ccae2ec2-7f02-4e85-9bf7-aceea9bd21ed · Marijampolės rajono apylinkės teismas

Baudž                                                                                                 Baudžiamoji byla Nr. 1-112-416/2011                                                                                              Proceso Nr.1-64-1-01010-2010                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                              2.3.6.4.5;1.20.15.;1.1.7.2.4.                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                     N U O S P R E N D I S                                            LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                              Marijampolė                                                                     2011-03-17 Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas L.Noreika, sekretoriaujant L.Bučenskienei, dalyvaujant vertėjai L.Baktienei, prokurorui V.Nacikūnui, gynėjui adv.

L.Ramanauskui, vertėjai L.Baktienei, nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei G. B., jos atstovei adv. V.Jurčikonienei, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje            E. B., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini),, vokietis, Vokietijos Federacinės Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis, vedęs, turintis leidimÄ gyventi Lietuvos Respublikoje, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas pagal LR BK 245 str.           Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â NUSTATĖ:E. B. nevykdė teismo sprendimo nesusijusio su bausme, o bÅ«tent: nevykdė 2010-07-09 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-1-509-399/2010 rezoliucinės dalies 2, 4 ir 5 punktų: 2 punkte numatyta:

„įpareigoti atsakovÄ E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nedelsiant nepilnamečius vaikus E. B., gimusiÄ 2002-05-13, ir E. B. gimusiÄ (duomenys neskelbtini), ir jų dokumentus, tai yra užsienio pasus, grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta“, tačiau E. B. iki 2010-10-07 negrÄ Å¾ino mažamečių vaikų E. B. ir E. B. bei jų užsienio pasų motinai G. B.; 4 punkte numatyta: „nustatyti atsakovo E. B., bendravimo tvarkÄ su vaikais E. B. ir E. B., iki bus ginčas iÅ¡spręstas ir priimtas procesinis sprendimas civilinėje byloje, taip: atsakovas E. B. su vaikais E. B. ir E. B. bendrauja kas antrÄ mėnesio savaitgalį nuo Å¡eÅ¡tadienio 11 valandos iki sekmadienio 18 valandos, tai yra paima vaikus iÅ¡ ieÅ¡kovės ir vaikų gyvenamosios vietos Å¡eÅ¡tadienio 11 val. ir grÄ Å¾ina vaikus į ieÅ¡kovės ir vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ iki sekmadienio 18 val.“, tačiau E. B. 2010-06-04 apie 19 val., iÅ¡ motinos G.

B. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), atvažiavo pasiimti savo vaikų E. B. ir E. B., ir turėdamas jų asmens dokumentus, 2010-08-15 iÅ¡sivežė vaikus į Vokietijos Federacinę RespublikÄ , iÅ¡ kurios grįžo 2010-08-22, ir iki Å¡iol vaikų negrÄ Å¾ino G. B., taip nevykdė 5 punkto, kuriame numatyta: „uždrausti nepilnamečius vaikus E. B., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), ir E. B., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), iÅ¡vežti už Lietuvos Respublikos ribų kol bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla (priimtas teismo sprendimas) dėl santuokos nutraukomo“.Apklaustas kaltinamuoju E. kaltu neprisipažino ir parodė, žino, kad 2010-07-09 buvo priimta Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartis, kuria jam uždėtos tam tikros pareigos ir draudimai vaikų atžvilgiu iki bus iÅ¡nagrinėta jo ir G.

B. iÅ¡tuokos civilinė byla bei iÅ¡spręstas vaikų gyvenamosios vietos klausimas. Žino, kad pastaroji nutartis jo buvo skųstam, tačiau apeliacinio teismo nepakeista ir palikta galioti. Yra įsiteisėjusi ir todėl vykdytina. Jos neįvykdė taip, kaip numatyta pačioje nutartyje, kadangi ta nutartis liečia daugiau vaikus nei jį patį. Vaikai nenori gyventi pas motinÄ , atsisako su ja bendrauti ir eiti pas jÄ . Todėl jis prieÅ¡ vaikų valiÄ negali vykdyti nutarties reikalavimų ir jų nuo savęs atstumti.

