieÅ¡kovo bankui pateiktų mokėjimų nurodymų pervesti ieÅ¡kovo sÄ skaitoje esančias lėšas į kitÄ ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ (b.l. 10-13).

Reikalavimai solidariam atsakovui AB „Šiaulių bankas“ grindžiami vieÅ¡ai skelbiama aplinkybe, kad AB „Ūkio bankas“ turtÄ perima AB „Šiaulių bankas“, kuris, ieÅ¡kovo teigimu, perims ir ieÅ¡kovo lėšas, laikomas AB „Ūkio bankas“ (b.l. 13-15).

Iš atsakovo AB „Ūkio bankas“ viešai skelbiamos informacijos matyti, kad 2013 m. vasario 23 d.

AB „Ūkio bankas“, AB „Šiaulių bankas“ ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“

pasirašė AB „Ūkio bankas“ turto, teisių ir įsipareigojimų perdavimo sutartį (toliau tekste – triÅ¡alė sutartis), kurios pagrindu dalis AB „Ūkio bankas“ turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų yra perduodama AB „Šiaulių bankas“, t. y. AB „Šiaulių bankas“ perima 1,9 mlrd. Lt vertės AB „Ūkio bankas“ turto (teisių) ir 2,7 mlrd. Lt vertės įsipareigojimų, o 800 mln. Lt skirtumÄ tarp perimamų įsipareigojimų ir perimamo turto padengs VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“.

Ieškovas nepateikė teismui šios trišalės sutarties, kuri galėtų patvirtinti ieškovo nurodytas

aplinkybes apie jo AB „Ūkio bankas“ turimų lėšų perdavimÄ AB „Šiaulių bankas“

ir/ar prievolių įvykdyti minėtus mokėjimo nurodymus perleidimÄ AB „Šiaulių bankas“, t. y. kuri galėtų pagrįsti ieÅ¡kovo reikalavimus solidariam atsakovui AB „Šiaulių bankas“. IeÅ¡kovo atskirajame skunde nurodytas argumentas, kad ieÅ¡kovas neturi galimybės Å¡ios sutarties gauti, dėl ko prašė pirmosios instancijos teismo jÄ iÅ¡reikalauti, neturi reikÅ¡mės nagrinėjant praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes, kaip minėta, teismas, taikydamas Å¡ias priemones, preliminariai turi įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus ir juos pagrindžiančius įrodymus.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Å¡ioje civilinėje byloje Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 28 d. parengiamajame posėdyje inter alia įpareigojo atsakovÄ AB „Šiaulių bankas“ pateikti teismui duomenis, kokius įsipareigojimus, susijusius su ieÅ¡kovu, Å¡is atsakovas perėmė arba neperėmė iÅ¡ AB „Ūkio bankas“. Taigi, įrodymų, preliminariai patvirtinančių, kad ieÅ¡kovo reikalavimai atsakovui AB „Šiaulių bankas“ yra pagrįsti, skundžiamos nutarties priėmimo dienÄ byloje nebuvo. Lietuvos apeliacinis teismas papildomai pažymi, kad teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti pritaikytos bet kurioje proceso stadijoje, o ankstesniuose teismų procesiniuose sprendimuose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai nesaisto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ nagrinėjantį teismÄ . Å i taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo nagrinėtas apeliacine tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2623/2011, 2011 m. rugsėjo 8 d. civilinėje byloje Nr. 2-1841/2011).

           Kauno apygardos teismas, vertindamas atsakovo AB „Šiaulių bankas“ galimybes įvykdyti apeliantui palankų teismo sprendimÄ , atsižvelgė į AB „Šiaulių bankas“ 2013 m. kovo 28 d. eilinio visuotinio akcininko susirinkimo sprendimÄ padidinti banko įstatinį kapitalÄ . Teismas taip pat atsižvelgė į augantį įmonės grynÄ jį pelnÄ , kuris 2012 m. sudarė 13 mln. Lt. Inter alia dėl Å¡ių priežasčių pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje sprendė, kad ieÅ¡kinio suma atsakovui nėra didelė, todėl laikinųjų apsaugos priemonių Å¡iam atsakovui netaikė. Apeliantas, nepateikė Å¡iÄ teismo iÅ¡vadÄ galinčių paneigti įrodymų ir faktinių aplinkybių (CPK 178 straipsnis).

           Lietuvos apeliacinis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Kauno apygardos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , tinkamai vertino teisingam Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes ir teisingai taikė teisės normas, todėl padarė pagrįstas iÅ¡vadas. Dėl Å¡ios priežasties nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

           Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 2 dalimi, 336-339 straipsniais,

n u t a r i a :

           Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr.  Nr. 2-1589-657/2013, palikti nepakeistÄ .

Teisėjas                                                                                            Artūras

Driukas