Jei motinai rÅ«pėtų vaikai, o nebÅ«tų tik įrankiu skyrybų byloje, ji daug kartų galėjo juos pati pasiimti. Tam jis bÅ«tų neprieÅ¡taravęs. Ji buvo mokykloje pas vaikus, tačiau jie su ja nėjo. Vaikų dokumentų neturi, turi tik kopijas, todėl jų grÄ Å¾inti G. B., kaip tai numato nutartis, neturi galimybės. Kur vaikų asmens dokumentai, jis nežino. Kaip ir nurodyta kaltinime, buvo vaikus iÅ¡sivežęs į VokietijÄ . Jam reikėjo pačiam iÅ¡vykti, nes motina susirgo. Vaikų vienų gatvėje palikti negalėjo, todėl ir iÅ¡sivežė.

Pas motinÄ likti jie nenorėjo. Be to, vaikai yra Vokietijos Federacinės Respublikos piliečiai, todėl turi teisę vykti į savo Å¡alį ir gali aplankyti senelę. Taip pat nesijaučia kaltas, kad po pasimatymo vaikai liko pas jį. Jis juos pasiėmė ir buvo kartu kaip ir numato nutartis. Tačiau grįžti pas motinÄ jie patys atsisakė. Todėl jų negalėjo iÅ¡mesti iÅ¡ maÅ¡inos ir per prievartÄ palikti. Jie liko su juo, atsisakė grįžti, todėl jis negalėjo prieÅ¡intis jų valiai.

Kas liečia nukentėjusiosios E. B. Å¡ioje byloje pareikÅ¡tÄ 20 000,00 Lt civilinį ieÅ¡kinį Å¡iuo nusižengimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, tai jo nepripažįsta. E. B. eilinį kartÄ nori užsidirbti. Ji savo elgesiu pati padarė neatitaisomÄ moralinę žalÄ vaikams, kurie pas jÄ net nenori eiti, todėl ji vaikams turi mokėti už tÄ Å¾alÄ , o nereikalauti iÅ¡ jo pinigų vaikais tik pasinaudodama tuo tikslu.Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė G. B. parodė, kad Marijampolės teisme nagrinėjama jos ir kaltinamojo iÅ¡tuokos byla.

Sprendžiamas ir vaikų gyvenamosios vietos klausimas. Byloje 2010-07-09 priimta nutartis, kuria iki bus iÅ¡spręsta civilinė byla nustatyta, kad E. B. įpareigota nedelsiant nepilnamečius vaikus E. B. ir E. B. ir jų dokumentus, tai yra užsienio pasus, grÄ Å¾ina ieÅ¡kovei G. B., t.y., jai, su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, tačiau tai neįvykdyta. Nustatyta atsakovo E. B. bendravimo tvarka su vaikais E. B. ir E. B., iki bus ginčas iÅ¡spręstas ir priimtas procesinis sprendimas civilinėje byloje, kad atsakovas E. B. su vaikais E. B. ir E. B. bendrauja kas antrÄ mėnesio savaitgalį nuo Å¡eÅ¡tadienio 11 valandos iki sekmadienio 18 valandos, tai yra, paima vaikus iÅ¡ ieÅ¡kovės ir vaikų gyvenamosios vietos Å¡eÅ¡tadienio 11 val. ir grÄ Å¾ina vaikus į ieÅ¡kovės ir vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ iki sekmadienio 18 val.“, tačiau jis 2010-06-04 apie 19 val. jos gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), atvažiavo pasiimti vaikų E. B. ir E. B., ir turėdamas jų asmens dokumentus, 2010-08-15 iÅ¡sivežė vaikus į Vokietijos Federacinę RespublikÄ , iÅ¡ kurios grįžo 2010-08-22, ir iki Å¡iol vaikų negrÄ Å¾ino.

Tuo pažeidė draudimÄ vaikus neiÅ¡vežti į užsienį. Kaltinamajam Å¡i nutartis buvo žinoma, jis žinojo, kad ji vykdoma nedelsiant, tačiau jos nevykdė. Nutartį skundė, tačiau Kauno apygardos teismas jÄ paliko galioti ir ji yra neįvykdyta. Kad vaikai Vokietijoje, ji sužinojusi tik iÅ¡ kaimynų. Pats kaltinamasis teismui sakė netiesÄ dėl jo ir vaikų iÅ¡vykimo priežasčių bei dokumentų neturėjimo. Jis pats yra davęs laikraščiui „Respublika“ interviu. Jis buvo publikuotas 2010-11-29d. numeryje.

Ten pats kaltinamasi pripažįsta, kad turi vaikų dokumentus bei vyko pas motinÄ ne dėl jos ligos, o į jubiliejų. 2010-06-04 jis trumpam pasimatymui paėmė vaikus ir jų ligi Å¡iol negrÄ Å¾ino, turi pasus jų. Kadangi kaltinamasis nevykdė nutarties geranoriÅ¡kai, kreipėsi į antstolį. Buvo numatytos dvi vaikų perdavimo datos 2010-11-03 ir 2011-01-20. PirmÄ kartÄ vaikai turėjo bÅ«ti paimti iÅ¡ mokyklos, tačiau kaltinamasis jų į mokyklÄ specialiai dėl tariamos ligos neatvedė. AntrÄ kartÄ ji buvo perdavimo metu iÅ¡kviesta į policijÄ apklausai baudžiamojoje byloje, kuri pradėta prieÅ¡ jÄ kaltinamojo iniciatyva.

Pagal teismo nutartį ne ji privalo vaikus atsiimti iÅ¡ jo, nors tai pastoviai bandė daryti, o jis privalėjo nedelsiant juos perduoti, ko nėra dar padaręs. Civilinį ieÅ¡kinį reiÅ¡kia Å¡iuo nusižengimu padarytam neturtinės žalos atlyginimui. Nevykdydamas nutarties, kaltinamasis paėmė iÅ¡ jos vaikus, neleidžia jiems matytis, dėl to ji ir vaikai patiria neapsakomus moralinius iÅ¡gyvenimus ir kančias. Per tÄ laikotarpį vaikai nuteikti prieÅ¡ jÄ , kas irgi ypač skaudina. Neturtinę žalÄ vertina 20 000,00 Lt suma.

PraÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti.Liudytojas V. M. parodė, kad yra kaltinamojo kaimynas. Apie teismo nutartis ir kažkokius įpareigojimus ar draudimus, jam nėra nieko žinoma. Tik žino, kad nuo vasaros su E. B. gyvena dvi mažametės jo dukros. Jis jomis rÅ«pinasi ir auklėja. Mergaitės bendrauja su jo vaikais. Jam nežinoma apie jokį kaltinamojo smurtÄ vaikų atžvilgiu. Nežino, kad mergaitės buvo su tėvu iÅ¡vykę į užsienį. Praeitais metais matė kartÄ jo žmonÄ G. B. kažko atvykusiÄ su policijos pareigÅ«nais.

Kokiu reikalu buvo atvykę, jam nežinoma.Liudytoja S. B. parodė, kad patvirtina pilnai savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad gyvena (duomenys neskelbtini), E. B. kaimynystėje. Jai žinoma, kad tarp G. B. ir E. B. vyksta skyrybų procesas ir nuo to laiko kai sutuoktiniai pradėjo skirtis tarp jų prasidėjo konfliktai dėl vaikų. 2010-06-04 E. B. iÅ¡ Giedrės pasėmė vaikus kelioms valandom, tÄ pačiÄ dienÄ S. B. paskambino G. ir paklausė ar E. negrįžo su vaikais pas save į namus.

S. B. atsakė, kad mergaitės yra pas E. B.. S. B. matė vaikus kieme. Vaikai visÄ vasarÄ pragyveno pas tėvÄ . Mergaitės kartais iÅ¡važiuodavo su tėvu kelioms dienoms ir vėl grįždavo į namus. E. su dukromis rugpjūčio mėnesį namuose nebuvo apie dvi savaites, tuomet ji paskambino G. ir paklausė gal ji žino kur jos mergaitės, tačiau G. pasakė, kad nežino. Tuomet G. skambino į VokietijÄ ir teiravosi dėl savo mergaičių, kur E. B. motina pasakė, kad E. su dukromis yra Vokietijoje.

Po to, kai mergaitės grįžo iÅ¡ Vokietijos, tai visÄ laikÄ gyvena pas tėvÄ .Kaltinamojo kaltė įrodyta bylos raÅ¡ytine medžiaga: 2010-08-24 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iÅ¡ kurio matyti, kad G. B. savo iniciatyva pateikė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-07-09 ir 2010-04-12 nutarčių kopijas(b.l.13-16); Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-07-09 nutartimi, iÅ¡ kurios rezoliucinės dalies matyti, kad: „PraÅ¡ymÄ tenkinti dalinai. Ä®pareigoti atsakovÄ E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nedelsiant nepilnamečius vaikus E. B., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), ir E. B., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), ir jų dokumentus, tai yra užsienio pasus, grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei G.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta. <...> Nustatyti atsakovo E. B., bendravimo tvarkÄ su vaikais E. B. ir E. B., iki bus ginčas iÅ¡spręstas ir priimtas sprendimas civilinėje byloje, taip: atsakovas E. B. su vaikais E. B. ir E. B. bendrauja kas antrÄ mėnesio savaitgalį nuo Å¡eÅ¡tadienio 11 valandos iki sekmadienio 18 valandos, tai yra paima vaikus iÅ¡ ieÅ¡kovės ir vaikų gyvenamosios vietos Å¡eÅ¡tadienio 11 val. ir grÄ Å¾ina vaikus į ieÅ¡kovės ir vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ iki sekmadienio 18 valandos.

Uždrausti nepilnamečius vaikus E. B., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), ir E. B., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), iÅ¡vežti už Lietuvos Respublikos ribų kol bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla (priimtas teismo sprendimas) dėl santuokos nutraukimo“(b.l.14-15); Antstolės Astos LukÅ¡ienė 2010-09-29 raginimu įvykdyti sprendimÄ , iÅ¡ kurio matyti, jog jame nurodyta, kad G. B. 2010-08-26 pateikė vykdyti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-07-09 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. 2-1509-399 dėl vaikų E. B., gimusios 2003-07-02, ir E. B., gimusios 2002-05-13, ir vaikų asmens dokumentų, tai yra užsienio pasų, paėmimo iÅ¡ E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir perdavimo G.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b.l. 18); Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjos J.Zaržeckienės 2010-09-06 raÅ¡tu, iÅ¡ kurio matyti, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-07-09 nutartis yra įsiteisėjusi. Nutartis 2010-07-09 įteikta atsakovo E. B. atstovui advokato padėjėjui V. R.(b.l.40); Antstolės Astos LukÅ¡ienės 2011-02-21 Sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktu Nr. 2-1509-399, iÅ¡ kurio matyti, kad vaikai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ , kuria pasiprieÅ¡ino bÅ«ti perduotos motinai, dėl ko sprendimo įvykdymas tapo neįmanomas(b.l.139-140).Nors kaltinamasis savo kaltę neigia, teismas jÄ laiko pilnai įrodyta.

Spręsdamas kaltinamojo atsakomybės klausimÄ , teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika Å¡io kategorijos bylose. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-01-06 nutartyje Nr. Nr. 2K-47/2009 pabrėžta, jog BK 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo normos saugoma vertybė – teismų sprendimų privalomumas. Ä®siteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigÅ«nams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis).

Å is iÅ¡aiÅ¡kinimas suponuoja, jog atsakomybė atsiranda ir už teismo nutarties civilinėje byloje nevykdymÄ , kuriuo kaltinamas ir E. B.. 2010-07-09 Marijampolės rajono apylinkės teismo buvo priimta skubiai vykdytina nutartis, kuri ir po jos apskundimo apeliacine tvarka buvo palikta galioti ir apie tai kaltinamajam buvo žinoma, jis tÄ pripažino ir savo parodymuose teisme. Tai reiÅ¡kia, kad pagal įsiteisėjusį teismo sprendimÄ E. B. turėjo pareigas: „nedelsiant nepilnamečius vaikus E. B., E. B. ir jų dokumentus, tai yra užsienio pasus, grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei G.

B., su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta“, laikytis teismo nustatytos bendravimo su vaikais E. B. ir E. B. tvarkos iki bus ginčas iÅ¡spręstas ir priimtas procesinis sprendimas civilinėje byloje, t.y., „atsakovas E. B. su vaikais E. B. ir E. B. bendrauja kas antrÄ mėnesio savaitgalį nuo Å¡eÅ¡tadienio 11 valandos iki sekmadienio 18 valandos, tai yra, paima vaikus iÅ¡ ieÅ¡kovės ir vaikų gyvenamosios vietos Å¡eÅ¡tadienio 11 val. ir grÄ Å¾ina vaikus į ieÅ¡kovės ir vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ iki sekmadienio 18 val.“, taip pat laikytis teismo draudimo „nepilnamečius vaikus E. B. ir E. B. iÅ¡vežti už Lietuvos Respublikos ribų kol bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla (priimtas teismo sprendimas) dėl santuokos nutraukimo“.

Å ių pareigų E. B. nevykdė, nors privalėjo įvykdyti nedelsiant bei nesilaikė nustatytos tvarkos bei draudimo. Objektyviai tai pasireiÅ¡kė sekančiai: E. B. iki kaltinimo pareiÅ¡kimo 2010-10-07 negrÄ Å¾ino mažamečių vaikų E. B. ir E. B. bei jų užsienio pasų motinai G. B., tai tęsėsi ir Å¡ios bylos nagrinėjimo teisme metu, E. B. 2010-06-04 apie 19 val. iÅ¡ motinos G. B. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), atvažiavo pasiimti savo vaikų E. B. ir E. B., ir turėdamas jų asmens dokumentus, 2010-08-15 iÅ¡sivežė vaikus į Vokietijos Federacinę RespublikÄ , iÅ¡ kurios grįžo 2010-08-22d.

Aukščiau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje taip pat nurodoma, jog pagal BK 245 straipsnį nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Teismo sprendimo nevykdymas – tai susilaikymas nuo teismo sprendimu paskirtos pareigos vykdymo, turint objektyviÄ galimybę jÄ Ä¯vykdyti. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 245 straipsnį trauktinas tik toks asmuo, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymÄ ir kuris veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėdamas.

BK 245 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos baigtumas siejamas su momentu, kai asmuo nustatytu laiku neįvykdo savo pareigos. Kaltinamasis savo pareigos neįvykdymÄ grindžia tuo, kad vaikai nenori gyventi pas motinÄ , atsisako su ja bendrauti ir eiti pas jÄ . Todėl jis prieÅ¡ vaikų valiÄ negali vykdyti nutarties reikalavimų ir jų nuo savęs atstumti. Jei motinai rÅ«pėtų vaikai, o nebÅ«tų tik įrankiu skyrybų byloje, ji daug kartų galėjo juos pati pasiimti. Tam jis bÅ«tų neprieÅ¡taravęs. Ji buvo mokykloje pas vaikus, tačiau jie su ja nėjo.

Vaikų dokumentų neturi, turi tik kopijas, todėl jų grÄ Å¾inti G. B., kaip tai numato nutartis, neturi galimybės. Kur vaikų asmens dokumentai, jis nežino. Kaip ir nurodyta kaltinime, buvo vaikus iÅ¡sivežęs į VokietijÄ . Jam reikėjo pačiam iÅ¡vykti, nes motina susirgo. Vaikų vienų gatvėje palikti negalėjo, todėl ir iÅ¡sivežė. Pas motinÄ likti jie nenorėjo. Be to, vaikai yra Vokietijos Federacinės Respublikos piliečiai, todėl turi teisę vykti į savo Å¡alį ir gali aplankyti senelę.

Taip pat nesijaučia kaltas, kad po pasimatymo vaikai liko pas jį. Teismas Å¡iuos kaltinamojo argumentus, kaip jo tyčios nebuvimÄ ar veikos pavojingumo visuomenei paÅ¡alinimÄ , atmeta. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis kartu su vaikais iÅ¡vyko į VokietijÄ , nors jam tai draudžiama. Ir nors kaltinamasis teigė, kad vyko esant bÅ«tinybei dėl motinos ligos, teismui pateiktais įrodymais, tame tarpe ir paties kaltinamojo interviu „Respublikos“ leidiniui, nustatyta, kad jis iÅ¡vyko su vaikais į savo motinos jubiliejų bei turėdamas abiejų dukrų pasus, nors teisme tai neigė(b.l.145-146).

Tai reiÅ¡kia, jog kaltinamasis Å¡io draudimo neįvykdė sÄ moningai, jo nevykdo ir toliau, kadangi ir toliau vaikų pasų negrÄ Å¾ina teigdamas, jog jų niekada neturėjo, nors teismas nustatė prieÅ¡ingai. Taip pat teismas atmeta kaltinamojo motyvus, kad motina G. B. turėjo galimybę pati pasiimti vaikus, jis tam neprieÅ¡taravo, tik jai reikėjo tai padaryti. Tačiau ji to nenorėjusi. Å i kaltinamojo argumentacija neatitinka faktinių aplinkybių esmės. Teismo nutartimi, kurios nevykdymu E. B. kaltinamas, nustatyta pareiga jam nedelsiant perduoti vaikus, o ne vaikų motinai juos pasiimti.

Motina tam turėjo tik teisę ir jÄ realizavo įstatymo nustatyta tvarka – pateikdama antstoliui vykdomÄ jį dokumentÄ priverstiniam įvykdymui. Kaltinamasis nutarties nedelsiant nevykdė, kaip jį įpareigojo įsiteisėjusi nutartis, todėl jos prievartinis, dalyvaujant antstoliui, vykdymas buvo vykdomas tik 2011-02-21d. Jos metu paaiÅ¡kėjo, kad vaikai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ pasilikti su tėvu. Todėl 2011-02-21 buvo suraÅ¡ytas antstolės Astos LukÅ¡ienės Sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktas Nr. 2-1509-399, iÅ¡ kurio matyti, kad vaikai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ , kuria pasiprieÅ¡ino bÅ«ti perduotos motinai, dėl ko sprendimo įvykdymas tapo neįmanomas(b.l.139-140).

Teismas laiko, kad savalaikis ir tinkamas kaltinamojo nutartimi nustatytos savo pareigos vykdymas Å¡ias aplinkybes bÅ«tų atskleidęs iÅ¡karto, kas bÅ«tų tik pasitarnavę vaikų interesams – bÅ«tų buvęs užkirstas kelias daugiau kaip pusmetį trunkančiam vaikų teisinės padėties dviprasmiÅ¡kumui, iki galo neiÅ¡spręstam jų mokymosi klausimui. Tinkamas ir savalaikis nutarties vykdymas bÅ«tų leidęs daug anksčiau ir įstatymo tvarka užfiksuoti vaikų valios iÅ¡raiÅ¡kÄ bei dokumento dėl vykdymo galimumo ar negalimumo atsiradimÄ .

Teismas taip pat konstatuoja, kad yra neigiama ir netoleruotina praktika, kuomet proceso dalyvis pats nusprendžia, kuris teismo procesinis sprendimas yra vykdytinas, dėl vienų ar kitų priežasčių jam privalomas ar neprivalomas. Toje pačioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išaiškinta, kad BK 245 str. įtvirtinta norma negali būti taikoma automatiškai dėl kiekvieno teismo sprendimo neįvykdymo fakto, nes teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinio ir administracinio proceso įstatymų uždavinys.

Todėl baudžiamoji atsakomybė tokiais atvejais turėtų bÅ«ti taikoma tik atsižvelgus į galimybes užtikrinti teismo sprendimo įvykdymÄ civilinio ir administracinio proceso priemonėmis. Vadovaudamasis aukščiau iÅ¡dėstytų įrodymų analize, teismas sprendžia, kad Å¡iuo konkrečiu atveju buvo iÅ¡naudotos visos įstatymo numatytos galimybės priimtam teismo sprendimui įvykdyti, tačiau kaltinamajam jo nevykdant net ne pagal kurį nors atskirÄ punktÄ , bet kompleksiÅ¡kai, pagrįstai buvo siekta jo įgyvendinimo pasiteikiant Baudžiamosios teisės normas.

Tačiau ir jų pagalba, t.y., baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant teisme, kaltinamasis neįvykdė nė vienos iÅ¡ savo pareigų(tame tarpe ir tų, kurios tiesiogiai nesusiję su vaikų valios iÅ¡raiÅ¡ka). Todėl kaltinamojo veika pilnai atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto LR BK 245 str. požymius. Ji kvalifikuota tinkamai. Byloje G. B. buvo pripažinta nukentėjusiÄ ja ir civiline ieÅ¡kove. Prašė tenkinti jos 20 000,00 Lt civilinį ieÅ¡kinį baudžiamuoju nusižengimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Taip pat prašė priteisti iÅ¡ kaltinamojo jos turėtas teismo iÅ¡laidas jÄ atstovavusio advokato pagalbai apmokėti. IeÅ¡kinį grindžia tuo, kad nevykdydamas nutarties, kaltinamasis paėmė iÅ¡ jos vaikus, neleidžia jiems matytis, dėl to ji ir vaikai patiria neapsakomus moralinius iÅ¡gyvenimus ir kančias. Per tÄ laikotarpį vaikai nuteikti prieÅ¡ jÄ , kas irgi ypač skaudina. Kaltinamasis E. B. savo kaltę neigia, todėl ir civilinio ieÅ¡kinio nepripažįsta, praÅ¡o jį atmesti.Civilinis ieÅ¡kinys atmestinas.2011-01-19 nutartyje teismas spręsdamas G.

B. pripažinimo nukentėjusiÄ ja ir civiline ieÅ¡kove klausimÄ konstatavo, jog nagrinėjama byla dėl baudžiamojo nusižengimo, kuris priskiriamas baudžiamųjų nusižengimų teisingumui institutui. Å io nusižengimo objektas yra normali teisingumo institucijų veikla, o Å¡iuo konkrečiu atveju – teismų sprendimų visuotinis privalomumas. Tačiau fakultatyvinis Å¡io nusižengimo objektas Å¡iuo konkrečiu atveju yra ir fizinio asmens G. B. interesai, kurių pažeidimas, jos teigimu, jai padarė neturtinės žalos.

Kadangi asmenys dėl nusikalstamos veikos patyrę turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikÅ¡ti kaltinamajam civilinį ieÅ¡kinį(LR BK 109 str.), pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas buvo patenkintas, ji byloje pripažinta nukentėjusiÄ ja ir civiline ieÅ¡kove. Nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį kartu su baudžiamÄ ja byla(BPK 112-113 str.), kurioje neturtinė žala padaroma veiksmais, kuriais pažeidžiamas ne pagrindinis BK normomis saugomas objektas, o fakultatyvinis, turi bÅ«ti nustatytas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp kaltininko veiksmų ir atsiradusios žalos.

Kaip jau buvo minėta, neturtinės žalos atsiradimas ieÅ¡kovės motyvuojamas tuo, kad kaltinamasis paėmė iÅ¡ jos vaikus, neleidžia jiems matytis, dėl to ji ir vaikai patiria neapsakomus moralinius iÅ¡gyvenimus ir kančias. Per tÄ laikotarpį vaikai nuteikti prieÅ¡ jÄ , kas irgi ypač skaudina. Minėtus teiginius kaltinamoji privalėjo įrodyti. Teismas, iÅ¡tyręs įrodymus, nustatė, kad kaltinamasis įvykdė jam inkriminuotus veiksmus. IeÅ¡kovė privalėjo įrodyti, kad bÅ«tent Å¡ie veiksmai inicijavo jai padarytos neturtinės žalos atsiradimÄ .

Tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2011-02-21 buvo suraÅ¡ytas antstolės Astos LukÅ¡ienės Sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktas Nr. 2-1509-399, iÅ¡ kurio matyti, kad vaikai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ , kuria pasiprieÅ¡ino bÅ«ti perduoti motinai, dėl ko sprendimo įvykdymas tapo neįmanomas(b.l.139-140). Teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad įstatymo tvarka nustatyta ir procesiÅ¡kai tinkamai užfiksuota vaikų valios iÅ¡raiÅ¡ka – atsisakymas bÅ«ti perduotiems motinai G.

B. - yra tiesioginė pasekmė kaltinamojo, t.y., atsakovo E. B., veiksmų, kuriais pažeisti LR BK 245 str. normos saugomi interesai. Todėl nukentėjusiosios pareikštu pagrindu šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys negali būti tenkinamas ir todėl atmestinas.Kadangi civilinis ieškinys atmestinas, netenkintinas ir ieškovės reikalavimas dėl teismo išlaidų, susijusių su jos atstovavimu byloje.             Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, teisiamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

             Kaltinamojo įvykdyta veika priskiriamos prie baudžiamųjų nusižengimų (LR BK 12 str.).           Atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.            E. B. Lietuvos Respublikoje neteistas, charakterizuojamas patenkinamai, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Yra dirbantis, gaunantis pajamas Vokietijos Federacinės Respublikos pilietis. Esant Å¡ioms aplinkybėms ir alternatyvioms bausmių rÅ«Å¡ims už šį baudžiamÄ jį nusižengimÄ , teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir pakankamas pagrindas užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms bus kaltinamajam skiriant baudos bausmę.

Nesant atsakomybę lengvinančių ir jÄ sunkinančių aplinkybių, bausmės dydis sutinkamai su BK 61 str. reikalavimais skirtinas artimas sankcijos vidurkiui, numatytam BK 47 str.3d.1p.             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., 303 str.5d.1p., teismas           NUSPRENDĖ:                         E. B. pripažinti kaltu pagal LR BK 245 str. ir nuteisti 20(dvideÅ¡imties)MGL -2600,00Lt(dviejų tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų)bauda.                        Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės G.

B. civilinį ieÅ¡kinį dėl 20 000,00 lt neturtinės žalos bei iÅ¡laidų atstovo pagalbai apmokėti atmesti.          Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos, o nuteistajam – per dvideÅ¡imt dienų nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o, iÅ¡versto į jam suprantamÄ rusų kalbÄ , skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                              Laimondas Noreika